Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistojo M. S. (M. S.) gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 243 straipsnį ir nuteistas areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. S. nustatyta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nustatyta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septyneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 16 d.; nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta pranešti apie šią M. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 7 (septynerius) metus M. S. draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuotas J. J. priklausantis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

M. S. nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y. jis 2024 m. birželio 15 d. apie 20.30 val., Fermos k., Lavoriškių sen., Vilniaus rajono sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

M. S. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. kovo 2 d., kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d., ir 2022 m. kovo 25 d., būdamas supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, taip pat žinodamas, kad 2023 m. lapkričio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. vasario 7 d., kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m spalio 20 d., bei 2024 m. vasario 27 d., būdamas supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, jis (M. S.) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2024 m. birželio 15 d. apie 20.30 val., Fermos k., Lavoriškių sen., Vilniaus rajono sav., neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,60 promilės girtumas), vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu ir veiksmais piktybiškai vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmais M. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 7 d. nuosprendį, paliekant galioti nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo. Toliau suformuluoja alternatyvius prašymus: 1) esant galimybei, sumažinti uždraudimo vairuoti transporto priemones laikotarpį; 2) neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, o taikyti bausmės vykdymo atidėjimą su apribojimais, kuriuos jis vykdys. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Apelianto vertinimu, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria jam paskirtas realus laisvės atėmimas ir nustatytas maksimalus draudimo naudotis specialia teise terminas, yra nepagrįsta. Šioje dalyje nuosprendis nėra teisingas, todėl turi būti pakeistas.

1.2. Pažymi, kad savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminiame nagrinėjime paaiškino visas įvykio aplinkybes, priežastį, dėl ko už vairo sėdo neblaivus. Savo poelgio nepateisina ir pažada ateityje laikytis įstatymų, todėl teigia, kad realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas jam yra per griežtas. Nurodo, kad sutinka su automobilio konfiskavimu ir šio teismo sprendimo neginčija.

1.3. Aptardamas draudimą vairuoti kelių transporto priemones apeliantas nurodo, kad šiais laikais turėti teisę vairuoti yra labai svarbu. Akcentuoja, kad būtina kiekvieną susiklosčiusią situaciją vertinti individualiai. Cituoja konstitucinę jurisprudenciją, kasacinio teismo praktiką, kurioje aptartas proporcingumo principo taikymas tarp padaryto teisės pažeidimo ir už jo padarymą skirtinos bausmės (nuobaudos). Nurodo, kad jo atžvilgiu gali būti nustatomas trumpesnis nei 7 metai specialiosios teisės atėmimo terminas.

1.4. Toliau dėl bausmės vykdymo atidėjimo pastebi, kad teismas, subendrinęs bausmes, jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau dėl to jis praras darbą, pajamas ir negalės rūpintis šeima; susirasti tinkamą darbą yra labai sunku, vėl teks registruotis Užimtumo tarnyboje. Jei būtų taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, sutiktų su griežtų įpareigojimų/apribojimų skyrimu. Apeliantas nurodo jam galimus skirti įpareigojimus: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų – ir alkoholio), dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, baigti privalomus kursus ir kt.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas – ištirti dokumentai, pridėti prie apeliacinio skundo, t. y. charakteristika, tarpininkavimo raštas (b. l. 182); Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimo kopija (b. l. 183); elgesio pataisos programos „Elgesys - pokalbis – pasikeitimas“ užsiėmimų lankomumo lapas (b. l. 184); dalyvavimo programoje sėkmės įvertinimas (b. l. 185); ,,Sodros“ duomenys (b. l. 186-187).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų kvalifikacijos neginčija, o prašo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą bei sutrumpinti draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones laikotarpį.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Teisėjų kolegija nustatė, kad nuteistasis M. S. apeliaciniu skundu nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam M. S. skirtinų bausmių, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė, todėl nagrinėjamoje byloje pasisako tik dėl apeliaciniame skunde keliamo bausmės vykdymo atidėjimo (ne) taikymo galimybės.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. M. S. paskirtos bausmės dydis (tiek paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintos) ir padarytų nusikalstamų veikų kategorijos atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-217-976/2018, Nr. 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-53-697/2021).

Nagrinėjamu atveju M. S. padarė baudžiamųjų nusižengimų (BK 243 straipsnis) ir nesunkių nusikaltimų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas. Nustatyta viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, bei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Apeliaciniame skunde M. S. pabrėžia, kad jis kaltę pripažino visiškai, gailisi, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminiame nagrinėjime paaiškino visas įvykio aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad būtent dėl to nuteistajam buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri įvertinta, ir ją papildomai vertinti nėra pagrindo.

Nuteistasis M. S. veikė tiesiogine tyčia, jam nustatytas 1,60 promilės neblaivumas (b. l. 19–20). Nuteistasis yra dirbantis, turi vaikų. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad M. S. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas septynis kartus, iš jų du kartus už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę (b. l. 83–89): 2022 m. vasario 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu. Šiuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, tačiau naują, analogišką nusikalstamą veiką jis padarė jau 2024 m. birželio 15 d. Kaip pagrįstai įvertinta, nagrinėjamas nusikalstamas veikas nuteistasis M. S. padarė neatlikęs ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės bei turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą.

Iš ankstesnių nuteistojo M. S. teistumų matyti, kad jam buvo taikyta švelnesnės bausmės rūšis – bauda, jam keletą kartų taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai apeliantui teigiamo poveikio nepadarė – jis nekeitė savo elgesio, toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir M. S. pasiųstas atlikti paskirtos vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad M. S. baustas administracine tvarka, taip pat už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, ne kartą baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, taip pat dėl teisės vairuoti neturėjimo (b. l. 109–122). Tokios nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja M. S., rodo jo polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus.

Nuteistasis M. S. pažymi, kad netaikant bausmės vykdymo atidėjimo jis parastų darbą, negalėtų išlaikyti šeimos narių. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę – jos nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. M. S. dirbo, turėjo šeimą ir nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, tačiau, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, šios aplinkybės nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio. Akcentuotina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis M. S. savo elgesiu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. M. S., būdamas anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, apie galimas šios veikos pasekmes jo šeimai, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Pirmiau nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai, kurie ištirti teismo posėdžio metu. Charakteristikoje-tarpininkavimo rašte nurodyta, kad M. S. dirba UAB ,,A“ vadovu, jis yra darbštus, atsakingas darbuotojas, laiku atlieka pavestus darbus. Bendrovei jis labai reikalingas, tačiau M. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę jis negalės dirbti, o surasti gerą darbuotoją yra labai sudėtinga. M. S. išgyvena padaręs nusikalstamą veiką, pažada laikytis įstatymų, be to, jis baigė elgesio pataisos programos mokymus ,,Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. M. S. savo noru užsirašė į organizuojamus 4 valandų kursus prasižengusiems vairuotojams. Nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamos įtakos turėtų jo šeimai (b. l. 182). 2025 m. sausio 23 d. sveikatos žinių atestavimo pažymėjime nurodyta, kad M. S. atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą (b. l. 183). Taip pat elgesio pataisos programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ užsiėmimų lankomumo/dalyvavimo programoje sėkmės įvertinimo lapuose nurodyta, kad M. S. sėkmingai baigė šią programą (b. l. 184–185), o pateikti duomenys iš ,,Sodra“ nurodo, kad M. S. dirba (b. l. 186–187).

Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam anksčiau priimtais nuosprendžiais buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, švelnesnė bausmė, tačiau M. S. nepateisino teismų jam išreikšto pasitikėjimo. Aplinkybės, susijusios su jo darbu, tuo, kad įmonei sunku rasti gerą darbuotoją, ar kad nuteistasis išklausė elgesio pataisos programą, kuri yra logiškas žingsnis po nusikalstamos veikos padarymo, nekeičia apeliacinės instancijos teismo išvadų. Jei asmuo buvo kelis kartus baustas (teistas), atliko bausmę, tačiau tai nepadarė įtakos jo elgesiui – bausmės tikslai pasiekti nebuvo, didelė tikimybė, kad ateityje jis ir vėl darys naujus nusikaltimus. Juo labiau, jei anksčiau teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jau patikėjo nuteistuoju, matė pakankamą pagrindą spręsti, kad jis daugiau nenusikals, o jis vėl nusikalto – tai rodo asmens nepatikimumą ir mažina tikimybę, kad ateityje asmuo nenusikals.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus M. S. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, akcentuodama, jog vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra itin rimta, ilgalaikė ir plačiai paplitusi problema, konstatuoja, kad šioje situacijoje bausmės vykdymo atidėjimas sukurtų įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą nuteistajam. Nagrinėjamoje byloje tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą, todėl nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo taikymo trukmės

Skundžiamu nuosprendžiu M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 7 (septynerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 16 d. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sumažinti.

Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad už BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Nustatyta, kad M. S. tokią nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, automobilį vairavo esant 1,60 promilės neblaivumui, kas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją (0,4 promilės), taip pat viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės). Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. S. nustatyti visi akte išdėstyti neblaivumo požymiai (nerišli kalba, alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai), jis eiti tiesia linija negalėjo, kaip ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galiuką (b. l. 21). 2024 m. birželio 16 d. M. S. parodė, kad neturėjo teisės vairuoti, tačiau 2024 m. birželio 15 d. po pietų nuvažiavo į svečius, ten gėrė alų (negali pasakyti suvartoto kiekio), apie 22.00 val. nutarė važiuoti į namus, tačiau automobilį sustabdė pareigūnai (b. l. 56–57). Teisiamajame posėdyje parodė, kad svečiuose gėrė alų, tačiau nesijautė girtas, jis buvo blaivesnis už draugą ir savo draugę, todėl vairavo. Taigi, nuteistasis, pavartojęs alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti ir apie tai žinodamas, sąmoningai nusprendė sėsti už automobilio vairo, o kaip pateisinimą nurodė aplinkybę, jos jis už kitus buvo blaivesnis, todėl vairavo automobilį. Taigi, M. S. nėra drausmingas eismo dalyvis, specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad neteisėti M. S. veiksmai, nors jais ir nebuvo sužaloti jokie asmenys, nebuvo padaryta turtinė žala, galėjo sukelti didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties M. S. sveikatai ar net gyvybei.

Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai pakeis įprastą M. S. gyvenimą, tai yra neišvengiamos teisinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą poveikio priemonę.

Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia - teise vairuoti transporto priemones maksimaliam – 7 (septynerių) metų terminui, yra teisėtas ir pagrįstas, o paskirto termino trumpinimas ne tik pažeistų proporcingumo ir teisingumo principus, tačiau taip pat kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę bei paskirtį.

Dėl nuteistojo teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573.

BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad sisteminis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

Taigi, teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina, ar nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojęs įstatymas švelnina nuteistojo M. S. padėtį ir gali būti jam taikomas šioje byloje.

Nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalis nebuvo keičiama. Vis tik nustatyta ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 243 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys – bauda ir areštas. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 1 d. BK 243 straipsnio redakcija nustato atsakomybę tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), ir sankcija papildyta, įrašant dar dvi švelnesnes alternatyvias bausmes – viešuosius darbus ir laisvės apribojimą. Šis pakeitimas lengvina teisinę padėtį, nes įrašytos dvi naujos alternatyvios bausmės: viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK 243 straipsnio redakcija, lyginant jas su anksčiau galiojusia BK 243 straipsnio redakcija, lengvina asmenų, padariusių tokią nusikalstamą veiką, teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl įsigaliojusių nuteistojo teisinę padėtį palengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų M. S. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 243 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) į BK 243 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos perkvalifikavimu, būtina iš naujo išspręsti bausmės skyrimo klausimą. Vis tik, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos perkvalifikavimas neturi būti suprantamas kaip pagrindas savaime skirti švelnesnę bausmę, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nors šiuo sprendimu BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal naujos redakcijos BK 243 straipsnį, švelninama nuteistojo teisinė padėtis, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 11-15 punktuose aptartas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, sprendžia, kad nėra pagrindo jam paskirti švelnesnės rūšies bausmės ar mažesnio dydžio, dėl ko jam skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį paskirta – 45 parų arešto bausmė paliekama nepakeista.

Nustatyta, kad keitėsi ir BK 27 straipsnis. BK 27 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis ( 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.

BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, be to, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Nustatyta, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta M. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau motyvų šiuo aspektu nėra pateikta ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyto sprendimo jį pripažinti recidyvistu, nors BPK 307 straipsnio pakeitimai galiojo jau nuo 2024 m. lapkričio 1 d., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendis priimtas 2025 m. sausio 7 d. Šios sunkinančios aplinkybės nustatymas turi įtakos bausmės skyrimui, todėl teisėjų kolegija patikrina, ar ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas septynis kartus. Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, įvertinama, ar asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, jam atidėtas subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Nustatyta, kad naują tyčinį nusikaltimą, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2024 m. birželio 15 d., t. y. jau būdamas teistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Nurodytų veikų pobūdis nesiskiria, šios nusikalstamos veikos priskiriamos nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams transporto eismo saugumui ir teisingumui. Šios bylos kontekste aktualu, kad pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistasis M. S. laikytinas asmeniu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, t. y. recidyvistu. Taigi, ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, M. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 243 straipsnį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 6 d.), perkvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), nekeičiant paskirtos bausmės rūšies bei dydžio.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.