Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui R. Š. (R. Š.) dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje dėl gyvenamosios vietos vaikui nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Nurodo, kad skyriui šeima žinoma nuo 2022 metų sausio mėnesio, kada atsakovas galimai fiziškai smurtavo prieš ieškovę. Smurtą galimai matė mažametė dukra M. Po šio įvykio Skyrius kreipėsi į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą su prašymu šeimai inicijuoti atvejo vadybos procesą. Šeima iki 2018-06-30 į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą įtraukta nebuvo. Šeimoje vaiko teisių pažeidimai nefiksuoti. Keturmetė M. Š. lanko Klaipėdos miesto vaikų lopšelį - darželį „Linelis“. Mano, kad, M. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko poreikius ir vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeistų, todėl neprieštarauja, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove; ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis gali būti pakankamas būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. M. prašė ieškinį tenkinti pilnai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad, ji turi tik vidurinį išsilavinimą, todėl susirasti geriau apmokamą darbą nei turi dabar jai yra sudėtinga. Paaiškino, jog atsakovas mokėdavo vaiko išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog už būsto nuomą moka po 200,00 Eur ir dar papildomai už komunalines paslaugas. Ieškovės pajamas sudaro minimalus atlyginimas ir išmoka už vaiką. Praeitais metais už darželį mokėdavo apie 69,00 Eur. Mergaitė lanko šokių būrelį, kuris kainuoja apie 15-20 Eur per mėnesį. Vaikas specialių poreikių neturi. Ieškovės žiniomis, atsakovas turi nekilnojamąjį turtą – butą ir šiuo metu gali būti pristatytas atlikti realią bausmę laisvės atėmimo įstaigoje.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė priteisti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nurodė, kad šeima skyriui žinoma dėl galimo atsakovo smurto prieš ieškovę. Ieškovė bendrauja su specialistais, jokių nusiskundimų jos atžvilgiu nėra, vaiku rūpinasi tinkamai.

Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo dukra. Šalys santuokos nebuvo sudarę. Išvadą teikiančios institucijos pateiktame 2022 m. liepos 12 d. plane nurodyta, kad nuspręsta nutraukti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos teikimą ieškovės šeimai bei tęsti atvejo vadybos procesą šeimai. Ieškovė dirba UAB „Baltijos Eukutecas“, jos pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio sudarė 3 599,51 Eur. Atsakovas dirbo UAB „Uolus“, 2022 m. liepos mėn. pajamos sudarė 1 205,00 Eur. Duomenų apie atsakovo vardu turimą kilnojamąjį turtą nėra. Bendro nekilnojamojo turto šalys neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio mėn. mergaitė gyvena su ieškove. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas patvirtino, kad gyvendama su mama, M. jaučiasi saugiai, yra viskuo aprūpinta, todėl neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas prieštaravimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neteikė.

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas bendrauja su vaiku, kiek turi poreikio ir galimybių, todėl bendravimo tėvui su ja klausimų ir problemų iš ieškovės pusės nekyla. Pagal institucijos pateiktus duomenis, nustatytas galimas atsakovo smurtas prieš ieškovę.

Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų ir augintų nepilnametę dukrą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad šalių dukra ieškovės šeimoje jaučiasi saugiai, jos interesai yra užtikrinami.

Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Įvertinus vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama, kadangi ieškovė užtikrina ir sudaro dukrai tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, vaikui gyvenant su ieškove bus užtikrinama jo raida bei poreikiai.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškovės bei išvadą teikiančios institucijos nuomonę, vaiko interesus, nepilnametės M. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. M. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 260 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės. Atsakovas prieštaravimo dėl dukrai prašomo išlaikymo pritesimo neteikė, neteikdamas atsiliepimo į ieškinį, nors apie bylos procesą buvo informuotas tinkamai – per darbovietę. Išvadą teikiančios institucijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis gali būti pakankamas būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu viena augina šalių ketverių metų dukrą, kuri lanko Klaipėdos miesto vaikų lopšelį - darželį „Linelis“. Ieškovė nurodo, kad atsakovas vaiko išlaikymui teikdavo po 200,00 Eur per mėnesį. Ieškovės paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ji dirba UAB „Baltijos Eukutecas“ ir gauna minimalų atlyginimą. Ieškovė kas mėnesį gauną socialinę išmoką – vaiko pinigus, iš valstybės. Ieškovės paaiškinimais nustatyta ir tai, kad mergaitė lanko šokių būrelį, už kurį moka po 15-20 Eur per mėnesį, o nuo šių mokslo metų greičiausiai bus padidintas mokestis už vaiko ugdymą ir maitinimą darželyje.

Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

Ieškovės skaičiavimu, dukters minimalių poreikių tenkinimui kas mėnesį iš tėvų reikalinga 520 Eur suma. Ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos), laisvalaikiui ir kt. Pažymėtina, jog ieškovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, o gyvena nuomojamame bute, todėl jai vienai tenka ir vaiko gyvenamosios vietos išlaidos. Atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar reikalavimus (bent iš dalies) paneigiančių įrodymų.

Sprendžiant išlaikymo klausimą, bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, byloje taip pat nėra pateikta duomenų kad, atsakovas turi kitų išlaikytinių. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto taip pat nėra įregistruota. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas yra darbingo amžiaus ir laikotarpiu iki bylos nagrinėjimo teisme dribo UAB „Uolus“.

Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta, todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė.

Pažymėtina, kad gyvenamąjį būstą dukrai užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), taigi tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų kuo daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tai, kad ieškovė viena augina nepilnametę dukrą, neabejotinai reikalauja jos, kaip motinos, papildomų laiko sąnaudų, dėmesio vaikui ir kt., todėl ieškovės galimybė dirbti visu pajėgumu ir užsidirbti daugiau yra ribota.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, todėl jis turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius.

Atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, būtinų sąlygų vaikams vystytis ir augti sudarymą tenka vaikų tėvams. Pažymėtina, kad, siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą teiktiną išlaikymą, teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytina minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur (atskaičius mokesčius būtų 518 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 259 Eur (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaiką, kuri nuo 2022 m. birželio mėnesio per mėnesį yra 80,50 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 218,75 Eur suma ((518 Eur – 80,50 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikui po 260 Eur neviršija orientaciniu kriterijumi laikytinos minimalios mėnesinės algos, todėl ieškovė šios sumos neprivalo įrodinėti. Be to, vaikui kas mėnesį iš savivaldybės administracijos mokama 80,50 Eur išmoka, kuri taip pat skirta vaiko poreikiams patenkinti (Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja, į vaiko poreikius, amžių, ieškovės prašoma priteisti 260 Eur suma dukters išlaikymui pripažintina būtina, atitinkanti protingumo kriterijus ir objektyviai pagrįsta. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis tėvo turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

Atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), ieškinys dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo dukters išlaikymui priteistinas po 260 Eur išlaikymas. Tokio dydžio išlaikymo teikimas, teismo nuomone, atitiks atsakovo finansines galimybes bei išimtinai vaiko tik būtinuosius poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Duomenų, kad ieškovė vaiko išlaikymui skirtas lėšas naudotų netinkamai ar ne vaiko interesais, nenustatyta, todėl vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali skirti nepilnamečiams vaikams išlaidų sumą, kuri viršija jų poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas visiškai. Byloje už išlaikymo priteisimą mokėtinas 94 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šį reikalavimą atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo tenkintas visiškai iš atsakovo priteisina 94 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė teikdama teismui ieškinį už ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio, 2022 m. birželio 14 d. nutartimi buvo atleista nuo likusios 114 Eur dalies sumokėjimo. Taip pat ieškovei pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 60 Eur išlaidų už privalomą mediaciją. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo 114 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo.

Teismas šioje byloje patyrė 13,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 13,44 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove V. M.

Priteisti iš atsakovo R. Š. (R. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. gegužės 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės M. Š. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos motiną V. M.

Priteisti ieškovei V. M. iš atsakovo R. Š. (R. Š.) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. Š. (R. Š.) 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Priteisti iš atsakovo R. Š. (R. Š.) 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) valstybei už procesinių dokumentų siuntimą. Informuoti atsakovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.