- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2S-490-430/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24513-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- E. S.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB „Swedbank“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. S. ieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 5364, dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, jog gyvenimas skyrium mūsų, sutuoktinių, turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojome kartu gyventi, t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d.; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „O.“; 5) nustatyti nepilnametės dukters M. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 6) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters M. S. išlaikymui 350 Eur mokamus kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; 7) priteisti iš atsakovo 2 100 Eur dydžio nepilnamečio vaiko M. S. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 8) nustatyti, kad atsakovo bendravimo tvarką su dukra M. S.; 9) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti tokia tvarka: ieškovei priteisti: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 38 622,90 Eur vertės; transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 400 Eur vidutinės rinkos vertės; 2 050 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę transporto priemonės vertę; atsakovui priteisti: transporto priemonę „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6 500 Eur vidutinės rinkos vertės; 12 874,30 Eur dydžio piniginę kompensaciją už 1/3 ieškovei po santuokos nutraukimo tenkančio buto dalį; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo 481 Eur ieškovės sumokėtų laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos kredito įmokų; 11) kreditorinius įsipareigojimus Luminor Bank AS pagal 2015 m. gegužės 27 d. kreditavimo sutartį Nr. 4400-2015-102237 ir AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugsėjo 23 d. sutartį Nr. 15-081759-RK palikti solidariomis ieškovės su atsakovu prievolėmis; 12) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. S. 350 Eur dydžio laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, ieškovę paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) iki teismo sprendimo priėmimo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, šalių dukters M. S., uždraudžiant lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad:
2.1. Atsakovas V. S. nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaiką, nesirūpina jo buitimi bei kasdienybe, neteikia reguliaraus, vaikams kasdien reikalingo išlaikymo.
2.2. Ieškovės santykiai su atsakovu yra itin įtempti, ieškovė nuolat patiria atsakovo psichologinį smurtą. Nors gyvena tame pačiame bute, tačiau atsakovas nuolat terorizuoja ieškovę, gąsdina išvarysiantis ją ir dukrą iš buto arba atsivesiantis į butą nuomininkus, nuolat kelia nepagrįstus priekaištus, slepia dokumentus, reikalingus dėl santuokos nutraukimo bylos teisme iškėlimo.
2.3. Kadangi santuokos nutraukimo byloje turės būti išspręsta nemažai sudėtingų klausimų dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, procesas gali užsitęsti, todėl mano, jog gavus procesinius dokumentus iš teismo, informuojančius apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu taps nepakenčiamas, todėl negalės gyventi su atsakovu viename bute, bus priversta išeiti iš šeimos buto kartu su nepilnamečiais vaikais, patirs išlaidas buto nuomai.
2.4. Prie nepilnametės dukters išlaikymo atsakovas neprisideda, tikėtina, kad jis vengs ir laikino išlaikymo dukrai teikimo, todėl buto nuoma bus itin didelė finansinė našta įvertinus ir tai, kad su ieškove gyvena ir našlaitė nepilnametė neįgali dukra. Be to, išsikraustymas iš šeimos buto bus itin didelis stresas nepilnamečiams vaikams, nes vaikai yra pripratę prie savo gyvenamosios aplinkos, bute yra jų daiktai, vyresnioji dukra mokosi iš namų, juose yra sudarytos visos tam sąlygos, taigi, mergaitės jausis lyg išvarytos iš savo namų.
2.5. Nurodė, kad likti gyventi kartu su atsakovu santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu negali, tai ypač kenktų nepilnamečiams vaikams, kuri bus įtraukti į ieškovės ir atsakovo tarpusavio ginčus, bus priversti matyti konfliktuojančius tėvus, girdėti atsakovo įžeidimus motinos atžvilgiu.
2.6. Pažymėjo, kad abi mergaitės yra itin jautrios, dukrai S. jau padaryta psichologinė žala, jai skirtos psichologo konsultacijos, todėl teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeista jų teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje.
2.7. Mano, kad atsakovas turi galimybę išsikraustyti gyventi į kitą gyvenamąją vietą. Netoli dabartinės jo gyvenamosios vietos individualiame name gyvena atsakovo tėvai, todėl atsakovo teisės ir teisėti interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pažeisti nebus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. S. atsiliepimu į prašymą prašė jį atmesti. Nurodė, kad:
3.1. Atsakovas su ieškove ir dviem nepilnamečiais vaikais (vyresnė mergaitė S. yra iš ankstesnių ieškovės santykių) gyvena bendrame bute ir atsakovas nuolatos ir reguliariai išlaiko šeimą. Vasaros laikotarpiu atsakovas iš esmės vienas rūpinosi vaikais, nes ieškovė nenakvodavo namie, buvo palikusi šeimą ir ja nesirūpino.
3.2. Pažymėjo, kad iki ieškovė pradėjo susitikinėti su kitu vyru/vyrais, šalys tarpusavyje bendravo tiek dėl vaiko ugdymo, tiek dėl sveikatos klausimų, tiek dėl bendro turto išlaikymo. Nuo 2022 m. birželio toks bendravimas iš ieškovės pusės nutrūko ir prasidėjo visiškas atsakovo ignoravimas. Nepaisant to, atsakovas toliau išlaikė ir rūpinosi vaikais (įskaitant ir ieškovės dukterį iš ankstesnių santykių).
3.3. Nurodė, kad atsakovas teikia įrodymus, kad jis ne kartą grįždamas iš darbo klausė ieškovės sms žinučių pagalba, kokių produktų reikia nupirkti ir ieškovė atrašė, kad nieko nereikia. Atsakovė ne kartą draudė atsakovui pirkti vaikui daiktus, uždraudė atsakovui remontuoti balkoną, kt. Atsakovas visada mokėjo ir moka už komunalines paslaugas buto, kuriame visa šeima gyvena.
3.4. Teigė, kad atsakovas lygiavertiškai rūpinasi vaiku, perka jam rūbus, maistą, vaistus, rūpinasi vaiko ugdymu, kartu leidžia laisvalaikį, ilsisi prie ežero atostogų metu ar vasaros savaitgaliais, vyksta pas senelius į kaimą, kt. Atsakovas pažymi, kad jo darbo užmokestis yra stabilus ir jis nuolat išlaiko ir išlaikys savo nepilnametį vaiką. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad ieškovė gauna savivaldybės skiriamą išmoką vaikui.
3.5. Nurodė, kad atsakovas teikia į bylą banko sąskaitos išrašus ir dalį pirkinių čekių, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat, kaip minėta, teikia į bylą susirašinėjimą su ieškove ir jos dukra S., iš kurių matyti, kad atsakovas perka maistą, daiktus, gamina kartu, rūpinasi ne tik bendra nepilnamete dukra M., bet ir ieškovės dukra iš ankstesnių santykių, tarp jo ir vaikų yra gražus tėviškas švelnus ir rūpestingas santykis. Atsakovas teikia į bylą fotonuotraukas su abiem nepilnametėmis mergaitėmis, fotonuotraukos patvirtina, kad jis yra rūpestingas ir geras tėvas, ir jokiais būdais ne toks žmogus, kurį ieškinyje apibrėžia ieškovė, stengdamasi apjuodinti ir siekdama sau naudingų rezultatų.
3.6. Pabrėžė, kad ieškovės rūpinimasis vaikų gerove, sveikata nebuvo ir nėra pakankamas, kadangi vaikam savalaikiai nebuvo diegiami higienos įpročiai.
3.7. Ieškovė teismui nepateikė jokių objektyvių, įtikinamų, pagrįstų įrodymų, faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai, neabejotinai konstatuoti, kad netenkinus ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iki bus išspręstas civilinis ginčas iš esmės, bus pažeistos išimtinės nepilnamečio vaiko teisės į būtiną išlaikymą.
3.8. Nurodė, kad atsakovas yra taikaus, ramaus, stabilaus charakterio, niekada nėra smurtavęs nei prieš ieškovę, nei prieš nepilnamečius vaikus. Bet kokie ieškovės kaltinimai atsakovui dėl tariamo psichologinio smurto yra melagingi, priešingai, būtent ieškovė šeimoje prieš atsakovą ir nepilnamečius vaikus naudoja psichologinį smurtą, gąsdina, kad iškraustys atsakovą iš namų, nuolat kelia balsą ant atsakovo ir vaikų, yra pikta (tai patvirtina žinutėje ieškovės duktė S.), manipuliuoja vaikais ir juos nuteikinėja prieš atsakovą, siekdama sugriauti jų šiltą tarpusavio ryšį, kas neigiamai veikia vaikų psichinę savijautą. Atsakovui nuostabą kelia vyresnės mergaitės nuteikinėjimas, kuomet jis ją augino kaip savo vaiką nuo 7 metų ir juos sieja šaltas tarpusavio ryšys, kurį patvirtina tiek tarpusavio susirašinėjimas, tiek fotonuotraukos.
3.9. Atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos ar kitos nuosavybės. Ieškovės nurodoma atsakovo tėvų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. nutolusi nuo atsakovo namų, šeimos ir darbo 50 km., todėl reikalavimas atsakovui išvykti jam jungtine nuosavybės teise priklausančio turto, todėl nesant tam reikšmingų aplinkybių ir svarių argumentų, pažeistų jo teisę į nuosavybę ir apribotų atsakovo galimybę lygiavertiškai auginti nepilnametę dukrą.
3.10. Pažymėjo, kad ieškovė neprašo nustatyti vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos kaip laikinosios apsaugos priemonės, tokiu būdu nepaisydama vaiko interesų.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad:
4.1. Tarnybos nuomone, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad sutuoktinių santykiai įtempti ir konfliktiški, o atsakovo elgesys kelia ieškovei ir nepilnametei S. emocinę įtampą, neigiamus išgyvenimus, nesaugumo jausmą, baimę, kas nėra suderinama su emociškai saugia namų aplinka, todėl vertintina, jog toks laikinas šalių tarpusavio santykių sureguliavimas, kuomet atsakovas įpareigojamas gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų, užtikrintų vaikų prioriteto į ramią, saugią, stabilią aplinką įgyvendinimą.
4.2. Tarnybos vertinimu, toks laikinas tarpusavio santykių sureguliavimas negali paneigti atsakovo teisės bendrauti su dukra M., juolab, kad mergaitė teigiamai atsiliepia apie santykius su kiekvienu iš tėvų, todėl aptariamos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būtų taikomos tik nepažeidžiant atsakovo ir jo vaiko teisių, tik nustačius, jog vyras turi galimybę laikinai gyventi kitame būste bei jam nebus trukdoma bendrauti su dukra, pasiimti ją svečiuotis į savo laikiną gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
4.3. Ieškovės prašymas priteisti dukrai M. laikinąjį išlaikymą atitinka vaiko interesus, o prašomas nustatyti laikinojo išlaikymo dydis po 350 Eur per mėnesį galėtų būti pakankamas mažametės poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovės E. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, priteisė iš atsakovo V. S., laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, paskyrė ieškovę E. S. priteisto iš atsakovo V. S. nepilnamečiam vaikui laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Teismas pažymėjo, jog šioje proceso stadijoje jis neturi galimybės tiksliai nustatyti ieškovės ir atsakovo turtinės padėties. Nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. tėvų turtinė padėtis ir / ar vaiko poreikiai, gali būti nustatomos ir įvertinamos tik išnagrinėjus byloje pareikštus reikalavimus iš esmės, t. y. surinkus ir įstatyme nustatyta tvarka ištyrus visus reikšmingus klausimui išspręsti įrodymus. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tokios aplinkybės nenustatinėtinos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pilna apimtimi tenkinus ieškovės prašymą, priteisiant 350 Eur dydžio laikinąjį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, būtų iš esmės patenkinamas ieškiniu reiškiamas reikalavimas, nors dėl jo pagrįstumo, turi būti pasisakoma tik po visapusiško ir išsamaus reikšmingų byloje aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, priimant galutinį teismo sprendimą.
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje proceso stadijoje (nesurinkus ir neištyrus rašytinių įrodymų ir neišklausius šalių paaiškinimų) nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius patvirtinančias aplinkybes, į tai, kad teismas neturi duomenų apie atsakovo gaunamų pajamų dydį, į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą iš dalies ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 260 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaiko poreikiai bus patenkinti.
Atsiliepimas
8. Atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas atsiliepime dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo nurodo, kad rūpinasi dukra, teikia išlaikymą, perka rūbus, maistą, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
9. Dėl įpareigojimo gyventi skyriumi pažymėjo, kad ieškovės teiginiai, jog bylos iškėlimas teisme gali paskatinti atsakovą agresijai, pykčiui ir smurtui, laikytini tik prielaida, kuri nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Be to, ieškovės argumentas, kad atsakovas turi materialines galimybes laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išsinuomoti kitą butą arba laikinai pagyventi pas savo tėvus, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės. Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, nesant byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytus teiginius apie atsakovo pavojingą, agresyvų elgesį ieškovės ir nepilnametės dukters atžvilgiu, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas savo elgesiu kelia realią grėsmę ieškovės ir savo dukros sveikatai ar gyvybei. Priešingai, iš Tarnybos pateiktos 2022 m. gruodžio 19 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad šalių nepilnametė dukra nurodo, kad jai vienodai patinka leisti laiką tiek su ieškove, tiek su atsakovu, mergaitė nurodo, kad atsakovas (tėtis) yra geras.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas V. S. atskiruoju skundu prašė 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį dalyje dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
10.1. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad šalys gyvena kartu bendros nuosavybės teise priklausančiame bute ir kartu rūpinasi ir išlaiko nepilnametę dukrą M. Iš ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais ji grindžia dukters išlaikymo aplinkybę, nėra matyti, kad banko sąskaitoje nurodytos išlaidos buvo skirtos nepilnametės dukters išlaikymui. Kitos išlaidos patvirtina epizodiškai išleidžiamas sumas, kurios patirtos ieškovei ruošiantis bylos nagrinėjimui, nes iki tol visu dukters ir visos šeimos išlaikymu rūpinosi atsakovas: atsakovas pirkdavo maistą, rūbus, papuošalus, buities prekes, darė remontus bute, remontavo automobilius, pylė kurą, mokėjo komunalinius mokesčius, banko paskolą, draudimus, pirko vaistus, higienos priemones, mokėjo už visos šeimos pramogas, M. darželį, pervesdavo pinigų sutuoktinei ir kita.
10.2. Teigė, kad prasidėjus skyrybų procesui niekas nepasikeitė, atsakovas ir toliau visavertiškai išlaiko savo vaiką - teikia kasdieninį nuolatinį išlaikymą: perka ir gamina jai maistą, kartu valgo, perka drabužius, avalynę, vaistus, slaugo sergančią, perka higienos ir laisvalaikio prekes, moka komunalinius mokesčius, draudimus, banko paskolą, nupirko skalbimo mašiną, kitas buities prekes, telefoną, kad galėtų bendrauti, apmoka telefono sąskaitas, pirko mokslams kėdę vaikui Ermitaže, kartu su vaiku leidžia laisvalaikį, vyksta pas draugus, į kiną, į cirką, į Trakus, į Elektrėnus, pramogauja, lankosi kavinėse, vyksta pas senelius į kaimą ir kt. Todėl nėra jokio pagrindo iš atsakovo priteisti išlaikymą, kurį jis ir taip suteikia savo nepilnamečiui vaikui. Nors šioje bylos stadijoje sudėtinga įvertinti, kuris iš tėvų prie vaiko išlaikymo prisideda didesne dalimi, pridedami įrodymai patvirtina, kad atsakovas visavertiškai ir ne mažesne dalimi išlaiko savo vaiką teikdamas kasdieninį reguliarų nuolatinį išlaikymą.
10.3. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tėvų valdžia priklauso abiem tėvam, vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų ir pagal pastarojo laikotarpio teismų praktiką, šis klausimas nesprendžiamas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Šalys gyvena kartu ir kartu augina ir rūpinasi dukra, lygiavertiškai praleidžia laiką su vaiku. Todėl pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymas vaikui bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo neturėtų būti priteisiamas vien dėl to, kad ieškovė pirma kreipėsi į teismą, nes atsakovas negyvena skyrium, bet gyvena kartu su vaiku viename bute ir leidžia tiek pat laiko, kiek ir ieškovė, nuolatos, o ne epizodiškai rūpinasi vaiko kasdieniniais poreikiais ne mažesne apimtimi.
10.4. Mano, kad atsakovas tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą ir tai daro nuolatos, todėl nėra pagrindo spręsti priešingai bei priteisti iš jo laikiną išlaikymą. Pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).
10.5. Teigė, kad pagrindo konstatuoti, kad yra reali grėsmė vaiko turtiniams interesams, priešingai, teikiami įrodymai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu vaiko turtiniai interesai nenukentės, nes tėvas savo pareigą vykdo pilna apimtimi. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, nurodydamas, kad ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, nes atsakovas taip pat yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą, šiuo metu šalių vaikas gyvena ne tik su ieškove, bet ir su atsakovu, kadangi šalys gyvena kartu viename bute ir kartu rūpinasi vaiku.
10.6. Nurodė, kad savo prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai, ieškovė grindžia tuo, kad esą atsakovas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaiką, nesirūpina dukters buitimi bei kasdienybe, neteikia reguliaraus, vaikui kasdien reikalingo išlaikymo. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, nes jos neatitinka tikrovės. Atsakovas su ieškove ir dviem nepilnamečiais vaikais (vyresnė mergaitė S. yra iš ankstesnių ieškovės santykių) gyvena bendrame bute ir atsakovas nuolatos ir reguliariai išlaiko šeimą. Vasaros laikotarpiu atsakovas iš esmės vienas rūpinosi vaikais, nes ieškovė nenakvodavo namie, buvo palikusi šeimą ir ja nesirūpino.
Atsiliepimas
11. Ieškovė E. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
11.1. Gyvenimas su ieškove viename bute nereiškia, kad atsakovas išlaiko dukrą. Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2022 m. birželio 1 d. visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti mūsų dukrą, nesirūpina ja, aš viena išlaikau dukrą, aprūpinu ją, todėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo sudaro 2 100 eurų (6 mėn. x 350 eurų).
11.2. Mano, kad momentiniai pirkiniai dukrai (kaip nurodo atsakovas - perka žaislus, daiktus), kitos nurodytos išlaidos nelaikytini reguliariu išlaikymu (dukros maitinimasis namie, mokykloje, būrelių apmokėjimas, būsto išlaikymas ir pan.), prie kurio taip pat atitinkamomis periodinėmis dalimis turi prisidėti ir atsakovas.
11.3. Teigia, kad abu tėvai privalo teikti vaikams nuolatini išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvu, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas.
11.4. Konkrečiu atveju bylos medžiaga konstatuota, kad abi nepilnametės dukros gyvena su ieškove, būtent ieškovei tenka pareiga rūpintis kasdiene vaikų priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, sveikatos ir emocinių poreikių tenkinimu, užtikrinti vaiko gerovę, gaminant maistą, skalbiant jos drabužius, tvarkant namus ir pan., kas sunkiai yra įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaiką. Tuo tarpu atsakovas nė karto neatliko savo kaip tėvo pareigos, nenuvedė dukters pas gydytojus, yra nusišalinęs nuo vaiko kasdienės priežiūros, jos auklėjimo, rūpinimosi jos ugdymu, mokslais, pasiekimais ir pan., su vaiku bendrauja tik retkarčiais, nesilanko vaiko ugdymo įstaigų susirinkimuose, nevežioja į būrelius, nepadeda vaikui paruošti namų darbų ir pan., kas patvirtina pareigų neatlikimą, vaiko poreikių neužtikrinimą ir kt.
11.5. Nurodė, kad atsakovas yra darbingas asmuo, sveikas, išsilavinęs, įgijęs specialybę, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas gauna 1500 Eur dydžio darbo užmokestį, todėl vertintina, jog yra ir gali būti pajėgus užtikrinti minimalius jam tenkančius nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikius, kad iki šalių ginčo išnagrinėjimo nustatytas laikino išlaikymo dydis nėra aiškiai per didelis.
11.6. Mano, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo vertinti, kiek konkrečiai atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo, ar atsakovo patirtos išlaidos yra susijusios su vaiko poreikių tenkinimu ir pan., tuo labiau, kad dėl šios aplinkybės šalys nesutaria. Akivaizdžių duomenų, patvirtinančių, kad vaikui nuolat teikiamas tam tikro dydžio išlaikymas byloje nėra, o dėl apelianto pateiktų įrodymų įrodomosios vertės gali būti pasakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Visos abejonės dėl faktinių aplinkybių vertinamos vaiko naudai, todėl šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai užtikrinant prioritetines vaiko teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos abi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – apelianto banko sąskaitos išrašus, apelianto susirašinėjimas su ieškove, apelianto susirašinėjimas su ieškovės dukra S., nuotraukas, kuriose užfiksuoti sutuoktiniai ir nepilnamečiai vaikai, pirkinių čekius.
14. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodomus – vaistinės kvitą, UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą už užklasinę veiklą, AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašus, Mokymo sutartį dėl neformaliojo vaikų švietimo, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymą, apie teikiamas paslaugas S. K., Būsto draudimo liudijimą TIA Nr. 429673348, kuriuo apdraustas butas nuo gaisro ir gamtos jėgų.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktos Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažyma, kurioje pateikiami duomenys apie teikiamas paslaugas S. K., pažymi, kad S. K. nėra atsakovo dukra, civilinėje byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl šio vaiko materialiųjų teisių ir pareigų, pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sprendžiamas klausimas tik dėl šalių nepilnametės dukters M. S. laikino išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teikiamas įrodymas nėra susijęs su civiline byla, todėl jį atsisakoma priimti.
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kitų naujų įrodymų turiniu, sprendžia, jog teikiami rašytiniai įrodymai yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, teikiami įrodymai tiesiogiai susiję su laikino išlaikymo priteisimo klausimu, apelianto ir ieškovės pateiktus įrodymus prijungia.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
15. Ieškovė ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš apelianto šalių nepilnametei dukrai M. S. laikiną išlaikymą 350,00 Eur periodinėmis išmokomis ir įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnametės M. S.. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš apelianto laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 260 Eur, kitą prašymo dalį atmetė. Apeliantas, nesutikdamas su priimtos nutarties dalimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantas atskiruoju skundu teigia ir įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė dukrai išlaikymą, tai motyvuodamas tuo, kad apeliantas visavertiškai išlaiko savo vaiką, tėvų valdžia priklauso abiem tėvam, vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų šalys gyvena kartu ir kartu augina ir rūpinasi dukra, lygiaverčiai praleidžia laiką su vaiku.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nekvestionuoja priteisto laikino išlaikymo dydžio, todėl dėl išlaikymo dydžio apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
18. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
19. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad šeima gyvena viename būste, apeliantas prisideda prie dukters išlaikymo, perka jai daiktus, maisto produktus, moka komunalinius mokesčius, perveda ieškovei lėšas skirtas komunalinių mokesčių sumokėjimui, todėl pagrindo priteisti išlaikymą nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais pagrindo sutikti neturi. Aplinkybė, jog apeliantas gyvena viename būste su ieškove ir dukra, ieškovei teigiant, jog apeliantas neteikia dukrai išlaikymo, nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantas teikia dukrai reguliarų ir pakankamą išlaikymą dukrai. Tai, kad šalys gyvena viename būste negali būti vertinama, kaip įrodymu, jog yra užtikrintas reguliarus išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Aplinkybė, jog apeliantas ieškovei perveda pinigines lėšas, nurodydamas mokėjimo paskirtį „mokesčiams susimokėti“, pačiam apeliantui gyvenant tame pačiame būste, nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantas apmoka ne tik savo, bet ir visą dukters mokesčių dalį, nesant pateiktiems įrodymams apie bendrą ieškovės sumokėtą komunalinių mokesčių sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko poreikius sudaro ne tik komunaliniai mokesčiai, tačiau privalo būti užtikrinti kiti būtinieji nepilnamečio vaiko poreikiai tokie, kaip maistas, gyvenamoji vieta, sveikata, ugdymas, švietimas, laisvalaikis, buitis, higiena ir kiti. Tik tam tikrų lėšų skyrimas apelianto pasirinktam vaiko poreikio tenkinimui negali būti laikoma visų nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu.
20. Pabrėžtina, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju yra iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, iš šalių procesinių dokumentų turinio matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl vien esant šiai aplinkybei ir ieškovei, pareiškus prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus yra teisinis pagrindas priteisti nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą.
21. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad tėvų valdžia priklauso abiem tėvam, vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų ir pagal pastarojo laikotarpio teismų praktiką, šis klausimas nesprendžiamas iki bylos išnagrinėjimo iš esmė. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Apeliantas prieštaravimų dėl tokio ieškinio reikalavimo nėra pateikęs nei atsiliepimo į ieškinį forma, nei priešieškiniu, todėl pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę nėra. Akcentuotina, kad laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo ir kt.), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas.
22. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi nei galimybės, nei privalo visiškai ir visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, nustatyti reikalingą ir būtiną išlaikymo vaikui dydį ar tėvų galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę ir privalės įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kt.
23. Apeliantas, grįsdamas atskirajame skunde nurodytas aplinkybes pateikė savo banko sąskaitos išrašus, pirkinių kvitus. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat pateikė banko sąskaitų išrašus, kvitus. Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai pagrindžia, kad jis nėra nusišalinęs nuo dukters poreikių tenkinimo, tačiau šių įrodymų vertinti, kaip esminių, kurie pagrįstų, jog apeliantas teikia nepilnametei dukrai reguliarų kasdieninį išlaikymą, pakankamą visų dukters poreikių tenkinimui, nėra pagrindo. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abu tėvai prisideda prie dukters poreikių tenkinimo, abu tėvai perka maisto produktus. Tačiau iš apelianto pateiktų įrodymų vienareikšmiai daryti išvadą, jog apeliantas perka maisto produktus ir daiktus tik dukrai, o perkami daiktai nėra skirti taip pat ir apelianto poreikiams, negalima.
24. Pastebėtina, kad atsakovas atskirąjį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1, teismų praktika 53 pateiktais išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas cituodamas Apžvalgoje pateiktus išaiškinimus juos cituoja tik selektyviai, o ne skaito nuosekliai. Priešingai nei teigia apeliantas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neišaiškino, kad visais atvejais, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų, šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad „Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas)“. Pažymėtina, kad Apžvalgoje pateikiami išaiškinimai ne dėl laikino išlaikymo priteisimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, o pateikiami išaiškinimai dėl išlaikymo priteisimo, priimant galutinį teismo sprendimą.
25. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad nors ir tėvai kartu gyvena, abu prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, tačiau siekiant maksimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus tėvų santuokos nutraukimo metu, yra teisinis pagrindas priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, nors ir abu tėvai panašiai laiko praleidžia su vaiku.
26. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.