Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui R. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 2 500 Eur neturtinės žalos, 646,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. balandžio 24 d. jam važiuojant dviračiu (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini) namo ieškovą iš nugaros užpuolė atsakovui priklausantis belgų aviganių veislės šuo. Ieškovas patyrė labai didelį išgąstį, jam sukandžiota koja ir ranka, gynėsi nuo šuns nukritęs nuo dviračio ir dviratį kaip skydą laikydamas tarp savęs ir šuns. Atsakovas elgėsi abejingai, pamatęs, kad šuo puola ieškovą, neskubėjo prieiti, aiškino, kad jo šuo nėra agresyvus, nors tuo metu ieškovas buvo sukandžiotas, nesutiko kompensuoti ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Dėl šio įvykio ieškovas parašė pareiškimą Klaipėdos rajono policijos komisariatui. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate 2018 m. gegužės 8 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovas R. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pripažintas kaltu dėl to, kad jam priklausantis šuo 2018 m. balandžio 24 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), šalia namo laisvai bėgiojo viešoje vietoje be priežiūros ir ieškovui įkando į dešinįjį klubą (2 cm kąstinė žaizda) ir kairę plaštaką (0,5 cm kąstinė žaizda), tuo pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.2, 46 punktų reikalavimus ir Administracinių nusižengimų kodekso 364 straipsnio 4 dalį. Atsakovui už padarytą administracinį nusižengimą buvo skirta 150 Eur bauda, ieškovas buvo nurodytas kaip nukentėjęs asmuo.

3. Įvykio metu buvo suplėšyti ieškovo rūbai (striukė ir sportinis kostiumas), taip pat apgadintas dviratis – dantimis ir nagais sudraskyta dviračio sėdynė, sugadinta dviračio rato ašis, ratlankis. Po įvykio tą pačią dieną ieškovas kreipėsi į Respublikinę Klaipėdos ligoninę dėl sužalojimų, buvo paskiepytas nuo pasiutligės, konstatuotos kąstinės klubo ir rankos žaizdos. Nuo pasiutligės iš viso buvo skiepytas 5 kartus. Po kreipimosi į gydymo įstaigą dėl pirminės apžiūros jau kitą dieną pradėjo jausti maudimą ir skausmą dešiniojo peties srityje, ieškovui buvo plyšusi peties sausgyslė. Patyrė papildomų išlaidų vaistams pagal gydytojo išrašytą receptą ir rentgeno tyrimams, pirkdamas kurą vykti į gydymo įstaigas. Nuo 2018 m. balandžio 4 d. sporto klube „Impuls“ buvo įsigijęs 12 mėnesių abonementą, tačiau pagal gydytojų išvadas ir skiepų nuo pasiutligės kortelės duomenis negalima sportuoti mažiausiai 6 mėnesius, todėl ieškovas praras 6 mėn. abonemento vertės sumą, pagal sporto klubo taisykles ieškovui nebus kompensuota mažiausiai už 5 mėnesius. Ieškovo teigimu, jo patirtą turtinę žalą sudaro šios išlaidos: suplėšyta striukė – 100 Eur, sudraskytas sportinis kostiumas – 100 Eur, suplėšyta dviračio sėdynė – 27 Eur, ratlankio, ašies remontas – 35,40 Eur (detalės) + 58 Eur (remontas), receptiniai vaistai – 2,76 Eur, rentgeno tyrimas – 5,79 Eur, kuras vykti pas gydytojus – 46,41 Eur, prarastas sporto klubo „Impuls“ abonementas – 221,25 Eur už 5 mėnesius, reabilitacijos procedūros – 50 Eur VšĮ „Testas“. Iš viso ieškovo patirta turtinė žala sudaro 646,61 Eur.

4. Dėl šuns užpuolimo ieškovas taip pat patyrė didelį stresą, išgąstį, fizinį skausmą. Ieškovas yra pensininkas, tačiau vis dar dirbantis asmuo, todėl sumažėjo jo darbingumas. Ieškovas patyrė didelių nepatogumų, nes reikėjo atlikti daug tyrimų, vykti pas daug gydytojų, atlikti net penkis skiepus nuo pasiutligės. Iki sužalojimo ieškovas sportuodavo, važinėjo dviračiu, tačiau šiuo metu mažiausiai šešis mėnesius to daryti negalės. Ieškovui išsivystė baimė šunims. Atsakovas nepateikė duomenų dėl šuns skiepijimo nuo pasiutligės, ieškovui melavo, kad šuo paskiepytas. Ieškovas savo patirtos neturtinės žalos dydį vertina 2 500 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos, 318,95 Eur turtinės žalos, atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 318,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 366,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė valstybei iš atsakovo 41,44 Eur žyminio mokesčio bei 8,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.4. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo teismas neatsižvelgė į atsakovo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, t. y. jog žala ieškovui atsirado ne dėl aktyvių atsakovo veiksmų, o dėl jo neveikimo, nes atsakovas nesitikėjo tokios savo šuns reakcijos į pravažiuojantį asmenį.

Motyvuojamoji dalis

7.3. Teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįsta, nes ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo procesinių palūkanų nepriklausomai nuo to, ar šalis siejo sutartiniai, ar deliktiniai teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10. Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos, įkandus atsakovo šuniui, dydžio. Apelianto teigimu, teismo priteistos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra per didelės, neįrodytos, o prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra ieškovo siekis pasipelnyti.

11. Apeliantas kvestionuoja faktinių aplinkybių nustatymą byloje ir teigia, kad ieškovas nebuvo pargriautas ir apdraskytas šuns, po įvykio atsisakė parodyti jam padarytus sužalojimus, į medikus iš karto nesikreipė, o iš įvykio vietos pats nuvažiavo savo dviračiu.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas į medicinos įstaigą kreipėsi tą pačią dieną, kai atsakovo šuo jį užpuolė. Aplinkybė, jog ieškovas po įvykio sugebėjo atsistoti ir nuvažiuoti dviračiu pasiimti automobilio, nereiškia, kad ieškovas nebuvo pargriautas ir apdraskytas, nes šias aplinkybes patvirtina byloje esantys išrašai iš VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės apie ieškovui įvykio dieną suteiktą medicininę pagalbą ir skiepus nuo pasiutligės įkandus šuniui. Apeliantas kelia abejones dėl ieškovui padarytų sužalojimų masto, teigdamas, kad ieškovas jam neparodė sužalojimų, tačiau ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės faktui, kad ieškovas buvo sužalotas būtent atsakovo šuns. Dar daugiau, atsakovas neneigia, kad tą pačią dieną po įvykio ieškovas buvo atvykęs pas atsakovą tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti padarytą žalą ne dėl to, kad ji nepadaryta, o dėl to, kad nesutiko su prašomo žalos atlyginimo dydžiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apelianto teiginius, jog ieškovas nebuvo apdraskytas ir pargriautas, paneigia administracinės teisenos byloje priimtas 2018 m. gegužės 18 d. nutarimas, kuriuo atsakovas nubaustas už tai, kad be priežiūros paliktas jo šuo sužalojo ieškovą. Šiame nutarime taip pat nurodyta, kad atsakovas gailisi ir pripažįsta padaręs nusižengimą, dėl to apelianto faktinių aplinkybių neigimas yra absoliučiai nepagrįstas.

14. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, išskyrus reikalavimo dalį dėl 8,55 Eur išlaidų receptiniams vaistams įsigyti ir rentgeno tyrimui atlikti, nes nepateikti įrodymai apie ieškovo išlaidas. Atmesdama šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas prašė priteisti 646,61 Eur turtinės žalos atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė tik tą turtinės žalos atlyginimo dalį, kurį yra pagrįsta byloje esančiais objektyviais duomenimis (sąskaitomis bei kvitais už dviračio remonto darbus, vaistų įsigijimą, tyrimus, reabilitacijos išlaidas ir medicininiais išrašais apie reabilitacinių paslaugų būtinumą), dėl to nepagrįsti apelianto teiginiai, kad apelianto turtinė žala yra tik 8,55 Eur receptiniams vaistams. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė išlaidų, kurios nebuvo pagrįstos bylos duomenimis arba buvo nesusijusios su ieškovui padaryta žala. Taigi ieškovui buvo priteistas turtinės žalos, kuri pagrįsta byloje esančiais įrodymais, atlyginimas.

16. Apelianto teigimu, teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo patirtais išgyvenimais, jo sveikatai atsiradusiais padariniais, taip pat netinkamai vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl iš atsakovo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti mažinamas iki 100 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-394/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Taip pat kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Kitas svarbus neturtinės žalos dydį lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsirado ieškovui dėl neturtinės vertybės pažeidimo. Turtinė atsakovo padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį visų pirma dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-417/2013).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ar neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad ja remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktais ir sprendime aptartais kriterijais, nulėmusiais atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymą, t. y. jos įvertinimą, atsižvelgiant į ieškovo įvykio metu ir po jo patirtus emocinius išgyvenimus bei fizinį skausmą. Taip pat teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas visuomet priklauso tik nuo nukentėjusio asmens subjektyvaus jos įvertinimo, todėl kiekvienu konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų visumą nustato teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra motyvuota ir argumentuota, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas įtvirtina diskrecijos teisę pačiam teismui nustatyti neturtinės žalos dydį, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tinkamai ją įvertino, motyvavo ir teisingai iš atsakovo priteisė 2000 Eur ieškovui įvykio metu patirtai neturtinei žalai atlyginti.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo teismas neatsižvelgė į atsakovo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, t. y. jog žala ieškovui atsirado ne dėl aktyvių atsakovo veiksmų, o dėl jo neveikimo, nes atsakovas nesitikėjo tokios savo šuns reakcijos į pravažiuojantį asmenį. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. CK 6.263 str. 1 d. numato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino atsakovo kaltės laipsnį, konstatavo, kad žala buvo padaryta dėl paties ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo. Šioms kaltės formoms nebūtini aktyvūs atsakovo veiksmai (pavyzdžiui, šuns paleidimas konkrečiai tuo metu, kai pamatomas praeivis ir pan.). Atsakovo kaltė dėl įvykio pasireiškė tuo, kad jis, būdamas šuns savininkas ir laikydamas jį laisvai ne uždaroje namų teritorijoje, o ten kur vaikšto praeiviai ar žmonės važinėja dviračiais, turėjo numatyti, kad paleistas šuo gali tapti neprognozuojamas ir užpulti žmogų, bet to nenumatė. Be to, atsakovas ne tik nepateikė jokių duomenų apie bent minimalią pagalbą ieškovui po įvykio, bet ir neigė administracinėje byloje nustatytus faktus, kad būtent jo šuo užpuolė ir parvertė ieškovą. Atsakovo teiginiai apie tai, kad prašymas atlyginti neturtinę žalą yra bandymas pasipelnyti, ne tik nepagrįsti, bet ir liudijantys atsakovo itin nepagarbų požiūrį į ieškovą ir jo patirtus išgyvenimus.

20. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nors ginčo šalis sieja ne sutartiniai, o deliktiniai teisiniai santykiai, todėl procesinių palūkanų priteisimą reglamentuojančios įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Ši skundo nuostata nepagrįsta. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši teisės norma reglamentuoja palūkanas pagal prievoles, neskirstant prievolių į sutartines ir deliktines. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs sąlygas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, priteisęs turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priteisė ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra teisėtos, pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Dėl to, atmetus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. R. ieškovui R. S. 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.