Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žakevičiūtės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos 12 d. V. M. mokėjimo kortelės vagystė) ir jam paskirta paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2024 m. liepos 12 d. V. M. turto vagystė) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2024 m. liepos 15 d. L. C. ir B. C. turto vagystė) ir jam paskirta 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė, ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V. M. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos, į bausmės laiką nuspręsta įskaičiuoti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį atliktą bausmę. Priteista valstybei iš nuteistojo V. M. 293,75 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 75 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Priteista iš nuteistojo V. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui 125,01 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 1 ct) patirtų išlaidų dėl automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pervežimo paslaugos. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš nuteistojo V. M. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M. 740 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. M. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą bei neteisėtai įgijo mokėjimo kortelę, o būtent: jis 2024 m. liepos 12 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.39 val., (duomenys neskelbtini), išėmęs lango stiklą, įsibrovė į poilsiavietės „(duomenys neskelbtini)“ namelį Nr. 25, iš kur pagrobė nukentėjusiojo V. M. 120 Eur vertės telefoną „Samsung Galaxy A71“, iš namelyje buvusios piniginės pagrobė (neteisėtai įgijo) „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. M. vardu, automobilio „Opel Zafira“ raktelį bei ties poilsio nameliu Nr. 25 stovėjusį V. M. 2 200 Eur vertės automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su automobilyje buvusiais V. M. daiktais (bendros 45 Eur vertės akumuliatoriniu suktuku „Bawaria“ su įkrovimo stotele ir baterija, 20 Eur vertės dujine virykle, 15 Eur vertės dujų balionu ir 35 Eur vertės elektriniu puodu „Henske“).

2. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. liepos 15 d., laikotarpiu nuo 16.15 val. iki 16.33 val., (duomenys neskelbtini), išlaužęs durų rėmą, įsibrovė į poilsiavietės „(duomenys neskelbtini)“ namelio Nr. 132 B. C. nuomojamą kambarį ir pagrobė nukentėjusiojo B. C. pinigus (10 Eur) bei, išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į L. C. nuomojamą kambarį ir pagrobė nukentėjusiosios L. C. pinigus (80 Eur).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Teismo posėdyje nuteistojo V. M. gynėjas advokatas Rimantas Tumėnas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė Irena Gedžiuvienė prašė nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde teigia, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, nes pirmosios instancijos teismas jį nuteisė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais sutikti neturi pagrindo.

7. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas pagrindė išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais atmetė V. M. pateiktas įvykių versijas bei jo parodymus vertino kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina tai, jog duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

8. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu V. M. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą bei neteisėtai įgijo mokėjimo kortelę, o būtent: jis 2024 m. liepos 12 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.39 val., (duomenys neskelbtini), išėmęs lango stiklą, įsibrovė į poilsiavietės „(duomenys neskelbtini)“ namelį Nr. 25, iš kur pagrobė nukentėjusiojo V. M. 120 Eur vertės telefoną „Samsung Galaxy A71“, iš namelyje buvusios piniginės pagrobė (neteisėtai įgijo) „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. M. vardu, automobilio „Opel Zafira“ raktelį bei ties poilsio nameliu Nr. 25 stovėjusį V. M. 2 200 Eur vertės automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su automobilyje buvusiais V. M. daiktais (bendros 45 Eur vertės akumuliatoriniu suktuku „Bawaria“ su įkrovimo stotele ir baterija, 20 Eur vertės dujine virykle, 15 Eur vertės dujų balionu ir 35 Eur vertės elektriniu puodu „Henske“).

9. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. liepos 15 d., laikotarpiu nuo 16.15 val. iki 16.33 val., (duomenys neskelbtini), išlaužęs durų rėmą, įsibrovė į poilsiavietės „(duomenys neskelbtini)“ namelio Nr. 132 B. C. nuomojamą kambarį ir pagrobė nukentėjusiojo B. C. pinigus (10 Eur) bei, išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į L. C. nuomojamą kambarį ir pagrobė nukentėjusiosios L. C. pinigus (80 Eur).

10. BK 214 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

11. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020).

12. BK 178 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

13. Vagystės dalykas gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-211-511/2023, 2K-2-1073/2025). Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016, 2K-2-1073/2025).??? Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-2-1073/2025). Vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019, 2K-2-1073/2025). ???Pažymėtina, kad „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pavyzdžiui, išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pavyzdžiui, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. ??? 2K-534/2011).

14. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad aplinkybės, kurios yra nustatytos ir tiesiogiai teisme ištirtos, yra susijusios tarpusavyje, esmingai papildo viena kitą ir, vertinant jas kartu, teisėjų kolegijai nepalieka abejonių, kad būtent V. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi nukentėjusiojo V. M., nukentėjusiųjų B. C., L. C. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie išsamiai yra išanalizuoti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje, todėl šioje nutartyje plačiau neaptariami, ir kurie neginčijamai patvirtina, kad V. M. 2024 m. liepos 12 d. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą bei neteisėtai įgijo mokėjimo kortelę ir 2024 m. liepos 15 d. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis nenurodo jokių argumentų, kodėl skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas nepagrįstai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. M. savo nesutikimą su skundžiamu nuosprendžiu grindžia tuo, kad netinkamai įvertinti nukentėjusiųjų L. C. ir B. C. parodymai, liudytojų parodymai, be to, nurodoma, kad iš vaizdo medžiagos nenustatyta, jog V. M. padarė nusikalstamas veikas.

16. Apygardos teismas negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog buvo netinkamai įvertinti liudytojų L. C. ir B. C. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu apylinkės nukentėjusioji L. C. parodė, kad išsinuomojo namelį, daiktus sunešė į namelį, ant stalo paliko pinigus, telefonus. Kai išėjo iš namelio ir apsisuko sugrįžti, praėjo gal 5 minutės. Staigiai grįžo takeliu, sakė, bent telefonus pasiims. Nuo savo namelio nutolo tik per porą namelių. Namelis jau buvo matomas nuo 150 metrų. Jie eidami link namelio, žvalgėsi ir pan., o vaikai bėgte bėgo. Grįždami sutiko vyriškį, einantį nuo jų namelio. Jis buvo su kepure ar gobtuvu. Ji jo paklausė „kur tu eini?“, galvojo, ar jis tik pro šalį eina. Tikrai nesuprato, kad jis nuo jų namelio eina. Priėjo prie namelio, žiūri, kad langai išdaužyti. Vienas iš vaikų pasakė, kad pagalvojo, jog tai ūkvedys, sakė tam vaikui „kodėl tu nešaukei, kai jį pamatei“. Priekinių durų langas buvo išdaužtas, o šoninės durys buvo išplėštos. Namelyje buvo palikti lagaminai, juose buvo kompiuteris ir kiti daiktai, ant stalo buvo palikti pinigai ir du telefonai, pro langą iš lauko pusės tikrai nesimatė, kas yra palikta ant stalo, nes ant langų buvo užuolaidos. Kai ji pamatė kaltinamąjį, jis buvo nutolęs nuo namelio apie 100 metrų. Tą asmenį ji matė tą įvykio dieną tik iš šono, tai minėjo ir ikiteisminio tyrimo metu. Vaikas sakė, kad tas vyras nuo jų namelio nuėjo. Sūnus M. C. sakė, kad matė, kad tas vyras lipo pro namelio langą ir išlipdamas jos sūnui pasakė: „labukas“, bet jos vaikas jam nieko neatsakė. Nukentėjusioji L. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 15 d., apie 12 val., poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo poilsio namelį Nr. 132. Apie 16.15 val. su šeima išėjo pasivaikščioti, tačiau kadangi namelyje paliko telefoną, nusprendė grįžti. M. ir A. bėgo link namelio pirma jų ir namelį pasiekė pirmiau. Likus iki namelio apie 30 metrų pamatė, kad namelio laiptais žemyn skubėdamas lipa vyras ir šalinosi. Dar spėjo iš tolo šaukiant paklausti, ką jis čia veikia, vyras atsakė, kad nieko. Sutuoktinis dar jam šaukė, kad sustotų, bet jis neatsisukdamas dingo. Vyrui nuėjus, ėjo į namelio vidų žiūrėti ar niekas nėra dingę. Rado atidarytas vienas duris, ten kur gyveno uošvis. Kambario, kuriame buvo apsistojusi su šeima, buvo išimtas apatinis lango stiklas. Pats stiklas buvo padėtas dešiniau, atremtas į sieną. Išimto lango stiklo kampas buvo nuskeltas. Dingo 80 Eur, kurie buvo palikti ant stalo. M. papasakojo, kad būdamas prie namelio durų pamatė, kad vyras išlipa iš jų namelio pro langą (t. 2, b. l. 68; 115-116; 121). Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme nukentėjusysis B. C. parodė, kad atvykę susinešė daiktus į namelį ir planavo eiti prie „Beždžionių“ tilto. Pradėjo eiti, bet jo kojos nėra sveikos, pasakė „vaikai negaliu paeiti, reikia grįžti“. Jiems grįžtant atgal prie namelio, toks įvykis ir pasimatė. Atsimena, kaip kaltinamasis praeidamas pasakė, kad čia jo takelis. Iš jo tik 10 Eur paėmė. Jo rankinė buvo padėta, kurioje buvo piniginė su 10 Eur, viską rado vietoje, tik nebebuvo pinigų. Iš aptartų parodymų matyti, kad nukentėjusiosios L. C. parodymai yra nuoseklūs, ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Jos parodymus taip pat patvirtino nukentėjusysis B. C.. Apygardos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

17. Kaip minėta, apeliantas taip pat nurodo, kad iš vaizdo medžiagos nenustatyta, jog būtent apeliantas padarė nusikalstamas veikas. Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše ,, (duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas tarnybinio automobilio galinės kameros vaizdas. Matosi, kaip važiuojama (duomenys neskelbtini) sukama į (duomenys neskelbtini), iš jos į (duomenys neskelbtini)., paskui sukama į (duomenys neskelbtini) ir žiedinėje sankryžoje su (duomenys neskelbtini), apsisukama ir vėl grįžtama į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje 19:39:13 val. prasilenkiama su stovinčiu vogtu „Opel Zafira“ automobiliu. Automobilis stovi autobusų stotelės sustojime su įjungtais avariniais žibintais. Šalia automobilio ant šaligatvio stovi vyriškis, vilkintis tamsius drabužius. Dešine ranka laiko pridėjęs mobilųjį telefoną prie ausies. Vyriškis liesas, galimai tamsiais plaukais. Veido bruožai neįžiūrimi. Pareigūnai nesustoja ir nuvažiuoja toliau (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše,, (duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas tarnybinio automobilio priekinis kameros vaizdas. Matosi, kaip važiuojama (duomenys neskelbtini), sukama į (duomenys neskelbtini), iš jos į (duomenys neskelbtini), paskui sukama į (duomenys neskelbtini) ir žiedinėje sankryžoje su (duomenys neskelbtini), apsisukama ir vėl grįžtama į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo 19:39:00 matosi, kaip priekyje stovi vogtas „Opel Zafira“ automobilis. Iš jo išlipa vairuotojas ir nueina ant šaligatvio. Vairuotojas nufilmuotas iš nugaros pusės. Automobilis stovi autobusų stotelės sustojime su įjungtais avariniais žibintais. Vyriškis liesas, galimai tamsiais plaukais. Veido bruožai neįžiūrimi. Pareigūnai nesustoja ir nuvažiuoja toliau (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 184-185). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įrašuose užfiksuotas vyras, išlipantis iš automobilio ir stovintis prie jo, savo ūgiu ir sudėjimu labai panašus į V. M., ir nors pažymėjo, kad įrašuose nėra įžiūrimas asmens veidas, tačiau V. M. pats negalėjo nurodyti nė vieno to asmens detalės, kuri akivaizdžiai rodytų, kad ten yra ne jis, o kitas žmogus. Atkreiptinas dėmesys, jog V. M. kaltė dėl įsibrovimo į patalpą ir pagrobiant svetimą nukentėjusiajam V. M. priklausantį turtą bei neteisėtai įgyjant nukentėjusiojo mokėjimo kortelę, įrodyta vien byloje esančiais vaizdo įrašais, bet vertinant juos kartu su nukentėjusiojo V. M. parodymais, liudytojų parodymais ir su kitais byloje esančiais įrodymais, neabejotinai leidžia teigti, jog V. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

18. Iš pačio nuteistojo V. M. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis neneigia, jog tiek 2024 m. liepos 12 d., tiek 2024 m. liepos 15 d. buvo poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neigia įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau svarbu pažymėti tai, kad tiek prie 2024 m. liepos 12 d. įvykio vietos, tiek 2024 m. liepos 15 d. įvykių vietose buvo rasti pėdsakai, kurie priklauso nuteistajam V. M.. Iš 2025 m. kovo 7 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad ant tampono su nuoplova nuo raktelio rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. M. genotipu (t. 2, b. l. 24-26). Iš 2025 m. vasario 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Objektų kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto išvados matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, rastas 2024 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūros metu, dėl vagystės iš poilsio namelio Nr. 132, adresu (duomenys neskelbtini), yra paliktas V. M., dešinės rankos nykščiu (t. 2, b. l. 196-199).

19. Įvertinus aptartas aplinkybes daroma išvada, jog nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nebuvo padaryti, teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o baudžiamojo įstatymo taikymas, nuteistojo padarytas veikas kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, išsamiai argumentuotas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl paskirtų bausmių

20. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, tačiau taip pat nurodo, jog jam paskirta per griežtą bausmė.

21. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. M. paskirtos bausmės, svarbu atkreipti dėmesį, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą bei teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

22. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nemenkindama nuteistojo V. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam V. M. už BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos padarymą paskirtų bausmių – laisvės atėmimo – dydį, nepakankamai ją individualizavo ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

24. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas V. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai. Įvertino tai, kad V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgė į tai, kad V. M. naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus nuosavybei, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, tarp jų ir smulkias vagystes, baudų nemoka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikaltimus nuosavybei. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog minėtos aplinkybės rodo, kad V. M. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas paskirus griežčiausias BK 178 straipsnio 3 dalies ir 214 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimus, nustatant artimus sankcijų vidurkiui jų dydžius.

25. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, vertina, jog pirmosios instancijos teismo V. M. paskirta bausmė yra pernelyg griežta. Pažymėtina tai, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus 61 straipsnio 2 dalies pakeitimams (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), buvo panaikinta bausmės skyrimo vadovaujantis bausmės vidurkiu taisyklė ir numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Vis tik pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo skirti minimalias baudas, nes tokia galimybė būtų tik tuomet, jeigu nuteistasis savo noru prisipažintų padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailėtųsi, aktyviai būtų padėjęs išaiškinti nusikaltimus ir nebūtų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnio 4 dalis). Tokių aplinkybių visumos nenustatyta. Be to, nors neabejotina, kad padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nuteistasis V. M. linkęs nesilaikyti įstatymų, ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, tačiau esant panaikintai vidurkio taisyklei bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas daryti išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam V. M. paskyrus bausmės rūšis – laisvės atėmimus, tačiau jų dydžius nustatant didesnius nei minimalios, bet mažesnius nei vidurkis, t. y. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje (už 2024 m. liepos 12 d. V. M. mokėjimo kortelės vagystę, padarymą paskyrus mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, už BK 178 straipsnio 3 dalies padarymą (už 2024 m. liepos 12 d. V. M. turto vagystę), mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę – 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, už BK 178 straipsnio 3 dalies padarymą (už 2024 m. liepos 15 d. L. C. ir B. C. turto vagystę), mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę – 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

26. Bausmės iš naujo subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, nenustačius pagrindo keisti pirmosios instancijos pasirinkto bausmių bendrinimo būdo, tai yra, vadovaujantis kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos už 2024 m. liepos 12 d. padarytas nusikalstamas veikas tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, bausmė paskirta už 2024 m. liepos 15 d. už padarytą nusikalstamą veiką subendrintina dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Kadangi nuteistasis V. M. nusikalstamas veikas padarė iki Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsniu, dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi, kuria Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme.

27. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

28. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. nenurodo argumentų, kodėl jis nesutinka su priteistu žalos atlyginimu nukentėjusiajam V. M., o tik nurodo, kad apylinkės teismas, tenkindamas civilinį ieškinį, neatsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl priteisto civilinio ieškinio pagrįstumo.

29. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

30. Nukentėjusysis V. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš V. M. 740,00 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dalį dėl 740 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai, kadangi konstatavo, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytomis patirtų išlaidų aplinkybėmis, o šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad V. M., įsibraudamas į patalpą, pagrobė V. M. priklausantį turtą bei sugadino automobilio spynelę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nustatyta, jog būtent dėl neteisėtų V. M. veiksmų nukentėjusysis patyrė išlaidų dėl pagrobto turto ir veikos padarymo metu sugadinto turto, konstatuoja, jog turtinė žala iš nuteistojo V. M. nukentėjusiajam V. M. priteista pagrįstai. Nepriteisti turtinės žalos ar mažinti priteistą sumą nėra pagrindo.

32. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajam V. M. ir neturtinės žalos atlyginimą. Nuteistasis V. M. pagrobdamas iš nukentėjusiojo jo turtą V. M. ir neturtinę žalą, kurią jis taip pat turi atlyginti. Teismas pagrįstai nurodė, kad dėl V. M. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. M. patyrė nepatogumus ir stresą, jautė nerimą, be to, įvertino tai, kad byloje nėra duomenų, jog V. M. būtų sutrikdyta sveikata, nustatytas nedarbingumo netekimas. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajam V. M. priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teismų praktiką. Todėl mažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumą irgi pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad V. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 91,67 Eur, ir prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

34. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

35. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. M. skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. M. nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas – advokatas Rimantas Tumėnas. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, bylos apimtis nėra didelė (4 tomai). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sprendžia, kad išlaidos už V. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo V. M.:

V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos 12 d. V. M. mokėjimo kortelės vagystė) paskirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2024 m. liepos 12 d. V. M. turto vagystė) paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2024 m. liepos 15 d. L. C. ir B. C. turto vagystė) paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir V. M. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, ir V. M. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo V. M. nepriteisti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.