- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-950-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01359-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama - credit“
- Atsakovas
- R. M.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama - credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5141-848/2020, pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama - credit“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė ( toliau – ir IĮ) „Aujama - credit“ 2020 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. M., kuriame prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur kredito skolą, 708,40 Eur pelno palūkanas iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 61,60 Eur pelno palūkanas per mėnesį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 138 Eur administravimo mokestį iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 12 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 90 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. vasario 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. kovo 10 d. Pagal sutartį atsakovė, be kita ko, įsipareigojo sumokėti 61,60 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma ir 12 Eur administravimo mokestį. Kadangi atsakovė kredito negrąžino, todėl turi ieškovei sumokėti ir visas pagal sutartį priklausančias sumas.
3. Atsakovė R. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei IĮ „Aujama - credit“ iš atsakovės R. M. 1 000 Eur skolą, 708,40 Eur pelno palūkanas nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. sausio 24 d., 12 Eur administravimo mokestį, 90 Eur delspinigius nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2020 m. sausio 24 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 810,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 124,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. vasario 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė suteikė atsakovei 1 000 Eur kreditą, o kredito gavėja įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2019 m. kovo 10 d. bei sumokėti kitas sutartyje numatytas įmokas (61,60 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma ir sumokėti 12 Eur administravimo mokestį). Atsakovė savo įsipareigojimų laiku nevykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur kredito skolą, 708,40 Eur pelno palūkanas iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 61,60 Eur pelno palūkanas per mėnesį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 138 Eur administravimo mokestį iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 12 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 90 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
6. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų - 2019 m. vasario 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų ir specialiųjų sąlygų, 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymo vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 1 000 Eur skolą, 708,40 Eur palūkanas už naudojimąsi negrąžinta kredito suma (pelno palūkanos) už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. sausio 24 d. (61,60 Eur x 11,5 mėn.), 12 Eur administravimo mokestį, 90 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2020 m. sausio 24 d. (1 000 Eur x 0,05 proc./100 proc. x 180 dienos = 90 Eur). Taip pat, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 810,40 Eur (1 000 Eur + 708,40 Eur + 12 Eur + 90 Eur) sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. vasario 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Įvertinęs Vartojimo kredito sutartimi nustatytas sutarties sąlygas, teismas padarė išvadą, kad pagrindas ieškovei skaičiuoti administravimo mokestį ir prašyti jį priteisti už visą uždelstą atsiskaityti laiką būtų tik tokiu atveju, jeigu atsakovas aiškiai sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 10.3.1., 10.3.2. punktai) būtų išreiškęs valią sutartį pratęsti. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė pateikė ieškovei paraišką vartojimo kreditui pratęsti. Vartojimo kredito sutartimi nenustatyta kitų atvejų, suteikiančių ieškovei teisę reikalauti iš atsakovės administravimo mokesčio, kai atsakovė neišreiškia valios pratęsti kredito sutartį. Sutartyje taip pat nenumatyta atvejų, kada vartojimo kredito sutartis laikoma savaime pratęsta ir dėl to ieškovė įgyja teisę reikalauti administravimo mokesčio.
8. Atsižvelgdamas į vartojimo paskolos sutarties sampratą ir esmę, į sąžiningą dalykinę praktiką, į bylos šalių nelygiavertę padėtį ir įvertinęs aplinkybes, kad atsakovė yra fizinis asmuo, paskolos sutartį sudarė prisijungdama prie ieškovės paruoštų standartinių sutarties sąlygų, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 138 Eur administravimo mokestį iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 12 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki visiško prievolės pagal 2019 m. vasario 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašė priteisti pelno palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito išmokėjimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti palūkanas po bylos iškėlimo teisme dienos, kurios numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje, t. y. procesines palūkanas. Teismas nurodė, kad atsakovė yra praleidusi terminą įvykdyti prievolę, prievolė iki šiol neįvykdyta, todėl ieškovei yra teisinis pagrindas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį už priteistą sumą. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė jau yra pareiškusi ieškinyje reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir šis reikalavimas patenkintas, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo atmestinas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ „Aujama – credit“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti pelno palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2019 m. vasario 8 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai pelno palūkanas po 61,60 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 24 d. iki prievolės pagal 2019 m. vasario 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5391 įvykdymo, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos turėtas visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti pelno palūkanas pagal sutartį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2019 m. vasario 8 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. 5391 įvykdymo, yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad mokėjimo, pelno palūkanos, t. y. mokestis už pinigų skolinimą, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Mokėjimo (pelno) palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (CK 6.872, 6.896 straipsniai ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 11 punktas).
1.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pelno palūkanos gali būti priteisiamos tik iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių sudarytos 2019 m. vasario 8 d. vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys susitarė, kad už faktiškai Kredito davėjo Kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą Kredito sumą skaičiuojamos ir Kredito gavėjas privalo mokėti Kredito davėjui Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas (Pelno palūkanas) už naudojimąsi Kredito davėjo suteiktais pinigais. Specialiosiose šios sutarties sąlygose šalys nurodė, kad palūkanos, skaičiuojamų iki prievolės pagal šią Sutartį visiško įvykdymo (Pelno palūkanos). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte šalys sutarė, kad pelno palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus Kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti Kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas Kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Kredito davėjui. Be to, iš šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų matyti, kad šalys individualiai susitarė dėl pelno palūkanų, kurios mokamos už naudojimąsi paskolintais pinigais, mokėjimo iki kredito grąžinimo Kredito davėjui (ieškovui). Toks susitarimas nėra draudžiamas, o kaip tik atitinka CK 6.872 straipsnio 2 dalį.
1.3. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti pelno palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito išmokėjimo, vertintinas kaip reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas po bylos iškėlimo teisme dienos, kurios numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje, yra niekuo nemotyvuota ir nepagrįsta. Reikalavimą priteisti pelno palūkanas ieškovė suskirstė į dvi dalis, t. y. reiškė reikalavimą priteisti 708,40 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. sausio 24 d., kai buvo iškelta byla teisme, kurį teismas patenkino, bei reikalavimą priteisti pelno palūkanas už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 24 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki 2019 m. vasario 8 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. 5391 įvykdymo, tik tam, kad būtų apskaičiuota žyminio mokesčio dalis už iki bylos iškėlimo teisme susidariusią tiksliai žinomą pelno palūkanų sumą. Reikalavimo dalis priteisti pelno palūkanas už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 24 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki 2019 m. vasario 8 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. 5391 įvykdymo, nėra apmokestinama žyminiu mokesčiu, nes šios sumos neįmanoma tiksliai apskaičiuoti. Pelno palūkanų priteisimo atveju taikytini CK 6.213 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis, o ne pirmosios instancijos teismo nurodyti CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis, kurie taikytini esant reikalavimui priteisti kompensuojamąsias palūkanas (nuostolius) už termino įvykdyti prievolę pažeidimą. Kompensuojamųjų palūkanų ieškovė priteisti neprašė ir negalėjo prašyti, nes tokių palūkanų šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis apskritai nenumato.
1.4. Ieškovės prašomas priteisti pelno palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško kredito išmokėjimo neteisingai kvalifikuodamas kompensacinėmis palūkanomis už termino įvykdyti prievolę pažeidimą, pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai aiškino pelno palūkanų ir procesinių palūkanų santykį bei netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 20 punktas). Ieškiniu ieškovė prašė priteisti būtent mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (pelno palūkanas) iki visiško 2019 m. vasario 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 5391 įvykdymo, o ne kompensuojamąsias (procesines) palūkanas už termino įvykdyti prievolę pažeidimą po teismo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu procesines palūkanas ieškovė prašė priteisti už teismo sprendimu priteistas sumas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, taip siekdamas kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Todėl ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl pelno palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės pagal 2019 m. vasario 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 5391 įvykdymo priteisimo, o priteisė tik procesines palūkanas, kurių paskirtis yra visai kitokia nei pelno palūkanų. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
1.5. Atsakovė apskritai net nepareiškė atsiliepimo į ieškinį, o tai leidžia daryti išvadą, jog sutiko su ieškinio reikalavimais. Be to, pelno palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis taikant sutarčių teisės normas, pagal kurias sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik vienos iš šalių reikalavimu, kuris šioje byloje pareikštas nebuvo.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Byloje sprendžiama, ar teisingai pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, aiškino ir taikė vartojimo kredito sutarties sąlygas, reglamentuojančias pelno palūkanas.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2019 m. vasario 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 1 000 Eur kreditą, o kredito gavėja įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2019 m. kovo 10 d. bei sumokėti kitas sutartyje numatytas įmokas (61,60 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma ir sumokėti 12 Eur administravimo mokestį). Atsakovė savo įsipareigojimų laiku neįvykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur kredito skolą, 708,40 Eur pelno palūkanas iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 61,60 Eur pelno palūkanas per mėnesį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 138 Eur administravimo mokestį iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 12 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 90 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur skolą, 708,40 Eur pelno palūkanas nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. sausio 24 d., 12 Eur administravimo mokestį, 90 Eur delspinigius nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2020 m. sausio 24 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 810,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 124,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus priteisti 138 Eur administravimo mokestį iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 12 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki visiško prievolės pagal 2019 m. vasario 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5391 įvykdymo bei priteisti po 61,60 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 24 d. iki prievolės pagal 2019 m. vasario 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo teismas atmetė. Apeliantė skundžia Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių dalį, kuria atmestas reikalavimas ieškovei priteisti sutartines pelno palūkanas po 61,60 Eur sumą už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 24 d. iki prievolės pagal 2019 m. vasario 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo.
15. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės suformuota ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ginama pozicija byloje, kad šalys gali susitarti dėl pelno palūkanų mokėjimo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis, taip pat susitarti, kad šios palūkanos bus mokamos iki kredito grąžinimo momento. Tokia nuostata įtvirtinta įstatyme (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, Vartojimo kredito įstatymas). Byloje nustatyta, jog šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte šalys susitarė, kad už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjai išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą mokamos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos 61,60 Eur per mėnesį pelno palūkanos už naudojimąsi pinigais. Vartojimo kredito sutarties 6.2. punktu šalys susitarė, kad pelno palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki tos dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui.
16. Tačiau įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo diskrecijos teisę, sprendžiant šalių ginčus konkrečiose bylose, kontroliuoti priteistinų palūkanų ir netesybų dydį, kad nebūtų sudarytos prielaidos asmeniui ar šaliai piktnaudžiauti teise ir taip nepagrįstai praturtėti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.138 straipsnis, 6.242 straipsnis). Sprendžiant šalių ginčą, nustatant šalių valią sudarytoje sutartyje, sprendžiant dėl pasekmių taikymo, teismas turi įvertinti susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdį, šalių galimybę numatyti ir įvertinti būsimas susitarimo sąlygas ir jų keliamas pasekmes, atsižvelgiant į sutarties šalių veiklos pobūdį, turimą profesinį pasirengimą, patirtį sudarant tokius sandorius. Toks vertinimas svarbus teismui nustatant sutarties pažeidimo faktą ir apimtį, kartu taikant pažeidėjui sutartines sankcijas ir netesybas.
17. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas turtinis ginčas tarp vartotojos, gavusios vartojimo kreditą (1 000 Eur), trumpam laikotarpiui (1 mėnesiui), su didele mokėtinų sutartinių palūkanų norma iš juridinio asmens – IĮ „Aujama - kredit“, kurios registruota veikla yra teikti kreditus ir iš šios veiklos gauti pelną, t. y. viena šalis yra fizinis asmuo, vartotojas, kita verslo subjektas, kuriam ši veikla teikia pajamas ir pelną. Akivaizdu, kad šių asmenų patirtis nagrinėjamo ginčo aspektu yra aiškiai nelygiavertė, matyti, kad atsakovė sutartį sudarė pagal ieškovės parengtas tipines bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovė negalėjo tinkamai įvertinti būsimų sudarytos sutarties sąlygų nevykdymo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, vertina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti sutartines pelno palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės pagal 2019 m. vasario 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo negali būti tenkintas. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės turtinės teisės gali būti ginamos priteisiant ieškovei iš atsakovės už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos. Byloje nustatyta, kad ieškovei skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu buvo priteista 1 000 Eur negrąžinto kredito suma, 708,40 Eur sutartinių pelno palūkanų suma, 12 Eur kasmėnesinis paskolos administravimo mokestis, 90 Eur delspinigių suma. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteisus ieškovei apeliaciniu skundu reikalaujamą 61,60 Eur sutartinių palūkanų sumą už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 24 d. iki prievolės pagal 2019 m. vasario 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5391 įvykdymo, būtų pažeistas sutartį sudariusių šalių interesų pusiausvyros principams bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
18. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs įstatyminę 5 procentų dydžio metinių palūkanų normą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio kompensacines CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatytas palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (faktiškai iki prievolės pagal 2019 m. vasario 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo) kompensuoja paskolos davėjos nuostolius dėl negalimumo šiuo laikotarpiu disponuoti paskolinta 1 000 Eur suma, šios įstatyminės palūkanos atlieka ir skatinamąją funkciją – skolininkei kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliantės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą už akių palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atkreiptinas dėmesys, jog toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas šioje byloje atitinka bendrą Kauno apygardos teisme formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose ( žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-877-413/2019, 2019 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1742-260/2019, 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1651-587/2019, 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-259/2020).
21. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apeliantė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.