Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta numatyta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 18 kartų, paskutinius kartus teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, taikant vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė ir 52 MGL (1 958,38 Eur) bauda, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendį. 2023 m. rugsėjo 19 d. paleistas iš Vilniaus kalėjimo atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui paskiriant įpareigojimus. Taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metus ir automobilio konfiskavimas;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, skiriant 9 mėnesių laisvės atėmimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 (šešeriems) metams ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2025 m. kovo 16 d. apie 19.46 val., adresu Kuleliškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus rajono sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,78 promilių etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, žinodamas, kad 2024 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. balandžio 18 d., pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 7 (septyneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2024-02-21, taip pat žinodamas, kad 2024 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. gegužės 8 d., pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 (šešeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 17 d., 2024 m. birželio 27 d. būdamas supažindintas su teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe gresiančia už vengimą jas vykdyti, jis (V. A.) minėtų baudžiamojo poveikio priemonių nevykdė, nes 2025 m. kovo 16 d., apie 19.46 val., adresu Kuleliškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus rajono sav., neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,78 promilės girtumas) vairavo automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. tyčia, piktybiškai vengė vykdyti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones,

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, administracinių nusižengimų registro išrašus, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,78 promilės), kai nustatytas neblaivumas žymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, bei suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę ir turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti (ką įrodo tai, kad praeityje už analogiškas veikas jis jau yra baustas baudžiamąja ir administracine tvarka). Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nebuvo, kas patvirtina jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą. Aptarti įrodymai yra pakankami V. A. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti ir leidžia daryti išvadą, kad V. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – vengdamas atlikti 2024 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu, 2024 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešeriems) metams. Tokiu būdu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.78 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks kaltinamojo elgesys atskleidžia antivisuomenines jo elgesio tendencijas, ne atsitiktinį, o piktybišką nustatytos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikymą. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad V. A., nesilaikydamas 2024 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu, 2024 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų, demonstruoja nepagarbą teismo sprendimams bei ignoruoja teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Aptartų įrodymų ir jų pagalba nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama V. A. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju V. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors šioje teisės normoje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, idealioji sutaptis.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, įvertinama, ar asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. V. A. anksčiau teistas aštuoniolika kartų, paskutinius kartus Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, skiriant 9 mėnesių laisvės atėmimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 (šešeriems) metams ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Teismas pažymi, kad V. A. trečią kartą iš eilės teisiamas už tapačią nusikalstamą veiką, t. y. vairavimą neblaiviam, be to nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Ankstesniuose nuosprendžiuose nusikalstamas veikas V. A. padarė būdamas pilnametis, taip pat šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi, šiame nuosprendyje aptariama veika savo pobūdžiu nesiskiria nuo veikos, už kurią V. A. praeityje jau yra teistas – abi veikos priskiriamos nusikaltimams transporto eismo saugumui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas kaltinamąjį V. A. pripažinti recidyvistu ir šią aplinkybę vertinti kaip jo atsakomybę sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į V. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 68-78), baustas administracine tvarka, tarp kurių vienas iš nusižengimų – transporto priemonės vairavimas neblaiviam, taip pat paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 79-90), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. A. teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, skiriant 9 mėnesių laisvės atėmimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, šios savo pozicijos nekeitė, jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad anksčiau kaltinamajam paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant 9 mėnesiams, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, jos trukmę nustatant 30 parų, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, ir skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir kaltinamajam V. A. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis V. A. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamasis paskutinį kartą teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus. Kaip minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, skiriant 9 mėnesių laisvės atėmimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 (šešeriems) metams ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu nuteistajam V. A. paskirta bausmė, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme bendrintina su nauju nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant neatliktos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir V. A. skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam, atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veikas ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis pakartotinai daro tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to kaltinamojo atžvilgiu jau ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau šiame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas jis padarė būtent bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl darytina išvada, kad atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslų bei asmens resocializacijos pasiekti nepavyko. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad V. A. resocializacija negalima be realaus laisvės atėmimo, o BK 41 straipsnyje bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės vykdymo atidėjimas V. A. netaikytinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia teise, o tiksliau tuomet, kai ji jam atimta, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Pažymėtina, kad padaryta nusikalstama veika pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek keleiviams, kurie įvykio metu buvo kartu automobilyje, tiek visuomenės saugumui. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas ir pavyko išvengti kitų skaudžių pasekmių, vertintina tik kaip laimingas atsitiktinumas, kadangi kaltinamojo vairuotas automobilis buvo sustabdytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, kurie apie neblaivų vairuotoją informavo Apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoją bei pareigūnų veiksmų įtaka. Kaip minėta, kaltinamasis už analogišką veiką teisiamas ne pirmą kartą, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Šios aplinkybės rodo V. A. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog V. A., sėsdamas prie vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, važiavo būdamas ne vienas automobilyje, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad jam teisė vairuoti yra atimta, taip pat, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei suvokė, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnio 2 dalyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam 7 (septynerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. kovo 17 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos medžiagoje nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – A. A. (1 t., b. l. 40-41). Teismas pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog automobiliu kaltinamasis naudojosi A. A. žinant, o tiksliau kaltinamajam paprašius pasinaudoti automobiliu ji sutiko, perdavė automobilio raktelius ir važiavo kartu su kaltinamuoju bei dar vienu keleiviu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. A. teigė, jog nors nuo 2025 m. kovo 14 d. iki 2025 kovo 16 d. katu su kaltinamuoju ir kitais asmenimis šventės jos gimimo dieną, tačiau tvirtino nemačiusi, kad kaltinamasis vartotų alkoholį bei teigė nepastebėjusi, jog jis yra neblaivus, be to jos teigimu, pati buvo neblaivi. Tvirtino, kad nežinojo ir aplinkybės, jog kaltinamajam teisė vairuoti yra atimta. Kaltinamasis taip pat laikėsi pozicijos, kad A. A. nežinojo, kad jis vartojo alkoholį, nes tvirtino alkoholinius gėrimus vartojęs slapčia. Teismas kaltinamojo ir liudytojos A. A. parodymus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad sodyboje visi asmenys buvo susirinkę švęsti, buvo vartojamas alkoholis. Sutiktina, jog pati A. A. buvo neblaivi, tačiau teismo neįtikino jos parodymai, kad tiesiogiai bendraudama su V. A. jį nepastebėjo, kad šis yra neblaivus. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog atvykus policijos pareigūnams kaltinamojo judesiai išlipus iš transporto priemonės buvo nekoordinuoti, jis nesugenėjo rišliai kalbėti, elgėsi neadekvačiai, kitaip tariant buvo matomi akivaizdūs neblaivumo požymiai. Be to iš pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūros protokolo (2 t., b. l. 17-19) matyti, kad tik atvykus pareigūnams moteris, kaip nustatyta A. A., komentuoja, kad V. A. bendravimą su policijos pareigūnais ir pasisako, kad „neturi jis teisių ir niekada neturės“, vėliau vėl kalbėdama apie kaltinamąjį pakartoja, kad „neturi jis visai“, „neturi jis vapše visą gyvenimą“, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad transporto priemonės savininkė ne tik galėjo, bet ir privalėjo suprasti, jog jai priklausančią transporto priemonę leidžia vairuoti neblaiviam asmeniui ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.).

Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 puntą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Vertinant turto konfiskavimą proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje. Akivaizdu, kad šiai nusikalstamai veikai padaryti būtina transporto priemonė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neblaiviam kaltininkui tokią priemonę suteikė teisėta jo savininkė, taip sudarydama sąlygas pažeisti kitų asmenų teises ir visuomenės interesą. Be to, akcentuotina tai, kad nagrinėjamu atveju pati transporto priemonės savininkė A. A. ne tik suteikė galimybę vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir teisės vairuoti neturinčiam V. A., bet ir važiavo kartu su juo. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Volvo XC90“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2025 m. kovo 19 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09415-25) taikytas laikinas dalinis nuosavybės teisių apribojimas A. A. vardu registruotai ir jai priklausančiai transporto priemonei „Volvo XC90“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (1 t., b. l. 43-44), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam V. A. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 220,84 eurų sumą (2 t., b. l. 3–8).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi byla teisme nagrinėta pagreitino proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamajam buvo paskirta ir procese dalyvavo gynėja advokatė Danuta Cytovič. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo V. A. turtinę padėtį sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. A. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (1 t. b. l. 145-148, 149-152) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – 1 (viena) DVD-R laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, BPC garso įrašu (prisegta prie 1 tomo bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir skirti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę V. A. paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu nuteistajam V. A. paskirtą bausmę, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme subendrinti su nauju nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant neatliktos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir V. A. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai V. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. kovo 16 d. 23.00 val. iki 2025 m. kovo 17 d. 10.46 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Pripažinti, kad V. A. nusikalstamas veiką, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje padarė būdamas recidyvistu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, V. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 7 (septynis) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. kovo 17 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu konfiskuoti A. A. priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą skirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2025 m. kovo 19 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09415-25) nuo 2025-03-19 iki 2025-09-19 A. A. vardu registruotai ir jai priklausančiai transporto priemonei „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 220,84 eurų priteisimo už kaltinamajam V. A. suteiktą teisinę pagalbą, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – 1 (viena) DVD-R laikmeną su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, BPC garso įrašu (prisegta prie 1 tomo bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.