Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-344-302/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-04-16
Bylos Nr.: e2A-344-302/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00955-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės Merko
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“

Kategorijos

2.6.7Restitucija
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas

Civilinė byla Nr. e2A-344-302/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00955-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.8.11.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kačinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Merko statyba apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės Merko statyba ir AS Merko Ehitus, veikiančios per AS Merko Ehitus filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“ dėl papildomų išlaidų apmokėjimo ir darbų atlikimo termino pratęsimo, neteisėto įskaitymo ir banko garantijos panaudojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Infrastruktūros inžinerija“ ir Luminor bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Merko statyba ir AS Merko Ehitus, veikianti per AS Merko Ehitus filialą Lietuvoje (toliau – AS Merko Ehitus), pateikė ieškinį, kurį patikslinusios, prašė: 1) ieškovei UAB Merko statyba priteisti iš atsakovės 60 200,35 Eur už papildomai atliktus darbus, 93 490,65 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo atsakovės nepagrįstai nesumokėtos 153 691 Eur sumos už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., iš viso 26 443,27 Eur; 2) dėl papildomai atliktų darbų ir atsakovės neveikimo pratęsti rangos sutarties baigimo terminą 481 diena; 3) pripažinti atsakovės 2015 m. rugpjūčio 20 d. vienašalį įskaitymą neteisėtu; pripažinti atsakovės pagal 2014 m. spalio 27 d. sulaikytų pinigų banko garantiją Nr. BG110408/35 iš banko atsakovės gautą 76 688 Eur pinigų sumą kaip gautą nepagrįstai ir neteisėtai ir priteisti ją ieškovei UAB Merko statyba; priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nepagrįstai gautos 76 688 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., iš viso 3 004,49 Eur. Taip pat priteisti 8 proc. palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad 2010 m. atsakovė paskelbė viešojo pirkimo sąlygas, pagal kurias ieškovės atliko pasiūlymo kainos skaičiavimą ir pateikė pasiūlymą atsakovei. 2011 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos grupė AS Merko Ehitus ir UAB Merko statyba su atsakove pasirašė Rangos sutartį Nr. 6195 ,,Magistralinių vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Avižienių seniūnijoje (Užubaliai, Klevinė, Raisteniškės ir Bendoriai)“ (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią ieškovės įsipareigojo atlikti rangos darbus, o atsakovė atsiskaityti už atliktus darbus. Rangos sutartis buvo sudaryta viešojo konkurso būdu, remiantis užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų Statybos sutarties sąlygomis, Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) Raudonąja knyga, pirmasis lietuviškas leidimas 2002 (toliau – Bendrosios sąlygos). Ieškovių teigimu, vykdant darbus objekte, iškilo poreikis atlikti papildomų darbų, be to, atsakovė (atsakovės subrangovai) laiku neįvykdė savo įsipareigojimų, o tai sąlygojo papildomus nuostolius ir negalėjimą darbus atlikti Rangos sutartyje ir vėlesniuose pakeitimuose numatytais terminais.

3. Ieškovės nurodė, kad 2012 m. gruodžio 6 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl rangos darbų baigimo termino pratęsimo, nurodydamos, jog darbai nebuvo atlikti laiku, nes AB LESTO neįrengė tranzitinių spintų PNS-1, PN-3 bei PNS-4 siurblinėms. 2013 m. balandžio 11 d. raštu pakartotinai buvo kreiptasi į atsakovę dėl termino pratęsimo, nurodant, kad nėra užtikrintas elektros energijos tiekimas PNS-4 siurblinei, todėl nėra galimybės priduoti vidaus tinklą ir nustatyta tvarka gauti Energetikos inspekcijos pažymą bei inicijuoti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą. AB LESTO ir atsakovė savo įsipareigojimus visiškai įvykdė tik 2013 m. rugsėjo 4 d., todėl darbų atlikimo terminas turi būti pratęstas nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d., ir apmokėtos papildomos ieškovių išlaidos, kurios nurodytos patirtų išlaidų suvestinėje.

4. 2012 m gruodžio 7 d. ieškovės pateikė atsakovei derinimui elektrotechninės dalies darbo projektą, parengtą vadovaujantis atsakovės pirkimo dokumentuose pateiktu Techniniu projektu, tačiau iš atsakovės 2012 m. gruodžio 17 d. gavo nepatvirtintas pastabas, kurias įgyvendinus būtų iš esmės pakeisti Techninio projekto sprendiniai. 2013 m. sausio 16 d. vykusio mėnesinio vadovybės pasitarimo metu ieškovės gavo FIDIC Inžinieriaus nurodymą bet kuriuo atveju atsižvelgti į atsakovės pastabas ir jas įgyvendinti. 2013 m. sausio 31 d. buvo pateikta pretenzija, kurioje nurodoma, kad reikalinga gauti naujas technines sąlygas energijos duomenų nuskaitymui nuo AB LESTO įrengtų skaitiklių ir tai yra atsakovės pareiga. 2013 m. vasario 13 d. raštais Nr. 6195- CU0056DDA ir Nr. 6195-CU0057DDA-a ieškovės nurodė papildomai reikalingų atlikti darbų atlikimo terminus, kurie pradedami skaičiuoti nuo AB LESTO prisijungimo sąlygų gavimo datos (Techninės sąlygos atsakovės vardu gautos 2013 m. vasario 15 d.), bei papildomų išlaidų sumą. Atsakovė 2013 m. vasario 13 d. Nr. 6-770 (1.20-04) raštu iš dalies pritarė papildomų darbų atlikimui. Procesų valdymo ir automatizacijos darbo projektai buvo patvirtinti tik 2013 m. kovo 18 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovių teigimu, rangos darbų atlikimo terminas turi būti pratęstas nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. ir apmokėtos 11 313,25 Eur (39 062,40 Lt) papildomos išlaidos.

5. 2013 m. kovo 13 d. buvo kreiptasi į atsakovę dėl projektavimo užduoties Techninio projekto korektūros atlikimo, nors nei Rangos sutarties nuostatos, nei teisės aktų reikalavimai nenumatė ieškovių pareigos reikalauti suformuoti techninę užduotį Techninio projekto sprendinių korektūrai atlikti, kadangi tai yra išimtinai atsakovės pareiga. Techninio projekto korektūra patvirtinta 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir perduota ieškovėms 2013 m. rugpjūčio 23 d. lydraščiu Nr. 08/18. FIDIC inžinierius ieškovių pateiktą darbo projekto (laidą B) peržiūrėjo ir patvirtino tik 2013 m. gruodžio 4 d., todėl Rangos sutartyje numatytas darbų baigimo terminas turi būti pratęstas nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. ir apmokėtos papildomos išlaidos, kurios nurodytos patirtų išlaidų suvestinėje.

6. 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu į atsakovę buvo kreiptasi dėl nesumontuotų elektros energijos skaitiklių bei nesumontuotos elektros nuskaitymo ir perdavimo įrangos. Be to, pakartotinai į atsakovę buvo kreiptasi 2013 m. spalio 8 d. ir 2013 m. spalio 21 d., gavus FIDIC Inžinieriaus nurodymą, rašto Nr. Vl-2751 (2013 m. lapkričio 4 d.). 2013 m. lapkričio 6 d. ieškovės pateikė pasiūlymą dėl nuotolinio rodmenų nuskaitymo–perdavimo dalies darbų atlikimo. 2013 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 6- 8054(1.20-04) ieškovės ir 2013 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. Vl-2751 inžinierius patvirtino tokių papildomų darbų atlikimą. Darbai buvo atlikti ir 2013 m. lapkričio 29 d. priduoti techninės priežiūros vadovui, o 2014 m. sausio 6 d. priduoti atsakovei. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovių teigimu, Rangos sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas turi būti pratęstas nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. sausio 6 d.

7. 2013 m. rugsėjo 24 d. buvo kreiptasi į atsakovę dėl darbų perėmimo, tačiau ne dėl nuo ieškovių priklausančių priežasčių objektas buvo užbaigtas tik 2014 m. balandžio 3 d., todėl Rangos sutartyje numatytas darbų baigimo terminas turi būti pratęstas nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., t. y. 191 dienom, ir apmokėtos papildomos rangovo išlaidos, kurios nurodytos patirtų išlaidų suvestinėje.

8. Taip pat ieškovės nurodė, kad, atlikdamos darbus, numatytus Rangos sutartyje, jos susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos teikiant pasiūlymą, o tai sąlygojo papildomų darbų atlikimą, dėl ko patyrė 60 200,35 Eur papildomų išlaidų. Ieškovių teigimu, jos kreipėsi į atsakovę dėl papildomų išlaidų apmokėjimo ir darbų atlikimo termino pratęsimo, tačiau visos pretenzijos nepagrįstai buvo atmestos.

9. Be to, ieškovės teigė, kad atsakovė nepagrįstai 2015 m. liepos 28 d. pateikė bankui reikalavimą Nr. S-9192 per 5 darbo dienas po rašto gavimo, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., pagal banko garantiją išmokėti 76 688 Eur garantuotą sumą. Ieškovių teigimu, jos tinkamai įvykdė visas Rangos sutartyje numatytas prievoles, todėl yra pagrindas pripažinti atsakovės pagal 2014 m. spalio 27 d. sulaikytų pinigų banko garantiją Nr. BG110408/35 iš banko atsakovės gautą 76 688 Eur pinigų sumą kaip gautą neteisėtai ir priteisti ją UAB Merko statyba. Atsakovė neturėjo priešpriešinio reikalavimo 76 688 Eur sumai, todėl atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas yra niekinis ir negaliojantis. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad atsakovės reikalavimas ieškovėms mokėti delspinigius ir vienašalis įskaitymas yra pagrįsti, ieškovės prašė Rangos sutartyje nustatytus 0,05 proc. delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną pavėluotą dieną sumažinti iki 0,02 proc., kadangi 0,05 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, o 2019 m. birželio 21 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei UAB ,,Vilniaus vandenys“ iš ieškovių lygiomis dalimis 1 960 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nurodė, kad atsakovė yra perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) prasme, todėl prekes ir paslaugas turi įsigyti laikydamasi minėto teisės akto imperatyvių reikalavimų. Be to, Pasiūlymo 1.1 priede buvo numatyta, kad Rangos sutarties kaina gali būti keičiama Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunktyje numatytu būdu, būtent sutarties kainos pasikeitimą patvirtinant protokolu, kurį turi pasirašyti visos sutarties šalys. Sutarties pakeitimų atlikimo procedūros numatytos ir FIDIC bendrosiose sąlygose (iš dalies pakeistos Konkrečiosiomis sąlygomis ir pasiūlymo 1.1 priedu) – 13.1, 13.2, 13.3, 13.5 ir 13.8 papunkčiuose. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių apie Rangos sutarties kainos pakeitimą pagal numatytą tvarką ir procedūras, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie ieškovų inicijuojamus atitinkamus ginčus (teikiant pretenzijas, kt.) atsakovei.

12. Pagal Bendrųjų sąlygų 4 punkto ir 4.12 papunkčio nuostatas tuo atveju, jeigu rangovas susiduria su nepalankiomis fizinėmis sąlygomis, kurių, jo manymu, negalėjo numatyti, rangovas kuo skubiau privalo apie tai pranešti inžinieriui, kad inžinierius galėtų jas ištirti. Kadangi ieškovės į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad buvo įgyvendintos Rangos sutartyje numatytos procedūros, todėl teismas sprendė, jog ieškovės papildomų darbų neatliko ir neįgijo teisės į jų apmokėjimą.

13. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta Darbų perėmimo pažyma, 2014 m. gegužės 27 d. pasirašyta užsakovo, rangovo ir UAB „Sweco Lietuva“, patvirtina, jog ieškovės atliko Rangos sutartyje numatytus darbus, o apie kitus papildomus darbus duomenų nėra pateikta. 2015 m. liepos 10 d. pažymoje taip pat patvirtinti tik Rangos sutartyje numatyti darbai, jokių duomenų apie kitus papildomus darbus nėra. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog buvo atlikti papildomi darbai, todėl šiuo pagrindu ieškovės neturi teisės į Rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pratęsimą.

14. Vadovaudamasis CK 6.653 straipsniu, teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė buvo informuota apie ginčo darbų poreikį ir apie tai, jog, neatlikus tokių darbų, toliau vykdyti projekto apskritai būtų buvę neįmanoma, taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų leidusi ieškovėms atlikti papildomus statybos darbus. Be to, ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie ieškovių realiai patirtas išlaidas atliekant nurodomus papildomus (nenumatytus) statybos darbus, kas, teismo nuomone, taip pat sudaro pagrindą netenkinti ieškinio reikalavimų dėl atlyginimo už papildomus darbus priteisimo.

15. Jeigu ieškovės ir atliko papildomus darbus, tai jos veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti sumokėti papildomą atlyginimą, dėl kurio nebuvo tartasi, bei reikalauti pratęsti Rangos sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą dėl papildomai atliktų statybos darbų.

16. Pagal Rangos sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2012 m. birželio 8 d. Rangos sutartyje numatytas darbų baigimo laikas buvo pratęstas du kartus: 2012 m. birželio 7 d. pakeitimas Nr. 1 (darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2012 m. rugsėjo 8 d.), 2012 m. rugsėjo 11 d. pakeitimas Nr. 2 (darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 8 d.). Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo pratęsti rangos darbų atlikimo termino dėl ieškovių nurodomo atsakovės neveikimo (netinkamų pirkimo dokumentų – techninio projekto parengimo ir užtrukusio techninio projekto sprendinių korektūros atlikimo), nes: pirma, kaip ir nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktoje išvadoje, pagal Rangos sutarties vykdymo metu galiojusias VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatas perkančioji organizacija privalėjo kreiptis į tarnybą sutikimui dėl sutarties sąlygų keitimo gauti; antra, jokių kitų pakeitimo aktų Rangos sutartyje numatyta tvarka nebuvo sudaryta bei nebuvo teikta dėl to jokių pretenzijų.

17. Kadangi nustatyta, kad ieškovės pažeidė Rangos sutarties sąlygas, atsakovė pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo turima banko garantija bei 2015 m. liepos 28 d. raštu Nr. S-9192 pateikė Nordea Bank AB Lietuvos skyriui reikalavimą išmokėti garantijos sumą pagal Sulaikytų pinigų banko garantiją Nr. BG110408/35 ir tokiu būdu pagrįstai atsakovė iš banko garantijos sumos patenkino įskaitymo būdu 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. S-9994 ieškovių atsakovei mokėtinus delspinigius – 76 988 Eur.

Šalies argumentai

18. Be to, nėra pagrindo laikyti, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas delspinigiams, nes sutrumpintas ieškinio senaties terminas šalies prašymu gali būti taikomas tik tuo atveju, kai šalis su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo kreipėsi į teismą, o nagrinėjamu atveju su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo į teismą nebuvo kreiptasi. Ieškovės atsakovei mokėtini 76 688 Eur dydžio delspinigiai buvo įskaityti 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. S-9994. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu bei nėra pagrindo pripažinti, jog pagal 2014 m. spalio 27 d. sulaikytų pinigų banko garantiją Nr. BG110408/35 iš banko atsakovės gauta 76 988 Eur suma yra gauta neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

19. Ieškovės neįrodė, kad sudarydamos Rangos sutartį neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), kad Rangos sutarties sudarymo metu 0,05 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų, todėl kaip nepagrįstą teismas atmetė ir ieškovių reikalavimą sumažinti Rangos sutartyje numatytą 0,05 proc. delspinigių dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB Merko statyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo šiuos esminius argumentus:

20.1. Ieškovės laiku pateikė pretenzijas, FIDIC inžinierius ir atsakovė be pagrindo atsisakė pratęsti darbų atlikimo terminą, o teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl Rangos sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas turėjo būti pratęstas nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. ir apmokėtos papildomos išlaidos.

20.2. Teismas nepagrįstai neįvertino to, kad tiek pagal Konkrečiųjų sąlygų 4.1 papunkčio nuostatas, tiek pagal teisės aktų reikalavimus ieškovės negalėjo būti atsakingos už atsakovės parengto Techninio projekto klaidas bei jų ištaisymą, ir dėl nesuprantamų priežasčių ieškovių nuodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą paręsti darbų atlikimo terminą nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. ir apmokėti ieškovėms papildomas išlaidas.

20.3. 2013 m. kovo 13 d. ieškovės kreipėsi į atsakovę dėl projektavimo užduoties techninio projekto korektūros. Techninio projekto korektūra patvirtinta 2013 m. rugpjūčio 9 d., o ieškovėms perduota 2013 m. rugpjūčio 23 d. FIDIC inžinierius ieškovės pateiktą darbo (laida B) projektą patvirtino tik 2013 m. gruodžio 4 d. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino minėtų aplinkybių, todėl nepagrįstai nepratęsė darbų atliko termino nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. ir nepriteisė papildomų išlaidų.

20.4. Nepagrįstai Rangos sutartyje numatytas rangos darbų atlikimo terminas nebuvo pratęstas ir nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. sausio 6 d. 2013 m. rugsėjo 3 d. ieškovės kreipėsi į atsakovę dėl nesumontuotų elektros energijos skaitiklių bei nesumontuotos elektros nuskaitymo ir perdavimo įrangos. Elektros pajungimo darbai neįėjo pagal Rangos sutartį atliekamų darbų apimtį. Ieškovės pakartotinai į atsakovę kreipėsi 2013 m. spalio 8 d. ir 2013 m. spalio 21 d. Gavus FIDIC inžinieriaus sutikimą, ieškovės 2013 m. lapkričio 6 d. pateikė pasiūlymą dėl nuotolinio rodmenų nustatymo–perdavimo dalies darbų atlikimo. FIDIC inžinierius 2013 m. lapkričio 4 d. patvirtino tokių papildomų darbų atlikimo reikalingumą, darbai 2013 m. lapkričio 29 d. buvo atlikti ir priduoti techninės priežiūros vadovui, o 2014 m. sausio 6 d. priduoti atsakovei. Rangos sutarties pakeitimas, už kurio parengimą buvo atsakinga atsakovė ir FIDIC inžinierius, dėl ieškovėms nežinomų priežasčių taip ir nebuvo parengtas. Ieškovės neturėjo jokių galimybių daryti įtaką atsakovės ir FIDIC inžinieriaus veiksmams dėl Rangos sutarties pakeitimo.

20.5. 2013 m. rugsėjo 24 d. ieškovės kreipėsi į atsakove dėl darbų priėmimo, tačiau dėl nuo ieškovių nepriklausančių priežasčių atsakovė darbų nepriėmė. 2013 m. spalio 21 d. pakarotinai buvo kreiptasi į atsakovę dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros inicijavimo, 2013 m. spalio 29 d. rašte buvo akcentuojama, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti vėluoja ne dėl ieškovių kaltės, darbų pridavimas negali įvykdyti, kol nėra įvykdytos išorės tinklo (AB LESTO) techninės sąlygos. Objektas buvo užbaigtas tik 2014 m. balandžio 3 d. Teismas nepagrįstai šių priežasčių nelaikė svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą darbų atlikimo terminą pratęsti nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. ir priteisti ieškovėms papildomas išlaidas.

20.6. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ieškovės negalėjo laikytis Bendrųjų sąlygų 13.1, 13.2, 13.3, 13.5 ir 13.8 papunkčiuose numatytų Rangos sutarties pakeitimo procedūrų, kadangi šiuose punktuose reglamentuojami visai kiti Rangos sutarties kainos keitimo pagrindai. Ieškovės neturėjo teisės inicijuoti pakeitimų ir negalėjo niekaip kitaip daryti įtakos FIDIC inžinieriaus veiksmams kaip tik Bendrųjų sąlygų 20.1 papunktyje numatyta tvarka reikšti pretenzijas dėl apmokėjimo už papildomus darbus ir termino pratęsimo, kas ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo visas ieškovių pretenzijas ir, nepateikdamas jokių argumentų, nepagrįstai konstatavo, kad į bylą nepateikta duomenų apie Rangos sutartyje numatytų procedūrų įgyvendinimą.

Žemesnės instancijos teismas

20.7. Ignoruodamas į bylą pateiktus duomenis ir ekspertizės metu nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Darbų perėmimo pažymoje ir Atlikimo pažymoje nėra nurodyti papildomi darbai.

20.8. Neatsižvelgdamas į tai, kad Rangos sutartis sudaryta remiantis FIDIC Raudonosios knygos nuostatomis, teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog rangovas nesilaikė CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose reglamentuojama teisinė situacija iškilus papildomų darbų būtinybei. Pagal FIDIC Raudonosios knygos nuostatas vienintelė rangovo teisė buvo Bendrosios dalies 20.1 papunktyje numatyta tvarka reikšti pretenzijas dėl papildomo apmokėjimo ir termino pratęsimo.

20.9. Teismas, ignoruodamas tai, kad Rangos sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, todėl ieškovės neturėjo teisės derėtis dėl Rangos sutarties nuostatų, nepagrįstai nurodė, jog šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti. Bet kuriuo atveju atsakovė taip ir nepagrindė, kokius nuostolius ji patyrė, nors ir žinojo, kad netesybų dydis turi koreliuoti su realiai patirtais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovėms kilo papildomos išlaidos dėl nuolatinio atsakovės neveikimo, papildomų darbų atsiradimo ir dėl to, kad dėl atsakovės kaltės nebuvo galimybės darbus užbaigti laiku, todėl atsakovės atliktas delspinigių įskaitymas laikytinas neteisėtu.

Atsiliepimas

21. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

21.1. Teigdamos, kad dalis atliktų darbų nepateko į Rangos sutarties apimtį, ieškovės vis tiek reikalauja už juos apmokėti pagal Rangos sutartį. Ieškovės neįrodė, kad prieš atliekant papildomus darbus atsakovei nustatyta tvarka buvo pranešta ir teisės aktuose nustatyta tvarka, laikantis FIDIC sutarties ir VPĮ reikalavimų, buvo gautas atsakovės sutikimas atlikti papildomus darbus. CK 6.653 straipsnio nuostatose yra aiškiai numatyta, kad, negavusios sutikimo, ieškovės turėjo teisę atsisakyti Rangos sutarties, tačiau neturi teisės vienašališkai reikalauti atlyginti už darbus, kurie nepatenka į Rangos sutarties apimtį.

21.2. Apeliančių pozicija yra nenuosekli, kadangi apeliantės vienu metu teigia, kad pagal Rangos sutartį atsakovė turi apmokėti už visus, įskaitant ir papildomus darbus, ir taip pat kaltina atsakovę bei FIDIC inžinierių tariamai neteisėtu neveikimu nekeičiant Rangos sutarties. Ieškovės nereiškė reikalavimo dėl Rangos sutarties modifikavimo, o pagal galiojančią Rangos sutartį ieškovės neturi reikalavimo teisės dėl apmokėjimo už papildomus darbus.

21.3. Rangos sutartis buvo sudaryta atlikus viešojo pirkimo procedūras. Konkurse dalyvavo 12 dalyvių, kurie atitiko keliamus reikalavimus. Ieškovės, lyginant su kitais tiekėjais, pasiūlė itin mažą kainą, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės dirbtinai sumažino pasiūlymo kainą, jog laimėtų konkursą, prašydamos atlyginti už papildomus darbus, siekia papildomai užsidirbti. Be to, bet kuriuo atveju ieškovės net nepagrindė neva papildomai atliktų darbų kainų.

21.4. FIDIC sutarties sąlygos FIDIC inžinieriui numato specifinę teisinę padėtį sprendžiant tarp rangovo ir užsakovo kylančius klausimus. Į bylą pateikti FIDIC inžinieriaus sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti, o vien subjektyvi apeliantės nuomonė dėl FIDIC inžinieriaus sprendimų neturėtų būti pagrindas jais nesivadovauti.

Šalies argumentai

21.5. Apeliantė klaidina teismą, nurodydama, kad buvo taikomi 0,05 proc. dydžio delspinigiai, kurie, apeliantės nuomone, turėtų būti mažinami iki 0,02 proc. Delspinigių suma buvo apribota 15 proc. nuo Rangos sutarties kainos, todėl, atsižvelgiant į šį ribojimą, priskaičiuota delspinigių suma buvo sumažinta iki 794 364,98 Lt (230 064 Eur), o tai sudaro 490,54 Eur per dieną, faktinis pavėluotų dienų skaičius – 469 dienos, todėl, perskaičiavus į procentus, delspinigiai per dieną sudaro tik 0,03 proc. Be to, potencialiai galimą įskaityti delspinigių sumą atsakovė geranoriškai sumažino nuo 230 064 Eur iki 138 038,40 Eur, pritaikydama 6 mėnesių terminą. Taigi faktiškai pritaikyta (įskaityta) delspinigių suma sudaro tik 76 688 Eur, kas, pavertus į procentus, sudaro vos 0,01 proc. per dieną.

21.6. Ieškovės reikalauja atlyginti 93 490,65 Eur tiesioginių nuostolių, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

23. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė UAB ,,Vilniaus vandenys“ 2010 m. spalio 15 d. buvo paskelbusi viešąjį pirkimą Nr. 95747 ,,Magistralinių vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Avižienių seniūnijoje (Ažubaliai, Klevinė, Rasteniškės ir Bendoriai), darbų pirkimas projektui ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“. Pasiūliusios mažiausią kainą, ieškovės laimėjo konkursą.

24. 2011 m. gegužės 2 d. jungtinės veikos grupė AS Merko Ehitus bei UAB Merko statyba ir atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ pasirašė rangos sutartį Nr. 6195 ,,Magistralinių vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Avižienių seniūnijoje (Užubaliai, Klevinė, Raisteniškės ir Bendoriai)“, pagal kurią ieškovės įsipareigojo atlikti rangos darbus, o atsakovė atsiskaityti už atliktus darbus. Vadovaujantis tarp AS Merko Ehitus ir UAB Merko statyba pasirašytos jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, AS Merko Ehitus buvo paskirta vadovaujančiu partneriu. Rangos sutartis buvo sudaryta viešojo konkurso būdu, remiantis užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų Statybos sutarties sąlygomis, FIDIC Raudonosios knygos nuostatomis ir viešojo konkurso metu pateiktomis konkrečiomis sąlygomis (toliau – Konkrečiosios sąlygos).

Dėl Rangos sutarties termino

25. Darbai pagal Rangos sutartį turėjo būti atlikti iki 2012 m. birželio 8 d. Rangos sutartyje numatytas darbų baigimo laikas buvo pratęstas du kartus: 2012 m. birželio 7 d. Pakeitimu Nr. 1 darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2012 m. rugsėjo 8 d., 2012 m. rugsėjo 11 d. Pakeitimu Nr. 2 darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 8 d.. Darbai priduoti atsakovei 2014 m. balandžio 3 d.

Dėl termino pratęsimo nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

26. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė AS Merko Ehitus 2012 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 6195-CU0049DDA kreipėsi į atsakovę. Rašte nurodoma, kad pagal Rangos sutartį AB LESTO rangovas A. Žilinsko ir ko UAB neatliko tranzitinių spintų įrengimo darbų nuotekų siurblinėms PNS-1, PNS-3 ir PNS-4 ir dėl to darbų laikas buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 8 d., tačiau per termino pratęsimą darbai nebuvo atlikti – tranzitinės spintos nepastatytos, todėl ieškovės prašė darbų pagal Rangos sutartį užbaigimo terminą pratęsti iki 2013 m. kovo 9 d. kadangi, priešingu atveju, dėl nepatiektos elektros energijos iki PNS-1, PNS-3 ir PNS-4 nebuvo galima gauti Energetikos inspekcijos pažymos statinio pripažinimui tinkamu naudoti.

27. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis FIDIC inžinieriaus 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. V1-949 ,,Dėl rangovo pretenzijos susijusios su darbų baigimo laiku“, kuriame nurodyta, kad rangovo pretenzija (raštas) dėl darbų baigimo termino pabaigos pateiktas pavėluotai, todėl darbų baigimo terminas nebus pratęsiamas, darė išvadą, jog ieškovė pretenziją pateikė pavėluotai.

28. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis FIDIC inžinieriaus 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu, nepagrįstai ignoravo ieškovės AS Merko Ehitus 2012 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. 6195-CU0049DDA dėl Rangos sutarties termino pratęsimo, kuris akivaizdu, kad buvo pateiktas nepasibaigus rangos darbų atlikimo terminui, ir rėmėsi 2013 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 6195-CU0065DDA, kuris buvo teikiamas kaip pakartotinė pretenzija, kas ir sąlygojo neteisingą išvadą dėl to, jog ieškovės prašymas pratęsti darbų atlikimo terminą pateiktas pavėluotai.

29. Iš FIDIC inžinieriaus 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. V1-949 ,,Dėl rangovo pretenzijos susijusios su darbų baigimo laiku“ ir UAB ,,Vilniaus vandenys“ rašto Nr. 6-5509 (1.20-04) matyti, kad nei FIDIC inžinierius, nei atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ neginčijo pagrindo, kuriuo remdamasi ieškovė prašė patęsti darbų atlikimo terminą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad būtent dėl tos pačios priežasties, t. y. neatlikti tranzitinių spintų įrengimo darbai nuotekų siurblinėms PNS-1, PNS-3 ir PNS-4, 2012 m. rugsėjo 11 d. Pakeitimu Nr. 2 darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 8 d. Tai, kad, neįrengus tranzitinių spintų PNS-1, PNS-3 ir PNS-4, negalima užtikrinti nuolatinį elektros tiekimą šioms siurblinėms bei priduoti siurblių vidaus elektros tinklą bei nustatyta tvarka gauti Energetikos inspekcijos pažymą, konstatuota ir eksperto dr. D. K. Teismo ekspertizės akte. Kadangi tranzitinių spintų įrengimas nepatenka į Rangos sutartyje numatytų darbų apimtį, šie darbai buvo atlikti tik 2013 m. rugsėjo 4 d., nėra pagrindo išvadai, kad darbus laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. buvo vėluojama atlikti dėl ieškovės kaltės.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė laiku pateikė prašymą pratęsti darbų atlikimo terminą, atsakovė be pagrindo atsisakė tai padaryti, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino pirmiau minėtas faktines aplinkybes.

Dėl termino pratęsimo nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2013 m. gegužės 2 d.

31. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 7 d. ieškovė pateikė atsakovei elektrotechninės dalies darbo projektą, parengtą vadovaujantis atsakovės pirkimo dokumentuose pateiktu Techniniu projektu, tačiau iš atsakovės 2012 m. gruodžio 17 d. gavo nepatvirtintas pastabas, kurias įgyvendinus, ieškovės teigimu, iš esmės būtų pakeisti Techninio projekto sprendiniai. Po 2013 m. sausio 16 d. įvykusio Mėnesinio vadovybės pasitarimo ieškovė vis tiek gavo FIDIC inžinieriaus nurodymą atsižvelgti į atsakovės pastabas ir jas įgyvendinti.

32. Ieškovių teigimu, atsakovės pateiktas Techninis projektas buvo netinkamai parengtas, todėl buvo kreiptasi į atsakovę bei į FIDIC inžinierių dėl Techninio projekto korektūros. 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 6195-CU0014DDA, 2013 m. sausio 3 d. raštu Nr. 6195-CU 0053DDA; 2013 m. vasario 13 d. raštu Nr. 6195-CU0056DDA-a bei 2013 m. vasario 13 d. raštu Nr. 6195-CU0057DDA ieškovės nurodė papildomai reikalingų atlikti darbų atlikimo terminus.

33. FIDIC inžinierius 2013 m. sausio 31 d. rašte Nr. V1-250 nurodė, kad neturint rangovo finansinio pasiūlymo, galutinės rekomendacijos dėl galimo pakeitimo užsakovui pateikti nėra galimybės, be to, atkreipė dėmesį, kad pakeitimui užsakovas turės gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą; 2013 m. vasario 8 d. rašte Nr. V1-335 nurodė, kad pretenzijos 1, 2 ir 3 dalys neturi būti svarstomos, nes pretenzija yra pateikta pavėluotai; 2013 m. kovo 4 d. rašte Nr. V1-534 nurodė, kad ieškovės 2013 m. vasario 13 d. raštu Nr. 6195-CU0056DDA pateikta pretenzija dėl darbų baigimo laiko pratęsimo laikytina kaip pavėluota, todėl darbų baigimo laikas nebus pratęsiamas.

34. Remdamasis FIDIC inžinieriaus 2013 m. vasario 8 d. raštu Nr. V1-335, kuriame nurodyta, kad ieškovės pretenzijos 1, 2 ir 3 dalys neturi būti svarstomos, nes pateiktos pavėluotai, teismas neįvertino to, kad 2013 m. sausio 31 d. raštu Nr. 6195-CU0053DDA pateiktos pretenzijos 1, 2 ir 3 dalyse yra nuoroda į atsakovės 2012 m. gruodžio 17 d. ieškovei pateiktas pastabas, kurios buvo nepatvirtintos (nepasirašytos). Patvirtintos pastabos ieškovės parengtam darbo projektui buvo pateiktos tik 2013 m. sausio 17 d., tai užfiksuota 2013 m. sausio 16 d. vykusio Mėnesio vadovybės pasitarimo protokolo Nr. 39 2.1 papunktyje. 2013 m. sausio 16 d. vykusios Mėnesio vadovybės pasitarimo metu ieškovė gavo FIDIC inžinieriaus nurodymą atsižvelgti į atsakovės neoficialias pastabas ir jas įgyvendinti, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas terminas pretenzijai pateikti, kadangi būtent tada ieškovė buvo įpareigota atlikti veiksmus, kuriuos, jos nuomone, jai atlikti nepriklausė.

35. Ieškovės 2013 m. sausio 31 d. rašte Nr. 6195-CU0053DDA nurodyta, kad reikia gauti naujas technines sąlygas energijos duomenų nuskaitymui nuo AB LESTO įrengtų skaitiklių, o tai yra atsakovės pareiga, kaip ir parengto Techninio projekto sprendinių keitimas ir įforminimas teisės aktuose nustatyta tvarka. Tai, kad naujų techninių sąlygų energijos duomenų nuskaitymui nuo AB LESTO įrengtų skaitiklių gavimas yra atsakovės pareiga, patvirtina ir atsakovės 2013 m. vasario 13 d. raštas Nr. 6-770 (1.20-04), kuriame nurodoma, jog 2013 m. vasario 6 d. vykusiame pasitarime ieškovė buvo informuota, kad artimiausiu metu UAB „Vilniaus vandenys“ kreipsis į AB LESTO dėl techninių sąlygų energijos duomenų nuskaitymui. 2013 m. vasario 13 d. raštuose ieškovė nurodė papildomai reikalingų atlikti darbų atlikimo terminus, kurie pradedami skaičiuoti nuo AB LESTO prisijungimo sąlygų gavimo datos. Techninės sąlygos atsakovės vardu gautos tik 2013 m. vasario 15 d. FIDIC inžinierius 2013 m. kovo 4 d. rašte Nr. VI-534 pasisakė dėl ieškovės 2013 m. vasario 13 d. raštu Nr. 6195-CU0056DDA pateiktos pretenzijos, tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino šios pretenzijos kaip pretenzijos papildymo, kadangi ieškovės 2013 m. sausio 31 d. raštu Nr. 6195-CU0053DDA pateikta pretenzija, o vėliau – papildymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2013 m. sausio 31 d. pretenzija buvo pateikta laiku.

36. Konkrečiųjų sąlygų 4.1 papunktyje aiškiai įtvirtinta, kad rangovas neturi būti kaip nors atsakingas už nuolatinių darbų Techninį projektą su techninėmis specifikacijomis. Rangovo atsakomybė už Techninio projekto tinkamumą nėra numatyta ir jokiame teisės akte, o tai suponuoja išvadą, kad šiuo atveju ieškovė negalėjo būti atsakinga už atsakovės parengto Techninio projekto klaidas ir jų ištaisymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad rangos darbų, kurie buvo neatlikti laiku dėl Techninio projekto klaidų, terminas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. buvo praleistas ne dėl ieškovių kaltės.

Dėl termino pratęsimo nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d.

37. 2013 m. kovo 13 d. raštu Nr. 6195-CU0060DDA ieškovė kreipėsi į atsakovę ir prašė atsakovės suformuoti techninę užduotį, kuri reikalinga Techninio projekto korektūrai atlikti. Iš 2013 m. balandžio 16 d. projekto vykdymo priežiūros UAB „Infrastruktūros inžinerija“ rašto Nr. 04/07 bei Mėnesio vadovybės pasitarimo protokolų Nr. 44 ir Nr. 45 matyti, kad užduotį Techninio projekto koregavimui atlieka projekto priežiūrą vykdantis asmuo kartu su atsakove. Projekto dalinės ekspertizės aktas Nr. 286-VN/1/2013 buvo parengtas 2017 m. liepos 31 d., Techninio projekto korektūra Vilniaus rajono savivaldybei priduota 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir tą pačią dieną patvirtinta. Patvirtinta Techninio projekto korektūra ieškovei pateikta 2013 m. rugpjūčio 23 d. 2013 m. rugpjūčio 21 d. vykusio Mėnesio vadovybės pasitarimo protokolo Nr. 52 5.2 papunktyje nurodyta, kad ieškovė FIDIC inžinieriui yra pateikusi Darbo projektą (laida B), tačiau inžinierius atsisakė atlikti Darbo projekto peržiūrą. Tai nurodoma ir kituose Mėnesio vadovybės pasitarimų protokoluose Nr. 53, 54, 55, 56, 57 ir 58. FIDIC inžinierius ieškovės pateiktą Darbo projekto (laida B) patvirtinto tik 2013 m. gruodžio 4 d.

38. Įvertinus minėtas aplinkybes ir tai, kad ieškovė nebuvo atsakinga už Techninį projektą ir jo korekciją bei tai, jog pagal Konkrečiųjų sąlygų 22.1 papunktį FIDIC inžinierius per 21 dieną, skaičiuojant nuo tos dienos, kai gaunami darbo projekto brėžiniai ir rangovo pranešimas, turi susipažinti ir patvirtinti arba nepatvirtinti pateiktą darbo projektą, darytina išvada, kad darbų atlikimo terminas laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. buvo praleistas ne dėl ieškovių kaltės.

Dėl termino pratęsimo nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. sausio 6 d.

39. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. rugsėjo 3 d. ieškovė raštu Nr. 6195-CU0067DDA kreipėsi į atsakovę dėl nesumontuotų elektros energijos skaitiklių bei nesumontuotos elektros nuskaitymo ir perdavimo įrangos. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 6-6067(1.20-04) informavo, kad deda visas pastangas, siekiant išspręsti rašte minimas problemas, tačiau UAB ,,Vilniaus vandenys“ neatsako už trečiosios šalies AB LESTO veiksmus. Iš su minėtu raštu pateikiamų priedų matyti, kad UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB LESTO siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl elektros pajungimo ieškovės statomoms siurblinėms, o tai reiškia, jog už elektros pajungimo darbus buvo atsakinga būtent atsakovė. Ieškovė pakartotinai į ieškovę kreipėsi 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. 6195-CU0069DDA ir 2013 m. spalio 21 d. raštu Nr. 6195-CU0070DDA. Gavusi FIDIC inžinieriaus nurodymą (2013 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. V1-2751), ieškovė 2013 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 6195-CU0073DDA pateikė pasiūlymą dėl nuotolinio rodmenų nuskaitymo–perdavimo darbų dalies atlikimo. 2013 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 6-8054(1.20-04) ieškovė patvirtino papildomų darbų atlikimą ir prašė FIDIC inžinieriaus parengti Rangos sutarties pakeitimą dėl papildomų darbų atlikimo. Darbai buvo atlikti 2013 m. lapkričio 29 d. ir priduoti techninės priežiūros vadovui, o 2014 m. sausio 6 d. priduoti atsakovei.

40. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad rangos darbai laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. sausio 6 d. nebuvo atlikti būtent dėl atsakovės kaltės.

Dėl termino pratęsimo nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. balandžio 3 d.

41. Vadovaujantis Konkrečiųjų sąlygų 10.1 papunkčiu, FIDIC inžinierius kartu su atsakove privalo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros inicijavimo.

42. Ieškovė 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 6195-CU0068DDA kreipėsi į atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ dėl darbų perėmimo. 2013 m. spalio 21 d. raštu Nr. 6195-CU0071DDA pakartotinai buvo kreiptasi į atsakovę ir FIDIC inžinierių su prašymu pradėti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras. 2013 m. spalio 29 d. raštu Nr. 6195-CU0072DDA ieškovė vėl nurodė, kad statinio pripažinimo tinkamu naudotis procedūra vėluoja ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių ir pažymėjo, jog darbų pridavimas negalėjo įvykti, kol nėra įvykdytos išorės tinklo techninės sąlygos.

43. Atsakovė UAB ,,Vilniaus vandenys“ 2013 m. spalio 9 d. raštu Nr. 6-7379 (1.20-04) AB LESTO pateikė prašymą paspartinti ir baigti vykdyti nuotekų siurblinių PNS-1, PNS-3, ir PNS-4 elektros pajungimo darbus, nes rangovas AS Merko Ehitus neturi galimybės priduoti vidaus tinklo, kol nėra įvykdytos išorės tinklo techninės sąlygos. FIDIC inžinieriaus 2013 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. V1-2751 nurodyta, kad, AB LESTO neįvykdžius sąlygų, rangovas negalės užbaigti objekto statybos ir gauti statybos užbaigimo aktą, atitinkamos įrangos pateikimas ir darbų atlikimas yra laikytini kaip sutarties įvykdymui būtini papildomi (nenumatyti) darbai, už kuriuos rangovui turi būti apmokama pagal Rangos sutarties sąlygas, prašė rangovą pateikti pasiūlymą minėtų nenumatytų darbų atlikimui. FIDIC inžinieriaus 2013 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. V1-2847 nurodyta, kad pritariama rangovo 2013 m. lapkričio 6 d. rašte pateiktam pasiūlymui dėl darbų atlikimo ir nurodoma, kad galutinį sprendimą dėl rangovo siūlomo subrangovo patvirtinimo turi priimti užsakovas (atsakovė). Atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 6-8054 (1.20.04) nurodyta, kad neprieštaraujama dėl papildomų (nenumatytų) darbų – nuotekų siurblinių nuotolinio rodmenų nuskaitymo signalo perdavimo pagal išduotas technines sąlygas atlikimo, FIDIC inžinierius įpareigojamas parengti Rangos sutarties pakeitimą, pažymint, jog pakeitimas turi būti parengtas pagal VPĮ ir kitus reikalavimus. FIDIC inžinieriaus 2013 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. V1-2993 nurodyta, kad neprieštaraujama dėl statinio statybos užbaigimo procedūrų pradėjimo. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 6-8655 (1.20-04) prašė FIDIC inžinieriaus ir rangovo organizuoti statybos užbaigimo procedūras. Kaip matyti iš Perėmimo pažymos ir Statybos užbaigimo akto, objektas buvo užbaigtas 2014 m. balandžio 3 d.

44. Nepaisant nurodytų atsakovės ir FIDIC inžinieriaus patvirtinimų, Rangos sutarties pakeitimas, kurio pagrindu Rangos sutartis būtų papildoma papildomais darbai, nenumatytais Rangos sutartyje, ir pratęsiamas darbų atlikimo terminas, taip ir nebuvo atliktas. Įvertinus minėtas aplinkybes, sutiktina su ieškove, kad statybos darbų užbaigimo procedūros laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. nebuvo atliktos dėl atsakovės ir FIDIC inžinieriaus kaltės, todėl ieškovė negali būti atsakinga už termino praleidimą.

Dėl reikalavimo pratęsti darbų atlikimo terminą 481 diena

45. Ieškovių reikalavimas pratęsti darbų atlikimo terminą 481 diena yra teisiškai ydingas, kadangi, visų pirma, pasibaigę terminai negali būti pratęsiami, antra, darbų atliko termino pratęsimas yra susijęs su Rangos sutarties keitimu, kuris turi būti atliekamas laikantis iš anksto numatytų procedūrų. Tačiau spręstina, kad, nors darbai nebuvo atlikti iki 2012 m. gruodžio 8 d., bet ieškovės, kurios, išskyrus pretenzijų teikimą Bendrųjų sutarties sąlygų 20.1 papunktyje nustatyta tvarka, negalėjo daryti jokios įtakos atsakovei, jog būtų priimti atitinkami sprendimai dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo, nėra iš esmės atsakingos už tai, kad darbus buvo vėluojama atlikti laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, darbus buvo vėluojama atlikti dėl atsakovės ir jos rangovų (AB LESTO) kaltės, todėl laikytina, kad ieškovės darbų atlikimo termino nepraleido.

46. Iš bylos medžiagos matyti, kad už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., atsakovė užsakovui dėl sutartinių terminų pažeidimo apskaičiavo 230 064 Eur be PVM delspinigių (pavėluotų dienų skaičius – 469 dienos, sumažinus iki 6 mėnesių – 138 038,40 Eur). Atsižvelgiant į pirmiau padarytą išvadą, kad darbų atlikimo terminai buvo praleisti ne dėl ieškovės, o dėl pačios atsakovės kaltės, konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai ieškovėms skaičiavo delspinigius.

Dėl nuostolių atlyginimo

47. Ieškovės prašo iš atsakovės priteisti ir 93 490,65 Eur patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimą, kurie, ieškovių teigimu, buvo patirti dėl atsakovės kaltės (Rangos sutarties įvykdymo garantija (terminas 2012 m. gruodžio 8 d. – 2014 m. balandžio 3 d.), 8 033,84 Eur; draudimai (terminas 2012 m. gruodžio 8 d. – 2014 m. balandžio 3 d.), 14 060,28 Eur; statybvietės išlaidos: statybiniai vagonėliai, biotualetai, aptvėrimas, statybos objekto apsauga, ofiso išlaidos, komandos darbo užmokestis, transportas darbuotojams, kuras komandos nariams, elektra statybos aikštelei, ryšiai komandos nariams, darbuotojų saugos priemonės).

48. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011; 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

50. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis).

51. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

52. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

53. Taigi, subjektas, manantis, jog dėl kitos šalies netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016 34 punktą).

54. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Žemesnės instancijos teismas

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 ir kt.).

56. Nagrinėjamu atveju ieškovės žalos dydį įrodinėja savo pačios parengtomis išlaidų suvestinėmis, kurios nepagrindžiamos jokiais pirminiais dokumentais, patvirtinančiais ieškovės nurodomas sumas. Be to, ieškovės, apsiribodamos abstraktaus pobūdžio teiginiais, procesiniuose dokumentuose nedetalizuoja ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie taip pat nekonkretizuojami, bei išlaidų suvestinėje nurodomų atskirų sumų, kurios bendrai įvardijamos kaip patirta žala.

57. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178 straipsnis), todėl, plačiau šiuo aspektu nepasisakant, atmestinas kaip nepagrįstas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 93 490,65 Eur nuostolių atlyginimą.

Dėl papildomų darbų ir atlyginimo už juos

58. Ieškovių teigimu, vykdant darbus objekte, iškilo poreikis atlikti papildomus darbus, kurių vertė 60 200,35 Eur: 1) sklandaus paleidimo įrenginiai, reatatyvinės energijos kompensavimo įrengimai su automatiniu reguliatoriumi, siurblių valdymas nuo valdiklių, siurblinių pajungimas nuo automatikos skydo iki TKD (darbų vertė 11 313,25 Eur); 2) vandentiekio trasos pajungimas prie esamų tinklų, buitinių nuotekų trasos pajungimas prie esamų tinklų (darbų vertė 6 080,18 Eur); 3) riedulių pašalinimas (1 965,07 Eur); 4) trasos pakeitimas tarp šulinių F1-1 – F1-10, naudojant PE 100 PN 10 DN 160 vamzdį (darbų vertė 31 453,27 Eur); 5) altitudžių pakeitimas F 1-32 ir F 1-34 (darbų vertė 9 388,58 Eur).

59. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. sausio 18 d. raštu Nr. 6195-CU00026 ieškovė informavo atsakovę, jog, vadovaujantis Techninio projekto brėžiniais, indeksas Nr. 2006/45/A/P/LT-TP-02-AB-01-VN suvestinis inžinerinių tinklų planas laida A, bei indeksas 2006/45/A/P-TP-02-AB-01-08-NIP, nuotekų tinklų išilginis profilis FS1-45 – F1-39, savitakinį nuotekų tinklą nurodoma pajungti į anksčiau suprojektuotą šulinį, kurio diametras D 1000, h-1,06m, tačiau pasijungimo vietoje projektuojamos dalys netelpa į esamą D 1000 šulinį, todėl esamas šulinys turi būti keičiamas į D 2000. Kartu su minėtu raštu ieškovė pateikė ir papildomai atliekamų darbų lokalines sąmatas. Tai, kad šulinio demontavimo darbai nebuvo numatyti Techniniame projekte, konstatuota ir dr. D. K. Teismo ekspertizės akte. FIDIC inžinierius 2012 m. sausio 25 d. rašte Nr. V1-271 pripažino, kad anksčiau nurodytą šulinį įrengęs rangovas darbus atliko ne pagal projektą. 2012 m. sausio 31 d. raštu Nr. 6-40411.20-04 atsakovė informavo ieškovę, jog kreipėsi į darbus atlikusį rangovą dėl trūkumų ištaisymo. Duomenų, kad minėti trūkumai buvo ištaisyti, byloje nėra. Ieškovė demontavo netinkamo dydžio šulinį ir sumontavo tinkamo dydžio šulinį. Tai, kad darbai atlikti, užfiksuota Statybos darbų žurnale Nr. 3, be to, tai patvirtina ir faktas, jog darbus atsakovė priėmė.

60. Atsižvelgiant į tai, kad šulinio diametras D 1000, h-1,06 neatitiko Techninio projekto, kuriuo remiantis darbai turėjo būti atliekami pagal Rangos sutartį, reikalavimų, o ieškovė šios aplinkybės negalėjo numatyti iki pasiūlymo teikimo ir į pasiūlytą kainą įtraukti išlaidas, susijusias su šulinio keitimu į tinkamo diametro šulinį, bei į tai, jog nėra ginčo, kad šulinio keitimo darbai faktiškai buvo atlikti, atsakovės priimti, konstatuotina, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės minėtų išlaidų, susijusių su šulinio keitimu, atlyginimą.

61. Vadovaujantis Techninio projekto brėžinio indeksas Nr. 2006/45/A/P/LT-TP-02-AB-01-VN suvestinis inžinerinių tinklų planas atkarpoje P.59-P57 (Krašto kelias Nr. 171 Bukiškis-Avižieniai-Sudervė) nurodyti apsauginiai dėklai, kuriuos, teikdama pasiūlymą, ieškovė planavo atlikti betranšėju būdu. Atliekant darbus, minėtame ruože ieškovė susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis – krašto kelio Nr. 171 Bukiškis-Avižieniai-Sedervė dešiniajame kelkraštyje projektiniame aukštyje traukiamas vamzdis atsirėmė į riedulius, dėl ko likusius vamzdžio klojimo darbus teko vykdyti atviru būdu, atstatant dangas kelio zonoje. Apeliantės teigimu, šios aplinkybės teikiant pasiūlymą nebuvo galima numatyti, todėl atsakovė turi atlyginti už papildomai atliktus darbus.

62. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra savo srities profesionalė, turinti itin didelę patirtį statybos darbų srityje, teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybę, jog, atliekant vamzdžių tiesimo po žeme darbus, galima susidurti su rieduliais ar akmeningu gruntu, ieškovė galėjo numatyti ir turėjo įsivertinti jau prieš teikiant pasiūlymą, todėl šioje dalyje reikalavimas priteisti papildomas išlaidas (1 965,07 Eur) vertintinas kaip nepagrįstas.

63. Bylos medžiaga patvirtina, kad Techniniame projekte, kuriuo turėjo vadovautis ieškovė, buvo numatyti savitakiniai nuotekų tinklai F1. 2012 m. birželio 7 d. asociacijos „Bendorėliai“ pretenzijoje prašoma pakeisti tinklų klojimo būdą ties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis atsakovės 2012 m. birželio 14 d. raštu Nr. 6-2548(1.20-04), buvo sustabdyti darbai ties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir siekiant išsaugoti privatų gyventojų turtą, ieškovė įpareigota pateikti optimalų tinklų klojimo būdą. Ieškovė 2012 m. birželio 27 d raštu Nr. 6195-CU0037DDA pateikė darbų optimizavimo brėžinius, pakeičiant tinklų klojimo būdą iš atvirojo į uždarąjį. 2012 m. birželio 29 d. rašte Nr. V1-2032 FIDIC inžinierius nurodė, kad pastabų ieškovės pateiktiems brėžiniams neturi ir juos tvirtina, atsiskaitoma už šiuos darbus bus pagal Sutarties sąlygas, be to, pažymėjo, jog dėl šių darbų reikia atlikti Techninio projekto korektūrą, kuri, kaip jau ne kartą minėta, pagal teisinį reguliavimą ir Rangos sutartį išėjo už įeškovių atsakomybės pagal Rangos sutartį ribų. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad galutiniame Techniniame projekte vis dėlto buvo atlikta korektūra ir ties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas slėgiminis nuotekų tinklas FS-1. 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 6195-CU0042DDA ieškovė pateikė darbų, kuriuo reikia papildomai atlikti, kainos pasiūlymą. Ieškovės atlikti darbai užfiksuoti Statybos darbų žurnaluose Nr. 2 ir Nr. 3. Be to, šios aplinkybės konstatuotos ir eksperto dr. D. K. atliktos Teismo ekspertizės akte.

64. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad darbų atlikimo būdo keitimas sąlygojo Techninio projekto koregavimą, sutiktina su ieškove, jog to, kad darbų vykdymo eigoje teks keisti Techniniame projekte numatytą tinklų klojimo būdą ties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo galima numatyti ir įsivertinti prieš teikiant pasiūlymą, todėl ieškovės 31 453,27 Eur patirtos išlaidos dėl nuotekų tinklų klojimo būdo, turi būti atlygintos.

65. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. birželio mėn. darbo projekte 048-01-DP-IT-04 inžinerinių tinklų suvestinis planas M1:500, Laida B, ties šuliniais F1-32 ir F1-33 nustatyta susandėliuota sąvarta (augalinio sluoksnio krūva). Kadangi Techniniame projekte sąvartų nebuvo, apeliantės teigimu, atsakovė turėtų atlyginti 9 388,58 Eur išlaidų, susijusių su sąvartos pašalinimu.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Techniniame projekte ir nebuvo numatytos sąvartos, tačiau, augalinio sluoksnio krūva prieš teikiant pasiūlymą objekto apžiūros metu vizualiai galėjo būti nesunkiai pastebėta, todėl išlaidos šios augalinio sluoksnio krūvos pašalinimui galėjo būti numatytos ir įvertintos pasiūlymo teikimo metu. Esant nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje reikalavimas dėl papildomų išlaidų atlyginimo (9 388,58 Eur) vertintinas kaip nepagrįstas.

67. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškovės faktiškai turi teisę prašyti tik 48 846,70 Eur (6 080,12 Eur + 31 453,27 Eur + 11 313,25 Eur) išlaidų už papildomų darbų atlikimą atlyginimo.

68. Kaip minėta, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

69. Atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuota, jog papildomi darbai su atsakove ar jos atstovu buvo suderinti, faktiškai buvo atlikti ir atsakovės priimti, minėtos už papildomai atliktus darbus išlaidos yra detaliai išdėstytos ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktose lentelėse, o atsakovė, apsiribodama bendro pobūdžio teiginiais dėl papildomai patirtų išlaidų nepagrįstumo, jokiais įrodymais nepaneigė minėtų išlaidų dydžio, spręstina, jog nagrinėjamos bylos kontekste šios išlaidos vertintinos kaip pagrįstos.

70. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino minėto ieškinio reikalavimo iš esmės vien dėl to, kad nebuvo laikytasi CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatų, reglamentuojančių teisinę situaciją, kai, vykdant darbus, atsiranda poreikis atlikti papildomus darbus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

71. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju Rango sutartis buvo sudaryta remiantis FIDIC Raudonosios knygos nuostatomis, tai reiškia, jog šalys susitarė dėl specialiųjų sąlygų taikymo, kurioms šiuo atveju taikytinas prioritetas. Pagal FIDIC Raudonosios knygos nuostatas vienintelė rangovės teisė, remiantis Bendrosios dalies 20.1 papunkčiu, buvo reikšti pretenzijas dėl papildomai atliktų darbų apmokėjimo. Rangos sutarties pakeitimus, susijusius su apmokėjimu už papildomus darbus, galėjo atlikti tik atsakovė, tačiau šie pakeitimai padaryti nebuvo, o ieškovės neturėjo jokių svertų daryti įtaką atsakovei.

72. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė yra perkančioji organizacija, o Rangos sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, todėl nagrinėjamu atveju privalu griežtai laikytis VPĮ reikalavimų ir visas procedūras atliki griežtai teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju papildomas viešasis pirkimas turėjo būti organizuojamas tik tuo atveju, kai išlaidos papildomiems darbams viršija rezervo lėšas. Tai pastebėjo ir Viešųjų pirkimų tarnyba į bylą pateiktoje 2019 m. vasario 22 d. išvadoje Nr. 4S-222.

73. Rangos sutarties Pasiūlymo priede nurodyta užsakovo rezervo suma yra 5 proc. nuo Rangos sutarties kainos. Atsižvelgiant į tai, kad Rangos sutarties kaina 1 855 849,60 Eur (6 407 877,49 Lt), rezervas šiuo atveju sudarė 92 792,48 Eur, todėl priešingai nei teigia atsakovė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovei nereikėjo organizuoti atskiro viešojo pirkimo VPĮ nustatyta tvarka atsiradusių papildomų darbų įsigijimui.

74. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nepakankamai įsigilindamas į Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunkčio nuostatas, nurodė, kad Rangos sutartis gali būti keičiama tik Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunktyje numatyta tvarka, t. y. Rangos sutarties kainos keitimą patvirtinant protokolu, kurį turi pasirašyti visos sutarties šalys.

75. Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunktyje numatyta, kad: „Po 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo kaina perskaičiuojama remiantis LR Statistikos departamento paskelbtu Lietuvos statybos kainų indeksu pagal statinių tipą (inžineriniai statiniai) už 12 mėnesių indekso pokyčio periodą nuo Sutarties pasirašymo. Sutarties kaina keičiama tik tuo atveju, jei per minėtą 12 mėnesių periodą kainų indeksas pakito daugiau nei 10 procentų. Perskaičiuojama tų darbų kaina, kurie pagal Sutartį atliekami po kainos perskaičiavimo. Sutarties kainos padidėjimas, atsiradęs dėl šiame punkte aprašytų priežasčių, apmokamas iš Užsakovo rezervo. Sutarties kainos sumažėjimas, atsiradęs dėl šiame punkte aprašytų priežasčių, apskaitomas įtraukiant jį į Užsakovo rezervą. Sutarties kainos pasikeitimas patvirtinamas protokolu, kurį pasirašo visos sutarties pusės.“.

76. Įvertinus Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunkčio turinį, darytina išvada, šios nuostatos taikytinos kompensuojant rangovui šalių iš anksto sutartu dydžiu padidėjus statybos darbų ir medžiagų kainoms, vadovaujantis viešais Statistikos departamento duomenimis, ir tai nėra susiję su papildomais Rangos sutartyje nenumatytais darbais, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė šiuo atveju neturėjo laikytis Konkrečiųjų sąlygų 13.1, 13.2, 13.3, 13.5 ir 13.8 papunkčiuose numatytų Rangos sutarties pakeitimo procedūrų.

77. Konkrečiųjų sąlygų 20.1 papunktyje „Rangovo pretenzijos“ numatyta, kad, jei rangovas mano, kad pagal kurį nors šių sąlygų straipsnį jam turi būti suteikta teisė pratęsti darbų baigimo atlikti terminą arba gauti papildomą apmokėjimą, rangovas privalo apie tai pranešti FIDIC inžinieriui, aprašydamas įvykį arba aplinkybes, dėl kurių kyla pretenzijos. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės tiek FIDIC inžinieriui, tiek atsakovei nuolat teikė pretenzijas, o tai reiškia, kad ieškovės laikėsi Konkrečiųjų sąlygų 20.1 papunktyje nustatytos tvarkos.

78. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, ieškovei UAB Merko statyba iš atsakovės priteistina 48 846,70 Eur už papildomų darbų atlikimą.

79. Ieškovės taip pat prašė iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo atsakovės nepagrįstai nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gegužės 17 d.

80. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos).

81. Pastarosios palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017, 21 punktas).

82. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016, 103-105 punktai; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017, 22 punktas).

83. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove už pirmiau minėtus papildomai atliktus darbus, darytina išvada, kad ieškovei UAB „Merko statyba“, kaip ji ir prašo, priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteisiamos sumos, t. y. 48 846,70 Eur, už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., kurios iš viso sudaro 8 405,78 Eur.

Dėl atsakovės atlikto įskaitymo ir Banko garantijos

84. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2015 m. liepos 28 d. raštu Nr. S-9192 pateikė Nordea Bank AB Lietuvos skyriui reikalavimą išmokėti pinigus pagal Sulaikytų pinigų banko garantiją Nr. BG110408/35, ir tokiu būdu iš banko garantijos sumos patenkino įskaitymo būdu 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. S-9994 ieškovių atsakovei už darbų neatlikimą laiku mokėtinus delspinigius – 76 988 Eur. 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė ieškovėms pateikė raštą Nr. S-9994 „Dėl sulaikytų pinigų banko garantijos Nr. BG110408/35“, kuriuo atsakovė nurodė, jog dėl už vėlavimą atlikti darbus priskaičiuotų delspinigių atliko vienašalį įskaitymą 76 688 Eur sumai.

85. Įskaitymas – vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

86. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykiu, yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu, ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

87. Taigi viena iš būtinųjų įskaitymo sąlygų yra, kad prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų. Kaip konstatuota pirmiau, nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai ieškovėms skaičiavo delspinigius už vėlavimą atlikti darbus, o tai reiškia, kad atsakovė į ieškoves neturėjo reikalavimo teisės, kas suponuoja išvadą, jog 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, todėl atsakovė nepagrįstai pagal banko garantiją Nr. BG110408/35 iš Nordea Bank AB gavo 76 988 Eur sumą, kuri priteistina ieškovei UAB Merko statyba (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

88. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės kompensuojamosios palūkanos nuo nepagrįstai gautos 76 688 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., iš viso 3 004,49 Eur (CK 6.210 straipsnis).

89. Konstatavus, kad atsakovė delspinigius skaičiavo nepagrįstai, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su delspinigių dydžiu, kaip teisiškai nereikšmingų, nagrinėjamos bylos kontekste nepasisakoma.

Dėl procesinių palūkanų

90. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

91. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.

92. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo ir prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius ir šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, ieškovei UAB Merko statyba iš atsakovės taip pat priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, t. y. 136 944,97 Eur, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gegužės 19 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo ir prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

93. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės UAB Merko statyba apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo dalis, kuria netenkinti šie ieškinio reikalavimai: priteisti ieškovei UAB Merko statyba iš atsakovės skolą už papildomai atliktus darbus; pripažinti atsakovės 2015 m. rugpjūčio 20 d. vienašalį įskaitymą neteisėtu; pripažinti atsakovės pagal 2014 m. spalio 27 d. sulaikytų pinigų banko garantiją Nr. BG110408/35 gautą 76 688 Eur pinigų sumą kaip gautą nepagrįstai ir neteisėtai ir priteisti ją ieškovei UAB Merko statyba; priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nepagrįstai gautos 76 688 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., iš viso 3 004,49 Eur, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – priteisti ieškovei UAB Merko statyba iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 48 846,70 Eur už papildomų darbų atlikimą, 5 proc. metines palūkanas nuo 48 846,70 Eur sumos už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., iš viso 8 405,78 Eur; pripažinti atsakovės 2015 m. rugpjūčio 20 d. vienašalį įskaitymą neteisėtu; priteisti ieškovei UAB Merko statyba iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ pagal banko garantiją Nr.BG110408/35 neteisėtai gautą 76 688 Eur pinigų sumą; priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nepagrįstai gautos 76 688 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., iš viso 3 004,49 Eur. Taip pat ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista.

94. Naikinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. papildomas sprendimas, kuriuo atsakovei iš ieškovių lygiomis dalimis priteista 1 960 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir, atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, perskirstomos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

95. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinio tenkinimo iš dalies atveju bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

96. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2 242,15 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 3 500 Eur ekspertizės atlikimo išlaidos, iš viso 5 742,15 Eur, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 960 Eur.

97. Atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dalį (52,71 proc.), ieškovėms iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ priteistina 3 026,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu, įvertinus atmestų ieškinio reikalavimų dalį (47,29 proc.), atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ iš ieškovių priteistina 926,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

98. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovėms iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ priteistina 2 099,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

99. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantės (ieškovės UAB Merko statyba) apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos sudaro 2 242,15 Eur (žyminis mokestis už apeliacinį skundą).

100. Atsižvelgiant į tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, ieškovei UAB Merko statyba iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ priteistina 1 181,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

101. Įrodymų, patvirtinančių atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą pateikta nebuvo, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovių reikalavimai dėl skolos už papildomai atliktus darbus, vienašalio įskaitymo pripažinimo neteisėtu, pagal banko garantiją gautų 76 688 Eur priteisimo bei netesybų priteisimo, ir 2019 m. birželio 21 d. papildomą sprendimą panaikinti.

Panaikintoje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Merko statyba iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 48 846,70 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis Eur, 70 ct) skolą už papildomų darbų atlikimą, 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo 48 846,70 Eur sumos už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., iš viso 8 405,78 Eur (aštuoni tūkstančiai keturi šimtai penki Eur, 78 ct); pripažinti atsakovės 2015 m. rugpjūčio 20 d. vienašalį įskaitymą neteisėtu; priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Merko statyba iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ pagal banko garantiją Nr. BG110408/35 neteisėtai gautą 76 688 (septyniasdešimt šeši tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt aštuoni) Eur sumą; priteisti 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo nepagrįstai gautos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., iš viso 3 004,49 Eur (trys tūkstančiai keturi Eur 49 ct); priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Merko statyba iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 2 099,80 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt devynis Eur, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Merko statyba iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 1 181,84 Eur (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt vieną Eur, 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasRomualda JanovičienėDalia Kačinskienė