- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2-492-241/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00053-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė (pirm.), Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Atsakovas
- "Vakarų dagvis"
- Kreditorius
- "Citadele" bankas, "Ginestra", "Savingė", ''Turto bankas''
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ bankroto byloje išspręstas kreditoriaus pakeitimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovei UAB „Vakarų dagvis“ iškelta bankroto byla, bankroto (nemokumo) administratore paskirta VšĮ Nacionalinis teisės centras.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis teismo nutartimis patikslinti.
3. 2021 m. vasario 5 d. pareiškėja D. R. pateikė teismui prašymą įtraukti ją į UAB „Vakarų dagvis“ kreditorių sąrašą vietoje kreditoriaus J. M. (J. M.). Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. vasario 5 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi J. M. perleido jai 23 514,86 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Vakarų dagvis“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi prašymą patenkino ir trečios eilės kreditorių J. M. pakeitė naująja kreditore D. R. su 23 514,86 Eur reikalavimu.
5. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi buvo patvirtintas trečios eilės kreditoriaus V. Š. 23 514,86 Eur finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi kreditorius V. Š. pakeistas kreditoriumi J. M. su 23 514,86 Eur finansiniu reikalavimu, nes V. Š. perleido savo reikalavimą J. M. 2021 m. vasario 5 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis, kuria kreditorius J. M. perleido reikalavimą į bendrą 23 514,86 Eur skolą naujajai kreditorei D. R.
6. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog reikalavimo perleidimo sutartis būtų negaliojanti, nepateikta, nemokumo administratorė kreditoriaus pakeitimui neprieštarauja. BUAB „Vakarų dagvis“ apie reikalavimo perleidimą pranešta, ginčo dėl reikalavimo perleidimo sutarties nėra.
7. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad kreditorius J. M. keistinas nauja kreditore D. R., finansinio reikalavimo eilė ir dydis nesikeičia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą dėl V. Š. reikalavimo perleidimo išspręsti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi V. Š. iškėlė bankroto bylą (civilinės bylos Nr. e2FB-11478-1030/2019). V. Š. ir D. R. yra kartu gyvenantys sutuoktiniai (sugyventiniai), nes prašymuose abu nurodė tą pačią gyvenamąją vietą. Taigi V. Š. perrašė reikalavimą savo sutuoktinei (sugyventinei) ir tokiu būdu pasislėpė nuo savo kreditorių. Tokiems kreditoriams sužinojus apie teisių perleidimus, pastarieji gali pareikšti turtinius reikalavimus atsakovei UAB „Vakarų dagvis“, teigdami, kad UAB „Vakarų dagvis“ skolą turėjo sumokėti V. Š., o ne D. R. ar J. M.
Šalies argumentai
9. Pareiškėja D. R. prašo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, L. S. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
9.1. Kreditoriaus pasikeitimas BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto byloje neturi jokios įtakos nei bendrai šios bendrovės bankroto procedūrai, nei kokioms nors kitoms kreditorių teisėms ar pareigoms. Nagrinėjamu atveju nesikeičia nei perleidžiamo reikalavimo suma, nei atsakovės kreditorių eilė. Atskirojo skundo argumentai yra grindžiami tik prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
9.2. 2021 m. vasario 5 d. reikalavimo perleidimo sutartis atitinka visus tokiam sandoriui įstatymo keliamus reikalavimus, todėl teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą.
10. BUAB „Vakarų dagvis“ nemokumo administratorė prašo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
10.1. Paaiškėjus atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms, galima daryti prielaidą, jog reikalavimo perleidimo sutartys yra neteisėtos ir turėtų būti pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, o teismo nutartys – panaikintos. Kaip matyti iš reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, reikalavimas buvo perkeltas sutuoktinei per tarpininką J. M., kuris iš to negavo jokios naudos. J. M. nupirkęs reikalavimą už 2 800 Eur, už tą pačią sumą perleido pareiškėjai D. R. Taigi pareiškėja D. R. faktiškai nupirko reikalavimą iš savo sutuoktinio. Reikalavimo lėšos laikytinos šeimos turtu, todėl manytina, kad reikalavimas neparduotas, o neatlygintinai perkeltas sutuoktinei, siekiant išvengti prievolių vykdymo fizinio asmens bankroto byloje.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
12. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis garantuoja teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Ši teisė apima ir teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra suprantama kaip kiekvieno asmens teisė, kad jo reikalavimai, susiję su jo civilinėmis teisėmis ir pareigomis, būtų išnagrinėti teismo. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši konstitucinė teisė detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-2011; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019).
14. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020).
15. Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.9 punktas). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas L. S. nagrinėjamu atveju neįrodė, jog jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Apeliantas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad pareiškėjos D. R. ir J. M. 2021 m. vasario 5 d. ir (ar) V. Š. ir J. M. 2017 m. liepos 25 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartys ir jų pagrindų priimtos Klaipėdos apygardos teismo nutartys, kuriomis pakeisti BUAB „Vakarų dagvis“ kreditoriai, turėtų kokią nors įtaką jo teisėms ar pareigoms. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2017 m. liepos 25 d. ir 2021 m. vasario 5 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartimis V. Š. fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo atveju galėjo paslėpti savo turtą, sudaro prielaidą spręsti apie galimą V. Š. kreditorių, o ne apelianto L. S. teisių ir interesų pažeidimą. Apeliantas į šią bylą nepateikė duomenų, kad jis yra V. Š. kreditorius ar asmuo, kuriam suteikta teisė jiems atstovauti.
17. Tas pats pasakytina ir apie atsakovę BUAB „Vakarų dagvis“ (jos nemokumo administratorę). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Šiuo atveju nei apeliantas, nei atsakovės nemokumo administratorė nenurodė, kaip reikalavimo perleidimai pažeidžia atsakovės BUAB „Vakarų dagvis“ teises ar kitaip apsunkina jos prievoles. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės nemokumo administratorė, pritardama atskirajam skundui, nurodo tas pačias aplinkybes, kurios galėtų lemti V. Š. kreditorių teisių ir interesų pažeidimą. Tačiau atsakovės nemokumo administratorė taip pat neturi teisės ginti tokių asmenų teisių civilinio proceso tvarka. Ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistas teises bei interesus įstatymas suteikia teisę (nustato pareigą) konkretiems subjektams – prokurorui, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems asmenims (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis), prie kurių BUAB „Vakarų dagvis“ nemokumo administratorė VšĮ Nacionalinis teisės centras nepriskiriama.
18. Kadangi apeliantas ir atsakovės BUAB „Vakarų dagvis“ nemokumo administratorė nepateikė konkrečių argumentų, susijusių su jų teisinio intereso ginčyti 2017 m. liepos 25 d. ir 2021 m. vasario 5 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartis ir jų pagrindu priimtas teismo nutartis, egzistavimu, o tik nurodo argumentus, kurie galėtų pagrįsti kitų byloje nedalyvaujančių asmenų teisių pažeidimą, teisėjų kolegija tokio pobūdžio argumentų turinio atskirai nevertina. Kaip minėta šios nutarties 15 punkte, aplinkybė, kad asmuo neįrodo, jog jis turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį ar skundą (CPK 5 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Esant išdėstytiems argumentams, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atskirąjį skundą atmetus, žyminis mokestis, sumokėtas už skundą, apeliantui negrąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Byloje nėra duomenų apie kitas byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas negali būti sprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.