Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-228-798/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-12
Bylos Nr.: e2A-228-798/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00029-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-228-798/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00029-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 2.6.11.4.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Šiaulių plentas“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti atsakovės atliktus įskaitymus neteisėtais; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 387 304,08 Eur skolą už atliktus darbus; 3) priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovės atlikti įskaitymai yra nepagrįsti, kadangi atsakovė nepagrįstai ilgai delsė įvykdyti savo pareigas, nebendradarbiavo su ieškove. Atsakovė į komunikaciją atsakydavo pažeidinėdama sutartyse, kurių pagrindu paskaičiuoti delspinigiai, nustatytus terminus. Tretieji asmenys nepagrįstai ilgai delsė vykdyti savo pareigas, todėl vėlavimo riziką (ir pasekmes) turi prisiimti atsakovė, o ne ieškovė. Nurodė, kad atsakovė su ieškove sudarė keturias sutartis, pagal kurias atsakovė paskaičiavo delspinigius ieškovei. Ieškovė nesutinka su atsakovės paskaičiuotais delspinigiais ir laiko juos nepagrįstais, nes atsakovė nepagrįstai bei nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita. Atsakovė privalo delspinigių iš viso netaikyti arba delspinigius taikyti tik už tuos vėlavimus, dėl kurių atsiradimo nėra kitų asmenų (tarp jų ir atsakovės) kaltės bei atitinkamai apmokėti ieškovei atsakovės neteisėtai įskaitytas ieškovės sąskaitas faktūras už tinkamai atliktus darbus. Atsakovė taip pat netinkamai paskaičiavo delspinigius už žiemos laikotarpį. Ieškovės teigimu, sprendžiant nagrinėjamą ginčą neabejotinai turi būti vertinamos visos aplinkybės, kurios atsirado tiek sutarties vykdymo metu nepraleidus nustatyto termino, tiek jam pasibaigus ir siekiant užbaigti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Vyriausybės nutarimų dėl COVID-19 priėmimas turėjo esminės neigiamos įtakos ieškovės ekonominei veiklai, kurios nei atsakovė, nei ieškovė, nei kiti viešųjų pirkimų procedūrose dalyvavę tiekėjai negalėjo numatyti ir tokiu būdu sutarčių sudarymo metu įsivertinti galimas pasekmes sutarties vykdymui. Dėl COVID-19 viruso plitimo dinamiškumo tapo neįmanoma tiksliai planuoti turimų darbuotojų resursų net kelias dienas į priekį. Net ir vieno darbuotojo iš numatytos komandos nepasirodymas darbe apribojo visos darbuotojų komandos galimybes atlikti suplanuotas užduotis konkrečiame objekte. Dėl paskelbto karantino visuose objektuose trūko darbo jėgos, todėl ieškovė negalėjo laiku vykdyti darbų, ar jų užbaigti.

2. Atsakovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir nepateikė prašymo jo atnaujinti. Pažymėjo, kad ieškovė netinkamai aiškina tarp šalių sudarytas sutartis ir jose numatytas sąvokas, apibrėžiančias terminus. Ieškovė pati prisiėmė riziką už sudarytų sutarčių įvykdymą laiku ir savo įsipareigojimų nesilaikius, jai tenka rizika dėl potencialaus sutarčių įvykdymo pasunkėjimo. Ieškovė, iki pasiūlymo pateikimo, turėjo įsivertinti, kad kai kuriuose ruožuose, atskiru viešuoju pirkimu gali būti organizuojamas grunto stiprinimo darbų pirkimas. Ji šias aplinkybes žinojo teikdama pasiūlymą ir galėjo lengvai kontroliuoti atlikdama darbus kituose ruožuose. Ieškovė, kuri nuolat dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, žinojo, kad atskirais atvejais viešųjų pirkimų procedūros gali užtrukti ir niekaip nenukentėjo dėl nurodytų papildomų darbų įsigijimo. Ilgiausias laikotarpis, už kurį įskaityti delspinigiai, nurodytas pranešime, yra 90 dienų (nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d.). Kol ieškovė gavo pranešimą apie šių sumų įskaitymą, dar nebuvo praėję daugiau nei 6 mėnesiai nuo sutarties pažeidimo pabaigos ir galutinės delspinigių taikymo dienos. Tuo tarpu ieškovė jau nuo 2020 m. gegužės 6 d. žinojo, kad netesybos jai turėjo būti taikomas iki darbų pabaigos. Sutarčių šalims susitarus delspinigius skaičiuoti nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos, buvo nustatyta protinga ir proporcinga sutartinė atsakomybė už jos pažeidimus. Skirtingai nei ieškovė nurodo ieškinyje, ji neįvykdė faktiškai visų darbų etapų objektuose. Dėl ieškovės vėlavimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus nukentėjo viešasis interesas ir ne tik atsakovė, bet ir valstybinės reikšmės keliais besinaudojantys asmenys patyrė nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino atsakovės Kelių direkcijos 2019 m. gruodžio 9 d., 2020 m. sausio 8 d., 2020 m. vasario 6 d., 2020 m. vasario 7 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. gegužės 7 d., 2020 m. birželio 8 d., 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. gruodžio 8 d., 2020 m. gruodžio 21 d. raštais atliktus vienašališkus delspinigių įskaitymus apimtyje, viršijančioje 60 863,23 Eur sumą, negaliojančiais; priteisė iš atsakovės Kelių direkcijos 326 500,85 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 326 500,85 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2021 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl statybos darbų pradžios momento skaičiavimo

3.1. Teismas konstatavo, kad šalys nesutaria dėl to, nuo kada pagal sutartis prasidėjo statybos darbų termino pradžia. Pasak ieškovės, statybos darbams skirtas terminas prasidėjo po to, kai ieškovės faktiškai patvirtino techninio darbo projektus. Tuo tarpu atsakovė mano, kad statybos darbų termino skaičiavimui neturėjo įtakos faktinė techninio darbo projekto patvirtinimo data, jis turėjo prasidėti savaime pasibaigus sutartyse nurodytam terminui, skirtam techninio darbo parengimui. Remiantis išdėstytu, šalys skirtingai aiškina sutarčių sąlygas dėl termino, skirto statybos darbams, atlikti pradžios skaičiavimo.

3.2. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju duomenų apie bendrus šalių ketinimus, besiskiriančius nuo sutarties teksto, dėl techninės specifikacijos 4.1.4.1 punkto aiškinimo, byloje nėra, todėl šią sąlygą aiškinant, turi būti remiamasi objektyviuoju sutarčių aiškinimo principu. Teismas nustatė, kad sutartyse nurodytų darbų terminai buvo apibrėžti sutarčių 8 punkte. Pagal nurodytą punktą buvo susitarta, kad ieškovė darbus pradeda įsigaliojus atitinkamai sutarčiai ir baigia per 13 mėnesių nuo atitinkamos sutarties įsigaliojimo dienos. Pagal sutarčių 8.1 papunktį, darbus, nurodytus sutarčių 1.1 papunktyje (t. y. atitinkamo kelio ruožo kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimą) ieškovė baigia per 5 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarčių 8.2 papunkčiais šalys sulygo, kad darbus, nurodytus sutarčių 1.2 (t. y. statybos darbus), 1.3 (t. y. projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu), 1.4 (t. y. dokumentacijos parengimą ir perdavimą atsakovui) papunkčiuose, ieškovė baigia per 8 mėnesius nuo sutarčių 1.1 papunktyje nurodyto termino pabaigos.

3.3. Teismas konstatavo, kad sutartyse buvo nurodytas bendras 13 mėnesių terminas, per kurį ieškovė turi atlikti visus, t. y. kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimo, statybos, projekto vykdymo priežiūros, dokumentų parengimo ir perdavimo darbus. Terminas buvo išskaidytas į dvi dalis, nurodant, kokia dalis iš 13 mėnesių termino, skiriama kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimui, ir kokia dalis – likusiems (įskaitant statybos darbus) darbams atlikti. Pagal sutarčių 8.2 papunktį, statybos darbus, projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu, dokumentacijos parengimą ir perdavimą atsakovei ieškovė baigia per 8 mėnesius nuo sutarčių 1.1 papunktyje nurodytų darbų termino pabaigos. Teismo vertinimu, sutarčių 8.2 papunktyje nurodyto termino pradžia lingvistiškai vienareikšmiškai siejama ne su įvykiu (faktiniu techninio darbo projekto parengimu), tačiau su konkrečiu momentu, apibrėžtu kito termino (skirto techninio darbo projekto parengimui) pabaiga.

3.4. Teismas sprendė, kad termino, skirto techninio darbo projektui parengti, pabaiga apibrėžta konkrečiu laikotarpiu (per 5 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos), o ne įvykiu, dėl ko ji negali kisti, priklausomai nuo faktinės situacijos. Dėl to atitinkamai negali kisti ir termino, skirto sutarčių 1.2, 1.3, 1.4 papunkčiuose nurodytų darbų atlikimui, pradžia. Taigi, sutarčių 8.2 papunktis įtvirtina tai, kad terminas, skirtas sutarčių 1.2, 1.3, 1.4 papunkčiuose nurodytų darbų atlikimui, prasideda praėjus 5 mėnesiams nuo sutarties įsigaliojimo dienos (kai pasibaigia terminas, skirtas techninio darbo projekto parengimui).

3.5. Aiškinant sutarčių 8.2 papunktį ieškovės siūlomu būdu, t. y. kad aptartame papunktyje nurodytas terminas prasideda nuo momento, kai ieškovė faktiškai baigia rengti techninio darbo projektą, susidarytų situacija, kai sutarties 8 punkte nurodytas bendras terminas sutarčiai įvykdyti faktiškai neribotų ieškovės, kadangi nuo jos pačios veiksmų (nuo to, kada jis parengtų techninį darbo projektą) priklausytų, kada prasideda terminas 1.2, 1.3, 1.4 papunkčiuose nurodytų darbų atlikimui. Tokiu atveju sutarties 8 punkte nurodytas bendras sutarties įvykdymo terminas (13 mėnesių) netektų reikšmės, nes 8.2 papunktyje nurodytas terminas, esantis sudėtine 8 punkte nurodyto termino dalimi, galėtų prasitęsti sutartyje neaptartą laiko tarpą, tokiu būdu viršijant 8 punkte nurodytą bendrą 13 mėnesių terminą sutarčiai įvykdyti. Toks aiškinimas akivaizdžiai neatitiktų sąžiningo sutarties aiškinimo reikalavimo, prieštarautų sisteminiam sutarties aiškinimui, prieštarautų sutarties tikslui – įsigyti darbus, kurie visa apimtimi bus atlikti per 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos terminą.

3.6. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad statybos darbai gali būti tinkamai atlikti tik tada, kai yra parengtas jų atlikimo pagrindu esantis techninis darbo projektas, tačiau ši aplinkybė nekeičia sutartyse nurodytų terminų skaičiavimo tarkos ir nesudaro pagrindo aiškinti sutarties 8.2 papunkčio kitaip nei nurodyta aukščiau. Teismas priėjo prie išvados, kad sutarčių 8.2 papunktis aiškintinas kaip nustatantis, kad terminas sutarčių 1.2, 1.3, 1.4 papunkčiuose nurodytų darbų atlikimui prasideda nuo sutarčių 8.1 papunktyje nurodyto termino pabaigos, t. y. po 5 mėnesių nuo atitinkamų sutarčių įsigaliojimo dienos.

Dėl statybos darbų pabaigos momento

3.7. Atsižvelgiant į sutarčių įsigaliojimo terminus, teismas priėjo prie išvados, kad terminai sutarčių 1.2, 1.3, 1.4 papunkčiuose nurodytų darbų atlikimui prasidėjo atitinkamai: 2018 m. gruodžio 19 d. (pagal sutartį Nr. S-429), 2019 m. sausio 19 d. (pagal sutartį Nr. S-430), 2018 m. gruodžio 24 d. (pagal sutartį Nr. S-453), 2019 m. sausio 10 d. (pagal sutartį Nr. S-510). Kaip matyti, terminai sutarčių 1.2, 1.3, 1.4 papunkčiuose nurodytų darbų atlikimui prasidėjo gruodžio-sausio mėn., taigi, žiemos metu. Kadangi terminai statybos darbams pagal sutartis atlikti prasidėjo žiemos laikotarpiu (pradedant nuo 2018 m. gruodžio 19 d. ir baigiant 2019 m. sausio 19 d.), vadovaujantis sutarčių 10 punktu, jų vykdymas buvo sustabdytas iki 2019 m. kovo 15 d. ir atsinaujino 2019 m. kovo 16 d. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į sutarčių sustabdymo laikotarpius, 2019 m. kovo 16 d. laikytina data, nuo kurios atsinaujino sustabdyto sutarčių 8.2 papunktyje nurodyto 8 mėnesio termino, skirto statybos darbams atlikti, eiga.

Šalies argumentai

3.8. Ieškovė nurodė, kad faktiškai statybos darbus pagal sutartis baigė tokiais terminais: vykdant sutartį Nr. S-429 dėl kelio Nr. 1004 I ruožo – 2020 m. liepos 28 d., dėl kelio Nr. 1004 II ruožo – 2020 m. liepos 28 d., dėl kelio Nr. 1015 – 2020 m. sausio 30 d., dėl kelio Nr. 2716 – 2020 m. sausio 21 d.; vykdant sutartį Nr. S-430 dėl kelio Nr. 2137 I ruožo – 2019 m. gruodžio 9 d., dėl kelio Nr. 2137 II ruožo – 2019 m. lapkričio 25 d., dėl kelio Nr. 2111 – 2020 m. sausio 13 d.; vykdant sutartį Nr. S-453 dėl kelio Nr. 4117 – 2019 m. lapkričio 18 d., dėl kelio Nr. 4601 – 2019 m. lapkričio 25 d., dėl kelio Nr. 4118 – 2019 m. lapkričio 15 d., dėl kelio Nr. 3212 – 2020 m. vasario 12 d.; vykdant sutartį Nr. S-510 dėl kelio Nr. 3226 – 2020 m. gegužės 14 d., dėl kelio Nr. 3206 – 2020 m. liepos 30 d.

Atsiliepimas

3.9. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl statybos darbų pagal sutartis faktinio baigimo datų, todėl teismas pripažino, kad ieškovė statybos darbus pagal sutartis faktiškai baigė aukščiau nurodytomis datomis.

Dėl darbų stabdymo pagrįstumo šaltuoju metų laiku

3.10. Ieškovės manymu, sutarčių 10 punkto sąlygos dėl darbų stabdymo šaltuoju metų laiku (nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d.) taikytinos ne tik statybos darbams, kurie vyko 2018-2019 metais, tačiau ir statybos darbams, kurie vyko 2019-2020 metais. Atsakovės teigimu, technologinė pertrauka šaltuoju metų laiku ieškovei taikytina tik dėl darbų, kuriuos ji turėjo atlikti per 13 mėnesių nuo sutarčių įsigaliojimo dienos (t. y. 2018-2019 metais), o darbams, kuriuos ieškovas atliko praleidęs šį terminą, negali būti taikomos nuostatos dėl darbų stabdymo šaltuoju metų laiku.

3.11. Iš sutarčių 10 punkto lingvistinės formuluotės matyti, kad šios sąlygos taikymas siejamas su sutarčių 8 punktu, nurodant, kad darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d. neįskaitomas į sutarčių 8 punkte nurodytą laikotarpį. Teismo vertinimu, aptarta sutarčių 10 punkto formuluotė leidžia daryti išvadą, kad darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis taikomas tokiu atveju, kai jis patenka į 13 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sutarčių įsigaliojimo dienos. Toks sutarties aiškinimas atitinka sutarties, kaip sandorio, kuriuo reglamentuojamos šalių teisės ir pareigos sutarties vykdymo, o ne jį viršijančiu laikotarpiu, paskirtį.

3.12. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad sutarčių 12 punktu ieškovei buvo sudaryta galimybė vykdyti darbus ir šaltuoju metų laiku, dėl ko pripažintina, kad aplinkybė, jog prasidėjo šaltasis metų laikas, savaime nelaikytina tokia, kuri objektyviai užkerta kelią ieškovei vykdyti sutartyse nurodytus statybos darbus. Byloje taip pat nėra ir ieškovė neteikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsižvelgiant į pagal sutartis atliekamų darbų specifiką, šie darbai objektyviai negalėtų būti vykdomi šaltuoju metų laiku ar šiuo metų laiku darbų atlikimas ieškovui iš esmės pasunkėtų.

3.13. Teismas pažymėjo, kad sutarčių 10 punkto sąlyga neatitiktų sąžiningo sutarties aiškinimo reikalavimo, jei darbų atlikimo vykdymo stabdymas nebūtų taikomas ir tokiu atveju, kai 13 mėnesių darbų atlikimo terminas būtų praleistas ir pasiektas šaltasis metų laikotarpis dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, darbų atlikimo stabdymas taikytinas ir tuomet, kai jis patenka į 13 mėnesių, skaičiuojamų nuo sutarčių įsigaliojimo dienos, viršijantį terminą. Tą, teismo vertinimu, pagrindžia ir tai, kad pagal sutartį Nr. S-510 atsakovė atleido ieškovę nuo delspinigių už šaltąjį metų laiką, kuris tęsėsi 2019-2020 metais.

3.14. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimis šalys susitarė dėl sutarčių vykdymo tvarkos, pagal kurią darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis taikomas tokiu atveju, kai jis patenka į 13 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sutarčių įsigaliojimo dienos, bei ieškovei neįrodinėjant ir neįrodžius, kad sutarčių Nr. 429, Nr. 430, Nr. 453 terminai buvo praleisti ir darbai nebuvo baigti iki 2019-2020 metų šaltojo metų laiko dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių, pripažintina, kad atsakovė pagrįstai pripažino ieškovę praleidus sutarčių Nr. 429, Nr. 430, Nr. 453 įvykdymo terminus 2019-2020 m. šaltuoju metų laiku.

Dėl darbų atlikimo vėlavimo dėl COVID-19 pandemijos

3.15. Ieškovės manymu, jai negalėjo būti skaičiuojami delspinigiai už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. birželio 17 d., kadangi šiuo laikotarpiu valstybėje dėl COVID-19 pandemijos galiojo karantino režimas, kuris laikytinas nenugalima jėga dėl kurios ieškovė negalėjo vykdyti statybos darbų. Pasak ieškovės, nurodytu laikotarpiu egzistavo darbo jėgos trūkumas bei itin didelis darbo efektyvumo sumažėjimas, buvo trikdžių tiekimo grandinėje. Atsakovės manymu, su karantino režimu susijusios aplinkybės nelaikytinos nenugalima šios bylos kontekste, kadangi jos atsirado jau pasibaigus sutartyse nurodytiems sutarčių pabaigos terminams ir jos nelėmė sutartyse nurodytų terminų pažeidimo.

3.16. Teismas nurodė, kad aplinkybių apie COVID-19 pandemijos plitimą nebuvo sudarant sutartis ir jų atsiradimo ieškovė negalėjo protingai numatyti. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti savo nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. birželio 17 d., egzistavo darbo jėgos trūkumas bei itin didelis darbo efektyvumo sumažėjimas.

3.17. Teismo vertinimu, ieškovė vien abstrakčiai nurodė, kad statybose negalėjo dalyvauti ieškovės planuotas darbuotojų skaičius, kadangi darbuotojai buvo saviizoliacijoje arba negalėjo dirbti dėl pasireiškusių peršalimo simptomų. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie iki karantino pradžios pas ieškovę nuolat dirbusių darbuotojų skaičių ir kaip šis skaičius pakito, paskelbus karantiną. Nėra duomenų ir apie tai, kaip kito statyboms darbams pagal sutartis galimų pasitelkti darbuotojų skaičius laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. birželio 17 d., dėl kokių konkrečių priežasčių atsakovės darbuotojai negalėjo vykdyti statybos darbų pagal sutartis.

3.18. Nors ieškovė pateikė duomenis iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos apie darbo ieškančius asmenis, galinčius dirbti darbininkais statybos sektoriuje, tačiau šie duomenys nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovei dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino reikšmingai trūko darbuotojų bei aplinkybių, kad darbuotojų ieškovė galėjo surasti tik per Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos. Nėra pateikta duomenų ir apie tai, kad karantino laikotarpiu ieškovės veikla turėjo būti privalomai sustabdyta ar ieškovės veiklai (kelių statybos darbams) buvo taikomi apribojimai, iš esmės trukdantys tinkamai vykdyti sutartyse nurodytus statybos darbus. Pažymėjo ir tai, kad bylos duomenys patvirtina ir šalys neginčija aplinkybių, jog karantino laikotarpiu ieškovė statybos darbų nenutraukė ir juos tęsė. Šios aplinkybės papildomai patvirtina tai, kad dėl šalyje paskelbto karantino ieškovei nebuvo faktiškai ir (ar) teisiškai objektyviai neįmanoma vykdyti statybos darbų pagal sutartis.

3.19. Teismui nustačius, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinosios sąlygos siekiant aplinkybes pripažinti nenugalima jėga, nebuvo pagrindo analizuoti likusių būtinųjų nenugalimos jėgos egzistavimo sąlygų, kadangi išvadai apie nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą reikalinga nustatyti visų būtinųjų sąlygų buvimą kartu. Teismas nurodė, kad kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, jog atitinkamos prievolės skolininkui neįvykdo šio pasitelktas trečiasis asmuo, nepriklausomai nuo trečiojo asmens prievolės neįvykdymo priežasčių (įskaitant nenugalimos jėgos aplinkybes, valstybės veiksmus), šios aplinkybės nelaikytinos tokiomis, kurios atleidžia skolininką nuo civilinės atsakomybės taikymo kreditoriaus atžvilgiu. Pripažino, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, šalinančių jos civilinę atsakomybę dėl sutarčių neįvykdymo.

Dėl papildomų darbų įsigijimo reikšmės statybos darbų atlikimo vėlavimui

3.20. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai pagal sutartį Nr. 510 paskaičiavo 25 771,53 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ir 74 848,84 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d., kadangi darbų atlikimo vėlavimą nurodytais laikotarpiais lėmė atsakovės veiksmai įsigyjant papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyse. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, dalyvaudama pirkime, turėjo įvertinti, kad kažkuriuose ruožuose atskiru viešuoju pirkimu gali būti organizuojamas grunto stiprinimo darbų pirkimas; dėl priežasčių, susijusių su papildomų darbų įsigijimu, ieškovei nebuvo taikomi delspinigiai už 45 dienas bei 3 žiemos pertraukos mėnesius.

3.21. Sutartimi Nr. 510 ieškovė nebuvo įsipareigojusi prisiimti rizikos dėl vykdant sutartį galimai kilsiančios papildomų darbų atlikimo būtinybės ir terminas, skirtas atlikti papildomus darbus, nebuvo įtrauktas į bendrą sutartyje Nr. 510 statybos darbų atlikimo terminą, dėl ko laikotarpis, kurio metu buvo vykdomas papildomų darbų įsigijimas ir vykdymas neįtrauktinas į bendrą sutartyje Nr. 510 nurodytą statybos darbų atlikimo laikotarpį ir atsakovas neturėjo pagrindo už šį laikotarpį ieškovui skaičiuoti delspinigių.

3.22. Pasak ieškovės, laikotarpiu, kai ieškovė sustabdė sutarties Nr. 510 vykdymą, turėjo būti sustabdyta ir termino statybos darbams atlikti eiga. Su šiuo ieškovės teiginiu teismas nesutiko. Iš bylos duomenų matyti, kad sutarties vykdymo sustabdymo tvarkos, įtvirtintos sutarties 13-14 punktuose, ieškovė nesilaikė, kadangi nėra duomenų apie tai, kad atsakovė išreiškė sutikimą dėl sutarties vykdymo stabdymo, kuris buvo būtinas pagal sutarties 14 punkto nuostatas siekiant darbų sustabdymo. Priešingai, 2019 m. spalio 10 d. raštu Nr. (7.2 E) 2E-7449 atsakovė nurodė ieškovei, kad sutarties vykdymo sustabdymą laiko niekiniu, reikalauja laikytis sutartinių įsipareigojimų, taigi ieškovė reikalavo tęsti darbus, kurių atlikimui nebuvo reikalingas papildomų darbų (grunto stiprinimo) įsigijimas.

3.23. Ieškovė deklaratyviai nurodė, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad, visų pirma, turėjo būti atlikti papildomi grunto stiprinimo darbai, ir iki šių darbų atlikimo ieškovė negalėjo atlikti jokių kitų statybos darbų kelių Nr. 3226 ir 3206 ruožuose. Atsakovas nurodė, kad pagal sutartį Nr. 510 darbai turėjo būti vykdomi 989 m. ilgio kelio 3226 Stalgėnai-Luknėnai ruože bei 9,527 km kelio Nr. 3206 Plungė-Medingėnai ruože, o papildomi darbai buvo reikalingi tik atitinkamai 86 ir 270 metrų ruožuose, kurie objektyviai netrukdė ieškovei vykdyti darbų kituose ruožuose laikantis sutartyje sutartų terminų. Ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad didžiojoje kelių Nr. 3206 ir 3226 ruožų dalyje ieškovė galėjo tęsti statybos darbus nesant įsigytų ir atliktų papildomų grunto stiprinimo darbų.

Žemesnės instancijos teismas

3.24. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog aptartų veiksmų (darbų, darbuotojų perorganizavimo, medžiagų pristatymo į statybvietę) atlikimas būtų iš esmės apsunkinęs ieškovės padėtį, vykdant sutartį Nr. 510 ir dėl to ieškovė įgijo teisę sustabdyti visus darbus pagal sutartį Nr. 510, iki kol nebus įsigyti ir atlikti papildomi grunto stiprinimo darbai. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai pripažino ieškovę praleidus sutarčių Nr. 510 įvykdymo terminus, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ir laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d.

Dėl darbų vėlavimo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.

3.25. 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu atsakovė kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 4117 Pagrybė-Rūteliai ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km darbų atlikimo vėlavimą (18 d., t. y. nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 16 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 1 499,83 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 3212 Tverai-Skaborai-Vėlaičiai ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km darbų atlikimo vėlavimą (11 d., nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 9 d.) – 2 790,20 Eur delspinigiai. 2020 m. gruodžio 8 d. raštu atsakovė ieškovei nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 15,058 iki 17,384 km darbų atlikimo vėlavimą (20 d., t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 3 875,92 Eur; delspinigiai bus išskaičiuoti iš ieškovei pateiktų mokėtinų sumų.

3.26. Teismo vertinimu, aptartuose raštuose atsakovė nurodė, kad vėlavimas paskaičiuotas dėl to, jog ieškovė netinkamai atliko statybos darbus minėtuose ruožuose; defektų šalinimas užtruko raštuose nurodytą dienų skaičių, kuris vertintas kaip ieškovės vėlavimas atlikti statybos darbus. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo, taigi, neįrodinėjo ir neįrodė, kad darbų atlikimo vėlavimas nurodytu laikotarpiu įvyko dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Sutarčių 61 punktu šalys susitarė, kad iki atliktų statybos darbų perdavimo atsakovui akto pasirašymo, ieškovė įsipareigoja savo sąskaita ištaisyti bet kokius darbų defektus, trūkumus. Ieškovės pareiga ištaisyti bet kokius trūkumus, defektus, netikslumus per atsakovės ar statinio techninio prižiūrėtojo nustatytą protingą terminą nepaneigia ieškovės pareigos mokėti delspinigius, nurodytus sutarčių 60 punkte.

Dėl delspinigių skaičiavimo laikotarpių

3.27. Pagal byloje esančius įrodymus ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas pripažino, kad didžiąją dalį delspinigių atsakovė ieškovei paskaičiavo nepagrįstai, t. y. tuo metu, kai ieškovė jau buvo faktiškai baigusi kelių statybos darbus.

3.28. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis statybos darbus dėl kelio Nr. 3226 ieškovė baigė 2020 m. gegužės 14 d., dėl ko delspinigiai už nurodytus laikotarpius pripažinti paskaičiuotais pagrįstais laikotarpiais. Iš minėtų raštų taip pat matyti, kad atsakovė ieškovei taikė delspinigius dėl kelio Nr. 3206 statybos darbų vėlavimo ir už laikotarpius nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ir nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis statybos darbus dėl kelio Nr. 3206 ieškovas baigė 2020 m. liepos 30 d., dėl ko delspinigiai už nurodytus laikotarpius pripažinti paskaičiuotais pagrįstais laikotarpiais.

Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos

3.29. Atsakovė nurodė, kad delspinigiai už pradelstus sutarčių įvykdymo laikotarpius buvo skaičiuojami nuo visos konkretaus kelio ruožo projektavimo bei statybos darbų vertės. Ieškovės manymu, toks delspinigių skaičiavimas yra nesąžiningas, kadangi sutartimi buvo susitarta dėl delspinigių taikymo nuo konkrečių ieškovės pavėluotų atlikti darbų vertės.

3.30. Analizuojant sutarčių turinį lingvistiniu požiūriu, akivaizdu, kad nurodytos sutartys pagal sutarčių objektą yra mišrios sutartys, nes sutartys turi skirtingų sutarčių rūšių elementų: projektavimo darbų, statybos darbų, projekto priežiūros vykdymo, paslaugų (deklaracijos apie statybos pabaigą įregistravimas, kiti įsipareigojimai dėl kadastrinių matavimų atlikimo, išpildomosios dokumentacijos pildymo). Nors atsakovė, kaip perkančioji organizacija, su ieškove viešųjų pirkimų būdu pasirašė mišraus turinio sutartis, kurias įvardijo pirkimo sutartimis, tačiau akivaizdu, kad viena ir ta pačia sutartimi buvo įsigyjami savo apimtimi ir reguliavimu skirtingo turinio sutarties objektai. Be to, iš sutarčių turinio analizės akivaizdu, kad atskiri sutarčių skirsniai nustato kiekvieno atskiro sutarties objekto atlikimo terminus (kiekvienam iš atskirų darbų ir paslaugų rūšių nustatyti skirtingi atlikimo terminai), skirtingą kainą (nustatyta bendra viso objekto ir atskirai pagal prievolės objektus), skirtingas taisykles (kiekvienam darbų ar paslaugų etapui numatyta skirtinga tvarka).

3.31. Kadangi sutartimis sulygti projektavimo, statybos, projekto priežiūros vykdymo darbai ir paslaugos vykdomi tam tikrais etapais, tam tikru nuoseklumu, atskirais grafikais, konstatuotina, jog sutarčių objektas yra dalus. Todėl teigti, kad sutarties 60 punkte numatyta rangovo atsakomybė neužbaigus atskirų darbų sutartyje numatytu laiku apima visos sutarties galiojimą laike ir delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo bendros visos sutarties kainos, yra neteisinga ir nesąžininga. Šalims sutinkant, kad buvo pradelsti tik statybos darbų atlikimo terminai, t. y. darbai, numatyti sutarčių 1.3 punktuose, nesant byloje duomenų, patvirtinančių, jog buvo pradelsti ir kiti darbai ar paslaugos pagal sutartis, atsakovės teisių pažeidimas ir tų teisių gynimas dėl pavėluotų statybos darbų atlikimo, reikalaujant sutartinių netesybų, skaičiuojamų nuo bendros visų darbų kainos, o ne atskirai nuo projektavimo darbų kainos, yra neadekvatus, nesąžiningas ir neprotingas rangovo, subrangovų atžvilgiu.

3.32. Remiantis išdėstytu, atsakovė delspinigius turėjo skaičiuoti nuo statybos darbų, nurodytų sutartyse, o ne nuo bendros konkretaus objekto kainos.

3.33. Sutartyse įtvirtinti delspinigiai, atsižvelgiant į sutartyse įtvirtintas statybos darbų vertes, kurių atsakovas galėtų pagrįstai reikalauti (t. y. atmetus laikotarpius, už kuriuos delspinigiai paskaičiuoti nepagrįstai) už dėl ieškovo kaltės praleistus statybos darbų atlikimo terminus sudaro: dėl kelio Nr. 1004 ruožų nuo 15,058 iki 17,384 – 48 506,47 Eur (639 083,94 x 0,03% x 253 d.), dėl kelio Nr. 1004 ruožo nuo 17,384 iki 21,040 km – 86 680,60 Eur (1 058 371,23 x 0.03% x 273 d.), dėl kelio Nr. 1015 ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km – 6 820,40 Eur (311 433,57 x 0,03% x 73 d.), dėl kelio Nr. 2716 ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km – 23 591,03 Eur (1 228 699,24 x 0,03% x 64 d.), dėl kelio Nr. 4117 ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km – 2 010,95 Eur (263 046,63 x 0,03% x 18 d.) dėl kelio Nr. 4601 ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km – 670,31 Eur (372 398,76 x 0,03% x 6 d.), dėl kelio Nr. 3212 ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km – 23 862,41 Eur (820 014,22 x 0,03% x 97 d.), dėl kelio Nr. 3226 ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km – 999,08 Eur (256 175,49 x 0,03% x 13 d.), dėl kelio Nr. 3206 ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km – 92 992,17 Eur (2 649 349,51 x 0,03 x 117 d.); dėl kelio Nr. 2137 ruožo nuo 21,286 iki 23,286 km – 3 213,76 Eur (510 120,13 x 0,03% x 21 d.); dėl kelio Nr. 2137 ruožo nuo 23,286 iki 26,200 km – 1 511,63 Eur (719 824,46 x 0,03% x 7 d.); dėl kelio Nr. 2111 ruožo nuo 4,834 iki 8,009 km – 13 457,33 Eur x 0,03% x 56 d.), t. y. iš viso 304 316,14 Eur.

Dėl ieškinio senaties termino

3.34. Atsakovė prašė teismo pritaikyti ieškinio senatį, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, numatančiu sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Teismas pažymėjo, kad nurodytas ieškinio senaties terminas taikytinas skolininko naudai, t. y. to asmens, kurio atžvilgu yra atsiradusi prievolė mokėti delspinigius. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovei yra atsiradusi prievolė mokėti delspinigius ieškovės naudai, nereiškė reikalavimų dėl delspinigių priteisimo. Ieškovė reiškė ieškinį dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos už darbus priteisimo. Tokiems reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Šio termino ieškovė nepraleido.

Dėl įskaitytų delspinigių dydžio

3.35. Atsakovė deklaratyviai nurodė, tačiau neįrodė, kad dėl ieškovės atlikto sutarčių pažeidimo praleidžiant sutarties įvykdymo terminą, realiai patyrė įskaitytų delspinigių dydžio nuostolių (387 304,08 Eur), toks netesybų dydis yra proporcingas sutarties pažeidimui. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad dėl ieškovės atlikto sutarčių pažeidimo atsakovė patyrė papildomų išlaidų, kitų turtinių praradimų, prarado galimybę įvykdyti laiku tam tikrus reikšmingus savo numatytus planus, patyrė esmingą veiklos sutrikdymą, kitokių reikšmingų nepatogumų, kurie gali būti įvertinti pinigine išraiška. Taip pat nepateikta duomenų apie tai, kaip dėl sutarčių neįvykdymo laiku pablogėjo atsakovės reputacija, o abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl prašomo priteisti netesybų dydžio tinkamumo nėra pagrindas tokį netesybų dydį pripažinti tinkamu.

3.36. Teismas sutiko, kad ieškovei už sutarties pažeidimą taikytina civilinė atsakomybė netesybų forma, kadangi dėl tokios civilinės atsakomybės formos buvo susitarta pirkimo sutartimi, kurios sąlygos šalims buvo iš anksto žinomos, tačiau atsakovei neįrodžius, kad dėl ieškovės atlikto sutarčių pažeidimo atsakovė realiai patyrė įskaitytų delspinigių dydžio nuostolių, neįrodžius jų atitikimo protingumo kriterijui, teismas sprendė, kad atsakovės įskaityti delspinigiai laikytini protingais 60 863,23 Eur apimtyje (t. y. 20 proc. nuo teismo apskaičiuotos delspinigių sumos už pagrįstą laikotarpį – 304 316,14 Eur), kuri, teismo vertinimu, atitinka netesybų paskirtį (kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, o ne nubausti sutartį pažeidusią šalį), nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, bendrųjų teisės (protingumo, sąžiningumo, teisingumo) principų.

Dėl įskaitymų teisėtumo

3.37. Teismas pripažino, kad pagal sutarčių sąlygas delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik nuo pavėluotų atlikti statybos darbų vertės, atsakovė paskaičiavo ieškovei bei įskaitė nepagrįstai didelę delspinigių sumą, neatitinkančią atsakovės patirtų nuostolių dydžio, protingumo bei proporcingumo principų reikalavimų. Sprendime taip pat konstatuota, kad atsakovė turėjo teisę dėl delspinigių išieškojimo iš ieškovės 60 863,23 Eur apimtyje. Nurodytų motyvų pagrindu teismas sprendė, kad likusioje dalyje atsakovės įskaitymai negalėjo būtų atlikti, kadangi jie nebuvo galiojantys ir vykdytini. Remiantis išdėstytu, atsakovės įskaitymai apimtyje, viršijančioje 60 863,23 Eur sumą, pripažinti neteisėtais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde atsakovė Kelių direkcija prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės RUAB „Šiaulių plentas“ ieškinį atmesti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priimti į bylą pateikiamus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl ieškinio reikalavimų peržengimo

4.1. Apeliaciniu skundu yra skundžiamas teismo atliktas netesybų sumažinimas laikotarpiais, kurių ieškovė savo ieškinyje neminėjo ir nereikalavo šiais laikotarpiais netesybas mažinti. Šie laikotarpiai yra išvardinti teismo sprendimo 235-244 pastraipose ir yra klaidingi. Toks teismo veikimas savo iniciatyva visiškai paneigė apeliantės procesines teises teikti paaiškinimus, atsikirtimus šioje dalyje ir įrodymus. Teismas posėdžio metu neužsiminė, kad ketina peržengti ieškinio reikalavimų ribas ir jam nekilo neaiškumų dėl datų iki kurių buvo skaičiuotos netesybos ir nesiūlė apeliantei papildyti bylos įrodymais. Toks teismo veikimas iš dalies paaiškinamas teismo klaidinga išvada, kad apeliantė neginčijo ieškovės nurodytų statybos darbų faktinės pabaigos datų. Savaime faktinė darbų pabaiga ir ieškovės pranešimas dėl darbų užbaigimo nebūtinai sutampa, nes net ir po pranešimo neretai būna defektų, kuriuos privaloma ištaisyti, ar nebūna patenkintos kitos sutartyje ir teisės aktuose numatytos sąlygos. Siekiant aiškumo, faktine darbų pabaiga galima laikyti datas iki kurių ieškovei buvo taikomos netesybos, nepriklausomai nuo to ar jos sutapo su ieškovės pranešimais.

4.2. Kadangi, ieškovės pridėti pranešimai apie darbų pabaigą neturėjo esminės reikšmės ieškovės reikalavimams, juos paneigti byloje kitais įrodymais nebuvo būtina. Apeliantė ir posėdžio metu pažymėjo, kad savaime tie pranešimai nenurodo, kada ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus, nes sutartyje įsipareigojimų yra daugiau. Per sutarčių 8.2 punkte numatytą terminą ieškovė privalėjo (sutarčių 1.2 punktas) pagal atliktas ekspertizes ir apeliantės patvirtintus projektus atlikti sutartyje numatytus statybos darbus; (sutarčių 1.3 punktas) atlikti projektų vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu; (sutarčių 1.4 punktas) parengti ir perduoti išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelių ruožų, kuriuose buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypų ir statinių kadastrinius matavimus ir kitus veiksmus, susijusius su šiais duomenimis. Ieškovės teikti pranešimai susiję tik 4 su 1.2 punkte numatyto įsipareigojimo įvykdymu, ir neapima visų su tuo susijusių pareigų, kurios labiau detalizuojamos kituose sutarčių punktuose. Be to, darbai laikomi visiškai atliktais pasirašius atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui aktą.

Dėl teismo sprendime padarytų klaidų

4.3. Teismas apibrėždamas laikotarpius, už kuriuos buvo paskaičiuotos netesybos, sprendimo 235-242, 244 pastraipose, klaidingai nurodė darbų atlikimo datas. Pabrėžė, kad visais atvejais netesybos taikytos pagal raštuose nurodytas aplinkybes ir datas, vadovaujantis sutarčių nuostatomis. Būtent sutarčių 42 punktas draudžia priimti darbus, kol nėra ištaisyti defektai ir kodėl nėra suderintos kadastrinės bylos. Reikalavimai dėl kadastrinių bylų parengimo yra nustatyti tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje, todėl jų vykdymas neatskiriamas nuo darbų įvykdymo. Neatsitiktinai šios kadastro bylos privalėjo būti suderintos su VĮ Registrų centru per 8.2 sutarčių punktuose nurodytus terminus. Taigi, ieškovės pranešimai apie fizinių darbų, numatytų Sutarčių 1.2 papunktyje, pabaigą savaime negalėjo lemti teismo išvados apie tai, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartis.

Dėl delspinigių skaičiavimo nuo visos sutarties sumos

4.4. Teismas remdamasis vien tuo, kad projektavimo ir rangos darbų prievolės yra dalomos, nusprendė, kad atsakovė nepagrįstai ieškovei taikė netesybas darbų nuo visos sutarties sumos, neatėmusi projektavimo darbų ir projekto vykdymo priežiūros darbų kainos. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir mano, kad teismas tokią išvadą padarė remdamasis teismų praktika, kuri negali būti taikoma šioje civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eK-3-178-469/2021 buvo nuspręsta delspinigius skaičiuoti už 8.1 punkte numatyto tarpinio termino pažeidimą tik nuo darbų, kurie turėjo būti atlikti per šį terminą, vertės. Tuo tarpu, šioje byloje ieškovė yra pažeidusi galutinį sutarčių 8 punkte numatytą 13 mėnesių terminą. Ieškovė vėlavo atlikti visus sutartyse numatytus darbus per 13 mėnesių terminą, todėl atsakomybę pagrįsta taikyti, kaip Sutartyje ir yra nurodyta – nuo neužbaigto objekto vertės (t. y. visų darbų vertės).

Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos sumažinus atsakovės skaičiuotas netesybas

4.5. Teismas visiškai nukrypo nuo teismų praktikos netesybų mažinimo bylose. Pagal teismų praktiką, pirma, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių neprivaloma įrodinėti. Antra, būtent ieškovė turėjo pateikti argumentuotus prieštaravimus dėl to, kad netesybos yra neprotingai didelės. Trečia, tik teismui konstatavus, kad netesybos yra neprotingai didelės, apeliantė turėtų teikti paaiškinimus dėl patirtų nuostolių. Ketvirta, viešųjų pirkimų bylose faktiškai nėra vertinamas nuostolių santykis su delspinigiais, nes perkančiosios organizacijos neprivalo įrodinėti ekonominės praradimų vertės ir gali nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus ir suvaržymus. Penkta, teismo pasirinktas delspinigių mažinimo dydis yra nepagrįstai griežtas apeliantės atžvilgiu ir pasirinktas be jokių objektyvių priežasčių.

4.6. Sprendžiant ar netesybos buvo neprotingai didelės ar aiškiai per didelės, teismas neįvertino, kad sutartys buvo sudarytos dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros – valstybinės reikšmės kelių,– kuriais nenutrūkstamai vyksta eismas (Sutarčių 31 p.), todėl akivaizdu, kad griežtas terminų laikymasis apeliantei yra svarbus. Apeliantė buvo suinteresuota organizuotu, savalaikiu sutarties vykdymu, todėl numatė sutarties vykdymą etapais (Sutarčių 8 p. nustatyti terminai) ir reikalavo iš ieškovės pateikti darbų ir paslaugų grafiką ir pinigų srautų prognozę (Sutarčių 16-20 p.). Sutarčių kontrahentė ieškovė – privatus verslo subjektas, turintis verslo patirties (jau vien pagal šios bylos aplinkybes su atsakove sudariusi ne vieną viešojo pirkimo sutartį), kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ieškovė, sudarydama sutartis galėjo ir turėjo įvertinti tiek savo techninius pajėgumus, tiek finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, o jų pažeidimo – galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes be kita ko, ir netesybų aspektu. Naujausioje teismų praktikoje laikoma, kad bet kuris juridinis asmuo, nepriklausomai nuo jo ūkinės veiklos pobūdžio, teikiamų paslaugų rūšies, jų specifiškumo ar jų reikšmės, sudarydamas sandorius bei prisiimdamas ilgalaikius įsipareigojimus turi pats įvertinti visus aspektus bei galimas rizikas, įskaitytinai galimą prievolių vykdymo pasunkėjimą laiko perspektyvoje.

4.7. Sutarčių kontrahentė atsakovė – valstybės įmonė, įgyvendinanti valstybės jai pavestas funkcijas ir tikslus bei tenkinanti viešąjį interesą. Šiems tikslams pasiekti atsakovė inter alia vykdo viešuosius pirkimus. Vien tai, kad atsakovė yra perkančioji organizacija, ieškovei esant verslo subjektu, dalyvaujančiu atsakovės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, nesudaro pagrindo spręsti egzistuojant derybinės galios nelygybę, o ieškovę ginti kaip silpnesniąją sutarties šalį netesybų, sulygtų sutartyje, mažinimu šiuo aspektu. Sutartys su ieškove buvo sudarytos vykdant viešojo pirkimo procedūras. Tiek procedūrų metu, tiek sudarant sutartį ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti būsimų delspinigių dydį. Viešųjų pirkimų procedūrų metu visiems tiekėjams buvo sudarytos galimybės teikti tiek klausimus, tiek pretenzijas dėl pirkimų sąlygų, inter alia (liet. be visa kita, be kita ko) sutarčių projektų, t. y. ieškovė kaip ir kiti tiekėjai turėjo realias galimybes derėtis dėl pirkimo sutarčių sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių). Ieškovė viešojo pirkimo procedūrų metu nekvestionavo sutarčių projektuose nustatyto delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos ir jai buvo žinomos sudaromų sutarčių sąlygos. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovei tiko atsakovės siūlomos sutarčių sąlygos, ieškovė sutiko su tuo, kad turės mokėti netesybas, skatinančias ją vykdyti prievoles laiku arba kompensuojančias praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės.

4.8. Pritaikytos netesybos yra proporcingos neįvykdytų įsipareigojimų vertei. Apeliantės pritaikytos netesybos, lyginant su priimta sutarties suma, yra ypač nedidelės ir sudaro vos 3,2 proc. priimtos sutarties sumos (387 364,08 Eur x 100 / 12 105 765,2 Eur). Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų, kad sutarčių sudarymo metu 0,03 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitikę rinkoje taikytų netesybų normų. Nepagrįstai (net 80 procentų) sumažinus šalių sulygtus delspinigius, jie nebeatlieka netesybų funkcijos.

4.9. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nepatyrė nuostolių. Jeigu apeliantės administruojamose sutartyse sutarčių kontrahentai prievoles vykdo nesavalaikiai, tai Kelių direkcijai ženkliai padidina administracinę naštą, apsunkina galimybes planuoti lėšas ir administruoti sutartis ir neretai sąlygoja Kelių direkcijos kaip užsakovo ilgesnį nei planuota reagavimo laiką vykdant sutartis. Nors valstybinės reikšmės rajoniniais kelių ruožais ribotas eismas vyko, jis faktiškai vyko per ieškovės statybvietes, o apeliantė pilnai nedisponavo ruožais, kuriuose ieškovė vykdė darbus ir negalėjo vykdyti jai teisės aktais pavestos funkcijos – užtikrinti saugių ir kokybiškų susisiekimo sąlygų. Dėl ieškovės vėlavimo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal šias sutartis, apeliantė, be to, kad nedisponavo ruožais, kuriuose ieškovė vykdė darbus ir negalėjo vykdyti jai teisės aktais pavestos funkcijos, patyrė papildomų nepatogumų ir suvaržymų: buvo apsunkintos apeliantės galimybės planuoti ir koordinuoti kitų sutarčių vykdymą ir sąlygojo apeliantės ilgesnį nei planuota reagavimo laiką vykdant kitas sutartis, be to sukeltas neigiamas poveikis tiek apeliantės reputacijai, tiek Susisiekimo ministerijos, kuriai ji tiesiogiai atskaitinga, tiek visuomenės akyse, padaryta žala Kelių direkcijos kaip valstybės institucijos įvaizdžiui bei geram vardui. Visų svarbiausia, ieškovei nesavalaikiai vykdžius sutarties, ne tik apeliantė patiria nuostolius, bet nukenčia ir viešasis interesas.

4.10. Kadangi, apeliantė sutartimis siekia naudos valstybei ir kelių naudotojams, pinigine reikšme apskaičiuoti jos patiriamus nuostolius dėl sutarčių nevykdymo yra praktiškai neįmanoma, todėl netesybų lyginimas su nuostoliais nepateisinamas jokia logika. Užkraunant perkančiajai organizacijai nepagrįstą naštą įrodinėti patirtus nuostolius, ji neturėtų teisės, vykdydama net ir pačius svarbiausius visuomenei ir valstybei projektus, užsitikrinti savalaikį prievolių vykdymą ir viešųjų lėšų tinkamą naudojimą, reikalauti iš tiekėjų sutartyse sutartų netesybų, kurios pagal teismų praktiką yra laikytinos šalių sulygtais minimaliais nuostoliais.

Dėl priteistų palūkanų dydžio

4.11. Teismas priteisė ieškovei 8 procentų palūkanų nuo priteistos sumos. Apeliantė su teismo sprendimu šioje dalyje taip pat nesutinka. Naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. e2A-241-370/2021, nurodo, kad procesinės palūkanos tokiais atvejais nebeturėtų būti priteisiamos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į atsakovės Kelių direkcijos apeliacinį skundą ieškovė RUAB „Šiaulių plentas“ prašo nepriimti naujai pateikiamų įrodymų, apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

5.1. Apeliantė skunde teigė, kad teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Ieškovė su tokiu argumentu nesutinka. Ieškovė, vadovaudamasi tiek proceso įstatymo nuostatomis, tiek teismų formuojama praktika pateikė ieškinį, kuriame aiškiai nurodė atsakovei reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Reikalavimas pripažinti visus atsakovės atliktus įskaitymus (bendrai sumai 387 304,08 Eur) niekiniais ir negaliojančiais apima visus laikotarpius, kuriais atsakovės skaičiavo delspinigius, įskaitant, bet neapsiribojant, teismo skundžiamo sprendimo 235-244 punkte nurodytus laikotarpius.

5.2. Visiškai nepagrįsti yra apeliantės teiginiai, kad teismas paneigė jos procesines teises teikti paaiškinimus, atsikirtimus ir įrodymus byloje. Skundžiamo sprendimo 235-244 p. nurodyti laikotarpiai tiesiogiai siejasi su ieškovės ieškinyje pateiktais argumentais ir įrodymais, susijusiais su statybos darbų pradžios ir pabaigos pagal sutarčių nuostatas nustatymu bei atitinkamai klausimu, kada faktiškai buvo atlikti darbai. Kaip teisingai teismas pažymėjo, atsakovė neginčijo ieškovės nurodyto faktinio darbų užbaigimo pagal sutartis, todėl būtent ieškovės pranešimuose ir teismo skundžiamo sprendimo 167 p. nurodytos datos laikomos faktinėmis darbų pagal sutartis užbaigimo datomis. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovė teikdama procesinius dokumentus turėjo visas galimybes ginčyti ieškovės ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes bei argumentus, pateikti įrodymus patvirtinančius jos teiginius, tačiau to nedarė. Atsakovė pati sprendė, ar jai teikti paaiškinimus, atsikirtimus ir įrodymus dėl ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų bei juos pagrindžiančių aplinkybių ir argumentų. Jų neteikusi bylos nagrinėjimo metu, vėliau negali teigti, kad jos procesinės teisės buvo suvaržytos ar paneigtos.

5.3. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo nepriimti apeliantės pateiktų naujų įrodymų į bylą, kadangi atsakovė turėjo visas galimybes pateikti atsikirtimus, paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, pagrindžiančiais faktines darbų užbaigimo datas. Mano, kad atsakovė turėjo visas galimybes pateikti apeliacinio skundo Prieduose Nr. 1-8 nurodytus įrodymus bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Net jei apeliacinės instancijos teismas apeliantės naujai pateiktus įrodymus nuspręstų priimti, ieškovės teigimu, jie nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės.

5.4. Kaip teisingai pažymėjo teismas visos sutartys iš esmės yra tapačios (to neginčija ir pati atsakovė), todėl atsakovė sutarčių nuostatas, kurias pati parengė, turėtų aiškinti vienodai visais atvejais. Iš apeliacinio skundo 20-28 p. matyti, kad faktine darbų užbaigimo data atsakovė laiko kadastrinių matavimų bylos suderinimo datą. Su tokiomis išvadomis ieškovė nesutinka ir mano, kad teismas skundžiamame sprendime teisingai sprendė, kad faktine darbų pabaiga laikytinos ieškovės pranešimais nurodytos datos.

5.5. Pažymėjo ir tai, kad apeliantė skunde pripažino, jog tam tikrais laikotarpiais ieškovei delspinigius skaičiavo nepagrįstai. Pavyzdžiui, apeliacinio skundo 26 p., pasisakydama dėl Kelio Nr. 4117, atsakovė nurodo, kad „ieškovė ne anksčiau nei 2019-12-31 atliko darbus ir atsakovė pagrįstai iki šios datos taikė netesybas“. Taigi, atsakovė teigia, kad ji pagrįstai taikė delspinigius tik iki 2019 m. gruodžio 31 d., nors byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovė delspinigius dėl Kelio Nr. 4117 taikė ir už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. sausio 2 d. Tačiau nepaisydama to, apeliantė prašo panaikinti visa pirmosios instancijos teismo sprendimą.

5.6. Ieškovė atskirai pažymėjo, kad net jei Lietuvos apeliacinis teismas spręstų, jog žemesnės instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas (su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka), reiktų pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą peržengti ieškinio reikalavimų ribas. Nagrinėjamu atveju byla yra susijusi su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais, todėl teismas turėjo teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad viešųjų pirkimų sutartys yra sudaromos prisijungimo būdu, todėl tiekėjas yra laikomas silpnesniąja šalimi.

5.7. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat laikosi pozicijos, kad netesybos turi būti taikomos nuo visų darbų vertės. Ieškovė su šiais argumentais nesutinka, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujai suformuotoje praktikoje konkrečiai dėl atsakovės sutarčių (su kitu rangovu) yra išaiškinęs, kad atsakovė delspinigius turėtų skaičiuoti tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės. Būtent toks delspinigių skaičiavimas ir taikymas labiausiai atitiktų šalių lygiateisiškumą, šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį. Taigi, nepagrįsti yra atsakovės teiginiai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 pateiktos išvados (išskyrus 48 ir 49 p.) nėra aktualios šioje byloje.

5.8. Apeliantės teigimu, sumažinęs netesybų dydį, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Tačiau susipažinus su apeliacinio skundo argumentais, pripažintina, kad atsakovė netinkamai interpretuoja teismų formuojamą praktiką dėl netesybų mažinimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovui pareiškus reikalavimą dėl netesybų mažinimo (kaip ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju), būtent kreditorius (šiuo atveju – atsakovė) privalo pagrįsti tikėtinus nuostolius, kad pagrįstų protingą ir ne per didelį ieškovei pritaikytų netesybų dydį. Tik atsakovei pateikus argumentuotus paaiškinimus ir įrodymus dėl realiai patirtų nuostolių, galima būtų įvertinti, ar atsakovės patirti nuostoliai atitinka minimalų dydį. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo teismas skundžiamame sprendime, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė realiai patyrė įskaitytų delspinigių dydžio nuostolių (387 304,08 Eur). Nors apeliantė cituoja teismų praktiką, tačiau ignoruoja, kad joje yra nurodyta, jog būtent atsakovė privalo į bylą teikti įrodymus dėl patirtų nepatogumų ir suvaržymų. Šioje byloje atsakovė tokių įrodymų nepateikė.

Atsiliepimas

5.9. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad ieškovei taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Jau minėta, kad visos sutartys sudarytos atsakovei įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras. Atsakovė yra perkančioji organizacija, kuri nustato pirkimo sąlygas, sutarčių projektų sąlygas. Jai keliama pareiga tokias sąlygas nustatyti tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai, laikytis visų viešųjų pirkimų principų. Kaip jau buvo paaiškinta, viešųjų pirkimų sutartys yra sudaromos prisijungimo būdu. Todėl ne ieškovei, o būtent atsakovei tenka didesnė atidumo ir rūpestingumo pareiga, sudarant sąlygas visiems tiekėjams būti informuotiems iš anksto apie sudaromų sutarčių sąlygas, reikalavimus, kuriuos jie turi atitikti, teikdami savo pasiūlymus. Be to, ne tiekėjai (šiuo atveju – ieškovė) nustato minimalius reikalavimus, kurie turi užtikrinti, kad pasirinktas tiekėjas bus finansiškai ir techniškai pajėgus įgyvendinti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė atidžiai ir rūpestingai pagal iš anksto paskelbtas pirkimų sąlygas įsivertino savo pajėgumus ir pateikė pasiūlymus, o vėliau sudarė sutartis. Tačiau ieškovė negali būti laikoma neatsakinga ir neatidžia dėl sutarčių vykdymo negalimumo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, su kuriomis ji susidūrė vykdydama sutartis.

5.10. Vadovaujantis teismų praktika, akivaizdu, kad vien tai, jog ieškovė dalyvavo atsakovės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose ir sudarė sutartis, nereiškia, kad ieškovei tiko visos sutarčių sąlygos bei, kad jas ieškovė laiko sąžiningomis jos atžvilgiu. Galiausiai tai nereiškia, kad atsakovei paskaičiavus aiškiai per didelius, neproporcingus delspinigius, ieškovė praranda teisę tokius delspinigius ginčyti ir reikalauti juos sumažinti kaip neprotingai didelius.

5.11. Ieškovės manymu, kaip nepagrįsti turi būti atmesti ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad teismui sumažinus delspinigius, jie neatlieka netesybų funkcijos. Galiausiai, pačios atsakovės veiksmai, įskaitant apeliacinio skundo teiginius, akivaizdžiai parodo, kad atsakovė siekia ne kompensuoti minimalius nuostolius, tačiau visomis priemonėmis siekia pasipelnyti ieškovės sąskaita.

5.12. Atsakovė skunde teigia, kad jos nuomone procesinės palūkanos neturėtų būti priteisiamos. Ieškovė su tokiais teiginiais nesutinka. Kaip matyti iš apeliaciniame skunde cituojamo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, toje byloje buvo reiškiamas reikalavimas tik dėl netesybų pripažinimo kaip neprotingai didelių ir jų sumažinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl skolos, kuri yra lygi 387 304,08 Eur, priteisimo. Taigi, ieškovė kelia piniginį reikalavimą dėl atsakovės prievolės sumokėti už atliktus darbus neįvykdymo. Todėl, kaip ir nurodyta aukščiau minimame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, tai atitinka pirmąją kasacinio teismo nurodytą sąlygą, kada yra taikomas CK 6.210 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 4 d. ieškovė su atsakove sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-429 (Telšių sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo per 13 mėnesių terminą nuo sutarties įsigaliojimo pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožų nuo 15,058 iki 17,384 km, ir nuo 17,384 iki 21,040 km, Nr. 1015 Akmenė-Pakempiniai-Klykoliai ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km, įskaitant tiltą per Vadakstį ir Nr. 2716 Tirkšliai-Užklienė-Viekšniai ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km, įskaitant tiltą per Pievį, kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove, atlikti numatytus statybos darbus, projekto vykdymo priežiūrą, parengti ir perduoti atsakovei dokumentaciją, o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti ieškovui 3 841 514,88 Eur su PVM. Atlikti numatytus statybos darbus, projekto vykdymo priežiūrą, parengti ir perduoti atsakovei dokumentaciją ieškovė įsipareigojo per 8 mėnesius nuo sutarties 1.1 papunktyje nurodytų darbų (kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimo) termino pabaigos.

9. 2018 m. liepos 4 d. ieškovė su atsakove sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-430 (Telšių II sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo per 13 mėnesių terminą nuo sutarties įsigaliojimo pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 3505 Nemakščiai-Kražiai-Junkilai ruožų nuo 32,164 iki 34,250 km ir nuo 34,250 iki 37,148 km, Nr. 2111 Ramučiai-Vidsodis-Luokė ruožo nuo 4,834 iki 8,009 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove, atlikti numatytus statybos darbus, projekto vykdymo priežiūrą, parengti ir perduoti atsakovei dokumentaciją, o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti ieškovui 2 395 267,49 Eur su PVM. Atlikti numatytus statybos darbus, projekto vykdymo priežiūrą, parengti ir perduoti atsakovei dokumentaciją ieškovė įsipareigojo per 8 mėnesius nuo sutarties 1.1 papunktyje nurodytų darbų (kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimo) termino pabaigos.

10. 2018 m. liepos 10 d. ieškovė su atsakove sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-453 (Kauno sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo per 13 mėnesių terminą nuo sutarties įsigaliojimo pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 4117 Pagrybė-Rūteliai ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km, Nr. 4601 Telšiai-Žarėnai-Tverai-Laukuva ruožo 43,996 iki 45 144 km, Nr. 4118 Laukuva-Vaitkaičiai-Rietavas-Tverai-Varniai ruožo nuo 0,020 iki 2,121 km, Nr. 3212 Tverai-Skaborai-Vėlaičiai ruožo nuo 0,026 iki 2,70 km, įskaitant tiltą per Laukę, kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove, atlikti numatytus statybos darbus, projekto vykdymo priežiūrą, parengti ir perduoti atsakovei dokumentaciją, o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti ieškovei 2 404 718,61 Eur su PVM. Atlikti numatytus statybos darbus, projekto vykdymo priežiūrą, parengti ir perduoti atsakovei dokumentaciją ieškovė įsipareigojo per 8 mėnesius nuo sutarties 1.1 papunktyje nurodytų darbų (kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimo) termino pabaigos.

11. 2018 m. liepos 31 d. ieškovė su atsakove sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-510 (Klaipėdos sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo per 13 mėnesių terminą nuo sutarties įsigaliojimo pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 3226 Stalgėnai-Luknėnai ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km, Nr. 3206 Plungė-Medingėnai ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km, įskaitant tiltus per Sausdravą ir Miniją, kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove, atlikti numatytus statybos darbus, projekto vykdymo priežiūrą, parengti ir perduoti atsakovei dokumentaciją, o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti ieškovei 3 464 264,22 Eur su PVM. Atlikti numatytus statybos darbus, projekto vykdymo priežiūrą, parengti ir perduoti atsakovei dokumentaciją ieškovė įsipareigojo per 8 mėnesius nuo sutarties 1.1 papunktyje nurodytų darbų (kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimo) termino pabaigos.

12. 2019 m. rugpjūčio 30 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą dėl sutarties Nr. 429, kuriuo susitarė pakeisti sutarties kainodarą, nustatant, kad sutarties suma yra 4 010 466,82 Eur su PVM.

13. 2019 m. rugpjūčio 30 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą dėl sutarties Nr. 430, kuriuo susitarė pakeisti sutarties kainodarą, nustatant, kad sutarties suma yra 2 516 166,83 Eur su PVM.

14. 2019 m. rugpjūčio 30 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą dėl sutarties Nr. 453, kuriuo susitarė pakeisti sutarties kainodarą, nustatant, kad sutarties suma yra 2 478 212,29 Eur su PVM.

15. 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. S-6211 ieškovė nurodė atsakovei, kad stabdo sutarties Nr. S-510 vykdymą iki kol atsakovė nupirks papildomus darbus.

16. 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. (7.2 E) 2E-7147 atsakovė nurodė ieškovei, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė darbus, susijusius su žemės sankasoje esančiais silpnais gruntais, įsipareigojo nupirkti atskiru pirkimu, prašė ieškovės pateikti sankasos stiprinimo sprendinius su reikalingais darbų kiekiais; nurodė, kad likusiuose kelių ruožuose galima vykdyti visus numatytus darbus sutartyje numatytais terminais.

17. 2019 m. spalio 4 d. raštu Nr. S6-6331 ieškovė nurodė atsakovei, kad atsakovė nuo projekto patvirtinimo dienos turėjo visas galimybes nupirkti papildomus darbus, tačiau vengė tai padaryti 2 mėnesius, o neįvykus pirkimui, dar papildomai 2 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų.

18. 2019 m. spalio 7 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą dėl sutarties Nr. 453, kuriuo susitarė pakeisti sutarties kainodarą, nustatant, kad sutarties suma yra 3 584 316,45 Eur su PVM.

19. 2019 m. spalio 10 d. raštu Nr. (7.2 E) 2E-7449 atsakovė nurodė ieškovei, kad sutarties vykdymo sustabdymą laiko niekiniu, reikalauja laikytis sutartinių įsipareigojimų.

20. 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. S-6364 ieškovė nurodė atsakovei, kad 2019 m. spalio 21 d. įvykus papildomų žemės sankasos stiprinimo darbų pirkimams bei gavus kvietimus pasirašyti sutartis dėl papildomų darbų vykdymo, ieškovė nuo 2019 m. spalio 22 d. atnaujina darbus.

21. 2019 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. S-6490 ieškovė nurodė atsakovei, kad sustabdžius sutarties vykdymą 49 d. dėl atsakovės nenupirktų papildomų darbų nusikėlė sutarties Nr. 510 įvykdymo terminas; kadangi atsakovė, nenupirkdamas papildomų darbų, trukdė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atsakovė prarado teisę skaičiuoti delspinigius nuo 2019 m. gegužės 2 d. / 2019 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. / 2020 m. rugsėjo 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

22. 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. S-6426 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad baigė kelio Nr. 4118 Laukuva-Vaitkaičiai-Rietavas-Tveriai-Varniai ruožo nuo 0,020 iki 2,121 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimą, projekto vykdymo priežiūrą, statybos darbus pagal sutartį Nr. S-453.

23. 2019 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. S-6433 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad baigė kelio Nr. 4117 Pagrybė-Rūteliai ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimą, projekto vykdymo priežiūrą, statybos darbus pagal sutartį Nr. S-453.

24. 2019 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. S-6445 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad baigė kelio Nr. 2137 (senas Nr. 3505) Jauniškė-Kražiai-Junkilai ruožo nuo 21,20 iki 23,286 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimą, projekto vykdymo priežiūrą, statybos darbus pagal sutartį Nr. S-430.

25. 2019 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. S-6446 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad baigė kelio Nr. 4601 Telšiai-Žarėnai-Tveriai-Laukuva ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimą, projekto vykdymo priežiūrą, statybos darbus pagal sutartį Nr. S-453.

26. 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S-6493 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad baigė kelio Nr. 2137 Jauniškė-Kražiai-Junkilai ruožo nuo 23,286 iki 26,220 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimą, projekto vykdymo priežiūrą, statybos darbus pagal sutartį Nr. S-430.

27. 2019 m. gruodžio 9 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2137 Nemakščiai-Kražiai-Junkilai ruožo nuo 21,200 ik 23,286 darbų atlikimo vėlavimą (12 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 1 880,39 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2137 Nemakščiai-Kražiai-Junkilai ruožo nuo 23,286 iki 26,200 km darbų atlikimo vėlavimą (12 d.) – 2 653,20 Eur delspinigiai; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2111 Ramučiai-Vidsodis-Luokė ruožo nuo 4,834 iki 8,099 km darbų atlikimo vėlavimą (12 d.) – 2 952,52 Eur; delspinigiai bus išskaičiuoti iš už ieškovei pateiktų mokėtinų sumų.

28. 2019 m. gruodžio 9 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 15,058 iki 17,384 darbų atlikimo vėlavimą (12 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 2 325,55 Eur, už valstybinės reikšmės kelio 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 17,384 iki 21,040 darbų atlikimo vėlavimą (12 d.) – 3 849,20 Eur delspinigiai; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1015 Akmenė-Pakempiniai-Klykoliai ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km darbų atlikimo vėlavimą (12 d.) – 1 223,12 Eur; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2716 Tirkšliai-Užlieknė-Viekšniai ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km darbų atlikimo vėlavimą (12 d.) – 4 534,10 Eur; delspinigiai bus išskaičiuoti iš už ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

29. 2020 m. sausio 8 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 15,058 iki 17,384 darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 6 007,68 Eur, už valstybinės reikšmės kelio 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 17,384 iki 21,040 darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) – 9 943,76 Eur delspinigiai; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1015 Akmenė-Pakempiniai-Klykoliai ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) – 3 159,71 Eur; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2716 Tirkšliai-Užlieknė-Viekšniai ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km darbų atlikimo vėlavimą (12 d.) – 11 713,09 Eur; delspinigiai bus išskaičiuoti iš už ieškovo pateiktų mokėtinų sumų.

30. 2020 m. sausio 8 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2137 Nemakščiai-Kražiai-Junkilai ruožo nuo 21,200 ik 23,286 darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 4 857,68 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2137 Nemakščiai-Kražiai-Junkilai ruožo nuo 23,286 iki 26,200 km darbų atlikimo vėlavimą (12 d.) – 6 854,10 Eur delspinigiai; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2111 Ramučiai-Vidsodis-Luokė ruožo nuo 4,834 iki 8,099 km darbų atlikimo vėlavimą (12 d.) – 7 627,35 Eur; delspinigiai bus išskaičiuoti iš už ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

Žemesnės instancijos teismas

31. 2020 m. sausio 13 d. raštu Nr. S-6563 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad baigė kelio Nr. 2111 Ramučiai-Vidsodis-Luokė ruožo nuo 4,834 iki 8,099 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimą, projekto vykdymo priežiūrą, statybos darbus pagal sutartį Nr. S-430.

32. 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. S6582 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad baigė kelio Nr. 2716 Tirkšliai-Užklienė-Viekšniai ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km, įskaitant tiltą per Pievį kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimą, projekto vykdymo priežiūrą, statybos darbus pagal sutartį Nr. S-429.

33. 2020 m. sausio 30 d. raštu Nr. S-6606 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad baigė kelio Nr. 1015 Akmenė-Pakempiniai-Klykoliai ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km, įskaitant tiltą per Vadakstį kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimą, projekto vykdymo priežiūrą, statybos darbus pagal sutartį Nr. S-429.

34. 2020 m. vasario 6 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 15,058 iki 17,384 darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 6 007,68 Eur, už valstybinės reikšmės kelio 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 17,384 iki 21,040 darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) – 9 943,76 Eur delspinigiai; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1015 Akmenė-Pakempiniai-Klykoliai ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) – 3 159,71 Eur; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2716 Tirkšliai-Užlieknė-Viekšniai ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km darbų atlikimo vėlavimą (12 d.) – 11 713,09 Eur; delspinigiai bus išskaičiuoti iš už ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

Žemesnės instancijos teismas

35. 2020 m. vasario 7 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2137 Nemakščiai-Kražiai-Junkilai ruožo nuo 21,200 ik 23,286 darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 4 857,68 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2137 Nemakščiai-Kražiai-Junkilai ruožo nuo 23,286 iki 26,200 km darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) – 6 854,10 Eur delspinigiai; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2111 Ramučiai-Vidsodis-Luokė ruožo nuo 4,834 iki 8,099 km darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) – 7 627,35 Eur; delspinigiai bus išskaičiuoti iš už ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

36. 2020 m. vasario 12 d. raštu Nr. S-6633 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir atsakydama į atsakovės 2020 m. sausio 28 d. raštą Nr. (7.2E) 2E-582 nurodė, kad nuovažos už kelio sklypų ribų yra įrengtos pagal projektą kelio sklypo ribose.

37. 2020 m. kovo 5 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 4117 Pagrybė-Rūteliai ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km darbų atlikimo vėlavimą (44 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 3 666,26 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 4118 Laukuva-Vaitkaičiai-Rietavas-Tveriai-Varniai ruožo nuo 0,020 iki 2,121 km darbų atlikimo vėlavimą (51 d.) – 8 227,57 Eur delspinigiai; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 4601 Telšiai-Žarėnai-Tverai-Laukuva ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km darbų atlikimo vėlavimą (51 d.) – 5 922,61 Eur delspinigiai; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 3212 Tverai-Skaborai-Vėlaičiai ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km darbų atlikimo vėlavimą (102 d.) – 25 872,74 Eur delspinigiai; delspinigiai bus išskaičiuoti iš už ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

38. 2020 m. kovo 9 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 15,058 iki 17,384 darbų atlikimo vėlavimą (29 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 5 620,09 Eur, už valstybinės reikšmės kelio 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 17,384 iki 21,040 darbų atlikimo vėlavimą (29 d.) – 9 302,23 Eur delspinigiai; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1015 Akmenė-Pakempiniai-Klykoliai ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km darbų atlikimo vėlavimą (29 d.) – 2 955,86 Eur; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2716 Tirkšliai-Užlieknė-Viekšniai ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km darbų atlikimo vėlavimą (5 d.) – 1 889,21 Eur; delspinigiai bus išskaičiuoti iš už ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

39. 2020 m. kovo 9 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2137 Nemakščiai-Kražiai-Junkilai ruožo nuo 21,200 ik 23,286 darbų atlikimo vėlavimą (29 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 4 544,28 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2137 Nemakščiai-Kražiai-Junkilai ruožo nuo 23,286 iki 26,200 km darbų atlikimo vėlavimą (29 d.) – 6 411,90 Eur delspinigiai; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2111 Ramučiai-Vidsodis-Luokė ruožo nuo 4,834 iki 8,099 km darbų atlikimo vėlavimą (9 d.) – 2 214,39 Eur; delspinigiai bus išskaičiuoti iš už ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

Žemesnės instancijos teismas

40. 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. S-6700 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad nuo 2020 m. vasario mėn. pabaigos dėl nuo jo valios nepriklausančių (force majeure) aplinkybių nespės atlikti visų darbų suplanuotais terminais; prašė netaikyti delspinigių už darbų vėlavimus laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. kovo 31 d.; atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės už darbų vėlavimą.

41. 2020 m. balandžio 3 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2137 Nemakščiai-Kražiai-Junkilai ruožo nuo 21,200 ik 23,286 darbų atlikimo vėlavimą (3 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 470,10 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 2137 Nemakščiai-Kražiai-Junkilai ruožo nuo 23,286 iki 26,200 km darbų atlikimo vėlavimą (3 d.) – 663,30 Eur delspinigiai; delspinigiai bus išskaičiuoti iš už ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

42. 2020 m. balandžio 3 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 15,058 iki 17,384 darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 6 007,68 Eur, už valstybinės reikšmės kelio 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 17,384 iki 21,040 darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) – 9 943,76 Eur delspinigiai; delspinigiai bus išskaičiuoti iš už ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

43. 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 03-140 UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad dėl COVID-19 pandemijos subrangovė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ negalės laiku įsigyti prekių, reikalingų darbų (šviesoforų rekonstravimo, apšvietimo, elektros tinklų iškėlimo ir apsaugojimo) atlikimui.

Žemesnės instancijos teismas

44. 2020 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 57 UAB „Gatas“ kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad dėl ekstremalios situacijos, kurią sukėlė COVID-19, UAB „Gatas“ vėluos atlikti dangos ženklinimo ir ženklų įrengimo darbus.

45. 2020 m. balandžio 23 d. raštu Tioman Sp. Z.o.o. Sp.k. kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad dėl COVID-19 pandemijos autobusų stotelės paviljonų pristatymas bus vykdomas su vėlavimu.

46. 2020 m. balandžio 7 d. ieškovė el. paštu kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbuotojų pasiūlos ieškovei atliekant darbus pagal tarp šalių sudarytas sutartis.

47. 2020 m. gegužės 7 d. Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė informaciją apie laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. registruotus darbuotojus atitinkamuose sektoriuose.

48. 2020 m. gegužės 22 d. raštu Nr. S-6915 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad karantino metu egzistavo darbo jėgos trūkumus bei itin didelis efektyvumo sumažėjimas, kuri turėjo įtakos visų sutarčių vykdymui; prašė netaikyti delspinigių už praleistus sutarčių įvykdymo terminus karantino laikotarpiu.

49. 2020 m. balandžio 6 d. ieškovės generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinta COVID-19 valdymo priemonių tvarka.

50. 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S-5672 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d. ieškovė informavo atsakovę apie tai, kad atlikus kelio Nr. 3226 ir kelio Nr. 3206 geologinius tyrimus žemės sankasoje aptikti silpni gruntai; prašė atsakovės pritarti papildomų darbų (vertė – 30 944,96 Eur) atlikimui; nurodė, kad papildomi darbai truks 14 dienų.

51. 2020 m. gegužės 6 d. raštu (7.2E)2E-4010 atsakovė kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 3206 Plungė-Medingėnai ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km darbų atlikimo vėlavimą (29 d.) – 25 771,53 Eur delspinigiai; delspinigiai išskaičiuoti iš ieškovės sąskaitos-faktūros Nr. ŠPL 0011663.

52. 2020 m. gegužės 6 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 3206 Plungė-Medingėnai ruožų nuo 4,771 iki 14,298 km darbų atlikimo vėlavimą (29 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 25 771,53 Eur; delspinigiai bus išskaičiuoti iš ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros Nr. ŠPL Nr. 0011663.

53. 2020 m. gegužės 7 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 5 813,89 darbų atlikimo vėlavimą (30 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 5 813,89 Eur, už valstybinės reikšmės kelio 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 17,384 iki 21,040 darbų atlikimo vėlavimą (30 d.) – 9 623 Eur delspinigiai; delspinigiai bus išskaičiuoti iš ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

54. 2020 m. gegužės 14 d. raštu Nr. S-6876 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad baigė kelio Nr. 3226 Stalgėnai-Luknėnnai ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimą, projekto vykdymo priežiūrą, statybos darbus pagal sutartį Nr. S-510.

55. 2020 m. birželio 8 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 15,058 iki 17,384 darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 6 007,68 Eur, už valstybinės reikšmės kelio 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 17,384 iki 21,040 darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) – 9 943,76 Eur delspinigiai; delspinigiai bus išskaičiuoti iš ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

56. 2020 m. liepos 8 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 15,058 iki 17,384 darbų atlikimo vėlavimą (30 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 5 813,89 Eur, už valstybinės reikšmės kelio 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 17,384 iki 21,040 darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) – 9 623 Eur delspinigiai; delspinigiai bus išskaičiuoti iš ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

57. 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. S-7114 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad baigė kelio Nr. 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožų nuo 15,058 iki 17,384 km, ir nuo 17,384 iki 21,040 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimą, projekto vykdymo priežiūrą, statybos darbus pagal sutartį Nr. S-429.

Žemesnės instancijos teismas

58. 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. S-7122 ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad baigė kelio Nr. 3206 Plungė-Medingėnai ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimą, projekto vykdymo priežiūrą, statybos darbus pagal sutartį Nr. S-510.

59. 2020 m. rugpjūčio 6 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 15,058 iki 17,384 darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 6 007,68 Eur, už valstybinės reikšmės kelio 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 17,384 iki 21,040 darbų atlikimo vėlavimą (31 d.) – 9 943,76 Eur delspinigiai; delspinigiai bus išskaičiuoti iš ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

60. 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 4117 Pagrybė-Rūteliai ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km darbų atlikimo vėlavimą (18 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 1 499,83 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 3212 Tverai-Skaborai-Vėlaičiai ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km darbų atlikimo vėlavimą (11 d.) – 2 790,20 Eur delspinigiai; delspinigių sumą ieškovė turi pervesti atsakovei iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.

61. 2020 m. gruodžio 8 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1004 Akmenė-Agluonai-Laižuva ruožo nuo 15,058 iki 17,384 km darbų atlikimo vėlavimą (20 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 3 875,92 Eur; delspinigiai bus išskaičiuoti iš ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

62. Atsakovė raštu Nr. (7.2E) 2E kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdomas papildomų darbų įsigijimas ir papildomų darbų atlikimas, ieškovei neskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį už 45 dienas ir 3 žiemos mėnesius; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 3226 Stalgėnai-Luknėnai ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km darbų atlikimo vėlavimą (14 d.) ieškovei pritaikyta delspinigių suma sudaro 1 094,63 Eur; už valstybinės reikšmės kelio Nr. 3206 Plungė-Medingėnai ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km darbų atlikimo vėlavimą (91 d.) – 73 754,21 Eur delspinigiai; 19 728,87 Eur delspinigių dalis išskaičiuota iš ieškovės PVM sąskaitos-faktūros Nr. ŠPL 0011854; likusi dalis – 55 119,97 Eur bus išskaičiuoti iš sulaikytų pinigų sumos.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

63. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė į bylą šiuos naujus dokumentus – 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. TP(18)S-40; 2020 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. TP(18)S-59; 2020 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. TP(18)S-46; 2020 m. balandžio 9 d. raštą Nr. TP(18)S-12; 2020 m. vasario 12 d. raštą Nr. TP(18)S-6; 4117 kelio kadastrinės bylos titulinį lapą; 4118 kelio kadastrinės bylos titulinį lapą; 3212 kelio kadastrinės bylos titulinį lapą. Prašė naujai pateikiamus į bylą įrodymus priimti ir vertinti kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais. Nurodė, kad naujai pateikiamų dokumentų nebuvo pagrindo teikti anksčiau, nes jie išėjo už ieškinio reikalavimų ribų ir būtų apsunkinę bylos nagrinėjimą. Jų pateikimo tikslingumas atsirado tik po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriame, vadovaujantis nepagrįstomis prezumpcijomis apie šalių neginčijamus faktus, buvo priimtos neteisingos išvados, lemsiančios didžiulius nuostolius valstybei.

64. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė netenkinti atsakovės prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos. Nurodė, kad atsakovė turėjo visas galimybes pateikti apeliacinio skundo prieduose Nr. 1-8 nurodytus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

65. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas įstatymo leidėjo yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį.

66. CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi analizuoti, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, taip pat turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014, 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021, 36 punktas).

67. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, pateiktų dokumentų turiniu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eiga, sprendžia, kad atsakovė turėjo galimybę jos naujai pateikiamus dokumentus teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė patikslinto ieškinio 27-38 punktuose nurodė jos manymu konkrečias faktines darbų atlikimo datas. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei neturėjo būti šios aplinkybės siurprizinėmis, net jei klausimų dėl jų nekilo teismo posėdžio metu. Savo ieškinyje ieškovė gana aiškiai nurodė, kad dalį delspinigių atsakovė paskaičiavo, ieškovės manymu, jai jau atlikus darbus (t. y. po faktinio darbų užbaigimo). Todėl atsakovė galėjo ne tik teikti paaiškinimus arba nesutikimą su tokiu ieškovės skaičiavimu, tačiau ir pateikti jos argumentus galimai pagrindžiančius įrodymus. To nepadarius, nėra pagrindo teigti, kad apeliantės pateikiamų įrodymų būtinumas kilo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

68. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad vėlesnis naujų dokumentų pateikimas nėra tikslingas, galėjo būti įgyvendintas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei sprendžia, kad pateikti dokumentai neturi įtakos šalių ginčo išsprendimui.

Dėl ieškinio reikalavimų peržengimo

69. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo atliktas netesybų sumažinimas laikotarpiais, kurių ieškovė savo ieškinyje neminėjo ir nereikalavo šiais laikotarpiais netesybas mažinti turi būti pripažintas nepagrįstu. Laikotarpiai yra išvardinti teismo sprendimo 235-244 pastraipose ir yra klaidingi. Teismas posėdžio metu nenurodė, kad ketina peržengti ieškinio reikalavimų ribas ir jam nekilo neaiškumų dėl datų, iki kurių buvo skaičiuotos netesybos. Toks teismo veikimas iš dalies paaiškinamas teismo klaidinga išvada, kad apeliantė neginčijo ieškovės nurodytų statybos darbų faktinės pabaigos datų. Savaime faktinė darbų pabaiga ir ieškovės pranešimas dėl darbų užbaigimo nebūtinai sutampa, nes net ir po pranešimo neretai būdavo defektų, kuriuos ieškovė privalėjo ištaisyti, ar nebūdavo patenkintos kitos sutartyje ir teisės aktuose numatytos sąlygos. Kadangi, ieškovės pridėti pranešimai apie darbų pabaigą neturėjo esminės reikšmės ieškovės reikalavimams, juos paneigti byloje kitais įrodymais nebuvo būtina. Be to, darbai laikomi visiškai atliktais pasirašius atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui aktą.

70. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.

71. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011 ir kt.). Tačiau, minėta, teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Vis dėlto teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis).

72. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad patikslintame ieškinyje (pvz., ieškinio 12, 28 ir kt. punktai) ieškovė nurodė konkrečias datas kada jos manymu darbai buvo faktiškai pabaigti ir nurodė, kodėl jos manymu, vienu ar kitu laikotarpiu atsakovės skaičiuoti delspinigiai yra nepagrįsti. Taigi, iš esmės yra pagrindo teigti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl atsakovei nebuvo apribota teisė tinkamai gintis nuo jai pareikštų reikalavimų, pateikti argumentus dėl faktinės darbų pabaigos datų ir pateikti jos argumentus patvirtinančius įrodymus.

73. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentais nustatė, kad atsakovė atsikirsdama į ieškinį nurodė, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui pareikšti, tai, kad ieškovė praleido bendrą sutartą 13 mėnesių terminą darbams atlikti, pateikė paaiškinimus dėl nenugalimos jėgos instituto netaikymo nagrinėjamo ginčo atveju bei nurodė kitus, jos vertinimu reikšmingus, atsiliepimo argumentus. Nenustatyta, kad atsakovė būtų ginčijusi ar nesutikusi su faktinėmis ieškovės nurodytomis darbų pabaigos datomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovė neginčija ieškinyje nurodytų faktinių darbų baigimo datų, buvo teisus. Vien pats faktas, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu nepateikė klausimų dėl ieškovės nurodytų datų, automatiškai nedaro teismo sprendimo neteisėto ar nepagrįsto, kadangi teikti paaiškinimus ir argumentus reikšmingais / ginčytinais klausimais su jais nesutinkant yra atsakovės pareiga.

74. Ieškovei tinkamai suformulavus ieškinio dalyką ir pagrindą, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą viršydamas ieškinio reikalavimus, nėra teisėto pagrindo.

Dėl teismo sprendime padarytų klaidų

75. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodė, kad teismas, apibrėždamas laikotarpius, už kuriuos buvo paskaičiuotos netesybos, sprendimo 235-242, 244 pastraipose, klaidingai nurodė darbų atlikimo datas. Pabrėžė, kad visais atvejais netesybos taikytos pagal raštuose nurodytas aplinkybes ir datas, vadovaujantis sutarčių nuostatomis. Sutarčių 42 punktas draudžia priimti darbus, kol nėra ištaisyti defektai ir kodėl nėra suderintos kadastrinės bylos. Taip pat šios kadastro bylos privalėjo būti suderintos su VĮ Registrų centru per 8.2 sutarčių punktuose nurodytus terminus. Taigi, ieškovės pranešimai apie fizinių darbų, numatytų Sutarčių 1.2 papunktyje, pabaigą savaime negalėjo lemti teismo išvados apie tai, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartis.

76. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

77. Teisėjų kolegija, susipažinusi su sutarčių nuostatomis, reglamentuojančiomis atliktų darbų perdavimą nustatė, kad užsakovas įsipareigoja iš rangovo priimti tik kokybiškai atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarčių 37 punktas). Darbų, ar dalies darbų rezultatą, rangovas perduoda užsakovui, o užsakovas priima, pasirašydami per praėjusį mėnesį atliktų darbų aktą, kuriuo užsakovas patvirtina priėmęs, o rangovas perdavęs atliktų darbų kiekius (Sutarčių 38 punktas). Rangovas įsipareigoja per protingą terminą raštu kreiptis į statinio statybos techninį prižiūrėtoją dėl galutinės objekto apžiūros akto gavimo ir pranešti užsakovui apie darbų užbaigimą, prašant organizuoti darbų priėmimą (Sutarčių 39 punktas). Darbai yra laikomi visiškai užbaigtais, pasirašius rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą (Sutarčių 41 punktas). Iki aukščiau nurodyto akto pasirašymo, rangovas privalo pašalinti atliktų darbų trūkumus, jei tokie būtų nustatyti, sutvarkyti statybos darbų teritoriją, suderinti kadastrines bylas, atlikti kitus darbus (Sutarčių 42 punktas).

78. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad ieškovė faktiškai statybos darbus pagal sutartis baigė tokiais terminais:

78.1. vykdant sutartį Nr. S-429 dėl kelio Nr. 1004 I ruožo – 2020 m. liepos 28 d., dėl kelio Nr. 1004 II ruožo – 2020 m. liepos 28 d., dėl kelio Nr. 1015 – 2020 m. sausio 30 d., dėl kelio Nr. 2716 – 2020 m. sausio 21 d.;

78.2. vykdant sutartį Nr. S-430 dėl kelio Nr. 2137 I ruožo – 2019 m. gruodžio 9 d., dėl kelio Nr. 2137 II ruožo – 2019 m. lapkričio 25 d., dėl kelio Nr. 2111 – 2020 m. sausio 13 d.;

78.3. vykdant sutartį Nr. S-453 dėl kelio Nr. 4117 – 2019 m. lapkričio 18 d., dėl kelio Nr. 4601 – 2019 m. lapkričio 25 d., dėl kelio Nr. 4118 – 2019 m. lapkričio 15 d., dėl kelio Nr. 3212 – 2020 m. gruodžio 12 d.;

78.4. vykdant sutartį Nr. S-510 dėl kelio Nr. 3226 – 2020 m. gegužės 14 d., dėl kelio Nr. 3206 – 2020 m. liepos 30 d..

79. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė jos pačios parengtus pranešimus atsakovei, kuriais ieškovė informavo atsakovę apie konkrečių darbų užbaigimo datą. Taigi, iš esmės pateikdama atsakovei pranešimą apie faktinį darbų užbaigimą ieškovė vykdė sutarčių 39 punktą.

80. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje yra nustatyta, jog sutartys turi skirtingų sutarčių rūšių elementų: projektavimo darbų, statybos darbų, projekto priežiūros vykdymo, paslaugų (deklaracijos apie statybos pabaigą įregistravimas, kiti įsipareigojimai dėl kadastrinių matavimų atlikimo, išpildomosios dokumentacijos pildymo). Be to, atskiri sutarčių skirsniai nustato kiekvieno atskiro sutarties objekto atlikimo terminus (kiekvienam iš atskirų darbų ir paslaugų rūšių nustatyti skirtingi atlikimo terminai), skirtingą kainą (nustatyta bendra viso objekto ir atskirai pagal prievolės objektus), skirtingas taisykles (kiekvienam darbų ar paslaugų etapui numatyta skirtinga tvarka).

81. Sistemiškai išanalizavus pirkimo sutartis yra akivaizdu, kad faktinė remonto darbų atlikimo data ir visiška darbų užbaigimo data (kitaip tariant pirkimo sutarties įvykdymo galutinė data) gali skirtis. Iš ieškovės raštų yra akivaizdu, kad ieškovė pranešė atsakovei apie užbaigtus kapitalinius kelių remonto darbus. Taigi, ieškovė pranešė įvykdžiusi I, II ir IV pirkimų dalis.

82. Nors atsakovė teisingai teigia, kad neištaisius nustatytų darbų trūkumų, ji darbų priimti negalėjo taip kaip tą numato sutartys, tačiau nėra pagrindo sutikti su jos argumentais, kad faktinėmis darbų atlikimo datomis galima laikyti tik tas, nuo kada yra suderintos kadastrinės bylos. Nuo faktinės darbų atlikimo datos (kelio remonto užbaigimo) iki atliktų statybos darbų perdavimo statytojui akto suderinimo gali praeiti pakankamai laiko, įskaitant ir laikotarpį, kai galimai bus nustatyti ir darbų defektai, trūkumai.

83. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Sutarčių 61 punktu šalys susitarė, jog iki atliktų statybos darbų perdavimo atsakovui akto pasirašymo, ieškovas įsipareigoja savo sąskaita ištaisyti bet kokius darbų defektus, trūkumus. Ieškovo pareiga ištaisyti bet kokius trūkumus, defektus, netikslumus per atsakovo ar statinio techninio prižiūrėtojo nustatytą protingą terminą nepaneigia ieškovo pareigos mokėti delspinigius, nurodytus sutarčių 60 punkte. Šios sutarčių nuostatos iš esmės patvirtina atsakovės argumentus dėl ieškovės pareigos mokėti delspinigius iki bus pasirašytas rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas (Sutarčių 41 punktas), tačiau tokiu atveju nėra iki galo aišku nuo kurios datos delspinigiai turėtų būti pradėti skaičiuoti ir nuo kada laikyti ieškovę pažeidusią sutartis.

84. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo suformuotą praktiką, kurioje yra nurodoma, kad CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taigi, taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje 79 punktą).

85. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimų sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinus delspinigių skaičiavimo tvarkos ir terminų (kaip minėta faktinė remonto darbų atlikimo data gali skirtis nuo visiško darbų užbaigimo datos (sutarties įvykdymo) ir nėra aišku konkrečiai nuo kurios datos tūrėtų būti pradedami skaičiuoti delspinigiai), atsakovei tenka neigiamų padarinių rizika ir tokia sutartis turi būti aiškinama parengusios šalies nenaudai. Kita vertus, nurodytos aplinkybės nereiškia, kad ieškovė dėl to turi būti visiškai atleidžiama nuo pareigos mokėti sutartus delspinigius, t. y. pažeidus sutarčių terminus jai nekyla neigiamų pasekmių. Rangovui keliami reikalavimai rangos teisiniuose santykiuose lemia pareigą įspėti užsakovą apie aplinkybes, dėl kurių kyla grėsmė tinkamam rangos sutarties vykdymui. Prievolės šalių bendradarbiavimas yra vienas pamatinių prievolių vykdymo principų. Remiantis CK 6.38 straipsnio 3 dalimi, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Prievolės šalių bendradarbiavimo pareigos intensyvumas yra aukštas rangos teisiniuose santykiuose. Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

86. Apibendrinant nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovė ir turėjo teisę ieškovei skaičiuoti delspinigius, tačiau spręstina, jog delspinigių suma turėtų būti sumažinta.

Dėl delspinigių skaičiavimo nuo visos sutarties sumos

87. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad projektavimo ir rangos darbų prievolės yra dalomos, nusprendė, jog atsakovė nepagrįstai ieškovei taikė netesybas darbų nuo visos sutarties sumos, neatėmusi projektavimo darbų ir projekto vykdymo priežiūros darbų kainos. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir mano, kad teismas tokią išvadą padarė remdamasis teismų praktika, kuri negali būti taikoma šioje civilinėje byloje. Ieškovė vėlavo atlikti visus sutartyse numatytus darbus per 13 mėnesių terminą, todėl atsakomybę pagrįsta taikyti, kaip Sutartyje ir yra nurodyta – nuo neužbaigto objekto vertės (t. y. visų darbų vertės). Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti.

88. Civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), todėl šalys yra laisvos tiek savo nuožiūra sudaryti sutartis ir nustatyti jose tarpusavio teises ir pareigas, tiek ir susitarti dėl atsakomybės už sutarčių pažeidimą taikymo tvarkos. Šalių diskrecijos teisę susitarti dėl tarpusavio teisių ir įsipareigojimų riboja tik reikalavimas laikytis imperatyvių teisės aktų nuostatų, taip pat nepažeisti bendrųjų teisės principų, geros moralės ir viešosios tvarkos. Todėl šalys, tiek, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pirmiau minėtiems principams, gali susitarti, dėl kokių jų sudarytoje sutartyje nurodytų prievolių pažeidimų (pvz., galutinio prievolės įvykdymo termino praleidimo ar tarpinių, konkretiems sutartyje nurodytiems darbams atlikti nustatyto termino nesilaikymo ir pan.) bus taikomos netesybos, kokia bus jų skaičiavimo tvarka ir kt. Šalims laisva valia sudarius sutartį, jos sąlygos, įskaitant ir įsipareigojimus sumokėti savo kontrahentui atitinkamas netesybas sutarties pažeidimo atveju, tampa joms privalomomis ir turi būti vykdomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

89. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos pirkimų sutartys iš esmės yra identiškos ir skiriasi tik valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai. Ginčijamo sprendimo 251-253 punktuose pirmosios instancijos teismas išanalizavo pirkimų sutarties sąlygas. Jas išanalizavęs pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad sutartys turi skirtingų sutarčių rūšių elementų: projektavimo darbų, statybos darbų, projekto priežiūros vykdymo, paslaugų (deklaracijos apie statybos pabaigą įregistravimas, kiti įsipareigojimai dėl kadastrinių matavimų atlikimo, išpildomosios dokumentacijos pildymo). Be to, iš sutarčių turinio analizės akivaizdu, kad atskiri sutarčių skirsniai nustato kiekvieno atskiro sutarties objekto atlikimo terminus (kiekvienam iš atskirų darbų ir paslaugų rūšių nustatyti skirtingi atlikimo terminai), skirtingą kainą (nustatyta bendra viso objekto ir atskirai pagal prievolės objektus), skirtingas taisykles (kiekvienam darbų ar paslaugų etapui numatyta skirtinga tvarka).

90. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad sutartimis sulygti projektavimo, statybos, projekto priežiūros vykdymo darbai ir paslaugos vykdomi tam tikrais etapais, tam tikru nuoseklumu, atskirais grafikais, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė delspinigius turėjo skaičiuoti nuo tam tikros neatliktų darbų dalies, o ne nuo visos objekto kainos.

91. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirkimų sutarties 60 punkte numatyta rangovo atsakomybė neužbaigus atskirų darbų sutartyje numatytu laiku apima visos sutarties galiojimą laike ir delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo bendros visos sutarties kainos. Antra, ieškovė, pavėlavusi atlikti darbus, pažeidė bendrą ir galutinį sutarčių 8 punkte numatytą 13 mėnesių terminą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad sutartys gali būti laikomos mišriomis arba, kad ieškovės prievolė atsakovei šiuo atveju yra dali, neturi teisinės reikšmės. Sutarčių šalims nėra draudžiama susitarti dėl rangovui taikytinos atsakomybės tiek už vieno ar kelių etapų vėlavimą, tiek ir už bendro galutinio termino pažeidimą.

92. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atliko skaičiavimus, nurodytus ginčijamo sprendimo 260-264 punktuose, ir konstatavo, jog atsakovė negalėjo ieškovei paskaičiuoti delspinigių daugiau nei 304 316,14 Eur sumai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentu, kad toks pirmosios instancijos teismo sutarčių aiškinimas galimai pakeistų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nes ieškovė, neįvykdžiusi visų sutartinių prievolių per galutinį terminą, netesybas mokėtų tik nuo dalies neįvykdytų prievolių vertės. Todėl konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai ieškovei paskaičiavo delspinigius nuo visos sutarčių vertės, kurie sudarė 387 304,08 Eur sumą.

Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos sumažinus atsakovės skaičiuotas netesybas

93. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje dalyje nurodė, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog dėl ieškovės atlikto sutarčių pažeidimo atsakovė patyrė papildomų išlaidų, kitų turtinių praradimų, prarado galimybę įvykdyti laiku tam tikrus reikšmingus savo numatytus planus, patyrė esmingą veiklos sutrikdymą, kitokių reikšmingų nepatogumų, kurie gali būti įvertinti pinigine išraiška. Taip pat nepateikta duomenų apie tai, kaip dėl sutarčių neįvykdymo laiku pablogėjo atsakovės reputacija. Vien abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl prašomo priteisti netesybų dydžio tinkamumo nėra pagrindas tokį netesybų dydį pripažinti tinkamu, dėl ko, teismo vertinimu, nurodyto dydžio netesybų taikymas ieškovės atžvilgiu visa apimtimi neatitiktų netesybų paskirties (kompensuoti nukentėjusios šalies dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius), sudarytų sąlygas atsakovei nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai paskaičiavo netesybas 60 863,23 Eur apimtyje (t. y. 20 proc. nuo teismo apskaičiuotos delspinigių sumos už pagrįstą laikotarpį – 304 316,14 Eur).

94. Apeliantė su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko ir nurodė, kad teismas, sumažinęs atsakovės paskaičiuotas netesybas, nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje yra nurodoma, jog netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių neprivalo atsakovė įrodinėti.

95. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Faktas, kad netesybos buvo nustatytos viešojo pirkimo metu ir ieškovė, dalyvaudama jame, žinojo netesybų dydį bei sutarties sudarymo metu nepasiūlė atsakovei jų dydį pakeisti, neapriboja ieškovės teisės prašyti netesybas sumažinti. Akivaizdu, kad sudarydama sutartį, ieškovė žinojo apie nustatytą netesybų dydį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jai įstatymų leidėjo suteiktos teisės ginčyti pritaikytas netesybas, jeigu šios aiškiai per didelės.

96. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog įskaitymas yra vienašalis sandoris. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Dėl to, tuo atveju, jei delspinigiai įskaitomi, nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo (suderinimo įstatymai nedraudžia), teismas gali, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) nustatytoms sąlygoms, mažinti delspinigių dydį. Sumažinus delspinigius gali būti pripažintas dalinis prievolės įskaitymas. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su jai priskaičiuotų delspinigių suma nesutiko. Todėl nustačius, kad netesybos buvo įskaitytos vienašaliu atsakovės pareiškimu, kurį ieškovė iš esmės kvestionuoja byloje pareikštu ieškiniu, teismas turi teisę ir pareigą teisiškai kvalifikuoti byloje pareikštą ieškinį bei vertinti jo faktinio pagrindo pagrįstumą.

97. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas.

98. Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

99. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors, kaip minėta, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tai nereiškia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais – kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

100. Atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių atsakovė neprivalėjo įrodinėti. Visgi, kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

101. Apeliacinės instancijos teismui siekiant įvertinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą, reikšminga nustatyti, ar atsakovės apskaičiuotos netesybos, atsižvelgiant į atsakovės įrodinėjamų nuostolių dydį, šalių sudarytos sutarties pobūdį, jos įvykdymo mastą ir vykdymo aplinkybes, vėlavimo laiką, neatliktų darbų įtaką ginčo kelio ruožo naudojimui ir kitas aplinkybes, nėra neprotingai didelės, o tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad jos yra neprotingai didelės – turi būti nustatyta, kokia netesybų suma šiuo atveju būtų tinkama, užtikrintų netesybų paskirtį, šalių interesų pusiausvyrą.

102. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad pirkimų sutartys buvo sudarytos dėl valstybinės reikšmės kelių, kuriais nenutrūkstamai vyksta eismas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad griežtas terminų laikymasis atsakovei buvo svarbus. Sutarčių 8 punkte buvo numatytas galutinis darbų atlikimo terminas, t. y. darbai nuo sutarties įsigaliojimo privalėjo būti pradėti ir pabaigti per 13 mėnesių. Byloje nėra ginčo, kad nurodytu terminu ieškovė sutarčių neįvykdė ir nustatytą terminą ženkliai viršijo (daugiau nei pusmetį). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, vertindama ieškovės atsakomybę dėl Sutarties Nr. 510 pažeidimo, ją atleido nuo sutartinės atsakomybės viso tiesiogiai su gruntų stiprinimo darbų įsigijimu susijusio uždelsimo laikotarpio metu. Byloje esantis atsakovės 2020 m. gegužės 6 d. raštas ieškovei patvirtina, kad ieškovei neskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį už 45 dienas ir 3 žiemos mėnesius. Iš ieškovės ir atsakovės pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad bendra pirkimo kaina sudarė 12 105 765,2 Eur. Todėl apeliantės paskaičiuoti ieškovei delspinigiai (387 304,08 Eur) sudaro 3,2 procentus nuo visos pirkimų sumos.

103. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo dalimi, kurioje buvo konstatuota, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, jog ji patyrė būtent tokio dydžio nuostolius. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apskaičiuotos 387 304,08 Eur dydžio netesybos yra neprotingai didelės tam, kad kompensuotų atsakovės patirtus nuostolius.

104. Tačiau teisėjų kolegija turi pagrindą sutikti su atsakovės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų dėl to, kodėl atsakovės paskaičiuotas netesybas sumažino iki 20 procentų net ir pripažinęs, jog atsakovė galimai teisingai paskaičiavo ieškovei 304 316,14 Eur netesybų, kas sudaro beveik 80 procentų atsakovės nurodomos sumos. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas savo priimtą sprendimą tinkamai nepagrindė, todėl jis keistinas.

105. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, subjektas, manantis, jog dėl kitos šalies netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016). Taigi, byloje pripažinus, kad ieškovė nustatytu terminu neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, taip pat, jog darbų praleidimo terminą iš esmės lėmė pačios ieškovės veiksmai, darytina išvada, kad ieškovė yra atsakinga dėl jos atsiradusių nuostolių, todėl turi prisiimti neigiamas sutarties neįvykdymo pasekmes.

106. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nustačius, jog ieškovė ženkliai pažeidė sutarčių 8 punkte įtvirtintą darbų įvykdymo terminą, jai kyla sutartinė atsakomybė, nustatyta Sutarties 60 punkte. Tačiau atsakovei nepateikus įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl apeliantės vėlavimo įvykdyti prievolę, atsižvelgus į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, jog yra pagrindas apeliantės paskaičiuotą netesybų sumą (387 304,08 Eur) sumažinti 50 procentų, t. y. iki 193 652,04 Eur. Apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu nustačius mokėtinų delspinigių sumą, atsakovei kyla pareiga grąžinti įskaitytos delspinigių sumos ir teismo sprendimu nustatytos mokėtinos delspinigių sumos skirtumą, t. y. sumokėti šią sumą kaip atlyginimą už atliktus rangos darbus pagal sutartį.

Dėl priteistų procesinių palūkanų

107. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 8 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantė su teismo sprendimu šioje dalyje taip pat nesutinka. Anot apeliantės, naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. e2A-241-370/2021, nurodo, kad procesinės palūkanos tokiais atvejais nebeturėtų būti priteisiamos.

108. Apeliantės nurodytoje civilinėje byloje teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Analizuojamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovės priskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės ir jas sumažinti, todėl teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad procesinės palūkanos neturėtų būti priteisiamos.

109. Ieškovė su apeliacinio skundo argumentu nesutiko, jos teigimu, šioje civilinėje byloje buvo keliamas reikalavimas ne vien tik sumažinti netesybas, tačiau ir priteisti skolą už atliktus darbus.

110. Teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinės palūkanos ieškovei buvo priteistos be pagrindo. Nors ieškovė ir nurodė, kad ji kelia reikalavimą priteisti skolą už atliktus darbus, ieškinyje nėra nurodoma ir / arba detalizuojama už kokius konkrečiai jos atliktus darbus atsakovė nėra ieškovei sumokėjusi. Priešingai, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė liko skolinga ieškovei už atliktus darbus, tačiau ji sumokėjo tokią sumą, iš kurios buvo atskaičiuoti delspinigiai, kuriuos, atsakovės manymu, ji atskaitė pagrįstai. Tiek ieškinio reikalavimai, tiek juose nurodyti argumentai aiškiai ir nedviprasmiškai rodo, kad viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė neteisėtai įskaitė netesybas ir nepagrįstai dideles. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra antrosios procesinėms palūkanoms taikyti sąlygos – praleisto piniginės prievolės įvykdymo termino.

111. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė, nepagrįstai įskaičiusi delspinigių sumas iš ieškovei mokėtinų sumų, praleido vykdytinos piniginės prievolės terminą (laiku atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus). Vien tik formalus teiginys, kad ieškovė reikalauja priteisti skolą už atliktus darbus, nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje teigti, jog ieškovės keliamas reikalavimas yra iš tiesų susijęs su konkretaus įsiskolinimo priteisimu. Akivaizdu, kad ieškovė prašo iš atsakovės priteisti neteisėtai įskaitytų netesybų sumą, kuri negali būti prilyginama reikalavimui dėl skolos priteisimo.

112. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės procesines palūkanas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas šioje dalyje netenkinant ieškovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

113. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

114. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė patyrusi 13 869,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalius dydžius. Todėl sprendė, kad, vadovaujantis Rekomendacijomis, už ieškovės atstovo suteiktas teisines paslaugas maksimalus dydis sudarytų 10 038,12 Eur. Visgi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad šių prašomų priteisti bylinėjimosi dydis yra paskaičiuotas taikant tarifus, viršijančius nurodytus Rekomendacijose, į bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškovės atstovas procese dalyvavo nuo pradžių, dėl ko rengiant atskirus procesinius dokumentus nebuvo reikalinga su byla susipažinti iš naujo, patikslintas ieškinys buvo rengiamas to paties atstovo parengto ieškinio pagrindu ir jo turinys esmingai nesiteikė, vertinant sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kompleksiškumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, kad nurodytų ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydis pripažintinas protingu 8 500 Eur apimtyje. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamas nebuvo, todėl spręstina, kad ieškovė patyrė 8 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

115. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą laikytina, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 50 procentų. Atitinkamai ieškovės naudai priteistina 4 250 Eur (8 500 Eur / 2) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iš atsakovės.

116. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas 50 procentų, o ieškovė yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kreipdamasi į teismą žyminio mokesčio už ieškinį nemokėjo, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 2 428 Eur žyminis mokestis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

117. Apeliantė skunde kėlė reikalavimą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė apeliantės naudai, sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistinas sumas, taip pat atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu teisinga yra teigti, kad apeliantės skundas yra patenkintas apytiksliai 50 procentų. Atitinkamai paskirstomos byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

118. Apeliantė skunde nors ir prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, nepateikė.

119. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė iš apeliantės priteisti jos naudai 5 362,72 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliantės skundą parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

120. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi, maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą yra 1 972,62 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą, jos išlaidos yra mažintinos iki 1 972,62 Eur.

121. Apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovės yra priteistina 986,31 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

122. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, netinkamai taikė materialinės teisės ir proceso teisės normas, susijusias su teismo teise mažinti šalių sulygtas netesybas, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant atsakovės dalį nepagrįstai įskaitytų delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 2019 m. gruodžio 9 d., 2020 m. sausio 8 d., 2020 m. vasario 6 d., 2020 m. vasario 7 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. gegužės 7 d., 2020 m. birželio 8 d., 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. gruodžio 8 d., 2020 m. gruodžio 21 d. raštais atliktus vienašališkus delspinigių įskaitymus apimtyje, viršijančioje 193 652,04 Eur sumą, negaliojančiais.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 193 652,04 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt du eurus ir keturi euro centus) neteisėtai įskaitytų netesybų ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ (juridinio asmens kodas 244693070) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 4 250 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ (juridinio asmens kodas 244693070) naudai.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 2 428 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 986,31 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir trisdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ (juridinio asmens kodas 244693070) naudai.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAntanas RudzinskasAlma Urbanavičienė