Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė suteikė atsakovei 1 000,00 Eur kreditą, o kredito gavėja įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2019 m. kovo 10 d. bei sumokėti kitas sutartyje numatytas įmokas (61,60 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma ir sumokėti 12,00 Eur administravimo mokestį). Atsakovė savo įsipareigojimų laiku nevykdė, todėl ieškiniu prašoma iš jos priteisti 1 000,00 Eur kredito skolą, 708,40 Eur pelno palūkanas iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 61,60 Eur pelno palūkanų per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki kredito visiško grąžinimo dienos, 138,00 Eur administravimo mokesčio iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 12,00 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki kredito visiško grąžinimo dienos, 90,00 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų ir specialiųjų sąlygų, (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymo vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 000,00 Eur skola, 708,40 Eur palūkanos už naudojimąsi negrąžinta kredito suma (pelno palūkanos) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. sausio 24 d. (61,60 Eur x 11,5 mėn.), 12,00 Eur administravimo mokestis, 90,00 Eur delspinigiai už laikotarpį 2019 m. liepos 24 d. – 2020 m. sausio 24 d. ((1 000,00 Eur x 0,05 proc./100 proc. x 180 dienos = 90,00 Eur) (CK 6.37 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis, 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 810,40 Eur (1 000,00 Eur+708,40 Eur+12,00 Eur+90,00 Eur) sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. vasario 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinys atmetamas.

Dėl administravimo mokesčio

CK 6.193 straipsnis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Šalių pasirašytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 1.1. punktas numato sutartyje vartojamų sąvokų apibrėžimus. Šalys susitarė, kad administravimo mokestis – bendros kredito kainos sudėtinė dalis, kurios dydis vienai vartojimo Kredito dienai sudaro ne daugiau kaip 0,04 (keturias šimtąsias) procento nuo bendros Kredito sumos. Administravimo mokestis apima: komisinius mokesčius, kuriuos Kredito davėjas sumoka tretiesiems asmenims už informacijos apie Kredito gavėją, reikalingos Kredito gavėjo kreditingumui įvertinti, pateikimą Kredito davėjui, Sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su Sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius (išskyrus mokesčius, kaip išimtis nurodytus Sutartyje pateikiamame Bendros vartojimo kredito sąvokos apibrėžime); taip pat (jei būtų taikoma) – su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidas, pavyzdžiui, draudimo įmokas, jei privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.

Šalys taip pat susitarė, kad Bendra kredito gavėjo mokama suma – kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. Bendra vartojimo kredito kaina – kredito gavėjo už kredito sumą mokamos palūkanos ir administravimo mokestis. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito pratęsimas – vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyto vartojimo kredito termino nukėlimas sutartam laikotarpiui, už tą laikotarpį mokant tik pelno palūkanas ir administravimo mokestį (pratęsimo mokestį), bet nedengiant vartojimo kredito sumos.

Vartojimo kredito sutarties 2.2. ir 3.1.1. punktais atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti kredito davėjo suteiktą kreditą, mokėti palūkanas, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kitas pagal Sutartį Kredito davėjui mokėtinas sumas, jei atsiranda prievolė jas mokėti.

Sutarties 5.1. punktu šalys susitarė, kad Kredito gavėjas įsipareigoja ir privalo grąžinti visą Kredito sumą Kredito grąžinimo dieną, arba sutartį pratęsti sumokant sutarties pratęsimo mokestį (Pelno palūkanas ir administravimo mokestį) su visais kitais mokesčiais (sutarties pratęsimų skaičius neribojamas). Sutarties 6.1. punktu nustatyta, jog už faktiškai Kredito davėjo Kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą Kredito sumą skaičiuojamos ir Kredito gavėjas privalo mokėti Kredito davėjui Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas (Pelno palūkanas) už naudojimąsi Kredito davėjo suteiktais pinigais. Sutarties 6.2. punktu šalys susitarė, kad pelno palūkanos (skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus Kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti Kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas Kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Kredito davėjui.

Vartojimo kredito sutarties 10.3.1. punktas numato, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę pratęsti Vartojimo kredito terminą. Vartojimo kredito termino pratęsimų skaičius neribojamas. Sutarties 10.3.2. punktas numato, kad pratęsti Vartojimo kredito terminą galima, Vartojimo kredito gavėjui užpildžius paraišką Vartojimo kreditui pratęsti Vartojimo kredito davėjo Tinklalapyje, Vartotojo zonoje ir sumokėjus Vartojimo kredito pratęsimo mokestį (Pelno palūkanas ir administravimo mokestį), pervedant jį į Vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Sutarties 10.3.5. punktu numatyta, kad pasibaigus Vartojimo kredito pratęsimo laikui, Vartojimo kredito gavėjas turi arba sumokėti Vartojimo kredito davėjui Bendra Kredito gavėjo mokamą sumą, arba pateikti naują paraišką Vartojimo kreditui pratęsti ir sumokėti Vartojimo kredito pratęsimo mokestį.

Apibendrinus matyti, jog šalys susitarė dėl šių sąlygų: 1) ieškovė atsakovei (duomenys neskelbtini) paskolino 1 000,00 Eur sumą 30 dienų laikotarpiui, 2) paskola suteikta nustatant 74,95 procentų dydžio metinių palūkanų normą ir 137,30 procentų dydžio bendrą kredito kainą, 3) už suteiktą kreditą atsakovė įsipareigojo mokėti 61,60 Eur sumos palūkanas per mėnesį, skaičiuojamas iki prievolės pagal Vartojimo kredito sutartį visiško įvykdymo (pelno palūkanas), 4) atsakovė įsipareigojo sumokėti 12,00 Eur administravimo mokestį, 5) šalys susitarė dėl sutarties pratęsimo tvarkos ir atsakovės valios pratęsti kredito sutartį išreiškimo formos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės sutarties administravimo mokestį už visą jau pradelstą atsiskaityti laiką bei už laikotarpį iki kol bus visiškai įvykdyta prievolė pagal paskolos sutartį. Įvertinus Vartojimo kredito sutartimi nustatytas sutarties sąlygas, darytina išvada, kad pagrindas ieškovei skaičiuoti administravimo mokestį ir prašyti jį priteisti už visą uždelstą atsiskaityti laiką būtų tik tokiu atveju, jeigu atsakovė aiškiai sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 10.3.1., 10.3.2. p.) būtų išreiškusi valią sutartį pratęsti. Byloje nenustatyta, jog atsakovė pateikė ieškovei paraišką vartojimo kreditui pratęsti. Vartojimo kredito sutartimi nenustatyta kitų atvejų, suteikiančių ieškovei teisę reikalauti iš atsakovės administravimo mokesčio, kai atsakovė neišreiškia valios pratęsti kredito sutartį. Sutartyje taip pat nenumatyta atvejų, kada vartojimo kredito sutartis laikoma savaime pratęsta ir dėl to ieškovė įgyja teisę reikalauti administravimo mokesčio.

Atsižvelgus į vartojimo paskolos sutarties sampratą ir esmę, į sąžiningą dalykinę praktiką, į bylos šalių nelygiavertę padėtį ir įvertinus aplinkybes, kad atsakovė yra fizinis asmuo, paskolos sutartį sudarė prisijungdama prie ieškovės paruoštų standartinių sutarties sąlygų, ieškovės reikalavimas priteisti 138,00 Eur administravimo mokestį iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 12,00 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško prievolės pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.872 straipsnis) (Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1742-260/2019, 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-877-413/2019, 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1651-587/2019).

Dėl palūkanų priteisimo

Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalies ir Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Po bylos iškėlimo, įforminto Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. apžvalgoje „Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1“ (37, p. 424-452).

Ieškovė prašo priteisti pelno palūkanas pagal sutartį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog po bylos iškėlimo yra skaičiuojamos ne pelno palūkanos, o procesinės palūkanos, numatytos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (Civilinio kodekso 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (Civilinio kodekso 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (Civilinio kodekso 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti pelno palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito išmokėjimo, aukščiau aptartas teisinis šio ginčijamo klausimo reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti palūkanas po bylos iškėlimo teisme dienos, kurios numatytos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje, t. y. procesines palūkanas (Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-877-413/2019, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1742-260/2019 ir 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1651-587/2019).

Atsakovė yra praleidusi terminą įvykdyti prievolę, prievolė iki šiol neįvykdyta, todėl ieškovei yra teisinis pagrindas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį už priteistą sumą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė jau yra pareiškusi ieškinyje reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir šis reikalavimas patenkintas, ieškovės reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo, kurios remiantis teisiniu reglamentavimu laikytinos reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo, pakartotinai nepriteistinos ir reikalavimas atmestinas.

Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (43,57 Eur žyminis mokestis, 90,00 Eur advokato pagalbos išlaidų) proporcingos tenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 93,49 proc.), t. y. 124,87 Eur (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285- 286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) skolą, 708,40 Eur (septynių šimtų aštuonių eurų 40 ct) palūkanas, 12,00 Eur (dvylikos eurų 00 ct) administravimo mokestį, 90,00 Eur (devyniasdešimties eurų 00 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 810,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 124,87 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.