Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui S. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus:

1. Atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka:

1.1. atsakovui S. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei R. Š. bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

1.2. ieškovei R. Š. iš atsakovo S. M. priteisti kompensaciją 92 500 Eur už ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 13 500 Eur bei ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 79 000 Eur.

2. Ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei R. Š. priteistos iš atsakovo S. M. piniginės kompensacijos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo užtikrinimui taikyti priverstinę hipoteką S. M. nekilnojamam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), bei pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

3. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarė, kad po santuokos nutraukimo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas bei pastatas – gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Turtas) yra padalinami taip: ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka: ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka: ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad tarp šalių kyla ginčas dėl Turto valdymo ir naudojimo. Pažymėjo, kad santykiai tarp šaliu yra ganėtinai įtempti, susitarti dėl turto pardavimo ar atidalinimo šalims nepavyksta, o kadangi šalys buvę sutuoktiniai, todėl Turtu naudotis abiem galimybių nėra. Atidalinti turtą natūra be žalos daiktui neįmanoma: namas pritaikytas vienai šeimai, todėl atidalinti ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus yra neįmanoma. Nurodo, kad procesiniuose dokumentuose atsakovas išreiškė nesutikimą, kad jam priklausanti dalis būtų atidalinta ieškovei priteisiant turtą, o atsakovo naudai piniginę kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad tai vienintelė jo gyvenamoji patalpa, jis ją yra pritaikęs savo poreikiams tenkinti ir pan. Be to, mano, kad jos vertė yra didesnė, nei yra siūloma ieškovės piniginė kompensacija. Be to, jis kartu su turtu ir nori parduoti ir kilnojamąjį turtą (baldus ir pan.) bei už tai gauti piniginę kompensaciją. Mano, kad atsakovo visi veiksmai iš esmės yra susiję su jo siekiu patenkinti savo asmeninius interesus, t. y. naudotis turtu, net nemokant už elektros energiją, kurią atsakovas sunaudoja, bei visiškai ignoruoti ieškovės, kaip bendraturtės interesus. Siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bei apsaugoti sąžiningo kreditoriaus interesus, ieškovė prašo teismo nustatyti priverstinę hipoteką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2018 m. spalio 23 d. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui po ½ dalį priklauso pastato ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, žemės sklypo vidutinė rinkos kaina – 17 400 Eur, gyvenamojo namo – 101 000 Eur. Ieškovė Turtą yra apdraudusi, yra susidarę įsiskolinimai už komunalinius Turto mokesčius. Šalys 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte susitarė, kad per 30 dienų po teismo sprendimo nutraukti santuoką bendru sutikimu įsiteisėjimo dienos bus teikiamas skelbimas dėl Turto pardavimo, parduodant Turtą su visais name esančiais baldais ir buitine įranga, už realią rinkos kainą. Visais atvejais, Turtas su name esančiais baldais ir buitine įranga negali būti parduodamas už mažesnę nei 190 000,00 Eur (už žemės sklypą ir gyvenamąjį namą), nebent šalys raštu susitartų kitaip. Pardavus Turtą, gautos piniginės lėšos yra dalinamos lygiomis dalimis: S. M. 50 procentų nuo gautos sumos ir R. M., 50 procentų nuo gautos sumos. 2021 m. vasario mėn. turto ataskaitoje nurodyta, kad gyvenamojo namo vertė – 158 000 Eur, žemės sklypo 27 000 Eur. Iš šalių paaiškinimų ir kadastro duomenų nustatyta, kad namo pirmajame aukšte yra garažas (indeksas G-1), virtuvė (indeksas 1-4), svetainė (indeksas 1-3), vonios kambarys (indeksas 1-5), antrajame aukšte 3 miegamieji (indeksai 1-10, 1-12, 1-13), darbo kambarys (indeksas 1-9) ir vonios kambarys (indeksas 1-11). Atsakovas interneto tinklapyje www.aruodas.lt patalpinęs skelbimą, kad Turtą parduoda už 220 000 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas dirba Klaipėdos rajono žemės ūkio bendrovėje „Aglaura“, darbo užmokestis nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos sudaro apie 628 Eur.

Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdus numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalis: daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Pagal minėtą teisės normą prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs ir tai, kad bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, jog atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galimai tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; kt.), o tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

Nagrinėjamu atveju šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Iš šalių paaiškinimų ir kadastro duomenų nustatyta, kad gyvenamojo namo pirmajame aukšte nėra miegamųjų kambarių, o antrajame aukšte – patalpos, pritaikytos virtuvei. Taip pat į namą bendru įvadu įvestos dujos, elektra, namas šildomas bendrai vienu dujų katilu, be atskirų investicijų nėra galimybės įrengti dviejų atskirų šildymo sistemų ir pan. Į namo antrąjį aukšta galimybė pateikti yra tik per pirmąjį aukštą. Nors atsakovas teigė, kad pasitelkiant architektų pagalbą, namą galima pritaikyti gyventi 2 šeimoms, tačiau tokius teiginius patvirtinančių dokumentų ir išlaidų skaičiavimo nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčiai yra buvę sutuoktiniai, jų santykiai įtempti, ieškovė yra sukūrusi naują šeimą, todėl taip pat bendraturčiams gyventi viename gyvenamajame name nebūtų racionalu. Atsižvelgiant į ginčo situaciją, į įtemptus šalių santykius, nagrinėjamu atveju, siekiant visiškai išspręsti šalių ginčą ir užkirsti kelią ginčams ateityje, darytina išvada, kad vienintelis galimas be neproporcingos žalos Turtui padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį.

Taip pat byloje atsižvelgtina į atidalijamų bendraturčių byloje nustatytą poreikį dalijamam daiktui, atsakovo galimybę išmokėti kompensaciją bendraturčiui, kitas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes.

Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

Nagrinėjamu atveju atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašo taikyti ieškovė, todėl remiantis aukščiau paminėta teismų praktika, laikytina, kad ji sutinka gauti kompensaciją. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas kaip Turto bendraturtis, turi esminį interesą naudotis daiktu, nes jame nuolat gyvena. Priešingai ieškovė Turte jau ilgą laiką negyvena, savo Turto dalimi nesinaudoja.

Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes, priešingu atveju, teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas. Nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis, gaunantis nors ir nedideles, tačiau nuolatines pajamas. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad po motinos mirties paveldėjęs nekilnojamojo turto (dalį 3 kambarių buto Klaipėdoje, sodo sklypą), tačiau teismui konkrečių duomenų nepateikė. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad yra sveikas, darbingas, turtintis pedagogo-trenerio išsilavinimą ir geriau pamokamo darbo šiuo metu nesiieško paties apsisprendimu dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių (skyrybų, motinos mirties).

Teismas sprendžia, kad dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių Turto atidalinimas natūra nėra galimas, kadangi toks padalijimas negalimas nepadarant neproporcingos žalos daiktui, be to, siekiant tarp bendraturčių panaikinti arba gerokai sumažinti konfliktų kilimo galimybes dėl naudojimosi nuosavybe, pripažintina pakankamu pagrindu taikyti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant ginčo Turtą atsakovui, o ieškovei priteistina piniginė kompensacija (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

Tarp šalių kilo ginčas dėl Turto vertės. Atsakovo teigimu, gyvenamojo namo be žemės sklypo vertė turėtų būti 2000 Eur už kv. m. (tai būtų 340 000 Eur (170 kv. m. * 2000 Eur)). Nors atsakovo advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad Turto kaina, atsakovas vertinimu, yra 240 000 Eur. Tačiau pateikti įrodymai, kad atsakovas interneto tinklapyje www.aruodas.lt yra patalpinęs skelbimą, kad Turtą parduoda už 220 000 Eur. Tuo tarpu ieškovė pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Lituka“ ir Ko atliktą 2021 m. vasario mėn. turto ataskaitą, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo vertė – 158 000 Eur, žemės sklypo – 27 000 Eur, iš viso bendra Turto vertė 185 000 Eur. Atsakovas objektyvių įrodymų apie Turto vertę nepateikė, skirti teismo ekspertizę Turto vertei nustatyti nesutiko. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nesutikdamas su ieškovės nurodoma turto verte, pagal kurią būtų apskaičiuotas kompensacijos dydis, atsakovas turėjo teisę pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytą ginčo turto vertę. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nustatyta turto vertė būtų neteisinga, neatitinka turto rinkos vertės, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Nagrinėjamu atveju, byloje neįrodyta, kad ginčo turto kaina galėtų būti kita (CPK 178 straipsnis). Nustatytina, kad gyvenamojo namo vertė – 158 000 Eur, žemės sklypo 27 000 Eur, bendra Turto vertė yra 185 000 Eur.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad iš atsakovo priteistinos 92 500 Eur kompensacijos dydis ieškovei (pagal jai tenkančios ½ turto dalį) būtų protingas, atitinkantis realią Turto vertę, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 92 500 Eur kompensacija.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymi, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007).

Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad procesinės palūkanos šiuo atveju negali būti skaičiuojamos, nes nustatyti piniginę prievolę atsakovui ieškovė paprašė tik 2021-11-12 patikslinusi ieškinio dalyką, o pradiniu ieškiniu pagal kurį iškelta civilinė bylą ieškovė net neprašė iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją, todėl yra nelogiška, neteisinga reikalauti prašyti priteisti palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, kai iškeliant civilinę bylą atsakovui net nebuvo pareikštas piniginis reikalavimas. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, kadangi, neatsižvelgiant į tai, kokį savo teisių gynimo būda ieškovė pasirinko, patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą skaičiuoti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir toks reikalavimas atitinka aukščiau cituojama kasacinio teismo praktiką, todėl tenkintinas.

Dėl priverstinės hipotekos taikymo

Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis).

Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu esant CK 4.178 straipsnyje nustatytiems atvejams. Kadangi šiuos atsiradimo pagrindus nustato įstatymas, tai tokiais atvejais priverstinės hipotekos būtinumas ir reikalingumas jau yra pagrįstas ir pareiškėjas atskirai to daryti neprivalo. Kasacinio teismo praktikoje, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir pan.). Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius, asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Entum“ v. UAB „Pajūrio S.“, bylos Nr. 3K-3-307/2010).

Hipotekos, kaip daiktinės teisės, paskirtis yra skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimas, todėl teismas pagal galiojantį reglamentavimą turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką, jeigu yra priimamas arba jau yra priimtas teismo sprendimas dėl piniginio reikalavimo patenkinimo ir jeigu iš bylos aplinkybių matyti, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti. Atsižvelgiant į priverstinės hipotekos užtikrinamąjį pobūdį daroma išvada, kad ją nustatyti galima reikalauti tiek reiškiant turtinį reikalavimą, tiek vėliau, jei turtinis reikalavimas, patenkintas teismo sprendimu, yra neįvykdytas, t. y. kol egzistuoja aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimui įvykdyti būtina taikyti priverstinę hipoteką. Priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo ieškovei priteistos iš atsakovo piniginės kompensacijos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo užtikrinimui taikyti priverstinę hipoteką S. M. nekilnojamam turtui: žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) bei pastatui – gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas būsimo teismo sprendimo įvykdymo vengs, t. y. pardavęs turtą, pinigines lėšas paslėps, arba apsunkins turtą, kad nebūtų galimas išieškojimas arba būtų apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, tačiau šias aplinkybe patvirtinančių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad priverstinės hipotekos būtinumą kreditorius turi įrodyti, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, spręstina, kad ieškovė objektyviais duomenimis savo prašymo nepagrindė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo taikyti priverstinę hipoteką.

Dėl baudos skyrimo

Atsakovas prašo skirti ieškovei 1000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos priteisiant (skiriant) atsakovui. Motyvuoja, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškusi nepagrįstą ieškinį ir sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsakovas dėl to patyrė stiprų stresą ir gilius išgyvenimus.

Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas). Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą kreipėsi dėl savo, kaip bendraturtės, teisių gynimo, t. y. turėdami tikslą apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Ieškovės patikslintas ieškinys buvo tenkintas, bylos nagrinėjimo metu ieškovė tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, vykdė teismo įpareigojimus ir pan., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė kreipdamasi į teismą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir, kad dėl to jai būtų pagrindas skirti baudą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovo prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo.

Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, patyrė 200 Eur turto vertinimo išlaidų, 2 420 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų (ieškinio parengimas, susipažinimas su atsiliepimu ir konsultacija, pasirengimas ir dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje, patikslinto ieškinio parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 2 695 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės R. Š. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti ieškovei R. Š. ir atsakovui S. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui S. M. asmeninės nuosavybės teise ieškovei R. Š. bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Ieškovei R. Š. iš atsakovo S. M. priteisti kompensaciją 92 500 Eur (devyniasdešimt du tūkstančiai penki šimtai eurų) už ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 13 500 Eur bei ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 79 000 Eur. Priteisti ieškovės R. Š. naudai iš atsakovo S. M. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 92 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei R. Š. ir atsakovo S. M. 2 695 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.