- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-296-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17137-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- L. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė IĮ „Aujama-credit“ prašė priteisti iš atsakovės L. B. 300 Eur skolą, 203,28 Eur palūkanas iki bylos iškėlimo teisme ir po 18,48 Eur palūkanas per mėnesį nuo 2019 m. spalio 16 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 39,60 Eur administravimo mokestį iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 3,60 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2019 m. spalio 16 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 27 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 4309. Ieškovė suteikė atsakovei 300 Eur kreditą, o kredito gavėja įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2018 m. gruodžio 2 d. bei sumokėti kitas sutartyje numatytas įmokas - 18,48 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma ir 3,60 Eur administravimo mokestį. Atsakovė savo įsipareigojimų laiku neįvykdė, nors ieškovė ir siuntė raginimus skolininkei.
2. Atsakovė L. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 300 Eur skolą, 203,28 Eur palūkanas, 3,60 Eur administravimo mokestį, 27 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (533,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 285,72 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 4309. Ieškovė suteikė atsakovei 300 Eur kreditą, o kredito gavėja įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2018 m. gruodžio 2 d. bei sumokėti kitas sutartyje numatytas įmokas (18,48 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma ir sumokėti 3,60 Eur administravimo mokestį).
5. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų - 2018 m. lapkričio 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 4309 bendrųjų ir specialiųjų sąlygų, 2018 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymo, vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 300 Eur skolą, 203,28 Eur palūkanas už naudojimąsi negrąžinta kredito suma (pelno palūkanos) už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. spalio 16 d. (18,48 Eur x 11 mėn.), 3,60 Eur administravimo mokestį, 27 Eur delspinigius už laikotarpį 2019 m. balandžio 16 d. – 2019 m. spalio 16 d. (300 Eur x 0,05 proc./100 proc. x 180 dienos = 27 Eur). Taip pat, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą 533,88 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Įvertinęs Vartojimo kredito sutartimi nustatytas sutarties sąlygas, teismas padarė išvadą, kad pagrindas ieškovei skaičiuoti administravimo mokestį ir prašyti jį priteisti už visą uždelstą atsiskaityti laiką būtų tik tokiu atveju, jeigu atsakovas aiškiai sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 10.3.1., 10.3.2. punktai) būtų išreiškęs valią sutartį pratęsti. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė pateikė ieškovei paraišką vartojimo kreditui pratęsti. Vartojimo kredito sutartimi nenustatyta kitų atvejų, suteikiančių ieškovei teisę reikalauti iš atsakovės administravimo mokesčio, kai atsakovė neišreiškia valios pratęsti kredito sutartį. Sutartyje taip pat nenumatyta atvejų, kada vartojimo kredito sutartis laikoma savaime pratęsta ir dėl to ieškovė įgyja teisę reikalauti administravimo mokesčio.
7. Atsižvelgdamas į vartojimo paskolos sutarties sampratą ir esmę, į sąžiningą dalykinę praktiką, į bylos šalių nelygiavertę padėtį ir įvertinęs aplinkybes, kad atsakovė yra fizinis asmuo, paskolos sutartį sudarė prisijungdama prie ieškovės paruoštų standartinių sutarties sąlygų, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 39,60 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. spalio 16 d., kai buvo iškelta byla teisme ir po 3,60 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 16 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki visiško prievolės pagal 2018 m. lapkričio 2 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 4309 įvykdymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašė priteisti pelno palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito išmokėjimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti palūkanas po bylos iškėlimo teisme dienos, kurios numatytos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje, t. y. procesines palūkanas. Teismas nurodė, kad atsakovė yra praleidusi terminą įvykdyti prievolę, prievolė iki šiol neįvykdyta, todėl ieškovei yra teisinis pagrindas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį už priteistą sumą. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė jau yra pareiškusi ieškinyje reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir šis reikalavimas patenkintas, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė IĮ „Aujama-credit“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti pelno palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško 2018 m. lapkričio 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 4309 įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai pelno palūkanas po 18,48 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. spalio 16 d. iki prievolės pagal 2018 m. lapkričio 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 4309 įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos turėtas visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmos instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti pelno palūkanas pagal sutartį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018-11-02 vartojimo paskolos sutarties Nr. 4309 vykdymo, yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad mokėjimo, pelno palūkanos, t. y. mokestis už pinigų skolinimą, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Mokėjimo (pelno) palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.872 str. 2 d.). Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 11 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pelno palūkanos gali būti priteisiamos tik iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių sudarytos 2018-11-02 vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys susitarė, kad už faktiškai Kredito davėjo Kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą Kredito sumą skaičiuojamos ir Kredito gavėjas privalo mokėti Kredito davėjui Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas (Pelno palūkanas) už naudojimąsi Kredito davėjo suteiktais pinigais. Specialiosiose šios sutarties sąlygose šalys nurodė, kad palūkanos, skaičiuojamų iki prievolės pagal šią Sutartį visiško įvykdymo (Pelno palūkanos). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte šalys sutarė, kad pelno palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus Kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti Kreditą įvykdymo, t.y. iki dienos (imtinai), kuomet visas Kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Kredito davėjui. Be to, sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte aptardami atvejai, kai kreditas negrąžinamas, iš esmės atkartojo pirmiau aptartas nuostatas, kad iki visiško faktinio Kredito grąžinimo Kredito davėjui dienos toliau skaičiuojamos ir Kredito gavėjas privalo mokėti Kredito davėjui Sutarties Bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei Sutarties Specialiųjų sąlygų 1 Skyriuje nurodytas pelno palūkanas. Nuo laiku nesumokėtos Kredito sumos skaičiuojamos palūkanos atlieka mokėjimo (pelno) funkciją ir nėra kompensuojamojo pobūdžio. Taigi, iš šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų matyti, kad šalys susitarė dėl pelno palūkanų, kurios mokamos už naudojimąsi paskolintais pinigais, mokėjimo iki kredito grąžinimo Kredito davėjui (ieškovui). Toks susitarimas nėra draudžiamas ir atitinka CK 6.872 straipsnio 2 dalį.
9.3. Teismo išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti pelno palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito išmokėjimo, vertintinas kaip reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas po bylos iškėlimo teisme dienos, kurios numatytos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje, yra niekuo nemotyvuota ir nepagrįsta. Reikalavimą priteisti pelno palūkanas ieškovas suskirstė į dvi dalis, t.y. reiškė reikalavimą priteisti 203,28 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. spalio 16 d., kai buvo iškelta byla teisme, kurį teismas patenkino, bei reikalavimą priteisti pelno palūkanas už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. spalio 16 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki 2018 m lapkričio 2 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. 4309 įvykdymo, tik tam, kad būtų apskaičiuota žyminio mokesčio dalis už iki bylos iškėlimo teisme susidariusią tiksliai žinomą pelno palūkanų sumą. Reikalavimo dalis priteisti pelno palūkanas už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. spalio 16 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki 2018 m. lapkričio 2 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. 4309 įvykdymo, nėra apmokestinama žyminiu mokesčiu, nes šios sumos neįmanoma tiksliai apskaičiuoti. Pelno palūkanų priteisimo atveju taikytini CK 6.213 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis, o ne pirmosios instancijos teismo nurodyti CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis, kurie taikytini esant reikalavimui priteisti kompensuojamąsias palūkanas (nuostolius) už termino įvykdyti prievolę pažeidimą. Kompensuojamųjų palūkanų ieškovas priteisti neprašė ir negalėjo prašyti, nes tokių palūkanų šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis apskritai nenumato.
Šalies argumentai
9.4. Ieškovės prašomas priteisti pelno palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško kredito išmokėjimo neteisingai kvalifikuodamas kompensacinėmis palūkanomis už termino įvykdyti prievolę pažeidimą, pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai aiškino pelno palūkanų ir procesinių palūkanų santykį bei netinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 20 punktas). Ieškiniu ieškovė prašė priteisti būtent mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (pelno palūkanas) iki visiško 2018 m. lapkričio 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 4309 įvykdymo, o ne kompensuojamąsias (procesines) palūkanas už termino įvykdyti prievolę pažeidimą po teismo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu procesines palūkanas ieškovė prašė priteisti už teismo sprendimu priteistas sumas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, taip siekdamas kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Todėl ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl pelno palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės 2018 m. lapkričio 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 4309 įvykdymo priteisimo, o priteisė tik procesines palūkanas, kurių paskirtis yra visai kitokia nei pelno palūkanų. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.872 str. 2 d.).
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, teisingai aiškino šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikė įstatymines nuostatas dėl palūkanų priteisimo ir sprendė dėl sutartinių pelno palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo.
13. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas nustatė, jog ieškovė su atsakove 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 4309 (b. l. 12,13,17-26). Pagal sudarytą susitarimą ieškovė suteikė atsakovei 300 Eur kreditą, o kredito gavėja įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2018 m. gruodžio 2 d. bei sumokėti kitas sutartyje numatytas įmokas – 18,48 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma, 3,60 Eur paskolos administravimo mokestį. Atsakovė savo įsipareigojimų grąžinti kreditą, mokėti kitas įmokas laiku nevykdė, todėl ieškiniu buvo teismo prašoma iš jos priteisti 300 Eur skolą, 203,28 Eur sutartines palūkanas iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 18,48 Eur sutartines palūkanas per mėnesį nuo 2019 m. spalio 16 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 39,60 Eur administravimo mokesčio iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 3,60 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2019 m. spalio 16 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 27 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
14. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 300 Eur skolą, 203,28 Eur palūkanas, 3,60 Eur administravimo mokestį, 27 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (533,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 285,72 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus: priteisti 39,60 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. spalio 16 d., kai buvo iškelta byla teisme ir po 3,60 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 16 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki visiško prievolės pagal 2018 m. lapkričio 2 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 4309 įvykdymo; priteisti pelno palūkanas po 18,48 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. spalio 16 d. iki prievolės pagal 2018 m. lapkričio 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 4309 įvykdymo teismas atmetė.
15. Apeliantė skundžia Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas ieškovei priteisti sutartines pelno palūkanas po 18,48 Eur sumą už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. spalio 16 d. iki prievolės pagal 2018 m. lapkričio 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 4309 įvykdymo, skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad šios pelno palūkanos gali būti priteisiamos tik iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Apeliantė teigia, jog CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, Vartojimo kredito įstatymas numato, kad mokėjimo (pelno) palūkanos mokamos iki visiško piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Tokia praktika suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 11 punktas). Ieškovės atstovas apeliaciniame skunde siūlė teisėjų kolegijai vadovautis nurodoma praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose, atsižvelgiant į šiose kasacinio teismo nutartyse taikomas taisykles vertinti šioje byloje surinktų įrodymų visumą, spręsti, jog atsakovei kilo pareiga mokėti sutartines pelno palūkanas iki pat kredito grąžinimo dienos.
Dėl apeliaciniame skunde nurodomos teismų praktikos taikymo
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje K. J. M., T. M. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-312/2009; kt.).
17. Ieškovė teigia, kad apeliacinio skundo argumentus pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo tikrinama ar apeliantės nurodomose kasacinio teismo bylose bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas ir dalykas sutampa ir ar šiose bylose buvo sprendžiamas šalių ginčas, susijęs su sutartinių pelno palūkanų priteisimu, kai yra nevykdoma kreditavimo sutarties nuostata dėl savalaikio kredito grąžinimo. Kauno apygardos teismas nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013) yra pažymėjęs, jog įstatymo leidėjas yra nustatęs prievolę asmeniui sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tačiau šioje byloje kasacinis teismas aplamai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti sutartines pelno palūkanas iš kredito gavėjo, nes prievolę mokėti palūkanas (užmokestį už naudojimąsi paskolintais pinigais) asmuo buvo dalinai įvykdęs, todėl teismo vertinimu reikalavimo priteisti palūkanas tenkinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014 pažymėjo, kad sutartyje šalys gali nustatyti pelno palūkanų mokėjimo sąlygą ir jų dydį, tačiau kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, todėl sprendžiant ginčą dėl palūkanų priteisimo, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-29-248/2016) pasisakė dėl palūkanų už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais (atlyginimo už pinigų skolinimą) mokėjimo, tačiau šioje byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas tik dėl sutartinių pelno palūkanų dydžio, jų atitikimo Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, atitikimą protingumo, pagrįstumo, sąžiningumo, sutartį sudariusių šalių interesų pusiausvyros principams ir nebuvo pasisakyta būtent dėl tokių palūkanų priteisimo iki kredito grąžinimo momento. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse bendrai pasisakoma dėl galimybės šalims susitarti dėl pelno palūkanų už naudojimąsi pasiskolintais pinigais, galimybės reikalauti jas priteisti, aptariama dėl sutartinių palūkanų atitikimo teisingumo ir protingumo kriterijams, Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, tačiau šiose bylose nebuvo sprendžiamas šalių ginčas dėl pelno palūkanų priteisimo būtent iki kredito grąžinimo momento. Kauno apygardos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ir apeliantės nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose skiriasi bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodomus motyvus, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas byloje kilusį šalių ginčą, netyri pagrindo vadovautis ieškovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-200/2013; Nr. 3K-3-272/2014; Nr. e3K-3-29-248/2016, o sprendžia šalių ginčą dėl paskolos gavėjos prievolės mokėti sutartines pelno palūkanas iki paskolos grąžinimo dienos pagal surinktus byloje įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes.
Dėl ginčo esmės
18. Kauno apygardos teismas iš esmės sutinka su apeliantės suformuota ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ginama pozicija byloje, kad šalys gali susitarti dėl pelno palūkanų mokėjimo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis, taip pat susitarti, kad šios palūkanos bus mokamos iki kredito grąžinimo momento. Tokia nuostata įtvirtinta įstatyme (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, Vartojimo kredito įstatymas). Byloje nustatyta, jog šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte yra susitarta, jog už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjai išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą mokamos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos 18,48 Eur per mėnesį pelno palūkanos už naudojimąsi pinigais. Sutarties 6.2. punktu šalys susitarė, kad pelno palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki tos dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui.
19. Kauno apygardos teismas kartu atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ir teismo diskrecijos teisę, sprendžiant šalių ginčus konkrečiose bylose, kontroliuoti priteistinų palūkanų ir netesybų dydį, kad nebūtų sudarytos prielaidos asmeniui ar šaliai piktnaudžiauti teise ir taip nepagrįstai praturtėti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.138 straipsnis, 6.242 straipsnis). Sprendžiant šalių ginčą, nustatant šalių valią sudarytoje sutartyje, sprendžiant dėl pasekmių taikymo, teismas turi įvertinti susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdį, šalių galimybę numatyti ir įvertinti būsimas susitarimo sąlygas ir jų keliamas pasekmes, atsižvelgiant į sutarties šalių veiklos pobūdį, turimą profesinį pasirengimą, patirtį sudarant tokius sandorius. Toks vertinimas svarbus teismui nustatant sutarties pažeidimo faktą ir apimtį, kartu taikant pažeidėjui sutartines sankcijas ir netesybas.
20. Kauno apygardos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas turtinis ginčas tarp vartotojos, gavusios nedidelį vartojimo kreditą (300 Eur sumą) asmeninėms reikmėms tenkinti, trumpam laikotarpiui (1 mėnesiui), su didele mokėtinų sutartinių palūkanų norma (metinė palūkanų norma 74,95 procentai, bendra kredito kainos metinė norma 137,36 procentai ir juridinio asmens – įmonės „Aujama kredit“, kurios registruota veikla yra teikti kreditus ir iš šios veiklos gauti pelną. Nagrinėjamu atveju matyti, kad viena šalis yra fizinis asmuo, vartotojas, kita verslo subjektas, kuriam ši veikla teikia pajamas ir pelną. Akivaizdu, kad šių asmenų patirtis nagrinėjamo ginčo aspektu yra aiškiai nelygiavertė, matyti, kad atsakovė sutartį sudarė prisijungimo būdu, sutartį pasirašė pagal ieškovės parengtas tipines bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovė negalėjo tinkamai įvertinti būsimų sudarytos sutarties sąlygų nevykdymo pasekmių. Teismui sprendžiant byloje dėl sudarytos sutarties pasekmių taikymo, pirmiau nurodytos aplinkybės yra svarbios. Kauno apygardos teismas vertina, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti sutartines pelno palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. spalio 16 d.) iki prievolės pagal 2018 m. lapkričio 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 4309 įvykdymo negali būti tenkintas, teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės turtinės teisės gali būti ginamos priteisiant ieškovei iš atsakovės už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos. Byloje nustatyta, kad ieškovei skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu buvo priteista 300 Eur negrąžinto kredito suma, 203,28 Eur sutartinių pelno palūkanų suma, 3,60 Eur kasmėnesinis paskolos administravimo mokestis, 27 Eur delspinigių suma. Priteisus ieškovei apeliaciniu skundu reikalaujamą 18,48 Eur sutartinių palūkanų sumą už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. spalio 16 d. iki prievolės pagal 2018 m. lapkričio 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 4309 įvykdymo, tai sudarytų 221,76 sumą per metus, kas papildomai sudarytų 73,92 procentus gautos 300 Eur paskolos sumos.
21. Atkreipiamas dėmesys, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs įstatyminę 5 procentų dydžio metinių palūkanų normą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio kompensacines CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatytas palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (faktiškai iki prievolės pagal 2018 m. lapkričio 2 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 4309 įvykdymo) kompensuoja paskolos davėjos nuostolius dėl negalimumo šiuo laikotarpiu disponuoti paskolinta 300 Eur suma, šios įstatyminės palūkanos atlieka ir skatinamąją funkciją – skolininkei kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Kauno apygardos teismas pirmiau nurodomais motyvais atmeta apeliacinį skundą, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas šioje byloje atitinka bendrą Kauno apygardos teisme formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-877-413/2019, 2019 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1742-260/2019, 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1651-587/2019).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.