Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-06-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-573-725/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-18
Bylos Nr.
eII-573-725/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00426-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Pažeidėjas
K. M.
Advokatai
Aušra Ručienė, Deimantė Tiškė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-573-725/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00426-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.12; 19.13; 21.10.3; 21.10.4; 21.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Nikoletai Jastiuginovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam K. M., jo atstovei, advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. atstovės, advokato padėjėjos Deimantės Tiškės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-6558-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265671559.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. (toliau – ir Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-6558-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265671559 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnį, 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 12 d., 20.17 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumą pasitikrinti atsisakė), buvo agresyviai nusiteikęs, išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais tuo įžeisdamas jų, kaip policijos pareigūnų, garbę ir orumą, taip pat nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjui nutarimu paskirta 115 Eur dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Pareiškėjo atstovės skundas dėl Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-6558-2025, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodoma, kad priimtame nutarime teigiama, jog K. M. 2025 m. vasario 12 d. apie 20.17 val., adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad pačiame skundžiamame nutarime nėra nurodytas nei vienas policijos pareigūno duotas reikalavimas K. M., kurio neva jo nesilaikė. Akivaizdu, kad policijos pareigūnams nepateikus jokio teisėto ir aiškiai išreikšto reikalavimo, negali asmeniui būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Negana to, nėra įvardinta ir neva neteisėti K. M. veiksmai, kuriuos policijos pareigūnai reikalavo nutraukti. Pateiktuose vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad policijos pareigūnai K. M. iš anksto neįspėja, nesuteikia jokio teisėto nurodymo ar paaiškinimo apie jo sulaikymo priežastį. Vietoje to, vienas iš pareigūnų (S. P.) staiga pasako „Gerai, einam, už įžeidinėjimus prieikit“, paima K. M. už rankos ir nedelsdamas pradeda jį tempti, taip suvaržydamas jo laisvę, nurodydamas „gerai, einam“, užlaužia jam rankas už nugaros, prispaudžia prie policijos pareigūnų automobilio ir staiga pradeda dėti antrankius. Šiuo atveju pareigūno S. P. veiksmai rodo akivaizdų įgaliojimų viršijimą, nes vietoje teisėto įspėjimo ir procesinių veiksmų jis staiga pritaikė fizinę prievartą. Tai ne tik neatitinka teisinių reikalavimų, bet ir sukuria prielaidas laikyti pareigūnų veiksmus pertekliniais bei neteisėtais.

Priimtame skundžiamame 2025 m. balandžio 10 d. nutarime nurodoma, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad policijos pareigūnai vykdė savo tarnybines pareigas, ėmėsi teisėtų priemonių ir veiksmų nutraukti vykdomo nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalies, tęsimą. Kaip matyti Institucija priėmusi 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą neįvardino nei vieno K. M. veiksmo, kuris atitiktų ANK 506 str. 4 d. sudėtį. Akivaizdu, kad visos nurodytos aplinkybės ir administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga patvirtina, kad K. M. pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį visiškai nepagrįstai.

Skunde nurodoma, kad kaip minėta, ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusižengimas yra tyčinis, taigi, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė jam pareigūnų duodamų nurodymų turinį, suprato, kad privalo juos vykdyti, tačiau sąmoningai jų nevykdė. Kadangi nagrinėjamoje situacijos K. M. nei vienas iš policijos pareigūnų nedavė jokio nurodymo ar reikalavimo, o iškart ėmėsi naudoti jo atžvilgiu fizinę jėgą, akivaizdu, kad ir tyčios K. M. veiksmuose nėra, todėl K. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį turi būti nutraukta.

Be to, priimant skundžiamą 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje K. M. nepagrįstai buvo apkaltintas buvęs neblaivus. Nei vienas iš įvykio vietoje buvusių pareigūnų pareiškėjui nesiūlė pasitikrinti blaivumo. Akcentuotina, kad nėra jokių oficialių duomenų, tokių kaip alkotesterio rodmenys ar medicininė ekspertizė, kurie patvirtintų šį teiginį. Tokie pareigūnų veiksmai gali būti laikomi ne tik neetiškais, bet ir melagingos informacijos pateikimu, siekiant sukurti K. M. kaltę nepagrįstomis prielaidomis.

