Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1007-861/2016

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-09
Bylos Nr.: e2-1007-861/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21167-2015-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donata Kravčenkienė
Atsakovas: UAB „Tavo verslas“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas: J. L., S. B., A. A., T. P., R. U., M. L.
Trečiasis asmuo: Visuomeninė organizacija „Balsių bendruomenė“, M. S., I. V., G. B.

Kategorijos

2.3.2.10Savininko teisių apsauga

Civilinė byla Nr. e2-1007-861/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21167-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.10.; 2.5.10.5.2.8.; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui K. P.,liudytojai G. D.,

išvadą duodančios institucijos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovams D. Ž., M. N.,

atsakovo UAB „Tavo verslas“ atstovui D. L.,atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei A. J.,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei R. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. L. (teisių perėmėja – B. L.), S. B., A. A., T. P., R. U., M. L. patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB ,,Tavo verslas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Visuomeninė organizacija „Balsių bendruomenė“, M. S., I. V., G. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškinyje ieškovas J. L. nurodė, jog jam nuosavybės teise nuo 1995 m. priklauso 10 arų ploto žemės sklypas adresu Žalčių g. 18, Vilniuje. 2014 m. pabaigoje priešais J. L. namą buvo pradėti statybos darbai, rekonstruojant buvusį nebaigtą statyti vienbutį dviejų aukštų gyvenamąjį namą. Rekonstruojant gyvenamąjį namą buvo nugriautas antrasis mansardinis namo aukštas ir ant esamų pirmojo aukšto konstrukcijų pristatytas naujas antrasis aukštas ir trečiasis mansardinis aukštas. Ieškovas teigia, kad joks teritorijų planavimo dokumentas ar statinio techninis projektas, kuriame būtų numatyti tokie statybos darbai, su juo nebuvo derinami. Ieškovas, prasidėjus statyboms, tikėjosi, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas yra rekonstruojamas į vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą. 2015-04-09 ieškovo atstovas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, prašydamas patikrinti žemės sklype, esančiame adresu Žalčių g. 21, Vilnius, vykdomus statybos darbus ir nustatyti, ar vykdomi statybos darbai nėra savavališka statyba, o jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas, patikrinti statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams ir jo teisėtumą. Gavęs institucijos atsakymą, ieškovas susipažino su Žalčių g. 21 statomo gyvenamojo namo techniniu projektu ir nustatė, kad vykdomi statybos darbai neatitinka esminių statinio techninio projekto sprendinių, o statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas. Ieškovas teigia, kad Žalčių g. 21, Vilniuje, esantis žemės sklypas gali būti naudojamas tik vienbučio arba dvibučio gyvenamojo namo statybai. Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius aptariama teritorija priskiriama mažo užstatymo intensyvumo gyvenamajai teritorijai. Ieškovas mano, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-05-11 raštas neatitinka tikrovės, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento turimame statinio projekte numatyta visiškai kitokia statinio stogo konstrukcija ir kiti statinio sprendiniai. Faktiškai žemės sklype, esančiame adresu Žalčių g. 21, Vilniuje, statomas šešių butų daugiabutis gyvenamasis namas. Ieškovas taip pat mano, kad skundžiamas statybą leidžiantis dokumentas prieštarauja Balsių mikrorajono kvartalo detaliajam planui, kuriuo visas Balsių kvartalas buvo projektuojamas kaip 10 arų ploto žemės sklypų teritorija, skirta vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų statybai. Šešių butų gyvenamasis namas nepagrįstai vadinamas trimis sublokuotais dvibučiais namais, nes statybos leidimas bei projektas yra vienas, nėra jokių duomenų apie gaisrinių sienų tarp trijų atskirų namų buvimą. Ieškovas mano, kad teismas, pripažinęs neteisėtos statybos faktą, turėtų leisti statytojui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį į vienbutį arba dvibutį gyvenamąjį namą. Taigi, byloje kilo ginčas dėl statinio rekonstrukcijos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, rekonstrukciją vykdant pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

2015-07-02 atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu reikalavimu. Atsakovas neginčija, kad Balsių mikrorajonui galiojantis detalusis planas numato vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybą. Taip pat sutinka su tuo, kad ginčo sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją teritoriją, kurioje gyvenamosios paskirties sklypų užstatymo aukštingumas – iki 3 aukštų, įskaitant mansardą, užstatymo intensyvumas – iki 0,4. Nurodo, kad ieškovas nepagrindžia, kaip konkrečiai pažeidžiamos būtent jo teisės ir teisėti interesai, nepateikti jokie įrodymai. Atkreipė dėmesį, kad greta ginčo žemės sklypo esančių ir su žemės sklypu bendrą ribą turinčių žemės sklypų savininkai raštu davė sutikimą šio žemės sklypo užstatymo projektui, pasirašydami ant Užstatymo schemos, taigi, ieškovo teiginiai, jog yra pažeidžiamos greta esančių žemės sklypų savininkų teisės visiškai nepagrįsti, be to, ieškovas nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą. Atsakovas pabrėžė, kad statybos leidimas išduotas Statybos projektui, kuriuo numatyta blokuotų dvibučių gyvenamųjų namų statyba, o Statybos projekte nurodyti trys sublokuoti dvibučiai. Taigi, leidimas išduotas ne rekonstrukcijai, o naujai statybai. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, jog trys sublokuoti dvibučiai faktiškai yra vienas daugiabutis ir jam turi būti taikomi daugiabučių namų statybą reglamentuojantys teisės aktai, nes Statinių techninio reglamento 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ V dalyje 7.2 punkte įtvirtinta, kad dvibučių pastatų pogrupiui priskiriami ir keli sublokuoti namai. Remiantis išdėstytu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

2015-07-07 trečiasis asmuo Visuomeninė organizacija „Balsių bendruomenė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su pareikštu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad Balsių individualių gyvenamųjų namų kvartalas yra detaliai suplanuotas, galioja 1989 metais parengti ir patvirtinti gyvenamųjų namų mikrorajono prie Turistų (dabar – Žaliųjų ežerų) gatvės detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos šis kvartalas yra vienbučių gyvenamųjų namų zona. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad daugiabučių namų projektai jiems nepritaikytame Balsių individualių namų kvartale pažeidžia Balsių bendruomenės narių teises į sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, pablogėja bendrijos narių gyvenimo kokybė, nes individualių namų kvartalą pavertus daugiabučių namų rajonu padidės triukšmas.

2015-07-23 atsakovas UAB „Tavo verslas“ pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-12-04 statytojui UAB „Tavo verslas“ išdavė statybos leidimą, kuriuo suteikė teisę statyti tris dvibučius sublokuotus gyvenamuosius namus ginčo sklype, kurie buvo statomi ant nebaigto statyti neįregistruoto pastato. Apie Statybos leidimo išdavimą atsakovas informavo visuomenę, Statybos leidimo projektui yra pritarę visi su ginčo sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkai, o ieškovas toks nėra. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patvirtino, kad statyba yra vykdoma be nukrypimų. Ginčo pastatų statyba buvo užbaigta 2015-06-03. Pažymėjo, kad UAB „Tavo verslas“ suplanavo statyti ne vieną daugiabutį, o kelis dvibučius gyvenamuosius namus tame pačiame sklype, o tokiems statiniams taikomi reikalavimai nėra pažeisti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad įregistruotas ne vienas daugiabutis namas, o trys dvibučiai namai. Atsakovas mano, kad ieškovo argumentas, jog pastatas turi būti laikomas daugiabučiu, nes jame gyvens didelis asmenų skaičius, yra nepagrįstas, nes jokie teisės aktai nenustato gyvenamųjų namų klasifikavimo pagal gyventojų skaičių. Daugiabučiams namams taikomi reikalavimai nėra taikomi šiems pastatams, nes jie yra dvibučiai, todėl ieškovo argumentas dėl buitinių atliekų aikštelės nėra pagrįstas. Pažymi, kad ieškovas nėra tinkamas subjektas reikšti tokį ieškinį, nes jis neįrodo savo subjektinių teisių pažeidimo ir neturi teisės ginti viešojo intereso. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas pateikė ieškinį tik po 6 mėnesių nuo Statybos leidimo priėmimo dienos, nors pilnai suprato ir suvokė, kad ginčo leidimui apskųsti jis turi 1 mėnesį nuo šio leidimo priėmimo, o ieškinio senaties netaikius – atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.

2015-08-24 pateiktas patikslintas ieškinys, kuriame ieškovais nurodyti J. L., S. B., A. A., T. P., R. U., M. L.. Ieškovas M. L. gyvena name, esančiame adresu Žalčių g. 18, Vilniuje. Ieškovui S. B. kartu su žmona S. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis Žalčių g. 16, Vilniuje, ieškovui A. A. kartu su žmona L. A. priklauso gyvenamasis namas, esantis Žalčių g. 19, Vilniuje, ieškovui T. P. kartu su žmona G. P. priklauso gyvenamasis namas, esantis Alko g. 44, Vilniuje, ieškovui R. U. priklauso gyvenamasis namas, esantis Žilvino g. 63, Vilniuje. Nurodė, kad apie ginčo sklype statomą daugiabutį namą ieškovas J. L. informavo kitus greta esančių namų savininkus, kuriuos atsakovas UAB „Tavo verslas“ suklaidino, nurodydamas, kad bus statomas tributis gyvenamasis namas, todėl šie ieškovai taip pat reiškia reikalavimus. Nurodė, kad pagal projektą į ginčo sklypą patenkama iš Alko g., kuri buvo suprojektuota kaip pėsčiųjų takas. Joks teritorijų planavimo dokumentas ar statinio techninis projektas su ieškovais nebuvo derintas, ieškovai nebuvo informuoti, kad statomame name bus įrengti 6 butai. Pažymėjo, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimą ginčo sklype nebuvo galima statyti kelių sublokuotų dvibučių gyvenamųjų pastatų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktos išvados dėl statomo statinio atitikimo projekto sprendiniams vykdomų statybos darbų teisėtumo yra neišsamios, neargumentuotos arba nepagrįstos, nes prieštarauja faktiniams duomenims, o išvados dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo apskritai nemotyvuotos. Nurodė, kad statinys neatitinka statinio techninio projekto, nes faktiškai yra statomas trijų aukštų gyvenamasis namas, be to yra tik du įėjimai į namą, nors turėtų būti trys, stogo konstrukcija bendra, visos komunikacijos bendros.

2015-09-14 UAB „Tavo verslas“ atsileipime į patikslintą ieškinį palaikė savo reikalavimus, atkreipė dėmesį, kad ieškovai nepagrįstai ginčija tarpinį ir teisinių pasekmių nesukėlusį dokumentą – Pažymą, kurioje patvirtinta, kad statybos, vykdytos pagal Statybos leidimą, buvo vykdomos atsižvelgiant į Statybos leidimo techninį projektą. Be to, ieškovai S. B. bei M. L. neturi teisės ginčyti Statybos leidimo ir kitų dokumentų, nes jie nėra gyvenamųjų namų savininkai.

Atsiliepimas

2015-09-22 atsiliepime į 2015-08-24 patikslintą ieškinį atsakovas Savivaldybė savo reikalavimus palaikė tais pačiais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad Užstatymo schemoje, kurią pasirašė ieškovai R. U., A. A. aiškiai nurodyta, kad bus statomi trys sublokuoti dvibučiai namai, papildomai nurodė, kad praleistas senaties terminas.

2016-04-26 ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad mirus ieškovui J. L. jo teises perėmė B. L.. Patikslintame ieškinyje ieškovai įtraukė dar vieną atsakovą – Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, trečiaisiais asmenimis papildomai nurodė ginčo sklypo butų savininkus M. S., I. V., G. B., taip pat nurodė išvadą duodančią instituciją – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministeriją (toliau – Aplinkos ministerija). Ieškovai mano, kad statybą leidžiantį dokumentą išdavusi institucija nustatė teritorijos užstatymo tipą (trys sublokuoti dvibučiai), kurio nenumato ginčo teritorijoje galiojantys Vilniaus miesto bendrasis planas ir Individualių gyvenamųjų namų mikrorajono prie Turistų gatvės detalusis planas. Nurodo, kad UAB „Tavo verslas“ pastatytas statinys pažeidžia esminius statinio projekto sprendinius, todėl jis laikytinas savavališka statyba. Ieškovai šiuo patikslintu ieškiniu prašo (1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-08-25 išduotus specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. AR 992, (2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-12-04 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-141204-01442, (3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-12-11 pažymą Nr. PASS-00-141211-01181 „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“, (4) pripažinti negaliojančia UAB „Tavo verslas“ 2015-06-03 deklaraciją Nr. 1 „Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą“, (5) leisti statytojui UAB „Tavo verslas“ per metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį į vienbutį arba dvibutį gyvenamąjį namą, (6) priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojų ir UAB „Tavo verslas“ atsakingų asmenų veiksmų, įteisinant UAB „Tavo verslas“ įvykdytas savavališkas statybas, informuojant apie tai Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į 2016-04-26 ieškinį atsakovas UAB „Tavo verslas“ palaikė savo anksčiau nurodytą poziciją. Nurodė, kad ieškovų ginčijami Architektūriniai reikalavimai yra reikalingi tik rengiant statybos projektą, jie yra procedūrinio pobūdžio ir negali būti savarankišku ginčo objektu, be to yra aiškiai praleistas senaties terminas tokiems reikalavimams reikšti.

Šalies argumentai

2016-05-17 atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Pažyma Nr. PASS-00-141211-01181 „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ buvo išduota, nes buvo nustatyta, kad statiniai atitinka esminius projekto sprendinius. Ieškovų nurodomi neatitikimai dėl įėjimų įrengimo, dėl stogo, pažymos išdavimo metu negalėjo būti identifikuoti, nes statybos dar vyko, stogo tuo metu dar nebuvo. Pažymėjo, kad šios pažymos panaikinimas ieškovams jokių realių teisinių pasekmių nesukels. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą buvo patvirtinta, nes pareigūnas, patikrinęs UAB „Tavo verslas“ pateiktus dokumentus, nenustatė jokių trūkumų, kurie neleistų tvirtinti ginčo deklaracijos. Atkreipė dėmesį, kad tiek vieno buto, tiek dviejų butų namai gali būti blokuoti, atskiri įėjimai iš lauko privalomi tik vieno buto blokuotiems namams, taigi, naudojimo paskirties reikalavimus ginčo statiniai atitinka. Atsakovas mano, kad ieškovai nepagrindžia, kokios konkrečios jų teisės yra ar galėtų būti pažeidžiamos ir kaip pasikeistų faktinė ieškovų ir atsakovų teisių ir pareigų pusiausvyra teismui patenkinus ieškinį.

Atsiliepimas

2016-05-17 Tretieji asmenys M. S., I. V., G. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad butus, esančius adresais Žalčių g. 21B-1 ir Žalčių g. 21A-2, Vilniuje, įsigijo dar iki šios civilinės bylos iškėlimo ir šiems butams nebuvo nustatyti jokie suvaržymai, todėl jie yra laikytini sąžiningais butų įgijėjais, kurių teisės šioje byloje turi būti ginamos.

2016-05-30 atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Specialieji architektūros reikalavimai yra reikalingi tik rengiant statybos projektą, tai tarpinis procedūrinis dokumentas ir savaime jokių teisinių pasekmių ieškovams nesukelia ir negali sukelti, taigi, apskritai negali būti ginčo objektu. Ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, o jo praleidimo priežastys – vieno iš ieškovo mirtis – nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teigė, kad vėliausiai 2015-05-11 ieškovams tapo žinoma apie išduotus Specialiuosius architektūrinius reikalavimus. Ieškovai, su 2015-07-02 atsiliepimu gavę ir visą Statybos leidimo projekto dokumentinę medžiagą, 2015-08-24 patikslintu ieškiniu Specialiųjų architektūrinių reikalavimų vis tiek neginčijo. Pažymėjo, kad sublokavus namus, jie savaime netampa daugiabučiais. Akcentavo, kad ieškovai neginčija Statybos projekto ir leidimo atitikimo Statybos techniniam reglamentui STR 2.02.09:2005 „vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, o nepagrįstai teigia, kad ginčo pastatui turėjo būti taikomi daugiabučių namų statybą reglamentuojantys teisės aktai.

2016-06-20 Aplinkos ministerija pateikė išvadą, kurioje atsakė į 2016-06-01 nutartimi suformuluotus klausimus. Nurodė, kad 2004 m. ir anksčiau egzistavo nuorodos į skirtingus gyvenamųjų namų užstatymo tipus. Sublokuotų dvibučių namų statyba vietoje detaliajame plane numatytų „individualių gyvenamųjų namų“, neatliekant detaliojo plano koregavimo, negalėtų būti vykdoma. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja teritorijos užstatymo tipo „sublokuoti dvibučiai“, tačiau toks tipas galimas. Vienbučio blokuoto užstatymo tipas negali būti aiškinamas kaip apimantis „sublokuotus dvibučius“. Atkreipė dėmesį, kad statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti, remontuoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą, t. y. rekonstruoti galima tik nustatyta tvarka baigtą statyti statinį. Trims sublokuotiems dvibučiams pastatams netaikomi Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimai. Mano, kad sublokuoti pastatai turėtų turėti tik bendrą sieną; gali turėti bendro naudojimo patalpą (laiptinę), tačiau du ar daugiau blokuotų pastatų neturėtų turėti bendrų patalpų, nes tai būdinga daugiabučiam gyvenamajam namui. Bendrojo naudojimo patalpos gali būti nesuformuotos ir neįregistruotos Nekilnojamo turto kadastre, jei jos negali būti suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Įėjimo į sublokuotą pastatą vieta nėra esminis statinio projekto sprendinys.

