- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-107-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01050-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- M. Ž.
- Ieškovas
- O. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Linos Žemaitienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir pagal atsakovo M. Ž. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. K. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Utenos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo M. Ž. priteisti: išlaikymą nepilnametei dukrai A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) d., nuo kreipimosi į teismą dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki jos pilnametystės bei išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) d., nuo kreipimosi į teismą dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki jo pilnametystės, minėtas sumas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo teisinės pagalbos išlaidas. Su patikslintu priešieškiniu nesutiko.
2. Nurodė, kad Utenos apylinkės teismo2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina O. Ž.. Ieškovei, gyvenant kartu su vaikais, tenka didesnė finansinės atsakomybės našta, užtikrinant dukters ir sūnaus poreikių tenkinimą. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik treji metai, per šį laikotarpį žymiai padidėjo vaikų išlaikymo išlaidos, nes, vaikams augant, jų poreikiai didėja. Be to, pasikeitė ekonominė šalies situacija, pastoviai brangsta paslaugos ir prekės, kyla minimali mėnesio alga. Atsakovas moka kiekvienam vaikui po 150 Eur, tačiau sumų neindeksuoja, į ieškovės prašymus mokėti vaikams daugiau nereaguoja. Ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 900 Eur. Ji neturi nei nekilnojamojo, nei registruoto kilnojamojo turto. Po santuokos nutraukimo su vaikais gyvena nuomojamame bute. Ji neišgali pilnai tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius. A. mėnesio poreikiai yra apie 830 Eur, T. – apie 786 Eur.
3. Atsakovo argumentai dėl išlaikymo dydžio sumažinimo yra nepagrįsti, nes jis buvo informuotas tiek apie būtinas odontologo paslaugas, tiek apie vaikų būrelius. Žinodama neigiamą atsakovo poziciją ir siekdama užtikrinti vaikų užimtumą, jų ugdymą, ji skiria lėšas vaikų popamokinei veiklai, nes vaikai nori lankyti, bendrauti, realizuoti save srityse, kurios jiems patinka. Išlaikymo dydis, nurodytas atsakovo priešieškinyje, yra visiškai nerealus. Ieškovė nėra mačiusi atsakovo vaikams nupirktų naujų batų, striukių ir kitų būtiniausių reikmenų, todėl jo anksčiau teiktos išlaidos neatitinka realybės. Artimiausiu metu taip pat ženkliai keisis ieškovės turtinė padėtis, nes, gimus vaikui, ji gaus mažesnes pajamas, o išlaidos padidės.
Šalies argumentai
4. Atsakovas M. Ž. su ieškiniu nesutiko, byloje pateikė priešieškinį, kuriame patikslinęs reikalavimus prašė pakeisti Utenos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu patvirtintos O. Ž. ir M. Ž. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 7 dalies 1 punktą, nustatant, kad: „7.1. tėvas su vaikais praleidžia kiekvieną savaitgalį. Vieną savaitgalį tėvas vaikus penktadienį pasiima iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui arba iš motinos gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. ir pirmadienį pristato juos į jų ugdymo įstaigas arba į motinos gyvenamąją vietą iki 8:00 val. Kitą (sekantį) savaitgalį tėvas vaikus penktadienį pasiima iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui arba iš motinos gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. ir antradienį pristato juos į jų ugdymo įstaigas arba į motinos gyvenamąją vietą iki 8:00 val.” arba „7.1. tėvas su vaikais praleidžia kas antrą savaitę, pasiimdamas juos pirmadieniais iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui arba iš motinos gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. ir kitos savaitės pirmadienį pristato juos į jų ugdymo įstaigas arba į motinos gyvenamąją vietą iki 8:00 val.“; 4 ir 5 dalis, nustatant, kad: „4. M. Ž. įsipareigoja teikti nepilnamečiui vaikui T. Ž. išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“; „5. M. Ž. įsipareigoja teikti nepilnamečiui vaikui A. Ž. išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad jis tinkamai vykdo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, dalyvauja vaikų auklėjime, ugdyme, rūpinasi jų sveikata, apranga, avalyne, kitais būtiniausiais daiktais, moka ugdymo įstaigų bei kitas išlaidas.
6. Atsakovas, praleisdamas su vaikais daugiau nei trečdalį laiko bei pusę jų mokyklinių atostogų laiko, tenkina jų poreikius. Pagal nusistovėjusią praktiką nuolatines vaikams tenkančias išlaidas, pvz., mokestį už ugdymo įstaigą, būrelius apmoka ieškovė. Nuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo, pritaikius išmokų indeksavimą, atsakovui tenkantis mokėti išlaikymo dydis šiai dienai sudaro po 204 Eur kiekvienam vaikui, kas atsakovui yra per didelė našta, tiek vertinant jo finansinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus, tiek atsižvelgus, kad didelę dalį laiko vaikai praleidžia su juo ir tuo metu jis patiria išlaidas jų išlaikymui. Abiem tėvams po lygiai tenkanti papildomų, nuolatinių vaikų išlaikymo dydžio dalis sudaro: A. beveik po 70 Eur, T. – po 35 Eur. Dalis papildomų išlaidų atsirado tik pačios ieškovės vienasmeniškai priimtais sprendimais. Išlaidos vaikų laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms, dovanoms neturėtų būti skaičiuojamos, nes pagal bendravimo su vaikais tvarką tokio pobūdžio išlaidas patiria abu tėvai vienodai. Išlaidos vaikų būtiniausiems poreikiams tenkinti sudaro: maistui – po 200 Eur, drabužiams – po 50 Eur, avalynei – po 40 Eur, higienos priemonėms – po 20 Eur, iš viso apie po 310 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Ieškovės nurodomi išlaidų vaikams dydžiai yra aiškiai padidinti ir nerealūs. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio sūnui pradėjus lankyti mokyklą, jam pirmoje ir antroje klasėje bus skiriamas nemokamas maitinimas, o tai irgi turi įtakos patiriamų būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidų dydžiui. Kadangi vaikai su atsakovu praleidžia trečdalį laiko, su ieškove praleidžiamu laiku jų būtinųjų poreikių tenkinimui reikia vidutiniškai po 206 Eur, tai atsakovui tenkanti dalis sudaro po 103 Eur. Iš viso iš atsakovo teiktino išlaikymo A. Ž. dalis sudaro 173 Eur, T. Ž. – 138 Eur. Ieškovė kiekvieną mėnesį gauna valstybės mokamas išmokas vaikams, kurios sudaro po 96, 25 Eur kiekvienam vaikui, o pagal kasacinio teismo praktiką iš tėvų priteistino išlaikymo dydis mažinamas valstybės mokama išmoka vaikui. Atsakovas sutinka prie vaikų išlaikymo prisidėti netgi didesne dalimi, nei objektyviai yra būtina, ir skirti jiems kiekvienam po 175 Eur kas mėnesį, kad būtų užtikrinti ir bet kokie kiti papildomi vaikų poreikiai.
7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti vaikams išlaikymo suma – 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės iš tėvo atsakovo M. Ž. yra pakankama, kad būtų užtikrinti ne tik būtiniausi A. Ž. ir T. Ž. poreikiai ir interesai, bet ir skiriamas tinkamas dėmesys vaikų laisvalaikiui, saviraiškos pomėgiams, lavinami jų gabumai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Utenos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino – pakeitė Utenos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punktus ir priteisė iš atsakovo M. Ž., nepilnametei dukrai A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiam sūnui T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo 2023 m. spalio 4 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė O. K. uzufrukto teise priteistų lėšų tvarkytoja iki A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) d., pilnametystės; atsakovo M. Ž. patikslintą priešieškinį atmetė. Civilinę bylą dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, nutraukė. Patvirtino šalių 2024 m. birželio 19 d. sudarytą taikos sutartį (dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo), kuria šalys susitarė pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 patvirtintą O. K. ir M. Ž. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 7 dalies 1 punktą, jį išdėstant: „7.1. tėvas su vaikais praleidžia kas antrą savaitę trečiadienį pasiimdamas juos iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui arba iš motinos gyvenamosios vietos ir pirmadienį pristato juos į ugdymo įstaigas; Tėvas su vaikais praleidžia pusę visų vaikų mokyklinių bei vasaros atostogų. Poriniais metais taip parleidžiama pirmoji atostogų pusė, o neporiniais metais antroji pusė. Tarpusavio sutarimu tėvai gali keisti šį eiliškumą“. Grąžino atsakovui M. Ž. 0,75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 135 per Swedbank AB. Priteisė iš atsakovo M. Ž. valstybės naudai 645,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
9. Teismas sprendė, kad atsakovas iš esmės nepaneigė ieškovės nurodytų padidėjusių nepilnamečių vaikų poreikių ikimokyklinei, mokyklinei ir po mokyklinei veiklai, laisvalaikiui, pramogoms ir kitų poreikių tenkinimui. Ieškovės padėtis per bylos nagrinėjimo laikotarpį pasikeitė. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog laukiasi. Nors medicininių įrodymų į bylą ji nepateikė, tačiau ši aplinkybė buvo akivaizdi. Ieškovė paaiškino, jog yra suplanavusi vaiko priežiūros atostogose būti 2 metus, todėl jos gaunamos pajamos bus ženkliai mažesnės: pirmuosius metus sudarys 530 Eur/mėn., o antruosius – 335 Eur/mėn., šie duomenys yra iš viešai skelbiamos skaičiuoklės.
