- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-1742-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08852-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama - credit“
- Atsakovas
- R. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama - credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15655-285/2019 pagal ieškovės individualios įmonės (toliau – IĮ) „Aujama - credit“ ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė ( toliau – ir IĮ) „Aujama - credit“ 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. S., kuriame prašė priteisti jai iš atsakovės 300 Eur skolą, 203,28 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. gegužės 21 d., 39,60 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. gegužės 21 d., administravimo mokestį ir pelno palūkanas po 22,08 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 15 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. 3242 įvykdymo, 27 Eur delspinigius už laiku negrąžintą kredito sumą ir kredito grąžinimo termino nepratęsimą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. birželio 15 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 3242, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 300 Eur kreditas, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti 2018 m. liepos 15 d. Pagal sutartį atsakovė, be kita ko, įsipareigojo sumokėti 18,48 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma ir sumokėti 3,60 Eur administravimo mokestį. Kadangi atsakovė kredito negrąžino, todėl turi ieškovei sumokėti ir visas pagal sutartį priklausančias sumas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 300 Eur skolą, 203,28 Eur palūkanas, 3,60 Eur administravimo mokestį, 27 Eur delspinigius, 192,04 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat 3,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, o likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei adresuoti ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti asmeniškai 2019 m. birželio 17 d., atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, sprendė, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
5. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 15 d. atsakovė su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 3242 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė paskolą, o atsakovė įsipareigojo ją grąžinti Sutartyje numatytomis sąlygomis. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, ieškovė sutartį nutraukė. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: 2018 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 3242 bendrųjų ir specialiųjų sąlygų, 2018 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymo vertinimą, atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, sprendė, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti.
6. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės sutarties administravimo mokestį už visą jau pradelstą atsiskaityti laiką bei už laikotarpį iki kol bus visiškai įvykdyta prievolė pagal paskolos sutartį, teismas, atsižvelgdamas į Vartojimo kredito sutartimi nustatytas sutarties sąlygas, sprendė, kad pagrindas ieškovei skaičiuoti administravimo mokestį ir prašyti jį priteisti už visą uždelstą atsiskaityti laiką būtų tik tokiu atveju, jeigu atsakovė aiškiai sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 10.3.1., 10.3.2. p.) būtų išreiškusi valią sutartį pratęsti. Tačiau iš byloje esančių įrodymų teismas neturėjo galimybės nustatyti, kad atsakovė pateikė ieškovei paraišką vartojimo kreditui pratęsti. Susipažinęs su Vartojimo kredito sutartimi teismas nenustatė kitų atvejų, suteikiančių ieškovei teisę reikalauti iš atsakovės administravimo mokesčio, kai atsakovė neišreiškė valios pratęsti kredito sutartį. Teismas taip pat nurodė, jog Sutartyje nėra numatyta atvejų, kada vartojimo kredito sutartis laikoma savaime pratęsta ir dėl to ieškovė įgytų teisę reikalauti administravimo mokesčio. Todėl, atsižvelgdamas į vartojimo paskolos sutarties sampratą ir esmę, į sąžiningą dalykinę praktiką, į bylos šalių nelygiavertę padėtį ir įvertinęs aplinkybes, kad atsakovė yra fizinis asmuo, paskolos sutartį sudarė prisijungdama prie ieškovės paruoštų standartinių sutarties sąlygų, teismas ieškovės reikalavimą priteisti 39,60 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. gegužės 21 d., kai buvo iškelta byla teisme ir po 22,08 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 21 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki visiško prievolės pagal 2018 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 3242 įvykdymo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas pažymėjo, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ „Aujama – credit“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės R. S. 36 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2019 m. gegužės 21 d., kai buvo iškelta byla teisme, po 3,60 Eur administravimo mokesčio už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 21 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki visiško prievolės pagal 2018 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 3242 įvykdymo, pelno palūkanas po 18,48 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 21 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki visiško prievolės pagal 2018 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 3242 įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, atsižvelgiant į Vartojimo kredito sutarties sąlygas, padaryta išvada, jog pagrindą skaičiuoti administravimo mokestį ir prašyti jį priteisti už visą uždelstą atsiskaityti laiką ieškovė turėtų tik tokiu atveju, jeigu atsakovė aiškiai sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 10.3.1., 10.3.2. punktai) būtų išreiškusi valią sutartį pratęsti, prieštarauja sutarties sąlygoms, kadangi teismas jas vertino selektyviai, o ne sistemiškai. Tačiau Vartojimo kredito sutarties sąlygas būtina aiškinti ne atsietai vieną nuo kitos, o sistemiškai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė laiku negrąžino kredito. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.2 ir 5.1 punktus Kredito gavėjas (atsakovė) įsipareigojo ir privalėjo laiku, t. y. sutartyje numatytą kredito grąžinimo dieną, laiku ir pilnai grąžinti visą Kredito sumą, tačiau to nepadarė. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė nėra įvykdžiusi sutartyje nustatytos prievolės. Be to, Sutarties bendrųjų sąlygų 10.5.4 punktas numato, jog net Sutarties nutraukimas nesustabdo pelno palūkanų, netesybų, administravimo mokesčio, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina Kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, bendrą vartojimo kredito kainą bei kitas kredito gavėjo kredito davėjui pagal Sutartį mokėtinas sumas. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ir kitų Sutarties sąlygų galiojimui, kurios pagal savo esmę lieka galioti ir po Sutarties nutraukimo. Todėl laikytina, jog šalys Sutartyje susitarė, jog administravimo mokestis mokamos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, o ne iki tol kol sutartis yra pratęsiama, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pelno palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 21 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki visiško prievolės pagal 2018 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 3242 įvykdymo, ir netenkindamas šio reikalavimo, skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nepateikė jokių tokio sprendimo motyvų. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatyta, kad už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas (pelno palūkanas) už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Sutarties 6.2 punkte yra aiškiai numatytas terminas, iki kurio skaičiuojamos pelno palūkanos (pelno palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui). Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose pripažino, jog pagal Sutarties sąlygas šalys susitarė, jog už suteiktą kreditą atsakovė įsipareigojo mokėti 18,48 Eur palūkanas per mėnesį, skaičiuojamas iki prievolės pagal Vartojimo kredito sutartį visiško įvykdymo (pelno palūkanas). Todėl nepaaiškinama, kodėl pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 203,28 Eur palūkanų už naudojimąsi negrąžinta kredito suma (pelno palūkanos) už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. (18,48 Eur x 11 mėn.), bet ne iki visiško prievolės pagal 2018 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 3242 įvykdymo. Juo labiau, kad ir šiuo metu atsakovė naudojasi ieškovės suteiktu kreditu, bet nuo bylos iškėlimo teise nebeturi mokėti pelno palūkanų už naudojimąsi ieškovės lėšomis, t. y. teismo valia naudojasi ieškovės lėšomis neatlygintinai.
1.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai kaip precedentą nurodė Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019, nes joje išdėstyti argumentai akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Be to, nėra pasibaigęs terminas pateikti kasacinį skundą dėl šios apeliacinio teismo nutarties, todėl procesine prasme nurodytoje byloje dar nėra pasibaigęs procesas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje sprendžiama, ar teisingai pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, aiškino ir taikė vartojimo kredito sutarties sąlygas, reglamentuojančias administravimo mokestį ir pelno palūkanas.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2018 m. birželio 15 d. sudarė su atsakove Vartojimo kredito sutartį Nr. 3242, pagal kurią ieškovė suteikė (paskolino) atsakovei 300 Eur kreditą (paskolą), kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti 2018 m. liepos 15 d. (vienam mėnesiui) ir kurio atsakovė iki nustatyto termino pabaigos negrąžino. Taip pat atsakovė pagal sutartį įsipareigojo mokėti 18,48 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma per mėnesį ir 3,60 administravimo mokestį.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės negrąžintą kreditą, palūkanas už naudojimąsi negrąžinta kredito suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. gegužės 21 d., vieno mėnesio administravimo mokestį, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetė ieškinio reikalavimus priteisti administravimo mokestį ir pelno palūkanas po 22,08 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 15 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. 3242 įvykdymo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies nesutinka ieškovė, savo nesutikimą apeliantė grindžia šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygomis ir teismų praktika.
Dėl administravimo mokesčio priteisimo
12. Apeliantė IĮ „Aujama-credit“ skunde nurodo, jog vartojimo kredito sutarties 5.1 punkte yra numatyta, kad kredito grąžinimo dieną kredito gavėjas privalo atlikti vieną iš šių veiksmų – grąžinti visą kredito sumą arba sutartį pratęsti sumokant sutarties pratęsimo mokestį (pelno palūkanas ir administravimo mokestį). Sutarties 10.5.4. punktas numato, kad net sutarties nutraukimas nesustabdo pelno palūkanų, netesybų, administravimo mokesčio, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, bendrą vartojimo kredito kainą bei kitas kredito gavėjo kredito davėjui pagal sutartį mokėtinas sumas. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, kurios pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
13. Taigi, ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, kurių taikymui ir aiškinimui yra aktuali norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje pateikta ir išplėtota prioritetinė vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
15. Šalių pasirašytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1. punktas numato, kad kredito gavėjas įsipareigoja ir privalo grąžinti visą kredito sumą kredito grąžinimo dieną, arba sutartį pratęsti sumokant sutarties pratęsimo mokestį (Pelno palūkanas ir administravimo mokestį) su visais kitais mokesčiais (sutarties pratęsimų skaičius neribojamas). Vartojimo kredito sutarties termino pratęsimo galimybė numatyta sutarties 10.3.2. punkte, kuriame nurodyta, kad pratęsti vartojimo kredito terminą galima, vartojimo kredito gavėjui užpildžius paraišką vartojimo kreditui pratęsti vartojimo kredito davėjo tinklalapyje, vartotojo zonoje ir sumokėjus vartojimo kredito pratęsimo mokestį (Pelno palūkanas ir administravimo mokestį), pervedant jį į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Sutarties 10.3.5. punktu numatyta, kad pasibaigus vartojimo kredito pratęsimo laikui, vartojimo kredito gavėjas turi arba sumokėti vartojimo kredito davėjui bendrą kredito gavėjo mokamą sumą, arba pateikti naują paraišką vartojimo kreditui pratęsti ir sumokėti vartojimo kredito pratęsimo mokestį.
16. Sistemiškai aiškinant vartojimo kredito sutarties sąlygas, darytina išvada, kad atsakovė, pasibaigus 30 dienų terminui vartojimo kreditui grąžinti turėjo arba sumokėti visą kreditą arba pateikti paraišką pratęsti kredito grąžinimo terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovė paskolos negrąžino, tačiau ir nepateikė kredito davėjai paraiškos pratęsti paskolos grąžinimo terminą, kaip tai numatyta sutartyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovei neišreiškus valios pratęsti kredito sutartį, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės administravimo mokesčio už sutarties pratęsimą.
17. Kita vertus, šiuo atveju kyla klausimas dėl vartojimo paskolos sutarties 5.1 punkte nustatyto mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio kvalifikavimo. Sutartyje nurodyta, kad sutarties pratęsimo mokestį sudaro ir pelno palūkanos, ir administravimo mokestis, todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti, kokią funkciją atlieka administravimo mokestis.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovei negrąžinus nustatytu terminu kredito ir nepratęsus sutarties, ieškovė nutraukė sutartį kaip tai numatyta sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punkte ir kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų, delspinigių, administravimo mokesčio priteisimo.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo ex officio (lot. pagal pareigas) įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).
20. Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje (dabar galiojanti 6.2284 straipsnio redakcija) įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti yra reikalingas specialus, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reguliavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo.