Skunde taip pat nurodoma, kad priimtame skundžiamame 2025 m. balandžio 10 d. nutarime vertinant K. M. elgesį, neanalizuojama, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas išsakė necenzūrinio pobūdžio žodžius. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, esančių administracinio nusižengimo byloje, prieš tai, kai policijos pareigūnė J. V. panaudojo fizinę jėga prieš S. M., nei K. M., nei S. M. nepasakė nei vieno necenzūrinio žodžio ar kreipinio policijos pareigūnams, nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų galėję įžeisti policijos pareigūnų garbę ar orumą. Priimant 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą netinkamai buvo vertinama įvykių chronologinė seka. Akcentuotina, kad, kaip matyti iš išdėstytų faktinių aplinkybių, policijos pareigūnas S. P. neįspėjęs K. M., nedavęs jam jokių nurodymų ar paaiškinimų stipriai sugriebė K. M. už rankos, panaudojęs fizinę jėgą jį nutempė prie policijos pareigūnų automobilių ir staiga uždėjo antrankius. Kaip matyti jam to nepakakus, K. M. buvo įsodintas į policijos pareigūnų automobilį, o šalimais buvusiai sutuoktiniai S. M. bandant sužinoti, kas vyksta, ji buvo nustumta policijos pareigūnės J. V. grubiai panaudojant fizinę jėgą. Tuo metu, kai S. M. išsigandusi sušuko „ji mane stūmė“, staiga atsisukęs jos vyras K. M., norėjo išsiaiškinti, kodėl taip elgiamasi su jo sutuoktine, jam bandant atsisukti, policijos pareigūnas S. P. jam pradėjo grasinti „apsiramink, gausi dujų“. Tuo tarpu S. M. tik uždavus klausimą, kodėl ją stūmė policijos pareigūnė J. V., vietoj to, kad jai būtų paaiškinta situacija, policijos pareigūnas S. P. grubiai suėmė S. M. už rankos, prispaudė prie policijos pareigūnų automobilio bei itin grubiu tonu jai tiesiai į veidą rėkė „būk čia“. Kaip matyti iš nurodytos situacijos įvykio vietoje buvę pareigūnai elgėsi aiškiai neteisėtai tiek su pareiškėju, tiek ir su jo sutuoktine, dėl ko K. M. nežinodamas kas vyksta, nesupratęs, kodėl itin grubiai elgiamasi su jo sutuoktine, prieš ją naudojama fizinė jėga, negavęs jokių aiškių ir suprantamų nurodymų iš jį sulaikiusio pareigūno, staiga buvo išvestas iš kantrybės. Vadinasi, K. M. pavartotus necenzūrinius žodžius lėmė ne kas kita, o neteisėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjų J. V. ir tyrėjo S. P. elgesys pareiškėjo ir jo sutuoktinės atžvilgiu. Dėl šių neteisėtų policijos pareigūnų J. V. ir tyrėjo S. P. veiksmų šiuo atveju vyksta ikiteisminis tyrimas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjo atstovės skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai buvo tarnybos metu, uniformuoti, vykdė savo tiesiogines įstatymo reglamentuotas funkcijas. Pareiškėjas elgėsi neadekvačiai, išplūdo pareigūnus necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, neklausė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus. K. M. policijos pareigūnams sušuko „pydarai mentai". Pareigūnams pasiteiravus ar šie žodžiai buvo skirti jiems, K. M. atsakė „ką girdėjot, tą ir sakiau". T. y. asmuo tyčia siekė įžeisti policijos pareigūnus. Pareigūnai nusprendė asmenį sulaikyti, kadangi šis buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyviai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu ir trukdė dirbti įvykio vietoje. Vedant K. M. link tarnybinio automobilio, asmuo pradėjo stanginti rankų ir kojų raumenis, įsispirdamas kojomis į žemę, trukdė jį vestis, todėl buvo panaudota fizinė prievarta - rankos buvo užfiksuotos už nugaros. Vedantis link tarnybinio automobilio K. M. rankomis trenkė į pareigūno ranką, kurioje jis laikė alkotesterio aparatą, taip ant žemės išmušdamas alkotesterį. Atvedus prie automobilio laikinojo sulaikymo kameros, asmuo pasidarė agresyvus, priešindamasis neleido jam uždėti spec. priemonės - antrankių, stangino rankas, nevykdė pareigūnų reikalavimų rankas atpalaiduoti. Uždėjus antrankius, asmuo toliau nevykdė teisėtų reikalavimų ir atsisakė lipti į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą, garsiai šaukė „mentai pyderai“, todėl buvo panaudota psichinė prievarta – pareigūnas ištraukė spec. priemonę - dujas ir ne mažiau, kaip du kartus pareikalavo pareiškėjui sėstis į tarnybinį automobilį. K. M. buvo įspėtas, kad nevykdant policijos pareigūnų reikalavimų bus panaudota spec. priemonė – dujos. K. M. buvo įlaipintas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą, pareigūnui uždarant laikinojo sulaikymo kameros duris, K. M. apspjovė pareigūną galvos srityje. Pareigūnui paklausus, kodėl jį apspjovė, K. M. atsakė „Nes pyderas mentas esi". K. M. pradėjo grasinti pareigūnams sakydamas, kad „aš jus atleisiu iš darbo, surasiu jus ir susidorosiu".

Institucija laikosi pozicijos, kad fizinė jėga ir spec. priemonės buvo panaudotos proporcingai, tiek kiek reikėjo, siekiant suvaldyti asmenis ir juos sulaikyti. Institucija nori pažymėti, kad ta aplinkybė, kad prie skundo pridėta teismo nutartis byloja, jog dėl pareigūnų veiksmų vyksta patikrinimas dėl galimo įgaliojimų viršijimo, nešalina K. M. kaltės. Teismų praktikoje pažymėta, kad bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-438-2538-10, N-442-637-08), o net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodymas nėra teisėtas, asmuo negali atsisakyti šio reikalavimo vykdyti, ir tik jį įvykdęs, jis turi teisę ir gali apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-261-565/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2- 278-898/2018 ir kt.).

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė, advokatė Aušra Ručienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad K. M. neatsisakė pasitikrinti blaivumo, nuvežtas į Kauno klinikas jis prašė paimti kraują, tačiau toks jo prašymas buvo ignoruotas. Policijos pareigūnai net neaiškino kokiu pagrindu sulaiko K. M.. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad pareigūnų veiksmai buvo aiškiai neteisėti. K. M. visiškai nesipriešino, jokių agresyvių veiksmų neatliko ir nevartojo jokių įžeidžiančių žodžių. Po to policijos pareigūnai pradėjo elgtis neadekvačiai K. M. sutuoktinės atžvilgiu, jai purškė dujas, metė ant žemės, prispaudė koja ir laikė, ko pasėkoje praeivis pradėjo filmuoti ir piktintis dėl tokio įžūlaus pareigūno elgesio su moterimi. K. M. pamatęs, kad jo žmonos atžvilgiu yra vartojamas fizinis smurtas, galbūt ir pasakė kažkokius žodžius.

K. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini). Jam paskambino sutuoktinė ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Jis išbėgo į lauką, pastatė avarinį ženklą (raudoną trikampį). Iškvietė policijos pareigūnus, nes eismo įvykio kaltininkas nesutiko su kalte. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) apsirengti ir jam paskambino žmona, pasakė, kad atvyko policijos pareigūnai. Pareiškėjas atėjęs pamatė, kad automobiliai priparkuoti šalikelėje. Jis atėjęs paėmė avarinį ženklą, kuris liko viduryje kelio, jį norėjo įdėti į žmonos automobilį, bet jis sulūžo. Jis sau pasakė „velniai rautų, nesusideda ženklas“, jokių keiksmažodžių jis nevartojo. Pareigūnų tuo metu šalia jo nebuvo. Jie pribėgo prie Pareiškėjo ir pradėjo jį tempti į savo automobilį, sakė, kad jis juos įžeidė. Nuėjo prie policijos pareigūnų automobilio, pareigūnas jam dėjo antrankius, pripurškė dujų, jis nesuprato, kodėl jį į tą automobilį sodina. Eismo įvykis nebuvo suformintas, jis buvo išvežtas į klinikas. Pareigūnas jam su koja buvo įspyręs, kad jis eitų greičiau. Pareigūnus kvietė jis pats.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Skundžiamu nutarimu K. M. nubaustas pagal ANK 508 straipsnį, 506 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 115 Eur dydžio bauda už tai, kad 2025 m. vasario 12 d., 20.17 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumą pasitikrinti atsisakė), buvo agresyviai nusiteikęs, išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais tuo įžeisdamas jų, kaip policijos pareigūnų, garbę ir orumą, taip pat nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus.

Pagal ANK 508 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

ANK 506 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai S. P. ir J. V. atvyko į iškvietimą dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio smulkaus eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas K. M. sutuoktinės vairuotas automobilis. Policijos pareigūnus iškvietė K. M.. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kad kitą eismo įvykyje dalyvavusį automobilį vairavęs asmuo kaltę pripažino, todėl policijos pareigūnai nurodė nusifotografuoti automobilius, patraukti juos nuo važiuojamosios kelio dalies ir susipildyti eismo įvykio deklaraciją. Kol S. M. perstato automobilį, girdima, kad policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje apie tai, kad ji vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, o jai išlipus iš automobilio paaiškina, kad ji ką tik padarė administracinį nusižengimą, už kurį jai bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. K. M. pradeda neigti, kad jo sutuoktinė padarė administracinį nusižengimą, reikalauja pateikti įrodymus, kad jis nesutinka. Pareigūnai nurodo eiti prie jų automobilio ir susipildyti eismo įvykio deklaraciją, o jiems nueinant K. M. pasako „pyderai mentai“. Pareigūnui S. P. paklausus „kaip sakėt?“, Pareiškėjas atsako „ką girdėjai“. Nors Pareiškėjas neigia įžeidinėjęs policijos pareigūnus, teismo posėdžio metu teigė, kad jis pasakė „velniai rautų, nesusideda ženklas“, tačiau vaizdo įraše matoma, kad jis laiko avarinį ženklą sulankstytą rankoje, pareigūnui paklausus „kaip sakėt?“ ir sukantis eiti atgal link Pareiškėjo, šis yra veidu atsisukęs į pareigūną. Taip pat Pareiškėjo ištarta frazė „ką girdėjai“ leidžia daryti išvadą, kad pareigūno atžvilgiu buvo išsakyti įžeidžiantys žodžiai. Minėti Pareiškėjo pareigūnams išsakyti žodžiai visuomenėje savaime yra suprantami kaip neigiami, įžeidžiantys, žeminantys asmenį, sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas, užgaulūs žodžiai. Minėti Pareiškėjo žodžiai pareigūnų atžvilgiu negali būti vartojami jokiu kitu tikslu, kaip tik norint tuos pareigūnus įžeisti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (žr., pvz., administracinių nusižengimų bylas: Nr. AN2-272-493/2018, Nr. AN2-253-397/2018, AN2-97-334/2018, Nr. AN2-115-195/2018, Nr. AN2-139-574/2018, Nr. AN2-215-300/2018, Nr. AN2-287-634/2020, Nr. AN2-102-813/2021). Šiuo atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgauliu žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247-898/2020).

Apibendrinant teismas sprendžia, kad Pareiškėjas pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą jiems pasakydamas „pyderai mentai“, taigi K. M. pagal ANK 508 straipsnį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Vis tik teismas kritiškai vertina tai, kad Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kad po to, kai Pareiškėjas įžeidė policijos pareigūnus, šie sugrįžo atgal prie Pareiškėjo, pasakė „gerai, einam, už įžeidinėjimus prieikit“, „einam į automobilį“. S. P. pagriebia K. M. už striukės žasto srityje, J. V. pagriebia jį už kitos rankos. Pareiškėjas laikydamas rankose ženklą pasako „tuoj, padėsiu ženklą“, tačiau pareigūnai šaukia ir liepia nesipriešinti, vykdyti reikalavimus. Vedant prie automobilio jam užlaužiamos rankos, liepiama nestangrinti rankų, J. V. 2025 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad K. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyviai nusiteikęs ir trukdė dirbti įvykio vietoje. Vedantis jį prie tarnybinio automobilio, jis pradėjo stanginti rankų ir kojų raumenis, įsispirdamas kojomis į žemę trukdė jį vestis, tačiau vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, kad Pareiškėjas priešintųsi policijos pareigūnams, neitų prie automobilio, jis daugiau nevartoja jokių įžeidžiančių žodžių. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai neįspėjo K. M., jog nevykdant jų reikalavimų bus panaudota fizinė jėga arba spec. priemonės. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad Pareiškėjas pradėjo rodyti savo pasipiktinimą dėl pareigūnų veiksmų tik tada, kai jam buvo uždėti antrankiai bei išgirdęs šaukiančią sutuoktinę, jog ją stumdo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinis nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas ir pan.

Šioje byloje nespręstinas klausimas dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau Policijos įstatymo 27 straipsnio, apibrėžiančio prievartos rūšis ir bendrąsias jų panaudojimo sąlygas, nuostatose nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, jog K. M. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Juo labiau, kad policijos pareigūnai be jokios aiškios priežasties pirmieji pradėjo naudoti fizinę jėgą Pareiškėjo atžvilgiu, neįspėjo jo dėl fizinės jėgos panaudojimo ir nesiekė kilusio konflikto išspręsti kitais būdais, fizinę jėgą naudojant tik kaip kraštutinę priemonę.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju, kaip minėta, vaizdo įrašuose nesimato, jog K. M. aktyviais veiksmais priešintųsi policijos pareigūnams ir nevykdytų jų reikalavimų, todėl jo kaltė nėra įrodyta.

Įvertinus aptartas teisines bei faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, kad, K. M. atstovės, advokato padėjėjos Deimantės Tiškės skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-6558-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265671559 tenkintinas iš dalies, paliekant nutarimo dalį, kuria K. M. nubaustas pagal ANK 508 straipsnį ir paliekant jam nutarimu už šį administracinį nusižengimą paskirtą 115 Eur dydžio baudą bei panaikinant nutarimo dalį, kuria K. M. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

K. M. atstovės, advokato padėjėjos Deimantės Tiškės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-6558-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265671559 dalį, kuria K. M. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė