Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-1436-903/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-11-13
Bylos Nr.: 1-1436-903/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26729-2024-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Gintaras Stonkus
Kaltinamasis: V. M.
Nukentėjusysis: V. M., L. C., B. C.

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1436-903/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26729-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.1.2.5.; 1.2.18.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.5.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingridai Mišeikinei,dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui,kaltinamajam V. M. ir jo gynėjui advokatui Rimantui Tumėnui,nukentėjusiesiems V. M., L. C. ir B. C.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, pagrindinio išsilavinimo, stogdengys, nevedęs, teistas 20 kartų, paskutinius kartus: 1) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025-01-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme; 2) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025-01-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme; 3) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-03-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine su ankstesniu 2025-01-20 nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-04-11 nutartimi, subendrinus 2025-03-04 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su 2025-01-06 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, įskaitant atliktą bausmę pagal 2025-03-04 nuosprendį, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos) ir 214 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M., įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą bei neteisėtai įgijo mokėjimo kortelę:

jis 2024-07-12, laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.39 val., (duomenys neskelbtini), išėmęs lango stiklą, įsibrovė į poilsiavietės „(duomenys neskelbtini)“ namelį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė nukentėjusiojo V. M. 120 Eur vertės telefoną „Samsung Galaxy A71“, iš namelyje buvusios piniginės pagrobė (neteisėtai įgijo) „Luminor“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. M. vardu, automobilio „Opel Zafira“ raktelį bei ties poilsio nameliu Nr. 25 stovėjusį V. M. 2 200 Eur vertės automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su automobilyje buvusiais V. M. daiktais (bendros 45 Eur vertės akumuliatoriniu suktuku „B.“ su įkrovimo stotele ir baterija, 20 Eur vertės dujine virykle, 15 Eur vertės dujų balionu ir 35 Eur vertės elektriniu puodu „H.“).

Be to, V. M., įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą:

jis 2024-07-15, laikotarpiu nuo 16.15 val. iki 16.33 val., (duomenys neskelbtini), išlaužęs durų rėmą, įsibrovė į poilsiavietės „(duomenys neskelbtini)“ namelio Nr. (duomenys neskelbtini) B. C. nuomojamą kambarį ir pagrobė nukentėjusiojo B. C. pinigus (10 Eur) bei, išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į L. C. nuomojamą kambarį ir pagrobė nukentėjusiosios L. C. pinigus (80 Eur).

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo bei paaiškino, kad 2024-07-12 jis ėjo į paplūdimį alaus gerti, buvo šviesus paros metas. Pamatė žmogų, kuris prie automobilio gėrė alų ir klausėsi muzikos, nusišypsojo ir pasiliko prie jo, gal du bambalius alaus išgėrė. Tas žmogus paprašė dar nupirkti alkoholio ir davė kortelę, jis su kortele ėjo iki parduotuvės ji yra Š. centre, ėjo apie 10-15 min. Parduotuvėje nieko nepasiėmė, nes pardavėja sakė, kad ji tuščia, tai jis jam ir parnešė atgal tą kortelę. Viskas vyko prie „(duomenys neskelbtini)“. Į namelį jie nėjo, jo automobilio radijas buvo išsijungęs, tada žmogus paprašė pasukti degimą automobilio, jis su rakteliu pasuko ir išėjo į paplūdimį. Dar automobilyje rado telefoną, tai jis jį nusipirko iš to žmogaus už 15 eurų, kai parodė buvo skilęs ekranas. Tada išėjo, nusipirko kortelę, kad galėtų paskambinti. Buvo pamiršęs apie tą telefoną, tyrėja nieko nesakė apie telefoną. Kai paskaitė kaltinamąjį aktą, tada pamatė apie tą telefoną. Skambino mamai ir broliui. Paskui tą telefoną pametė žolyne. V. M. civilinio ieškinio nepripažįsta. 2024-07-15 nesibrovė jis į jokį namelį, sėdėjo ir iškrito langas, tada parėjo vaikai, paskui ir tėvai. Jis atsisėdo, atsirėmė ir pabiro tie langai. Stiklą lietė, nes nustūmė į šoną. Nulipo laipteliais ir pradėjo moteris šaukti, bet jis neatsisuko ir nuėjo. Visos durys buvo uždarytos, niekas nebuvo išplėšta, liudytojas M. C. meluoja. Turėjo atsėdėti 26 paras, tai nenorėjo, kad būtų policijos, ir išėjo. Po Naujų metų sužinojo, kad kaltinamas dėl vagystės. Arešto bausmę atliko nuo rugpjūčio mėnesio, pagavo jį Š. centre. Tada nuvežė į Policijos komisariatą, ten pas tyrėją prisipažino, kad pavogė 80 Eur, buvo girtas, tai ir parašė. Smurto prieš jį policija nenaudojo, tą rytą jis buvo parūkęs žolės, užgėręs, tai ten bet ką galėjo pasakyti. Po to jį nuvežė į Klaipėdos PK, ir tada nuvežė į psichiatrinę, nes pradėjo šūkauti ir po to išvežė į Šiaulių kalėjimą, atsėdėti 26 paras. Jis atvažiuoja į Š. dirbti statybose, tai jau daro 6 metus iš eilės. Išnuomodavo ten darbdavys namelį. Buvo šią vasarą atvažiavę šeimos nariai.

Iš teismo perskaitytų kaltinamojo parodymų, duotų 2025-01-17 ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis 2024 metais liepos mėnesį, kokiomis dienomis nepamena, tikrai buvo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ poilsinės teritorijoje. Toje poilsiavietėje namelio išsinuomojęs nebuvo, jis tiesiog pro šią teritoriją eidavo prie jūros. Apskritai, kai būdavo per vasarą Š., jis gyveno negyvenamuose nameliuose prie bažnyčios arba tiesiog kopose nugriūdavo ir išmiegodavo. Minėtoje poilsinėje bendroje virtuvėje be administracijos leidimo eidavo gamintis maisto. Jį ten yra matęs ne vienas asmuo, jis tiesiog pasigamindavo maisto ir iš ten išeidavo. Vieną dieną, pamena, kad einant pro vieną iš namelių, ties upe, pamatė stovinčią kėdę, sumąstė ten prisėsti ir išgerti sidrą, nes buvo karšta. Kad namelyje gali būti apsistoję gyventojai, jis nepastebėjo. Požymių, kad gyvena žmonės nebuvo. Atsisėdo ant kėdės ir nugara atsirėmė į lango stiklą, o šis iš karto suskilo, šukės išbyrėjo. Tada jis tą stiklą paėmė ir padėjo greta. Į namelio vidų nesižvalgė, nelindo. Tik padėjus tą stiklo šukę, pagalvojo, kad jam dabar „šakės“, atsigėrė gurkšnį sidro ir ruošėsi išeiti, o jam besiruošiant eiti, atbėgo du vaikai. Jis sau garsiai pagalvojo „oi čia nuomojasi“ ir pradėjo nueidinėti. Paskui vaikus atėjo moteris, kuri jo paklausė, ką jis čia veikia, pasakė, kad sėdėjo, pasakęs iš karto nuėjo. Nori paminėti, kad dėl sugadinto stiklo tuo metu išsigando, nenorėjo jokių nemalonumų, nes buvo paskelbta jo paieška dėl arešto bausmės atlikimo. Į jokį namelį jis nelindo, pranešime apie įtarimus nurodytų 80 eurų nepaėmė ir nesupranta, kodėl jį dėl to kaltina. Taip, pripažįsta, kad jis po poilsinės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją vaikščiojo, nes ne pirmą vasarą praleidžia Š.. Vaikšto pro poilsinę tik su tikslu patekti prie jūros. Apie šašlykinę gali parodyti tai, kad vieną kartą greta vieno namelio, kurio dabar tikrai negali nurodyti, yra kepęs šašlykus. Pamena, kad namelis buvo žalias, prie kalnelio, kurioje vietoje negali nurodyti. Šašlykinę gavo iš rusiškai kalbančio vyro, kuris jam ją paskolino. Iškepęs šašlykus, šašlykinę ir iešmus grąžino tam pačiam rusiškai kalbančiam vyrui. Šašlykus kepė greta to rusiškai kalbančio vyro namelio, apie kokį 15 metrų nuo jo (3 t., 30-33 b. l.).

Dėl 2025-07-12 nusikalstamos veikos

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. M. parodė, kad pirmą kartą mato kaltinamąjį. Su šeima išėjo pasivaikščioti į miestelį, parėjo apie 21.00 val., žiūri nėra automobilio, nubėgo iki administracijos, bet ten niekas nebedirbo. Buvo įsibrauta į namelį, paimti automobilio rakteliai, banko kortelė, bet joje pinigų nebuvo, ir sūnaus telefonas. Telefono ekranas buvo daužtas. Automobilis buvo grąžintas, jame rado buvusius daiktus, Telefono ir kortelės nerado, tyrėja sakė, kad buvo bandyta pasinaudoti kortele. Piniginę rado padėtą kitoje vietoje nei buvo ją padėjęs prieš išeinant iš namelio, iš jos ir buvo paimta kortelė. Su žmona ir sūnumi ėjo į atrakcionus, jis savo daiktų neėmė, nes jam nepatinka vaikščioti pilnomis kišenėmis, žmona turėjo kortelę ir pinigų. Automobilis užsiveda tik tada, kai atrakini automobilį pulteliu ir atidarai vairuotojo dureles, kitu atveju jis neužsiveda, dėl to spynelė ir buvo sugadinta, kad kaltinamasis nesugebėjo užvesti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. R. parodė, kad pamena, jog vyko į įvykį, kuris buvo Š., buvo pavogtas automobilis. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko vyriškis, automobilio savininkas. Asmuo paaiškino, kad įsibrovė į namelį, pavogė telefoną ir automobilį. Tada jie iškvietė ekspertus, apėjo namelius, apklausė asmenis, gal kas ką matė. Atvykus ekspertams, jie paėmė pirštų antspaudus. Iš įvykio vietos vyko atgal į komisariatą sutvarkyti dokumentų ir pamatė, kad „Opelis“ stovi šalikelėje prie stotelės, netvarkingai numestas. Sustojo prie to automobilio ir iškvietė ekspertus, kad apžiūrėtų. Automobilį rado atrakintą, neužvestą, rakteliai buvo viduje. Pamatė prieš atvykstant ekspertams, kad rakteliai yra automobilio viduje. Tada prisiminė, kad tą pačią dieną, tik anksčiau, vykstant į kitą iškvietimą, matė tą automobilį, kad iš jo kažkas išlipo ir nubėgo į šalį. Į įvykio vietą vyko su policijos atributika pažymėtu automobiliu. Mano, kad jis, pamatęs juos, bandė pasišalinti, išlipdamas iš automobilio. Tikrai nematė asmens veido, stovinčio prie „Opel“ automobilio. Jis pats asmeniškai nežiūrėjo tarnybinio automobilio registratoriaus užfiksuoto vaizdo įrašo. Kai antrą kartą vyko į įvykio vietą, buvo šviesu, o išvykstant iš įvykio vietos buvo tamsu. Įvykio vietoje užtruko ilgai. Namelis buvo arčiau jūros. Automobilis nuo namelių buvo nutolęs apie 5 km ir buvo paliktas centrinėje miesto dalyje. Tas kelias veda link P..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad ekrane mato V. M.. Bylų su V. M. turėjo keletą dėl vagysčių iš namelių. Negali pasakyti, dėl kurios vagystės dabar eina kalba, nes jų nemažai buvo. Prieš kaltinamųjų paaiškinimų davimą, jie yra informuojami, dėl ko jie yra kaltinami. Tuo metu ji buvo ikiteisminio tyrimo tyrėja, ji tik imdavo iš asmenų paaiškinimus. Viską pertikrindavo proceso tyrėjos. Su V. M. policijos įstaigoje susitinka jau ne pirmą kartą. Jis yra bendraujantis, tai su juo išsikalbėjo, kad gal dar yra kelios vagystės, kurias jis yra padaręs. Jis buvo žinomas dėl tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Jau buvo užvestos kelios bylos dėl tokio pobūdžio vagysčių jo atžvilgiu, tik nežino, ar jis buvo nuteistas. Žinojo, kad jis yra atvykęs į Š., skambino ir vietiniai gyventojai, ir seniūnas, sakė, kad vaikšto aplink namelius. Skambučiai iš seniūno buvo ir dėl V. M. ir dėl kitų asmenų. V. M. buvo paieškomas kito miesto pareigūnų. Jie vyko savo reikalais ir rado V. M., sėdintį prie namelio. Jis nebandė bėgti, tada jie priėjo ir išsiaiškino, kad jis yra ieškomas asmuo. Parsivežė jį į komisariatą, pakalbėjo su juo apie nusikalstamas veikas, ar jis jas įvykdė ar ne. Dėl keleto veikų jis, juokaudamas ar ne, prisipažino. Nebuvo įsitikinę, ar jis meluoja, ar sako tiesą, tai jo paaiškinimus paėmė ant balto popieriaus lapo. Nediktavo jam, ką rašyti. Negali pasakyti, ar ji jam sakė, kada ir kur buvo atliktas vienas ar kitas nusikaltimas. Atrodo, kad jis blaivus buvo, jo blaivumo netikrino, jis tuo metu buvo linksmas, kalbus, bendraujantis. Paėmė jo paaiškinimus ir perdavė jį konvojui. Tą dieną greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta. Kai jie kaltinamąjį sulaikė, jis alkoholio neturėjo.

Iš 2024-07-12 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. M. nurodė, jog 2024-07-12 20.30 val. (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“ namelį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame su savo šeima buvo apsistojęs, per namelio langą buvo įsilaužta bei patekta į vidų. Iš namelio paimti jo automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliai, telefonas (SIM kortelė nebuvo įdėta), kurio vertė 200 Eur, iš piniginės išimta „Luminor“ banko kortelė, išduota jo vardu. Taip pat pavogtas kieme stovėjęs jo vardu registruotas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio dokumentais, kurio vertė 2 200 Eur. Automobilyje buvo šeimos daiktai: akumuliatorinis suktukas su priedais, kurio vertė 50 Eur, dujinė viryklė su dujų balionu, kuris verta 30 Eur, elektrinis puodas, kurio vertė 40 Eur. Bendrai jam padaryta 2 520 Eur žala. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju. Taip pat buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), važiuojant į priekį apie 100 metrų į vakarus, matomas medinis, vieno aukšto, mėlynos spalvos namelis, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo greta esančio namelio link Nr. (duomenys neskelbtini) 370 cm pločio tarpas. Namelio rytinėje pusėje yra baltos spalvos medinės durys, durys bei spyna nesugadinti, nuo durų kairėje pusėje, medinis lango rėmas, kurio plotis 91 cm, aukštis 50 cm, rėmas be stiklo. Nuo medinių grindų iki lango apačios 73 cm. Pro duris patenkama į poilsio namelio vidų. Nuo durų dešinėje pusėje, medinėse lentynose, kuriose sudėti įvairūs maisto produktai, nuo durų tiesiai stovi miegamoji lova. Nuo durų kairėje pusėje - langas. Pastarojo aukštis nuo grindų iki lango rėmo 50 cm. Prie lango kėdė, šalia jos - stalas, ant kurio prailgintuvas, jo lizde - telefono įkroviklis. Įvykio vietoje dalyvauja Klaipėdos AVPK KTT specialistas P. Surplys, kuris nuo įkroviklio kištuko šluotele paėmė DNR lytėjimo nuoplovą, šluotelė patalpinta į konteinerį, kuris supakuotas į voką Nr. 1, vokas užplombuotas Nr. 115236. Odinė, tamsiai rudos spalvos piniginė, kuri paimta ir supakuota į kartoninę dėžutę Nr. 2, dėžutė užplombuota Nr. 115237. Pėdsakų paieškoje buvo naudojami daktiloskopiniai milteliai. Namelio vidus ir išorė vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., 21-35 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK Nr. 0124000425865 matyti, kad pranešėjas V. M. 2025-07-12 21.07 val. pranešė, jog Š. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nameliui, 3,5 val. bėgyje išimtas lango stiklas, iš vidaus pavogti automobilio rakteliai, piniginė, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, nuvarytas šalia stovėję automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Dokumentai išduoti pranešėjo vardu. Policijos pranešėjas laukia prie namelio (1 t., 40-46 b. l.).

Iš 2025-07-13 – 2024-07-18 Įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Dešinės pusės kelkraštyje, autobusų juostoje yra automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į variklio užvedimo spynelę įkištas raktas. Nuo rakto paimta DNR, lytėjimo nuoplova. Raktas iš automobilio užvedimo spynelės paimtas (1 t., 56-65 b. l.).

Iš 2024-07-13 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į (duomenys neskelbtini) (1 t., 111 b. l.).

Iš 2025-01-17 AS Luminor Bank rašto Nr. 2025 |19.11-L3011-192 matyti, kad nuo 2024-07-12 20.30 val. iki kortelės blokavimo atsiskaitymų su V. M. mokėjimo kortele nebuvo vykdoma (1 t., 128 b. l.).

Iš 2024-08-06 tarnybinio pranešimo matyti, kad į pagrobtą V. M. telefoną buvo įdėtos SIM kortelės, kurių Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (1 t., 133-134 b. l.).

Iš 2025-02-21 tarnybinio pranešimo dėl papildomos telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių/išeinančių skambučių išklotinių analizės matyti, kad atlikus SIM kortelių, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių analizę nustatyta, jog: - laikotarpiu nuo 2024-07-12 21.38 val. iki 2024-07-14 19.26 val. į pagrobtą telefoną įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti IAP (išankstinio apmokėjimo sistema). 1. Abonentas nuo 2024-07-13 00:06:27 iki 2024-07-14 19:25:32, kelis kartus kontaktavo su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo prisijungęs prie retransliacijos bokštų (duomenys neskelbtini). Patikrinus V. M. mamos E. M. darbo biržos duomenis, nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip E. M. kontaktinis telefono numeris. Šį numerį E. M. nurodė ir asmens duomenyse. 2. Abonentas nuo 2024-07-13 00:05:43 iki 2024-07-13 12:18:59 kelis kartus kontaktavo su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo prisijungęs prie retransliacijos bokštų (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) darbo biržos registre nurodytas kaip V. M. tėvo P. M. kontaktinis telefono numeris. 3 Abonentas nuo 2024-07-12 21:45:17 iki 2024-07-14 19:26:29 kelis kartus kontaktavo su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo prisijungęs prie retransliacijos bokštų (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) darbo biržos registre nurodytas kaip V. M. brolio E. M. kontaktinis telefono numeris; - laikotarpiu nuo 2024-07-18 16.10 val. iki 2024-07-18 18.45 val. į pagrobtą telefoną buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti IAP (išankstinio apmokėjimo sistema). Abonentas nuo 2024-07-18 18.38 val. iki 18.40 val., kelis kartus kontaktavo su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (V. M. mamos tel. Nr.) ir buvo prisijungęs prie retransliacijos bokštų (duomenys neskelbtini); 2. Abonentas nuo 2024-07-18 18.38 val. iki 2024-07-18 18.41 val. kelis kartus kontaktavo su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (V. M. tėvo tel. Nr.) ir buvo prisijungęs prie retransliacijos bokštų (duomenys neskelbtini).; 3. Abonentas nuo 2024-07-18 16.12 val. iki 2024-07-18 18.45 val. kelis kartus kontaktavo su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (V. M. brolio E. M. telefono Nr.) ir buvo prisijungęs prie retransliacijos bokštų (duomenys neskelbtini) (1 t., 141-153 b. l.).

Iš 2024-09-10 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo kameros įrašai ,,L5006-(duomenys neskelbtini)240712-192735-194106-20010100(1)“ ir „L5006-(duomenys neskelbtini)240712-192735-194106-20010400(D)“. Apžiūrimo vaizdo įrašo ,,L5006-(duomenys neskelbtini)240712-192735-194106-20010100(1)“ trukmė 13 min 30 s. Įrašo apačioje, kairiame kampe matosi užrašas „2024-07-12 19:27:35“, įrašo dešinėje – „L5006 CH1“. Vaizdo įraše užfiksuotas tarnybinio automobilio galinės kameros vaizdas. Matosi, kaip važiuojama Jūros g. sukama į Mėguvos g., iš jos į Mokyklos g., paskui sukama į Šventosios g. ir žiedinėje sankryžoje su Kopų g., apsisukama ir vėl grįžtama į Mokyklos g. Mokyklos gatvėje 19:39:13 prasilenkiama su stovinčiu vogtu „Opel Zafira“ automobiliu. Automobilis stovi autobusų stotelės sustojime su įjungtais avariniais žibintais. Šalia automobilio ant šaligatvio stovi vyriškis, vilkintis tamsius drabužius bei avalyne. Dešine ranka laiko pridėjęs mobilųjį telefoną prie ausies. Vyriškis liesas, galimai tamsiais plaukais. Veido bruožai neįžiūrimi. Pareigūnai nesustoja ir nuvažiuoja toliau Mokyklos g. Apžiūrimo vaizdo įrašo ,,L5006-(duomenys neskelbtini)240712-192735-194106-20010400(1)“ trukmė 13 min 30 s. Įrašo apačioje, kairiame kampe matosi užrašas „2024-07-12 19:27:35“, įrašo dešinėje – „L5006 CH4“. Vaizdo įraše užfiksuotas tarnybinio automobilio priekinis kameros vaizdas. Matosi, kaip važiuojama Jūros g., sukama į Mėguvos g., iš jos į Mokyklos g., paskui sukama į Šventosios g. ir žiedinėje sankryžoje su Kopų g., apsisukama ir vėl grįžtama į Mokyklos g. Mokyklos gatvėje nuo 19:39:00 matosi, kaip priekyje stovi vogtas „Opel Zafira“ automobilis. Iš jo išlipa vairuotojas ir nueina ant šaligatvio. Vairuotojas nufilmuotas iš nugaros pusės. Automobilis stovi autobusų stotelės sustojime su įjungtais avariniais žibintais. Vyriškis liesas, galimai tamsiais plaukais. Veido bruožai neįžiūrimi. Pareigūnai nesustoja ir nuvažiuoja toliau Mokyklos g. (1 t., 184-185 b. l.).

Iš 2025-04-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 95441769699, skambučio pradžia_ 2024-07-12 21_01_43).mp3“. Operatorė: vienas vienas du. Pranešėjas: labas, labas vakaras. Operatorė: laba vakara. Pranešėjas: čia skambina iš Š.. Operatorė: taip, kas atsitiko? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini), grįžome iš miestelio ir ir išimtas stiklas, dingusi mašina, dingusi piniginė, rakteliai. Operatorė: kokia gatvė? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini)gatvė. Operatorė: kelintas? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini) čia ta stovyklavietė, (duomenys neskelbtini) namelis. Operatorė: tai dabar taip, iš kur buvo išimtas stiklas? iš namelio ar iš automobilio? Pranešėjas: iš namelio, jo. Namelyje buvo rakteliai ir piniginė mano. Ir dingusi ir mašina ir ir... Operatorė: automobilio markė kokia? Pranešėjas: „Opel Zafira“. Operatorė: valstybiniai numeriai žodžiais. Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: kokios spalvos? Pranešėjas: sidabrinės. Operatorė: o kas galėjo tai padaryti? Pranešėjas: kaip? Operatorė: kas galėjo padaryti žinoma, ne? Pranešėjas: ne nežinau nieko nieko, čia jokio nieko nei priešų neturėjome, esame vieni. Operatorė: o kokio laiko intervale čia galėjo būti išimtas tas langas? Pranešėjas: mes išėjome pusę šešių ir tik ką grįžome. Operatorė: tai trijų su puse valandos bėgyje? Pranešėjas: taip, jo dviejų su pusė, jo, nu trijų valandų. Operatorė: o pavogti „Opel Zafira“ rakteliai, pats automobilis? Pranešėjas: įeita į namelį, pavogti rakteliai, mano piniginė, dokumentai visi ir mašina nuvaryta. Operatorė: o kokie dokumentai? Pranešėjas: oi, vairuotojo pažymėjimas, paskui bankomato kortelė, bet ten nieko nebuvo, vairuotojo kortelė, asmens tapatybės kortelė. Operatorė: o dabar sakykite jūsų asmens kodas? Pranešėjas: 3*******6. Operatorė: supratau. Kuo jūs vardu? Pranešėjas: V. M.. Operatorė: policijos lauksite šitame namelyje taip? Pranešėjas: taip taip. Operatorė: supratau, dėkui už pranešimą, informaciją perduodu policijai iškarto po mūsų pokalbio. Pranešėjas: gerai dėkui labai jums. Operatorė: viso gero. Pranešėjas: viso (1 t., 187-189 b. l.).

Iš Policijos departamento prie VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos rašto dėl sutapimo DNR duomenų registre IT Nr. 01-1-26729-24 matyti, kad vyro biolognių pėdsakų, rastų ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo raktelio genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: V. M. (2 t., 19 b. l.).

Iš 2025-03-07 Policijos departamento prie VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad ant tampono su nuoplova nuo raktelio rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. M. genotipu (2 t., 24-26 b. l.).

Vagystė pagal BK 178 straipsnį – tai tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. BK 178 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sąvoka „įsibrovimas“ nusako nusikalstamos veikos padarymo būdą. Paties įsibrovimo būdai gali būti labai įvairūs. Šie būdai reiškia ne turto neteisėto paėmimo būdus, o nusako tik įsibrovimo, t. y. priėjimo prie turto, patekimo į nusikaltimo vietą, būdus. Pažymėtina, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė bent vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetima elektroninė mokėjimo priemonė. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Taigi baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės įgijimas, gabenimas, laikymas. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operaciją), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-1073/2020).

Nors kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų 2024-07-12 nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2024-07-12, eidamas į paplūdimį, sutiko žmogų prie pagrobto automobilio, kuris jam davė pagrobtą mokėjimo kortelę, kad jis nupirktų alkoholio, po to tas pats žmogus jam pardavė ir pagrobtą telefoną, o automobilio raktelius lietė, nes turėjo įjungti degimą, kad įsijungtų radijas, tačiau, teismo nuomone, tokia jo versija yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Pirmiausia, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. M. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog jiems parėjus iš pasivaikščiojimo apie 21.00 val., prie namelio neberado savo automobilio, taip pat buvo įsibrauta į poilsio namelį, iš kurio paimti jo automobilio rakteliai, iš piniginės banko kortelė bei sūnaus telefonas. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio garso įrašo turinys, iš kurio matyti, kad V. M. paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą nurodė, jog kažkas įsibrovė į jų nuomojamą namuką (duomenys neskelbtini) ir pagrobė asmeninius daiktus, t. y. banko mokėjimo kortelę, telefoną bei automobilį su jame buvusiais daiktais. Tokias pat aplinkybes V. M. nurodė ir į vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie jo parodymus užfiksavo pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole. Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad pagrobtas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėtas 2024-07-13 01.05 val., jame buvo rastas į variklio užvedimo spynelę įkištas raktas, nuo kurio buvo paimta DNR, lytėjimo nuoplova. Iš 2025-03-07 Policijos departamento prie VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, jog ant tampono su nuoplova nuo automobilio raktelio, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. M. genotipu. Iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašų ,,L5006-(duomenys neskelbtini)240712-192735-194106-20010100(1)“ ir „L5006-(duomenys neskelbtini)240712-192735-194106-20010400(D)“ matyti, kad pagrobtas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis toje pačioje vietoje, kur ir buvo rastas, užfiksuotas dar 2024-07-12, apie 19.39 val. Šiuose įrašuose taip pat užfiksuotas ir vyras, išlipantis iš šio automobilio ir stovintis prie jo, kuris savo ūgiu ir sudėjimu labai panašus į kaltinamąjį V. M.. Nors šiuose įrašuose nėra įžiūrimas asmens veidas, tačiau teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus šiuos įrašus, kaltinamasis negalėjo nurodyti nė vieno to asmens detalės, kuri akivaizdžiai rodytų, kad ten yra ne jis, o kitas žmogus. Esant išdėstytiems įrodymams, teismui nekyla abejonių, kad būtent V. M. pagrobė V. M. priklausantį automobilį ir jį paliko (duomenys neskelbtini). Patikimai nustačius šią aplinkybę, akivaizdu, kad būtent V. M. pagrobė ir kitus V. M. priklausančius daiktus – telefoną ir kortelę. Beje, pats V. M. pripažino, kad naudojosi pagrobtu telefonu, skambindamas savo artimiesiems, o tie skambučiai yra aprašyti 2025-02-21 tarnybiniame pranešime dėl papildomos telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių/išeinančių skambučių išklotinės analizės. Taigi teismas aptartais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis V. M. 2024-07-12, laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.39 val., (duomenys neskelbtini), išėmęs lango stiklą, įsibrovė į poilsiavietės „(duomenys neskelbtini)“ namelį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė nukentėjusiojo V. M. 120 Eur vertės telefoną „Samsung Galaxy A71“, iš namelyje buvusios piniginės pagrobė (neteisėtai įgijo) „Luminor“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. M. vardu, automobilio „Opel Zafira“ raktelį bei ties poilsio nameliu Nr. 25 stovėjusį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su automobilyje buvusiais V. M. daiktais. Kaltinamasis V. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad norėdamas pavogti svetimus daiktus, išėmė lango stiklą ir įsibrovė į patalpą, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2025-07-15 nusikalstamos veikos

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. C. parodė, kad išsinuomojo namelį, daiktus sunešė į namelį, ant stalo paliko pinigus, telefonus. Kai išėjo iš namelio ir apsisuko sugrįžti, praėjo gal 5 minutės. Staigiai grįžo takeliu, sakė, bent telefonus pasiims. Nuo savo namelio nutolo tik per porą namelių. Namelis jau buvo matomas nuo 150 metrų. Jie eidami link namelio, žvalgėsi ir pan., o vaikai bėgte bėgo. Grįždami sutiko vyriškį, einantį nuo jų namelio. Jis buvo su kepure ar gobtuvu. Ji jo paklausė „kur tu eini?“, galvojo, ar jis tik pro šalį eina. Tikrai nesuprato, kad jis nuo jų namelio eina. Priėjo prie namelio, žiūri, kad langai išdaužyti. Vienas iš vaikų pasakė, kad pagalvojo, jog tai ūkvedys, sakė tam vaikui „kodėl tu nešaukei, kai jį pamatei“. Priekinių durų langas buvo išdaužtas, o šoninės durys buvo išplėštos. Namelyje buvo palikti lagaminai, juose buvo kompiuteris ir kiti daiktai, ant stalo buvo palikti pinigai ir du telefonai, pro langą iš lauko pusės tikrai nesimatė, kas yra palikta ant stalo, nes ant langų buvo užuolaidos. Kai ji pamatė kaltinamąjį, jis buvo nutolęs nuo namelio apie 100 metrų. Tą asmenį ji matė tą įvykio dieną tik iš šono, tai minėjo ir ikiteisminio tyrimo metu. Vaikas sakė, kad tas vyras nuo jų namelio nuėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė atpažinti asmenį pagal nuotraukas, tai ji jį atpažino vizualiai, iš kirpčiukų, grynai iš šono. Nuotrauką rodė iš priekio, bet ji vizualiai atpažino iš šono. Dabar kaltinamąjį mato ir jis panašumų turi. Atpažįsta jį dabar iš tamsumo ir apvalumo, bet bruožų nepasakys. Sūnus M. C. sakė, kad matė, kad tas vyras lipo pro namelio langą ir išlipdamas jam (M. C.) pasakė „labukas“, bet jos vaikas jam nieko neatsakė. Ji pati nematė, kaip vaikas bendrauja su kaltinamuoju, jai viską jis pats pasakojo, ką matė ir ką kaltinamasis jam sakė. Prie namelio buvo trys laipteliai, kad būtų galima nulipti. Nuo laiptelių iki durų yra 1 metro atstumas. Užlipus laipteliais, yra durys ir langas. Kai tas vyras praėjo pro juos, tai ji savo akiratyje vaikų nematė, ji nesitikėjo tokių dalykų, tai ir nesusivokė, kas čia vyksta. Tam vyrui pasakė „nesuprantu, kur tu čia eini“. Ji jį tiesiog užkalbino, nes jai pasirodė, kad jis nuo jų namelio eina. Kai parėjo prie namelio, tik tada suvokė, kad jis ėjo nuo jų namelio. Kai pamatė tą vyrą, tai buvo ji, tas vyras ir toliau prie namelio jos vaikai. Užkalbino jį tik todėl, kad jai pasirodė, kad jis eina nuo jų namelio. Paklausė sūnus M. C. „kas čia buvo“, o sūnus jai pasakė „šitas vyras išlipo pro namelio langą“. Paklausė sūnaus, kodėl jis nerėkė, o sūnus pasakė „maniau, kad čia ūkvedys“. Ji asmeniškai nematė, kaip tas asmuo lipa laipteliais nuo namelio. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateiktos 3-4 nuotraukos atpažinimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui perskaičius nukentėjusiosios L. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t. 115-118 b. l., 121-124 b. l.), ji patvirtino, kad priešingai nei nurodyta perskaitytame apklausos protokole, ji nematė, kad kaltinamasis nulipa namo laipteliais.

Iš 2025-02-12 nukentėjusiosios L. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2024-07-15, apie 12.00 val., su šeima išsinuomojo poilsio namelį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“. Namelyje buvo du kambariai su atskirais įėjimais. Viename kambaryje buvo apsistojusi ji su vyru N. C. ir trimis vaikais, tai yra dvylikamečiu M. C., septynmečiu A. C. ir šešiamete A. C.. Kitame namelio kambaryje buvo apsistojęs uošvis B. C.. Apie 16.15 val. užrakinusi namelio duris, kartu su šeima išėjo pasivaikščioti po apylinkes. Kadangi namelyje paliko telefoną, nusprendė grįžti jo pasiimti. Grįžinėjant atgal M. C. ir A. C. bėgo link namelio pirma jų. Jie buvo atitolę nuo jų apie 50 metrų ir namelį pasiekė pirmiau jų. Likus iki namelio apie 30 metrų, ji ir jos sutuoktinis pamatė, kad jų namelio laiptais žemyn skubėdamas lipa vyras. Vyras buvo 30-35 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, tamsių plaukų, su kelių dienų barzda, ant galvos užsidėjęs ar tai kepurę ar gobtuvą. Kiek pamena, vilkėjo tamsius marškinėlius bei tamsios spalvos šortus iki kelių. Vyras, nulipęs laiptais, šalinosi nuo namelio, ji dar spėjo iš tolo šaukiant jo paklausti, ką jis čia veikia, jis jai atsakė „nieko“, tai sakydamas jis nebuvo pakėlęs akių, todėl jo veido nelabai įsidėmėjo. Mano, kad tą vyrą sutikusi gyvai nelabai atpažintų. Vyras pasišalino užeidamas už kito namelio. Jos sutuoktinis dar jam šaukė „ėėė sustok“, bet jis net neatsisukdamas dingo. Minėtam vyrui nuėjus, tuoj pat ėjo į namelio vidų, žiūrėti, ar niekas nėra dingę. Rado atidarytas vienas namelio duris, ten kur gyveno uošvis. Durys buvo kaip ir išlaužtos, ta prasme durų spyna buvo užrakintoje pozicijoje. O namelio kambario, kuriame ji buvo apsistojusi su šeima, buvo išimtas apatinis kvadrato formos lango stiklas, esantis šalia durų. Pats stiklas buvo padėtas dešiniau, atremtas į sieną greta galinio lango (trikampio formos). Išimto lango stiklo kampas buvo nuskeltas, aplink buvo stiklo šukių, kad nesusižeistų vaikai, sutuoktinis ar uošvis, dabar nepamena, jį nunešė. laipteliais žemyn ir atrėmė į namelio sieną. Įėjus į namelį pastebėjo, jog dingo jos pinigai, kurie buvo palikti namelyje ant stalo. Pinigai buvo ne piniginėje, bet tiesiog padėti atvirai ant stalo, kupiūromis po 50, 20 ir 10 Eur, sumoje 80 Eur. Daugiau daiktų iš namelio nedingo. Vėliau kalbant su sūnumi M. C., jis papasakojo, kad jau būdamas prie namelio durų, pamatė, kaip vyras išlipa iš jų namelio, per langą, tai yra tiesiai jam prieš akis. Paklausus M. C., ar tas vyras ką nors jam sakė, šis atsakė, kad ne, nesakė nieko. M. C. su tuo vyru susidūrė akis į akį. O M. C. paklausus, ar jisai gali nurodyti kokius nors to vyro bruožus, jis galėjo tik paaiškinti, kad ant minėto vyro žando matė apgamą. Tą patį vyriškį galimai ji buvo mačiusi šiek tiek anksčiau „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Pageidauja, kad vyras, pavogęs jai priklausančius 80 Eur, būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka, tačiau civilinio ieškinio dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos nereikš (2 t., 115-118 b. l.).

Iš 2025-04-24 papildomų nukentėjusiosios L. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2024-07-15 namelį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“, kurį buvo išsinuomoję, užrakino apie 17.15 val., kai išėjo su šeima pasivaikščioti. Grįžo į namelį apie 17.30 val., tai yra po maždaug 15 minučių. Namelis buvo paliktas be priežiūros maždaug 15 minučių. Grįžę pastebėjo, kad į namelį buvo įsilaužta. Iškart paskambino BPC. Bendraujant su BPC operatoriumi, pasakė, kad grįžtant pastebėjo vaikiną, tačiau nesuprato, kad jis išeina nuo jų namelio. Tai sakė, turėdama omenyje, kad kai jie su sutuoktiniu ėjo link namelio, vaikai bėgo priekyje, jie šnekėjosi, buvo atsipalaidavę, mėgavosi atostogomis. Todėl, kai ji pamatė vaikiną, lipantį nuo namelio laiptų ir vėliau nueinantį nuo namelio, pirmiausia nesuvokė, kad jis eina būtent nuo jų namelio. Tik po akimirkos suprato, kad jis būtent nulipo laiptais ir šalinosi nuo jų namelio. Tada pasakė sutuoktiniui: „Palauk, jis čia išeina nuo mūsų namelio.“ Tuo metu dar spėjo iš tolo šaukti jam ir paklausti, ką jis čia veikia, į ką jis atsakė: „Nieko.“ Minėtas vaikinas pasišalino. Jos sutuoktinis dar jam šaukė: „Ėėė, sustok“, bet jis net neatsisukdamas dingo (2 t., 121-124 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis B. C. parodė, kad atvykę susinešė daiktus į namelį ir planavo eiti prie „Beždžionių“ tilto. Pradėjo eiti, bet jo kojos nėra sveikos, pasakė „vaikai negaliu paeiti, reikia grįžti“. Jiems grįžtant atgal prie namelio, toks įvykis ir pasimatė. Atsimena, kaip kaltinamasis paeidamas pasakė, kad čia jo takelis. Iš jo tik 10 Eur paėmė. Jo rankinė buvo padėta, kurioje buvo piniginė su 10 Eur, viską rado vietoje, tik nebebuvo pinigų.

Iš 2025-04-01 nepilnamečio liudytojo M. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis pamena tą įvykį, kai praeitą vasarą su tėvais atostogavo Š.. Tikslios datos nepasakys, nepamena. Jie ėjo pasivaikščioti su tėveliais, seneliu, broliu ir sese. Ėjo iš namelio link „Beždžionių“ tilto. Seneliui pradėjo skaudėti kojas, todėl nusprendė grįžti. Jis su broliu A. bėgo pirmi. Jiems priėjus prie namelio, pamatė išimtą langą ir išlaužtas vienas duris. Durys buvo dvi. Jis stovėjo prie neišlaužtų durų. Jam stovint prie namelio durų, pamatė kaip iš namelio vidaus išlenda vagis. Matė, kaip jis lindo pro išimto lango apačią. Jisai (vagis) išlindo prie jo akių. Jis (vagis) jam pasakė „labukas“. Jis jam nieko neatsakė. Nežinojo, ką daryti. Tėvai dar nebuvo priėję namelio. Kai tas vagis lindo pro langą, jis stovėjo arti to lango, stovėjo prie namelio durų. Jis (vagis) lipo atsitūpęs, kaip čia paaiškinti, jis (vagis) kėlė kojas iš vidaus į įšorę. Langas buvo žemai, jis (vagis) galėjo iš karto pasiekti grindis. Po to, kai tėvai priėjo, tėtis kažką jam (vagiui) sakė, ką nepamena. Ar mama kažką sakė, neatsimena. Kai tas vyras lipo iš namelio per langą, aplink namelį kitų žmonių nebuvo (2 t., 149-152 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. C. parodė, kad asmenį, kuris buvo įvykio vietoje, matė, bet jis jo nepažįsta. Išsinuomojo namelį, atvykę susinešė daiktus ir išėjo pasivaikščioti. Nepamena tiksliai, dėl ko sumąstė pareiti iki namelio, ir tuo momentu tas pilietis iššoko iš namelio vidaus. Priėjus prie namelio, pamatė, kad yra išlaužtos durys ir išdaužtas langas. Matė, kaip jis šalinosi iš namelio, sušaukė jam „ką čia darai“. Matė, kaip jis šalinasi nuo namelio. Jis ėjo takeliu, kuris veda nuo namelio, prasilenkė su juo, nutolę vienas nuo kito. Jie ėjo takeliu, o jis šalinosi per pievutę miškeliu. Nesivijo jo, ėjo žiūrėti, ką jis padarė. Dingo iš namelio tėčio 10 Eur ir žmonos 80 Eur. Buvo išlaužtos vienos namelio durys ir išdaužtas langas. Jiems pareinant, pamatė, kad jis sparčiu žingsniu šalinasi, tai ir suprato, kad kažkas ne taip. Kai jis šalinosi, jų vaikai jau buvo išsigandę. Vaikai pradėjo šaukti, kad jis išlindo iš namelio. Priėjus prie namelio, tik patraukė stiklus, kad nesusižeistų vaikai. Jis jam pasakė „ką čia darai“, jis kažką sumurmėjo ir toliau nuėjo. Vaikai sakė, kad jiems priėjus prie namelio, jis lindo pro tą išdaužtą langą. Anksčiau to asmens nėra matęs. Ėjo kartu su savo žmona. Negali pasakyti, kada su vaikais kalbėjo apie įvykio aplinkybes. Į BPC paskambino žmona.

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK Nr. 0124000433150 matyti, kad pranešėja 2024-07-15 16.35 val. nurodė, jog prieš 15 min. iš nuomojamo namelio pavogti pinigai, daugiau tikslins. Galimai matė įtariamąjį. Praneša nukentėjusioji, laukia vietoje, namelis Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024-07-15 16.33 val. (2 t., 60-66 b. l.).

Iš 2024-07-15 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad L. C. nurodė, jog 2024-07-15, apie 16.30 val., buvo įsibrauta į jos nuomojamą poilsio namelį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“. Išlaužtos namelio lauko durys bei išdaužtas vienas langas. Pirminiais duomenimis iš jos pavogta 80 Eur. Namas buvo užrakintas. Prašo surasti kaltininką ir nubausti jį įstatymų numatyta tvarka (2 t., 67-78 b. l.).

Iš 2024-08-07 tarnybinio pranešimo dėl įtariamojo nustatymo matyti, kad Klaipėdos AVPK Palangos m. PK užregistruotas L. C. pareiškimas. L. C. nurodė, kad vagystę galėjo įvykdyti aplinkiniuose nameliuose gyvenantis vyriškis, kadangi grįžtant į namelį, vaikas matė, kaip iš L. C. poilsio namelio per langą išlipo liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengęs tamsiais marškinėliais bei tamsiais šortais vyriškis. Ant žando galimai turėjo apgamą. Pagal vaiko apibūdinimą, L. C. prisiminė, kad minėtą vyriškį taip pat matė bendro naudojimo virtuvėje. Pagal pateiktus asmens bruožus toks asmuo atitiko Palangos policijos komisariatui žinomą asmenį V. M., kuris jau yra anksčiau teistas dėl įvykdytų vagysčių Palangos mieste vasaros sezono metu. V. M. taip pat yra užfiksuotas vaizdo įrašuose vaikštinėjantis (duomenys neskelbtini), kur buvo įvykdyta vagystė (IT Nr. 01-1-24674-24). Siekiant nustatyti asmenį, įvykdžiusį vagystę buvo nuvykta į poilsinę „(duomenys neskelbtini)“ ir pabendrauta su darbuotoja G. L.. G. L. paklausius, ar nevaikšto įtartinas asmuo, kuris yra lieso kūno sudėjimo ir galimai tamsių plaukų bei turi ant veido apgamą ji paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ poilsiavietėje vaikšto panašaus apibūdinimo įtartinas asmuo, kurį buvo užklupusį bendro naudojimo virtuvėje kraunantį mobilųjį telefoną. Parodžius G. L. įtariamojo dėl vagystės V. M. nuotrauką ji nurodė, kad tai šis asmuo. Pasak G. L., minėtas asmuo buvo pavogęs iš poilsiautojo (duomenų nurodyti negali) šašlykinę, su kuria vėliau kopose kepė šašlykus. Asmenį nufotografavo. Patikrinus duomenų bazėje V. M., pagal darbo biržos duomenis (gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad V. M. yra nuteistas dėl vagysčių ir yra ieškomas kaip asmuo vengiantis atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2024-08-02 (duomenys neskelbtini) mieste dirbant pagal ikiteisminius tyrimus dėl įvykdytų vagysčių, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), šalia apleisto poilsio namuko buvo pastebėtas V. M.. Kadangi V. M. buvo ieškomas kaip asmuo, vengiantis atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Palangos m. PK, o vėliau į Klaipėdos AVPK. Palangos miesto policijos komisariate V. M. prisipažino, kad 2024-07-15 įvykdė vagystę (duomenys neskelbtini), kuriuo metu pavogė 80 Eur. V. M. taip pat prisipažino ir dėl kitos įvykdytos vagystės, IT Nr. 01-1-23868-24, kad būtų įvykdęs ir kitas vagystes (duomenys neskelbtini) iš namelių, V. M. neigė (2 t., 87-89 b. l.).

Iš 2024-08-02 V. M. ranka rašyto rašto matyti, kad jis prisipažįsta, jog 2024-07-15 (duomenys neskelbtini) iš „(duomenys neskelbtini)“ poilsio namelio pavogė 80 Eur, kurie buvo padėti ant stalo. Kadangi buvo neblaivus, apie įvykdytą vagystę daugiau negali paaiškinti. Dėl vagystės labai gailisi, pavogtus pinigus praleido alkoholiui (2 t., 90 b. l.).

Iš 2024-07-26 Įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad poilsio namelio Nr. (duomenys neskelbtini) yra dvi rakinamos durys, du kambariai. Išimtas lango stiklas dešiniame kambaryje ir išlaužtas durų rėmas kairėje (užrakintoje padėtyje). Nuo išimto stiklo tamsių magnetinių miltelių pagalba paimtos dvi daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais (2 t., 91-100 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2025-02-21 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. C. atpažino V. M., apie kurį davė parodymus (2 t., 125-127 b. l.).

Iš 2025-04-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2024-07-15 16.33 val. BPC skambutis pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 95442379414, skambu io prad ia_ 2024-07-15 16_33_00).mp3“. Operatorė: vienas vienas du klausau. Pranešėja: laba diena. Operatorė: laba diena, kas atsitiko? Pranešėja: čia skambiname iš (duomenys neskelbtini), įvyko vagystė, įsiplėšė į namelį nuomojamą. Operatorė: sakykite adresą. Pranešėja: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir būtų namelis (duomenys neskelbtini)... Operatorė: kada įvyko? Pranešėja: nu va prieš kokį penkioliktą minučių. Operatorė: kelintas namelis sakėte? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Operatorė: čia jūs nuomavotes ar kaip? Pranešėja: taip nuomavomės. Operatorė: įtariamųjų, liudininkų neturite? Pranešėja: aaaa nu aplinkui nieko nėra, bet grįžtant matėm vaikinas toksai, ėėė ėjo ir nesupratome, kad jisai, nuo mūsų namelio. Operatorė: kas yra pavogta ar žiūrėjote? Pranešėja: pinigai pavogti ir dar tiksliai labai gerai neapžiūrėjome, bet dabar dar vis tikriname. Operatorė: šiuo metu esate vietoje, taip? Pranešėja: taip. Operatorė: (duomenys neskelbtini) taip? Pranešėja: mhm. Operatorė: jūsų vardas pavardė? Pranešėja: L. C.. Operatorė: informuoju policijos pareigūnus, laukite vietoje, turėkite telefoną prie savęs. Pranešėja: gerai. Operatorė: viso gero (2 t., 172-174 b. l.).

Iš 2024-08-26 tarnybinio pranešimo dėl rankos pėdsako nustatymo matyti, kad patikrinus vieną rankos piršto pėdsaką, gautą su 2024-08-01 užduotimi atlikti objektų tyrimą Nr. IBPS-V-2087101-24 IT Nr. 01-1-27095-24, kuris buvo surastas ir nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 2024-07-15 apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), dėl vagystės iš poilsio namelio Nr. 132, daktiloskopinių duomenų registre, nustatyta, kad jis paliktas dešinės rankos nykščiu, asmens, kurio daktiloskopinėje kortelėje nurodyti šie anketiniai duomenys: V. M., a. k. 3**********1 (2 t., 188 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2025-02-26 Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos Objektų kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto išvados matyti, kad: 1. Vienas rankos piršto pėdsakas (žr. 2024-08-20 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2251561-24 Pav. Nr. 2 - d/pl Nr. 1) yra paliktas V. M., dešinės rankos nykščiu. Vienas rankos piršto pėdsakas (žr. 2024-08-20 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2251561-24 Pav. Nr. 2), rastas 2024-07-15 įvykio vietos apžiūros metu, dėl vagystės iš poilsio namelio Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., 196-199 b. l.).

Iš 2025-02-20 V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad pasiūlius V. M. parodyti įvykio vietą ir patikslinti įvykio aplinkybes, t. y. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26729-24 dėl to, kad 2024-07-15, apie 16.30 val., išdaužiant lango stiklą, įsibrauta į poilsio namelį Nr. 132, (duomenys neskelbtini), poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“, ir pagrobta 80 Eur, V. M. parodė, kad tą dieną ėjo link „Beždžionių“ tilto ir jam einant pro „(duomenys neskelbtini)“ poilsiavietės namelius, ties vienu sugalvojo nusukti. Tą namelį jis atsimena gerai, nes prieš du metus buvo jį išsinuomojęs. Prie namelio buvo pavėsis, todėl sugalvojo ten išgerti sidro, kurį turėjo su savimi. V. M. ranka parodo į dešinėje pusėje (greta upės einant link „Beždžionių“ tilto) esantį namelį. Priėjus prie namelio, matoma, kad jis pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. V. M. ranka parodo į greta namelio augančią pušį, sakydamas, kad „ir pavėsis yra, vasara žinai kai pavėsis yra“. Tada užlipa prie namelio esančiais laipteliais ir ranka parodo, kur stovėjo kėdė, ant kurios jis atsisėdo. Atsisėdęs ant kėdės nugara į namelio langą (parodo ranka, kur sėdėjo, bei parodo, kaip sėdėjo), jis, gerdamas sidrą, alkūne kliudė lango stiklą, po ko jis išdužo. Išdužusį stiklą jis padėjo tolygiai su išdužusio lango stiklo rėmais ant namelio prieangio grindų. V. M. paklausus „kiek buvo stiklo šukių?“, jis atsakė „daug“. Pasakius parodyti, kokio dydžio buvo stiklo šukės, jis atsakė, kad „oi didelės“, bei parodė, kokio dydžio. Paklausus, kur padėjo išdužusį stiklą, parodė rankomis, kad padėjo ten pat, kur iškrito, tik pastatė atremdamas į apatinį namelio langą. Po ko, V. M. parodymais prie namelio atbėgo vaikai, kuriuos pamatęs, jis iš karto nusileido namelio laiptais. V. M. parodymu, nusileidęs laiptais žemyn, pamatė, kad jam iš kairės pusės ateina „boba“, kuri jo paklausė, ar jis buvo namelyje. V. M. jai atsakė, kad nebuvo jokiame namelyje ir nuėjo link bendros virtuvės (parodo ranka į tolumoje esantį kitą namelį). V. M. parodymu, jis jokių 80 Eur neėmė, jis nebuvo jokiame namelyje. V. M. ranka parodo, kur buvo vaikai, kai priėjo prie namelio, parodo, iš kurios pusės atėjo vyras su moterimi. Taip pat V. M. pakartotinai užlipo vėl namelio laipteliais, rodydamas kaip jis ten sėdėjo, kaip atbėgo vaikai, kaip jis pagalvojo, kad namelis nuomojamas ir iškart nuo jo pasišalino. V. M. parodymais, jis tuo metu buvo paieškomas dėl arešto bausmės, išdaužęs namelio lango stiklą išsigando, todėl iš karto pasišalino. Paprašius pakartotinai V. M. parodyti, kaip jis tą išdaužtą stiklą ėmė ir kur dėjo, jis vėl parodė, kad „atsisėdau, per nugara bumt tos didelės stiklo šukės, didelės, o kitos mažos. Tas dvi dideles padėjau, o tie mažiukai pumt, pumt, pumt ir vaikai iškarto atėjo, aš gurkšnį padariau ir vaikai atėjo, viskas aš nebuvau net vidui“. Paklausus pakartotinai, iš kur atsimena namelį, atsakė, kad „tai aš atsimenu kur buvau, kaip ir sakiau“. Ties ta vieta parodymai įvykio vietoje baigiami (3 t., 41-44 b. l.).

