Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui R. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį bei jame nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po šuns įkandimo jis lankėsi sporto klube „Impuls“, tačiau negalėjo naudotis visomis teikiamomis paslaugomis – lankytis pirtyje, plaukti baseine, treniruotis su kai kuriais treniruokliais. Peties skausmą jaučia iki šiol, lankosi pas gydytojus, jam turi būti atliekamos procedūros – šildymas, masažas. Po įvykio pradėjo bijoti šunų ir dabar, kai pravažiuoja pro įvykio vietą – negali pamiršti šuns užpuolimo. Nuo dviračio krito iš didelio aukščio. Iki įvykio jo sveikatos būklė buvo gera, nėra sirgęs, neidavo pas gydytojus. Dėl vykimo pas gydytojus patyrė kuro išlaidas. Automobilis priklauso jo įmonei. Negali pasakyti kur pirko striukę, sportinį kostiumą, taip pat koks jų prekinis ženklas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Iš šalių paaiškinimų, rašytinės medžiagos nustatyta, kad atsakovui priklauso šuo – belgų aviganis vardu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas 2018-05-08 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurioje atsakovą pripažino padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 346 str. 4 d. ir nubaudė 150 Eur bauda už tai, kad 2018-04-24 19 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo R. R. priklausantis šuo laisvai bėgiojo viešoje vietoje be priežiūros, įkando R. S. į dešinį klubą (kąstinė 2 cm žaizda) ir kairę plaštaką (0,05 cm kąstinė žaizda) (b.l. 7). Atsakovas R. R. su pažeidimu sutiko, prisipažino padaręs nusižengimą (b.l. 7). Iš byloje esančio medicininio išrašo matyti, kad 2018-04-24 20.01 val. ieškovas kreipėsi į VĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę dėl šuns įkandimo, jam buvo suteikta medicininė pagalba bei paskiepytas nuo pasiutligės (b.l. 11). Iš ekspertizės akto matyti, kad ieškovui kūno sužalojimus: dešinio klubo ir kairės plaštakos kąstines žaizdas, dėl kurių ieškovui buvo sutrikdyta sveikata ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, padarė šuo. Diagnozuotas peties sąnario raumenų sausgyslių plyšimas būdingas netiesioginei traumai, galėjo gautis ieškovui griūnant nuo dviračio, remiantis dešine ranka, kuris ieškovui sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (159-162 b.l.). Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo skiepytas kelis kartas nuo pasiutligės – 2018-04-24, 2018-04-27, 2018-05-01, 2018-05-08 ir 2018-05-22 (b.l. 14-15).

7. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nubaustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 346 str. 4 d. 150 Eur bauda už tai, kad 2018-04-24 19 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo R. R. priklausantis šuo laisvai bėgiojo viešoje vietoje be priežiūros, įkando R. S. į dešinį klubą (kąstinė 2 cm žaizda) ir kairę plaštaką (0,05 cm kąstinė žaizda). Nustatyta, kad atsakovas pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintus 6.2, 46 punktų reikalavimus ir ANK 346 str. 4 d. (b.l. 7). Atsakovas R. R. su pažeidimu sutiko, prisipažino padaręs nusižengimą (b.l. 7). Esant minėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas.

9. Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 str. 1 d.). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

10. Ieškovas nurodo, kad įvykio metu, kuomet jį užpuolė atsakovo šuo, buvo suplėšyta striukė, kurios vertė 100 Eur, sudraskytas sportinis kostiumas, kurio vertė – 100 Eur, suplėšyta dviračio sėdynė – 27 Eur vertės, buvo remontuotas dviratis – keistos detalės ( ratlankis, ašis), kurių vertė 35,40 Eur, taip pat patyrė dviračio remonto darbų išlaidas 58 Eur. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos. Akivaizdu, kad užpuolus šuniui ieškovas gynėsi, buvo sugadinti drabužiai bei dviratis. Tai patvirtina ir ieškovo pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti sugadinimai (b.l. 20-23). Teismas mano, kad ieškovo nurodytos striukės ir sportinio kostiumo vertės yra per didelės, ieškovas teismui nepateikė įrodymų apie šių daiktų įgijimą, taip pat negalėjo konkrečiai detalizuoti šių drabužių bei nurodyti detalių aplinkybių iš kur jie buvo įgyti, kada, už kokią kainą ir pan. Teismas mano, kad ieškovo prašoma priteisti žala dėl sugadintos striukės ir sportinio kostiumo turi būti sumažinta iki po 70 Eur už kiekvieną rūbą. Laikytina, kad ši vertė atitinka protingumo, sąžiningumo teisingumo principus. Teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė žalos dydį dėl suplėšytos dviračio sėdynės – 27 Eur, dviračio remonto – keistų detalių ( ratlankio, ašies), kurių vertė 35,40 Eur, taip pat dėl dviračio remonto darbų atlikimo - 58 Eur. Šias išlaidas pagrindžia byloje pateiktos sąskaitos (b.l. 24-27). Ieškovas taip pat įrodė, jog patyrė 2,76 Eur išlaidas receptinių vaistų įgijimui, 5,79 Eur išlaidas rentgeno tyrimui, 50 Eur reabilitacijos išlaidas VšĮ “Testas”. Šias išlaidas byloje pagrindžia pateikti kvitai bei medicininiai įrašai dėl reabilitacijos ieškovui reikalingumo (b.l. 28-29, 74-75, 166-168).

11. Ieškovas pateikė į bylą 46,41 Eur dydžio išlaidas kurui (b.l. 28), nurodo, kad jis vyko pas gydytojus. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad automobilis, su kuriuo vykdavo pas gydytojus, priklauso jo įmonei. Teismas šios sumos nepriteisia ieškovui, kadangi į bylą nėra pateikti įrodymai apie turimą transporto priemonę, jos kuro sąnaudas. Be to, tuo atveju, jeigu automobilis priklauso įmonei, laikytina, kad nurodytas kuro išlaidas patyrė ne ieškovas, o įmonė.

12. Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti 221,25 Eur sporto klubo prarastą abonementą 5 mėn., yra nepagrįstas. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad po sužalojimo lankėsi minėtame sporto klube, sportavo, tačiau negalėjo visiškai naudotis sporto klubo teikiamomis paslaugomis dėl patirtų sužalojimų – negalėjo lankytis pirtyse, baseine, sportuoti su kai kuriais treniruokliais. Kadangi ieškovas lankėsi sporto klube, naudojosi jo paslaugomis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl 221,25 Eur sumos priteisimo. Manytina, kad ieškovo negalėjimas visiškai pasinaudoti sporto klubo paslaugomis yra susijęs su neturtinės žalos nustatymu.

13. CK 6.267 straipsnio 1 dalis nustato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t.y. jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui priklauso šuo vardu (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad žala dėl atsakovo šuns įkandimo kilo dėl paties ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo. Žala ieškovui atsirado ne dėl nenugalimos jėgos. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui padaryta žala (tiesioginiai nuostoliai) atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2018-04-24 apie 19.00 val važiavo (duomenys neskelbtini) dviračiu, kai ant jo netikėtai iš už nugaros užpuolė didelis šuo. Ieškovas nukrito nuo dviračio ant žemės, pamatė didelį šunį, šuo suplėšė jam striukę. Šuo padėjo jį pulti, todėl ieškovas tarp savęs ir šuns kaip skydą kišo dviratį. Šuo lindo pro dviračio tarpą, norėjo įkasti. Šuo buvo be pavadžio. Tuomet atėjo atsakovas, pasakė, kad nebijotų ir šuo nubėgo. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindą teismui netikėti ar abejoti ieškovo paaiškinimais. Šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtina rašytinė bylos medžiaga – ieškovo 2018-04-24 rašytas policijai pareiškimas, medicinos įstaigoje nurodytos aplinkybės apie įvykį bei byloje esančios nuotraukos (b.l. 9-11, 20-23). Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodyta turtinė žala - suplėšyta striukė, sudraskytas sportinis kostiumas, suplėšyta dviračio sėdynė, dviračio remontas (ratlankio, ašies keitimas), receptiniai vaistai, rentgeno tyrimas, reabilitacijos procedūros VšĮ “Testas” - yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas. Teismo ekspertizės akto 1 punkte nurodoma, kad ieškovui buvo nustatyti kūno sužalojimai dešinio klubo ir kairės plaštakos kąstinės žaizdos, dešinio peties sąnario antdyglinio bei podyglinio raumenų sausgyslių plyšimai. Ekspertizės akto 3 punkte ekspertas nurodė, kad sužalojimai atitinka byloje nustatytą įvykio laiką. Kąstines žaizdas padarė šuo. Ieškovo patirtas kūno sužalojimas - peties sąnario raumenų sausgyslių plyšimas, buvo sąlygotas ieškovo nugriuvimo nuo dviračio, remiantis dešine ranka (b.l. 159-162). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ar netikėti ekspertizės išvadomis, išdėstytomis ekspertizės akte. Šalys bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių prašymų dėl ekspertizės akto išvadų, taip pat neišreiškė jokių abejonių. Teismas sprendžia, kad ekspertizės akte nurodyti ieškovo kūno sužalojimai - dešinio klubo ir kairės plaštakos kąstinės žaizdos, dešinio peties sąnario antdyglinio bei podyglinio raumenų sausgyslių plyšimai, taip pat buvo sąlygoti ir kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – atsakovas paleido savo šunį be pavadžio, antsnukio, kuris puolė važiuojantį dviračiu ieškovą. Ieškovas krito nuo dviračio, todėl jam plyšo peties sąnario raumenų sausgyslės. Šuo ieškovui padarė ir kąstines žaizdas. Konstatuotina, kad byloje ieškovas įrodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra ieškovui padarytos žalos atsiradimo priežastis, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

14. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, turtinė prievolė atlyginti nuostolius neatsiranda. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta, kad atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę – byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovas patyrė dėl jų žalą, tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Pagal įstatymą atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus (išdėstyti šio sprendimo 10-12 punktuose), susijusius su žalos dydžio nustatymu, konstatuoja, jog ieškovas iš dalies įrodė patirtos turtinės žalos dydį. Dėl šių priežasčių teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisia 318,95 Eur turtinę žalą (CK 6.245 str. 1, 4 d., 6.246-6.249 str., 6.263 str., CPK 178 str.). Manytina, kad ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

16. Ieškovas prašo priteisti 2500 Eur dydžio neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kita. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje numatytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus (sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus). Žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja CK 6.283 straipsnio nuostatos.

17. Žala yra teisės saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas ar pažeidimas neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymą galima įvertinti turtine išraiška. Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtos traumos - peties sąnario raumenų sausgyslių plyšimo - ieškovas jaučia skausmą, turi gydytis, taip pat dėl šuns įkandimo turėjo 5 kartus skiepytis. Ieškovo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra laikomi ypač dideliais. Teismo vertinimu, ieškovo patirtas įvykis, kuomet jį užpuolė atsakovo šuo, neabejotinai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, didžiulį sukrėtimą, stresą. Ieškovas patyrė ir iki šiol patiria ne tik fizinį skausmą, bet ir dėl sužalojimo atsiradusius nepatogumus – ieškovas negalėjo aktyviai sportuoti, jam reikalingas medicininis gydymas. Ieškovas yra senatvės pensininkas, tačiau kaip pats nurodo, yra dirbantis asmuo, turi įmonę, gyvenantis aktyvų gyvenimą. Ieškovo patirti sveikatos sutrikdymo padariniai - peties sąnario raumenų sausgyslių plyšimas - yra tęstinis, truksiantis neapibrėžtą laiką. Be to, ieškovui buvo padarytos ir kąstinės žaizdos, kurios sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau dėl jų padarymo ieškovas nepatyrė rimtesnių sveikatos sužalojimo pasekmių. Pripažintina, kad ieškovo patirtas sveikatos sužalojimas buvo lydimas jo dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą.

18. Neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Atsižvelgiant į asmens sveikatos, kaip vertybės, pobūdį ir neabejotinai prioritetinę gynybą, sveikatos sužalojimo atveju nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį objektyvūs kriterijai (žalos padariniai) paprastai yra svarbesni nei subjektyvūs (žalą padariusio asmens kaltė), kurie yra daugiau reikšmingi vertinant, kiek jie tuos sveikatos sužalojimo padarinius padidino ar sumažino. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pripažintina, kad ieškovo sveikatos sužalojimas iš esmės nepakeitė buvusio iki įvykio ieškovo gyvenimo, dėl sužalojimo pobūdžio jis netapo priklausomas nuo kitų asmenų. Tačiau, kaip jau minėta sprendimo 17 punkte, ieškovas dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, didžiulį sukrėtimą, stresą. Ieškovas patyrė ir iki šiol patiria ne tik fizinį skausmą, bet ir dėl sužalojimo atsiradusius nepatogumus – ieškovas negalėjo aktyviai sportuoti, jam reikalingas medicininis gydymas. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas taip pat vertina atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas nurodo, kad yra dirbantis, jo darbo užmokestis per mėnesį – 881 Eur (b.l. 84-86 b.l.), turi įsipareigojimą bankui - 34 654 Eur (120 000 Lt) paskola, skirta statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). (b.l. 87-89). Atsakovas gyvena minėtame name (b.l. 51). Teismas taip pat vertina ir atsakovo elgesį po įvykio – atsakovas nepateikė ieškovui informacijos apie jo šuns vakcinavimą nuo pasiutligės, dėl ko ieškovas buvo nežinioje bei patyrė nemažą susirūpinimą dėl savo tolimesnės sveikatos būklės. Teismas mano, kad ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis 2500 Eur vertintinas kaip per didelis. Nagrinėjamos bylos atveju, teismo nuomone, ypatingą reikšmę turi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas, nes pačios neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Įvertinus visumą byloje ištirtų įrodymų bei ieškovui padaryto sveikatos sužalojimo padarinius, atsakovo turtinę padėtį, jo elgesį po įvykio, ieškovo patirtos neturtinės žalos dydis vertintinas 2 000 Eur suma.

19. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas iš dalies, todėl ieškovui yra priteisiama iš atsakovo 2 000 Eur dydžio neturtinė žala bei 318,95 Eur turtinė žala.

20. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2018-06-04, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteistinos nuo priteistos 2318,95 Eur sumos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendžia, kad atsakovo argumentas, jog ieškinys yra kildinamas iš delikto, todėl negali būti taikomos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. nuostatos, yra nepagrįstas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato „procesines“ palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma yra taikoma ir esant nesutartinėms prievolėms, pavyzdžiui, susijusioms su žalos atlyginimu.

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nustatyta, kad ieškovo ieškinys dėl pareikšto turtinio reikalavimo apmokamas 15 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovas sumokėjo byloje 20 Eur žyminį mokestį (5 b.l.) bei patyrė 500 Eur advokato pagalbos išlaidų (b.l. 31, 77). Ieškovo ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo turi būti apmokamas 15 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovo reikalavimas dėl 2500 Eur neturtinės žalos priteisimo turi būti apmokamas 56 Eur žyminiu mokesčiu, tačiau nuo jo mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 83 str. 1 d. 3 p.). Už atsakovą E. R. už ekspertizės atlikimą sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 96,60 Eur sumą (b.l. 134). Nustatyta, kad teismo medicininės ekspertizės atlikimas kainavo 56,90 Eur (b.l. 165). Kadangi ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies - priteisiama 2318,95 Eur žala (patenkinama 74 procentai nuo ieškinio sumos), todėl teismas iš atsakovo ieškovui priteisia 11,10 Eur žyminį mokestį už turtinį reikalavimą (15 Eur x 74 proc./100) bei 370 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (500 Eur x 74/100). Iš ieškovo atsakovui priteisiama 14,79 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą (56,90 Eur x 26 proc./100). Teismas, atlikęs šalių vienai kitai mokamų priteisiamų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, sprendžia, kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui 366,31 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (11,10 Eur+370 Eur-14,79 Eur). Kadangi teismas priteisia iš atsakovo neturtinę žalą ieškovui, mokėtinas 41,44 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas, priteisiamas valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 83 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1, 2 d.). Ieškovui grąžinama permokėta 5 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Už atsakovą sumokėjusiam asmeniui grąžinama iš teismo depozitinės sąskaitos sumokėta likusi nepanaudota 39,70 Eur suma.

22. Byloje susidarė 11,11 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.). Iš atsakovo priteisiama 8,22 Eur suma šių išlaidų valstybei (11,11 Eur x74 proc./100) (CPK 92 str., 93 str. 1, 2 d.). Kadangi ieškovui tenkanti mokėti 2,89 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 2,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 -270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinę žalą, 318,95 Eur (trys šimtai aštuoniolika eurų 95 centai) turtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2318,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 366,31 Eur (trys šimtai šešiasdešimt šeši eurai 31 centas) bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 41,44 Eur (keturiasdešimt vienas euras 44 centai) žyminį mokestį bei 8,22 Eur (aštuoni eurai 22 centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Grąžinti E. R. 39,70 Eur sumą, sumokėtą 2018-11-21 į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Grąžinti ieškovui R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) permokėtą 5 Eur žyminio mokesčio dalį (mokėjimo užduoties kodas ZG39099), sumokėtą 2018-05-23 AB SEB banke, jo grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.