Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. T., jo atstovui advokatui Petrui Matažinskui, atsakovei R. B., jos atstovui advokatui Raimondui Lignugariui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T., atstovaujamo advokato Petro Matažinsko, ieškinį atsakovams R. B. ir R. B., atstovaujamiems advokato Raimondo Lignugario dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pritiesti iš atsakovės 323 Eur turtinės žalos; 2) pritiesti iš atsakovės 3000 Eur neturtinės žalos; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovai yra jo kaimynai, auginantys agresyvų, vokiečių aviganio veislės, šunį. Ieškovas dėl netinkamai prižiūrimo šuns buvo įspėjęs atsakovus, jog tinkamai prižiūrėtų šunį, neišleistų jo į lauką be priežiūros, pavadėlio, antsnukio, kadangi yra keliamas pavojus kieme žaidžiantiems vaikams. 2016 m. gegužės 28 d. apie 19 val. ieškovas išleido savo mažametį sūnų žaisti į kiemą, tačiau neužilgo išgirdo sūnaus riksmą, verkimą. Sūnus pasakė, kad jam įkando atsakovų šuo. Ieškovas atpažino po kiemą lakstantį atsakovų šunį, iškvietė policijos pareigūnus ir sūnų išvežė į ligoninę, kur nustatė, kad sūnaus sužalojimai atsirado nuo šuns įkandimo, t. y. sūnui padarytas sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Atsakovė R. B. buvo nubausta administracine tvarka dėl netinkamos šuns priežiūros. Įvykio metu sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, jis patyrė baimės jausmą, pergyveno, jautėsi neramus. Dėl įvykio ieškovas patyrė 323 Eur turtinės žalos, kadangi buvo suplėšyti sūnaus rūbai (vertė 300 Eur), 23 Eur ieškovas sumokėjo už suteiktas teismo medicinos specialisto paslaugas. Nurodė, kad dėl įvykio sūnus bijo būti vienas, reikia jį vežti į biblioteką, parduotuvę, todėl patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Eur.

Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinys nepagrįstas, todėl prašo ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įvykio metu į jos tėvo namus, kuriuose ji gyvena, atėjo kaimynė J. T. kartu su sūnumi. Kaimynė žinojo, kad namuose yra laikomas vokiečių aviganių veislės šuo, tokį patį turi ir ieškovas. Besikalbant su kaimyne, pro remontuojamas lauko duris, kažkas išleido šunį, kuris apėjęs kaimynę grybštelėjo už kojos ar kelnių kaimynės sūnų. Siūlė kaimynei atlyginti vaiko vežimo pas gydytojus, drabužių sugadinimo ir kt., išlaidas, tačiau ji atsisakė. Ieškovas laiko tokį patį šunį, todėl jos šuo mėgdavo ištrūkęs bėgti pas kaimynus, dėl to buvo gavusi kaimyno skundu, todėl dabar šuo laikomas voljere. Nurodė, kad prie ieškinio nėra pateikti įrodymai pagrindžiantys patirtą turtinę žalą (išskyrus mokėjimo pavedimą už ekspertizę). Įvykio neginčija, todėl išlaidos medicinos eksperto išvadai nelaikytinos patirta žala.

Atsakovas R. B. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, prašė ieškinio netenkinti, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad įvykio dieną namuose, kuriuose jie gyvena, buvo atliekamas remontas, kad yra atėjusi kaimynė jis nežinojo, o šuo pro kėde užstatytas duris sugebėjo išeiti į lauką. Nesutinka, jog jo šuo įkando ieškovo sūnui, nes šuns įkandimo žymės ir pasekmės būtų kitokios. Ieškovui ir jos sutuoktinei buvo žinoma, kad jie laiko šunį, todėl privalėjo pasirūpinti sūnaus saugumu, nevesti jo į svetimą kiemą, kur yra laikomas šuo.

Ieškovas R. T. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad atsakovai yra kaimynai, tiek jie, tiek patys laiko šunis, santykiai su kaimynais nėra konfliktiški, įvykio nematė, tačiau įvykį matė jo sutuoktinė. Įvykis buvo 2016 m. gegužės 28 d., kaimynų kieme, kiemas neaptvertas tvora. Sutuoktinė su vaiku ėjo pas kaimynus – atsakovus nusipirkti kiaušinių. Šuniui išbėgus iš namo, šuo įkando sūnui į sėdmenis. Daug kartų buvo kreiptasi į policiją dėl kaimynų šuns. Nori, kad šuo būtų išvežtas. Dėl šio įvykio buvo iškviesta policija, vaikas išvežtas į ligoninę. Nebuvo paskirtas gydymas nuo pasiutligės, vaiko neskiepijo, žaizda buvo tvarstoma, naudojami vaistai ir kt., tačiau medikamentų nereikėjo pirkti, nes visko turėjo namuose, naudotus medikamentus įvertino 20 Eur. Gydimas truko 30 dienų. Turtinę žalą sudaro trys važiavimai į Palangą pas gydytojus konsultacijų, duomenų apie suteiktas konsultacijas, kuro sąnaudas, neturi. Vaikas buvo vežamas pas psichologą Palangoje, įrodymų apie suteiktas konsultacijas į bylą neteiks. Buvo sugadinti vaiko rūbai (kelnės, apatinės kelnaitės), kuriuos įvertino 50 Eur. Dėl patirtos neturtinės žalos nurodė, kad buvo kreiptasis į gydymo įstaigą, psichologus. Sūnui bus vienuolika metų, turi pilnametę dukrą, sūnus lako krepšinį, yra sveikas. Sūnus nuo įvykio nėra išėjęs iš už tvoros, nenueina į parduotuvę, biblioteką, krepšinio aikštelę, pamatęs šunį uždaro duris, langus, slepiasi po lova. Nurodė, kad kaimynai atsiprašė jo sutuoktinės, atsakovai, iš karto po įvykio, sutuoktinės klausė dėl žalos atlyginimo.

Ieškovo R. T. atstovas advokatas Petras Matažinskas teismo posėdžio metu ieškovo poziciją palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai, kadangi atsakovės kaltė yra nustatyta, ji buvo nubausta administracine tvarka dėl netinkamo šuns laikymo.

Atsakovė R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad su ieškovu yra tolimi kaimynai. Šuo priklauso jai bei jos sutuoktiniui R. B.. Paaiškino, kad šunį laiko iki šiol, kitiems kaimynams šuo netrukdo, kiemas neaptvertas, apsodintas gyvatvore. Įvykio metu šuo buvo name, jam ištrūkus iš namų, pro remontuojamas duris, grybštelėjo ieškovo sūnui. Neginčija, kad vaikui buvo padaryta žaizda. Įvykio metu visi patyrė šoką. Vaikas buvo su trumpomis kelnėmis (šortais). Kaimynės atsiprašė, siūlė atlyginti žalą. Paaiškino, kad sugadintų rūbų vertę, kurią mano teisinga atlyginti – 30 Eur, kuro sąnaudos galėtų būti apie 20 Eur, už vaistus sutinka kompensuoti 20 Eur, už specialisto tyrimą. Dėl neturtinės žalos nuomonės neturi.

Atsakovės R. B. atstovas advokatas Raimondas Lignugaris teismo posėdžio metu palaikė atsakovės poziciją, prašė ieškinį atmesti, kadangi jis nepagrįstas. Nurodė, kad atsakovės šuo vaiką užpuolė ne gatvėje, o namo kieme. Nurodė, kad vaiko mama – kaimynė su sūnumi atėjusi pas kaimynus, žinojo, kad kaimynai augina šunį. Paaiškino, kad tai buvo didelis vaiko mamos neatsargumas atsivesti vaiką į kiemą, kuriame kaip žinojo yra šuo.

Liudytoja J. T. posėdžio metu paaiškino, kad einant pas kaimynus, žinojo, kad jie laiko šunį, matė jį balkone antrame namo aukšte, todėl galvojo, kad saugu. Po patirtų sužalojimų vaikui reikėjo tirpalo, kad žaizda nepūliuotų, pleistrų, medikamentų bendra vertė apie 10 Eur. Rūbų sugadinimą vertina 30 Eur, 20 Eur už kuro sąnaudas. Vaikas po įvykio tapo uždaresnis, jautresnis, daugiau serga, lankė reabilitacijas, vaikas norėtų išsikraustyti, kadangi bijo šunų. Sūnus tapo suvaržytas, būna tik kieme, nebevažiuoja su dviračiu gatve iki parduotuvės, bijo ir namuose auginamo savo šuns. Jokių duomenų nustatančio ryšio tarp įvykio ir sergamumo, naujų ligų nenustatyta. Atsakovė atsiprašė, klausė ar gali kuo padėti. Paaiškino, kad pati bijo, jog kaimynų šuo gali būti paleistas. Po įvykio kaimynai šunį laiko voljere. Dėl neturtinės žalos nuomonės neturi. Pažymėjo, kad vaikas, po įvykio, turi baimę šunims.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatytos sekančios faktinės bylos aplinkybės.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 684/2017(03) nustatyta, kad A. T., gim. 2007-06-02 dešinio sėdmens viršutinio vidinio kvadrato srityje stebimas netaisyklingos formos rausvas randas, buvusios žaizdos vietoje. Nustatė, kad iš netaisyklingos rando formos galima teigti, kad žaizda galėjo būti padaryta ir šuns dantimis. Apžiūros metu stebėta rando forma, jo santykis su aplinkiniais audiniais neprieštarauja tam, kad sužalojimas buvo padarytas maždaug prieš metus laiko, galimai 2016 m. gegužės mėnesį. Buvęs A. T. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 5).

Pateikta asmens (A. T.) ambulatorinio gydimo statistinė kortelė patvirtina, kad asmuo 2016 m. gegužės 28 d. 21.20 val. buvo pristatytas į Viešąją įstaigą K. J. ligoninės Palangos departamentą, nustatyta diagnozė – dešiniojo sėdmens sužalojimas (įkando šuo) (b. l. 6).

Iš 2015 m. liepos 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad R. B. skirtas įspėjimas už tai, kad 2015 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini), R. B. šuo palaidas be pavadėlio išbėgo iš kiemo į gatvę, t. y. įspėjimas skirtas už tai, kad buvo pažeistas Klaipėdos rajono patvirtintų gyvūnų laikymo taisyklių 6.2 punktas (b. l. 28).

Iš 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad R. B. skirta 230 Eur bauda už tai, kad 2016 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini), R. B. šuo įkando A. T. į sėdmenis (b. l. 8).

Iš 2016 m. liepos 20 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad R. B. skirta 115 Eur bauda už tai, kad 2016 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini), R. B. šuo, palaidas, be priežiūros, lakstė gatvėje (b. l. 29).

Iš 2017 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad J. T. Valstybinei teismo medicinos tarnybai pervedė 23,30 Eur. Mokėjimo paskirtis – A. T. (b. l. 9).

Iš prie atsiliepimo pateiktos nuotraukos matyti šuo (vokiečių aviganio veislės) esantis voljere (b. l. 17).

Dėl atsakovės atsakomybės už naminio gyvūno padarytą žalą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal šio įstatymo 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo vaiką užpuolusį šunį augina, prižiūri ir juo rūpinasi atsakovė ir jos sutuoktinis (atsakovas), taigi jie yra šio naminio gyvūno savininkai, atsakingi už jo padarytą žalą. Byloje atsakovė R. B. patvirtino, jog šuo, kuris sužalojo mažametį vaiką, priklauso jai bei jos sutuoktinei R. B.. Atsižvelgiant į tai atsakovams kyla solidarioji civilinė atsakomybė dėl jiems priklausančio naminio gyvūno padarytos žalos.

Klaipėdos rajono savivaldybės direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. Nr. AV-1111, įsakymu patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.5. punkte numatyta, kad draudžiama išleisti vienus šunis ir kates į laiptines, kiemus ir kitas bendro naudojimo vietas. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Nagrinėjamu atveju atsakovei R. B. bendraujant su atėjusia kaimyne, kuri kartu atsivedė savo sūnų, šuo buvo name, tačiau pro remontuojamas duris ištrūko į kiemą, ir griebė (įkando) ieškovo sūnui. Taigi šiuo atveju žalos ieškovui atsiradimo metu atsakovams tenka atsakomybė už šuns ieškovo sūnui padarytą žalą, nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovams civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovai, būdami šuns savininkai ir valdytojai, neužtikrino, kad name esantis šuo, kieme esant svetimiems žmonėms, neišeis iš namo ir nepadarys žalos. Nagrinėjam atveju atsakovai to neužtikrino ir jų šuo, išėjęs pro neuždarytas duris, įkando mažamečiui ieškovo sūnui A. T. į dešinį sėdmenį, vaikui sukėlė didelį išgąstį, tarp atsakovų neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jų žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovai nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačio ieškovo vaiko tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos priteisimo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalį).

Turtine žala ieškovas laiko išlaidas už atliktą medicininį tyrimą, vaiko drabužių sugadinimą, kuro sąnaudas vežant vaiką į ligoninę, įvairių medikamentų pirkimą (turimų medikamentų naudojimą). Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovas nurodė, kad prašomą 323 Eur turtinę žalą sudaro: 300 Eur vertės vaiko rūbų sugadinimas ir 23 Eur išlaidos už atliktą medicininį tyrimą. Ieškovas į bylą nepateikė, jokių įrodymų (išskyrus mokėjimo nurodymą specialisto išvadą) pagrindžiančius patirtą turtinę žalą, t. y. byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtas išlaidas kurui, vaiko rūbų sugadinimą, jų vertę, išlaidas medikamentams. Posėdžio metu ieškovas preliminariai nurodė, kiek ir kokių išlaidų patyrė. Atsakovė R. B. sutiko su ieškovo nurodytomis išlaidomis, kurių preliminarų dydį nurodė ir ieškovo sutuoktinė – liudytoja J. T.: sugadintų rūbų vertė – 30 Eur, kuro išlaidos 20 Eur, medikamentai – 20 Eur. Išlaidų specialistui, kuris atliko ieškovo sūnaus apžiūrą ir pateikė išvadą, ir už kurias ieškovas sumokėjo 23,30 Eur, atsakovė R. B. neginčijo. Atsižvelgiant į tai, ir įvertinus, kad ieškovas įrodymų pagrindžiančių kitokio dydžio patirtas turtinės žalos dydį byloje nepateikė ir atsisakė teikti, solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 93,30 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.267 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Be turtinės žalos, ieškovas atstovaudamas mažametį sūnų prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl šuns užpulto vaiko patirtų išgyvenimų ir atsiradusių įvykio padarinių.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą jis grindžia vaiko sveikatos sutrikimu, atsiradusiu dėl atsakovų neprižiūrėto šuns užpuolimo. Ieškovas remiasi tuo, kad jos vaiką užpuolęs šuo sužalojo jam dešinį sėdmenį, be to, dėl patirto didelio išgąsčio vaikas tapo jautresnis, uždaresnis, vaikas bijojo vienas išeiti į lauką, mokyklą, išlipti iš automobilio, vienas išeiti į parduotuvė, biblioteką, žaisti krepšinį, bijo visų šunų, neišeina už gyvenamosios teritorijos ribų. Ieškovas iš karto po įvykio kreipėsi į medikus, vežiojo sūnų į gydymo įstaigą, lankė psichologus. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl sužaloto vaiko patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje nustatytas A. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo mastas, nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdyje pateikti paaiškinimai (CPK 185 straipsnis).

Vertinant dėl šuns užpuolimo ieškovo vaiko patirtą išgąstį, pažymėtina tai, kad atsakovų šuo užpuolė vaiką netikėtai, iš pateiktos nuotraukos matyti, kad šuo yra didelis, todėl neabejotina, kad tokio dydžio gyvūnas, puolęs mažametį vaiką netikėtai, sukėlė jam didelį išgąstį. Patirto išgąsčio padariniai pasireiškė tuo, kad vaikas bijo vienas išeiti į parduotuvę, išeiti už gyvenamosios teritorijos ribų, išlipti iš automobilio, bijo kitų šunų (net ir savo namuose auginamo). Nurodytus paaiškinimus patvirtina ieškovo, ir jo sutuoktinės liudytojos J. T. duoti parodymai teismo posėdžio metu.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytą, daryti išvada, kad ieškovas įrodė neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovų netinkamai prižiūrėto šuns užpuolimo ir dėl to nežymiai sutrikdytos sveikatos, faktą (CPK 185 straipsnis). Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad šuns įkandimas ir dėl to patirtas sveikatos sutrikdymas, mažamečiui vaikui sukėlė skausmą, neigiamus išgyvenimus, stresą.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus atsižvelgiant į tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata, kaip mažinantys – nežymus pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas. Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu yra atsakovų turtinė padėtis, jų elgesys. Turtinė padėtis kaip vienas iš kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, suteikia galimybę mažinti neturtinės žalos dydį, bet neturi reikšmės neturtinės žalos dydžio didinimui. Duomenų apie atsakovų turtinę padėtį byloje nėra pateikta. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovai neginčijo įvykio, liudytojos – ieškovo sutuoktinės paaiškinimais, atsiprašė, siūlėsi padėti – nuvežti vaiką į ligoninę, atlyginti žalą, tačiau ieškovas (ir jo sutuoktinė) atsisakė siūlyto žalos atlyginimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovų veiksmai po įvykio vertintini kaip veiksniai, sudarantys pagrindą mažinti neturtinės žalos dydį. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams, be to, atsakovė R. B. nubausta administracine bauda už netinkamą šuns laikymą ir jo neprižiūrą.

Bylos duomenimis žalą padariusių asmenų, atsakovų, kaltė vertintina kaip nerūpestingumas ir nepakankamas atsargumas, nesant atsakovų tyčios, dėl ko toks atsakovų elgesys nėra neturtinės žalos dydį didinantis veiksnys. Ieškovo vaikas specialiai šuns neerzino ir neatliko veiksmų, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad vaikas buvo neatsargus.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizavus byloje esančių duomenų visumą darytina išvada, kad dėl šuns įkandimo mažametis A. T. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, išgąstį. Vaikui atsirado baimė, tapo uždaresnis. Būtina atsižvelgti ir į kilusias pasekmes, t. y. nežymų A. T. sveikatos sutrikdymą ir trumpalaikių padarinių dėl šio įvykio atsiradimą: baimę šunims, baimę išeiti iš gyvenamosios vietos ribų, vienam eiti į parduotuvę, biblioteką, krepšinio aikštelę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteistina neturtinė žala mažintina ir iš atsakovų solidariai priteistina 500 Eur neturtinė žala.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovų priteistina po 15 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, rašytinių įrodymų pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė 7,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini), R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 93,30 Eur turtinės žalos, A. T., gim. 2007-06-02, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 500 Eur neturtinės žalos, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys mažamečio A. T., gim. 2007-06-02 įstatyminis atstovas R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 15 Eur žyminio mokesčio ir po 3,60 Eur išlaidų susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.