Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-156-913/2024

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-08-19
Bylos Nr.: e2-156-913/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-01050-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gasparavičienė
Ieškovas: O. K.
Atsakovas: M. Ž.
Advokatai: Vida Leonovienė, Sigita Mačytė

Civilinė byla Nr. e2-156-913/2024Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01050-2023-3

Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.4.4.5.; 2.3.5.2.1; 2.6.38; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 19 d.

AnykščiaiUtenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Karolinai Baltakienei,dalyvaujant ieškovei O. K., jos atstovei advokatei Vidai Leonovienei,atsakovui M. Ž., jo atstovei advokatei Sigitai Mačytei - Šulskienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Emilijai Gutauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovo M. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovei O. K. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė O. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo M. Ž. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kreipimosi į teismą dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki jos pilnametystės, minėtą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo M. Ž. priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kreipimosi į teismą dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki jo pilnametystės, minėtą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo teisinės pagalbos išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2020 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020, buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 1 ir 2 punktai nustatė, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina O. Ž.. Sutarties 3 punktas numatė, kad O. Ž. ir M. Ž. įsipareigoja dalyvauti vaikų auklėjime, ugdyme ir rūpintis jų sveikata, apranga, avalyne, kitais būtiniausiais daiktais, mokėti ugdymo įstaigų išlaidas. Sutarties 4 punktas nustatė, kad M. Ž. įsipareigoja remti sūnų T. Ž. materialiai – mokėti išlaikymą nuo 2020-10-01 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki jo pilnametystės; Sutarties 5 punktas nustatė, kad M. Ž. įsipareigoja remti dukrą A. Ž. materialiai – mokėti išlaikymą nuo 2020-10-01 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki jos pilnametystės. Ieškovei gyvenant kartu su vaikais ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti dukters ir sūnaus poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjimą, ugdymą, lavinimą, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, priežiūros klausimus. Nuo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimo priėmimo praėjo beveik treji metai, per šį laikotarpį žymiai padidėjo išlaidos dukters ir sūnaus išlaikymui ir pragyvenimui. Vaikai auga – nuolat didėja jų poreikiai. Be to, pasikeitė ekonominė šalies situacija, pastoviai brangsta paslaugos ir prekės, kyla minimali mėnesio alga. Atsakovas moka kiekvienam vaikui po 150 Eur, sumų neindeksuoja, į ieškovės prašymus mokėti vaikams daugiau, nes išaugo vaikų poreikiai, nereaguoja. Ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 900 Eur. Nuosavybės teise neturi nei nekilnojamojo, nei registruoto kilnojamojo turto. Po santuokos nutraukimo nuomoja butą, kuriame gyvena su vaikais. Šios aplinkybės sąlygojo, kad ji nebeišgali pilnai patenkinti nepilnamečių vaikų poreikių, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Ieškovė nurodo, kad A. mėnesio poreikiai yra apie 830 Eur, T. – apie 786 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas M. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad jis vykdo pareigą tinkamai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydamas 2020-12-04 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimą, moka savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 150 Eur ir, vykdydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, dalyvauja vaikų auklėjime, ugdyme ir rūpinasi jų sveikata, apranga, avalyne, kitais būtiniausiais daiktais, moka ugdymo įstaigų bei kitas išlaidas. Skiria daug dėmesio vaikų laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams bei gabumų lavinimui. Kiekvieną savaitgalį, išskyrus jo kasmetinių atostogų metu, abu vaikai praleidžia su atsakovu ir gyvena jo namuose. Abu vaikai pas atsakovą praleidžia 14-16 parų per mėnesį. Taigi, abu nepilnamečiai vaikai T. ir A. vienodai laiko praleidžia ir yra auginami bei ugdomi pas abu tėvus. Todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad vaikai yra likę tik su vienu iš tėvų ir ieškovei netenka didesnis aprūpinimo jiems teikimas. Ieškovė nurodė, kad dukros A. mėnesio poreikiai yra apie 830 Eur. Šią sumą sumažinus išmokos vaikui dydžiu (85,75 Eur), ši suma siekia - 744,25 Eur. Ieškovė nurodė, kad sūnaus T. mėnesio poreikiai yra apie 786 Eur. Šią sumą sumažinus išmokos vaikui dydžiu (85,75 Eur), ši suma siekia - 700,25 Eur. Taigi, ieškovė teigia, kad viso vaikų išlaikymui reikia apie 1440 Eur. Iš šios sumos atėmus 300 Eur, kuriuos jis skiria vaikų išlaikymui, reikalinga suma yra 1140 Eur (po 570 Eur kiekvienam iš tėvų). Jis savo vaikų neišskiria ir savo lėšas jų poreikių tenkinimui skiria vienodai. Abiem vaikams maistui per puse mėnesio, kurį vaikai praleidžia su atsakovu, skiria apie 250 Eur, gal net ir daugiau, kadangi jie praleidžia su juo savaitgalius ir juos maitinti reikia 3 kartus per dieną. Papildomai dar turi išlaidų vaikams bendrų išvykų metu. Taip pat išleidžiant vaikus pirmadieniais arba antradieniais, dukrai A. į mokyklą įdeda pietų rinkinėlį, vaikams duoda kišenpinigių. Jo vaikams nupirkti marškinėliai, džemperiai, kepurės, šlepetės ir kiti viršutiniai drabužiai tarnauja ilgiau nei mėnesį. Todėl mano, kad viršutiniams drabužiams per mėnesį išleidžia apie 40 Eur. Asmens higienai (šampūnai, dušo želė, dantų pasta, šepetėliai) per puse mėnesio apie 10 Eur. Mokymo priemonėms (knygelėms, edukaciniams žaidimams, tapymo priemonėms, dažams, teptukams), laisvalaikiui ir pramogoms (kino filmai, baseinai ir pan.) apie 100 Eur. Vaikai priprato savaitgaliais keliauti, kiekviena savaitgalinė išvyka kainuoja panašiai apie 50 Eur, nes reikia ir pavalgyti ir kurui skirti ir pramogoms. Taigi per vieną mėnesį išvykoms skiria apie 200 Eur. Vaistai, vitaminai kainuoja apie 10 Eur abiem vaikams, nes vitaminų buteliuko su papildais užtenka mėnesiui ir daugiau. Kiekvieno vaiko gimtadieniui išleidžia nuo 150 iki 200 Eur, nes kiekvienais metais jie nori pasikviesti draugų, kas ir vyksta. Gimtadieniams, kai vaikai važiuoja pas juos švenčiančius draugus, per metus jam šios išlaidos siekia apie 100 Eur. Vaikų kambarių įrengimas jam kainavo virš 3000 Eur. Tai darė tam, kad vaikai turėtų po savo atskirą kambarį, lova, spintą, atskirą stalą ir t.t. Dukrai mobiliojo ryšio paslaugoms skiria apie 10 Eur per mėnesį. Sumoka už dukros laikrodį - telefoną. Ieškovė už vaikų mobiliojo ryšio paslaugas ir internetą nemoka. Todėl jam nesuprantama ką ji turėjo omenyje, nurodydama, kad moka už šias paslaugas. Vaikų drabužiais, kuriuos jie dėvi būdami pas atsakovą, jis turi pasirūpinti pats. Kažkada paklausus ieškovės ar gali įdėti vaikams rūbų, jos atsakymas buvo, kad tai „tavo vaikai tu ir rūpinkis vaikų rūbas nusipirk pats“. Pasiūlius ieškovei kas mėnesį nuvežti dukrą pas odontologą ir apmokėti už paslaugas, ieškovė atsisakė tai padaryti. Tris mėnesius dukra nėjo į mokyklą ir iš jų du mėnesius praleido pas savo močiutę, t. y. jo motiną. Už dukros maitinimą savo motinai jis atlygino. Abu vaikus yra apdraudęs nuo nelaimingų atsitikimų ir moka už šį draudimą. Kiekvieną mėnesį moka 350 Eur būsto paskolą. Už komunalinius patarnavimus sumoka apie 250 Eur. Abiem vaikams tenkanti dalis per mėnesį už komunalinius patarnavimus 83,33 Eur. Taigi, abiejų vaikų išlaikymui per pusę mėnesio, kai jie gyvena pas atsakovą, jis išleidžia apie 740 Eur, t. y. 170 Eur daugiau, nei ieškovė galimai galėtų jo prašyti, remdamasi savo skaičiavimais. Ieškovės teiginys, kad jis neindeksuoja išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumų ir į prašymus mokėti vaikams daugiau, nereaguoja, niekuo nepagrįstas bei neatitinka tikrovės. Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovės paskaičiavimai vaikų išlaikymui tolimi nuo realybės. Kyla pagrįstos abejonės ar ji kas mėnesį perką abiem vaikams viršutinius drabužius už 130 Eur, avalynę už 70 Eur, buities apyvokos daiktus (įrankius, indus, patalynę, rankšluosčius) už 30 Eur. Gimtadienius savo vaikams ruošia jis ir į kitų vaikų gimtadienius vežioju bei išlaidas atlygina jis, o ne ieškovė. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku. Jo mėnesio pajamos yra 1500 Eur. Iš šių pajamų kas mėnesį moka savo vaikų išlaikymui 300 Eur. Apie 740 Eur skiria papildomai vaikų išlaikymui. Taigi, viso per mėnesį aš savo nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriu 1040 Eur. Jam lieka 460 Eur mokesčių sumokėjimui, apmokėjimui už paslaugas, draudimams, bei pragyvenimui. Jo turtinė padėtis per 3 metus nuo santuokos nutraukimo nepasikeitė. Jis dirba, gauna darbo užmokestį, gyvena tame pačiame name kaip ir prieš santuokos nutraukimą. Papildomų pajamų neturi. Per šį laikotarpį jokio papildomo turto neįsigijo. Visada vykdo savo įsipareigojimus išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jų išlaikymui skiria gerokai daugiau lėšų, nei numatyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Mano, kad šiuo metu nustatytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad jis neturi galimybės teikti savo nepilnamečiams vaikams dar didesnį išlaikymą, kokio prašo ieškovė, nes dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo priteisimo būtų sukurta situacija, jog iš esmės pablogėtų jo padėtis.

Žemesnės instancijos teismas

4. 2024-04-03 atsakovas M. Ž. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 patvirtintos O. Ž. ir M. Ž. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 7 dalies 1 punktą, nustatant, kad: “7.1. tėvas su vaikais praleidžia kiekvieną savaitgalį. Vieną savaitgalį tėvas vaikus penktadienį pasiima iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui arba iš motinos gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. ir pirmadienį pristato juos į jų ugdymo įstaigas arba į motinos gyvenamąją vietą iki 8:00 val. Kitą (sekantį) savaitgalį tėvas vaikus penktadienį pasiima iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui arba iš motinos gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. ir antradienį pristato juos į jų ugdymo įstaigas arba į motinos gyvenamąją vietą iki 8:00 val.” arba “7.1. tėvas su vaikais praleidžia kas antrą savaitę, pasiimdamas juos pirmadieniais iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui arba iš motinos gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. ir kitos savaitės pirmadienį pristato juos į jų ugdymo įstaigas arba į motinos gyvenamąją vietą iki 8:00 val.”; pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 patvirtintos O. Ž. ir M. Ž. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 ir 5 dalis, nustatant, kad: “4. M. Ž. įsipareigoja teikti nepilnamečiui vaikui T. Ž. išlaikymą po 120 (vieną šimtą dvidešimt) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.”; “4. M. Ž. įsipareigoja teikti nepilnamečiui vaikui A. Ž. išlaikymą po 120 (vieną šimtą dvidešimt) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.”; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. 2024-06-20 teisme buvo gauta šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys teisminės mediacijos procese pasiekė susitarimą dėl dalies priešieškinio reikalavimų, t. y. dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, ir prašo teismo šią taikos sutartį patvirtinti.

6. 2024-07-15 teisme gautas atsakovo M. Ž. patikslintas priešieškinis, kuriuo atsakovas prašo pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 patvirtintos O. Ž. ir M. Ž. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 ir 5 dalis, nustatant, kad: “4. M. Ž. įsipareigoja teikti nepilnamečiui vaikui T. Ž. išlaikymą po 175 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.”; “5. M. Ž. įsipareigoja teikti nepilnamečiui vaikui A. Ž. išlaikymą po 175 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.”; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodo, kad byloje paskirtos teisminės mediacijos metu šalims pavyko pasiekti susitarimą ir pasirašyti taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pagal kurią atsakovas su vaikais bendraus kas antrą savaitę nuo trečiadienio pasiimdamas juos iš jų ugdymo įstaigų arba iš motinos gyvenamosios vietos iki pirmadienio, taip pat su vaikais praleis pusę visų vaikų mokyklinių bei vasaros atostogų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pagal kurią nustatė laiką, kurį tėvas praleis su vaikais, ir kuris neatitinka atsakovo priešieškiniu reikalauto 50:50 procentų praleidžiamo laiko, atsakovas tikslina savo priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo. Pagal šalių susitarimą tėvas su vaikais praleidžia kas antrą savaitę nuo trečiadienio iki pirmadienio, tai sudaro maždaug 10 - 13 dienų per mėnesį, t. y. apie 30 procentų bendro laiko. Be to, tėvas su vaikais praleidžia pusę visų jų mokyklinių bei vasaros atostogų. Mokyklinės vaikų atostogos yra: rudens – 5 dienos, žiemos (Kalėdų) – 10 dienų, žiemos – 5 dienos, pavasario (Velykų) – 4 dienos, vasaros – 85 dienos. Iš visų vaikų atostogų laikas yra apie 115 dienų iš kurių tėvas su jais praleis apie 57 dienas, taigi maždaug 2 mėnesius per metus. Atsakovas, praleisdamas su vaikais daugiau nei trečdalį laiko bei pusę jų mokyklinių atostogų laiko, tenkina jų poreikius - perka maistą, drabužius, ugdymo, lavinimo priemones, dengia išlaidas laisvalaikiui, pramogoms, esant poreikiui perka vaistus ir pan. Pagal nusistovėjusią praktiką dažniausiai nuolatines vaikams tenkančias išlaidas, pvz. mokestį už ugdymo įstaigą, būrelius apmoka ieškovė. Pastaruoju metu tarp šalių kyla nesutarimų dėl papildomų vaikų poreikių tenkinimo (pvz. apmokėjimo už ortodonto paslaugas ar pan.). Nesutarimai kyla todėl, kad didelę dalį sprendimų, reikalaujančių papildomų išlaidų, ieškovė priima