Nors kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu vėlgi dėl jam inkriminuojamos 2024-07-15 nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2024-07-15 jis į jokį namelį nesibrovė, tik atsisėdo ant kėdės, norėdamas pavėsyje atsigerti sidro, o atsirėmus alkūne sudužo langas ir jis tą langą, paėmęs ranka, nustūmė į šoną bei pasišalino nuo namelio, nes grįžo gyventojai, tačiau, teismo nuomone, tokia jo versija yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Pirmiausia, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų L. C. ir B. C. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog jiems grįžtant prie namelio sutiko nuo namelio skubiai besišalinantį asmenį, o apžiūrėję namelį rado išlaužtas duris ir išdaužtą langą, o namelyje neberado paliktų pinigų - L. C. 80 Eur, o B. C. 10 Eur. Nukentėjusiosios L. C. nurodytas aplinkybes patvirtina BPC skambučio garso įrašo turinys, iš kurio matyti, kad pranešėja L. C. nurodė, jog į jų nuomojamą namelį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsibrovė vaikinas ir pavogė pinigus. Tokias pat aplinkybes L. C. nurodė ir į vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie jos parodymus užfiksavo pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, bei per apklausas ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. C. parodymais, jog jos sūnus, kuris prie namelio pribėgo pirmas, jai iškart po įvykio papasakojo, kad matė iš namelio išlendantį tą patį asmenį, kurį matė ir L. C., šias L. C. nurodytas aplinkybes liudytojas M. C. nurodė ir per apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Be to, iš 2025-02-21 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. C. atpažino V. M., kaip tą asmenį, kurį sutiko įvykio metu netoli namelio. Iš 2025-02-26 Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos Objektų kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto išvados matyti, kad apžiūrint įvykio vietą dėl vagystės iš poilsio namelio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas vienas rankos piršto pėdsakas, kuris buvo paliktas būtent V. M.. Taigi teismas aptartais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis V. M. 2024-07-15, laikotarpiu nuo 16.15 val. iki 16.33 val., (duomenys neskelbtini), išlaužęs durų rėmą, įsibrovė į poilsiavietės „(duomenys neskelbtini)“ namelio Nr. (duomenys neskelbtini) B. C. nuomojamą kambarį ir pagrobė nukentėjusiojo B. C. pinigus (10 Eur) bei, išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į L. C. nuomojamą kambarį ir pagrobė nukentėjusiosios L. C. pinigus (80 Eur). Tokie kaltinamojo V. M. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi jis, įsibrovęs į patalpą (poilsio namelį), pagrobė svetimą turtą. Kaltinamasis V. M. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad įsibrauna į patalpą (poilsio namelį), pasisavina svetimą turtą (80 Eur ir 10 Eur) bei tokius veiksmus atlikdamas, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo elgesio kils pasekmės (bus padaryta žala) ir jų norėjo.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. M. padarė du apysunkius nusikaltimus nuosavybei bei vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus nuosavybei, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, tarp jų ir smulkias vagystes (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą vėlgi už nusikaltimus nuosavybei, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant griežčiausias BK 178 straipsnio 3 dalies ir 214 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimus, nustatant artimus sankcijų vidurkiui jų dydžius. Už 2024-07-12 padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos yra padarytos idealiąja sutaptimi, o griežtesnė iš jų su už 2024-07-15 padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausme subendrintina dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant trečdalį švelnesnės bausmės.

Kaltinamasis V. M. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikalstamas veikas padarė iki Šiaulių apylinkės teismo 2025-03-04 nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo 2025-11-13 nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė su Šiaulių apylinkės teismo 2025-04-11 nutartimi (kuria 2025-03-04 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su anksčiau paskirtomis bausmėmis) paskirta subendrinta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme subendrintina BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka dalinio sudėjimo būdu (pridedant 5 mėnesius bausmės). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio V. M. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant pagal Šiaulių apylinkės teismo 2025-04-11 nutartį atliktą bausmę.

Vėlgi, teismas neturi jokio pakankamo pagrindo manyti, jog V. M. dar galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės ir bausmės tikslai V. M. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018). Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Žalos dydis – fakto klausimas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 740,00 Eur turtinės žalos, susidedančios iš: 1) mobilaus ryšio telefono - 120 Eur, 2) tralo paslaugų - 300 Eur, 3) už papildomą nakvynę (duomenys neskelbtini) - 40 Eur, 4) už samdymą automobilio grįžimui namo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) - 100 Eur, 5) už pavogto automobilio užvedimo spynelės remontą - 180 Eur, bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. M.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. M. palaikė savo civilinį ieškinį. Dėl turtinės žalos jis parodė, kad pirmiausia reikėjo nusipirkti vieną nakvynę apie 40-50 Eur, paskui pasamdė traliuką iš (duomenys neskelbtini) – 300 Eur, jie išsikvietė žmonos sūnų, kad parvežtų iki namų – 100 Eur, spynelės remontas – 140 Eur, jei gerai atsimena, ir telefonas už 120 Eur. Šitų sumų pagrindžiančių dokumentų neturi. Dėl neturtinės žalos jis parodė, kad atostogos buvo sugadintos visai, be to, jo 7 metų vaikas turi tam tikro spektro sutrikimus, jam reikia saugios aplinkos, o dėl įvykio jis patyrė stresą ir nesaugumą, gerai, kad pas daktarus kreiptis nereikėjo, patys nuramino vaiką. Aišku, ir prie tos jūros vaikui reikia, bet jam dabar tai asocijuojasi su tokiu įvykiu.

Civilinio ieškinio dalis dėl 740,00 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai, kadangi teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytomis patirtų išlaidų aplinkybėmis, o šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamasis V. M., įsibraudamas į patalpą, pagrobė V. M. priklausantį turtą bei sugadino automobilio spynelę.

Tuo tarpu civilinio ieškinio dalis dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies. Tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. M. nurodė, kad jis su šeima dėl automobilio vagystės ir prarastų daiktų, patyrė nepatogumus ir stresą, teko pakeisti atostogų planus. Net ir grįžus namo po atostogų dar kurį laiką visa šeima jautė nerimą, reikėjo skolintis kitą automobilį. Dėl visų šių patirtų ir patiriamų išgyvenimų yra patyrę moralinę skriaudą.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. M. patyrė nepatogumus ir stresą, jautė nerimą, kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog V. M. būtų sutrikdyta sveikata, nustatytas nedarbingumo netekimas. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiojo V. M. patirtos neturtinės žalos dydis yra 500 Eur.

Dėl kitų klausimų

Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2025-09-30 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-10726, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 293,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam V. M. suma. Nors kaltinamajam V. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad jis yra darbingo amžiaus, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis dėl sunkios turtinės padėties neturės galimybių atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumos, kurios paskaičiuotu dydžiu teismas vėlgi neturi pagrindo abejoti.

Dėl proceso išlaidų

Taip pat šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gautas Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus vedėjo A. G. tarnybinis pranešimas dėl proceso išlaidų su pridėta PVM sąskaita faktūra, kuriame nurodyta, jog Klaipėdos AVPK Palangos m. PK atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje pagal Nr.01-1-26729-24 UAB „Okreta“ pervežė automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Už suteiktas paslaugas tiekėjas pateikė Klaipėdos AVPK sąskaitą 125,01 Eur (1 t., 112-113 b. l.).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamojo V. M. padarytos nusikalstamos veikos Klaipėdos AVPK patyrė automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo išlaidas. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. M..

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai – DNR, lytėjimo nuoplova bei daktiloskopinės plokštelės 1 su rankų pėdsakais, saugomos Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius 2024-07-12 nusikalstamą veiką (V. M. mokėjimo kortelės vagystė), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. M. pripažinti kaltu padarius 2024-07-12 nusikalstamą veiką (V. M. turto vagystė), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. M. pripažinti kaltu padarius 2024-07-15 nusikalstamą veiką (L. C. ir B. C. turto vagystė), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir V. M. paskirti 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2025-04-11 nutartimi paskirta subendrinta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti V. M. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. M. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos, į bausmės laiką įskaičiuoti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2025-04-11 nutartį atliktą bausmę.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Priteisti valstybei iš nuteistojo V. M. 293,75 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 75 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš kaltinamojo V. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui 125,01 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus ir 01 euro centą) patirtų išlaidų dėl automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo paslaugos, pervedant šią sumą į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant 2024-07-30 sąskaitą faktūrą OKR Nr. 29521.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo V. M. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M. 740,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus – DNR, lytėjimo nuoplovą bei daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais, saugomus Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam V. M. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus