Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį (patikslintą) atsakovei A. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi su ieškiniu (patikslintu) į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei ir ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. spalio 25 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. VK nutarimu administracinio nusižengimo byloje atsakovei A. S. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad 2017 m. spalio 20 d. apie 6.37 val. viešoje vietoje, adresu Taikos pr. 34, Klaipėdoje, A. S. prižiūrimas šuo įkando V. R. į ranką, apibraižė koją bei suplėšė striukę ir kelnes. Nukentėjusiai padarytas 260 Eur materialinis nuostolis. A. S. vedžiojo šunį su pavadžiu, tačiau neužtikrino, kad jis nekels grėsmės žmonių sveikatai ir turtui, nesilaikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų reikalavimų ir įvykdė administracinį nusižengimą (b. l. 8). Priimtu nutarimu atsakovė įpareigota atlyginti nukentėjusiajai 260 Eur materialinę žalą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė jai skirtą administracinę nuobaudą sumokėjo, atlygino ieškovei patirtą turtinę žalą (b. l. 51, 54-55). Bylos duomenimis vokiečių aviganių veislės šuns, užpuolusio ieškovę, savininke nurodoma trečiasis asmuo R. Ž. (buv. Šiaulienė) (b. l. 24-26).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2017 m. spalio 20 d. ieškovė buvo apžiūrėta VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė medikų, jai diagnozuota: riešo ir plaštakos žaizda, šlaunies žaizda, šuns sukandžiojimas ar partrenkimas (b. l. 47). Ieškovei dėl šuns sukandžiojimo buvo atlikta imunoprofilaktika prieš pasiutligę, ji gydyta ambulatoriškai ir buvo nedarbinga nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. (b. l. 46). Byloje taip pat pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė kreipėsi į gydymo įstaigas dėl kitų sveikatos sutrikimų (b. l. 71, 82). Ieškovė byloje taip pat pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas sužalotas rankos riešas (b. l. 72, 83)

Byloje atsakovė pateikė teismui duomenis, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus reikalavimą atlyginti patirtą žalą dėl ieškovei išmokėtos ligos išmokos dėl 2017 m. spalio 20 d. įvykio įvykdė (b. l. 48-50).

Taigi byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo bei tokios žalos dydžio nustatymo.

Dėl teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir civilinės atsakomybės sąlygų buvimo

Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktų įrodymų visuma nustatyta, jog dėl atsakovės prižiūrimo šuns įkandimo ieškovė patyrė sveikatos sužalojimus, buvo laikinai nedarbinga. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl 2017 m. spalio 20 d. įvykio, kai ją užpuolė atsakovės vedžiojamas šuo. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ieškovė byloje nurodė, jog šuo ją užpuolė netikėtai, šią aplinkybę iš esmės teismo posėdyje patvirtino ir atsakovė, nurodžiusi, jog nespėjo sureaguoti į šuns puolimą, paaiškinusi, jog viskas įvyko labai greitai. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovę užpuolęs gyvūnas buvo didelis (vokiečių aviganių veislės), todėl neabejotina, jog šis įvykis ieškovei sukėlė išgąstį. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog šuns įkandimas buvo skausmingas, taip pat nurodė, jog po įvykio jai išsivystė baimė šunims. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo, įrodymų, paneigiančių ieškovės argumentus nepateikė (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, nepatogumus, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Pagal Civilinio kodekso 6.267 straipsnio 1 dalį, naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovei už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) pažeidimus paskirta administracinė nuobauda, atsakovė pripažino padariusi administracinį nusižengimą (b. l. 8). Taigi atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti administracinio nusižengimo byloje. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų neužtikrinus jos žinioje esančio naminio gyvūno valdymo ir ieškovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.267 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų padarytą žalą be kaltės principas, savo ruožtu byloje nėra duomenų, jog ieškovė žalą patyrė dėl jos pačios atliktų neteisėtų veiksmų ar didelio neatsargumo. Tokių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytą, pripažįstama įrodytomis aplinkybes, pagrindžiančias visas būtinas sąlygas atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei taikyti, ieškovė įrodė neturtinės žalos buvimo faktą, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Civilinio kodekso 6.245-6.249 straipsniai, 6.250 straipsnis, 6.267 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos dydžio

