- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1471-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03161-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- N. Z., savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei N. Z. dėl iškeldinimo iš socialinio būsto ir pagal N. Z. priešieškinį atsakovams savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo tęsti/sudaryti būsto nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovę N. Z. su jai priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
2. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-08 įsakymo Nr. 30-1864 „Dėl socialinio būsto name Karaliaučiaus g. 9 išnuomojimo A. E. ir kitiems“ pagrindu yra išnuomotas atsakovės N. Z. dviejų asmenų šeimai. Su atsakove 2007-10-12 buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N07/0545 (toliau – Sutartis). Socialiniame būste gyvenamąją vietą šiuo metu deklaruoja tik N. Z..
3. Įvertinus atsakovės pateiktą metinę turto deklaraciją, buvo nustatyta, kad gautos pajamos per 2016 metus sudarė 7850,00 Eur, o tai 3005,00 Eur viršija nustatytą asmens be šeimos nustatytą 3876,00 Eur dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalis žemės sklypo tuo pačiu adresu. Atsakovė 2017-02-07 pateikė prašymą nuomojamą socialinį būstą įtraukti į savivaldybės būsto (ne socialinio būsto) fondą ir nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kaina. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-08-16 sprendimu Nr. 1-1081 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ netenkino asmenų prašymų (įskaitant ir N. Z.) dėl terminuotų vienų metų būsto nuomos sutarčių sudarymo. Ieškovė 2017-08-29 pranešimu Nr. 1.35-17/4948 informavo atsakovę apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą ir nurodė iki 2017-11-30 atlaisvinti socialinį būstą. Pažymėjo, kad Sutarties 40.3 punkte įtvirtinta, kad Sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą, todėl Sutartis su atsakove N. Z. laikytina pasibaigusia. Atsakovė socialinio būsto iki šiol geranoriškai neatlaisvino.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė su ieškinio reikalavimais nesutinkanti ir pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per trisdešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pratęsti / sudaryti su ja gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį rinkos kainomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 1 teritorinio skyriaus sprendimu nustatytas 45 proc. darbingumo lygis ir bus sprendžiamas klausimas dėl atsakovės tolimesnio darbingumo lygio nustatymo ir jos galimybių dirbti, gauti socialines pašalpas ir kitas pajamas. Nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovė įgijo 2015 m. vasario 23 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Namas senas ir nepritaikytas atsakovės poreikiams. Iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė atsakingai laikėsi socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų, laiku ir tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Faktiškai atsakovei pradėjus dirbti, jos finansinė padėtis nepagerėjo tiek, kad ji turėtų galimybę įsigyti naują būstą, nuomotis būstą iš privačių asmenų didesnėmis rinkos kainomis arba atlikti vos 61,11 kv. m ploto (atsakovei tenka pusė šio ploto dalies) gyvenamojo namo, pastatyto 1973 metais, rekonstrukciją bei pritaikyti jį gyvenimui. Ieškovė, prašydama atsakovę iškeldinti iš socialinio būsto, nesilaikė neterminuotų socialinio būsto nuomos sutarčių nutraukimo tvarkos ir terminų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovę N. Z. su jai priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės gautos pajamos per 2016 metus sudarė 7850,00 Eur, kas 3005,00 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmens be šeimos nustatytą 3876,00 Eur dydį su leistinu 25 procentų perviršiu, o pajamos per 2017 metus sudarė 8732,00 Eur, kas 2937,00 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmens be šeimos nustatytą 4636,00 Eur dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Todėl padarė išvada, kad atsakovė N. Z. nebeatitinka asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, statuso ir tai yra savarankiškas teisinis pagrindas konstatuoti, kad ji prarado teisę į socialinį būstą, dėl ko turi būti iškeldinta.
8. Pagal su atsakove 2007-10-12 sudarytos Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 40.3 punkte įtvirtintą nuostatą, sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad sutartis su atsakove N. Z. laikytina pasibaigusia jai nebeatitinkant įstatyme nustatytų reikalavimų asmenims turintiems teisę į socialinio būsto nuomą. Todėl ieškovė pagrįstai ieškinyje nekėlė reikalavimo dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo.