viena, nesitardama su atsakovu, pvz. tik ieškovės sprendimu vaikai pradėjo lankyti robotikos būrelius, taip pat viena ieškovė priėmė sprendimą ir pasirinko gydymo įstaigą dėl vyresniajai dukrai teikiamų ortodonto paslaugų ir pan. Todėl esant tokiai situacijai yra tikslinga nustatyti iš atsakovo teiktiną išlaidymo dydį, kuris būtų naudojamas pastoviems, periodiniams bei papildomiems, svarbiems vaikų poreikiams tenkinti ir taip pat padengtų išlaidas vaikų poreikiams jiems didesnę dalį laiko gyvenant su ieškove. Sudaryta ir teismo patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas teiks vaikams išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 eurų iki jų pilnametystės. Nuo tada kai teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas, pritaikius išmokų indeksavimą, atsakovui tenkantis mokėti išlaikymo dydis šiai dienai sudaro po 204 eurus kiekvienam vaikui, kuris atsakovui yra per didelė našta tiek vertinant jo paties finansinę padėtį bei turimus finansinius įsipareigojimus, tiek atsižvelgiant į tai, kad didelę dalį laiko vaikai praleidžia su juo ir tuo metu jis patiria išlaidas jų išlaikymui. Periodinės ir papildomos mėnesinės išlaidos vaikų poreikiams atsakovo vertinimu sudaro: A. Ž. – robotikos būrelis 24,60 (nors mokestis už būrelį yra 32,80 eurų, tačiau jis mokamas ne visus metus, o tik vykstant ugdymo procesui, t. y. 9 mėnesius, todėl vidutinės mėnesinės išlaidos sudaro 24,60 eurus); mokymo priemonėms, mokyklai 20 eurų; mobiliojo ryšio paslaugoms, internetui 15 eurų; mokamoms sveikatos priežiūros paslaugoms – 50 eurų; kitoms papildomoms nenumatytoms išlaidoms 30 eurų, iš viso – beveik 140 eurų; T. Ž. – mokestis už darželį 80 eurų (pažymėtina, kad ši išlaidų dalis yra nebeaktuali, nes sūnus darželio nebelanko); robotikos būrelis 18,56 eurų (nors mokestis už būrelį yra 24,60 eurai, tačiau jis mokamas ne visus metus, o tik vykstant ugdymo procesui, t. y. 9 mėnesius, todėl vidutinės mėnesinės išlaidos sudaro 18,56 eurų); mokamos sveikatos priežiūros paslaugos – 20 eurų; kitos papildomos nenumatytos išlaidos – 30 eurų, iš viso – beveik 70 eurų (neskaičiuojant mokesčio už darželį). Abiem tėvams po lygiai tenkanti papildomų, nuolatinių vaikų išlaikymo dydžio dalis sudaro: A. po beveik 70 eurų, T. – po 35 eurus. Pažymėtina, kad dalis nurodomų išlaidų atsirado tik pačios ieškovės vienasmeniškai priimtais sprendimais (pvz. vaikų lankomi būreliai, pasirinkta gydymo įstaiga ir pan.), nes dėl tokių išlaidų dengimo su atsakovu nebuvo tartasi. Išlaidos vaikų laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms, dovanoms šiuo atveju neturėtų būti skaičiuojamos, nes atsižvelgiant į bendravimo su vaikais tvarką, tokio pobūdžio išlaidas patiria abu tėvai vienodai. Išlaidos vaikų būtiniausiems poreikiams tenkinti, atsakovo vertinimu sudaro: maistui – po 200 eurų, drabužiams – po 50 eurų, avalynei – po 40 eurų, higienos priemonėms – po 20 eurų, iš viso maždaug po 310 eurų kiekvienam vaikui per mėnesį. Ieškovės nurodomi išlaidų vaikams dydžiai yra aiškiai padidinti ir nerealūs. Pažymėtina ir tai, kad nuo šių metų rugsėjo mėnesio, jaunesniajam šalių sūnui T. Ž. pradėjus lankyti mokyklą, jam pirmoje ir antroje klasėje bus skiriamas nemokamas maitinimas, o tai irgi turi įtakos patiriamų būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidų dydžiui. Kadangi vaikai su atsakovu praleidžia trečdalį laiko, tai su ieškove praleidžiamu laiku jų būtinųjų poreikių tenkinimui reikia vidutiniškai po 206 eurus, taigi atsakovui tenkanti dalis sudaro po 103 eurus. Iš viso iš atsakovo teiktino išlaikymo A. Ž. dalis sudaro 173 eurus, T. Ž. – 138 eurai. Ieškovė kiekvieną mėnesį gauna valstybės mokamas išmokas vaikams, kurios sudaro po 96, 25 eurus kiekvienam vaikui, o pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką iš tėvų priteistino išlaikymo dydis yra mažinamas valstybės mokama išmoka vaikui. Pažymėtina, kad mokamas išmokas vaikams gauna viena ieškovė, nepaisant to, kad atsakovas su vaikais praleidžia trečdalį laiko bei pusę jų mokyklinių atostogų laiko, iš viso beveik 2 mėnesius per metus ir tuo metu ne tik tenkina visus jų kasdienius, būtinuosius poreikius tačiau dar ir moka priteistą išlaikymą. Nepaisant to, atsakovas sutinka prie vaikų išlaikymo prisidėti netgi didesne dalimi, nei objektyviai yra būtina ir skirti jiems po 175 eurų kas mėnesį (kiekvienam), tam, kad būtų užtikrinti ir bet kokie kiti papildomi vaikų poreikiai.

Atsiliepimas

8. Atsakovė O. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, jog su patikslintu priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovo argumentai dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas buvo informuotas apie būtinas odontologo paslaugas dukrai. Tačiau jo paklausus, ar jis prisidės prie dukros plokštelės, kurios prireikė dėl netaisyklingos dantų padėties ir sąkandžio, jis atsakė, kad susitaupytų pati (sms žinutė su atsakovo atsakymu yra pridėta prie bylos). Gydymas vyksta Panevėžyje, kartą atsakovas jas nuvežė, bet pats pas gydytojus nėjo, nesidomėjo, už vizitą nemokėjo. Grįžtant dukros akivaizdoje jai priekaištavo dėl skyrybų ir vaikų globos. Kadangi tai sukėlė stresą tiek dukrai, tiek jai, po šio atvejo jos su dukra vyksta be atsakovo. Tačiau apie tolimesnį gydymą jis yra nuolat informuojamas. Ieškovė nurodo, kad atsakovą informuoja apie vaikų būrelius, tačiau iš jo nuolat girdi, kad negalime sau leisti. Žinodama tokią atsakovo poziciją ir siekdama užtikrinti vaikų užimtumą ir ugdymą, ji skiria lėšas vaikų popamokinei veiklai, nes vaikai nori lankyti, bendrauti, realizuoti save srityse, kurios jiems patinka. Atsakovas galimai tiesiog siekdamas menkinti jos indėlį į vaikų gyvenimą, dėl daugelio dalykų nesutinka. Todėl ji priversta priimti sprendimus viena, nes mano, kad tai yra reikalinga (pvz. vasaros stovykla dukrai) arba net būtina vaikams – kaip dukrai dantų plokštelė. Išlaikymo dydis, nurodytas atsakovo priešieškinyje yra visiškai nerealus ir nepagrįstas. Šių lėšų nepakanka padengti išlaidų vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas ankstesniuose procesiniuose dokumentuose teigė, kad savaitgaliais būdamas su vaikais jis jų reikmėms per mėnesį išleidžia 740 Eur, ir sumoka išlaikymą – 300 Eur. Tačiau patikslintame priešieškinyje atsakovas jau ženkliai sumažina vaikų poreikių sumas. Atsakovas teigia, kad jis viską nuperka vaikams, tačiau visus metus ieškovė niekad nematė naujų batų, striukių ir kitų būtiniausių vaikų reikmenų. Nors sūnus T. nebeina į darželį, nes ieškovė turi daug atostogų ir vaikai būna su ja, tačiau artėja mokykla, todėl abiem vaikams reikės supirkti mokyklos reikmenis, pratybas, uniformas, sporto aprangas, būrelių aprangas. Todėl jos anksčiau teiktos išlaidos jau neatitinka realybės, vien pratybos abiem vaikams kainuos 140 Eur (abiem po 70 Eur). Taip pat pačios ieškovės turtinė padėtis artimiausiu metu ženkliai keisis, nes gims vaikas, ji gaus mažesnes pajamas, o išlaidos padidės.

9. 2023-10-27 teisme gauta išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) išvada dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, kurioje Tarnyba, ištyrusi ieškovės šeimos aplinkos sąlygas, išklausiusi atsakovo ir vaiko nuomonę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis ir CK 3.178 straipsnio 2 dalimi, 3.156 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3.196 straipsniu ir suformuluota teismų praktika, bei atsižvelgusi į nepilnamečių A. Ž. ir T. Ž. poreikius ir interesus, teikia pirminę preliminarią išvadą, kad ieškovės O. K. prašoma priteisti vaikams išlaikymo suma – 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės iš tėvo, atsakovo M. Ž., yra pakankama, kad būtų užtikrinti ne tik būtiniausi A. Ž. ir T. Ž. poreikiai ir interesai, bet ir skiriamas tinkamas dėmesys vaikų laisvalaikiui, saviraiškos pomėgiams, lavinami jų gabumai.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu ieškovė O. K. paaiškino, kad viskas pabrango, kainos pakilo, atsirado didesnių išlaidų vaikams augant, vaikų drabužių kainos didėja pagal ūgį. Vaikų poreikiai auga jiems augant. Prieš tris metus nustatant išlaikymo dydį ji to neįvertino, nes jos buvo bloga psichologinė būklė, ji tuo metu nieko nereikalavo. Dabar situacija keičiasi. Siuntimo dėl A. dantų tiesinimo nėra, nes tos paslaugos yra mokamos. Valstybės apmokamoms paslaugoms yra eilės, o A. paslaugų reikėjo greitai. M. prie A. dantų neprisidėjo. M. išmokų neindeksavo visus tuos metus, ir nors dabar jau indeksuoja, toks išlaikymo dydis yra nepakankamas. Pinigų trūksta maistui, drabužiams, mokyklai. Jai pakeitus gyvenamąją vietą, nuomos mokesčio mokėti nebereikia, bet už komunalinius reikia mokėti, jie dalinasi, nes yra paskola, kurią moka jos draugas, bet ji moka už komunalinius mokesčius, kurie sudaro apie 100 – 150 Eur. A. nemokamo maitinimo mokykloje nebegaus, tik T. gaus, taip pat gaus ir pirmoko mokinio krepšelį. Prašo teismo jos ieškinį tenkinti.

11. Teismo posėdžio metu atsakovas M. Ž. paaiškino, kad jo vertinimu jo nurodyta suma 175 eurai yra reali, ką jis šiandien galėtų skirti vaikų globai, be to, ir O. padėtis pasikeitė, pasikeitė jos gyvenamoji vieta ir kitos finansinės išlaidos. Jis paskaičiavo kiek vaikams yra skiriama pinigų, ir gavosi 175 Eur vienam vaikui. Daug dalykų atkrito – darželis, už jį nebereikia mokėti, robotikos būreliai, vaikai su juo praleidžia trečdalį laiko, o jis vis tiek išlaikymą teikia. Tokio amžiaus vaikų poreikiai labai nekinta, viskas kainuoja panašiai – rūbai, batai, ar trečioje, ar penktoje klasėje. Ir T. niekas labai nepasikeis jam pradėjus eiti į mokyklą, nes nebereikės mokėti už darželį, o reikės nupirkti pratybas, bet jos perkamos metams. Vaikams galima skirti ir labai dideles pinigų sumas, bet reikia žiūrėti ir savo galimybes. Šiai dienai vaikų poreikiams užtikrinti tos pinigų sumos užtenka. Jo turtinė ir finansinė padėtis pasikeitė, nes pabrango komunalinės išlaidos, pabrango būsto paskola, viskas pabrango. Naujo turto jis neįgijo, dabar jis per mėnesį uždirba 1500 Eur, jam reikia mokėti būsto paskolą, komunalines išlaidas, draudimą, vaikams moka 408 Eur, maistas, transportas, kuras. Jam lieka po visų įsipareigojimų 300 eurų pragyvenimui. Jei jis turėtų iš ko skirti daugiau pinigų vaikams, jis tai darytų, bet šiuo metu neturi. Dėl vaikų užimtumo ir būrelių ieškovė su juo nieko nederina, ji tik informuoja, kokius būrelius vaikai lankys. Jo manymu, reikėtų žiūrėti ar jie gali leisti tokias išlaidas, o jeigu ieškovė gali sau leisti, tai ji ir turėtų mokėti. Ieškovė viena priima sprendimus, ir daug dalykų galima kitaip būtų išspręsti. Po santuokos nutraukimo vaikų poreikiai nepasikeitė, tik A. pradėjo į mokyklą eiti, atsirado būreliai. Pirmoje ir antroje klasėje niekas nesikeičia, darželio pinigai persikelia pratyboms ir niekas nesikeičia, neatsiras didesnių poreikių pas vaikus, nes tuos pačius būrelius ir toliau lankys.

Šalies argumentai

12. Ieškovės atstovė advokatė Vida Leonovienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė artimiausiu metu išeis dekretinių atostogų, todėl ji ir sakė, kad rugpjūtį turės daugiau laiko. Nors ieškinys buvo pateiktas praeitais metais, bet ieškinio netikslina, nes laikosi pozicijos, kad orientuojasi į minimalios algos kriterijų, ir kad tų įprastinių poreikių įrodinėti nereikia. Ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta nėra pasikeitusi, bet ji šiuo metu laukiasi, ji išsikraustė su vaikais pas draugą, įrodymų nėra, gali tik paaiškinti, kad namas yra su paskola, yra paskoliniai įsipareigojimai, ir namo išlaikymas taip pat kainuoja, tos išlaidos yra ir jų papildomai neįrodinėja. Bendrai vaikai turi būstą ir vaikų poreikiai į būstą yra užtikrinami. Įrodymų pateikti negali, bet jai išėjus į dekretą ji bus du metus ir už pirmuosius metus gaus 530 Eur per mėn., o už antruosius metus - 335 Eur per mėnesį, bet čia duomenys yra iš skaičiuoklės. Šiuo metu gali tik nurodyti tokius duomenis, nes įrodymų šiuo metu pateikti negali, nes jų dar nėra. Apie tai, kad vaikas turi problemų su dantimis atsakovas visą laiką žinojo, jis buvo informuojamas, taip pat ir apie būrelius. Vaikai nori lankyti būrelius, mama atliepia vaikų interesus. Robotika labai populiari, vaikai labai nori lankyti. Ieškovė visą laiką informuoja, o iš atsakovo yra noras vengti prisidėti.

Atsiliepimas

13. Atsakovo atstovė advokatė Sigita Mačytė – Šulskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytos aplinkybės dėl padidėjusių vaikų poreikių, priešieškinio reikalavimai, pakeitus susitarimą dėl bendravimo tvarkos, yra pagrįsti, todėl prašo patenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimus, o ieškinį atmesti.

14. Posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog institucija ieškovės ieškinį vertina, kaip pagrįstą. Mano, kad priteistas išlaikymas yra per mažas. Kiekvienam vaikui po 175 eurus kas mėnesį užtikrintų tik pačius būtiniausius vaikų poreikius. Ieškovės prašymas priteisti po 300 eurų labiau užtikrintų vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Patikslintas priešieškinis atmestinas.

Tvirtintina šalių sudaryta taikos sutartis.

15. Atsakovas M. Ž. priešieškiniu prašė pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 dalies 1 punktą, susijusį su nepilnamečių vaikų bendravimu su skyrium gyvenančiu tėvu. Nagrinėjamu atveju šalims pavyko pasiekti taikų susitarimą, sudarant taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, tačiau nepavyko susitarti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl šioje dalyje tarp šalių liko ginčas, kuris išspręstinas teismo sprendimu.

16. Teisė sudaryti taikos sutartį šalims numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnyje ir šalys bet kurioje proceso stadijoje gali bylą baigti taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nustatė, kad šalių pateikta taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo neprieštarauja įstatymų reikalavimams, nepilnamečių vaikų interesams, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, šalių prašymas dėl taikos sutarties, kuria išsprendžiama dalis priešieškinio reikalavimų, patvirtinimo tenkintinas, tvirtintina šalių pateikta taikos sutartis ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, CK 6.983 straipsnis, CK 6.985 straipsnis). Į teismo sprendimo rezoliucinę dalį perkeltintinos tik tos prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygos ir punktai, dėl kurių šalys pasiekė susitarimą.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis).

18. Byloje nustatyta, kad nepilnametė A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametis T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės O. K. ir atsakovo M. Ž. vaikai. O. K. ir atsakovo M. Ž. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendimu patvirtinta šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurios 4 ir 5 punktais šalys nusistatė, kad atsakovas mokės išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

19. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma padidinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi sutartą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, motyvuojant pakitusiais nepilnamečių vaikų poreikiais ir ženkliai padidėjusiu jų išlaikymu.

21. Teismo vertinimu, šiuo metu nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, sudarantis po 150 Eur (su indeksavimu - 204 Eur) per mėnesį kiekvienam vaikui, nebėra pakankamas visiems vaikų poreikiams užtikrinti, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimas dėl jo padidinimo.

22. Ieškovė nurodė, kad dukrai reikalingos ortodonto paslaugos dėl kreivų dantų ir blogo sakandžio. Šalių duktė A., gimusi (duomenys neskelbtini), išaugo, pradėjo lankyti mokyklą, lanko įvairius būrelius, jai reikia pirkti rūbus, avalynę. Šalių sūnus T. nuo (duomenys neskelbtini) pradės eiti į mokyklą, taip pat lanko įvairius užsiėmimus, būrelius ir dėl to yra patiriamos išlaidos, įskaitant išlaidas rūbams, avalynei, laisvalaikiui, pramogoms.

23. Atsakovas iš esmės nepaneigė ieškovės nurodytų ir teismo aptartų padidėjusių nepilnamečių vaikų poreikių ikimokyklinei, mokyklinei ir po mokyklinei veiklai, laisvalaikiui, pramogoms ir kitų poreikių patenkinimui. Esminis atsakovo nesutikimas su ieškovės prašymu padidinti išlaikymą šalių vaikams yra susijęs su tuo, jog atsakovo nuomone jis, praleisdamas su vaikais didelę laiko dalį (pradžioje teismo proceso atsakovas laikėsi pozicijos, kad jo bendravimas su vaikais sudaro 50 proc. laiko, vėliau pozicija pakito į santykį 2:1, t. y., kad atsakovas su vaikais praleidžia 30 procentų bendro laiko, taip pat 2 mėn. atostogų per metus), ir kadangi vaikai daug būna su juo, jis patiria išlaidas, tad jo dalis turėtų būti mažesnė, ir dėl to jis byloje pareiškė priešpriešinį reikalavimą, kuriuo šalių susitartą išlaikymo dydį vaikams – po 150 Eur, kuris pritaikius indeksacija sudaro 204 Eur kiekvienam vaikui ir šią sumą atsakovas moka šiuo metu, prašė sumažinti iki 175 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nurodydamas, kad tai yra net didesnė pinigų suma, skiriama vieno iš tėvų, nei objektyviai yra būtina vaikų poreikiams patenkinti.

24. Taip pat pastebėtina, jo per bylos nagrinėjimo laiką ieškovės O. K. padėtis pasikeitė. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji laukiasi, nors medicininių įrodymų į bylą nepateikė, tačiau ši aplinkybė buvo akivaizdi, taip pat paaiškino, jog ji yra suplanavusi vaiko priežiūros atostogose būti 2 metus, todėl jos gaunamos pajamos bus ženkliai mažesnės, pirmuosius metus sudarys 530 Eur per mėn., o antruosius - 335 Eur per mėn., ir kad šie duomenys yra iš viešai skelbiamos skaičiuoklės.

25. Šalių susitarimas dėl išlaikymo vaikams teismo buvo patvirtintas dar 2020 metais. Per šį laikotarpį minimalus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo, neišvengiamai su minimalaus darbo užmokesčio kilimu išaugo ir pragyvenimo lygis, todėl teismui nekyla abejonių, kad šiuo metu šalių susitartas 150 Eur dydžio vienam vaikui teiktinas išlaikymas (be indeksacijos) nėra pakankamas patenkinti būtiniausius jų poreikius. Taip pat vaikų poreikių negali užtikrinti atsakovo prašoma priteisti iš jo vaikams išlaikyti skirta suma, sudaranti 175 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

26. Spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas vaikams būtų optimalus ir atitiktų tiek šalių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesus, teismas atsižvelgia ne tik į šiuo metu gaunamas šalių pajamas ir galimybes, tačiau ir į jų galimybes teikti išlaikymą vaikams ateityje, nes teismo sprendimo taikymas būtų nukreiptas ir į ateitį, siekiant išvengti papildomų konfliktų tarp šalių, naujų bylų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo užvedimo teisme.

27. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ir ateityje jo pajamos dėl to neišvengiamai mažės, be to, atsakovas pats nurodė, kad dirba, jo darbinės pajamos siekia 1500 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių asmenų atsakovas neturi, turi nekilnojamojo turto, taip pat turi finansinių įsipareigojimų (būsto paskola). Pažymėtina, kad atsakovas su išlaikymo vaikams padidinimu nesutiko motyvuodamas tuo, jog jo pajamos jam neleidžia teikti didesnio išlaikymo vaikams. Tačiau atsakovas turi ieškoti galimybių dirbti ir užsidirbti papildomai ar gauti didesnes darbines pajamas, tokiu būdu pagerinant savo finansinę padėtį, ir atitinkamai padidinant savo indėlį į padidėjusių vaikų poreikių patenkinimą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

28. Šioje byloje šalys sudarė taikos sutartį dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, kuria susitarė, kad „ tėvas su vaikais praleidžia kas antrą savaitę trečiadienį pasiimdamas juos iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui arba iš motinos gyvenamosios vietos ir pirmadienį pristato juos į ugdymo įstaigas; tėvas su vaikais praleidžia pusę visų vaikų mokyklinių bei vasaros atostogų. Poriniais metais taip praleidžiama pirmoji atostogų pusė, o neporiniais metais antroji pusė. Tarpusavio susitarimu tėvai gali keisti šį eiliškumą.“, ši taikos sutartis bus patvirtinta šiuo teismo sprendimu.

29. Iš šalių sutartos bendravimo tvarkos matyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitę trečiadienį pasiimdamas juos iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui arba iš motinos gyvenamosios vietos ir pirmadienį pristato juos į ugdymo įstaigas atsakovas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi pozicijos, jog ir šiuo metu jis intensyviai bendrauja su vaikais, pramogauja, tenkina jų poreikius ir dėl to patiria išlaidas. Todėl atsižvelgiant į šalių sutartą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, jos intensyvumą, spręstina, kad susitarta bendravimo tvarka iš esmės užtikrina šiuo metu susiklosčiusių šalių santykių su nepilnamečiais vaikais stabilumą ir jų įgyvendinimą ateityje, atitinka susiformavusią tėvo ir vaikų bendravimo tvarką ir jos tęstinumą ateityje.

30. Teismo vertinimu, svarbu akcentuoti, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).

31. Todėl atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas, kuriuo jis prašo pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 ir 5 punktus, nustatant, kad atsakovas M. Ž. įsipareigoja teikti nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir T. Ž. išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, netenkintinas (CPK 185 straipsnis).

32. Tuo tarpu sprendžiant dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

33. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).

34. Pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (708,42 Eur – 96,25 Eur = 612,18 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306,09 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,18 Eur : 2 = 306,09 Eur).

35. Šioje byloje ieškovė teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą nuo 150 Eur (su indeksavimu - 204 Eur) iki 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sumą, kuri yra minimali ir neįrodinėtina išlaikymo vaikams suma, ji šios sumos pagrįsti ir įrodyti neprivalo. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

36. Teismas pažymi, kad abu šalių vaikai šiuo metu yra tokio amžiaus, kai itin svarbu lavinti jų gabumus, atskleisti talentus ir pomėgius, dėl ko visapusiškai turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji ar minimalieji poreikiai. Todėl atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog 300 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra pagrįsta ir logiška, atitinkanti vaikų amžių ir poreikius, tokia suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.

37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, suformuotą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nuo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 priėmimo padidėjo bendrosios išlaidos šalių nepilnamečių vaikų A. Ž. ir T. Ž. poreikiams tenkinti, ir nors atsakovas bendrauja su vaikais, leidžia kartu laiką, pramogauja, patiria dėl to papildomas išlaidas, tačiau šios išlaidos nepripažintinos kaip ženklios ir sudarančios pagrindą mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, nes didesnė našta, išlaikant, prižiūrint vaikus, tenkinant jų kasdienius poreikius, įskaitant ir sergančių vaikų gydymą, jų priežiūrą, tenka kartu su nepilnamečiais vaikais gyvenančiai ieškovei.

38. Todėl įvertinus, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo taip pat nukreiptas ir į perspektyvą, vaikų ateities poreikių tenkinimą, taip pat įvertinus ir aplinkybes dėl atsakovo perspektyvos galimybių daugiau dirbti ir užsidirbti, tikslinga padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Manytina, kad padidinta priteistina suma garantuos būtinas vaikų raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

39. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės ieškinys tenkintinas, pakeičiant 2020 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/202 nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (nuo 2023-10-04) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiams A. Ž. ir T. Ž., sudarantį po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

40. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

41. Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

42. Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaikų poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikams dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

44. Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkinamas, o atsakovo patikslintas priešieškinis atmetamas, ieškovė įgijo teisę į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patenkinus ieškinį ir atmetus patikslintą priešieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neatlyginamos.

45. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovai už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį šioje dalyje patenkinus, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kuris yra 81 Eur (300 x 12 x 3% x 75% = 81), valstybei priteistinas iš atsakovo.

46. Atsakovas M. Ž. už priešieškinio reikalavimą pakeisti nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais sumokėjo 109,00 Eur žyminio mokesčio. Kadangi dėl šio reikalavimo tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atsakovui M. Ž. grąžintini 75 % sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 81,75 Eur.

47. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, t. y. ieškovo mokėtiną žyminį mokestį (81 Eur) įskaičius su jam grąžintinu žyminiu mokesčiu (81,75 Eur), ieškovui grąžintina 0,75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024-04-03 mokėjimo nurodymu Nr. 135 per Swedbank AB.

48. Iš 2024 m. liepos 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išduotos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą patirta 645,83 Eur išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 645,83 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

49. Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes patirta suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės O. K. ieškinį patenkinti.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punktus

ir priteisti iš atsakovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiam sūnui T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo 2023-10-04, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise priteistų lėšų tvarkytoja iki A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės.

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atsakovo M. Ž. patikslintą priešieškinį atmesti.

Patvirtinti šalių 2024 m. birželio 19 d. sudarytą taikos sutartį (dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo), kuria šalys susitarė pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 patvirtintą O. K. ir M. Ž. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 7 dalies 1 punktą, jį išdėstant taip:

„7.1. tėvas su vaikais praleidžia kas antrą savaitę trečiadienį pasiimdamas juos iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui arba iš motinos gyvenamosios vietos ir pirmadienį pristato juos į ugdymo įstaigas;

Tėvas su vaikais praleidžia pusę visų vaikų mokyklinių bei vasaros atostogų. Poriniais metais taip parleidžiama pirmoji atostogų pusė, o neporiniais metais antroji pusė. Tarpusavio sutarimu tėvai gali keisti šį eiliškumą.“

Civilinę bylą dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, nutraukti.

Grąžinti atsakovui M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 0,75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024-04-03 mokėjimo nurodymu Nr. 135 per Swedbank AB. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 645,83 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 83 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė