- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2-8232-965/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04999-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- V. P.
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui V. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 128,44 Eur turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. sausio 7 d. atsakovo šuo, kuris buvo aptvertoje teritorijoje palaidas, pralindęs pro tarpą tvoroje, sukandžiojo ieškovę. Minėto įvykio metu ieškovei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai teko gydytis. Dėl įvykio ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė pažymėjo, kad ne kartą perspėjo atsakovą dėl šunų priežiūros, tačiau atsakovas į šias pastabas nereagavo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovo teigimu, šuo buvo laikomas aptvertoje teritorijoje, tvora yra apželdinta tujomis, todėl atsakovas nematė, kada ir kas išlaužė tvoros strypą. Už šį įvykį atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka, jam paskirta 150 Eur bauda, todėl mano, kad kompensacijos priteisimas būtų pakartotinė bauda už tą patį įvykį. Su prašomos priteisti žalos dydžiu atsakovas sutinka iš dalies, kadangi skiepų ieškovei nereikėjo daryti, be to, atsižvelgiant į ieškovės garbingą amžių ir gydymo įstaigos išraše nurodytus gretutinius susirgimus, ieškovės sveikatos pablogėjimas nesietinas su šuns įkandimu, todėl nesutinka su reikalavimu atlyginti ir kitiems sveikatos sutrikdymams gydyti ieškovės įsigytus vaistus.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad šunys ją užpuolė išlindę per tvoros skylę. Po įvykio ieškovei buvo šokas, ji blogai jautėsi. Atsakovas dėl šio įvykio ieškovės neatsiprašė, nepasakė, ar šunys yra paskiepyti, todėl ligoninėje teko ieškovę paskiepyti. Paaiškino ir tai, kad kaimyno šunys tiek iki įvykio, tiek po įvykio po teritoriją laksto palaidi, todėl, ieškovės nuomone, toks įvykis bet kada gali vėl pasikartoti. Ieškovė taip pat patvirtino, kad atsakovo tvora buvo remontuojama, tačiau ir dabar ji nėra tvirta. Teigia, kad ir kiti kaimynai nėra patenkinti atsakovo šunimis. Po šuns įkandimo, ieškovei labai stipriai skaudėjo įkandimo vietą, turėjo bėdų su širdimi, o gydytojai ieškovei patvirtino, kad širdies veiklai įtakos galėjo turėti minėtas įvykis.
Ieškovės atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas teismo posėdžio metu ieškovės poziciją palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad į išlaidas vaistams nėra įtrauktos sumos už vaistus ir vakcinas, kurie ieškovei buvo suleisti ligoninėje, nes juos kompensuoja valstybė. Ieškovė patyrė skausmą, pergyvenimus, todėl dėl patirto streso galėjo sutrikti ir širdies veikla.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovė yra konfliktiška asmenybė, todėl su ja sunku kalbėtis ir tartis. Patvirtino, kad šunys buvo paskiepyti. Patikslino, kad šuo ieškovei tik įkando, o ne sukandžiojo ją. Kaimynė šunų nemėgsta, pati juos erzina. Atsakovo auginami šunys yra aviganių veislės, pas atsakovą gyvena 7 metus (vienam šuniui 4 metai, kitam 11 metų). Ieškovė rašė skundus į Viešosios tvarkos skyrių, todėl atsakovas 2017 m. ėmėsi veiksmų, tvorą suremontavo ir sutvirtino. Šunys nuo 20 val. uždaromi į voljerą, 9 val. paleidžiami bėgioti po kiemą. Atsakovas paaiškino ir tai, kad pripažįsta kaltę, jog neužtikrino tvoros saugumo, tačiau pažymėjo ir tai, kad tvora su ieškove yra bendra. Neneigia, bet ir netvirtina, kad būtent jo laikomas šuo įkando ieškovei. Šuo senas, todėl atsakovas abejoja, kad jis galėjo taip stipriai įkąsti, kad būtų pažeistas kojos nervas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. sausio 7 d. nutarimu NR. 31-ANR_N-42-2019 administracinio nusižengimo byloje atsakovui paskirta 150 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2019 m. sausio 7 d. 14 val., adresu (duomenys neskelbtini), kieme ieškovei įkando kaimyno iš (duomenys neskelbtini) namo, t. y. atsakovo, šuo, kuris aptvertoje teritorijoje buvo palaidas. 