Šalies argumentai

UAB „Tavo verslas“ 2015-10-06 pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovų 38 777,48 EUR ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šio priešieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško turtinio reikalavimo įvykdymo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-03 užbaigė trijų dvibučių gyvenamųjų pastatų statybas ginčo sklype. 2015-09-14 ieškovas J. L. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neleisti UAB „Tavo verslas“ perleisti pastatytų butų ir už tai gauti suplanuotas pajamas, dėl ko atsakovas patyrė nuostolius. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Tavo verslas“ privalėjo grąžinti pagal preliminariąsias butų pirkimo-pardavimo sutartis sumokėtus avansus bei sumokėti baudas. UAB „Tavo verslas“ yra sudaręs kredito sutartį, pagal kurią turi mokėti 8 proc. metines palūkanas. Kadangi nebuvo galima parduoti butų, UAB „Tavo verslas“ negalėjo grąžinti paskolos, todėl prašo priteisti iš ieškovų šias palūkanas.

Atsiliepimas

2015-10-23 ieškovai pateikė atsiliepimą į pareikštą priešieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „Tavo verslas“ preliminariąsias sutartis sudarė jau po civilinės bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teisme, t. y. atsakovas žinojo apie jam keliamus reikalavimus. Taigi, prieš sudarydamas šias sutartis atsakovas privalėjo apie iškeltą civilinę bylą informuoti būsimus pirkėjus. Ieškovai mano, kad teismui pateiktos preliminariosios sutartys yra tariami sandoriai, sudaryti būtent priešieškinio pareiškimo tikslu. Pažymi, kad ieškovai nėra atsakingi dėl preliminariųjų sutarčių nevykdymo, nes teisėtų ir pagrįstų reikalavimų pareiškimas teisme ir atitinkamai galimų pirkėjų atsisakymas pirkti savavališkos statybos butus bei negautos atsakovo pajamos neturi priežastinio ryšio.

Kiti proceso dalyviai atsileipimų į priešieškinį nepateikė.

2016-08-04 teismo posėdžio metu ieškovas M. L. teigė, kad ginčo namas apsunkina patekimą į ieškovų sklypus, nes automobiliai yra statomi ant kelio. Nurodė, kad apie statybas sužinojo 2014 metais, manė, kad vyksta individualaus namo rekonstrukcija. Atsiradus elektros įvadams, pamatė, kad statybos vyksta ne taip, kaip turėtų.

Šalies argumentai

Ieškovas R. U. nurodė, kad statybų vadovas jam pasakė, jog bus trys butai. 2015 metų vasarą pastebėjo, kad įrengti šeši, o ne trys įvadai ir pradėjo aiškintis situaciją. Teigė, kad esant šešiabučiam namui, gatvėje per didelis žmonių tankumas.

Ieškovas A. A. teigė, kad jam statybų vadovas taip pat nurodė, jog bus tik trys butai, o vėliau atsiprašė, kad apgavo. Nurodė, kad detalųjį planą gavo 2014 m. Sutiko, kad būtų statomi trys, bet ne šeši butai, nes esant šešiems butams yra per didelis gyventojų ir automobilių kiekis, nebėra ramybės.

Ieškovas S. B. teigė, kad su juo niekas nieko nederino, jo sklypas su ginčo sklypu nesiriboja. Galvojo, kad bus tik trys butai, nes esant šešiems bus daugiau triukšmo, šiukšlių, automobilių.

Ieškovas T. P. nurodė, kad šalia esant daugiabučiam namui, nukentės kaimynų gerbūvis, ramybė. Teigė, kad su juo statyba taip pat nebuvo derinta, nes oficialiai jis nėra ginčo sklypo kaimynas.

2016-09-13 teismo posėdžio metu B. L. teigė maniusi, kad statomi tik trys butai, o ne šeši. Apie statomus šešis butus sužinojo tik atsiradus skaitikliams. Mano, kad ginčo namas pažeidžia jos gyvenimo kokybę, trukdo ramybę, nes jame gali gyventi daug žmonių, bus daug automobilių. Namas dabar yra didesnis nei prieš rekonstrukciją – aukštesnis ir išplėstas į kiemo pusę.

Liudytojas I. T. nurodė, kad 2014 metais dirbo UAB „Tavo verslas“ projektų vadovu. 2014-11-10 įvyko viešas susirinkimas dėl statomo namo, tačiau kaimynai jame nedalyvavo. Visuomenė apie statybas buvo informuota tinkamai.

Išvadą duodančios institucijos Aplinkos ministerijos atstovas nurodė, kad blokuoti namai galimi, tačiau nėra nurodyta, jog galimi dvibučiai blokuoti namai, nors tokie ir nėra draudžiami. Šešių butų namas nėra daugiabutis, nes turi kitus požymius. Nagrinėjamu atveju statinys neatitinka detaliojo plano, bet jis gali būti koreguojamas.

2016-10-20 teismo posėdžio metu liudytoja G. D. nurodė, kad yra nekilnojamojo turto vertintoja. Teigė, kad atsakovo UAB „Tavo verslas“ prašymu pateikė konsultaciją (ne turto vertinimo ataskaitą), kurioje pateikė savo nuomonę, kad namo pardavimas dalimis pirkimo-pardavimo kainai įtakos neturi.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas nurodė, kad šios teritorijos detaliajame plane nėra nurodytas toks užstatymo tipas kaip sublokuoti namai. Atsakovas UAB „Tavo verslas“ pasinaudojo teisine spraga ir pastatė pastatą, kuris vadinasi trys sublokuoti dvibučiai, nors faktiškai statinys yra daugiabutis, kuriam turėtų būti taikomi daugiabučių namų reikalavimai. Ieškovų žalos nereikia įrodinėti remiantis Civilinio Proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str., nes ieškinio pagrindas – detaliojo plano ir Statybos techninio reglamento pažeidimas. Techninio projekto sprendiniai neatitinka realaus statinio parametrų, todėl akivaizdi savavališka statyba. Name yra šeši butai, o pagal detalųjį planą ginčo sklype gali būti tik vienbučiai arba dvibučiai namai, todėl ieškovų teisių pažeidimo įrodinėti nereikia.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB „Tavo verslas“ atstovas nurodė, kad ieškovų teisės negalėjo būti pažeistos vienodai, nes jie visi gyvena skirtinguose namuose. Pažymėjo, kad į bylą yra pateikti pakankamai aiškūs dokumentai, kurie leidžia teismui taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovai, fiziniai asmenys, negali ginti viešojo intereso. Detaliajame plane nėra numatyto draudimo statyti sublokuotus namus. Be to, nepažeistas užstatymo intensyvumas, tankumas, pastato aukštingumas. Šio namo statybai pritarė ieškovai, kurie yra ginčo sklypo kaimynai. Nurodė, kad negalimas ginčas dėl statybos leidimo, nes jis jau yra įgyvendintas ir nebegalioja, taip pat, sąžiningi įgijėjai jau yra įsigiję du butus ginčo name.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė nurodė, kad ieškovai neįrodo savo teisės kreiptis į teismą ir ginčyti šiuos dokumentus, nes neįrodo, kokios jų teisės yra pažeistos, kalba abstrakčiai. Ieškovai į teismą kreipėsi jau pasibaigus statyboms, nors apie tariamai pažeistas teises ir visus priimtus dokumentus žinojo dar 2015-05-11, taigi, praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovai nėra suinteresuota visuomenė, nes tokia visuomenė turi įrodyti, kad veikia, gina nuo tokių pažeidimų nuolat, o ne vienkartiniu atveju.

