Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-25 · Civilinė byla Nr. e2S-1191-936/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-02-23Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-04-27Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-05-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-25
Bylos Nr.
e2S-1191-936/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24513-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Urmila Valiukienė
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
V. S.
Trečiasis asmuo
Luminor Bank AS, akcinė bendrovė „Swedbank“, T. S., N. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1191-936/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24513-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 2.3.4.4.3; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.1.18.7; 3.1.18.8; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei E. S., tretieji asmenys – Luminor Bank AS, akcinė bendrovė „Swedbank“, T. S., T. S., N. A., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui V. S., kuriuo prašo: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, jog gyvenimas skyrium turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „O.“; 5) nustatyti nepilnametės dukters M. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 6) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters M. S. išlaikymui 350 Eur mokamus kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; 7) priteisti iš atsakovo 2 100 Eur dydžio nepilnamečio vaiko M. S. išlaikymo įsiskolinimą; 8) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra M. S., nurodytą ieškinyje; 9) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti tokia tvarka: 1) ieškovei priteisti: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 38 622,90 Eur vertės; transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur vidutinės rinkos vertės; 2 050 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę transporto priemonės vertę; 2) atsakovui priteisti: transporto priemonę Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6 500 Eur vidutinės rinkos vertės; 12 874,30 Eur dydžio piniginę kompensaciją už 1/3 ieškovei po santuokos nutraukimo tenkančio buto dalį; 10) priteisti iš atsakovo 481 Eur sumokėtų kredito įmokų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 11) kreditorinius įsipareigojimus Luminor Bank AS pagal 2015 m. gegužės 27 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugsėjo 23 d. sutartį Nr. 15-081759-RK palikti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis; 12) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas V. S. patikslintu priešieškiniu ieškovei E. S. prašo: 1) ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti nepilnametės dukters M. S. gyvenamąją vietą su atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės nepilnametės dukters išlaikymui 100 Eur būtiniems nenumatytiems poreikiams tenkinti, mokamais kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, priteistas lėšas pavesti tvarkyti atsakovui uzufrukto teise; 4) nustatyti, kad tėvai tarpusavio sutarimu lygiomis dalimis apmoka tarpusavyje suderintas papildomas būtinąsias dukters išlaikymo išlaidas patikslintame priešieškinyje nurodyta tvarka; 5) nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri atitiktų abiejų tėvų lygiateisiškumą vaiko atžvilgiu ir užtikrintų nepilnamečio vaiko teisėtus interesus (bendravimas 50:50 principu), patikslintame priešieškinyje nurodyta tvarka; 6) atsakovui ir ieškovei priteisti po ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ½ buto vertė - 60 000 Eur; 7) šalims lygiomis dalimis asmeninės nuosavybės teise priteisti turimas transporto priemones: t. y. transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 3000 Eur vertės priteisti ieškovei, o Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 3000 Eur vertės, priteisti atsakovui; 8) santuokos metu šalių įgytas prievoles padalinti tokiu būdu: bendrą prievolę pagal kreditorinį įsipareigojimą Luminor Bank AS pagal 2015 m. gegužės 27 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buto pirkimui, palikti solidaria sutuoktinių prievole; įsipareigojimą „Swedbank“, AB, pagal 2015 m. rugsėjo 23 d. sutartį Nr. 15-081759-RK palikti asmenine ieškovės prievole; įsipareigojimą „Swedbank“, AB, pagal Lanksčiųjų įmokų kredito kortelės sutartį 20-000262-RK 800 Eur sumoje, palikti ieškovės asmenine prievole; įsipareigojimą N.A. padalinti tarp šalių lygiomis dalimis, t. y. priteisti iš kiekvienos šalies po 3 975 Eur; įsipareigojimą T. S. ir T. S. padalinti tarp šalių lygiomis dalimis, t. y. priteisti iš kiekvieno po 975 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovui 3000 Eur atsakovo asmeninių lėšų, kurias atsakovas įdėjo į šalių buto remontą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas 2023 m. kovo 14 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos jo su nepilnamete dukra bendravimo tvarkos nustatymo, kuri atitiktų abiejų tėvų lygiateisiškumą vaiko atžvilgiu ir užtikrintų nepilnamečio vaiko teisėtus interesus vieną savaitę gyvenant su motina, o kitą savaitę su tėvu, vaiką perduodant sekmadienio vakarais, taip pat prašė įpareigoti ieškovę netrukdyti vaikui nakvoti tėvo kambaryje tėvui priskirtą bendravimo savaitę bei įpareigoti ieškovę vaikui pirktame išmaniajame laikrodyje Super G įvesti atsakovo telefono numerį bei pateikti atsakovui vaiko išmanaus laikrodžio telefono numerį, kad tėvas turėtų galimybę susisiekti su vaiku. Atsakovas prašė nustatyti tokią jo ir dukters bendravimo tvarką:

3.1. Motina bendrauja su vaiku metų nelyginėmis savaitėmis nuo sekmadienio, kuris eina prieš bendravimo savaitę, 21:00 val.

3.2. Tėvas bendrauja su vaiku metų lyginėmis savaitėmis nuo sekmadienio, kuris eina prieš bendravimo savaitę, 21:00 val.

3.3. Tėvas ir motina privalo pranešti vienas kitam apie nenumatytas svarbias aplinkybes, kurios kliudo pasirūpinti vaiku jam priskirtą savaitę. Tokiu atveju vaiku rūpinasi kitas iš tėvų. Neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas atskiru šalių rašytiniu susitarimu (SMS).

3.4. Abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis paprastu ir / ar vaizdo skambučiais, tiesiogiai ir neribojant tokio bendravimo kiekio ir trukmės, atsižvelgiant į vaiko mokyklinį ir popamokinį užimtumą, dienos režimą ir kitas svarbias aplinkybes ir tėvui ar motinai, kurio globoje atitinkamą savaitę yra vaikas, sudarant galimybę atskirai esančiam tėvui ar motinai pabendrauti su vaiku paprastu ir / arba vaizdo skambučiu. Siekiant tai įgyvendinti visavertiškai, motina užtikrina, kad vaikui pirktame išmaniajame laikrodyje būtų įvestas tėvo telefono numeris, tėvui būtų pateiktas vaiko išmanaus laikrodžio telefono numeris ir tėvui ir vaikui būtų sudaryta galimybė susisiekti tarpusavyje.

3.5. Atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena kartu bute, tas iš tėvų, kurio bendravimo su vaiku savaitė, yra atsakingas už tai, kad vaikas padarytų namų darbus, pasiruoštų mokyklai, vaikas būtų pamaitintas, pagirdytas, nupraustas, užmigdytas ir pan. Kitas iš tėvų neturi teisės trukdyti ir kištis į vaiko bei tėvo ar motinos bendravimą ir auklėjimą ne jam priskirtą savaitę.

3.6. Tėvas ir motina lygiomis dalimis praleidžia vaiko mokyklines atostogas. Pirmenybės teisę pasirinkti laiką su vaiku atostogų metu nelyginiais metais turi tėvas, lyginiais – motina.

3.7. Apie planuojamą išvykimą su vaiku iš gyvenamosios vietos atostogų metu kitam iš tėvų turi būti pranešta kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 5 dienas, tiksliai nurodant vaiko buvimo vietą, išvykimo trukmę ir kitas svarbias aplinkybes;

3.8. Tėvas ir motina, atsižvelgdami į 2023 m. kovo 8 d. teismo nutartį, siekdami vengti žodinių konfliktų, žodinio bendravimo „pakeltu tonu“, priekaištų vienas kitam namuose prie vaikų, t. y. siekdami užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, visus klausimus, susijusius su vaiku, turi spręsti raštu SMS žinutėmis, vengti žodinio bendravimo prie vaikų.

3.9. Tėvas ir motina raštu SMS žinutėmis gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos.

3.10. Įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu būdu bendradarbiavimo tvarka abiejų šalių susitarimu gali būti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį. Šalims nesutariant, vadovaujamasi aukščiau nurodyta įprasta tvarka.

3.11. Nepaisant aukščiau nurodytos tvarkos, atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra Tėvo dieną, o ieškovė bendrauja su nepilnamete dukra Motinos dieną.

3.12. Nepaisant aukščiau nurodytos tvarkos, šalys turi teisę su nepilnamete dukra praleisti ne mažiau kaip 3 valandas savo gimtadienio dieną.