10. Šalių susitarimas dėl išlaikymo vaikams teismo buvo patvirtintas 2020 metais. Per šį laikotarpį minimalus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo, kartu neišvengiamai išaugo ir pragyvenimo lygis, todėl neabejotina, kad šiuo metu šalių susitartas 150 Eur dydžio vienam vaikui teiktinas išlaikymas (be indeksacijos) nėra pakankamas patenkinti būtiniausius jų poreikius. Taip pat vaikų poreikių negali užtikrinti atsakovo prašoma priteisti iš jo išlaikymo vaikams suma, sudaranti 175 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
11. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ir ateityje jo pajamos dėl to neišvengiamai mažės. Jis nurodė, kad dirba, jo darbinės pajamos siekia 1 500 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių asmenų atsakovas neturi. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, taip pat turi finansinių įsipareigojimų (būsto paskola). Atsakovas su išlaikymo vaikams padidinimu nesutiko nurodęs, jog jo pajamos jam neleidžia teikti didesnio išlaikymo vaikams. Tačiau atsakovas turi ieškoti galimybių dirbti ir užsidirbti papildomai ar gauti didesnes darbines pajamas, tokiu būdu pagerinant savo finansinę padėtį, ir, atitinkamai, padidinant savo indėlį į padidėjusių vaikų poreikių patenkinimą.
12. Iš šalių sutartos ir šiuo teismo sprendimu patvirtintinos bendravimo tvarkos matyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitę, trečiadienį pasiimdamas juos iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui arba iš motinos gyvenamosios vietos, o pirmadienį pristato juos į ugdymo įstaigas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi pozicijos, jog jis intensyviai bendrauja su vaikais, pramogauja, tenkina jų poreikius ir dėl to patiria išlaidas. Todėl, atsižvelgus į šalių sutartą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, jos intensyvumą, spręstina, kad susitarta bendravimo tvarka iš esmės užtikrina susiklosčiusių šalių santykių su nepilnamečiais vaikais stabilumą ir jų įgyvendinimą ateityje, atitinka susiformavusią tėvo ir vaikų bendravimo tvarką ir jos tęstinumą ateityje. Todėl atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4 ir 5 dalių pakeitimo netenkintinas.
13. Kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (708,42 Eur – 96,25 Eur = 612,18 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306,09 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,18 Eur : 2 = 306,09 Eur). Atsižvelgus, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sumą, kuri yra minimali ir neįrodinėtina išlaikymo vaikams suma, ji šios sumos pagrįsti ir įrodyti neprivalo. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai.
14. Abu šalių vaikai šiuo metu yra tokio amžiaus, kai itin svarbu lavinti jų gabumus, atskleisti talentus ir pomėgius, dėl ko visapusiškai turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji ar minimalieji poreikiai. Todėl spręstina, jog 300 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra pagrįsta ir logiška, atitinkanti vaikų amžių ir poreikius, tokia suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.
15. Nuo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020 priėmimo padidėjo bendrosios išlaidos šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti ir nors atsakovas bendrauja su vaikais, leidžia kartu laiką, pramogauja, dėl to patiria papildomas išlaidas, tačiau šios išlaidos nepripažintinos kaip ženklios ir sudarančios pagrindą mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, nes didesnė našta, išlaikant, prižiūrint vaikus, tenkinant jų kasdienius poreikius, įskaitant ir sergančių vaikų gydymą, jų priežiūrą, tenka kartu su nepilnamečiais vaikais gyvenančiai ieškovei.
16. Įvertinus, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra nukreiptas ir į perspektyvą, vaikų ateities poreikių tenkinimą, taip pat įvertinus ir aplinkybes dėl atsakovo perspektyvos galimybių daugiau dirbti ir užsidirbti, tikslinga padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Padidinta priteistina suma garantuos būtinas vaikų raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
17. Patenkinus ieškinį ir atmetus patikslintą priešieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neatlyginamos. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį šioje dalyje tenkinus, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kuris yra 81 Eur, valstybei priteistinas iš atsakovo. Atsakovas už priešieškinio reikalavimą pakeisti nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį. Kadangi dėl šio reikalavimo šalys sudarė taikos sutartį, atsakovui grąžintini 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 81,75 Eur. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, jam grąžintina 0,75 Eur žyminio mokesčio. Iš 2024 m. liepos 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išduotos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad, teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą, patirta 645,83 Eur išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 645,83 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniame skunde atsakovas M. Ž. prašė panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išskyrus jo dalį dėl 2024 m. birželio 19 d. šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovo patikslintą priešieškinį tenkinti ir perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Faktiškai atsakovas su vaikais praleisdavo 14-16 dienų per mėnesį, tuo pačiu mokėjo ir ieškovei šalių sutartą išlaikymą vaikams. Atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo susijęs būtent su jo bendravimo su vaikais tvarka, su jais praleidžiamu laiku, kuriuo atsakovas taip pat patiria papildomas išlaidas jų išlaikymui. Tačiau atsakovo priešieškinio reikalavimas ir jo motyvai faktiškai net nebuvo nagrinėjami, nevertintos reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Pagal šalių susitarimą tėvas su vaikais praleidžia apie 30 procentų bendro laiko, be to, pusę visų jų mokyklinių bei vasaros atostogų, o tai sudaro maždaug 2 mėnesius per metus. Šiuo laiku vaikais visapusiškai rūpinasi ir juos išlaiko tėvas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tuo laikotarpiu jis patiria tik nežymias išlaidas. Atsakovas pateikė patiriamų išlaidų vaikų poreikiams įrodymus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir šių įrodymų nevertino. Teismas turėjo atsižvelgti į šalių susitarimą dėl tėvo bendravimo su vaikais, šio bendravimo intensyvumą, pasisakyti apie išlaikymo vaikams teikimo tvarką tuo laikotarpiu, kai vaikai visą mėnesį arba didesnę mėnesio dalį praleis su atsakovu, tačiau to nepadarė. Teismo sprendimas laikytinas ne tik realiai neįgyvendinamu, tačiau ir užprogramuojantis, kad, atsakovui neišgalint jo vykdyti, susidarys įsiskolinimas, kurio priverstinis išieškojimas tik blogins ne tik jo, tačiau ir vaikų padėtį. Išlaidos vaikų laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms, dovanoms neturėtų būti įskaičiuojamos, nes tokio pobūdžio išlaidas patiria abu tėvai vienodai. Bendrai per mėnesį atsakovui tenkanti išlaikymo vaikams dalis ir sudaro ne mažiau nei 300 Eur, kuri teismo vertimu yra pakankama. Tačiau ši išlaikymo dalis buvo netinkamai ir neproporcingai paskirstyta tarp šalių. Pasisakydamas apie ieškovės turtinę padėtį, teismas vertino jokiais įrodymais nepagrįstas aplinkybes apie artimiausiu metu sumažėsiančias jos pajamas. Dėl to, kad ieškovė laukiasi, jos įsipareigojimų esamiems vaikams vykdymo negalima perkelti kitam tėvui. Vaikių išlaikymui per mėnesį atsakovui skiriant po 175 Eur kiekvienam vaikui, tokia pačia dalimi prisidedant ieškovei ir gaunat iš valstybės išmokas vaikams, kiekvienam po 150 Eur, bendra mėnesinė išlaikymo kiekvienam vaikui suma yra 500 Eur.
18.2. Teismas esminę reikšmę suteikė ne toms aplinkybėms, kurios yra pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti, kas lėmė netinkamą CK 3.201 straipsnio taikymą. Teismas nevertino aktualių aplinkybių ir išlaikymo didinimo poreikį motyvavo tik tuo, kad šalių duktė A. išaugo, pradėjo lankyti mokyklą, lanko įvairius būrelius, jai reikia pirkti rūbus, avalynę. Šalių sūnus T. nuo 2024 m. rugsėjo mėn. pradės eiti į mokyklą, taip pat lanko įvairius užsiėmimus, būrelius ir dėl to yra patiriamos išlaidos, įskaitant išlaidas rūbams, avalynei, laisvalaikiui, pramogoms. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas keisti išlaikymo dydį CK 3. 201 straipsnio prasme. Tokio pobūdžio aplinkybių pasikeitimas savaime nelemia išlaikymo išlaidų padidėjimo. Teismas neįvertino, kad šalys dėl atsakovo vaikams teiktino išlaikymo dydžio susitarė gera valia 2020 metais, iš esmės patvirtindamos, kad vaikų poreikiai bus tenkinami tokia apimtimi, kokią leidžia jų turtinė padėtis. Jos laisva valia įvertino savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius. Teismas neatsižvelgė, kad nuo šalių susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo gana neilgas laiko tarpas – 3 metai. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė klinikos „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu patvirtintą paslaugų kainininką, tačiau šis dokumentas jokia apimtimi nepatvirtina patiriamų išlaidų. Teisme ieškovė patvirtino, kad dėl nemokamų paslaugų teikimo ji nesidomėjo. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pragyvenimo lygio pokyčiai sudaro pagrindą didinti priteistą išlaikymo dydį. Dėl indeksavimo mokamas išlaikymo dydis padidėjo ketvirtadaliu, o toks pokytis laikytinas pakankamu kompensuoti išaugusį pragyvenimo lygį. Teismas nevertino, kad tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra intensyvi, sudaro daugiau nei 30 proc. viso su vaikais praleidžiamo laiko ir tėvui taip pat tenka išlaidos susijusios su vaikų kasdiene priežiūra. Ieškovė neįrodė ir iš esmės net neįrodinėjo, kad vaikų poreikiai esmingai pasikeitė po to, kai teismo sprendimu buvo priteistas jiems išlaikymas, taigi nebuvo teisinio pagrindo taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Teismas rėmėsi tiek teisiniu reguliavimu, tiek teismų praktika aktualia nustatant, o ne keičiant išlaikymo dydį.
18.3. Teismas visiškai nevertino realių šalių nepilnamečių vaikų poreikių, formaliai rėmėsi minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, kuris pagal kasacinio teismo išaiškinimus, neturėtų būti vertinamas kaip nekvestionuojamas. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikams yra aiškiai padidintos ir nepagrįstos. Ypač didelę dalį ieškovės nurodytų išlaidų vaikams sudaro išlaidos laisvalaikiui, pramogoms, gimtadieniams, dovanoms, atostogoms. Taip pat nepagrįstai didelės pateikiamos išlaidos vaikų drabužiams ir avalynei. Visos kitos išlaidos yra iš esmės artimos atsakovo skaičiuojamų išlaidų dydžiams. Teismas nevertino atsakovo teiktų argumentų nei dėl vaikų poreikių, nei dėl jiems skirtų išlaidų dydžio. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad išlaidų vaikams klausimai sprendžiami su atsakovu nesitariant, teismas į tai neatsižvelgė, kaip ir neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes, t. y., kad iki sprendimo byloje priėmimo pasikeitė ieškovės gyvenamoji vieta ir dėl to sumažėjo išlaidos būstui. Pati ieškovė nesiima elementarių veiksmų mažinti tėvams tenkančią vaikų aprūpinimo išlaidų dalį.
18.4. Teismas objektyviai neįvertino atsakovo turtinės padėties ir galimybių teikti priteistą išlaikymą. Apeliantas turi gyvenamąjį namą, kuriame ir gyvena, tačiau šį turtą, kaip ir būsto paskolą, turėjo ir 2020 metais, kai su ieškove susitarė dėl išlaikymo vaikams dydžio. Tiek nurodytas turtas, tiek kreditoriniai įsipareigojimai buvo įgyti, šalims dar gyvenant santuokoje ir planuojant ateitį kartu, tame tarpe ir bendrą paskolos bankui mokėjimą, kurios įmokos pastaraisiais metais išaugo ypač ženkliai. Atsakovo turtinė padėtis per šį laikotarpį nepagerėjo ir nepasikeitė. Atsakovui pragyvenimui lieka 400 eurų, kurių dalį jis skiria dar ir vaikų išlaikymui tuo metu, kai jie būna pas tėvą. Teismas, padidindamas iš atsakovo priteistą išlaikymo vaikams dydį iki 600 Eur per mėnesį, sudarė situaciją, kai tėvui pragyvenimui yra paliekama vos 200 Eur. Atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei vidutinis šalies mėnesinis darbo užmokestis, taigi, atsakovas ne tik deda pastangas, tačiau realiai gauna pakankamai gerą darbo užmokestį, atitinkantį jo išsilavinimą ir gebėjimus. Vaikams teikiamo išlaikymo padidinimas iki 600 Eur per mėnesį ir siūlymas atsakovui ieškoti galimybių dirbti ir užsidirbti papildomai iš esmės reiškia, kad jis turi ieškotis dar vieno papildomo darbo. Kita vertus, tai reiškia, kad tokiu būdu atsakovas visą savo laiką turėtų skirti darbui, o vaikams skiriamo laiko neliktų. Teismas nesivadovavo ir CK 3.198 straipsnio nuostata, pagal kurią teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.
18.5. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos byloje turi būti visiškai neatlyginamos. Atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, šalims sudarius taikos sutartį, laikytinas patenkintu, nors ir ne pilna apimtimi. Sudaryta taikos sutartimi šalys nusprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą palikti spręsti teismui, taigi, patirtos išlaidos turėjo būti paskirstytos CPK nustatyta tvarka, atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį ir i?vertinant priez?astis, de?l kuriu? jos susidare?, tačiau teismas to nepadarė.
18.6. Teismas, iš esmės iš naujo nustatydamas išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams dydį, neatskleidė bylos esmės ir tinkamai nemotyvavo priimamo sprendimo.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė O. K. prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas nesilaikė teismo priimto sprendimo bei šalių susitarimo. Vaikus jis pasiimdavo tik tada, kada pats galėdavo. Atsakovas po teismo sprendimo du metus net nepervesdavo jiems priteisto išlaikymo ir tai patvirtina ieškovės pateikti banko išrašai. Atsakovas po santuokos nutraukimo su vaikais nėra praleidęs pusės jam skirto vaikų atostogų laiko. Atsakovas niekad nerodė noro bendradarbiauti dėl vaikų auklėjimo, jų užimtumo, gydymo. Situacija dar labiau pablogėjo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas visiškai su ieškove nebendrauja, nesitaria. Atsakovui po santuokos nutraukimo liko santuokoje įsigytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, jo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės. Atsakovas procesiniuose dokumentuose bei duodamas paaiškinimus teisme dėl vaikų poreikių nurodė, kad per mėnesį savo nepilnamečių vaikų išlaikymui skiria 1 040 Eur, taigi, pripažino, kad vaikų poreikiai yra ženkliai didesni, negu yra nurodžiusi ieškovė. Teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškiniu buvo prašoma padidinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi sutartą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismas pagrįstai nurodė, kad, atsižvelgus, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sumą, kuri yra minimali ir neįrodinėtina išlaikymo vaikams suma, ji šios sumos pagrįsti ir įrodyti neprivalo. Bet kokie ieškovės pasiūlymai dėl vaikų būrelių lankymo ar kitų vaikų reikalų sprendimo, tame tarpe ir gydymo, atsakovo buvo atmetami arba ignoruojami. Atsakovas niekada neskyrė lėšų vaikų drabužiams. Vaikai lanko karatė būrelį, baseiną bei dailės mokyklą. Visi būreliai yra mokami. Atsakovas papildomai neprisideda prie vaikų poreikių tenkinimo. Teismas tinkamai vertino ieškovės turtinę padėtį. Šalims nutraukiant santuoką, atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), o paskui perėjo į geriau apmokamą darbą. Teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas, teismų praktiką ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
21. Ieškovė su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė (duomenys neskelbtini) d. vaiko gimimo pažymėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
23. Ieškovė su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė (duomenys neskelbtini) d. Vaiko gimimo pažymėjimą.
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujai pateikti įrodymai yra išsiųsti ir kitiems proceso dalyviams, todėl laikytina, kad su jais kiti dalyviai yra susipažinę, tačiau prieštaravimų dėl jų prijungimo nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas bylos apeliacinio skundo nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 str.).
Dėl ginčo esmės
25. Apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas ir atmestas priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
26. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); taip pat protingi yra poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).
27. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
28. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo galios (CPK 279 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
30. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jo priteisto išlaikymo dydžiu, mano, jog jis yra per didelis. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo vaikų išlaikymui patiriamų išlaidų patvirtinančių duomenų, o vadovavosi ieškovės pateikta išlaikymo dydžio skaičiavimu.
31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikį, orientaciniu kriterijumi, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) buvo 924 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarė 709 Eur, todėl įvertinus padidėjusius šalių vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, valstybės vaikams mokamą išmokos dydį, sprendė, jog kiekvienas iš tėvų turėtų nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti po 300 Eur.
32. Pagrindas perskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra pasikeitę vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).
33. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
34. Nagrinėjamu atveju pagal prieš tai teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalių vaikams atsakovo skiriamas išlaikymas, nuo 2020 m. gruodžio 5 d. siekė po 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, kuris pritaikius indeksacija sudaro 204 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas praėjo ketveri metai, vaikai paaugo, abu jau lanko mokyklą, todėl, vadovaujantis teismų praktika, yra pagrindas konstatuoti, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, dėl to yra pagrindas spręsti klausimą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo.
35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
36. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
37. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, byloje nustatyta, kad ji savo vardu nekilnojamojo turto neturi, kartu su vaikais gyvena nuomojame bute, nuomos mokestis – 200 Eur per mėnesį. Nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. birželio mėn. ieškovė gavo 10 708,63 Eur darbo užmokestį, vidutiniškai po 950 Eur per mėnesį. Be to, ieškovei 2023 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais buvo išmokėta 514,50 Eur socialinę pašalpą, UAB. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovė planuoja dviejų metų motinystės atostogas ir, anot ieškovės, jos pajamos dar labiau sumažės, savaime nereiškia jos finansinės padėties pablogėjimo. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kaip šios atostogos bus apmokestinamos ir kiek realiai pajamų ji gaus, tačiau, tai nereiškia, kad ieškovė negaus jokios išmokos / pajamų. Be to, ieškovės motinystės atostogos vertintinos kaip jos teisė ir pasirinkimas, todėl ir ieškovės finansų planavimas priklauso nuo jos pasirinkimų. Iš byloje ieškovės pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, taip pat matyti, jog ji kartu su vaikais ir viena leidžia atostogas užsienyje. Be to, ieškovė sudarė teisinės pagalbos sutartį dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, nesikreipdama dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, kas taip pat patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis nėra bloga.
38. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”, jo vidutinės pajamos per mėnesį siekia apie 2 000 Eur; turi automobilį VOLVO, XC70, kiekvieną mėnesį moka investicinio draudimo įmokas (po 40 Eur kas mėnesį), turi paėmęs paskolą būsto įsigijimui, negrąžinta kredito suma 2023 m. rugpjūčio 15 d. sudarė 52 637,18 Eur, kiekvieną mėnesį mokama suma sudaro 338,14 Eur įmoką; mokėjimo terminas iki 2046 m. rugsėjo 15 d. Be to, atsakovas moka būsto išlaikymo mokesčius, turto draudimo įmokas.
39. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad po 2020 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, abu gauna nuolatines pajamas, ir nors atsakovas turi nekilnojamojo turto, automobilį, jo gaunamos pajamos yra didesnės, tačiau jo išlaidos taip pat didesnės (suteiktos būsto paskolos grąžinimas), be to, šalims reikia mokėti turto išlaikymo ir komunalinius mokesčius.
40. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaikų interesai nebūtų užtikrinti, juolab, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad išlaikymo padidinimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
42. Pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo civiliniame procese pareiga tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes bei tuo tikslu pateiktus į bylą įrodymus ir padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Taigi teismas įvykdė viską, kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą.
43. Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 600 Eur suma (indeksuota suma sudarytų 612,60 Eur). Skundžiamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga buvo 708 Eur atskaičius mokesčius, nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 777 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kas mėnesį už kiekvieną vaiką gauna valstybės skiriamas lėšas vaikui – po 96,25 Eur kiekvienam vaikui (vaiko pinigus; nuo 2025 m. sausio 1 d. ši išmoka siekia 122,5 Eur kiekvienam vaikui; be to, kiekvieną mėnesį ieškovė gaus papildomą 72,10 Eur išmoką vaikams iš gausių šeimų (kai šeimoje auga 3 ir daugiau vaikų), kurios turi būti naudojamos vaiko poreikių tenkinimui.
44. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, jog vaikai dalį laiko leidžia su atsakovu, atsakovas papildomai skiria lėšų vaikų poreikiams tenkinti, skiria laiką laisvalaikio praleidimui ir vaikų ugdymui. Tą patvirtina ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados (2023 m. spalio 8 d. Nr. 8SD-4300; 2024 m. gegužės 7 d. Nr. 8SD-1805), kur nurodyta, jog vaikai noriai bendrauja su tėvu, kartu leidžia laiką, tėvo gyvenamojoje vietovėje yra visos sąlygos vaikams augti, mokytis, užsiimti menais ir pomėgiais, leisti laisvalaikį (2023 m. spalio 25 d. aktas Nr. 8ŠTA-96; 2024 m. gegužės 8 d. aktas Nr. 8ŠTA-45; 2023 m. spalio 25 d. vaikų nuomonės išklausymo aktas Nr. 8VAIK-256; 2024 m. gegužės 6 d. vaikų nuomonės išklausymo aktas Nr. 8VAIK-80).
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad vienam vaikui reikalingas 807,20 Eur (612,60 Eur + 194,60 Eur) išlaikymas per mėnesį, juolab kad toks dydis viršija ir minimalią algą. Be to, kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos nesusidaro kiekvieną mėnesį, o vaikų poreikių tenkinimo išlaidos galėtų būti sumažintos racionaliai planuojant.
46. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, į tai, kad po 2020 m. gruodžio 5 d., kai išlaikymas vaikams buvo nustatytas po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, ją indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka praėjo ketveri metai, iš esmės pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal turimus duomenis ieškovės turtinė padėtis, atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių, vertintina kaip prastesnė nei atsakovo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė negalėtų gauti artimų vidutiniam darbo užmokesčiui pajamų, nors ir būdama vaiko priežiūros atostogose. Tuo tarpu atsakovas neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų gauti pajamų ar stengtis jų padidinti. Taip pat nėra ir duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, negalėjimą teikti 270 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui. Priešingai, atsakovo nurodytos aplinkybės apie jo gaunamą darbo užmokestį, jo patiriamas išlaidas, rodo, kad jis yra pajėgus teikti vaikams jų poreikius tenkinantį išlaikymą. atsakovui neturint kitų išlaikytinių, teismas, įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sprendžia, jog reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tenkintinas iš dalies ir materialinio išlaikymo suma didinama iki 270 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovui prie išlaikymo prisidedant 270 Eur per mėnesį suma, pridedant gaunamus vaiko pinigus, t. y. 194,60 Eur už kiekvieną vaiką per mėnesį, pačiai ieškovei prisidedant ženkliai mažesne 200-250 Eur suma, išaugę vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir atitiktų jų interesus. Tokio dydžio sumos priteisimas, atsižvelgiant į vaikų amžių, ir būtinus jų poreikius, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, anksčiau aptartą aktualią nagrinėjamos situacijos kontekste teismų praktiką, šalių galimybes ir realius vaikų poreikius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir T. Ž. skundžiamu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį iki 270 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
47. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
49. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, todėl apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 1 ir 5 d.).
50. Ieškovės ieškinys patenkintas 90 proc., apelianto (atsakovo M. Ž.) priešieškinis – 65 proc. Taigi, abi šalys turi teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
51. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl ieškinį šioje dalyje patenkinus iš dalies, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kuris yra 73 Eur (270 x 12 x 3 proc. x 75 proc.). Tokio pat dydžio žyminis mokestis mokėtinas ir už apeliacinį skundą, todėl iš atsakovo valstybei priteistina – 146 Eur žyminio mokesčio.
52. Atsakovas M. Ž. už priešieškinio reikalavimą pakeisti nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio. Kadangi dėl šio reikalavimo tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atsakovui M. Ž. grąžintini 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 82 Eur.
53. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, t. y. atsakovo mokėtiną žyminį mokestį (146 Eur) įskaičius su jam grąžintinu žyminiu mokesčiu (82 Eur), iš atsakovo valstybei priteistina 64 Eur (146 – 82) žyminio mokesčio.
54. Iš 2024 m. liepos 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išduotos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą patirta 645,83 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistina 550 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).
55. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė advokatei sumokėjo 500 Eur. Apeliacinį skundą tenkinus iš dallies iš atsakovo ieškovei priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.
56. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (konsultacijos, susipažinimas su bylos dokumentais, priešieškinio parengimas, atstovavimas teisme). Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 400 Eur. Kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkintas iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
57. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 250 Eur (700 – 450) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, sumažinant iš atsakovo M. Ž. priteisto išlaikymo dydį ir ją išdėstyti taip:
„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-5280-913/2020, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punktus
ir priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini) d. ir nepilnamečiam sūnui T. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini) d. išlaikymą po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo 2023 m. spalio 4 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise priteistų lėšų tvarkytoja iki A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) d. ir T. Ž., (duomenys neskelbtini) d. pilnametystės.
Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio (Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti pirmosios instancijos teismui).
Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.