Išvadą duodančios institucijos Aplinkos ministerijos atstovas nurodė, kad visi sklypai buvo planuojami vadovaujantis detaliuoju planu. Teigė, kad negalima įrodyti, jog blokuotas dvibutis užstatymas ginčo sklype nebuvo galimas, tačiau reikėtų pakoreguoti detalųjį planą. Taip pat pažymėjo, kad jei detaliajame plane numatyti tik vienbučiai namai, tuomet blokuotas užstatymas neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

2014 m. rugpjūčio 7-14 dienomis A. A., A. D., R. U. Sklypo užstatymo schemoje pasirašė, kad sutinka ir yra susipažinę su ginčo žemės sklypo užstatymo schema (b. l. 85, III tomas). 2014-11-10 įvyko viešas susirinkimas dėl supažindinimo su projekto sprendiniais ir jų aptarimo (b. l. 76-77, II tomas), tačiau šiame susirinkime nei vienas iš ieškovų nedalyvavo. 2014-12-04 išduotas statybos leidimas atsakovui UAB „Tavo verslas“ statyti dvibučius blokuotus namus (b. l. 8-9, II tomas), buvo parengtas Techninis projektas, išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai. 2014-12-11 buvo surašyta Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų (b. l. 33-34, III tomas). 2015-05-11 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškovų atstovui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad statyba žemės sklype, esančiame Žalčių g. 21, Vilniuje, nėra savavališka ir nepažeidžia projekto sprendinių (b. l. 11-12, I tomas). 2015-06-04 buvo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą (b. l. 28-29, III tomas). Į bylą pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b. l. 12-51, IX tomas) ir UAB „Ober-house“ konsultacija (b. l. 166, I tomas).

2014-06-12 atsakovas UAB „Tavo verslas“ pasirašė kredito sutartį (b. l. 150-170, V tomas). Į bylą pateikta 2015-09-25 Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro pažymą apie sandorio neįvykimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (b. l. 101, VI tomas), taip pat pateiktos preliminariosios ginčo butų pirkimo-pardavimo sutartys (b. l. 102-104, 107-108, VI tomas). 2015-09-22 ir 2015-09-25 šios sutartys buvo nutrauktos (b. l. 105-106, 110, VI tomas) ir buvo išmokėta 1000 Eur bauda. Į bylą taip pat pateikta 2016-07-21 kredito unijos „Mano unija“ pažyma apie atsakovo UAB „Tavo verslas“ sumokėtas palūkanas (b. l. 162, IX tomas).

Dėl ieškinio senaties termino.

CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovai atsiliepimais į ieškinį prašė atmesti ieškovų ieškinį praleidus Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, t. y. taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2010).

CK 1.125 str. 2 d. nustato, jog atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009). Ieškovai prašo teismo (1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-08-25 išduotus specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. AR 992, (2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-12-04 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-141204-01442, (3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-12-11 pažymą Nr. PASS-00-141211-01181 „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“, (4) pripažinti negaliojančia UAB „Tavo verslas“ 2015-06-03 deklaraciją Nr. 1 „Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą“, tai yra ginčija individualaus pobūdžio administracinius teisės aktus. Taigi, ginčijamiems specialiesiems architektūriniams reikalavimams, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymai, statybą leidžiančiam dokumentui apskųsti teismine tvarka taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas.

Tiek pirminiame ieškinyje, tiek visuose patikslintuose ieškiniuose ieškovai nurodė, kad 2014 m. pabaigoje priešais J. L. namą – Žalčių g. 21, Vilniuje, buvo pradėti statybos darbai. Ieškovai teigia, kad joks teritorijų planavimo dokumentas ar statinio techninis projektas, kuriame būtų numatyti tokie statybos darbai, su jais nebuvo derinami, o Užstatymo schemą ginčo sklypo kaimynai pasirašė, nes buvo suklaidinti. 2015-04-09 ieškovų atstovas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, prašydamas patikrinti ginčo žemės sklype vykdomus statybos darbus ir nustatyti, ar vykdomi statybos darbai nėra savavališka statyba, o jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas, patikrinti statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams ir jo teisėtumą. Gavęs institucijos atsakymą, ieškovas J. L. susipažino su Žalčių g. 21 statomo gyvenamojo namo techniniu projektu. Nors pirminiu ieškiniu ieškovas J. L. prašė panaikinti tik Statybos leidimą, patikslintais ieškiniais ieškovai reiškė dar ir kitus reikalavimus, bet visi jie yra susiję su vykusiomis statybomis Žalčių g. 21, Vilniuje.

Atkreiptinas dėmesys, kad informacija apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-12-04 išduotą statybą leidžiantį dokumentą buvo patalpinta viešai prieinamame Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre (internetinis adresas: http://www.vilnius.lt/index.php?3031055270). Duomenys apie šį leidimą minėtame tinklapyje yra iki šiol, jame aiškiai nurodyta, jog išduotas leidimas statyti dvibučius blokuotus gyvenamuosius namus. Leidimų paieškos sistema nėra sudėtinga, pakanka nurodyti pastato adresą, todėl pripažintina, kad ieškovai turėjo visas sąlygas sužinoti apie išduotą statybos leidimą ir jo pobūdį. Taigi, būtent iš Leidimų statybai registre pateiktų duomenų galima nustatyti akto pavadinimą, jo priėmimo datą bei turinį, t. y. visą informaciją, kuriai esant žinomai, laikoma, jog asmuo žino apie priimtą teisės aktą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuris manė, kad jo teisės ar teisėti interesai gali būti pažeidžiami priimtu administraciniu aktu, nuo to momento, kai statybos leidimas užregistruojamas Leidimų statybai registre, per vieno mėnesio terminą galėjo paduoti skundą ABTĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

2015-05-11 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakyme taip pat aiškiai pateikta visa informacija apie vykstančias statybas. Nors šis dokumentas ieškovų atstovo kontoroje gautas tik 2015-05-18, tačiau kiti byloje esantys įrodymai bei ieškovų paaiškinimai teismo posėdžiuose patvirtina, kad ieškovams buvo žinoma apie atsakovų ketinimą statyti šešis butus (tris sublokuotus dvibučius) dar 2015 metų kovo mėnesį. Ieškovai teigė, kad pamatė įrenginėjant šešis elektros įvadus ir tada suprato, kad bus statomi šeši, o ne trys, butai. Taigi, ieškovams vėliausiai nuo 2015 m. kovo mėnesio buvo žinoma apie statomus tris sublokuotus dvibučius namus. Be to, ginčo sklypo kaimynai dar 2014 metų rugpjūčio mėnesį sužinojo, kas konkrečiai bus statoma ginčo sklype, nes būtent tada pasirašė ant Užstatymo schemos.

Ieškovai 2015-08-24 patikslintu ieškiniu papildė savo ieškininius reikalavimus ir prašė teismo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-12-11 pažymą Nr. PASS-00-141211-01181 „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ bei pripažinti negaliojančia UAB „Tavo verslas“ 2015-06-03 deklaraciją Nr. 1 „Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad apie šiuos dokumentus ieškovai sužinojo vėliausiai 2015-06-17, būtent tada, kai ieškovų atstovas gavo Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, kurio 10.1. punkte yra nurodoma, jog daiktas suformuotas padalijimo būdu 2015-06-03 deklaracijos Nr. 1 „Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą“ pagrindu. Taigi, senaties terminas šiems dokumentams ginčyti suėjo vėliausiai 2015-07-17.

Atsakovas UAB „Tavo verslas“ teigė, jog ieškinio senaties praleidimas negali būti siejamas su ieškovo J. L. mirtimi. Šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovai to, kad senaties terminas praleistas dėl J. L. mirties (mirė 2015-10-04), neteigė. Pažymėtina, kad patikslintas ieškinys buvo paduotas dar 2015-08-24.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisės normas, teismas konstatuoja, jog ieškovai praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo, todėl taikytinas ieškinio senaties terminas ir ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovų teisinio suinteresuotumo byloje ir žalos.

Nagrinėjamu atveju ieškovai teismo prašo panaikinti (1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-08-25 išduotus specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. AR 992, (2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-12-04 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-141204-01442, (3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-12-11 pažymą Nr. PASS-00-141211-01181 „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“, (4) pripažinti negaliojančia UAB „Tavo verslas“ 2015-06-03 deklaraciją Nr. 1 „Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą“, (5) leisti statytojui UAB „Tavo verslas per metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį į vienbutį arba dvibutį gyvenamąjį namą.

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pabrėžtina, kad CPK 5 straipsnyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi, asmenys, besikreipiantys į teismą, turi įrodyti, kad padaryta tam tikra žala, pažeisti tam tikri įstatymo saugomi interesai, ir kad žala padaryta būtent jiems, o ne bet kam.

Ieškovų atstovas teigė, kad ieškovai yra „suinteresuota visuomenė“ pagal Orhuso konvenciją. Pagal Orhuso konvenciją ir ES direktyvą 2003/35/EB „suinteresuota visuomenė“ yra visuomenė, kuriai daro įtaką arba tikėtinai gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota šių sprendimų priėmimo procesu (Konvencija, 2 str. 5 d.). Vis dėlto, net ir tokia visuomenė turi įrodyti savo suinteresuotumą, be to, teisių gynimas negali būti vienkartinis, ji turi nuolat dalyvauti pažeistų visuomenės interesų gynime. Nagrinėjamu atveju ieškovai nėra „suinteresuota visuomenė“ Orhuso konvencijos prasme, nes šis ieškinys yra vienkartinis jų galimai pažeistų teisių gynimas.

Šiuo atveju, ieškovai nurodė, kad tai, jog ginčo sklype esantis statinys – trys sublokuoti dvibučiai namai – yra pastatytas neteisėtai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, be to, faktiškai yra daugiabutis, pažeidžia ieškovų teises. Ieškovai savo būstus rinkosi ir pirko būtent šiame rajone, nes šis rajonas yra ne daugiabučių namų, o individualių namų rajonas. Esant šešiems butams viename name, t. y. statant individualių namų rajone daugiabučius namus, padidėja gyventojų bei automobilių skaičius, triukšmas, padaugėja statomų gatvėje automobilių, taip pat bus kelis kartus daugiau atliekų. M. L. teigė, kad ginčo namas apsunkina patekimą į ieškovų sklypus, nes automobiliai yra statomi ant kelio, R. U. nurodė, kad esant ginčo namui, gatvėje yra per didelis žmonių tankis, o B. L. – kad pastačius ginčo namą, jame gyvens daug žmonių, gatvėje bus daug automobilių, o tai pažeidžia jos gyvenimo kokybę ir trukdo ramybę. Ieškovai taip pat teigė, kad jų turto vertė sumažėjo, nes kaimynystėje stovi daugiabutis namas.

Teismas nesutinka su tokiais ieškovų argumentais. Visų pirma, ieškovų įvardijami galimi nepatogumai dar nėra realūs, jie preziumuojami, nes ginčo name gyvena tik dvi šeimos. Be to, niekur nėra įtvirtinta, kiek asmenų gali gyventi viename bute ar name, t. y. ir vienbučiame name teoriškai gali gyventi tiek asmenų, kiek šešių butų name (trijuose sublokuotuose dvibučiuose namuose). Teismas vertina, kad ginčo rajone gyvenant vos keliais asmenimis daugiau nei ieškovai tikėjosi pirkdami savo būstus, žymiai nepasikeis nei triukšmo lygis, nei automobilių eismo intensyvumas ar kitos gyvenimo sąlygos.

Teismas taip pat pažymi, kad ginčo statinys nepažeidžia statinio aukštingumo, intensyvumo bei tankumo reikalavimų, iš bendro rajono vaizdo neišsiskiria, kas labai aiškiai matyti iš byloje esančių nuotraukų. Taip pat nepagrįstas ieškovų argumentas, kad dėl ginčo pastato jų namų vertė sumažėjo. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškovų teisės buvo pažeistos. Remiantis tuo, teismas mano, kad ieškovai neįrodė interesų pažeidimo ar patirtos žalos.

Ieškovai savo patirtą žalą grindė ir tuo, kad pastatas yra pastatytas neteisėtai ir vien jau tai pažeidžia ieškovų teisėtus interesus. Pažymėtina, kad ieškovai nėra asmenys, galintys ginti viešąjį interesą. Kaip jau minėta, ieškovai negali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, jie turi galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, jog būtų apginta būtent jų subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju tik keli ieškovai yra ginčo sklypo kaimynai, taigi, tik jie turi suinteresuotumą šioje byloje, tad dalis ieškovų šiuo atveju neturi teisinio suinteresuotumo byloje, nes nėra ginčo sklypo kaimynai.

Pažymėtina, kad sklypo kaimynai – t. y. R. U., A. A. – yra pasirašę ant Užstatymo schemos – davę sutikimus statyti tris dvibučius sublokuotus namus. Ieškovų argumentas, kad šiuos sutikimus pasirašė nesupratę, jog bus statomi būtent tokie namai, teismo neįtikina, nes Užstatymo schemoje aiškiai nurodoma, kas bus statoma, o jei ieškovams schema ir paaiškinimai joje nebuvo aiškūs, jie turėjo teisę ir galimybę išsiaiškinti neaiškumus ar ant minėtos schemos nepasirašyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šiuo atveju dalies ieškovų suinteresuotumas bylos baigtimi neegzistuoja, kadangi jų teisės ir interesai nebuvo pažeisti, o kiti ieškovai taip pat neįrodė, kad jų interesai buvo pažeisti.

Dėl statybos leidimo ir kitų dokumentų neteisėtumo.

Nors esamo ginčo atveju taikytinas ieškinio senaties terminas, vis dėlto teismas pasisako ir dėl galimai neteisėtų atsakovų veiksmų. Ieškovai Statybos leidimo neteisėtumą grindžia klaidinga teisės aktų interpretacija – teigia, kad statinys turi būti laikomas ne trimis sublokuotais dvibučiais namais, o daugiabučiu namu, kuris turėjo būti statomas laikantis šiems statiniams keliamų reikalavimų. Tiek Išvadoje, tiek paaiškinimuose teismo posėdžio metu, išvadą duodančios institucijos Aplinkos ministerijos atstovas patvirtino, kad dvibučiai gyvenamieji namai gali būti blokuojami ir dėl to jie netampa daugiabučiais. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7 p. laikytina, kad tam pačiam pogrupiui priskiriami tiek atskiri namai, tiek keli sublokuoti namai nesietini tiesiogiai su užstatymo tipu, o tik pabrėžia tą pačią klasifikaciją – keli vienas prie kito prišlieti namai daugiabučiu namu netampa. Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal Detaliojo plano sprendinius blokuotas užstatymas ginčo atveju buvo galimas, taip pat atkreipė dėmesį, kad blokuotų dvibučių statymas teisės aktuose specialiai nereglamentuotas, tačiau tokių namų egzistavimas nėra vertintinas kaip pažeidimas ir jis gali bei galėjo būti įgyvendinamas. Aplinkos ministerijos išvadoje patvirtinta, kad Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 1 punkte nustatyta, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato ar sublokuotų šių pastatų statybai, taigi, šiame reglamente yra nustatytas dvibučių namų blokavimas.

Savo Išvadoje Aplinkos ministerija taip pat pasisakė, kad „atsižvelgiant į numatomą rekonstruoti vienbutį namą, jo konstrukcijas, planuojamų statyti sublokuotų namų sprendinius, teoriškai įmanoma rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį namą į tris sublokuotus namus nekeičiant buvusio vienbučio namo pirmojo ir cokolinio aukšto konstrukcijų, buvusio pastato užstatymo ploto, kad sublokuoti namai atitiktų Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai namai" sublokuotiems namams keliamus reikalavimus dėl sublokuotos sienos“, taigi, nekeičiant pastato tūrio yra galimybė blokuoti tris dvibučius namus buvusio vienbučio vietoje.

Išvadoje taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju trys dvibučiai sublokuoti gyvenamieji pastatai atitinka Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai namai“ 7.2 papunktyje nurodyta pogrupį (gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai)) ir turi būti projektuojami vadovaujantis būtent statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai namai" nuostatomis, priešingai, nei teigia ieškovai. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-08-25 išduotus specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. AR 992, atsakovui UAB „Tavo verslas“ buvo leista statyti sublokuotus statinius ginčo sklype išlaikant ne mažesnį nei 3 m. atstumą nuo ginčo sklypo ribų, numatytas leistinas aukštingumas pagal Bendrojo plano sprendinius – 3 aukštai, įskaitant mansardą, nurodyta išlaikyti ginčo sklypo užstatymo tankumą iki 29 proc., o intensyvumą iki 0,4, žemės sklype statant ne aukštesnius kaip 8,5 m. statinius. Šie architektūriniai reikalavimai yra įvykdyti. Pažymėtina, kad Aplinkos ministro 2013-12-31 įsakymu Nr. D1-997 patvirtinto Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija specialiuosius architektūros reikalavimus, atsižvelgusi į statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, nustato vadovaudamasi Statybos ir kitų įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais. Taigi, Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nustatyti teritorijų planavimo dokumentų ir kitų teisės aktų leidžiami teritorijos naudojimo reglamento parametrai, t. y. iš esmės yra perkeltos galiojančių teritorijų planavimo dokumentų nuostatos, atitinkami leidžiami parametrai, bet nėra sukuriama naujų sprendinių. Nagrinėjamu atveju Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose numatyti parametrai – statinių aukštis, užstatymo tankis, intensyvumas – nustatyti vadovaujanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nenukrypstant nuo Detaliojo plano.

Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad atsakovų veiksmai statant ginčo pastatą, išduodant atitinkamus leidimus ir kitus dokumentus, nebuvo neteisėti.

Dėl atskirosios nutarties.

Ieškovai prašo priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojų ir UAB „Tavo verslas“ atsakingų asmenų veiksmų, įteisinant UAB „Tavo verslas“ įvykdytas savavališkas statybas, informuojant apie tai Specialiųjų tyrimų tarnybą. CPK 299 straipsnis įtvirtina teismo teisę priimti atskirąją nutartį ir informuoti atitinkamas institucijas ar pareigūnus apie pažeidimus, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė savavališkų statybų fakto, jokių kitų įstatymo pažeidimų, o atskiroji nutartis priimama tik esant teismo įsitikinimui, kad tam tikri įstatymai buvo pažeisti.

Tuo remiantis, teismas netenkina šio ieškovų reikalavimo dėl atskirosios nutarties priėmimo.

Dėl priešieškinio nepagrįstumo.

Atsakovas UAB „Tavo verslas“ 2015-10-06 pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovų 38 777,48 EUR ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šio priešieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško turtinio reikalavimo įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad 2015-06-03 užbaigė trijų dvibučių gyvenamųjų pastatų statybas ginčo sklype. 2015-09-14 ieškovas J. L. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neleisti UAB „Tavo verslas“ perleisti pastatytų butų ir už tai gauti suplanuotų pajamų, dėl ko atsakovas patyrė nuostolius. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Tavo verslas“ privalėjo grąžinti pagal preliminariąsias butų pirkimo-pardavimo sutartis sumokėtus avansus bei sumokėti baudas. UAB „Tavo verslas“ yra sudaręs kredito sutartį, pagal kurią turi mokėti 8 proc. metines palūkanas. Kadangi nebuvo galima parduoti butų, UAB „Tavo verslas“ negalėjo grąžinti paskolos, todėl prašo priteisti iš ieškovų šias palūkanas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas J. L. 2015-09-14 pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudimo atsakovui UAB „Tavo verslas“ pardavinėti ginčo butus. 2015-09-15 teismo nutartimi tokios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ir tą pačią dieną nutartis buvo išsiųsta VĮ „Registrų centras“ ir atsakovui UAB „Tavo verslas“. 2015-09-16 atsakovas UAB „Tavo verslas“ padavė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties ir 2015-09-17 teismas nutartimi panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės galiojo dvi dienas.

CPK 144 str. nurodo, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadinasi, visi suinteresuoti asmenys turi teisę teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas J. L. (teisių perėmėja – B. L.) CPK 144 str. nustatyta tvarka pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, toks ieškovo prašymas buvo teisėtas. Ieškovas, pateikdamas tokį prašymą, įgyvendino savo procesines teises, gynė savo galimai pažeistą interesą. Teismas pažymi, kad tokie ieškovo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, nes jis neatliko jokių įstatymais ar sutartimi draudžiamų veiksmų.

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas nevertina, kokią žalą atsakovas realiai patyrė, nes ji nebuvo patirta dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, o civilinė atsakomybė negalima, jei nėra bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas taip pat pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės galiojo vos porą dienų, todėl mažai tikėtina, kad būtent dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo dvi dienas pardavinėti ginčo butus – atsakovas patyrė tokią žalą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog preliminariosios butų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos jau po civilinės bylos iškėlimo teisme, todėl atsakovas, kaip verslininkas, turėjo informuoti galimus pirkėjus apie bylos iškėlimo faktą, o to nepadarius, turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes.

Nesant neteisėtų veiksmų, teismas nepasisako dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei ieškovo kaltės.

Nenustačius, jog ieškovas elgėsi neteisėtai, taigi nesant priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų, ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas konstatuoja, kad atsakovo UAB „Tavo verslas“ priešieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Teismas nevertina atsakovų patirtų išlaidų teismo posėdžių metu, tačiau atsižvelgia į procesinių dokumentų (priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį) rengimą. Kadangi ieškinys ir priešieškinys yra atmesti, teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia, kad bylinėjimosi paskirstomos žemiau nurodyta tvarka.

Ieškovai patyrė 420 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į pareikštą priešieškinį apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Kadangi priešieškinys atmestas, ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą – 420 EUR.

Atsakovas UAB „Tavo verslas“ patyrė 8 198,21 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš jų 1 120 EUR sudaro išlaidos už priešieškinio parengimą. Kadangi priešieškinys yra atmestas, atsakovui priteistina 7078,21 EUR bylinėjimosi išlaidų (8198,21 EUR – 1120 EUR).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 43,44 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 EUR suma, iš ieškovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistina 43,44 EUR pašto išlaidų (CPK 92 str.), t. y. po 7,24 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Tavo verslas“, į. k. 302622609, naudai 7 078,21 EUR (septynis tūkstančius septyniasdešimt aštuonis eurus 21 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1 179,70 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 70 euro ct).

Priteisti iš atsakovo UAB „Tavo verslas“, į. k. 302622609, ieškovų B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 420 EUR (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 43,44 EUR (keturiasdešimt tris eurus 44 euro ct) pašto išlaidų, t. y. po 7,24 EUR (septynis eurus 24 euro ct) iš kiekvieno.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė