Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padarius keturias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl E. Č. turto vagystės) - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. S. turto vagystės) - 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. J. turto vagystės) - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl G. I. turto vagystės) - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir skirta D. J. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir D. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams, ir paskirta nuteistajam D. J. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

į bausmės laiką įskaitytas D. J. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. lapkričio 12 d. 15 val. iki 2022 m. vasario 11 d. bei bausmės dalis, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį;

bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. balandžio 12 d., paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti;

civilinio ieškovo G. I. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir priteisti G. I. solidariai iš K. B. ir D. J. 240 Eur turtinės žalos atlyginimo;

civilinio ieškovo A. J. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies ir priteisti A. J. solidariai iš K. B. ir D. J. 730 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

civilinio ieškovo V. S. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti ir priteisti V. S. iš D. J. 90 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už tris nusikalstamas veikas nuteistas ir K. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme ir į bausmės laiką įskaitytu jo laikino sulaikymo laiku, taip pat nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiojo A. J. civilinio ieškinio išsprendimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl D. J. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam D. J. paskirtos bausmės

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

11. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo D. J. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. J. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam D. J. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.

15. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, D. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės teisingai subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. J. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė taip pat nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją nėra teisinio pagrindo. Be to, nuteistajam D. J. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

16. Pagal BK 63 straipsnyje reglamentuojamas bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme.

18. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu D. J. skirtą laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, taikė nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą ir bausmes ne visiškai, o tik iš dalies sudėjo. Tiesa, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, nenurodė jokių motyvų, kodėl bausmes bendrina dalinio bausmių sudėjimo būdu, taip pat nenurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis. Tačiau šis nuosprendžio trūkumas nedaro jo neteisėtu ar nepagrįstu.

19. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenustato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė. Be to, BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-578/2012, 2A-2-489/2020).

20. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, teismas prie griežtesnės bausmės – skundžiamu nuosprendžiu D. J. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pridėjo pusę Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesius, tai yra didesnę bausmės dalį nei minimalus šios bausmės rūšies dydis. Nors bendrindamas bausmes apylinkės teismas pridedamos bausmės dalies dydžio nemotyvavo, tačiau, atsižvelgus į D. J. padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, rūšį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei ankstesnių taikytų poveikio priemonių akivaizdų neefektyvumą, teigti, kad pridėtos bausmės dalis yra per didelė, ir mažinti D. J. skirtą galutinę subendrintą bausmę nėra jokio pagrindo.

21. Tokios apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis jauno amžiaus, jo sunkus gyvenimo būdas, didžiąją vaikystės dalį jis praleido vaikų globos namuose ir neturėjo tinkamo pavyzdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams) nėra aiškiai per griežta, yra tinkamai individualizuota ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, sumažinus D. J. skirtą galutinę subendrintą bausmę nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, todėl tenkinti nuteistojo D. J. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį dėl D. J. paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Dėl laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką

22. Kaip minėta, pagal BK 63 straipsnio 9 dalį subendrinus keliais nuosprendžiais asmeniui paskirtas bausmes ir paskyrus galutinę subendrintą bausmę, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. BPK 140 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Atsižvelgdamas į šias įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas, subendrinęs D. J. skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, į D. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką pagrįstai įskaitė bausmę, atliktą pagal ankstesnį Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį bei D. J. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 12 d. 15 val. iki 2022 m. vasario 11 d.

23. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 66 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma tuo atveju, jei asmuo buvo laikinai sulaikytas ar jam taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) tiriant ir nagrinėjant tą bylą, kurioje priimamas nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2011). Nagrinėjamu atveju iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad D. J. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka šioje byloje sulaikytas 2021 m. lapkričio 12 d. 15 val. (3 t., b. l. 6-7), todėl buvo pagrindas šį laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 12 d. 15 val. įskaityti į šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu D. J. paskirtą bausmę, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė skundžiamu nuosprendžiu. Įskaityti D. J. prašomą laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. į skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo, todėl tenkinti nuteistojo D. J. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį dėl D. J. laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo A. J. civilinio ieškinio

24. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiojo A. J. civilinio ieškinio išsprendimo – nuteistasis teigia, kad solidariai iš jo ir K. B. A. J. priteistos pinigų sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra per didelės. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoti, kad šioje byloje neteisingai buvo išspręstas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. J. klausimas.

25. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

26. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. J. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 730 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad vagystės matu buvo sugadintas jo automobilis „VOLVO S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl to jis patyrė jo remonto išlaidų, kurios pagrįstos pateiktu prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), be to, dėl patirtos vagystės jis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, gaišo savo laiką, ieškodamas tralo, kad parvežtų automobilį (2 t., b. l. 69-71). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad jo patirtą 730 Eur turtinę žalą sudaro automobilio remonto išlaidos, o 500 Eur neturtinę žalą – patirti nepatogumai (sugaištas laikas, vykimas į policiją, automobilio pervežimas traliuku, rūpinimasis automobilio remontu, vykimas į teismą) ir dvasiniai išgyvenimai, stresas (5 t., b. l. 110-111).

27. Pažymėtina, kad turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019).

28. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad D. J. ir K. B. bendrais nusikalstamais veiksmais buvo pagrobtas A. J. priklausantis automobilis „VOLVO S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nors automobilis po vagystės buvo rastas ir grąžintas savininkui nukentėjusiajam A. J. (2 t., b. l. 34-50), tačiau jis buvo sugadintas. Kaip nurodė nukentėjusysis A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pavogtas automobilis jam grąžintas, tačiau sugadintas automobilio variklis, trūkęs švaistiklis, blokas ir per pusę trūkęs stūmoklis bei trūkęs karteris, dėl to jis turėjo keisti automobilio variklį ir automobilį remontuoti. Dėl automobilio remonto patyrė 730 eurų žalą (2 t., b. l. 61-62). Aplinkybes, kad pagrobus automobilį „VOLVO S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo buvo kurį tai laiką važinėjama, tačiau vėliau bevažiuojant automobilis sugedo, pirmosios instancijos teisme apklausiami patvirtino ir nuteistieji D. J. ir K. B. (5 t., b. l. 108-110).

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo A. J. pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindžiančius rašytinius įrodymus – 2021 m. lapkričio 30 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti atlikti automobilio „VOLVO S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto darbai ir už juos A. J. sumokėta pinigų suma (2 t., b. l. 70), taip pat atsižvelgęs į tai, kad nuteistieji D. J. ir K. B. su nukentėjusiojo A. J. civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos priteisimo sutiko, iš D. J. ir K. B. solidariai priteisė nukentėjusiojo A. J. nurodytą 730 Eur sumą turtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

30. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų nukentėjusiojo A. J. pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus dėl sugadinto automobilio ir patirtos turtinės žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytu patirtos turtinės žalos mastu ir manyti, kad nukentėjusysis nepagrįstai siekia pasipelnyti iš nuteistųjų. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl nukentėjusiojo A. J. civilinio ieškinio priteisiant turtinę žalą išsprendė tinkamai, motyvuotai ir pagrįstai iš nuteistųjų D. J. ir K. B. solidariai priteisė A. J. 730 Eur turtinės žalos atlyginimo. D. J. ir K. B. nusikalstami veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo patirta turtine žala, pirmosios instancijos teismo A. J. naudai iš nuteistųjų D. J. ir K. B. solidariai priteistas turtinės žalos dydis yra pagrįstas, protingas ir teisingas, todėl nėra pagrindo keisti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.

31. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

32. Nagrinėjamu atveju, vertindamas nukentėjusiojo A. J. civilinio ieškinio reikalavimo dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad dėl D. J. ir K. B. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis A. J. neabejotinai paryrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos sukėlė jam priklausančio turto pagrobimas, tačiau teismas taip pat vertino ir tai, kad objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos patirtas ilgalaikes neigiamas pasekmes jo sveikatai, byloje nėra, pats A. J. nepateikė teismui jokių įrodymų – medicininių dokumentų ir kt., kurie patvirtintų su nusikalstama veika sietiną fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, turinčias esminės reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus bei teisingos nukentėjusiojo ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino nuo 500 Eur iki 200 Eur. Apeliaciniame skunde argumentai, kurie paneigtų nuosprendyje padarytas išvadas dėl neturtinės žalos dydžio, nėra nurodyti, lakoniškai pasisakant, kad nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam A. J. priteista 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes yra aiškiai per didelė, nenustatė.

33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl nukentėjusiojo A. J. civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą išsprendė teisingai, neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi BPK ir CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei formuojama teismų praktika šiuo klausimu. Konstatuoti, kad nukentėjusiajam A. J. priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis ir keisti nuosprendį šioje dalyje nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

34. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

35. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi nuteistajam D. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. birželio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš D. J. valstybės naudai priteisti 95 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam D. J. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam D. J. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis D. J. iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo (3 t., b. l. 152-153), yra darbingas, be to, turi piniginių lėšų banko sąskaitose (3 t., b. l. 107), kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo D. J. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš D. J. valstybės naudai 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.