9. Spręsdamas dėl pareikšto priešieškinio reikalavimo, teismas nurodė, jog, priimant sprendimą dėl nuomos sutarties sudarymo rinkos kainomis, būtina įvertinti, ar prašantis savivaldybės būstą nuomotis rinkos kainomis asmuo turi kitą tinkamą gyventi būstą. Teismas nustatė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, kurio nusidėvėjimas yra tik 24 proc., todėl sprendė, kad atsakovė turi kitą tinkamą gyvenimui gyvenamąją vietą. Antrasis kriterijus – tai socialinio būsto poreikis savivaldybėje. 2018 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 30-485 patvirtintas asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašas, kuriuo patvirtinti 1342 asmenys ir šeimos, laukiantys socialinio būsto. 2017-12-20 Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino socialinio ir savivaldybės būsto fondų sąrašus, kuriuose socialinio būsto fonde yra 1136 būstai. Per 2017 metus į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą sąrašą naujai įtraukta 501 asmuo, šeima, todėl akivaizdu, kad socialinio būsto poreikis kasmet didėja. Tenkinus ieškovės priešieškinį, nukentės labiausiai pažeidžiami asmenys, kuriems dėl objektyvių priežasčių yra sudėtinga patiems savarankiškai susirasti tinkamą būstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
10. Atsakovė N. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiamu sprendimu teismas neįvertino, ar apeliantės gaunamų pajamų pakaktų bent minimalių kasdienių poreikių patenkinimui, ar tokių pajamų pakaktų kito būsto įsigijimui, ar paveldėto gyvenamojo namo rekonstrukcijai.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Teismo sprendimu nebuvo atsižvelgta, jog nuo 2018 m. liepos 15 d. įsigaliojo nauja asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika, kuria apskaičiuota, jog minimaliems asmens (šeimos) poreikiams patenkinti reikalinga 245,00 Eur suma per mėnesį.
10.3. Atsakovės vertinimu, vien faktas, jog jos pajamos viršija įstatyme numatytus dydžius nesudaro pagrindo nutraukti su ja ilgai trunkančius būsto nuomos teisinius santykius bei iškeldinti atsakovę iš socialinio būsto.
10.4. Atsakovė yra neįgali, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, ji neturi santaupų būsto įsigijimui, ar jo nuomai rinkos kaina, nėra žmonių, kurie galėtų teikti jai materialinę pagalbą.
10.5. Socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama, remiantis Civiliniu kodeksu ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Civiliniame kodekse numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš tai informavus nuomininką. Ieškovė neinformavo atsakovės apie nuomos sutarties nutraukimą.
10.6. Byloje nesant pareikšto reikalavimo dėl neterminuotos socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iškeldinti atsakovės.
Atsiliepimas
11. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog su jos gaunamos pajamomis ji negalėtų patenkinti minimalių savo poreikių, taip pat neįrodė, kad jos turimas gyvenamasis namas nėra pritaikytas jos specialiems poreikiams.
11.2. Socialinio būsto nuomos paskirtis yra padėti asmenims, kurių pajamos yra labai mažos, todėl tokiame būste asmuo turi teisę gyventi tik tol, kol jis atitinka įstatymo reikalavimus.
11.3. Su atsakove sudarytoje socialinio būsto nuomos sutartyje aiškiai įtvirtinta, jog sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą. Atsakovė yra praradusi teisę į socialinį būstą, todėl nuomos sutartis yra pasibaigusi ir nereikalinga papildomai teismo prašyti ją nutraukti.
11.4. Sprendimą dėl savivaldybės būsto nuomos rinkos kainomis išimtinai priima tik Savivaldybės administracija, nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracija netenkino atsakovės prašymo leisti jai nuomotis socialinį būstą rinkos kainomis, su tokiu priimtu sprendimu atsakovė buvo supažindinta, sprendimo apskundimo teise nepasinaudojo.
12. Atsakovė (pagal priešieškinį) Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Sutarties, sudarytos su N. Z., 40.3 punkte įtvirtinta, kad Sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą, atsakovė yra praradusi teisę į socialinį būstą, todėl sutartis su N. Z. laikytina pasibaigusia.
12.2. Įstatyme imperatyviai įtvirtina, kam ir kokia tvarka gali būti nuomojami savivaldybės socialiniai būstai, tačiau apeliantė minėtų reikalavimų neatitinka.
12.3. Tenkinus apeliantės skundą, valstybės turtas nebus naudojamas rūpestingai, racionaliai, nebus užtikrinamas viešasis interesas, kadangi nebus ginamos socialiai pažeistų asmenų teisės – socialinis būstas bus nuomojamas ne pagal paskirtį (nebus suteikiama pirmenybė socialiai labiau pažeistoms asmenų grupėms), tačiau asmeniui, kuris neturi teisės į socialinio būsto nuomą, bus sudaryta sutartis rinkos kaina.
12.4. Socialinis (nekomercinis) būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis.
12.5. Sudarius su atsakove būsto nuomos sutartį rinkos kainomis, nukentės labiausiai pažeidžiami asmenys, kuriems dėl objektyvių priežasčių yra sudėtinga patiems savarankiškai susirasti tinkamą būstą, todėl ir dėl šios aplinkybės ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas negali būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo ir atmestas priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo pratęsti / sudaryti Savivaldybės būsto nuomos sutartį rinkos kainomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Minėtas butas kaip socialinis būstas 2007-10-12 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-NO7/0545 pagrindu buvo išnuomotas atsakovės N. Z. dviejų asmenų šeimai (atsakovei ir jos dukrai S. Z.). Šiuo metu atsakovės dukra S. Z. yra deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Atsakovės gautos pajamos per 2016 metus sudarė 7850,00 Eur, o tai 3005,00 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmens be šeimos nustatytą 3876,00 Eur pajamų dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Atsakovės gautos pajamos per 2017 metus sudarė 8732,00 Eur, o tai 2937,00 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmens be šeimos nustatytą 4636,00 Eur pajamų dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto ir garažo bei ½ dalis žemės sklypo tuo pačiu adresu. Minėto gyvenamojo namo statybos metai 1973, baigtumo procentas 100, fizinio nusidėvėjimo procentas 24. 2017-08-29 ieškovė informavo atsakovę, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-08-16 sprendimu Nr. 1-1081, atsakovės prašymo pakeisti socialinio būsto statusą į savivaldybės būstą ir sudaryti su atsakove nuomos sutartį netenkino, ir nurodė iki 2017-11-30 atlaisvinti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), įspėjant, kad iki nurodytos datos patalpų neatlaisvinus, bus kreipiamasi į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Atsakovei skirtame pranešime buvo nurodyta, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams. Atsakovė nurodyta apskundimo tvarka nepasinaudojo. Atsakovei laikotarpiu 2016-05-12 iki 2018-05-11 buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, o laikotarpiu 2018-05-11 iki 2020-05-10 nustatytas 35 proc. darbingumo lygis.
16. Apeliantė nurodo, jog 2007-10-12 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje yra numatyti atvejai, kada sutartis laikytina pasibaigusia, tačiau sutartyje nėra numatyta, sutarties nutraukimo tvarka (procedūra), todėl reikia vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis. CK 6.610 straipsnyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti tik teismo tvarka. Kadangi sutartyje nėra numatyta sutarties nutraukimo tvarka, todėl turi būti taikomas Civilinis kodeksas. Sutarties 40.3 punktas numato tik teisę pradėti sutarties nutraukimo procedūras, kurias reglamentuoja Civilinis kodeksas. Į bylą nėra pateiktas Savivaldybės sprendimas dėl socialinio būsto nuomos sutarties laikymo pasibaigusia (nutraukta). Todėl su apeliante sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis nėra pasibaigusi ir apeliantė turi teisę toliau gyventi socialiniame būste.
17. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas pasireiškia abiejų ar vienos iš sutarties šalių veiksmais, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti gyvenamąją patalpą ir ją naudoti gyvenimui. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal bendrąją taisyklę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas, taip pat fizinių asmenų iš gyvenamųjų patalpų iškeldinimas galimas teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2018).
18. Apeliantė rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pagal kurią nesant pareikštam reikalavimui nutraukti tarp šalių esančią neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nėra pagrindo iškeldinti iš savivaldybės būsto (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2018 m. birželio 29, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-697-614/2018). Apeliantės cituojamoje teismo nutartyje taip pat buvo išaiškinta, jog nepaneigus asmens teisės į socialinį būstą, t. y. neįrodžius savavališko patalpų užėmimo fakto, negali būti paneigtos asmens teisės, kylančios iš socialinio būsto nuomos sutarties.
19. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas iškeldinimo klausimas, kai savivaldybės būstu besinaudojantys asmenys ilgą laiką nemokėjo socialinio būsto nuomos mokesčio. Nuomos mokesčio nemokėjimas yra atskiras pagrindas savivaldybės nuomos sutarties nutraukimui.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė visada tinkamai vykdė pareigą mokėti nuomos mokestį už socialinį būstą. Ieškovė įrodinėja, jog prarado teisę į socialinį būstą, todėl socialinio būsto nuomos sutartis laikoma nutraukta ir apeliantė socialiniame būste gyvena neteisėtai. Apeliantė neginčija aplinkybių, jog jos gaunamos pajamos viršija įstatyme numatytus pajamų dydžius, kurie suteikia asmeniui teisę į socialinio būsto nuomą. Nagrinėjamos bylos ir apeliantės cituojamos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi, tačiau tiek nurodytoje byloje, tiek šioje byloje yra aktualus sprendžiamas klausimas buvo tai, ar ne teismo tvarka gali būti nutraukiama socialinio būsto nuomos sutartis. Apeliantės cituojamoje teismo nutartyje teismas nusprendė, jog ne teismo tvarka socialinio būsto nuomos sutartis negali būti nutraukta.
21. Ieškovės teigimu, sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis laikoma automatiškai nutraukta, po to kai asmuo praranda teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Todėl, prašydama iškeldinti apeliantę iš socialinio būsto, rėmėsi CK 6.612 straipsnio nuostata, kurioje numatyta, jog savavališkai užėmęs gyvenamąją patalpą, tai yra įsikėlęs į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Kaip jau nurodyta, ieškovės teigimu, apeliantė yra praradusi teisę į socialinį būstą, todėl juo naudojasi neteisėtai, o remiantis nurodyta įstatymo norma, asmuo, kuris neteisėtai naudojasi gyvenamąja patalpa, iškeldintinas teismo tvarka.
22. Asmenys gali būti iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir tais atvejais, jeigu nustatoma, kad jie užėmę gyvenamąją patalpą savavališkai, t. y. įsikėlę į ją be įstatymų nustatyta tvarka sudarytos nuomos sutarties (CK 6.612 straipsnis). Toks patalpų savininko (teisėto valdytojo) teisių gynimo būdas taikomas konstatavus, kad gyvenamosiose patalpose faktiškai gyvenama ir tai daroma savavališkai (nesant teisėto pagrindo). Savininko (teisėto valdytojo) teisės taip pat gali būti ginamos pripažįstant, kad asmuo prarado teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą (CK 6.591 straipsnis).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, jog tais atvejais, kai asmenys gyvenamosiose patalpose apsigyvena teisėtai, jiems negali būti taikomos CK 6.612 straipsnio nuostatos. Vėlesni nuomos santykių pasikeitimai gali būti vertinami kaip galimybė atsirasti pagrindams nutraukti ar kitaip pasibaigti nuomos santykiams, bet ne kaip savavališkas apsigyvenimas gyvenamojoje patalpoje. Iškeldinimas pasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui vykdomas remiantis CK 6.613 straipsnio, o ne CK 6.612 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-701/2018).