3.13. Nelyginiais metais ieškovė, o lyginiais metais atsakovas organizuoja dukters gimtadienio šventę ir su ja leidžia gimtadienio dieną. Kito iš tėvų dalyvavimas vaiko gimtadienio šventėje neribojamas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodo, kad ieškovė vis labiau riboja atsakovo galimybę netrukdomai bendrauti ir rūpintis nepilnamete dukra, savinasi vaiką. Atsakovas bando iš anksto su ieškove suderinti bendravimą su vaiku savaitgaliais, siūlo įvairius variantus ieškovei rinktis, bet ieškovei dažnai niekas netinka arba ji atsiunčia atsakymą tik prieš pat savaitgalį, todėl atsakovas yra nepateisinamame neapibrėžtume, jam sudėtinga planuoti laisvalaikį su vaiku, nėra galimybės įsigyti bilietų į planuojamus renginius ir pan., nes iš esmės visais klausimais galutinį sprendimą priima ieškovė. Tuo pačiu, vaikas taip pat nežino, kada su kuriuo iš tėvų jis gali netrukdomai praleisti laiką, patenka į beprasmį tėvų nuteikinėjimą, girdi tėvų ginčus, nejaučia pastovumo, kas užtikrintų vaikui saugumo jausmą. Ieškovė, dažniausiai grįžusi po darbo vėlai, inicijuoja namuose konfliktus, kelia įtampą, sutrikdo atsakovo bendravimą su vaiku ir bendras veiklas, ima priekabiauti, priekaištauti, ima skirti dukrą nuo atsakovo, uždaro ją kambaryje, neleidžia vaikui eiti į tėčio kambarį, neleidžia vaikui miegoti tėčio kambaryje, nors atsakovas nupirko ir sumontavo dukrai naują lovą ir paruošė ją dukrai. Ieškovė tyčia, sąmoningai ir nuolat verbaliniais ir emociniais veiksmais smurtauja artimoje aplinkoje. Tai pasireiškia melagingais teiginiais apie atsakovą vaikų akivaizdoje, šmeižimu, nuolatiniu apgaudinėjimu, tyčiniais pažeminimais, menkinimu atsakovo pastangų, išjuokimu atsakovo kaip vyro ir tiesiog kaip žmogaus, atsakovo norų būti su dukra ignoravimu ir trukdymu. Ieškovė nuolat grasina, kad išvarys atsakovą iš namų ir kad tai tik laiko klausimas, o tai sukelia emocinę įtampą ir atsakovui, ir šalių nepilnametei dukrai. Ieškovė nuolat, tyčia ir tendencingai bando įtikinti dukrą, meluodama jai ir bandydama įteigti jog tėtis yra blogas, muša mamą, nemyli dukrytės, ko pasėkoje dukra jaučiasi labai sugniuždyta, kartais verkia, taip patiria stresą. Atsakovas prašo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kuri padėtų sureguliuoti santykius tarp šalių. Taip pat atsakovas siekdamas išvengti ginčų prie vaiko, įpareigoti ieškovę netrukdyti vaikui nakvoti tėvo kambaryje tėvui priskirtą bendravimo savaitę, be to, su ieškove nepavyksta geranoriškai susitarti, kad ji įvestų vaikui pirktame išmaniajame laikrodyje Super G atsakovo kontaktus, kad abu tėvai galėtų su vaiku susisiekti ir bendrauti, o vaikas galėtų paskambinti tėčiui kada nori. Atsakovas to padaryti negali, nes ieškovė vaiko išmanųjį laikrodį susiejo tik su savo ir dukters S. mobiliais telefonais, eliminuodama iš šio santykio atsakovą, o atsakovo mobilų telefoną vaikas dažnai palieka namie. Atsakovas ne kartą bandė šį klausimą išspręsti taikiai be ginčo, tačiau nesėkmingai, todėl prašo įpareigoti ieškovę teismo nutartimi, tai padaryti.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad su prašymu sutinka iš dalies. Ieškovė pažymi, kad niekada nedraudė atsakovui bendrauti su dukra, priešingai, atsakovą visada skatino kuo daugiau laiko praleisti su dukra. Pažymėjo, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra patogiausia jam, nors turėtų būti pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Nurodo, kad atsakovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka yra itin smulki, detali ir patenkinus atsakovo prašymą, t. y. patvirtinus jo prašomą laikiną bendravimo tvarka su dukra, ginčas bendravimo tvarkos nustatymo dalyje būtų išspręstas iš esmės, neištyrus visų įrodymų. Prašo atsižvelgti į įvertinti atsakovo požiūrį į dukters ugdymą, sveikatą, taip pat moralines vertybes ir asmeninius bruožus. 2023 m. kovo 6 d. užregistruotas ieškovės pareiškimas policijoje, dėl atsakovo nuolatinio priekabiavimo, naudojamo psichologinio ir fizinio smurto vaikų akivaizdoje. Nurodė, kad siekiant įgyvendinti atsakovo su dukterimi teisę, atsižvelgiant į tai, kad duktė lanko ugdymo įstaigą, o atsakovas yra nusišalinęs nuo rūpinimosi jos ugdymu, į tai, kad šeimos bylose paprastai yra nustatoma kartu su vaikais negyvenančio tėvo teisė bendrauti su vaikas kas antrą mėnesio savaitgalį, į tai, kad šiuo metu dar neaišku, kaip atsakovo siūlomas bendravimas skyrybų akivaizdoje vyks, ar vaikui reikalingas toks smulkmeniškas ir tankus bendravimas su atsakovu, todėl siūlė nustatyti tokią bendravimo tvarką: tėvas bendrauja su dukterimi metų poriniais savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, pasiimdamas vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 19 val.; jei tėvo bendravimo su vaiku metu vaikui vyksta užsiėmimai, neformali veikla, būreliai, stovyklos, treniruotės, varžybos ar kt., tėvas turi pasirūpinti vaiko dalyvavimu juose.

6. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad jei teismas šioje proceso stadijoje nustatytų atsakovo prašomą laikinąją bendravimo tvarką, neįvertinus aplinkybių iš esmės, būtų iš esmės patenkintas jo priešieškinio reikalavimas. Šiuo atveju tėvai, nors neveda bendro ūkio, gyvena viename bute, todėl, Tarnybos nuomone, „50:50“ principu pagrįsta bendravimo tvarka, esant tėvų negebėjimui bendradarbiauti, galėtų sąlygoti vaikui ypač nenatūralią ir nepalankią situaciją, kai kiekvienas iš tėvų, galėtų reikalauti iš vaiko atitinkamą savaitę būti išimtinai jo gyvenamajame kambaryje. Tarnybos vertinimu, nepaisant tarp tėvų vykstančių skyrybų ir nenoro / negebėjimo būti vienas kito draugijoje, tėvams gyvenant vienuose namuose, dukrai besąlygiškai turi būti užtikrinama teisė laisvai judėti namų ribose, pačiai pasirinkti kada ir su kuriuo iš tėvų ji nori žaisti ar kitaip leisti laiką, kurio kambaryje jį konkretų vakarą nori likti miegoti ir / ar kitaip bendrauti, vaikas negali ir neturi būti ribojamas daugiau, nei tai yra būtina siekiant užtikrinti jam būtino režimo laikymąsi (miego laikas, vykimas į ugdymo įstaigą ir pan.). Todėl mano, kad pakaktų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytų, kad tėvas turi pareigą pasirūpinti dukros priežiūra kas antrą savaitgalį, atitinkamai ir įgyvendindamas teisę tuo metu tiesiogiai, betarpiškai ir savo nuožiūra planuoti laiką bei veiklas su vaiku, taip pat numatant ir 1 ar 2 dienas darbo savaitės bėgyje, kuriomis jis galėtų ir turėtų pasirūpinti dukters nuvedimu / paėmimu iš ugdymo įtaigos ir jos priežiūra iki vaiko miego laiko (maitinimu, namų darbų padarymu, laisvalaikiu ir kt.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė laikiną atsakovo V. S. bendravimo su nepilnamete dukra M. S. tvarką, pagal kurią:

7.1. Vaiko tėvas su nepilnamete dukra bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba mokymo įstaigos nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir grąžindamas, perduodamas dukrą tą pačią dieną nuo 20.00 val. iki 20.30 val. į jos nuolatinę gyvenamąją ar kitą ieškovės nurodytą vietą.

7.2. Vaiko tėvas su nepilnamete dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas dukrą šeštadienį nuo 20:00 val. iki 21:00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją ar kitą ieškovės nurodytą vietą. Taip pat pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas dukrą sekmadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val., į jos nuolatinę gyvenamąją ar kitą ieškovės nurodytą vietą.

7.3. Vaiko tėvas bendravimo su vaiku metu (t. y., paėmęs vaiką) įsipareigoja užtikrinti įprastos vaiko dienotvarkės režimą, rūpintis vaiko sveikata, visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu, namų darbų paruošimu ir kitais poreikiais.

7.4. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra vaiko, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną iki 21.00 val., atsižvelgiant į vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus.

7.5. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra vaiko, neturi teisės trukdyti bendrauti su vaiku kitam iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas.

7.6. Kitu laiku, kai nėra atsakovo bendravimo laikas su dukra pagal laikinąją teismo patvirtintą bendravimo tvarką, vaiko tėvai (tiek ieškovė, tiek atsakovas) įpareigotini besąlygiškai užtikrinti vaikui teisę laisvai judėti namų ribose, pačiam vaikui pasirinkti, kada ir su kuriuo iš tėvų ji nori žaisti ar kitaip leisti laiką, su kuriuo kambaryje jį konkretų vakarą nori likti miegoti, ir / ar kitaip bendrauti, vaikas negali ir neturi būti ribojamas daugiau, nei tai yra būtina siekiant užtikrinti jam būtino režimo laikymąsi (miego laikas, vykimas, į ugdymo įstaigą ir pan.).

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo bendravimo su dukra, šalių santykiai šiuo metu yra itin konfliktiški. Tai patvirtina tiek pačios šalys procesiniuose dokumentuose, tiek Tarnyba savo išvadoje. Todėl šiuo atveju pripažino, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tikslingas, siekiant užtikrinti šalių ir jų vaiko santykių stabilumą ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų.

9. Atsižvelgiant į laikinosioms apsaugos priemonėms keliamus tikslus – laikinai sureguliuoti ginčo situaciją šiuo metu, teismas sutiko tiek su ieškovės, tiek su Tarnybos išsakyta pozicija, kad atsakovo prašoma patvirtinti laikina bendravimo tvarka yra praktiškai analogiška priešieškinio reikalavimui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo. Tačiau, taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, status quo (faktiškai susiklosčiusios) padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui / atsakovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys / priešieškinis būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnametei dukteriai, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, taip pat ir žinojimas, kad ji abiem tėvams yra vienodai svarbi, kad abu tėvai vienodai prieinami ir lankstūs. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko prigimtinę teisę turėti abu tėvus ir saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

10. Teismas sutiko su Tarnybos išsakyta pozicija, kad „50:50“ principu pagrįsta bendravimo tvarka, esant tėvų negebėjimui bendradarbiauti, galėtų sąlygoti vaikui ypač nenatūralią ir nepalankią situaciją, kai kiekvienas iš tėvų galėtų reikalauti iš vaiko atitinkamą savaitę būti išimtinai jo gyvenamajame kambaryje. Tarnybos vertinimu, nepaisant tarp tėvų vykstančių skyrybų ir nenoro / negebėjimo būti vienas kito draugijoje, tėvams gyvenant vienuose namuose, dukrai besąlygiškai turi būti užtikrinama teisė laisvai judėti namų ribose, pačiai pasirinkti, kada ir su kuriuo iš tėvų ji nori žaisti ar kitaip leisti laiką, kurio kambaryje jį konkretų vakarą nori likti miegoti ir / ar kitaip bendrauti, vaikas negali ir neturi būti ribojamas daugiau, nei tai yra būtina siekiant užtikrinti jam būtino režimo laikymąsi (miego laikas, vykimas, į ugdymo įstaigą ir pan.). Todėl teismas mano, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra tikslinga nustatyti laikinąją apsaugos priemonę, kuri numatytų atsakovo teisę ir pareigą pasirūpinti dukros priežiūra kas antrą savaitgalį bei darbo dienomis, atitinkamai suteikiant galimybę atsakovui įgyvendinti teisę tiesiogiai, betarpiškai ir savo nuožiūra planuoti laiką bei veiklas su vaiku, pasirūpinti dukters nuvedimu / paėmimu iš ugdymo įtaigos ir jos priežiūra iki vaiko miego laiko (maitinimu, namų darbų padarymu, laisvalaikiu ir kt.).

11. Pažymėjo, kad teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neužkerta kelio bylos šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Taip pat, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

12. Atsakovas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje ignoruoja esminę aplinkybę, t. y. kad šalys gyvena kartu ir abu kartu rūpinasi, augina, auklėja nepilnametį vaiką. Ieškovė neprašė siaurinti faktiškai nusistovėjusios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, nepagrindė tokio susiaurinimo tikslų, nepaisant to, teismas patvirtino ieškovės atsiliepime patvirtintą poziciją. Tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas faktiškai įtvirtino niekuo nepagrįstą situaciją, kai vaikas gyvena su motina, o tėvas tik matosi su vaiku. Tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir pagrindiniams teisės principams, įsikatant ir šalių lygiateisiškumo principą.

12.2. Teismui įtvirtinus ginčijamą bendravimo tvarką, manytina, kad tokiu sprendimu teismas nepagrįstai padidino tikimybę, kad vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina. Teismas be jokio pagrindo apribojo atsakovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo teises, kurios šiai dienai yra daug platesnės. Nėra suprantama, kodėl teismas paskyrė atsakovui tik du savaitės dienų vakarus bendrauti su dukra, kai jis faktiškai visus vakarus bendrauja su vaiku, nes anksčiau už ieškovę grįžta iš darbo ir pasiėmęs vaiką iš mokyklos su juo leidžia vakarus, daro pamokas, valgo, pramogauja ir kt. Nesuprantama, kodėl teismas nustatė, kad vaiką tėvas būtinai turi grąžinti į vaiko gyvenamą vietą nakvoti savaitgaliais. Nesuprantama, kokiu pagrindu ir kokiu tikslu ribojama tėvo teisė išsivežti vaiką savaitgaliui iš gyvenamosios vietos, nakvoti pas senelius ar prie jūros. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės darbo grafikas nėra išreikalautas į bylą ir šios svarbios aplinkybės teismas nevertino priimdamas ginčijamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, kad atsakovas didesnę laiko dalį darbo dienomis leidžia su vaiku. Vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta su motina, todėl ginčijama teismo nutartis bylos nagrinėjimo metu šalis pastato į nelygiavertę padėtį ir suteikia nepagrįstą pranašumą motinai bei diskriminuoja tėvą dėl jo lyties. Atsakovas iki šiol pilnai dalyvauja kasdieniniame dukters gyvenime, jos priežiūroje ir ugdyme ir nėra jokio pagrindo keisti jau de facto nusistovėjusią atsakovo ir dukters bendravimo tvarką siaurinimo linkme ir nustatyti minimalią atsakovo bendravimo tvarką su dukra.

12.3. Teismų praktikoje nėra draudžiama spręsti klausimų, į kuriuos turėtų būti atsakyta galutiniu teismo sprendimu, ypač, jei tokių klausimų sprendimas dabartiniame, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etape, lemtų geriausių vaiko interesų tenkinimą. Ieškovė nei prašė, nei pagrindė, kodėl tėvo bendravimo siaurinimas turi būti taikomas, todėl teismui nebuvo pagrindo siaurinti dabartinę tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Vaiko ir tėvo ryšys toks artimas, kad net lankantis Tarnybos darbuotojoms ir policijos, kuriuos jau du kartus be pagrindo kvietė ieškovė, pareigūnams, duktė nesitraukė nuo tėvo, vis kreipdavosi į jį kažkokiu reikalu, apsikabindavo ir norėjo būti kartu kambaryje būtent su tėvu, o ne su motina. Tarnybos 2023 m. kovo 29 d. išvadoje Nr. 1SD-3340 nurodyta, kad preliminariai vertinant, vaiko interesus bei tėvų lygiateisiškumo principą labiau atitinka atsakovo prašoma nustatyti „50:50“ principu pagrįsta bendravimo su vaiku tvarka, nes ji akivaizdžiai, lyginant su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka, sudarytų palankesnes sąlygas M. palaikyti ir puoselėti ryšius su abiem tėvais, kas yra būtina vaiko harmoningai raidai.

12.4. Pažymėjo, kad ieškovė visiškai negeba bendradarbiauti su atsakovu vaiko klausimais, užimdama pagrindinio asmens, priimančio sprendimus vaidmenį, todėl ieškovo siūloma kassavaitinio bendravimo su vaiku tvarka leistų šalims išvengti konfliktų ir abiem lygiavertiškai pasirūpinti vaiku. Atsakovas yra pateikęs žinutes, iš kurių akivaizdu, kad ieškovė nebendradarbiauja su atsakovu jokiais vaiko auginimo klausimais, nesidalina informacija, suteikia pirmenybę tretiesiems asmenims leisti laiką su vaiku, paneigdama tėvo pirmumo teisę, slepia informaciją apie vaiką, klaidina atsakovą, po to kaltina nesirūpinimu. Dukrai M. atsakovas prisiskambinti negali, kadangi ieškovė iki šiol neįvedė vaikui į nešiojamą laikrodį atsakovo telefono numerio (o teismas dėl šio atsakovo prašymo apskritai nepasisakė), o mobilaus telefono vaikui neleidžiama neštis į mokyklą.

Žemesnės instancijos teismas

12.5. Atsakovas prašo panaikinti teismo ginčijama nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pakartotinai reiškia pirmos instancijos teismui pateiktas faktines aplinkybes, teisinius argumentus ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurie išdėstyti šios nutarties 4 punkte, todėl nekartojami.

Atsiliepimas

13. Ieškovė E. S. atsiliepime į atsakovo V. S. atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas tenkino ieškovės atsiliepime nurodytą laikinosios bendravimo tvarkos variantą, dėl kurios jis negalėjo pasisakyti. Nors jis nurodo, kad yra diskriminuojamas dėl lyties, tačiau pamiršta, kad turi ne tik tėvo teises, bet ir pareigas. Šalių duktė su seserimi nuolat gyvena su ieškove, nebuvo atskirta nuo jos daugiau nei dviem dienoms, o atsakovas vienas niekur nebuvo išvykęs su dukterimi vienas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai būtų įgyvendinusi motinos valdžią, netinkamai auklėjusi dukterį.

13.2. Pažymėjo, kad atsakovas net ir teismui nustačius laikiną jo ir dukters bendravimo tvarką, tvarkos nevykdė. Dukterį 2023 m. balandžio 1 d. grąžino į namus 21:45 val., nors turėjo grąžinti iki 21 val. Tėvas nuėmė dukteriai nuo rankos laikrodį, kuriuo sekami sveikatos rodikliai, bei pažymėjo, kad ekranas šio laikrodžio suskilo, todėl nebenaudojamas. Atsakovas dukterį nori vežti į kaimą, tačiau ten yra aršus šuo, kuris nuolat sužaloja dukterį. 2023 m. kovo 30 d. su dukterimi nebendravo, o grįžo namo tik 21 val. Atsakovas atsisakė paimti vaiką iš būrelio. Nors atsakovas po 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio dukterį pasiimdavo iš mokyklos, tačiau nenuvesdavo į būrelius. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2023 m. kovo 9 d. raštas patvirtina, kad atsakovas nuo pat mokslo metų pradžios nebuvo prisijungęs prie dukters elektroninio dienyno, nesilankė tėvų susirinkimuose, neatvesdavo dukters į mokyklą, o net ir gavęs prisijungimą prie sistemos nesijungė. Atsakovas nesirūpina dukters sveikata, neveda pas logopedą, neskaito knygų vaikui, netobulina dukters skaitymo įgūdžių. Pažymėjo, kad atsakovo darbo pobūdis ir grafikas neleidžia jam rūpintis dukterimi pagal pasiūlytą tvarką. Atsakovo nupirkta lova nepritaikyta miegoti dukteriai, kadangi ji ne kartą iš jos buvo iškritusi. Duktė yra nuteikinėjama prie ieškovę.

13.3. Atsakovo moralinės vertybės ir asmeniniai bruožai sudaro pagrindą abejoti jo galimybėmis pasirūpinti vaiku, kadangi: jis vartoja keiksmažodžius, žemina motiną vaikų akivaizdoje; piktnaudžiauja alkoholiu; grasino pasikarsiantis; nenakvoja namuose.

13.4. Atkreipė dėmesį į 2023 m. kovo 1 d. Tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, kad laikinas šalių tarpusavio santykių sureguliavimas, kai atsakovas įpareigojamas gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų, užtikrintų vaikų prioriteto į ramią, saugią, stabilią aplinką įgyvendinimą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė.

16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą (dokumentas DOK-60407) pateikė naujus įrodymus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 7 d. pažymos kopiją, kurioje nurodoma, kas paima šalių dukterį iš Lego būrelio, kada jame nedalyvavo; taip pat SMS žinučių kopiją. Ieškovė prašymo priimti naujus įrodymus nepateikė.

18. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

19. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

20. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėjami klausimai susiję su nepilnamečiu vaiku, o tokiose bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl teismas turi būti aktyvus šeimos bylose vertindamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus įrodymus (dokumentai DOK-60407) priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

22. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

23. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

24. Toks aiškinimas taikytinas ir vertinant teismo nustatytą laikinąją skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko ar vaikų bendravimo tvarką – jos nustatymas nėra savitikslis, o visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti vaiko ryšį, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, su skyrium gyvenančiu tėvu. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).

25. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kai jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26. Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021). Įgyvendinant nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

27. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

28. Nagrinėjamoje byloje, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad apelianto bendravimas su nepilnamete dukterimi neatitiktų jos geriausių interesų, norų ar pažiūrų, ar kažkaip darytų įtaką vaiko brandai ar pasaulėžiūrai, traumuotų psichologiškai. Priešingai, šalių nepilnametė duktė teigiamai atsiliepia apie santykius su kiekvienu iš tėvų. Taip pat Tarnyba yra pateikusi nuomonę, kad tėvų konfliktai nesudaro pagrindo vertinti, kad kuris nors iš tėvų kelia vaikui grėsmę savarankiškai juo rūpindamasis. Paminėtina, kad ieškovė buvo prašiusi taikyti laikinąją apsaugos priemonę ­– iki galutinio teismo sprendimo priėmimo įpareigoti atsakovą V. S. gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių dukters M. S., ieškovės dukters S. K., uždraudžiant lankytis bute, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi prašymas netenkintas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1029-855/2023 skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Teismai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo netinkamo, ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesų neatitinkančio elgesio. Preliminariai įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad šioje proceso stadijoje būtų poreikis siaurinti ar riboti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimą.

29. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią vieną savaitę duktė būtų su atsakovu, o kitą savaitę su ieškove. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas tokio modelio galimybę, yra nurodęs, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma kai: 1) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, 2) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus; 3) gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos. Tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, bei į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl teismas negali įvertinti visų reikšmingų aplinkybių dėl galimybės taikyti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“). Nors šiuo metu šalys gyvena viename bute, tačiau kitos reikšmingos aplinkybės (pvz. tėvų užimtumas, galimybė pristatyti į ugdymo įstaigą, paimti iš jos ir kt.) bus nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje proceso stadijoje negalima nustatyti tokio atsakovo ir dukters bendravimo modelio. Be to, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalys gyvena vienuose namuose, o esant tėvų negebėjimui bendradarbiauti, toks bendravimo modelis galėtų sąlygoti vaikui ypač nenatūralią ir nepalankią situaciją, kai kiekvienas iš tėvų galėtų reikalauti iš vaiko atitinkamą savaitę būti išimtinai jo gyvenamajame kambaryje, vaikui nepaliekant pasirinkimo ir judėjimo laisvės.

30. Paminėtina, kad teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Atsižvelgiant į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas nepasisako dėl bylos esmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią nustatyta atsakovo teisė ir pareiga pasirūpinti dukros priežiūra kas antrą savaitgalį bei darbo dienomis du kartus per savaitę, t. y. antradienį ir ketvirtadienį.

31. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas susiaurino bendravimo tvarką labiau, nei ji faktiškai buvo nusistovėjusi tarp jo ir vaiko. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pirmiausia paminėtina, kad tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

32. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko tėvas su nepilnamete dukra bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba mokymo įstaigos nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir grąžindamas, perduodamas dukrą tą pačią dieną nuo 20.00 val. iki 20.30 val., į jos nuolatinę gyvenamąją ar kitą ieškovės nurodytą vietą, tačiau taip pat bendravimo tvarkos 6 punkte nustatė, kad kitu laiku, kai nėra atsakovo bendravimo laikas su dukra pagal laikinąją teismo patvirtintą bendravimo tvarką, vaiko tėvai (tiek ieškovė, tiek atsakovas) įpareigotini besąlygiškai užtikrinti vaikui teisę laisvai judėti namų ribose, pačiam vaikui pasirinkti, kada ir su kuriuo iš tėvų ji nori žaisti ar kitaip leisti laiką, su kuriuo kambaryje ji konkretų vakarą nori likti miegoti ir / ar kitaip bendrauti, vaikas negali ir neturi būti ribojamas daugiau, nei tai yra būtina, siekiant užtikrinti jam būtino režimo laikymąsi (miego laikas, vykimas į ugdymo įstaigą ir pan.). Taigi tėvai, vykdydami savo pareigas, turi užtikrinti vaikui galimybę pasirinkti, kada ir kieno kambaryje jis nori miegoti, su kuo bendrauti ir pan., todėl, atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena vienuose namuose, negalima spręsti, kad teismas susiaurino ar kitaip apribojo tėvo ir dukters bendravimą, kadangi abu tėvai yra atsakingi, kad būtų palaikomas ryšys su abiem tėvais ne formaliai, o realiai, todėl laikinosios bendravimo tvarkos 6 punktas maksimaliai nustato galimybę tėvui ir vaikui bendrauti, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus, o ne į tėvų pageidavimus.

33. Nors pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus palaikyti ryšį su abiem tėvais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant pagrindų riboti tėvo ir vaiko bendravimą, ir atsižvelgiant į tai, kad šalių dukteriai jau yra 7 metai, nėra pagrindo riboti atsakovui teisės savaitgalius leisti su dukterimi, t. y. kad duktė būtų paimama šeštadienio ryte ir parvežama namo šeštadienį vakare, o sekmadienį vėl ji pasiimama ryte ir grąžinama sekmadienį vakare. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Atsižvelgiant į šios nutarties 30 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, manytina, kad apeliantas turi teisę su dukterimi išvykti į trumpalaikes poilsines išvykas savaitgaliais ar nuvykti pas savo tėvus, dukters senelius, visam savaitgaliui ir tokia teisė neturi būti ribojama. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas keistinas, nustatant, kad vaiko tėvas su nepilnamete dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas dukrą sekmadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją ar kitą ieškovės nurodytą vietą. Pažymėtina, kad tuo laikotarpiu atsakovas turi laikytis nustatytos bendravimo tvarkos 3 ir 6 punkto, t. y. užtikrinti įprastos vaiko dienotvarkės režimą, rūpintis vaiko sveikata, visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu, namų darbų paruošimu ir kitais poreikiais, bei besąlygiškai užtikrinti vaikui teisę laisvai judėti namų ribose, pačiam vaikui pasirinkti, kada ir su kuriuo iš tėvų ji nori žaisti ar kitaip leisti laiką, su kuriuo kambaryje jį konkretų vakarą nori likti miegoti ir / ar kitaip bendrauti. Ieškovė nurodė, kad miegoti pas atsakovą šalių dukteriai nesaugu, kadangi lova yra aukšta ir duktė gali iš jos iškristi ir susižeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovas privalo užtikrinti saugią miegojimui vietą, t. y. įrengiant atitinkamas apsaugas vaiko lovoje, kad būtų sumažinta susižeidimo rizika.

34. Minėta, kad turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų, ir atostogų metu suvienodinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka papildytina 7 punktu, t. y. tėvas ir motina lygiomis dalimis praleidžia dukters mokyklines atostogas, o pirmenybės teisę pasirinkti laiką su vaiku atostogų metu nelyginiais metais turi motina, lyginiais – tėvas, ir 8 punktu – apie pasirinktą laiką tėvai privalo informuoti vienas kitą (raštu, žodžiu, SMS žinute ar kt.) ne anksčiau kaip dviem savaitėms iki vaiko atostogų pradžios, bei planuojamą išvykimą su vaiku iš gyvenamosios vietos atostogų metu kitam iš tėvų turi būti pranešta kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 5 dienas, tiksliai nurodant vaiko buvimo vietą, išvykimo trukmę. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad būnant tuose pačiuose namuose vaiko atostogų laikotarpiu, galioja pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinosios tvarkos 6 punktas, kurį tėvai privalo vykdyti. Pažymėtina, kad teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

35. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nesprendė klausimo dėl ieškovės įpareigojimo netrukdyti vaikui nakvoti tėvo kambaryje tėvui priskirtą bendravimo savaitę bei įpareigojimo vaikui pirktame išmaniajame laikrodyje Super G įvesti atsakovo telefono numerį bei pateikti atsakovui vaiko išmanaus laikrodžio telefono numerį, kad tėvas turėtų galimybę susisiekti su vaiku. Pirmiausia paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinąją tėvo ir dukters bendravimo tvarką, įpareigojo abu tėvus besąlygiškai užtikrinti vaikui teisę laisvai judėti namų ribose, pačiam vaikui pasirinkti, kada ir su kuriuo iš tėvų ji nori žaisti ar kitaip leisti laiką, su kuriuo kambaryje jį konkretų vakarą nori likti miegoti ir / ar kitaip bendrauti, vaikas negali ir neturi būti ribojamas daugiau, nei tai yra būtina siekiant užtikrinti jam būtino režimo laikymąsi (miego laikas, vykimas, į ugdymo įstaigą ir pan.). Taigi negalima spręsti, kad teismas nepasisakė dėl ieškovės įpareigojimo vaikui netrukdyti nakvoti tėvo kambaryje. Antra, atsakovui nėra ribojamas bendravimas su dukterimi, todėl vien tai, kad į dukters laikrodį nėra įvedamas atsakovo telefono numeris, apelianto bendravimo neapriboja, be to, iš šalių argumentų matyti, kad apeliantas yra nupirkęs dukteriai mobilųjį telefoną, kuriuo ir gali susisiekti su dukterimi. Taip pat byloje nėra duomenų, kad tokiu laikrodžiu apskritai galima bendrauti (kalbėtis, rašyti ir t. t.), nes ieškovė nurodė, kad pirko tam, kad sekti dukters širdies veiklą. Trečia, ieškovė nurodė, kad dukters laikrodžio ekranas yra suskilęs, todėl nenaudojamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo atskirai ieškovę įpareigoti vaikui pirktame išmaniajame laikrodyje Super G įvesti atsakovo telefono numerį bei pateikti atsakovui vaiko išmanaus laikrodžio telefono numerį.

Dėl bylos baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos 2 punktą, nustatant, kad vaiko tėvas su nepilnamete dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas dukrą sekmadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją ar kitą ieškovės nurodytą vietą, bei papildant 7 ir 8 punktais, t. y. 7 punkte nurodant – tėvas ir motina lygiomis dalimis praleidžia dukters mokyklines atostogas, o pirmenybės teisę pasirinkti laiką su vaiku atostogų metu nelyginiais metais turi motina, lyginiais – tėvas; 8 punkte nurodant – apie pasirinktą atostogų laiką tėvai privalo informuoti vienas kitą (raštu, žodžiu, SMS žinute ar kt.) ne anksčiau kaip dviem savaitėms iki vaiko atostogų pradžios, bei planuojamą išvykimą su vaiku iš gyvenamosios vietos atostogų metu kitam iš tėvų turi būti pranešta kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 5 dienas, tiksliai nurodant vaiko buvimo vietą, išvykimo trukmę (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

37. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties nustatytos laikinos atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukterimi M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkos 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) vaiko tėvas su nepilnamete dukterimi bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas dukterį sekmadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją ar kitą ieškovės nurodytą vietą.

Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties nustatytą laikiną atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukterimi M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką 7 ir 8 punktais:

7) tėvas ir motina lygiomis dalimis praleidžia dukters mokyklines atostogas. Pirmenybės teisę pasirinkti laiką su vaiku atostogų metu nelyginiais metais turi motina, lyginiais – tėvas.

8) apie pasirinktą atostogų laiką tėvai privalo informuoti vienas kitą (raštu, žodžiu, SMS žinute ar kt.) ne anksčiau kaip likus dviem savaitėms iki vaiko atostogų pradžios, bei planuojamą išvykimą su vaiku iš gyvenamosios vietos atostogų metu kitam iš tėvų turi būti pranešta kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 5 dienas, tiksliai nurodant vaiko buvimo vietą, išvykimo trukmę.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė