- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2-714-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00053-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų dagvis“ bankroto administratorės viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ bankroto administratorės viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Vakarų dagvis“ bankroto administratorė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Nacionalinis teisės centras pateikė teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, kuriame prašo panaikinti 2018 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtintas 2 000 Eur plius PVM administratorės atlyginimas nuo nutarties įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo ir 3 000 Eur plius PVM administravimo išlaidų, įskaitant teisines paslaugas, sąmata. Nurodo, kad kreditoriams pateikė nutarimo projektą patvirtinti bankroto administravimo išlaidų 41 422,80 Eur sąmatą, tačiau projektas ir kiti kreditorių teikti pasiūlymai nebuvo priimti. Teigia, kad detaliai, išsamiai ir motyvuotai kreditoriams pagrindė administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgė į bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, tačiau kreditoriai, nenurodydami argumentų, prašomos sąmatos nepatvirtino. Nurodo, jog bankrutavusi įmonė yra vidutinė, todėl vadovaujantis rekomendaciniais dydžiais administravimo išlaidos sudaro 22 000 Eur, o minimalus atlyginimas administratoriui 6 800 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjos bankroto administratorės VšĮ Nacionalinio teisės centro skundo dėl 2018 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administruojant bankroto procesą atlikti įprasti ir būtini bankroto procese atliekami veiksmai, t. y. susipažinta su bylos medžiaga, atlikta įmonės dokumentų analizė, nustatyti kreditoriai, išsiųsti pranešimai kompetentingoms institucijoms, registrams, bendrauta su įmonės savininku, buvusiais vadovais, parengtos reikalingos paraiškos, prašymai teismui, sušauktas kreditorių susirinkimas, jokių išskirtinių darbų bankroto administratorė neatliko.
4. Teismas pažymėjo, jog iškėlus bankroto bylą įmonė lėšų, turto, darbuotojų neturėjo, veiklos nevykdė. Ginčijamu 2018 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas 2 000 Eur plius PVM administratorės atlyginimas nuo nutarties įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo, teismo vertinimu, yra pagrįstas, atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus, nustatytas įvertinus bankroto administratorės atliktų darbų apimtį, o vien aplinkybė, kad bankrutavusi įmonė gavo lėšų, nelemia administratorės teisės į jos prašomą 22 000 Eur atlyginimą.
5. Teismas vertino, kad atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse nėra numatyta priemoka už sutaupytas lėšas, kuri, pareiškėjos teigimu, sudarytų 5053,48 Eur, be to, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad dėl bankroto administratorės veiksmų sutaupytos jos nurodytos sumos.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog patvirtintas 2 000 Eur plius PVM administratorės atlyginimas nuo nutarties įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo ir 3 000 Eur plius PVM administravimo išlaidų, įskaitant teisines paslaugas, sąmata yra pakankami, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto administratorė VšĮ Nacionalinis teisės centras atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2018 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
7.1. Bylą nagrinėjanti teisėja neteisėtai priėmė trečiojo asmens atsiliepimą, todėl skundas negalėjo būti išnagrinėtas objektyviai ir nešališkai.
7.2. Pirmosios instancijos teismas vengė užtikrinti vieną pagrindinių bylos nagrinėjimo principų - teisės būti išklausytam, ir proceso dalyviams nesuteikė galimybės pasisakyti.
7.3. Teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, nusprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų pasikeitimo, padarė tokias išvadas, kurios turės įtakos tokių asmenų teisinei padėčiai, t. y. nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingu aspektu pasisakyta dėl advokato E. K. materialiųjų teisių ir pareigų.
7.4. Bankroto administratorės argumentai, įrodymai turėjo būti aptarti, pasisakyta, kodėl jie atmetami, tačiau dėl didžiosios dalies esminių skundo argumentų, patvirtintų rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas neanalizavo.
7.5. Teismas iš esmės pažeidė civilinio proceso įstatymą, nes nutartis priimta neišnagrinėjus bylos iš esmės, neįvykus nagrinėjimui ir iš karto priėmus sprendimą.
7.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais.
7.7. Bankroto administratorei nustatytas 2 000 Eur atlyginimas neatitinka nustatytų minimalių dydžių, yra nepagrįstas ir neatitinkantis teisingumo bei protingumo reikalavimų, todėl turėjo būti nustatytas minimalus 6 800 Eur dydžio atlyginimas.
8. Trečiasis asmuo D. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškėja nenurodė ir neįrodinėja aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą abejoti objektyviuoju nešališkumo aspektu.
8.2. Pareiškėja nenurodo, kurios teismo išvados, kurie konstatuoti faktai, kurioms konkrečioms E. K. teisėms ir pareigoms daro įtaką, todėl atskirojo skundo motyvai yra deklaratyvūs ir akivaizdžiai nepagrįsti.
8.3. Nenurodyti konkretūs skundo motyvai, neįvardinti konkretūs pateikti įrodymai, dėl kurių teismas nepasisakė, juos ignoravo.
8.4. Bankroto administratorė be teisėto pagrindo perleido E. K. 16 526,27 Eur bendrovės lėšų, todėl dėl tokių neteisėtų bankroto administratorės veiksmų trečiasis asmuo kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
8.5. Kreditorių susirinkimas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą patvirtinti bankroto administratorei 2 000 Eur plius PVM atlyginimą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo bei administravimo išlaidas, įskaitant teisines išlaidas, 3 000 Eur plius PVM.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantė 2019 m. liepos 10 d. teismui pateikė 2019 m. gegužės 27 d. BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių susirinkimo protokolą su priedais, 2019 m. birželio 10 d. skundą dėl BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo su priedais bei 2019 m. birželio 27 d. prašymą dėl atsakovo įtraukimo į civilinę bylą Nr. e2-349-769/2019.
11. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam apeliantės atskirajam skundui, o yra susiję su naujo inicijuoto proceso dėl BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo objektu bei tame procese įrodinėjamomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto administratorės VšĮ Nacionalinis teisės centro skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų – teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje.
15. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis tvarkos nustatymas ir toliau paliktas kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnis kompleksiškai pakeitė ankstesnį bankroto administravimo išlaidų reglamentavimą.
16. Teisme ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui expressis verbis suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu.
17. Teismas, išnagrinėjęs ginčą ir tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Taigi, teismo diskrecija nustatant administravimo išlaidų dydį yra ribota. Būtent dėl šios priežasties ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama administravimo išlaidų sąmata, yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018).
18. Nagrinėjamu atveju BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto byla iškelta 2017 m. kovo 6 d., administravimo išlaidų sąmata (iki pirmojo kreditorių susirinkimo) patvirtinta 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi, 2018 m. liepos 17 d. vykusiame kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui. Taigi, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo jau galiojant naujai ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pagrįstumo, turi būti taikoma nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl bankroto administratorius ar kiti suinteresuoti asmenys neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018). Ši ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų tarpusavio konkurencijos atveju, nes CPK įtvirtinta specialiųjų ĮBĮ nuostatų taikymo pirmenybė (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys).
20. Taigi, remiantis nurodyta ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostata, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bankroto administratorės skundą – jo netenkinus, teismo nutartis tapo galutinė ir neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apskųstos nutarties rezoliucinėje dalyje teismo padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, jog priimta nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą, nepaneigia imperatyvios ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog tokia teismo nutartis, kuria patvirtinama administravimo išlaidų sąmata, yra galutinė ir neskundžiama.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Vyriausybės nutarimu nustatytus rekomendacinius bankroto administravimo išlaidų ir administratorės atlyginimo dydžius (dėl įmonės dydžio nustatymo), teisės aktuose nesant expressis verbis įtvirtintos išimties iš taisyklės, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis neskundžiama, nesudaro atskiro ginčo nutarties apskundimo pagrindo.
22. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis); šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
23. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarties, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas šioje byloje nutraukiamas (CPK 338 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo sustabdymo
24. Apeliantė 2019 m. liepos 10 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti pareiškėjos atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties, nes bankroto byla Nr. eB2-213-513/2019 perduota teisminei mediacijai.
25. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Proceso įstatyme pagal bylos sustabdymo pagrindus išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009 ir kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo stabdyti atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties nagrinėjimo. Konstatuotina, kad ginčo bankroto byloje Nr. eB2-213-513/2019 perdavimas spręsti teisminės mediacijos būdu neturi reikšmės pareiškėjos atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, todėl prašymas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. e2-714-781/2019 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų dagvis“ bankroto administratorės viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ bankroto administratorės viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.