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog apeliantė socialiniame būste apsigyveno 2007-10-12 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-NO7/0545 pagrindu. Ieškovė jokių įrodymų, kad apeliantė būtų neteisėtai apsigyvenusi ginčo socialiniame būste teismui nepateikė, tokių aplinkybių neįrodinėjo. Kadangi apeliantė socialiniame būste apsigyveno teisėtai, tai remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo metu ji socialiniame būste gyvena neteisėtai ir turi būti iškeldinta. Nenustačius aplinkybių, jog apeliantė ginčo socialiniu būstu naudojasi neteisėtai, nėra pagrindo jos iš socialinio būsto iškeldinti ieškovės nurodytu CK 6.612 straipsnyje numatytu pagrindu.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
26. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė iškeldinti apeliantę iš socialinio būsto CK 6.612 straipsnio pagrindu. Kaip jau nurodyta, teisinį ginčo santykių kvalifikavimą atlikti yra teismo pareiga. Teismui nustačius, jog byloje negali būti taikyta CK 6.612 straipsnio norma, pagal ieškovės nurodytą faktinę situaciją reikalinga įvertinti, ar yra pagrindas taikyti kitą įstatyme numatytą iškeldinimo iš gyvenamosios vietos nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos pagrindą. CK numatyta, jog asmenį iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos galima, kai nuomininkas nemoka nuomos mokesčio (CK 6.611 straipsnis), kai asmuo savavališkai užėmė gyvenamąsias patalpas (CK 6.612 straipsnis), kai pasibaigė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminas (CK 6.613 straipsnis) bei kai nuomotojas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį (CK 6.614 straipsnyje).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog nuomos sutartis laikytina pasibaigusia, todėl apeliantė turi būti iškeldinta iš socialinio būsto. Ieškovė laiko, jog nuomos sutartis yra pasibaigusi pagal tarp šalių pasirašytos sutarties 40.3 punkto nuostatas, nes apeliantė prarado teisę į socialinį būstą. Reikalavimo teismui dėl neterminuotos socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ieškovė nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudarytoje sutartyje yra nustatyti tik atvejai, kada gali būti nutraukta tarp šalių sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, tačiau kokia tvarka sutartis nutraukiama, nenustatyta. Įvertindamas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikytos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą.
28. Kaip minėta, CK 6.610 straipsnyje nurodoma, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys gali būti iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų tik teismo tvarka. Nurodyta įstatymo norma yra imperatyvi. Byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių, kad ieškovė teismo tvarka būtų nutraukusi šalių sudarytą socialinio būsto nuomos sutartį, šioje nagrinėjamoje byloje tokių reikalavimų nepareiškė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šalių sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis yra galiojanti ir privalo būti vykdoma abiejų šalių. Esant galiojančiai šalių sudarytai socialinio būsto nuomos sutarčiai, apeliantė turi teisę toliau gyventi socialiniame būste ir nėra pagrindo jos iškeldinti. Todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl atsakovės iškeldinimo iš socialinio būsto naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė taip pat prašė patenkinti jos pateiktą priešieškinį, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovę pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti / pratęsti su ja savivaldybės būsto nuomos sutartį rinkos kainomis. Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą 20 straipsnio 6 dalis numato, jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis, vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, nurodė, jog apeliantė turi kitą tinkamą gyvenamąją vietą, o Vilniaus miesto savivaldybėje yra didelis socialinių būstų poreikis, todėl priešieškinio reikalavimus atmetė. Apeliantei nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto ir garažo bei ½ dalis žemės sklypo tuo pačiu adresu. Jokių įrodymų, jog šis turtas būtų netinkamas gyventi, apeliantė į bylą nėra pateikusi. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apeliantės turima dalis gyvenamojo namo yra tinkama gyvenimui, todėl nėra pagrindo apeliantei nuomoti savivaldybei priklausančio buto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priešieškinio reikalavimų. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas iškeldinti apeliantę N. Z. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir šioje dalyje ieškinį atmesti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.