Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-09-19 · Civilinė byla Nr. e2A-1252-232/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-15Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-15Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-15Vilniaus apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2017-09-19Vilniaus apygardos teismas
  6. KasacijaNutartis · 2018-08-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-19
Bylos Nr.
e2A-1252-232/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21167-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vidas Stankevičius, Liuda Uckienė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas
B. L., S. B., A. A., T. P., R. U., M. L.
Atsakovas
UAB „Tavo verslas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 2.4.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1252-232/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21167-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 2.5.10.5.2.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų B. L., S. B., A. A., T. P., R. U., M. L. ir atsakovo UAB „Tavo verslas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų B. L. (J. L. teisių perėmėja), S. B., A. A., T. P., R. U., M. L. patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB ,,Tavo verslas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys – visuomeninė organizacija „Balsių bendruomenė“, M. S., I. V., G. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai B. L. (J. L. teisių perėmėja), S. B., A. A., T. P., R. U., M. L. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti dokumentus susijusius su statybomis sklype adresu adresu (duomenys neskelbtini): 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-08-25 išduotus specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. AR 992; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-12-04 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-141204-01442; 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-12-11 pažymą Nr. PASS-00-141211-01181 „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“; 4) pripažinti negaliojančia UAB „Tavo verslas“ 2015-06-03 deklaraciją Nr. 1 „Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą“; 5) leisti statytojui UAB „Tavo verslas“ per metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį į vienbutį arba dvibutį gyvenamąjį namą; 6) priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojų ir UAB „Tavo verslas“ atsakingų asmenų veiksmų, įteisinant UAB „Tavo verslas“ įvykdytas savavališkas statybas, informuojant apie tai Specialiųjų tyrimų tarnybą; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, jog ieškovas M. L. gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui S. B. kartu su žmona S. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui A. A. kartu su žmona L. A. priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui T. P. kartu su žmona G. P. priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui R. U. priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad joks teritorijų planavimo dokumentas ar statinio techninis projektas su ieškovais nebuvo derintas, ieškovai nebuvo informuoti, kad statomame name bus įrengti 6 butai. Pažymėjo, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimą ginčo sklype nebuvo galima statyti kelių sublokuotų dvibučių gyvenamųjų pastatų. Nurodė, kad statinys neatitinka statinio techninio projekto, nes faktiškai yra statomas trijų aukštų gyvenamasis namas, be to yra tik du įėjimai į namą, nors turėtų būti trys, stogo konstrukcija bendra, visos komunikacijos bendros. Ieškovai mano, kad statybą leidžiantį dokumentą išdavusi institucija nustatė teritorijos užstatymo tipą (trys sublokuoti dvibučiai), kurio nenumato ginčo teritorijoje galiojantys Vilniaus miesto bendrasis planas ir Individualių gyvenamųjų namų mikrorajono prie Turistų gatvės detalusis planas. Nurodė, kad atsakovo UAB „Tavo verslas“ pastatytas statinys pažeidžia esminius statinio projekto sprendinius, todėl jis laikytinas savavališka statyba.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai nepagrindė, kaip konkrečiai pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai, nepateikė jokių įrodymų. Atkreipė dėmesį, kad greta ginčo žemės sklypo esančių ir su žemės sklypu bendrą ribą turinčių žemės sklypų savininkai raštu davė sutikimą šio žemės sklypo užstatymo projektui, pasirašydami ant Užstatymo schemos. Nurodė, kad ieškovai nėra subjektai, galintis ginti viešąjį interesą. Atsakovas pabrėžė, kad statybos leidimas išduotas Statybos projektui, kuriuo numatyta blokuotų dvibučių gyvenamųjų namų statyba, o Statybos projekte nurodyti trys sublokuoti dvibučiai. Atsakovas nesutiko, jog trys sublokuoti dvibučiai faktiškai yra vienas daugiabutis ir jam turi būti taikomi daugiabučių namų statybą reglamentuojantys teisės aktai, nes Statinių techninio reglamento 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ V dalyje 7.2 punkte įtvirtinta, kad dvibučių pastatų pogrupiui priskiriami ir keli sublokuoti namai. Nurodė, kad Užstatymo schemoje, kurią pasirašė ieškovai R. U., A. A. aiškiai nurodyta, kad bus statomi trys sublokuoti dvibučiai namai. Nurodė, kad Specialieji architektūros reikalavimai yra reikalingi tik rengiant statybos projektą, tai tarpinis procedūrinis dokumentas ir savaime jokių teisinių pasekmių ieškovams nesukelia ir negali sukelti, taigi negali būti ginčo objektu. Pažymėjo, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad sublokavus namus, jie savaime netampa daugiabučiais.

Atsakovas UAB „Tavo verslas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-12-04 statytojui UAB „Tavo verslas“ išdavė statybos leidimą, kuriuo suteikė teisę statyti tris dvibučius sublokuotus gyvenamuosius namus ginčo sklype, kurie buvo statomi ant nebaigto statyti neįregistruoto pastato. Apie Statybos leidimo išdavimą atsakovas informavo visuomenę, Statybos leidimo projektui yra pritarę visi su ginčo sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patvirtino, kad statyba yra vykdoma be nukrypimų. Ginčo pastatų statyba buvo užbaigta 2015-06-03. Pažymėjo, kad UAB „Tavo verslas“ suplanavo statyti ne vieną daugiabutį, o kelis dvibučius gyvenamuosius namus tame pačiame sklype, o tokiems statiniams taikomi reikalavimai nėra pažeisti. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ne vienas daugiabutis namas, o trys dvibučiai namai. Pažymėjo, kad ieškovai nėra tinkami subjektai reikšti ieškinį, nes neįrodo savo subjektinių teisių pažeidimo ir neturi teisės ginti viešojo intereso. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškinys pateiktas po 6 mėnesių nuo Statybos leidimo priėmimo dienos. Nurodė, kad ieškovų ginčijami Architektūriniai reikalavimai yra reikalingi tik rengiant statybos projektą, jie yra procedūrinio pobūdžio ir negali būti savarankišku ginčo objektu, be to yra aiškiai praleistas senaties terminas tokiems reikalavimams reikšti.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Pažyma Nr. PASS-00-141211-01181 „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ buvo išduota, nes buvo nustatyta, kad statiniai atitinka esminius projekto sprendinius. Ieškovų nurodomi neatitikimai dėl įėjimų įrengimo, dėl stogo, pažymos išdavimo metu negalėjo būti identifikuoti, nes statybos dar vyko, stogo tuo metu dar nebuvo. Pažymėjo, kad pažymos panaikinimas jokių realių teisinių pasekmių ieškovams nesukels. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą buvo patvirtinta, nes pareigūnas, patikrinęs UAB „Tavo verslas“ pateiktus dokumentus, nenustatė jokių trūkumų, kurie neleistų tvirtinti ginčo deklaracijos. Atkreipė dėmesį, kad tiek vieno buto, tiek dviejų butų namai gali būti blokuoti, atskiri įėjimai iš lauko privalomi tik vieno buto blokuotiems namams, taigi, naudojimo paskirties reikalavimus ginčo statiniai atitinka. Atsakovas mano, kad ieškovai nepagrindžia, kokios konkrečios jų teisės yra ar galėtų būti pažeidžiamos ir kaip pasikeistų faktinė ieškovų ir atsakovų teisių ir pareigų pusiausvyra teismui patenkinus ieškinį.

Tretieji asmenys M. S., I. V., G. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad butus, esančius adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įsigijo dar iki civilinės bylos iškėlimo ir šiems butams nebuvo nustatyti jokie suvaržymai, todėl jie yra laikytini sąžiningais butų įgijėjais, kurių teisės šioje byloje turi būti ginamos.

Trečiasis asmuo visuomeninė organizacija „Balsių bendruomenė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad Balsių individualių gyvenamųjų namų kvartalas yra detaliai suplanuotas, galioja 1989 metais parengti ir patvirtinti gyvenamųjų namų mikrorajono prie (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) gatvės detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos šis kvartalas yra vienbučių gyvenamųjų namų zona. Taip pat nurodė, kad daugiabučių namų projektai jiems nepritaikytame Balsių individualių namų kvartale pažeidžia Balsių bendruomenės narių teises į sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, pablogėja bendrijos narių gyvenimo kokybė, nes individualių namų kvartalą pavertus daugiabučių namų rajonu padidės triukšmas.

Atsakovas UAB „Tavo verslas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovų 38 777,48 EUR, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško turtinio reikalavimo įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-03 užbaigė trijų dvibučių gyvenamųjų pastatų statybas ginčo sklype. 2015-09-14 ieškovas J. L. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neleisti UAB „Tavo verslas“ perleisti pastatytų butų ir už tai gauti suplanuotas pajamas, dėl ko atsakovas patyrė nuostolius. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Tavo verslas“ privalėjo grąžinti pagal preliminariąsias butų pirkimo-pardavimo sutartis sumokėtus avansus bei sumokėti baudas. UAB „Tavo verslas“ yra sudaręs kredito sutartį, pagal kurią turi mokėti 8 proc. metines palūkanas. Kadangi nebuvo galima parduoti butų, UAB „Tavo verslas“ negalėjo grąžinti paskolos.

Ieškovai B. L., S. B., A. A., T. P., R. U., M. L. atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „Tavo verslas“ preliminariąsias sutartis sudarė jau po civilinės bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teisme, t. y. atsakovas žinojo apie jam keliamus reikalavimus. Prieš sudarydamas sutartis, atsakovas privalėjo apie iškeltą civilinę bylą informuoti būsimus pirkėjus. Ieškovai mano, kad teismui pateiktos preliminariosios sutartys yra tariami sandoriai, sudaryti būtent priešieškinio pareiškimo tikslu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų B. L., S. B., A. A., T. P., R. U., M. L., UAB „Tavo verslas“ naudai 7 078,21 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1 179,70 EUR. Priteisė iš atsakovo UAB „Tavo verslas“ ieškovų B. L., S. B., A. A., T. P., R. U., M. L. naudai 420 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų B. L., S. B., A. A., T. P., R. U., M. L. valstybės naudai 43,44 EUR pašto išlaidų, t. y. po 7,24 EUR iš kiekvieno.Teismas nustatė, kad 2014 08 07- 2014 08 14 dienomis A. A., A. D., R. U. Sklypo užstatymo schemoje pasirašė, kad sutinka ir yra susipažinę su ginčo žemės sklypo užstatymo schema. 2014 11 10 įvyko viešas susirinkimas dėl supažindinimo su projekto sprendiniais ir jų aptarimo, tačiau šiame susirinkime nei vienas iš ieškovų nedalyvavo. 2014 12 04 išduotas statybos leidimas atsakovui UAB „Tavo verslas“ statyti dvibučius blokuotus namus, buvo parengtas Techninis projektas, išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai. 2014 12 11 surašyta Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų. 2015 05 11 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškovų atstovui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad statyba žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra savavališka ir nepažeidžia projekto sprendinių. 2015 06 04 surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą.Teismas nurodė, kad ginčijamiems specialiesiems architektūriniams reikalavimams, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymai, statybą leidžiančiam dokumentui apskųsti teismine tvarka taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas. Pažymėjo, kad ieškovai turėjo visas sąlygas sužinoti apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 12 04 išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir jo pobūdį, kadangi jis buvo patalpintas viešai prieinamame Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre. Teismas padarė išvadą, kad ieškovams vėliausiai nuo 2015 03 m. kovo mėnesio buvo žinoma apie statomus tris sublokuotus dvibučius namus. Ginčo sklypo kaimynai dar 2014 metų rugpjūčio mėnesį sužinojo, kas konkrečiai bus statoma ginčo sklype, nes pasirašė ant Užstatymo schemos. Teismas atkreipė dėmesį, kad apie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 12 11 pažymą Nr. PASS-00-141211-01181 „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ ir UAB „Tavo verslas“ 2015 06 03 deklaraciją Nr. 1 „Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą“ ieškovai sužinojo vėliausiai 2015 06 17, būtent tada, kai ieškovų atstovas gavo Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, kurio 10.1. punkte yra nurodoma, jog daiktas suformuotas padalijimo būdu 2015 06 03 deklaracijos Nr. 1 pagrindu. Teismas priėjo išvados, kad senaties terminas šiems dokumentams ginčyti suėjo vėliausiai 2015 07 17 ir konstatavo, jog ieškovai praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo, todėl taikė ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai nėra „suinteresuota visuomenė“ Orhuso konvencijos prasme, nes šis ieškinys yra vienkartinis jų galimai pažeistų teisių gynimas. Vertino, kad ginčo rajone gyvenant vos keliais asmenimis daugiau nei ieškovai tikėjosi pirkdami savo būstus, žymiai nepasikeis nei triukšmo lygis, nei automobilių eismo intensyvumas ar kitos gyvenimo sąlygos. Pažymėjo, kad ginčo statinys nepažeidžia statinio aukštingumo, intensyvumo bei tankumo reikalavimų, iš bendro rajono vaizdo neišsiskiria. Taip pat pažymėjo, kad ieškovai nėra asmenys, galintys ginti viešąjį interesą. Nurodė, kad išvadą duodančios institucijos Aplinkos ministerijos atstovas patvirtino, kad dvibučiai gyvenamieji namai gali būti blokuojami ir dėl to jie netampa daugiabučiais. Aplinkos ministerija taip pat nurodė, kad trys dvibučiai sublokuoti gyvenamieji pastatai atitinka Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai namai“ 7.2 papunktyje nurodyta pogrupį (gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai)) ir turi būti projektuojami vadovaujantis būtent statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai namai“ nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose numatyti parametrai – statinių aukštis, užstatymo tankis, intensyvumas – nustatyti vadovaujanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nenukrypstant nuo Detaliojo plano. Sprendė, kad atsakovų veiksmai statant ginčo pastatą, išduodant atitinkamus leidimus ir kitus dokumentus, nebuvo neteisėti.Dėl priešieškinio reikalavimų teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės galiojo vos porą dienų, todėl mažai tikėtina, kad būtent dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo dvi dienas pardavinėti ginčo butus – atsakovas patyrė žalą. Atkreipė dėmesį, jog preliminariosios butų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos jau po civilinės bylos iškėlimo teisme, todėl atsakovas, kaip verslininkas, turėjo informuoti galimus pirkėjus apie bylos iškėlimo faktą, o to nepadarius, turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovai B. L., S. B., A. A., T. P., R. U., M. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus dėl ieškovų supažindinimo su projektų.Pažymi, kad UAB „Tavo verslas“ 2015 06 03 deklaracija Nr. 1 „Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą“ nėra administracinis aktas, nes UAB „Tavo verslas“ nėra viešojo administravimo subjektas ir nepriima administracinių aktų. Teigia, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl privataus juridinio asmens sudarytą dokumentą vertino kaip individualų administracinį aktą. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės argumentų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 08 25 išduotas specialus architektūrinis reikalavimas Nr. AR 992 nėra savarankiškas administracinis aktas ir jis apskritai negali būti teisminio nagrinėjimo objektu. Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad informacija apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 12 04 išduotą statybą leidžiantį dokumentą buvo patalpinta viešai prieinamame Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre iki ieškinio pateikimo ir ieškovai su ja buvo supažindinti. Nurodo, kad teismo išvada dėl terminio skaičiavimo neatitinka teismų formuojamos praktikos, kurioje ABTĮ nustatyto skundo padavimo termino skaičiavimas, tais atvejais kai individualus aktas pareiškėjui nebuvo ir neturėjo būti įteiktas, skaičiuojamas ne nuo akto paskelbimo registre, o nuo pareiškėjo faktinio sužinojimo apie atitinkamą aktą ir jo turinį momento. Ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, kadangi J. L. apie statybos leidimą sublokuotų dvibučių statybai buvo informuotas tik gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 05 11 raštą Nr. (23-2)2D-6728. Kiti ieškovai apie statybos leidimą sužinojo įstoję į bylą. Nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 12 pažyma Nr. PASS-00141211-01181 ,,Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ yra išvestinis administracinis aktas, todėl statybos leidimo panaikinimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti minėtą pažymą. Teigia, kad nėra aišku, kokį ieškinio senaties terminą teismas taiko ieškinio dėl akivaizdžiai savavališkų statybos darbų pagrindui, nes sprendime apie tai neužsiminta.Ieškovai nurodo, kad skundžiamame sprendime neminimi Aplinkos ministerijos atstovų paaiškinimai ir argumentai, kuriais ginčo statinys buvo aiškiai įvardintas kaip savavališka statyba, statybos leidimas kaip neteisėtas, nes prieštarauja galiojančiam detaliajam planui, pažyma ir deklaracija neteisėtos, kadangi jas išduodant nebuvo pateiktas statinio darbo projektas.Nurodo, kad ieškovai, vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, yra tinkami ieškovai, nes atsakovo pradėta ir pabaigta rekonstrukcija pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, taip pat atlikti savavališki statybos darbai (nukrypstant nuo projekto), pažeidžia ieškovų kaip kaimyninių sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus. Paaiškina, kad Aplinkos ministerijos atstovai konstatavo, kad išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą yra pažeistas galiojančiame detaliajame plane nustatytas sodybinis - vienbučio namo užstatymo tipas. Taip pat nurodo, kad pagal galiojantį detalųjį planą statybvietės žemės sklype sublokuota statyba negalima, o faktiškai pastatyti namai nėra sublokuoti dvibučiai, nes namai, turi du įėjimus ir bendrą laiptinę. Teigia, kad ginčo statinys neturėjo darbo projekto. Daro išvadą, kad teismas iškreipė byloje esančių įrodymų turinį.Paaiškina, kad ginčijamo statybos leidimo išdavimo teisėtumas kvestionuojamas tais pagrindais, kad statinio projektas, pagal kurį išduotas statybos leidimas, neatitiko galiojančio detaliojo plano sprendiniuose nustatyta teritorijos užstatymo tipo, o pažyma ir deklaracija, kad statinys pastatytas pažeidžiant esminius ginčijamo statybos leidimu patvirtinto statinio techninio projekto sprendinius. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad statytojas parengė Darbo projektą, pagal kurį turėjo būti atliekami statybos darbai ir priimami inspekcijos sprendimai.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 11 09 sprendimą dalyje, kuriuo ieškinys atmestas, palikti nepakeistą.Akcentuoja, kad Užstatymo schemoje, ant kurios pasirašė su ginčo žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkai – ieškovai R. U. bei A. A., aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta bei paaiškinta, jog statomi trys blokuoti dvibučiai namai.Nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė ieškinio senatį. Paaiškina, kad vėliausiai nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 05 11 rašto gavimo momento, ieškovams tapo žinoma apie Specialiuosius architektūros reikalavimus, juos išdavusį subjektą, datą bei turinį, todėl ieškinio senaties terminas buvo praleistas teikiant tiek pirminį, tiek patikslintus ieškinius. Nurodo, kad matydami faktines statybas ir manydami, jog jų teisės pažeidžiamos, ieškovai turėjo visas sąlygas sužinoti apie išduotą Statybos leidimą ir jo pobūdį viešame registre.Pažymi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išnagrinėjusi ieškovo J. L. pareiškimą ir patikrinusi Statybos leidimą, nenustatė nei Statybos leidimo ar Statybos projekto neatitikimų teisės aktams, nei viešo intereso pažeidimų ir nesikreipė į teismą dėl ginčijamo Statybos leidimo panaikinimo. Ieškovai neįrodė, kaip Statybos leidimu yra pažeidžiamos jų turimos teisės, kokios teisės ir teisėti interesai ir kaip yra pažeidžiami. Nurodo, kad ieškovai savo teisės ginti viešąjį interesą, skundžiant išduotą statybos leidimą, negali grįsti Orhuso konvencijos nuostatomis.Teigia, kad ginčijamas Statybos leidimas išduotas pagal Statybos projektą, leidžia 2 aukštų trijų sublokuotų dvibučių gyvenamųjų namų statybą, nėra viršijami teisės aktuose ir ginčo teritorijai galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti užstatymo aukštingumo ir užstatymo tankumo rodikliai, Statybos projektas ir jam išduotas Statybos leidimas atitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 11 09. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad tik du iš ieškovų (R. U. ir A. A.) yra (duomenys neskelbtini) namui gretimų sklypų savininkai, todėl likusieji apeliantai neturi net teorinės galimybės reikšti reikalavimo dėl galimai savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Gretimų sklypų savininkai neįrodė, kad jie nežinojo, kokie statiniai bus statomi, kadangi buvo supažindinti su statytojo planais ir davė sutikimus, nors jie nebuvo privalomi. Nurodo, kad ieškovai nepagrindė, kokios konkrečios jų teisės yra ar galėtų būti pažeidžiamos ir kaip pasikeistų faktinė ieškovų ir atsakovų teisių ir pareigų pusiausvyra, teismui patenkinus patikslintą ieškinį. Teigia, kad pagal Orhuso konvenciją ieškovai neįrodė, kad turi suinteresuotumą bei kad atitinka „suinteresuotos visuomenės“ sąvoką šios konvencijos prasme.Nurodo, kad ieškovai turėjo galimybę susipažinti su viešai skelbiama informacija apie UAB „Tavo verslas“ 2014 12 04 išduotu statybos leidimu. 2014 metais buvo atlikta visuomenės informavimo procedūra apie numatomą dvibučių blokuotų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), projektavimą. Teigia, kad esminių statinio projekto sprendinių pažeidimų byloje nenustatyta. Apeliantai, teigdami, kad faktiškai pastatytas daugiabutis namas, nenurodo, kokiais teisės aktais remdamiesi daro tokias išvadas. Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad byloje nepateiktas darbo projektas buvo būtinas. Paaiškina, kad buvo parengtas techninis darbo projektas, kuris apjungė techninį projektą ir darbo projektą. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi projekto pažeidimai, tokie kaip įėjimų skaičius, patekimų į atskirus butus vieta, nėra esminiai statinio projekto sprendiniai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį, todėl tokie galimai padaryti pažeidimai nedaro statybos savavališka.

Atsakovas UAB „Tavo verslas“ atsiliepimu prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad turi būti skaičiuojamas vieno mėnesio terminas pareikšti ieškinį dėl Statybos leidimo panaikinimo ir Deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia, kuri ieškovai praleido. Paaiškina, kad pradinis, 2015 06 17 ieškinys pareikštas tik po 6 mėn. nuo Statybos leidimo priėmimo (2014 12 04). Apie Deklaraciją ieškovų atstovas žinojo nuo 2015 06 15, tačiau prašymas panaikinti Deklaraciją pateiktas 2015 08 21 patikslintame ieškinyje.Paaiškina, kad ieškovai deklaratyviai nurodo, kad yra pažeisti visuomenės interesai, tačiau taip ir nedetalizuoja, kuo šie pažeidimai pasireiškia, taip pat nepagrindžia nuostatos, kad turi teisę ginti viešąjį interesą, neatskleidžia, kokios ieškovų teisės yra pažeistos dėl ginčijamų dokumentų priėmimo ir kaip pasikeistų faktinė ieškovų ir atsakovo teisių bei pareigų pusiausvyra, teismui patenkinus ieškinį.Teigia, kad su projektiniais pasiūlymais ir Statybos leidimo koncepcija sutiko R. U. ir A. A.. Kitų ieškovų valdomi sklypai nėra besiribojantys su sklypu (duomenys neskelbtini).Nurodo, kad ieškovai klaidina teismą teigdami, kad žemės sklype (kuriame vykdytos ginčo statybos) galėjo būti projektuojamas ir statomas tik vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas bei teigdami, kad atitinkamas statybos leidime numatytas teritorijos užstatymo tipas (trys sublokuoti dvibučiai gyvenamieji namai) apskritai neegzistuoja (nėra numatytas teritorijų planavimo teisės aktuose). Aplinkos ministerijos atstovas paaiškino, kad pagal detaliojo plano sprendinius blokuotas užstatymas ginčo atveju buvo galimas.Pažymi, kad byloje du kartus buvo keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškovų argumentai dėl statinių statybos, neva neturint darbo projekto, atsirado iš esmės baigiamųjų kalbų metu ir buvo pateikti apeliaciniame skunde. Ieškovai nepasisako dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo įgyvendinimo realumą, kadangi tretieji asmenys I. V., M. S., G. B. yra sąžiningu butų įgijėjai ir jų nuosavybės teisę sukuriančių sandorių teisėtumas nėra kvestionuojamas šioje ar kitose bylose.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Tavo verslas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuriuo buvo atmestas apelianto priešieškinis, išnagrinėti šią bylos dalį iš esmės ir priimti naują sprendimą – apelianto priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pažymi, kad atmesdamas priešieškinj pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, esą ieškovų veiksmai, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo neteisėti. Nurodo, kad teismas 2015 09 17 nutartimi pripažino laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstomis. Išnagrinėjęs bylą, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovų ieškinys neteisėtas ir nepagrįstas, o dauguma ieškovų netgi neturi reikalavimo teisės. Teigia, kad ieškovai R. U. ir A. A. sutiko su Statybos leidimo priešprojektiniais pasiūlymais, todėl leido aiškiai suprasti, kad dėl ginčo statybų (pagal pateiktą schemą) jokių pretenzijų neturi. Ieškovas J. L. du kartus teikė prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti perleisti turtą, tačiau visiškai nenurodė, kaip prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrins galimo palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra laikytinas piktnaudžiavimu savo teisėmis, kadangi ieškovas puikiai žinojo apie tai, kad jis yra praleidęs terminą Statybos leidimui ir Deklaracijai ginčyti, o uždraudžiant parduoti ginčo pastatus atsakovui bus padaryta itin didelė žala.Nurodo, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 09 15 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negalėjo parduoti trijų butų už sutartą kainą, kuri yra lygi 183 726 EUR. Paaiškina, kad ieškovas yra gavęs paskolą pagal kredito sutartį, kuri buvo panaudota žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nupirkimui ir ginčo pastatų statybai. Nuo negrąžintos kredito sumos atsakovas privalo mokėti 10‘826,48 EUR metinių palūkanų. Šios palūkanos būtų nemokamos, jeigu būtų parduoti butai. Nurodo, kad yra sumokėjęs kredito unijai „Mano unija“ iš viso 22 673,70 EUR palūkanų ir už kredito sutarties keitimą – 1 596,24 EUR, iš viso – 24 269,94 EUR. Teigia, kad dėl nesudarytų generalinių sutarčių su butų pirkėjais jis privalo sumokėti atitinkamo dydžio baudas, t. y. iš viso 27 950 EUR. Daro išvadą, kad buvo pagrįstai reikalaujama 38 777,48 EUR žalos atlyginimo.Atsakovas nurodo, kad pagrįstai tikėjosi, kad byla baigsis jo naudai ir nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės pardavinėti butus, t. y. vykdyti nekilnojamojo turto vystymo veiklą. Ieškovas J. L. ieškinį teismui pateikė ne anksčiau kaip 2015 06 17 ir neprašė taikyti jokių suvaržymų butų ar kito turto žemės sklype (duomenys neskelbtini), pardavimui. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones praėjus trims mėnesiams nuo bylos pradžios, taigi iki 2015 09 15 atsakovas negalėjo numatyti, kad ieškovai sieks tokiu mastu apsunkinti jo veiklą, kad atsakovas negalėtų gauti jokių pajamų iš pastatytų gyvenamųjų patalpų pardavimo (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovo patirti nuostoliai yra akivaizdžiai susiję priežastiniu ryšiu su ieškovų atliktais veiksmais.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į UAB „Tavo verslas“ apeliacinį skundą prašo jį spręsti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Ieškovai B. L., S. B., A. A., T. P., R. U., M. L. atsiliepimu prašo atsakovo UAB ,,Tavo verslas“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą dalyje dėl UAB ,,Tavo verslas“ priešieškinio atmetimo palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Paaiškina, kad atsakovo nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 09 15 nutartis, dėl kurios, apeliantas neva neteko teisės perleisti butų ir už tai gauti suplanuotų pajamų, galiojo vieną darbo dieną, nes buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, o laikinosios apsaugos priemonės faktiškai nebuvo taikytos, nes areštų ir Nekilnojamojo turto registruose laikinosios apsaugos priemonės nebuvo įregistruotos. Kai turėjo būti sudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys, 2015 m. rugsėjo 22 d. ir 25 d., laikinosios apsaugos priemonės negaliojo. Sudarydamas preliminarias sutartis, kuriomis teikė atitinkamas garantijas pirkėjams ir prisiėmė įsipareigojimus (įskaitant baudų mokėjimą), UAB ,,Tavo verslas“ žinojo apie iškeltą civilinę bylą ir vadovaujantis ikisutartiniuose santykiuose galiojančiu sąžiningumo principu, turėjo pareigą atkleisti tokią informaciją pirkėjams. Tretiesiems asmenims UAB ,,Tavo verslas“ sumokėtos baudos pagal preliminarias sutartis, negali būti vertinami kaip atsakovo patirti nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, t. y. jos nesusiję nei tiesioginiu, nei netiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovų veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Faktinės ginčo aplinkybės

Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo vykdytų statybų teisėtumo ir ieškovų teisių pažeidimo. Išnagrinėjus bylą nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės ginčo aplinkybės.Ieškovai yra gretimų sklypų ir namų Balsių gyvenvietėje, Vilniaus mieste savininkai. Atsakovas viename iš sklypų, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytame kartu su nebaigtu statyti vienbučiu gyvenamuoju namu, pagal 2014 06 02 pirkimo – pardavimo sutartį, realizavo nekilnojamojo turto vystymo planą, nebaigtą statyti namą rekonstruodamas ir pastatydamas tris sublokuotus dviejų aukštų dvibučius namus su rūsiais, pagal projektą, kuris išduotas naujai statybai, panaudodamas sklype buvusius vienbučio namo pamatus ir pirmojo aukšto sienas.Vystant projektą laikotarpiu nuo 2014 08 07 iki 2014 08 14 besiribojančių sklypų savininkai A. A., A. D., R. U. pasirašė sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo schemoje patvirtindami, kad yra susipažinę su ginčo žemės sklypo užstatymo schema ir sutinka, kad užstatymas vyktų pagal minėtą schemą. 2014-11-10 įvyko viešas susirinkimas dėl supažindinimo su projekto sprendiniais ir jų aptarimo, kuriame, kaip matyti iš pateikto susirinkimo protokolo, ieškovai nedalyvavo. Apie ginčo sklype numatomą statybos darbų projektavimą buvo patalpinta informacija Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje.2014-12-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovui išdavė statybos leidimą pastatyti ginčo sklype 3 dvibučius sublokuotus namus, su 6 butais, namų bendras plotas 350, kv.m., pagal UAB „Priedanga“ parengtą statybos projektą, taip pat buvo parengtas Techninis projektas, išduotos prisijungimo prie įvairių komunikacijų sąlygos. 2014-12-11 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų.2015-05-11 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškovų atstovui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad statyba žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra savavališka ir nepažeidžia projekto sprendinių. 2015-06-04 buvo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą.Iš į bylą pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad kadastriniai matavimai atlikti 2014 12 09.Tenkinant ieškovo M. L. prašymą pirmosios instancijos teismas 2015 09 15 nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę ieškiniui užtikrinti, uždraudė perleisti nuosavybės teises į pastatus ginčo sklype. Ši laikinoji apsaugos priemonė panaikinta 2015 09 17 nutartimi pirmosios instancijos teismui panaikinus ankstesniąją nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkinant atsakovo 2015 09 16 teismui pateiktą atskirąjį skundą. Minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo leista vykdyti skubiai 2015 09 18 teismo nutartimi. Vėlesnis ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas 2015 09 23 teismo nutartimi. Atsakovas prie priešieškinio yra pridėjęs 2015 07 24 ir 2015 08 21 Preliminariąsias sutartis, sudarytas dėl dviejų butų ginčo namuose pirkimo bei susitarimus su pirkėjais pasirašytus2015 09 25 ir 2015 09 22, kuriais susitarta preliminariąsias sutartis nutraukti ryšium su teismo 2015 09 15 nutartimi įregistruota nekilnojamojo turto registre, minėtais susitarimais atsakovas įsipareigojo pirkėjams gražinti sumokėtus avansus bei baudas po 1000 Eur kiekvienam pirkėjui. Į bylą taip pat pateikta 2016-07-21 kredito unijos „Mano unija“ pažyma apie atsakovo UAB „Tavo verslas“ sumokėtas palūkanas.

Dėl ieškinio senaties termino.

Pagal CK 1.124 straipsnyje pateikiamą ieškinio senaties sampratą ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Todėl siekiant nustatyti ar ieškinys pareikštas senaties termino ribose, ar šis terminas yra praleistas, aktualu išsiaiškinti senaties termino pradžią, datą, nuo kurios skaičiuotinas senaties terminas konkrečioje byloje. Remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, senaties termino pradžios momentas siejamas su asmens galėjimu suvokti savo teisių pažeidimą. Atsakovai atsiliepimais į ieškinį prašė atmesti ieškovų ieškinį praleidus Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, taikyti ieškinio senatį, o atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino jų reikalavimus ir pritaikė ieškinio senatį. Kolegija sutinka šiais apeliantų argumentais. Kaip jau minėta byloje aktualu nustatyti ieškinio termino pradžią. Nustatant kada ieškovai sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimą atsakovui svarbu pažymėti, jog šiuo atveju iš atsakovų pusės buvo atliktos galiojančio teisinio reguliavimo numatytos informavimo apie suprojektuotą statybą procedūros, besiribojančių su ginčo sklypu, sklypų savininkai buvo supažindinti su sklypo užstatymo schema, kurioje buvo nurodyta, jog sklype projektuojami trys dvibučiai gyvenamieji namai ir joje pasirašė, tuo pačiu duodami sutikimą statyboms. Informacija apie numatomą dvibučių blokuotų gyvenamųjų namų statybą (duomenys neskelbtini) projektavimą buvo patalpinta Vilniaus miesto savivaldybės viešai prieinamame tinklapyje, projektas buvo pristatytas viešame 2014 11 10 susirinkime, kurio protokolas pateiktas byloje ir kuriame nei vienas iš ieškovų nedalyvavo.Nustatant momentą, nuo kurio asmuo turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises kasacinio teismo praktikoje priimta vadovautis apdairaus, rūpestingo, protingo, savo teisėmis tinkamai besirūpinančio asmens kriterijumi. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas informacija apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-12-04 išduotą statybą leidžiantį dokumentą buvo patalpinta viešai prieinamame Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre (internetinis adresas: http://www.vilnius.lt/index.php?3031055270). Kad duomenys apie šį leidimą minėtame tinklapyje buvo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu rodo pateikti įrodymai byloje, juose aiškiai nurodyta, jog išduotas leidimas statyti dvibučius blokuotus gyvenamuosius namus. Kadangi nėra ginčo jog leidimas buvo gautas, o tokių leidimų patalpinimas viešame registre yra įprasta procedūra, byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju ši procedūra buvo pažeista laikytina, jog apeliantai siekdami įrodyti, jog duomenys apie ginčo statybos leidimą galėjo būti išviešinti pavėluotai turėtų pateikti atitinkamus įrodymus patys. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas Leidimų paieškos sistema nėra sudėtinga, pakanka nurodyti pastato adresą, todėl pagrįsta pirmosios instancijos išvada, kad ieškovai būdami apdairūs ir tinkamai rūpindamiesi savo teisėmis turėjo visas sąlygas sužinoti apie išduotą statybos leidimą ir jo pobūdį. Registre pateikti jame fiksuojamų aktų visi aktualus duomenys: pavadinimas, priėmimo data, turinys. Patys ieškovai pripažino, jog jau 2015 metų kovo mėnesį pamatė įrenginėjant šešis elektros įvadus ir tada suprato, kad bus statomi šeši, o ne trys, butai. Taigi, ieškovams vėliausiai nuo 2015 m. kovo mėnesio buvo žinoma apie statomus tris sublokuotus dvibučius namus. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog statyba leidžiančio dokumento bei statybos eigoje priimtų dokumentų apskundimui taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas vieną mėnesio terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos ir kad šį terminą ieškovai yra praleidę, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

Dėl ieškovų reikalavimo teisių ir teisinio suinteresuotumo bei galimo jų teisių pažeidimo

Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pabrėžtina, kad CPK 5 straipsnyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.Šiuo atveju ieškovų kaip Nekilnojamojo turto savininkų teisės nebuvo pažeistos, o reali tokių teisų pažeidimo tikimybė statant ginčo statinius egzistavo tik besiribojančių sklypų savininkų R. U. ir A. A. atžvilgiu. Tačiau kaip jau minėta šie ieškovai yra patvirtinę savo parašais ginčo sklypo užstatymo schemoje, jog neprieštarauja tokiam užstatymui.Ieškovai teigė, jog turi teisę reikšti ieškinį kaip suinteresuota visuomenė arba tokios visuomenės nariai remiantis Orhuso konvencija. Tačiau reikia pažymėti jog minėtos konvencijos tikslas suformuluotas šios konvencijos 1 straipsnyje aiškiai numato, jog konvencija siekiam reguliuoti aplinkosaugos santykius, jame nurodyta, kad kiekviena Šalis, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, užtikrina teisę gauti informaciją, visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje. Pagal konvencijos 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamą suinteresuotos visuomenės sąvoką – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis. Akivaizdu jog konvencija priimta siekiant sudaryti sąlygas ją pasirašiusių šalių visuomenėms per pastoviai veikiančias visuomenines organizacijas aktyviai dalyvauti priimant sprendimus susijusius su aplinkosauga, sprendžiant visai visuomenei aktualius klausimas. Tuo tarpu šioje byloje iškilęs ginčas dėl atsakovo statybų teisėtumo, tiksliau dėl laikantis galiojančio teisinio reguliavimo nustatytos tvarkos patvirtinto projekto atitikimo detaliajam planui, o jeigu dar tiksliau dėl vieno individualaus statytojo tokio projekto įgyvendinimo, nekeičiant detaliojo plano sprendinių, teisėtumo. Tačiau atsakovai nėra subjektai įgalinti viešąjį interesą, o Statybos inspekcija atlikusi patikrinimą nenustatė galiojančios tvarkos pažeidimų. Šiuo atveju, ieškovai nurodė, kad tai, jog ginčo sklype esantis statinys – trys sublokuoti dvibučiai namai – yra pastatytas neteisėtai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, be to, faktiškai yra daugiabutis, pažeidžia ieškovų teises. Ieškovai teigia savo būstus rinkęsi ir pirkę būtent šiame rajone, nes šis rajonas yra ne daugiabučių namų, o individualių namų rajonas. Nurodo jog esant šešiems butams viename name, t. y. statant individualių namų rajone daugiabučius namus, padidėja gyventojų bei automobilių skaičius, triukšmas, padaugėja statomų gatvėje automobilių, taip pat bus kelis kartus daugiau atliekų. M. L. teigė, kad ginčo namas apsunkina patekimą į ieškovų sklypus, nes automobiliai yra statomi ant kelio, R. U. nurodė, kad esant ginčo namui, gatvėje yra per didelis žmonių tankis, o B. L. – kad pastačius ginčo namą, jame gyvens daug žmonių, gatvėje bus daug automobilių, o tai pažeidžia jos gyvenimo kokybę ir trukdo ramybę. Ieškovai taip pat teigė, kad jų turto vertė sumažėjo, nes kaimynystėje stovi daugiabutis namas. Tačiau kaip teisingai pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį teritorijų planavimo dokumentai nustato tik užstatymo intensyvumą, aukštingumą, nustato žemės sklypų naudojimo būdus, tačiau nereglamentuoja gyventojų skaičiaus.Sprendžiant ar atitinkamas statybos leidimas neprieštarauja detaliajam planui, koks leidimas galėjo būti išduotas nekeičiant detaliojo plano aktualios Tertitorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos nustatančios, jog rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas:1) konkretus teritorijos naudojimo tipas; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas;4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5) statinių statybos zona;6) užstatymo tipas (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai – statinių statybos zona, statybos riba ar linija); 7) servitutai; 8) susisiekimo sistemų organizavimas. Byloje nenustatyta faktų, jog įgyvendinus ginčo projektą būtuų pažeisti minėti reikalavimai. Ieškovų įvardijami nepatogumai, dėl padidėsiančio gyventojų, transporto skaičiaus, kuriuos jie laiko jų teisėtų lūkesčių pažeidimais nevertintini, kaip pagrįsti ir teisėti, nes ir vienbutyje name gali gyventi kelios šeimos kartu gyvenant kelioms kartoms. Teoriškai kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas gali susidaryti ir tokia situacija, kad tokiame vienbutyje name gyventojų skaičius bus didesnis negu sublokuotuose namuose, todėl ieškovų nurodomas jų teisėtų lūkesčių pažeidimas yra paremtas tik jų spėjimais, preziumuojamas ir delaratyvus, bet ne realiai įvykęs faktas.Byloje nustatyta, kad ginčo statinys nepažeidžia statinio aukštingumo, intensyvumo bei tankumo reikalavimų, iš bendro rajono vaizdo neišsiskiria, kas labai aiškiai matyti iš byloje esančių nuotraukų. Taip pat niekuo nepagrįstas ieškovų argumentas, kad dėl ginčo pastato jų namų vertė sumažėjo. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs daryti išvadą, jog ieškovų teisės buvo pažeistos. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog ieškovai neįrodė interesų pažeidimo ar patirtos žalos.

Dėl statybos leidimo ir kitų dokumentų neteisėtumo.

Priešingai nei teigia apeliantai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai išanalizavo į bylą pateiktas rašytines į bylą išvadai duoti įtrauktos institucijos Aplinkos ministerijos išvadas, jomis ir Aplinkos ministerijos atstovo pasisakymu teisme rėmėsi nuspręsdamas, jog ieškovai Statybos leidimo neteisėtumą grindžia klaidinga teisės aktų interpretacija, teigdami, kad statinys turi būti laikomas ne trimis sublokuotais dvibučiais namais, o daugiabučiu namu, kuris turėjo būti statomas laikantis šiems statiniams keliamų reikalavimų. Tiek Išvadoje, tiek paaiškinimuose teismo posėdžio metu, išvadą duodančios institucijos Aplinkos ministerijos atstovas patvirtino, kad dvibučiai gyvenamieji namai gali būti blokuojami ir dėl to jie netampa daugiabučiais. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7 punktą laikytina, kad tam pačiam pogrupiui priskiriami tiek atskiri namai, tiek keli sublokuoti namai nesietini tiesiogiai su užstatymo tipu, o tik pabrėžia tą pačią klasifikaciją – keli vienas prie kito prišlieti namai daugiabučiu namu netampa. Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal Detaliojo plano sprendinius blokuotas užstatymas ginčo atveju buvo galimas, taip pat atkreipė dėmesį, kad blokuotų dvibučių statymas teisės aktuose specialiai nereglamentuotas, tačiau tokių namų egzistavimas nėra vertintinas kaip pažeidimas ir jis gali bei galėjo būti įgyvendinamas. Aplinkos ministerijos išvadoje patvirtinta, kad Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 1 punkte nustatyta, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato ar sublokuotų šių pastatų statybai, taigi, šiame reglamente yra nustatytas dvibučių namų blokavimas.Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi tuo, jog Aplinkos ministerijos išvadoje vienareikšmiškai nurodyta, kad „atsižvelgiant į numatomą rekonstruoti vienbutį namą, jo konstrukcijas, planuojamų statyti sublokuotų namų sprendinius, teoriškai įmanoma rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį namą į tris sublokuotus namus nekeičiant buvusio vienbučio namo pirmojo ir cokolinio aukšto konstrukcijų, buvusio pastato užstatymo ploto, kad sublokuoti namai atitiktų Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai namai" sublokuotiems namams keliamus reikalavimus dėl sublokuotos sienos“. Remdamasis šiais minėtos institucijos teiginiais, konstatavo, jog tokia rekonstrukcija galima. Be to kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčo atveju nebuvo keičiamas pastato tūris, vieta sklype kas galėtų pažeisti kaimynių besiribojančių sklypų savininkų teises.Išvadoje taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju trys dvibučiai sublokuoti gyvenamieji pastatai atitinka Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai namai“ 7.2 papunktyje nurodyta pogrupį (gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai)) ir turi būti projektuojami vadovaujantis būtent statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai namai" nuostatomis, priešingai, nei teigia ieškovai. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-08-25 išduotus specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. AR 992, atsakovui UAB „Tavo verslas“ buvo leista statyti sublokuotus statinius ginčo sklype išlaikant ne mažesnį nei 3 m. atstumą nuo ginčo sklypo ribų, numatytas leistinas aukštingumas pagal Bendrojo plano sprendinius – 3 aukštai, įskaitant mansardą, nurodyta išlaikyti ginčo sklypo užstatymo tankumą iki 29 proc., o intensyvumą iki 0,4, žemės sklype statant ne aukštesnius kaip 8,5 m. statinius. Šie architektūriniai reikalavimai yra įvykdyti.Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Aplinkos ministro 2013-12-31 įsakymu Nr. D1-997 patvirtinto Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija specialiuosius architektūros reikalavimus, atsižvelgusi į statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, nustato vadovaudamasi Statybos ir kitų įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais. Kas reiškia, jog specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nustatyti teritorijų planavimo dokumentų ir kitų teisės aktų leidžiami teritorijos naudojimo reglamento parametrai, yra perkelti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, atitinkami leidžiami parametrai, bet nėra sukuriama naujų sprendinių. Nagrinėjamu atveju Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose numatyti parametrai – statinių aukštis, užstatymo tankis, intensyvumas – nustatyti vadovaujanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais.Kaip teisingai nurodo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą dėl darbo projekto nebuvimo, ginčo atveju buvo parengtas techninis darbo projektas apjungęs darbo ir techninį projektus.

Dėl priešieškinio

Atsakovas UAB „Tavo verslas“ apeliaciniame skunde iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs savo priešieškinyje. Nurodo, jog ieškovas J. L. pateikė prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo 2015-09-14, parėjus trims mėnesiams po to kai buvo teismui pateiktas pats ieškinys, kad jis tikėjosi bylą laimėti, o tokio ieškovo elgesio negalėjo prognozuoti dėl ko negalėjo realizuoti trijų butų pagal sudarytas preliminarias sutartis ir privalėjo sumokėti potencialiems pirkėjams sutartas netesybas, po 1000 Eur. baudos kiekvienam.Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog atsakovas neįrodė keturių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, numatytų CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal minėtų straipsnių nuostatas taikant civilinę atsakomybę būtina nustatyti visas keturias šios atsakomybės taikymo sąlygas šalies neteisėtų veiksmus, kurie preziumuojami, žalą (nuostolių ar negautų pajamų forma) priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę. Apeliantas neteisėtais veiksmais įvardija tai, kad ieškovas J. L. prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo uždraudžiant atsakovui pardavinėti ginčo butus pareiškė tik 2015-09-14 nors pradinis ieškinys buvo pateiktas dar 2015 06 18. Tokią teisę ieškovui numato civilinio proceso kodeksas ir pats savaime tokio prašymo pateikimas nelaikytinas neteisėtu veiksmu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015-09-15 teismo nutartimi pritaikius šias laikinąsias apsaugos priemones ir nutartį išsiuntus VĮ „Registrų centras“ ir atsakovui, pastarajam kitą dieną - 2015-09-16 padavus atskirąjį skundą, operatyviai 2015-09-17 pirmosios instancijos teismas nutartimi pritaikytos laikinosios priemonės buvo panaikintos, o 2015 09 18 nutartimi teismas leido pastarąją (2015 09 17) nutartį vykdyti skubiai. Taigi, laikinosios priemonės galiojo 2 dienas.Atsakovas savo prašomus priteisti nuostolius kildina iš faktų, kad buvo sudaręs tris preliminarias pirkimo - pardavimo sutartis su potencialiais pirkėjais dėl trijų butų ginčo name savo pardavimo, nurodo, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepavyko sudaryti pagrindinių šio nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutarčių.Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje remiantis atsakovo nurodytais faktais nenustatytos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos teisinga.Pirma kaip jau minėta pats savaime kreipimasis į teismą su ieškiniu ir prašymu dėl laikinųjų priemonių taikymo, nepriklausomai nuo to kada buvo kreiptasi, nelaikytinas neteisėtu veiksmu, nes remiantis CPK nuostatomis ieškovas tokį prašymą turi teisę pateikti, bet kurioje proceso stadijoje, jei kyla grėsmė, jog sprendimo vykdymas ieškinio tenkinimo atvejus bus apsunkintas arba taps nebeįmanomu. Antra, laikinosios apsaugos priemonės draudusios perleisti butus tretiesiems asmenims, galiojusios tik dvi paras negalėjo objektyviai vertinant sukliudyti pasirašyti pagrindines sutartis. Preliminarios sutartys nutrauktos 2015 09 22 ir 2015 09 25 kai laikinosios apsaugos priemonės nebegaliojo. Trečia, ieškovas sudarydamas preliminarais sutartis, kuriose nusistatė tokio pobūdžio netesybas, tuo metu kai ieškinys jau buvo paduotas, turėdamas advokatą turėjo pareigą informuoti pirkėjus apie nagrinėjamą bylą, o to nepadaręs veikė savo rizika, kad pagrindinės sutartys gali būti ir nesudarytos.Todėl nenustačius neteisėtų veiksmų pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino priešieškinio neaptardamas kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, aiškino ginčo sutartį atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmesti bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinėje instancijoje, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis nepriteisiamos nei vienai iš šalių.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Liuda UckienėRamunė MikonienėVidas Stankevičius