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Ieškovė nurodė, jog dirbdama viešą darbą parduotuvėje, jautriai ir skaudžiai išgyvena dėl bendravimo su žmonėmis galimybių sumažėjimo, jausdama savotiškus moralinius trikdžius dėl rankoje likusių randų, atsiradusios alerginės reakcijos, tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodoma, jog žaizdos sugijusios, duomenų apie randus nėra. Dėl šuns užpuolimo patirto sveikatos sutrikdymo ieškovė laikinai buvo nedarbinga, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų yra sumažėjusios ieškovės darbinės funkcijos, galimybės bendrauti, ieškovės patirti sužalojimai ir dėl to galimai likusios žymos nėra akivaizdžiai matomi, todėl ieškovės reakcija į įvykį bei jos galimybių bendrauti su kitais asmenimis sumažėjimas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Be to, iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus, nėra pagrindo išvadai, jog dėl ieškovei taikymo gydymo jai nustatyti alerginiai sutrikimai. Byloje pateikta 2018 m. liepos 11 d. pažyma patvirtina, jog ieškovei buvo išrašyti vaistai nuo alergijos, tačiau šio sutrikimo kilimo priežastis nėra nurodoma (b. l. 71, 82). Visi ieškovės nurodyti patirti neigiami išgyvenimai teismo vertintini, kaip nedideli, ieškovė neįrodė, jog patyrė ilgalaikio pobūdžio neigiamus išgyvenimus, depresiją ar patyrė komplikacijų dėl taikyto gydymo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes visumos byloje esančių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė ieškinyje nurodyto neturinės žalos dydžio, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vertindamas prašomos priteisti žalos dydį atsižvelgia ir į žalą padariusius asmenis, jų kaltę, galimybes atlyginti žalą – atsakovė pažeidė teisės aktų reikalavimus užtikrinti, jog jos žinioje esantis naminis gyvūnas nesukeltų grėsmės žmonių sveikatai ar turtui, dėl ko ieškovei buvo padaryta žala, tačiau atsakovė savo kaltę pripažino, administracinėje byloje jai skirtą baudą sumokėjo, atlygino ieškovei jos patirtus turtinius nuostolius, žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dėl ieškovei išmokėtos ligos išmokos. Iš atsakovės priteistas 300 Eur neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, nėra pernelyg didelis nagrinėjamoje situacijoje, todėl teisingumo, sąžiningumo ir protingumo požiūriu yra pakankamai pasvertas (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės atsiliepime ir trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtą turtinę žalą, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, nesudaro šios civilinės bylos dalyko, todėl nėra nagrinėjami, juolab įvertinus aplinkybę, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra įvykdytas, atsakovė šio nutarimo neskundė (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog įvykis, kurio metu ieškovė buvo užpulta šuns įvyko 2017 m. spalio 20 d. (penktadienis), tą pačią dieną ieškovė buvo apžiūrėta medikų, ką patvirtina byloje pateikti gydymo įstaigos dokumentai, o į šeimos gydytoją ieškovė kreipėsi 2017 m. spalio 23 d. (pirmadienis), t. y. pirmą darbo dieną po įvykio, todėl trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos prielaidos apie galimą ieškovės delsimą kreiptis į gydytoją yra nepagrįstos, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje surinktų įrodymų visetą bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog ieškovė įrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tačiau prašomas neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl teismo mažintinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 30 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės lėšomis apmokant 50 proc. patirtų išlaidų. Tokiu atveju ieškovė nuo ½ dalies žyminio mokesčio mokėjimo atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas, 20 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog už ieškinio pareiškimą yra sumokėjusi 15 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį (b. l. 4).

Byloje pateikti duomenys, jog dėl ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos 191,75 Eur išlaidos (b. l. 81).

Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis).

Teismui ieškinį tenkinus iš dalies laikytina, jog patenkinta 30 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės valstybei priteistina 5 Eur žyminio mokesčio dalis bei 29 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Ieškovei proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 5 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio. Duomenų apie ieškovės patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. S. 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 Eur (penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. R..

Priteisti iš atsakovės A. S. 5 Eur (penkių eurų) žyminio mokesčio dalį valstybei.

Priteisti iš atsakovės A. S. 29 Eur (dvidešimt devyni eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei dėl antrinės teisinės pagalbos.

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.