Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2018 m. sausio 19 d. sudarė su atsakovu nuotoliniu būdu Vartojimo kredito sutartį Nr. 2200, pagal kurią ieškovė suteikė (paskolino) atsakovui 300 Eur vienam mėnesiui ir kurios atsakovas iki nustatyto termino pabaigos negrąžino.

8. Apeliantė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu iš dalies ir prašo jį pakeisti taip: priteistą 3,60 Eur administravimo mokestį padidinti 36 Eur bei priteisti administravimo mokestį po 3,60 Eur ir pelno palūkanas po 18,48 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 3 d.) iki visiško prievolės pagal 2018 m. sausio 19 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 2200 įvykdymo.

9. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovė ieškinyje dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pareiškė reikalavimą priteisti 39,60 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2019 m. sausio 3 d. ir mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį po 22,08 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2018-01-19 Vartojimo paskolos sutarties Nr. 2200 įvykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendimą priėmė būtent dėl tokio ieškovės suformuluoto ieškinio reikalavimo, nes įstatymas neleidžia jam sprendime peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismo ieškovė jau prašo priteisti 36,00 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2019 m. sausio 3 d., kai buvo iškelta byla teisme bei administravimo mokestį po 3,60 Eur ir pelno palūkanas po 18,48 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 3 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki visiško prievolės pagal 2018-01-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 2200 įvykdymo. Tokiu atveju apeliantė, už laikotarpį po bylos iškėlimo iki prievolių pagal Sutartį visiško įvykdymo vietoje mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio (10.3.2 punktas), apeliaciniu skundu prašo priteisti administravimo mokestį (1.1 punktas) ir pelno palūkanas (6.2 punktas, 9.1 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė neteisi nurodydama, jog teismas buvo nenuoseklus, priteisdamas 203,28 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2019 m. sausio 3 d., bet nepriteisdamas pelno palūkanų iki visiško prievolės pagal 2018-01-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 2200 įvykdymo, kuomet atsakovas naudojasi ieškovo suteiktu kreditu ir jo negražino. Pastebėtina, kad ieškovė ieškinyje reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo formulavo, prašydama 203,28 EUR pelno palūkanas priteisti už naudojimąsi kredito suma tik už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2019 m. sausio 3 d. ir teismas jos reikalavimą pagrįstai tenkino. O reikalavimo dėl pelno palūkanų priteisimo dėl to, kad atsakovas paskolos negrąžinimo sutartyje nustatytu terminu, pirmosios instancijos teisme ji nereiškė. Ieškovė prašė priteisti tik mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino ir apeliacinės instancijos teismas su tuo visiškai sutinka.

12. CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi teisę vertinti ir pasisakyti dėl apeliantės argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagal ieškovės ieškinyje suformuluotą reikalavimą priteisti 39,60 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2019 m. sausio 3 d. ir mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį po 22,08 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2018-01-19 vartojimo paskolos sutarties Nr. 2200 įvykdymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tenkinti šiuos ieškovės reikalavimus visiškai galima būtų tik tuo atveju, jeigu atsakovas aiškiai Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 10.3.1, 10.3.2 punktai) būtų išreiškęs valią Sutartį pratęsti. Kadangi Sutartis buvo sudaryta tik vieno mėnesio laikotarpiui ir ji nebuvo pratęsta Sutartyje nustatyta tvarka, tai iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė tik vieno mėnesio 3,60 Eur administravimo mokestį, o reikalavimą dėl mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio po 22,08 Eur už kiekvieną mėnesį iki Sutarties visiško įvykdymo atmetė.

13. Ieškovė ieškinį skundžiamoje dalyje grindė Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1, 6.2 ir 10.5.4 punktais bei Specialiosiomis sąlygomis. Sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, kad už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas (pelno palūkanas) už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Sutarties 6.2 punktu šalys susitarė, kad pelno palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Kreditas laikomas tinkamai (faktiškai) sugrąžintu kredito davėjui, kai kredito suma yra įskaitoma į kredito davėjo sąskaitą. Sutarties 10.5.4 punkte nurodoma, kad Sutarties nutraukimas nesustabdo pelno palūkanų, netesybų, administravimo mokesčio, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, bendrą vartojimo kredito kainą bei kitas kredito gavėjo kredito davėjui pagal Sutartį mokėtinas sumas. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ir kitų Sutarties sąlygų galiojimui, kurios pagal savo esmę lieka galioti ir po Sutarties nutraukimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas dėl paminėtų pirmiau Sutarties sąlygų pažymi, kad jose yra įtvirtintas šalių susitarimas dėl pelno palūkanų, jų mokėjimo termino, dėl administravimo ir kitų mokesčių mokėjimo. Tačiau jau minėta, kad ieškovas, atsakovui pradelsus grąžinti kreditą, nebuvo pareiškęs ieškinio reikalavimo dėl pelno palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolių pagal Sutartį visiško įvykdymo, todėl platesnis šių Sutarties sąlygų aiškinimas nagrinėjamu atveju yra neaktualus. Kadangi ieškovė ieškiniu prašė priteisti tik mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį po 22,08 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2018-01-19 vartojimo paskolos sutarties Nr. 2200 įvykdymo, tai tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo, aiškino ir vertino faktines bylos aplinkybes ir Sutarties sąlygas dėl jos pratęsimo teisinių padarinių.

15. Pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. 2200 bendrųjų sąlygų 1.1 punktą, vartojimo kredito pratęsimas – vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyto vartojimo kredito termino nukėlimas sutartam laikotarpiui, už tą laikotarpį mokant tik pelno palūkanas ir administravimo mokestį (pratęsimo mokestį), bet nedengiant vartojimo kredito sumos. Šių sąlygų 5.1. punktu šalys susitarė, kad kredito gavėjas įsipareigoja ir privalo grąžinti visą kredito sumą kredito grąžinimo dieną, arba sutartį pratęsti, sumokant sutarties pratęsimo mokestį (pelno palūkanas ir administravimo mokestį) su visais kitais mokesčiais (sutarties pratęsimų skaičius neribojamas). Apeliantė šį Sutarties punktą aiškina taip, kad kredito gavėjas turėjo privalomą pareigą pratęsti Sutartį. Tačiau taip aiškinti Sutartį negalima, kuomet jos 10.3.1 punkte aiškiai įtvirtintas šalių susitarimas, pagal kurį vartojimo kredito gavėjas turi teisę, bet ne pareigą, pratęsti Vartojimo kredito terminą. Esant pirmiau paminėtai Sutarties 10.3.1 punkto redakcijai, 5.1 punkto nuostatos aiškintinos kaip kredito gavėjo įsipareigojimas ir privaloma prievolė grąžinti kredito sumą kredito grąžinimo dieną. Bet kredito gavėjui neišreiškus valios pratęsti sutartį, 5.1 punkte numatytos teisinės pasekmės, kurios taip pat aptartos Sutarties 10.3.2 punkte, jam negali būti taikomos. Pažymėtina, kad Sutarties 10.2 punkte šalys įtvirtino susitarimą, kad Sutartis gali būti pakeista ir/ar papildyta tik atskiru rašytiniu Šalių susitarimu, išskyrus Sutartyje aiškiai numatytus atvejus, kuomet Sutarties Bendrosios sąlygos gali būti keičiamos Kredito davėjo vienašališkai. Ieškovė nenurodė, kad ji vienašališkai turi teisę pakeisti kredito grąžinimo terminą – pratęsti Sutartį, taip pat nepateikė į bylą tokio raštiško abiejų šalių susitarimo.

16. Pažymėtina, kad dėl tvarkos, kokia gali būti įforminamas vartojimo kredito sutarties termino pratęsimas, šalys susitarė Sutarties 10.3.2. punkte. Šiame punkte įtvirtintas toks šalių susitarimas, pagal kurį pratęsti vartojimo kredito terminą galima, vartojimo kredito gavėjui užpildžius paraišką vartojimo kreditui pratęsti vartojimo kredito davėjo tinklalapyje, vartotojo zonoje ir sumokėjus vartojimo kredito pratęsimo mokestį (pelno palūkanas ir administravimo mokestį), pervedant jį į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Jei Vartojimo kredito pratęsimo mokestis mokamas vėluojant grąžinti Vartojimo kreditą pagal Vartojimo kredito sutartyje numatytą terminą, Vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti taip pat ir paskaičiuotas Pelno palūkanas už naudojimąsi Vartojimo kreditu ir administravimo mokestį, už laikotarpį nuo Vartojimo kredito sutartyje numatytos Vartojimo kredito grąžinimo dienos iki Vartojimo kredito pratęsimo mokesčio įskaitymo į Vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą dienos. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas atliko pirmiau nurodytus veiksmus dėl Sutarties termino pratęsimo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Sutarties sąlygas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį po 22,08 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2018-01-19 vartojimo paskolos sutarties Nr. 2200 įvykdymo bei padarė teisingą ir teisėtą išvadą, kad atsakovui neišreiškus valios pratęsti kredito sutartį ir jos neįforminus Sutartyje nustatyta tvarka, ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo mėnesinio Sutarties pratęsimo mokesčio. Todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje buvo atmestas pagrįstai ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ar pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Pastebėtina, kad ieškovė ieškinyje nenurodė, kad 2018-01-19 vartojimo paskolos sutartį Nr. 2200 nutraukė. Sutarties nutraukimą ir jos nutraukimo sąlygas reglamentuoja Sutarties 10.5 punktas. Apie sutarties nutraukimą kita šalis turi būti informuota raštišku pranešimu. Tokio pranešimo atsakovui ieškovė nėra išsiuntusi, nes prie ieškinio tokių įrodymų nepateikė, todėl sutarties nutraukimo teisines pasekmės atsakovui negalėjo neatsirasti (10.5.2 punktas).

18. Ieškovė skundžia sprendimo dalį, kuria jos reikalavimas priteisti 39,60 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 19 d. (kredito grąžinimo terminas) iki 2019 m. sausio 3 d. (bylos iškėlimo teisme) buvo tenkintas, priteisiant tik 3,60 Eur administravimo mokesčio.

19. Vartojimo kredito sutarties Nr. 2200 Bendrųjų sąlygų 1.1. punktas numato, kad administravimo mokestis – bendros kredito kainos sudėtinė dalis, kurios dydis vienai vartojimo Kredito dienai sudaro ne daugiau kaip 0,04 (keturias šimtąsias) procento nuo bendros Kredito sumos. Nagrinėjamu atveju vienai kredito dienai administravimo mokestis sudarytų 0,12 Eur, vieno mėnesio – 3,60 Eur, kaip ir nurodyta Sutarties Specialiosiose sąlygose, kurios yra sudedamoji ir neatskiriama Sutarties dalis, kurioje išdėstomos konkretaus pagal Sutartį suteikiamo Kredito individualiai aptartos sąlygos ir kitos specialiosios Sutarties sąlygos. O tuo atveju, jeigu yra prieštaravimų tarp Sutarties Bendrųjų sąlygų ir Specialiųjų sąlygų, viršenybė teikiama Specialiųjų sąlygų nuostatoms (Sutarties 1.2.3 p.). Administravimo mokestis apima: komisinius mokesčius, kuriuos Kredito davėjas sumoka tretiesiems asmenims už informacijos apie Kredito gavėją, reikalingos Kredito gavėjo kreditingumui įvertinti, pateikimą Kredito davėjui, Sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su Sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius (išskyrus mokesčius, kaip išimtis nurodytus Sutartyje pateikiamame Bendros vartojimo kredito sąvokos apibrėžime); taip pat (jei būtų taikoma) – su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidas, pavyzdžiui, draudimo įmokas, jei privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.

20. Ieškovė 39,60 Eur administravimo mokestį prašė priteisti už 11 mėn. (30 d. x 11 mėn. x 0,12 Eur), nors administravimo mokestis, kaip kredito kainos sudėtinė dalis yra tik 3,60 Eur, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo, nes jis turėjo būti sumokamas gražinant kreditą (5.1 punktas). Administravimo mokestis yra bendros kredito kainos sudėtinė dalis, tačiau ieškovė jį sieja su sutarties nevykdymo teisinėmis pasekmėmis – delsimu grąžinti kreditą. Dėl sutarties nevykdymo teisinių pasekmių šalys susitarė ir šis jų susitarimas išdėstytas Sutarties 9.1 punkte, numatant pelno palūkanų skaičiavimą ir 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų, iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos Kredito davėjui, bet už laikotarpį, ne ilgesnį nei reglamentuoja taikytinų teisės aktų reikalavimai.

21. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimus tiek dėl pelno palūkanų, tiek ir dėl delspinigių priteisimo, tačiau tik iki bylos iškėlimo teisme, kurie buvo patenkinti visiškai. Reikalavimų dėl teisinių pasekmių už prievolės Sutartyje nustatytu terminu grąžinti paskolą neįvykdymo taikymo pagal Sutarties 9.1 punktą ieškovė atsakovui nėra pareiškusi. Ieškovė ieškinyje taip pat nėra pareiškusi reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, kurias skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, Sutartis joje numatyta tvarka nebuvo pratęsta ir ieškovė neturi pagrindo reikalauti taikyti Sutarties pratęsimo teisines pasekmes (10.3.2 punkte), todėl skundžiamą teismo sprendimą dėl reikalavimo priteisti 39,60 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 19 d. (kredito grąžinimo terminas) iki 2019 m. sausio 3 d. (bylos iškėlimo teisme) pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas ir šioje dalyje paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 236 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

22. Atmetus apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, kaip ir priteisti jos turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.