- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-266-513/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04999-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- A. N.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8232-965/2019 pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui V. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. N. prašė priteisti iš atsakovo V. P. 128,44 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. sausio 7 d. atsakovo šuo, kuris buvo aptvertoje teritorijoje palaidas, pralindęs pro tarpą tvoroje, ją sukandžiojo, nežymiai sutrikdė sveikatą, jai teko gydytis. Dėl įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė pažymėjo, kad ne kartą buvo perspėjusi atsakovą dėl šunų priežiūros, tačiau atsakovas į pastabas nereagavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies – ieškovei priteistas 76,79 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Teismas nustatė, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. sausio 7 d. nutarimu NR. 31-ANR_N-42-2019 administracinio nusižengimo byloje atsakovas pripažintas kaltu padaręs ANK 246 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 150 Eur bauda, nes 2019 m. sausio 7 d. 14 val., adresu (duomenys neskelbtini), kieme ieškovei įkando kaimyno iš (duomenys neskelbtini) namo, t. y. atsakovo, šuo, kuris aptvertoje teritorijoje buvo palaidas. 2019 m. sausio 14 d. Specialisto išvadoje Nr. G87/2019 (3) nurodyta, kad ieškovei įvykio metu buvo padarytos kąstinės žaizdos su poodine kraujosruva dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje, padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Ieškovė 2019 m. sausio 7 d. 16.53 val. pristatyta į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių, nustatyta, kad ieškovei padaryta dešinės šlaunies kąstinė žaizda. Ieškovė nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. sausio 22 d. gydyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, o nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. sausio 24 d. gydyta Vidaus ligų departamento Kardiologijos skyriuje.
5. Teismas nustatė, kad ieškovę užpuolusius šunis augina, prižiūri ir jais rūpinasi atsakovas, todėl jis ir yra šių naminių gyvūnų savininkas, atsakingas už jų padarytą žalą (CK 6.267 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 2012 m. spalio 3 d. įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2271 nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (20 straipsnio 3 punktas). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. Nr. AD1-1874 įsakymu patvirtintų gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių 42 punkte numatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Teismas nustatė, kad atsakovo auginamos veislės šunys (aviganiai) priskirtini pavojingų šunų veislei pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. B1-5 Dėl kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pripažino padaręs pažeidimą, todėl konstatavo, kad byloje įrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas ir kitos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos.
6. Teismas vertino, kad ieškovė neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir išgyvenimus, tačiau, atsižvelgęs į ieškovės amžių, medicininiuose dokumentus nurodytus ieškovės gretutinius susirgimus, konstatavo, jog negalima padaryti neabejotinos išvados, kad širdies veikla ieškovei galėjo sutrikti dėl šuns įkandimo sąlygoto streso, todėl šio sveikatos pablogėjimo tiesiogiai nesiejo su šuns įkandimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, medikų išvadų, jog širdies sutrikimai yra šuns įkandimo pasekmė. Dėl to teismas reikalavimą atlyginti turtinę žalą patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 20 Eur patirtas išlaidas dėl sugadintų džinsinių kelnių, išlaidas už Specialisto išvadą, išlaidas medikamentų ir tvarsčių įsigijimui pagal gydytojų rekomendacijas, iš viso 76,79 Eur (CK 6.267 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
7. Nagrinėdamas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumą, teismas nustatė, jog atsakovo šunys užpuolė ją netikėtai, užpuolę šunys buvo dideli, įvykio metu šunys buvo du, ieškovei sutrikdyta sveikata, todėl konstatavo, kad neabejotina, jog ieškovė patyrė didelį išgąstį ir po įvykio jai liko baimė šunims. Teismas konstatavo, kad šuns įkandimas ir dėl to patirtas sveikatos sutrikdymas ieškovei sukėlė skausmą, neigiamus išgyvenimus, stresą, tačiau pažymėjo, jog nėra įrodymų apie po šuns įkandimo likusius randus, nustatytus sunkesnius bei ilgalaikius nervinius sutrikimus ar kad širdies sutrikimai ieškovei atsirado būtent dėl šuns įkandimo. Teismas pažymėjo, kad tyčios atsakovo veiksmuose nebuvo, jis neginčijo įkandimo fakto, siūlė iš dalies atlyginti ieškovės patirtą žalą, tačiau ieškovė nesutiko, bet iš karto po įvykio pagalbos ieškovei nepasiūlė, nesidomėjo apie ieškovės patirtus išgyvenimus, nepateikė ieškovei informacijos apie šuns vakcinavimą nuo pasiutligės, dėl to ieškovė buvo nežinioje bei patyrė nemažą susirūpinimą dėl savo sveikatos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, tai, kad neturtinė žala ieškovei pasireiškė sukeltu skausmu bei neigiamais išgyvenimais, rimtesnių sveikatos sutrikimų nesukelta, teismas, pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, konstatavo, jog yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 300 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) V. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
9. Apeliantas argumentuoja, jog nors teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, tačiau priteisė 300 Eur sumą, kuri dvigubai didesnė už jam paskirtą baudą už tą patį įvykį. Mano, kad teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad įvykio dieną nebuvo užtikrinti gyvūnų laikymo reikalavimai, o šunys į ieškovei priklausančią teritoriją pateko per jo ir ieškovės sklypo bendrą tvorą, kurioje plyšio nepastebėjo nei jis, nei ieškovė. Teigia, jog pagal CK nuostatas už bendro naudojimo objektų priežiūrą atsakingi visi jų savininkai, todėl ir kaltė dėl įvykio, kurio metu sutrikdyta ieškovės sveikata, šiuo atveju tenka ir jam, ir ieškovei. Apelianto teigimu, vertindamas jo elgesį po įvykio, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis įvykio metu nebuvo namuose, o ieškovė buvo skubiai pristatyta į pirmosios pagalbos skyrių, kur nurodė, kad įkando nežinomas šuo, dėl to informacija apie šuns vakcinavimą nebuvo suteikta. Pažymi, jog kaimynė A. N. name, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, o tik kartais ateina, todėl neturėjo galimybės ją sutikti. Taip pat nurodo, kad nors teismas konstatavo, jog nėra įrodymų, kad po įvykio ieškovės gyvenimas būtų pasikeitęs, tačiau konstatavo, kad ieškovei atsirado šunų baimė. Mano, kad iš jo priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Nors apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad prašo pakeisti sprendimo dalį dėl iš jo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, t. y. sumažinti iš jo priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
14. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė kyla neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės. Pažymėtina, jog apeliantas neginčija faktinių aplinkybių, t. y. kad ieškovei įkando ir sužalojo jam priklausantis šuo, kad ieškovė dėl to patyrė sveikatos sutrikdymą ir turėjo gydytis. Tačiau, apelianto teigimu, dėl nusižengimo jis yra nubaustas administracine tvarka, yra sumokėjęs paskirtą 150 Eur baudą, todėl mano, kad priteisus iš jo ieškovei patirtos neturtinės žalos atlyginimą, yra baudžiamas antrą kartą už tą patį nusižengimą. Apelianto argumentai pripažintini nepagrįstais.
15. Teisės pažeidimas – tai teisei priešinga, kalta asmenų veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma žala įstatymo saugomoms asmenų teisėms, teisėtiems interesams arba bendrai teisinei valstybės tvarkai. Teisinė atsakomybė įgyvendinama taikant pažeidėjui valstybės teisinio poveikio priemones, sukeliančias jam negatyvių padarinių. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę taikančius subjektus, sankcijų pobūdį ir pan., egzistuoja skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Civilinė atsakomybė ir administracinė atsakomybė yra skirtingos atsakomybės rūšys, jos kyla skirtingų norminių teisės aktų pagrindu ir tai, kad apeliantas nubaustas administracine tvarka, nereiškia, jog jam negali kilti ir civilinė atsakomybė. Be to, asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepaisant to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė; atitinkamai asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys ir tai nėra pakartotinis asmens nubaudimas už tą patį pažeidimą, o apeliantui teigiant, kad iš jo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis dvigubai viršija paskirtą baudą, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nėra siejamas su paskirtos baudos už administracinį nusižengimą dydžiu.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai prižiūrėjo savo šunį, dėl to šuo įkando ieškovei, dėl šuns įkandimo ieškovei buvo sutrikdyta sveikata. Aplinkybė, kad įvykio metu atsakovo nebuvo namuose, nepaneigia jo pareigos tinkamai rūpintis auginamų šunų priežiūra, t. y. kad jie nekeltų grėsmės kitiems asmenims. Apeliantui teigiant, jog nėra duomenų apie gyvūnų laikymo ir priežiūros pažeidimus įvykio metu, pažymėtina, jog, kaip jau minėta, atsakovas turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, rūpintis tinkama šunų priežiūra visą laiką, ne tik esant namuose, o jo šuniui įkandus ieškovei, akivaizdu, kad taip nesielgė. Ieškovę užpuolusius šunis augina, prižiūri ir jais rūpinasi atsakovas, todėl jis ir yra šių naminių gyvūnų savininkas, atsakingas už jų padarytą žalą. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2015 ir 2017 metais jau buvo kreipusis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl ieškovo auginamų šunų, kurie patenka į jos kiemą per skylę tvoroje. Nors apeliantas teigia, kad negalima sieti šių senų įvykių su nagrinėjamu įvykiu, tačiau šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tinkamai nesirūpina šunų priežiūra. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad skylė yra bendroje jo ir ieškovės sklypo tvoroje, todėl jie abu atsakingi už tinkamą tvoros priežiūrą. Tiek Klaipėdos miesto savivaldybės 2015 m. spalio 26 d. rašte Nr. (32.1.)-VTS2-2248, tiek 2017 m. birželio 21 d. raštu Nr. (32.1.)-VTS2-1596 atsakovui duoti nurodymai užtaisyti tvoroje esančią skylę ir užtikrinti, kad šunys negalėtų išbėgti iš jam priklausančios teritorijos. Kaip minėta, šio įvykio metu atsakovas taip pat turėjo pareigą užtikrinti, kad jam priklausantys šunys nekeltų grėsmės aplinkiniams.
17. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju abejonių dėl to, kad nukentėjusiajai turi būti atlyginta neturtinė žala, nekyla, kadangi jos sveikatai buvo padaryta žala, t. y. padarytos kąstinės žaizdos su poodine kraujosruva dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2019 m. sausio 7 d. paciento apžiūros lape nurodyta, kad ieškovei rekomenduota naudoti analgetinius vaistus, lokaliai dėti šaltį, atlikti žaizdos perrišimus.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į jos specifiką ir vertino aplinkybes, jog nėra įrodymų apie tai, kad ieškovės sveikata dėl sužalojimų būtų neatitaisomai pablogėjusi, likę randai, kad sveikata sutrikdyta nežymiai, o kilę padariniai trumpalaikiai, tai, kad atsakovo kaltė nėra tyčinė, jis pripažino įvykio aplinkybes, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir pagrįstai konstatavo, jog 300 Eur nagrinėjamu atveju yra pakankamas ir teisingas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Ieškovei nereiškiant prieštaravimų dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.
19. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
22. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.