21. CK 6.2284 straipsnyje yra įtvirtintos vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos, kurio 2 dalyje nustatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Todėl preziumuojama, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra tada, kai verslininkui suteikiama teisė vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju, vertinant apeliantės argumentus, kad atsakovei per nustatytą terminą negrąžinus kredito, automatiškai pratęsiama kredito sutartis, laikytina, jog Vartojimo kredito sutarties 5.1 punkte nurodyta sąlyga yra nesąžininga CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme, ši sąlyga individualiai su atsakove nebuvo aptarta, todėl ji negali būti taikoma.
23. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
24. Taigi, būtent tokio dydžio delspinigiai buvo numatyti sutartyje (9.1 punktas). Palūkanos atskirai numatytos sutarties 6 punkte. Todėl sutartyje numačius tiek palūkanų, tiek delspinigių skaičiavimą, laikytina, jog jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjai negali būti taikomi.
25. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė sutarties nuostatas, todėl visiški pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dalyje dėl 36 Eur administravimo mokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2019 m. gegužės 21 d., kai buvo iškelta byla teisme, bei po 3,60 Eur už kiekvieną mėnesį priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 21 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki visiško prievolės pagal Sutartį įvykdymo.
Dėl palūkanų priteisimo
26. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog pagal sutarties sąlygas šalys susitarė, kad už suteiktą kreditą atsakovė įsipareigojo mokėti 18,48 Eur dydžio palūkanas per mėnesį, skaičiuojamas iki prievolės visiško įvykdymo (pelno palūkanas), skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei 203,28 Eur pelno palūkanas tik už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. (18,48 Eur x 11 mėn.), kai buvo iškelta byla teisme, bet ne iki visiško prievolės pagal Sutartį įvykdymo.
27. Sutarties 6.1. punkte nustatyta, jog už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas (Pelno palūkanas) už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Sutarties 6.2. punktu šalys susitarė, kad pelno palūkanos (skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Taigi šalys sutartimi susitarė tik dėl pelno palūkanų skaičiavimo.
28. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Po bylos iškėlimo, įforminto CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. praktikos apžvalga Nr. AC-37-1).
29. Apeliantė prašo priteisti pelno palūkanas pagal sutartį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog po bylos iškėlimo yra skaičiuojamos ne pelno palūkanos, o procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.
30. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių netenkino ieškovės prašymo priteisti ieškovei pelno palūkanas po bylos iškėlimo teisme, tačiau, remdamasis bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad paskola ieškovei nėra grąžinta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantė prašo priteisti pelno palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito išmokėjimo dienos. Todėl aptartas teisinis šio ginčijamo klausimo reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti palūkanas po bylos iškėlimo teisme dienos, kurios numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje.
32. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).
33. Taigi, vadovaujantis minėtomis CK nuostatomis ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra praleidusi terminą įvykdyti prievolę, prievolė iki šiol neįvykdyta, todėl ieškovei yra teisinis pagrindas priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį už priteistą sumą (533,88 Eur = 300 Eur + 203,28 Eur + 3,60 Eur + 27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
34. Remiantis nurodytu, darytina išvada, jog ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, kaip nurodyta šios nutarties 33 punkte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių priteista suma nesikeičia, laikytina, kad sprendimu bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas teisingai.
36. Apeliaciniu skundu ieškovė pareiškė du reikalavimus (2 x 50 proc.), iš kurių vieną reikalavimą apeliacinės instancijos teismas patenkino iš dalies, todėl laikytina, kad apeliacinis skundas patenkintas 25 proc. (50 proc. / 2). Ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 165 Eur (15 Eur žyminis mokestis ir 150 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 41,25 Eur (165 Eut x 25 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą už akių pakeisti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmesti ieškovės individualios įmonės „Aujama - credit“ ieškinio reikalavimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“ (juridinio asmens kodas 302653800) iš atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (533,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“ (juridinio asmens kodas 302653800) iš atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,25 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 25 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.