- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 2-1113-676/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07302-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Atsakovas
- J. D., R. D., Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- IĮ „(duomenys neskelbtini)“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai
- Ieškovas
- R. A.
- Advokatai
- Snieguolė Šermukšnė, Arūnas Ivancius, Vita Litinskinienė
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Živilei Račkauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei, atsakovams J. D., R. D. ir jų atstovei advokatei Vitai Litinskinienei, Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, tretiesiems asmenims IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovei J. D., civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams J. D., R. D., Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims IĮ „(duomenys neskelbtini)“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, dėl neteisėtos rekonstrukcijos ir kitų bendrasavininko teisių pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu bei papildomu ieškiniu prašo: panaikinti Neringos m. savivaldybės administracijos išduotą atsakovei J. D. (duomenys neskelbtini) statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir įpareigoti atsakovę J. D. atstatyti namo (duomenys neskelbtini), pastogės patalpas į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos; panaikinti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus J. D. ir R. D. nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinį pastatą, esantį sklype (duomenys neskelbtini), kuris kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas indeksu (duomenys neskelbtini) ir įvardintas kaip sandėlis; uždrausti atsakovei J. D. teikti reklamą turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu būdu apie apgyvendinimo paslaugų teikimą namų valdoje (duomenys neskelbtini) be ieškovo sutikimo; uždrausti atsakovei J. D. teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), o taip pat gydytojos-refleksoterapeutės paslaugas namų valdoje (duomenys neskelbtini), be ieškovo sutikimo; uždrausti atsakovams J. D. ir R. D. žemės sklypo, esančio Pamario g. 11, Neringoje, ieškovo nuomojamoje dalyje pjaustyti medžius, krūmus ir kitus želdinius be ieškovo sutikimo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad poilsio tikslams (duomenys neskelbtini) įsigijo (duomenys neskelbtini) dalį vieno aukšto gyvenamojo namo su mansarda adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas tuo metu buvo 368,03 kv.m. ir dalį kiemo įrenginių. Klaipėdos apskrities viršininko administracija (duomenys neskelbtini) išnuomojo jam 0,0820 ha žemės prie šios namų valdos iš bendro 0.1665 ha sklypo ploto. Kita namo valdos dalis priklauso atsakovei J. D.. Namo bendrasavininkė atsakovė J. D. neteisėtai, be ieškovo, kaip namo bendraturčio, sutikimo, neatlikus būtinų architektūrinių bei konstruktyvinių tyrimų tuo nesilaikant detaliojo plano reikalavimų, rekonstravo gyvenamąjį namą ir pavertė savo namo dalį svečių namais, dėl to galimai įtrūko namo pamatai, pradėjo skilti namo sienos. Namas tapo dviejų aukštų su papildomomis gyvenamosiomis patalpomis namo pastogėje, jo plotas padidėjo iki 456,28 kv.m. Be to atsakovė J. D. savavališkai pasistatė pagalbinį pastatą šiame žemės sklype, kuris kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas indeksu (duomenys neskelbtini) ir įvardintas kaip sandėlis. Pažeistos imperatyvios Statybos įstatymo ir atitinkamų STR nuostatos. Apie išduotą atsakovei (duomenys neskelbtini) statybos leidimą ieškovas sužinojo tik (duomenys neskelbtini) apie pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo tik (duomenys neskelbtini). Atsakovė turistiniuose bukletuose, internete ir prie namo reklamoje teikia klaidinančią informaciją, kad nurodytas namas yra viešbutis, gydytojos-refleksoterapeutės paslaugas teikia neturėdama licenzijos bei tam nepritaikytose patalpose – be to visas šias paslaugas teikia be ieškovo sutikimo. Poilsiautojai vasaros metu pažeidžia ieškovo privatumą, triukšmauja, paveikti reklamos skambina jam, galimai poilsiautojų jo patalpos ne kartą buvo užlietos vandeniu dėl ko ieškovas kreipėsi į draudimo kompaniją dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovas R. D. neteisėtai, be ieškovo sutikimo, nupjaustė ieškovo sklypo dalyje priklausančias dvi ilgaamžes liepas. (T.1. b.l. 3-9, T.2, b.l. 128-131). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė S.Šermukšnė papildomai paaiškino, kad namas yra gyvenamosios paskirties, skirtas ne viešbučio ar gydymo paslaugoms teikti, tačiau atsakovė jį tokiu pavertė be ieškovo sutikimo teikdama apgyvendinimo, gydimo bei kitas paslaugas. Namo rekonstrukciją atsakovai atliko be ieškovo, kaip bendrasavininko, rašytinio sutikimo, didelę dalį rekonstrukcijos darbų atliko dar iki statybos leidimo gavimo, be projekto. Namas yra nekilnojamųjų vertybių teritorijoje, todėl būtina atlikti išsamius tyrimus, tai nurodyta ir detaliajame plane, namas buvo įrašytas į laikiną kultūros vertybių sąrašą. Sandėlys pastatyta be ieškovo sutikimo, tai yra savavališka statyba. Atsakovai nesilaikė Statybos įstatymo imperatyvių reikalavimų, nes gaunant statybos leidimą užsakovas privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui įstatymo numatytus dokumentus, tame tarpe privalo pateikti ir statinio bendraturčio sutikimą, kuris privalo būti rašytinės formos. Ieškinio senaties terminai ginčyti administracinius aktus ieškovas nepraleido, nes senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo administracinio akto įteikimo dienos, apie ginčijamą statybos leidimą, projektavimo sąlygų sąvadą, pripažinimo aktą ieškovas sužinojo tik kai kreipėsi į advokato padėjėją, kuris surinko tuos duomenis, todėl ieškinio senatis nėra praleista.
Atsiliepimas
Atsakovai J. D., R. D. atsiliepimu į ieškinį bei į papildomą ieškinį su reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ieškovas yra praleidęs ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą ieškinio senatį ir tuo pagrindu administracinio pobūdžio reikalavimą dalyje dėl statybos leidimo panaikinimo bei dalyje dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, atmesti. Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu tarp šalių nustatyta pastogės bei žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią atsakovė J. D. viena naudojasi visa virš namo esančia pastoge be ieškovo sutikimo. Ieškovas žinojo apie planuojamą bei atliekamą rekonstrukciją, tačiau jokių pretenzijų atsakovams nereiškė. Ginčo pastatas nėra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl nereikia atlikti architektūrinių bei konstruktyvinių tyrimų bei rekonstrukcijos metu saugoti likusius vertingus ir restauruoti sunykusius elementus. Įpareigojimas pašalinti rekonstrukcijos padarinius neatitiktų proceso koncentruotumo bei materialinių sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, nes rekonstrukcijos metu buvo atliktas patalpų remontas, leidęs pagerinti pastogės patalpų būklę ir namo techninę būklę. Bendraturčių sutikimas siekiant nekilnojamąjį daiktą išnuomoti reikalingas, jei turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ginčo pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais davė atsakovams sutikimą rekonstrukcijai, jai neprieštaravo, kai kurie darbai atlikti dar iki ieškovui tampant bendrasavininkiu, kai kurie dar prieš gaunant statybos leidimą, duomenys apie išduotą statybos leidimą ir statybos darbų priėmimo aktą buvo viešame nekilnojamojo turto registre ir ieškovas negali teisintis apie juos nežinojęs. Informacija turistiniuose bukletuose apie apgyvendinimo paslaugų teikimą talpinama be atsakovų žinios ir nepriklauso nuo jų valios (T.1, b.l. 70-75, T.2, b.l. 141-144). Teismo posėdžio metu atsakovė J. D. papildomai paaiškino, kad ieškovas nusipirko savo pastato dalį jau atsakovei atliekant rekonstrukciją ir su nuomojamom poilsiautojams patalpom ir teikiamom kitom paslaugom, ieškovas žinojo apie atliekamą namo rekonstrukciją ir teikiamas kambarių nuomos, gydymo paslaugas bei kitas paslaugas, jam tai tiko. Rekonstrukcija ir paslaugos buvo teikiamos ieškovui ir jam naudojantis savo patalpų dalimi, jis joms neprieštaravo ir sutiko. Viešbučio patalpose nėra, teikiamos tik patalpų nuomos su pusryčiais paslaugos, ieškovo sutikimo tam nereikia. Ieškovo nurodomas sandėlis yra pavėsinė, dėl to yra projektas, visi parašai, ji pastatyta iki ieškovui įsigyjant savo patalpų dalį. Teismo posėdžio metu atsakovas R. D. papildomai paaiškino, kad namo rekonstrukcija prasidėjo iki ieškovui nusiperkant savo dalį, ji tęsėsi ir ieškovui naudojantis savo patalpų dalimi, kartu su ieškovu bendromis lėšomis 2002 m. sutvarkė stogą, stoglangius, keitė savo pusėse lietvamzdžius, santykiai buvo geri, ieškovas pastoviai atvykdavo ir naudojos savo patalpų dalimi, viską matė ir tam pritarė. Rekonstrukcijos darbai buvo atliekami pastogėje, kuria ieškovas pagal nustatytą patalpų naudojimosi tvarką nesinaudojo, todėl ieškovo rašytinio sutikimo rekonstrukcijai nereikėjo. Ieškovo nurodomas sandėlys yra pavėsinė ir tai neypatingas statinys, ji pastatyta 1998 m. iki ieškovui įsigyjant savo patalpų dalį, leidimas tokiam statiniui nereikalingas. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė V.Litinskienė papildomai paaiškino, kad Statybos įstatyme imperatyvi norma, kad reikia bendrasavininkio sutikimo, atsirado (duomenys neskelbtini) redakcijoje, kai buvo išduotas ginčo (duomenys neskelbtini) statybos leidimas, galiojo įstatymo 2003-11-05 redakcija, kur nurodyta, jog reikia žemės savininko sutikimo, nors STR 2002 m. dėl statybos leidimo išdavimo buvo nurodyta, kad bendrasavininkio sutikimo reikia, tačiau įstatymas yra aukštesnės galios ir todėl imperatyvas nebuvo pažeistas. Be to, nebuvo nurodyta sutikimo forma, todėl nėra pagrindo teigti, kad rašytinio sutikimo nebuvimas yra pažeidimas, atsakovai įrodinėja, kad ieškovo sutikimas buvo duotas konkliudentiniais veiksmais. Ieškovo nurodomas sandėlis yra pavėsinė, kuri priskiriama prie nesudėtingų statinių kategorijos, kurios statymui nereikėjo bendrasavininkio sutikimo, statybos leidimo, reikėjo tik supaprastinto projekto, šie statiniai neprivalo būti registre, be to ji yra atsakovės naudojamo žemės sklypo dalyje. Kiti ieškovo reikalavimai susiję su galimais ieškovo interesų pažeidimais ateityje atsakovų veiksmais, toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovei teikti apgyvendinimo, gydytojo praktikos ar kitas paslaugas savo naudojamų patalpų dalyje ieškovo sutikimo nereikia, nes yra nustatyta tarp šalių naudojimosi patalpomis tvarka, kuri privaloma bendrasavininkams, jie neturi jokių bendrų patalpų. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį dėl administracinių aktų panaikinimo, nes 1 mėnesio terminas skaičiuojamas nuo paskelbimo jo viešajame registre 2005 m. ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.
Atsakovas Neringos miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį bei į papildomą ieškinį su reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ieškovas yra praleidęs ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą ieškinio senatį ir tuo pagrindu administracinio pobūdžio reikalavimą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti namo rekonstrukciją panaikinimo, prašo atmesti. Be to, Neringos savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo neišduoti statybos leidimo atsakovei nurodytu patalpų perplanavimui. Nurodytas namas nėra įtrauktas į nekilnojamųjų vertybių registrą, todėl architektūrinių bei konstruktyvinių tyrimų atlikti nereikia, šis namas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpos, kurias rekonstravo atsakovai, yra naudojamos šalių, jos nepriklauso ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ieškovo sutikimas rekonstrukcijai nebuvo reikalingas. Atsakovei buvo išduotas pažymėjimas teikti nakvynės ir pusryčių paslaugas ginčo name, ieškovo pateiktuose įrodymuose nėra duomenų, jog paslaugos teikiamos svečių namuose (T.2, b.l. 3-5, 163-164). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A.Ivancius papildomai paaiškino, kad tam, kad ginčyti administracinį aktą, turi būti dvi sąlygos – arba turi prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui, arba yra pažeista įstatymų nustatyta procedūra, kurios metu tas aktas priimamas. Ieškovas tokių pagrindų nenurodė ir jų neįrodinėja. Ginčijant statybos leidimą ieškovas nenurodo bei neįrodinėja kaip yra pažeidžiamos jo teisės, to nenustačius nėra pagrindo tenkinti reikalavimo šioje dalyje. Ieškovo, kaip bendrasavininkio sutikimas rekonstrukcijos darbų atlikimui buvo duotas ieškovo konkliudentiniais veiksmais – vyko procedūros, statybos komisijos posėdis, buvo sprendimas, kaip matosi bylos nagrinėjimo metu ieškovas apie tai viską žinojo, neprieštaravo, pats dalyvavo atliekant veiksmus.
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR aplinkos ministerijos atsiliepimu į papildomą ieškinį su reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ieškovo ginčijamas statybos leidimas bei pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra administraciniai aktai, kuriuos suinteresuotas asmuo gali skųsti, jei šiuo aktu buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ir šis aktas gali būti panaikintas tik pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t.y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, pažeidus pagrindines procedūras, jį priėmus nekompetetingam subjektui, tačiau ieškovas tokų įrodymų nepateikė. Ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senatį ginčyti nurodytus administracinius aktus, prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Komisija pripažindama ginčo statinį naudoti tinkamu, neprivalėjo tikrinti statinio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, ar pastatytas (rekonstruotas) statinys atitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tikslas yra tik įvertinti statinio atitikimą statinio projektiniams reikalavimams bei įstatymo nustatytiems esminiams statinio reikalavimams (T.2, b.l. 154-157, T.3, b.l. 32-34). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas T. B. papildomai paaiškino, kad Inspekcija neturi jokių duomenų, kad atsakovų J. D. ir R. D. atlikti ginčo namo rekonstrukcijos darbai buvo savavališka statyba, ieškovas nėra kreipęsis į Inspekcija dėl tokio tyrimo atlikimo. Ieškovo teiginiai grindžiamo tik prielaidomis, nėra jokio pagrindo naikinti nurodytus leidimą ir aktus, ginčijami aktai buvo priimti laikantis nustatytos procedūros ir tvarkos. Ieškovas turėjo galimybę matyti, kad buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai, kad jis kreipėsi po rekonstrukcijos darbų atlikimo praėjus nemažai laiko, rodo, kad jis tam neprieštaravo ir savo konkliudentiniais veiksmais pritarė tokių statybos darbų atlikimui. Rekonstrukcijos darbai buvo pradėti neturint tam statybos leidimo, tačiau kaip matosi iš šalių paaiškinimų bei įrodymų byloje, vėliau atsakovai šią statybą įteisino. Ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo (duomenys neskelbtini), t.y. nuo kada statybos leidimas įregistruotas viešajame registre, nuo tada laikoma jog asmuo sužinojo apie šį leidimą.
Tretysis asmuo IĮ „Nidos miško namas“ atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pritarimas nurodytai namo rekonstrukcijai nebuvo gautas, o tai prieštarauja Statybos įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimams (T.2, b.l. 87).
Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį bei į papildomą ieškinį su nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ginčo pastatas nėra kultūros paveldo objektas, pastatui nėra suteikta teisinė apsauga, jis nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, pastatas patenka į valstybės saugomos kultūros vertybės Nidos gyvenvietės teritoriją. Departamentas pritarė (duomenys neskelbtini) statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbams atlikti pastate atlikti išdavimui, departamento atstovė pasirašė (duomenys neskelbtini) ginčo statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo konstatuota, kad pagal (duomenys neskelbtini) statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti darbai atitiko suderintą projektą ir teisės aktų reikalavimus, kiti komisijos nariai taip pat savo parašais patvirtino atliktų statybos darbų teisėtumą. Įstatymas numato, kokios procedūros turi būti atliekamos nustatant savavalę statybą, nesant už statybos valstybinę priežiūrą atsakingos institucijos surašyto savavalės statybos akto, nėra juridinio pagrindo teigti, kad pagalbinis pastatas yra pastatytas savališkai (T.2, b.l. 89-90, 160-161). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas V. J. papildomai paaiškino, kad nurodytais atsakovų statybos rekonstrukcijos darbais nebuvo pažeistas kultūros objektas ar kitaip neigiamai paveiktas objektas ar kultūros paveldo teritorija. Objektas (duomenys neskelbtini) nėra įrašytas į kultūros vertybių registrą, jis niekada nebuvo Kultūros vertybių registre, jam nėra taikoma valstybės apsauga. Visi atlikti rekosntrukcijos darbai suderinti su KVAD, nes ginčo pastatas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir patenka į Nidos gyvenvietės teritoriją – tai valstybės saugoma nekilnojama kultūros vertybė, saugoma tik teritorija.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
VĮ Registrų centro NTR CDB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, pastatas – gyvenamasis namas, paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), 456.28 kv.m. bendro ploto, nuosavybės teise priklauso: 69/100 dalys atsakovei J. D. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 31/100 dalys ieškovui R. A. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavomo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; kiti statiniai (inžinieriniai) – kieno statiniai (šulinys, kiemo aikštelė) nuosavybės teise priklauso: 69/100 dalys atsakovei J. D. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 31/100 ieškovui R. A. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; žemės sklypas, esantis nurodytu adresu, 0.1665 ha ploto, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, išnuomota: ieškovui R. A. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) - 0.082 ha, atsakovei J. D. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) – 0.0845 ha (T.1, b.l. 13-20, 86-91, 111-112, 114-115, T.3., b.l. 35-40). Iš (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matosi, kad ieškovas R. A. nupirko (duomenys neskelbtini) vieno aukšto medinio gyvenamojo namo su mansarda, rūsiu, veranda ir pusrūsiu, turinčio 368,03 kv.m. bendro ploto, plane žymimo (duomenys neskelbtini) m 31/100 dalį ir kiemo įrenginius, priklausančius šiai namo daliai, nurodant, kad pirkėjas R. A. naudosi 31/100 dalimi gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalimi pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta raide „(duomenys neskelbtini)“ (736 kv.m.)(T.1, b.l. 13, 16). Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtinant tuometinių ginčo turto bendraturčių J. D. ir M. S. taikų susitarimą, nustatyta naudojimosi 1665 kv.m. ploto žemės sklypu tvarka, taip pat nustatyta, kad J. D. naudojasi po namu esančio bendro naudojimosi rūsio patalpa (duomenys neskelbtini), 11,73 kv.m., patekdama į šį rūsį iš jai priklausančios namų valdos dalies ... J. D. viena naudojasi visa, virš gyvenamojo namo esančia pastoge, o M. S. naudojasi po namu esančia bendro naudojimosi rūsio patalpa (duomenys neskelbtini), 12,48 kv.m. (T.1, b.l. 118-119), teismų informacinės sitemos LITEKO duomenimis ši nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).
Atsakovei J. D. išduotas (duomenys neskelbtini) projektavimo sąlygų sąvadas gyvenamojo buto perplanavimui įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje (duomenys neskelbtini), pateiktas projektas(T.2, b.l. 6-55). Neringos savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos (duomenys neskelbtini) posėdyje nutarta išduoti statybos leidimą buto rekonstrukcijai, perplanuojant įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje (T.1, b.l. 126-128). Neringos savivaldybės administracijos išduotu (duomenys neskelbtini) Statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) leista statytojai J. D. atlikti ūkio būdu rekonstrukciją (buto perplanavimas, įrengiant patalpas pastogėje) adresu (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 129). Nurodytas (duomenys neskelbtini) Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas viešajame registre (VĮ Registrų centras) (duomenys neskelbtini) ir ši kadastro žyma viešajame registre galiojo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (T.3, b.l. 35-40). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos TPS VPD Statybos valstybinės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto“ nurodyta, kad statytojos J. D. nebaigta rekonstruoti palėpė adresu (duomenys neskelbtini), yra rekonstruojama be esminių nukrypimų nuo parengto projekto (T.1, b.l. 123). Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus rekonstruotą gyvenamąjį namą, kuris pastatytas nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje, pripažino, kad gyvenamasis namas tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti (T.1, b.l. 121-122). Nurodytas (duomenys neskelbtini) Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas viešajame registre nuo (duomenys neskelbtini) (T.3, b.l. 35-40). Taip pat byloje pateikti kultūros paveldo duomenys bei duomenys apie detaliuosius sprendimus (T.3, b.l. 135-200, T.4, b.l. 3-41, 43-135).
Ieškovas prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti ginčo namo rekonstrukciją (toliau – Statybos leidimas) ir įpareigoti atsakovę atstatyti ginčo namo pastogės patalpas į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, panaikinti šio namo (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas). Atsakovai J. D., R. D. bei jų atstovė advokatė V.Litinskienė, Neringos savivaldybės administracija bei jos atstovas advokatas A.Ivancius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR aplinkos ministerijos bei jos atstovas T. B. prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, nes skundžiami aktai yra administraciniai aktai, kurie gali būti skundžiami tik per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo, ieškinys teismui pateiktas praėjus labai dideliam laiko tarpui. Ieškinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmeniui garantuojamas jo pažeistos teisės gynimas, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą (CK 1.124 str.). Pagal LAT formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus. Socialinė senaties termino instituto paskirtis – užtikrinti teisėtų savininkų teisių ir interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų žalingo poveikio. Trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais įstatymo leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, kitos teisinio santykio šalies teisinės padėties apibrėžtumą.
Ginčijamas Statybos leidimas bei Aktas yra administraciniai aktai, kurie bendrąja taisykle skundžiami LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Administraciniams teisės aktams ginčyti galioja ABTĮ 33 str. 1 d. nurodytas 1 mėnesio terminas administraciniam aktui apskųsti kreipiantis į teismą - jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Nežiūrint į tai, kad ABTĮ 33 str. 1 d. numatė labai trumpą 1 mėnesio administracinių aktų apskundimo tvarką, ieškovas ieškinį dėl Statybos leidimo pareiškė tik (duomenys neskelbtini), t.y. praėjus beveik 6 metams, o reikalavimą dėl Akto pareiškė tik (duomenys neskelbtini), t.y. praėjus daugiau kaip 2 metams (T.1, b.l. 3-9, T.2, b.l. 128-131). Ieškovas įrodinėja, kad apie skundžiamą Statybos leidimą jis sužinojo (duomenys neskelbtini) iš advokato padėjėjo E. P., kuris išsireikalavo dokumentus iš Neringos m. savivaldybės ir su kuriais jis tik tada susipažino, o apie skundžiamą Aktą jis sužinojo (duomenys neskelbtini) susipažinęs pas savo advokatę S.Šermukšnę su atsakovų Drungilų pateiktu Aktu nagrinėjant bylą teisme. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) Teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovo ir advokato padėjėjo E. P. (T.1, b.l. 11), 2011-05-05 Teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovo ir advokatės S.Šermukšnės (T.1, b.l. 12) – šiais įrodymais ieškovas įrodinėja sužinojimo apie ginčo administracinius aktus datas. Tačiau byloje ieškovas pateikė kartu su ieškiniu ir VĮ Registrų centro Kauno filialo (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovo (duomenys neskelbtini) užklausimą bei NTR CDB (duomenys neskelbtini) išrašą apie ginčo pastatą, kuriame pateikti duomenys apie tai, kad atsakovės J. D. nuosavybės teise naudojamo 69/100 pastato dalių įregistruotas ginčijamas Aktas, įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 17-20) - taigi ieškovas, turėdamas pakankamai patyrimo kaip statinio bendraturtis, būdamas susipažinęs su Statybos įstatymo normomis, turintis pakankamos patirties statybos darbų atlikimo procedūrose, jau ir 2010 metų rugsėjo mėnesį turėjo suvokti ir suprasti ginčo aktų buvimą (T.1, b.l. 63, 131-136, T.4, b.l. 82-135). Be to, kaip matosi iš bylos duomenų ieškovo skundžiamas Statybos leidimas viešajame registre buvo išviešintas (duomenys neskelbtini) ir šis įrašas viešajame registre galiojo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t.y. daugiau kaip 4 metus, o skundžiamas Aktas viešajame registre buvo išviešintas (duomenys neskelbtini) ir šis įrašas galiojo nuo (duomenys neskelbtini), t.y. galioja jau treti metai (T.3, 35-40), todėl ginčo aktų paskelbimo data laikytina viešajame registre paskelbimo data, t.y. dėl Statybos leidimo - (duomenys neskelbtini) ir jo apskundimo terminas baigėsi (duomenys neskelbtini), o dėl Akto – (duomenys neskelbtini) ir jo apskundimo terminas baigėsi (duomenys neskelbtini). Skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo (ABTĮ 33 str. 1 d.), taip pat įstatymas numato galimybę skundžiant administracinius aktus prašyti atnaujinti apskundimo terminus - tačiau, kaip matosi iš bylos duomenų, ieškovas atnaujinti apskundimo termninų bylos nagrinėjimo metu neprašė.
Nagrinėjamu atveju, nežiūrint į tai, kad ABTĮ 33 str. numatė labai trumpą 1 mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą, ieškovas į teismą dėl Statybos leidimo nuginčijimo kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), t.y. beveik po 6 metų, o dėl Akto nuginčijimo – po 2 metų. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovai Drungilai ginčo pastato dalies rekonstrukcijos darbus atliko gana įlgą laiko tarpą, t.y. jau nuo 2000 metų ir jų didelė dalis jau buvo atlikta iki ginčo Statybos leidimo išdavimo, tokiu būdu įteisinant jau atliktų rekonstrukcijos darbų apimtį (T.1, b.l. 79-91, 145-152, T.3, b.l. 62, 84), ieškovas pats prisidėjo prie šio rekonstrukcijos proceso (liudytojų A. D., A. L., parodymai), todėl daroma išvada, kad ieškovas negalėjo nematyti šių rekonstrukcijos darbų fakto ir nesuprasti jų esmės, tuo labiau, jog šioje srityje jis jau turėjo pakankamai patirties suprasti ir įvertinti statybos leidimo nurodytų darbų atlikimui būtinumą bei reikalingumą (T.1, b.l. 63, 131-136, T.2, b.l. 114-119, T.4, b.l. 82-135), o kilus abejonėms ir neaiškumams, jis kaip atidus ir rūpestingas namo dalies bendraturtis turėjo visas sąlygas bei galimybes kreiptis ir aiškintis nustatyta tvarka dėl atsakovų atliekamos rekonstrukcijos teisėtumo (T.1, b.l. 18-20, 44-51). Nuosavybė įpareigoja. Tačiau, kaip matosi iš bylos medžiagos, ieškovas, kaip ginčo statinio bendraturtis, nurodytiems atsakovų atliekamiems rekonstrukcijos darbams neprieštaravo. Įvertinus tai, daroma išvada, jog ieškovas dėl Statybos leidimo ir dėl Akto panaikinimo kreipėsi į teismą praleidęs jų apskundimo terminą ir atnaujinti jį neprašė, terminas praleistas žymiai, praleidimo laikotarpis, palyginus su termino trukme, yra didelis, todėl vadovaujantis LAT formuojama praktika analogiškose bylose, atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, bylos nagrinėjimo metu nenustačius jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių, kurių ieškovas net neįrodinėjo, nors tai yra jo pareiga, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), reikalavimai šioje dalyje atmestini. Netenkinus reikalavimų dalyje dėl Statybos leidimo bei Akto nuginčijimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dalyje dėl įpareigojimo atstatyti ginčo namo pastogės patalpas į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos (CPK 178 str., 185 str.)
Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovus J. D., R. D. nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinį pastatą, esantį sklype (duomenys neskelbtini), kuris kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas indeksu (duomenys neskelbtini) ir įvardintas kaip „sandėlis“, nes jis pastatytas pažeidžiant STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ reikalavimus, nes šis statinys pastatytas be patvirtinto projekto. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Neringos miesto valdybos (duomenys neskelbtini) Potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) leista (duomenys neskelbtini) gyventojams M. S. ir J. D. statyti ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) patvirtintose posesijos ribose (T.1, b.l. 130). Ieškovo byloje pateiktoje kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas pagalbinis pastatas „sandėlis“, žymimas indeksu (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1997, statybos pabaigos metai – 2008 (T.1, b.l. 23-36), nurodytas statinys VĮ registrų centre neregistruotas (T.1, b.l. 85-91). 2002 metais atsakovei J. D. gavus (duomenys neskelbtini) sutikimą buvo planuojama statyti pagalbinį pastatą ties ginčo namo vakariniu fasadu, atsakovės nuomojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje (T.1, b.l. 133). Buvo paruoštas pavėsinės projektas – iš šio projekto ruošimo ir atitinkamų institucijų derinimo datų matosi, kad šie veiksmai buvo atliekami 1998 metais (T.1, b.l. 134) – nurodytų aplinkybių bei įrodymų šalys bylos nagrinėjimo metu neginčijo, todėl teismas šias aplinkybes laiko nustatytomis (CPK 178 str., 185 str.). Iš byloje pateiktos fotofiksacijos matosi, jog būtent projektuota pavėsinė pastatyta (T.1, b.l. 135, T.3, b.l. 47-48). Atsakovė J. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavus bendraturčio sutikimą ši pavėsinė buvo pastatyta, kurią vėliau pagal detalųjį planą ketino nugriauti ir statyti ūkinį pastatą, tačiau šie planai nebuvo realizuoti, o inventorinėje byloje buvo padaryta techninė klaida ir pavėsinė klaidingai nurodyta kaip sandėlis – šių aplinkybių patvirtinimui pateikė kadastrinės bylos pakeistus duomenis, iš kurių matosi, kad ginčo statinys (duomenys neskelbtini) , kurio statybos pradžios metai yra 1997, fiksuotas kaip „pavėsinė“ (T.2, b.l. 189-191); atsakovas R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo nurodomas statinys buvo pastatytas jau 1998 metais, dar iki ieškovui įsigyjant ginčo namo patalpų dalį, o jo vėlesnis sutikimas kaip bendraturčio buvo tik dėl planuojamo šio statinio perstatymo į ūkinį pastatą – nurodytų duomenų bei įrodymų ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, tai paneigiančių įrodymų ar duomenų neteikė. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškimu kreipėsi į Neringos miesto vyriausiąjį architektą dėl ūkinio pastato statymo jo nuomojamo žemės sklypo dalyje (T. 1, b.l. 132). Ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškimu panaikino savo (duomenys neskelbtini) sutikimą atsakovei J. D. statyti pagalbinį pastatą (T.1, b.l. 131). Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad statinio (duomenys neskelbtini) „pavėsinė“ statybai ieškovo nurodytomis sąlygomis turėjo būti taikomi Aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ reikalavimai – bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų bei įrodymų, kad šios tvarkos reikalavimai būtų pažeisti, teismas tokių pažeidimų nenustatė (CPK 178 str., 185 str.), todėl tenkinti ieškovo reikalavimo šioje dalyje nėra pagrindo.
Ieškovas taip pat prašo uždrausti atsakovei J. D. teikti reklamą turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu būdu apie apgyvendinimo paslaugų teikimą namų valdoje (duomenys neskelbtini), be ieškovo sutikimo, taip pat teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos-refleksoterapeutės paslaugas be ieškovo sutikimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo namas nuosavybės teise priklauso: 69/100 dalys atsakovei J. D. ir 31/100 dalys ieškovui R. A., kiti statiniai (inžinieriniai) – kieno statiniai (šulinys, kiemo aikštelė) nuosavybės teise priklauso: 69/100 dalys atsakovei J. D., 31/100 ieškovui R. A.; žemės sklypas, esantis nurodytu adresu, 0.1665 ha ploto, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, išnuomota: ieškovui R. A. - 0.082 ha, atsakovei J. D. – 0.0845 ha (T.1, b.l. 13-20, 86-91, 111-112, 114-115, T.2, b.l. 107-112, T.3., b.l. 35-40, 134). Taigi ginčo namas ieškovui R. A. ir atsakovei J. D. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (CK 4.73 str. 1 d., 2 d.). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 str. 1 d., 2 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, kai yra nesutarimas – valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. D. teikia reklamą turistiniuose bukletuose, internete apie jos teikiamas apgyvendinimo paslaugas namų valdoje Pamario g. 11, Neringoje, taip pat teikia svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos-refleksoterapeutės paslaugas (T.1, b.l. 37-43, 45, 47, 62, 97-109, 137-163, T.2, b.l. 56-64, T.3, b.l. 45-46)(CPK 178 str., 185 str.). Byloje šalys nepateikė duomenų bei įrodymų, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas bei naudojamas bendru šio namo bendraturčių susitarimu (CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas – atsakovei J. D. uždraustina teikti reklamą turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu būdu apie apgyvendinimo paslaugų teikimą gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), bei teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos-refleksoterapeutės paslaugas gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), be kito šio gyvenamojo namo bendraturčio - ieškovo R. A. sutikimo.
Ieškovas taip pat prašo uždrausti atsakovams J. D., R. D. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovo nuomojamoje dalyje pjaustyti medžius, krūmus ir kitus želdinius be ieškovo sutikimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. D. ginčo laikotarpiu genėjo medžius – liepas, valstybinėje žemėje naudojamoje nuomos teise, dėl šių atliktų veiksmų atsakovas R. D. baustas administracine tvarka, kadangi buvo pažeisti Neringos savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 23.2.p. reikalavimai (T.1, 14-20, 52-61, 92-96, T.2, 111-114, 165, 192-196, T.3, b.l. 51-52). Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog ginčo liepos bei ieškovo nurodomi medžiai, krūmai, želdiniai priklausė/priklauso ginčo šalims nuosavybės teise, priešingai – ginčo šalys naudojasi valstybine žeme nuomos sutarties pagrindais ir iš byloje pateiktos sutarties turinio matosi, kad ginčo šalims yra taikomi įstatymo numatyti apribojimai dėl jų naudojamame žemės sklype esančios augmenijos, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje negali būti tenkinamas, nurodytų liepų, medžių ir kitų želdinių naudojimo, priežiūros, o taip pat ir „pjaustymo“ tvarka yra reglamentuota įstatymo ir atskiras/papildomas valstybinės žemės naudotojo – šiuo atveju ginčo šalies, sutikimas nereikalingas (CPK 185 str.).
Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovės J. D. priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Ieškovas pateikė byloje rašytiniais įrodymais pagrįstas atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 8350,00 Lt advokato atstovavimo išlaidos (T.3, b.l. 87-89, T.4, b.l. 156), įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį – reiškė 6 reikalavimus, patenkti 2 reikalavimai, bylos sudėtingumą, apimtį, trukmę, nagrinėjamų dalykų specifiką, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokatės atstovavimo apimtį ir trukmę, priteistinos advokato atstovavimo išlkaidos mažintinos iki 3000,00 Lt; taip pat ieškovui priteistina iš atsakovės J. D. turėtos 246,63 Lt dokumentų vertimo, kopijavimo bei tvarkymo išlaidos (T.3, b.l. 90-96) bei 139,00 Lt žyminio mokesčio (T.1, b.l. 10), viso – 3385,63 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 130 str.). Atsakovas R. D. pateikė byloje rašytiniais įrodymais pagrįstas atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 7000,00 Lt (T.3, b.l. 97-99), ), įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį – ieškovas teikė tik vieną reikalavimą atsakovui R. D., bylos sudėtingumą, apimtį, trukmę, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokato atstovavimo apimtį, priteistinos advokato atstovavimo išlaidos mažintinos iki 2000,00 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Atsakovei J. D. uždrausti teikti reklamą turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu būdu apie apgyvendinimo paslaugų teikimą gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be kito šio gyvenamojo namo bendraturčio - ieškovo R. A., sutikimo.
Atsakovei J. D. uždrausti teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos-refleksoterapeutės paslaugas gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be kito šio gyvenamojo namo bendraturčio - ieškovo R. A., sutikimo.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti ieškovui R. A. iš atsakovės J. D. 3000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui R. D. iš ieškovo R. A. 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.