Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Nors už atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo nubausta atsakovė L. T., tačiau ji yra susituokusi su G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), tad aukščiau minimas šuo laikytinas jos ir sutuoktinio bendrąja sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), tad už šuns padarytą žalą ji turi atsakyti solidariai su sutuoktiniu (CK 4.86 str. 1 d.).

Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė kyla neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.

Atsakovai neužtikrino jų nuosavybės teise turimo šuns tinkamos priežiūros, tad privalo atsakyti už jo padarytą žalą.

Atsakovų šuo yra agresyvus ir padaro žalą nebe pirmą kartą, t. y. 2019 m. jis buvo užpuolęs ir sužalojo kaimynės J. A. šunį, tad tai žinodami atsakovai privalėjo imtis ypatingų savo šuns priežiūros priemonių, kad apsaugoti aplinkinius nuo šuns galimos agresijos. Atsakovai ne tik kad elgėsi netinkamai neužtikrindami reikiamos šuns priežiūros, tačiau atsakovas G. T. įvykio laiku netgi buvo neblaivus, o po įvykio turimu revolveriu nusprendė nušauti šunį, ką mėgindamas daryti susižalojo pats, apie ką buvo rašoma vietinėje spaudoje.

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovų neturtinę žalą. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovę 2020 m. birželio 7 d. jai dviračiu važiuojant pro atsakovų namus į ieškovei priklausančią ganyklą, užpuolė atsakovams priklausantis didelis šuo - vilkšunis, kuris parvertė ieškovę su dviračiu ant žemės ir dantimis išplėšė - iškando net apie 10 centimetrų dydžio blauzdos dalį. Iškandęs ieškovės kojos blauzdos dalį atsakovų šuo toliau puolė ieškovę, tačiau ieškovė dviračio krepšyje vežėsi savo šunį, kuris šoko urgzdamas link atsakovų vilkšunio ir jį nuvijo. Šis įvykis sukėlė ieškovei didžiulį skausmą, išgąstį ir emocinį šoką. Po įvykio ieškovė nuvyko į VŠĮ Rokiškio ligoninės Priėmimo skyrių, kur buvo atliktas chirurginis žaizdos sutvarkymas ir ieškovė buvo išleista gydytis į namus. Tęsiantis ypatingai dideliems skausmams ir baiminantis dėl savo sveikatos būklės ieškovė 2020 m. birželio 8, 10, 12 dienomis lankėsi Rokiškio pirminės sveikatos priežiūros centre gydytojo chirurgo apžiūrai. Kadangi ieškovės sveikatos būklė blogėjo ir dėl įkandimo kilo infekcija, 2020 m. birželio 12 d. Ieškovė buvo paguldyta į VŠĮ Rokiškio ligoninės chirurgijos traumatologijos skyrių, kur tą pačią dieną buvo atlikta chirurginė operacija bei išvalyta šuns įkandimo žaizda. Ieškovė ligoninėje buvo gydoma 10 dienų, kuomet ieškovei buvo leidžiami įvairūs vaistai, skirti gydyti žaizdai bei apsaugoti nuo tolimesnio infekcijos plitimo, be to ieškovė buvo skiepijama nuo pasiutligės. Pooperacinis ieškovės gydymas tęsėsi daugiau nei 2 mėnesius, kuomet ieškovė du kartus per savaitę lankėsi pas chirurgą. Visu šiuo laikotarpiu ieškovė jautė didžiulį fizinį skausmą ir diskomfortą, jai buvo sunku save apsitarnauti namuose, ji negalėjo atlikti jokių fizinių darbų. Ieškovei dėl patirtos žalos sutriko bendravimas, atsirado baimė šunims, ieškovė ypatingai bijo važiuoti pro atsakovams priklausančius namus. Kadangi ieškovė yra ūkininkė, visu gydymo laikotarpiu ieškovė negalėjo atlikti ūkio darbų, dėl ko taip pat išgyveno ir jautė dvasinius nepatogumus. Ieškovė fizinį skausmą dėl sužalotos kojos jaučia iki šiol, jai yra likę nebeišgydomi dideli randai, dėl ko jaučia didelį diskomfortą. Ieškovė taip pat nuolatos iki šiol jaučia išlikusį vidinį nerimą ir baimę būti užpultai ir sužalotai svetimo šuns, jai paūmėjo gretutinės ligos.

Neabejotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė neturtinę žalą, tad būtent atsakovams kyla civilinė atsakomybė. Šiuo atveju egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovai atliko neteisėtus veiksmus - netinkamai prižiūrėjo savo šunį, dėl to šuo įkando ieškovei, o dėl šuns įkandimo ieškovei buvo sutrikdyta sveikata. Nors atsakovės pateiktame prieštaravime išdėstytu teigimu, ieškovės reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma yra didelė, tačiau išties ieškovė savo patirtą neturtinę žalą vertina ženkliai didesne suma, tačiau atsižvelgia į visas aplinkybes, įskaitant atsakovų finansinę padėtį ir prašo priteisti 2500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Atsakovė neginčija fakto, kad 2020-06-07 apie 17.35 val. (duomenys neskelbtini), jos šuo nutrūko nuo grandinės ir įkando ieškovei į koją. Už Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2013-06-04 Nr. AV-486 patvirtintų Gyvūnų laikymo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 40 p., 42 p. reikalavimų pažeidimą, numatytą LR ANK 346 str. 4 d., atsakovė nubausta 150 Eur bauda.

Pagal CK 3.89 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris yra sutuoktiniui dovanotas. CK 6.267 str. 1 d. numato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Kadangi šuo yra atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl ji asmeniškai atsako už šuns padarytą žalą ir solidarioji atsakomybė šiuo atveju netaikytina.

Pagal LR CK 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (žr. pvz. LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įvertindamas neturtinę žalą teismas atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis); 7) konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių, kurių sąrašas nėra baigtinis, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-103/2009; Nr. 3K-3-371/2003; Nr. 3K-3-450/2006; Nr. 3K-3-210/2007).

Vienas svarbiausių neturtinės žalos dydį lemiančių kriterijų yra neigiami padariniai, kurie atsirado ieškovei dėl neturtinės vertybės pažeidimo. Pagal ieškovės pateiktus medicininius išrašus, ieškovei padaryta kastinė žaizda kairėje blauzdoje. Ieškovė nėra pateikusi duomenų, koks dėl šuns įkandimo buvo jos sveikatos sutrikdymo mastas. 2020-08-29 ieškovė yra pasveikusi, dirbti gali, nėra duomenų, kad ieškovei dėl sužalojimo būtų nustatytas nedarbingumas.

Atsakovė pasirūpino ieškove nuo pat sužalojimo, pati 2020-06-07 nuvežė ieškovę į VŠĮ Rokiškio ligoninę priėmimą, kur ieškovei buvo išplauta ir sutvarstyta žaizda ir atsakovė ją parvežė namo. Ieškovei buvo pasiūlyta gultis į ligoninę 2020-06-07 bei 2020-06-08, tačiau ji atsisakė, todėl operacija dėl kilusios infekcijos galėjo būti reikalinga ne dėl šuns įkandimo, o dėl netinkamos žaizdos priežiūros. Kaip nurodo ieškovė, ji birželio 8, 10, 12 dienomis lankėsi VŠĮ Rokiškio pirminės sveikatos priežiūros centre chirurgo apžiūrai. Į visus šiuos vizitus į gydymo įstaigą ieškovę nuveždavo ir parveždavo atsakovė, taip pat parvežė po operacijos iš ligoninės 2020-06-22 bei nuveždavo žaizdos apžiūrai visu pooperacinio gydymo laikotarpiu du kartus per savaitę. Atsakovė, būdama atsakinga už ieškovės sužalojimą, tinkamai pasirūpino ieškovės priežiūra.

Atsakovė nemenkina ieškovės išgyvenimų dėl sužalotos sveikatos, tačiau dėl to kas įvyko nėra atsakovės tyčios, šuo nutrūko atsitiktinai, atsakovė dėjo visas pastangas padengti ieškovės turtinius nuostolius, rūpinosi ieškove, vežiojo ją į gydymo įstaigas, pirko vaistus, siūlė pasirūpinti gyvulių priežiūra. Atsakovės manymu, 2500 Eur prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis ir neadekvatus šioje situacijoje.

Teismui nustatant neturtinės žalos dydį, atsakovė prašo atsižvelgti ir į jos bei į jos šeimos turtinę padėtį, kas taip pat yra privalomas kriterijus, kurį teismas įvertina, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atsakovė turi 9 vaikus, iš kurių 5 nepilnamečiai. Atsakovė prižiūri sunkiai sergantį tėvą B. S., kuriam nustatyta pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Atsakovė ir pati ilgai sirgo ir gydėsi. Atsakovė šiuo metu nedirba, kadangi prižiūri 5 vaikus, iš kurių 4 lanko mokyklą, 1 – darželį bei sergantį tėvą, kuriam reikalinga kasdienė pagalba, todėl ieškovė pajamų neturi, gauna išmokas vaikams. 2020 m. spalio mėn. išmokėta 327,10 Eur. Atsakovė su vyru G. T. ūkininkauja, per 2019 m. pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarė 2806,70 Eur, 7000 Eur turto pardavimo pajamos bei 1409,44 Eur kompensacinės išmokos ir 4893,11 Eur tiesioginės išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Atsakovės vyras G. T. nuo 2020-10-09 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) už 608 Eur bazinę algą (su mokesčiais). Atsižvelgiant į atsakovės šeimos turtinę padėtį, jos išlaikytinių nepilnamečių vaikų skaičių, tokios didelės 2500 Eur piniginės sumos priteisimas, atsakovei taptų sunkiai pakeliama našta, prilygstančia nubaudimui.

Būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, pvz., Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5831-328/2018 priteisė 300 Eur; Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-266-513/2020 priteisė 300 Eur; Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-1691-567/2020 priteisė 500 Eur.

Byloje nustatyta, kad 2020-­06-07, apie 17.35 val., iš atsakovų kiemo išbėgęs šuo, (duomenys neskelbtini), ties antru numeriu pažymėtu namu, užpuolė ieškovę A. R., važiuojančią dviračiu bendro naudojimo keliuku, ir jai įkando į kairės kojos blauzdą.

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK 2020-07-28 nutarimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė L. T. už tai, jog 2020-­06-07 apie 17.35 val. (duomenys neskelbtini), laikydama šunį, neužtikrino, kad šuo negalėtų pabėgti kur yra laikomas (nutrūkti nuo grandinės), dėl ko išbėgęs šuo (duomenys neskelbtini), ties antru numeriu pažymėtu namu, ant bendro naudojimo keliuko, įkando ieškovei, tuo padarydamas žalą ieškovės sveikatai, ir tuo pažeidė 2013-06-04 Rokiškio r. savivaldybės dministracijos direktoriaus įsakymo Nr. AV-486 patvirtintų Gyvūnų laikymo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 40 p., 42 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d., buvo nubausta 150 Eur bauda. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiąja 2020 m. liepos 21 d. nutarimu pripažinta A. R..

Atsakovai neginčija, kad A. R. įkando iš jų sodybos kiemo išbėjęs šuo, tačiau nesutinka, kad šuo priklauso abiems atsakovams. Jų teigimu, šuo yra asmeninė atsakovės L. T. nuosavybė, kadangi tai sūnaus dovana jai. Aplinkybę, kad nugaišus senajam šuniui, jis mamai padovanojo mažą šuniuką, paliūdijo teisme ir atsakovų sūnus A. T..

CK 3.89 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas po santuokos sudarymo dovanotas turtas sutuoktiniui, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju jokia rašytinė gyvūno dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta – kaip paaiškino atsakovas G. T., sūnus dovanojo šuniuką, kurį atsivežė iš jo brolio, nes jis juos dalino.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė L. T. būtų šunį prižiūrėjusi, išlaikiusi išskirtinai iš asmeninių lėšų. Iš G. T. paaiškinimų matyti, kad ir jis rūpinosi šunimi – pamaitindavo, patikrindavo grandines.

Iš nurodyto darytina išvada, kad atsakovai, gyvendami santuokoje ir tvarkydami bendrą ūkį, ieškovę užpuolusį šunį prižiūri, juo rūpinasi abu, tad jie abu laikytini šio naminio gyvūno savininkais, atsakingais už jo padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, už jų šuns padarytą žalą atsakovams kyla solidarioji civilinė atsakomybė. ( CK 3.109 str. 1 d. 6 p., 6.295 str. ).

Iš pateiktų medicininių dokumentų –Asmens sveikatos istorijos Nr.913, gydytojų išrašų, epikrizės ir kitų dokumentų bei fotonuotraukų nustatyta, kad A. R. 2020-06-07, apie 18:50 į medikus kreipėsi dėl kairės blauzdos kastinės žaizdos, nurodydama, kad prieš valandą įkando šuo. Žaizda plėštinė, saikingai kraujuojanti užsiūta, paskirtas gydymas ( 2020-06-07 VšĮ Rokiškio ligoninė gydytojo išrašas ). 2020-06-12 epikrizėje nurodyta, kad supūliavus žaizdai, atlikta opertacija. Paskirtas tausojantis režimas. Gydytojo išraše 2020-06-25 yra nurodyta, kad dėl žaizdos infekcijos ir audinių nekrozės A. R. 2020-06-12 stacionarizuota į chirurgijos skyrių, atlikta žaizdos revizija, ekscizuoti negyvybingi audiniai, taikyta AB terapija. Kairėje blauzdoje stebimas audinių defektas – 6x10 cm. Žaizdos dugne stebimas nedidelis – apie 1 cm dydžio sausgyslės fragmentas. Dėl gydymo ir žaizdos priežiūros kontrolės ieškovė pas medikus lankėsi iki 2020-09-29.

Iš Kreipimosi dėl pasiutligės kontrolės matyti, kad A. R. buvo skirtas skiepijimas prieš pasiutligę – 5 injekcijų kursas.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Atlyginti turtinę, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą asmeniui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą nustatyta LR CK 6.267 str., kurio pirmoje dalyje nurodyta, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas ( valdytojas ), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Civilinė atsakomybė pagal CK 6.267 str. 1 d. atsiranda be kaltės, tad nuo civilinės atsakomybės asmuo gali būti atleistas, tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ( force majeure ) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Gyvūnų laikymo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės, patvirtintos Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-04 įsakymu Nr. AV-486, įpareigoja šunį, laikomą pririštu, rišti taip, kad jis neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos ( 40 p. ), šuns laikymo įranga turi būti įrengta taip, kad šuo negalėtų pabėgti ( 38 p. ). Pagal minimų taisyklių 42 p., šuo nepririštas gali būti uždaroje žemės valdoje, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs.

Ieškovė teigia, kad ją užpuolusį šunį tyčia, būdamas neblaivus, paleido atsakovas G. T.. Šiai aplinkybei pagrįsti, ieškovė prašė išreikalauti iš policijos komisariato G. T. administracinę bylą Nr. 83-ANR-P-1625/2020. Susipažinus su minėtos bylos medžiaga, nustatyta, kad jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginį, kad G. T. tyčia paleido šunį, administracinėje byloje nėra.

Kaip nurodė atsakovai, šuo buvo pririštas, tačiau nutrūko nuo grandinės. Ši aplinkybė byloje nėra nuneigta. Iš to darytina išvada, kad šuns šeimininkai neatliko pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, neužtikrino, kad jų šuo nenutrūktų, neišbėgtų iš kiemo, nekeltų pavojaus aplinkiniams.

Atsakovams tinkamai neprižiūrint šuns, šuo išbėgo už kiemo ribų, užpuolė ir įkando ieškovei A. R., taip sutrikdydamas jos sveikatą, tad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jų žinioje esančio naminio gyvūno – šuns, priežiūros, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl to teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos ir atsakovai turi pareigą atsakyti už jų šuns padarytą žalą ( CK6.267 str. 1 d. )

Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Ieškovė turi įstatyminį pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą grindžia sveikatos sutrikdymu, atsiradusią ją užpuolus ir sužalojus atsakovų šuniui.

Ieškovė nurodo, kad dėl šuns įkandimo, jai paūmėjo gretutinės ligos, tačiau kokios – neįvardino, pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, nėra.

Ieškovė kaip sužalojimo pasekmę nurodė tai, kad ji nebegalėjo dirbti ūkio darbų, tad gyvulių nebelaiko, tačiau nurodė, kad gyvulius pardavė po įvykio praėjus 4 mėnesiams, t. y. jau pasibaigus gydymo laikotarpiui, tad teismas sprendžia, kad gyvulių pardavimas nelaikytinas jos aptariamo sužalojimo pasekme.

Byloje nustatyta, kad atsakovė L. T. nedirba, augina penkis nepilnamečius vaikus, prižiūri neįgalų tėvą. Jos pajamos, tai išmokos vaikams – 327,10 Eur kas mėnesį. Šios nurodytos aplinkybės yra pagrįstos rašytiniais įrodymais – vaikų gimimo liudijimais, 2020-11-10 pažyma apie pajamas, Nr. 892, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus sprendimais dėl B. S. specialiųjų poreikių.

Atsakovai ūkininkauja. Iš Pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metus matyti, kad 2019 m. pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarė 2806,70 Eur, 7000 Eur turto pardavimo pajamos bei 1409,44 Eur kompensacinės išmokos ir 4893,11 Eur tiesioginės išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Atsakovas G. T. nuo 2020-10-09 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Atlygis už darbą - 608 Eur bazinę algą (su mokesčiais) ( 2020-10-08 darbo sutartis, Nr. 14). Duomenų apie jų gautas pajamas 2020 m., teismui nebuvo pateikta.