2019 m. sausio 14 d. Specialisto išvadoje Nr. G87/2019 (3) nurodyta, kad ieškovei įvykio metu buvo padarytos kastinės žaizdos su poodine kraujosruva dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje. Specialistas nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas šuns dantimis ieškovės nurodytu laiku 2019 m. sausio 7 d. Ieškovei padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės paciento apžiūros lapo nustatyta, kad ieškovė 2019 m. sausio 7 d. 16.53 val. buvo pristatyta į skubios pagalbos skyrių, kur nustatyta, kad ieškovei padaryta dešinės šlaunies kastinė žaizda. Po apžiūros ieškovė nukreipta ambulatoriniam gydymui. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2019 m. vasario 1 d. medicininių dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, kad ieškovė nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. sausio 22 d. gydyta anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, o nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. sausio 24 d. gydyta Vidaus ligų departamento Kardiologijos skyriuje. Pateikti kvitai, patvirtinantys tam tikrų medikamentų ir medicininių priemonių įsigijimą. Ieškovė pateikė duomenis (2019 m. sausio 14 d. AB Lietuvos pašto kvitą), kad Valstybinei teismo medicinos tarnybai pervedė 23,30 Eur.
Dėl atsakovo atsakomybės už naminio gyvūno padarytą žalą
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.
CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal šio įstatymo 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovę užpuolusius šunis augina, prižiūri ir jais rūpinasi atsakovas, todėl jis ir yra šių naminių gyvūnų savininkas, atsakingas už jų padarytą žalą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat patvirtino, jog aviganių veislės šunys, kurių vienas sužalojo ieškovę, priklauso jam. Atsižvelgiant į tai, atsakovui kyla civilinė atsakomybė dėl jam priklausančio naminio gyvūno padarytos žalos.
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 2012 m. spalio 3 d. įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2271 nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (20 straipsnio 3 punktas). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. Nr. AD1-1874 įsakymu patvirtintų gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių 42 punkte numatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti. Taisyklių 37 punkte numatyta, kad Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290, kuriame nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje pavojingas šuo gali būti laikomas palaidas, jei užtikrinama, kad pavojingas šuo iš jos nepabėgs (29, 37 punktai). Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 Dėl kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo nustatyta, kad prie pavojingų šunų veislių be kita ko priskiriami Kangalas (Turkų aviganis), Kaukazo aviganis, Pietų Rusijos aviganis.
Nagrinėjamu atveju, ieškovei vaikščiojant jai priklausančio namo aptvertoje teritorijoje, du atsakovo šunys lakstė palaidi jam priklausančio namo aptvertoje teritorijoje. Kaip šalys paaiškino, jų sklypus riboja bendra tvora. Atsakovui priklausantys šunys pateko į ieškovei priklausančią teritoriją per tvoroje atsiradusį plyšį. Vienas iš šunų ieškovei įkando į koją, o kitas tik sugriebė, tačiau neįkando. Dėl šio įvykio atsakovas nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda. Atsakovas, tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, su pažeidimu sutiko. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad kiti kaimynai pasakojo, jog ieškovė atsakovui priklausančius šunis apmėto akmenimis, kiša jiems pagalius per tvorą, erzina juos, todėl šunys taip ir reaguoja į ieškovę, jai nepatinka, kad šunys loja. Pažymėjo ir tai, kad kiti kaimynai šunimis nesiskundžia. Šiuo atveju teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kadangi byloje duomenų, patvirtinančių ieškovės netinkamą ar žiaurų elgesį su atsakovo šunimis nepateikta, šie atsakovo argumentai atmesti, kaip nepagrįsti.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovas, būdamas šunų savininku ir valdytoju, neužtikrino, kad jo auginami šunys (tuo metu kai jie laikomi nepririšti), neišbėgtų iš uždaros teritorijos ir nesukeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Nagrinėjam atveju atsakovas to neužtikrino ir jo šunys, išlindę pro tarpą tvoroje, įkando ieškovei į dešinės kojos šlaunį, sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančių naminių gyvūnų tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakomybė už šuns ieškovei padarytą žalą tenka atsakovui.
Atsakovas teismo posėdžio metu aiškino, kad tvora iš jo kiemo pusės apželdinta, todėl jam nesimatė, kad tvorą sutvirtinantis strypas iškrito, todėl ir įvyko ši nelaimė. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad netinkama tvoros priežiūra ar netinkamos kokybės medžiagų naudojimas tvoros sutvirtinimui, sąlygoję gyvūnų patekimą į svetimą teritoriją, nepriklausomai nuo įvykį nulėmusių aplinkybių, negali būti vertinama kaip neišvengiama, gyvūno savininko nekontroliuojama, bei nepašalinama aplinkybė, ribojanti civilinės atsakomybės taikymo galimybes (CK 6.253 straipsnis).
Dėl turtinės žalos priteisimo
Byloje kilo ginčas dėl ieškovei padarytos turtinės ir neturtinės žalos, įkandus atsakovo šuniui, dydžio. Atsakovo teigimu, ieškovės prašomos priteisti sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra per didelės, neįrodytos, o prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra ieškovės siekis pasipelnyti.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalį).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti 128,44 Eur turtinės žalos atlyginimo, tai yra 20 Eur dėl šuns sugadintų džinsų ir 108,44 Eur išlaidas vaistų ir tvarsčių įsigijimui, pateikė vaistų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovas pripažįsta ieškovės patirtą žalą dėl sugadintų džinsų, kai kurių vaistų (Betadinas, spiritas, švirkštai), medicininės ekspertizės atlikimo, tačiau nesutinka, kad turėtų atlyginti išlaidas už vaistus, skirtus širdies veiklai. Mano, kad tokiame amžiuje, kokio yra sulaukusi ieškovė, natūralu, kad žmogus turi sveikatos problemų su širdimi.
2019 m. sausio 7 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės paciento apžiūros lape nurodyta, kad ieškovei rekomenduota naudoti analgetinius vaistus, lokaliai dėti šaltį, atlikti žaizdos perrišimus. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2019 m. vasario 1 d. Medicininių dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, kad ieškovė buvo stacionarizuota dėl širdies ritmo sutrikimo.
Ieškovė patirtą turtinę žalą įrodinėja išlaidomis vaistams, pagal gydytojo nurodymus, tepalai kojai, į kurią įkando šuo, vaistai nuo skausmo ir dėl širdies veiklos. Iš ieškovės paaiškinimų taip pat nustatyta, kad po įkandimo ligoninėje jai buvo sutvarkyta žaizda, suleisti vaistai širdies veiklai gerinti ir nuo skausmo, vakcina nuo stabligės, šios procedūros ieškovei nekainavo. Ieškovė mano, kad širdies negalavimai susiję su įvykiu, nes iki tol ieškovė su širdimi problemų neturėjo. Vėliau gydymą ieškovė tęsė prižiūrima šeimos gydytojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad byloje duomenų apie ieškovės sveikatos būklę iki įvykio nepateikta, todėl teismas negali daryti vienareikšmės išvados, ar iki įvykio ji ieškovė turėjo sveikatos problemų su širdies veikla. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, neabejotina, kad po įvykio ieškovė patyrė skausmą ir pergyvenimus, tačiau atsižvelgiant į ieškovės amžių, medicininiuose dokumentus nurodytus ieškovės gretutinius susirgimus, negalima vienareikšmiškai teigti, kad širdies veikla ieškovei galėjo sutrikti dėl šuns įkandimo sąlygoto streso, todėl šis sveikatos pablogėjimas tiesiogiai nesietinas su šuns įkandimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, medikų išvadų, jog širdies sutrikimai yra šuns įkandimo pasekmė.
Todėl ieškovės prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai patirtas 20 Eur išlaidas dėl sugadintų džinsinių kelnių, 23,30 Eur už Specialisto išvadą, taip pat išlaidas dėl medikamentų ir tvarsčių įsigijimo, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas: Perskindol Aktiv gelis 7,20 Eur (šaldančio - šildančio poveikio gelis raumenims ir sąnariams), Betadine tepalas (žaizdų, nudegimų ir opų antiseptinis gydymui) 5,33 Eur, 11,23 Eur išlaidos pagal 2019 m. sausio 25 d. UAB „Eurovaistinė“ kvitą, Širdies lašai Valentis (Vartojamas širdies ir kraujagyslių funkcijų gerinimui, ypač esant nervinei įtampai) 4,57 Eur (2,82 Eur + 1,75 Eur), Lipnus tvarstis 1,77 Eur (1,05 Eur ir 0,72 Eur), tvarstis 1,18 Eur, Diclac tepalas (vartojamas skausmui malšinti, uždegimui slopinti bei patinimui mažinti) 2,21 Eur. Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 76,79 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.267 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 25 d. Camelia vaistinės pateiktas kvitas neįskaitomas, todėl neįmanoma nustatyti, kokiems vaistams patirtos išlaidos. Atmestini ieškovės reikalavimai priteisti išlaidas dėl vaistų Prepanorm (vaistu gydoma įvairių rūšių širdies aritmija, susijusi su ritmo padažnėjimu), Panangin (Magnio ir kalio trūkumo profilaktikai), Mezym (virškinimo fermentai), Cordarone (gydomi sunkūs širdies ritmo sutrikimai), CaptoHEXAL (vartojamas gydyti aukštam kraujospūdžiui, lėtiniam širdies nepakankamumui; pacientams po širdies priepuolio (miokardo infarkto); inkstų ligai, atsiradusiai dėl diabeto), Nebilet (padidėjusiam kraujospūdžiui (hipertenzijai) gydyti, Bromazepam (tik palengvina nerimo ir įtampos simptomus), vitaminų Neurorubine ir maisto papildų „D-Pearls“, nes nurodyti vaistai ir vitaminai niekaip nėra susiję su ieškovės patirtais šuns įkandimais.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Be turtinės žalos ieškovė prašo priteisti 1000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl šuns užpuolimo patirtų išgyvenimų ir atsiradusių padarinių. Atsakovas nurodė, kad už šį įvykį buvo nubaustas administracine tvarka, jam buvo paskirta bauda, todėl mano, kad kompensacijos priteisimas ieškovei, būtų pakartotinė bauda už tą patį įvykį. Su neturtine žala nesutinka ir dėl to, kad mano, jog tai ieškovės siekis pasipelnyti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Nagrinėjamu atveju ieškovė turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą ji patyrė dėl sveikatos sutrikimo, atsiradusio dėl atsakovo tinkamai neprižiūrėtų šunų užpuolimo. Vertinant dėl šuns užpuolimo ieškovės patirtą išgąstį, pažymėtina tai, kad atsakovo šunys užpuolė ją netikėtai, nurodytos veislės šunys yra dideli, įvykio metu šunys buvo du, todėl neabejotina, kad tokio dydžio gyvūnai, puolę ieškovę netikėtai, sukėlė jai didelį išgąstį. Kadangi ieškovę netikėtai užpuolė du didelės veislės šunys ir padarė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, tikėtina, kad ieškovei po įvykio liko baimė šunims.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio teismas sprendžia aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.
Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė iš dalies pagrindė neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo netinkamai prižiūrėtų šunų užpuolimo ir dėl to nežymiai sutrikdytos sveikatos, faktą (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, šuns įkandimas ir dėl to patirtas sveikatos sutrikdymas, ieškovei sukėlė skausmą, neigiamus išgyvenimus, stresą. Nuotraukų, patvirtinančių apie ieškovei likusius randus po įkandimo, į bylą nepateikta. Ieškovė taip pat neįrodė, kad širdies ritmo sutrikimai atsirado būtent dėl šuns įkandimo. Be to, byloje nėra duomenų apie ieškovei nustatytus sunkesnius bei ilgalaikius nervinius sutrikimus, kas būtų pagrindas teismui spręsti dėl didesnio neturtinės žalos dydžio.
Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus atsižvelgiant į tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata, kaip mažinantys – nežymus pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas. Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu yra atsakovo turtinė padėtis, jo elgesys. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra pateikta. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovas neginčijo jam priklausančio šuns įkandimo fakto, siūlė iš dalies atlyginti ieškovės patirtą žalą, tačiau susitarti su ieškove nepavyko. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tyčios atsakovo veiksmuose nebuvo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad neturtinė žala ieškovei pasireiškė sukeltu skausmu bei neigiamais išgyvenimais, nesant rimtesnių sveikatos sutrikimų, yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą neturtinės žalos dydį. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
Paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismas, vertindamas LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma įvertina pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną.
Bylos duomenimis žalą padariusio asmens – atsakovo – veiksmai vertintini kaip nerūpestingumas ir nepakankamas atsargumas, nesant atsakovo tyčios, dėl ko toks atsakovo elgesys nėra neturtinės žalos dydį didinantis veiksnys. Atsakovas teigia, kad ieškovė šunis erzindavo, mėtydavo į juos akmenis, tačiau šie atsakovo teiginiai neparemti jokiais įrodymais. Byloje pateiktas šalių kaimynų M. G. ir E. G. paaiškinimas, kad jie savo kaimynui V. P. pretenzijų dėl šunų laikymo neturėjo ir neturi. Šunys laikomi uždaroje teritorijoje, niekada nėra užpuolę ar įkandę. Tačiau vertinant atsakovo elgesį, atsižvelgtina į tai, kad po įvykio pagalbos ieškovei nepasiūlė, nesidomėjo apie ieškovės patirtus išgyvenimus, todėl elgėsi nerūpestingai. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovas neneigė. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie bent minimalią pagalbą ieškovei po įvykio. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie ilgalaikius ieškovės sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, sumažėjusias ieškovės bendravimo galimybes. Nors ieškovei padarytos kastinės žaizdos, kurios sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau dėl jų padarymo ieškovė nepatyrė rimtesnių sveikatos sužalojimo pasekmių. Pripažintina, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą, dėl sužalojimo atsiradusius nepatogumus, susijusius su medicininiu gydymu, ieškovės patirtas sveikatos sužalojimas buvo lydimas jos dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertintini kaip darantys neturtinę žalą.
Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra ieškovės sveikatos sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pripažintina, kad ieškovės sveikatos sužalojimas iš esmės nepakeitė buvusio iki įvykio ieškovės gyvenimo, dėl sužalojimo pobūdžio ji netapo priklausoma nuo kitų asmenų. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovė dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą. Teismas taip pat vertina ir atsakovo elgesį po įvykio – atsakovas nepateikė ieškovei informacijos apie jo šuns vakcinavimą nuo pasiutligės, dėl ko ieškovė buvo nežinioje bei patyrė nemažą susirūpinimą dėl savo tolimesnės sveikatos būklės. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydis 1000 Eur vertintinas kaip per didelis, todėl mažintinas.
Atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizavus byloje esančių duomenų visumą darytina išvada, kad dėl šuns įkandimo ieškovė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, išgąstį. Ieškovei atsirado baimė šunims. Taip pat atsižvelgtina ir į kilusias pasekmes, t. y. nežymų ieškovės sveikatos sutrikdymą ir trumpalaikių padarinių dėl šio įvykio atsiradimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, priteistina neturtinė žala mažintina ir iš atsakovo ieškovei priteistina 300 Eur neturtinė žala.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši teisės norma reglamentuoja palūkanas pagal prievoles, neskirstant prievolių į sutartines ir deliktines, todėl yra taikoma ir esant nesutartinėms prievolėms, pavyzdžiui, susijusioms su žalos atlyginimu (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-942-642/2019).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleistai 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-614-6001 dėl antrinės teisinės pagalbos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai).
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugsėjo 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos sudaro 204,75 Eur.
Ieškovės ieškinys patenkintas 33 procentais, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 68 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. P. 76,79 Eur (septyniasdešimt šešių eurų septyniasdešimt devynių centų) turtinę žalą ir 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinę žalą ieškovei A. N..
Priteisti iš atsakovo V. P. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 376,79 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų septyniasdešimt devynių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei A. N..
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. P. valstybės naudai 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo V. P. 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.