- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-891-618/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00156-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- G. Š., (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- D. Š.
- Trečiasis asmuo
- T. Š., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovių G. Š. ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. Š. ir (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. Š. dėl piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys T. Š., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo ieškovės G. Š. naudai 7 121,90 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą; priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) naudai 2 905 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą; priteisti iš atsakovo ieškovės G. Š. ir ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovės G. Š. ir ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu pradėjo bendrauti nuo 2020 metų lapkričio mėnesio. Atsakovas gyveno Klaipėdoje, o ieškovė Vilniuje, susitikimai vykdavo Klaipėdoje. Susitikimų metu ieškovė mokėjo už viešbučius, nuomotus butus. Atsakovas teigė, kad gyvena pas mamą Klaipėdoje, tad pas jį, kol statosi namą, susitikti galimybės nebuvo. Tačiau baigęs namo statybas atsakovas žadėjo, kad jų susitikimai vyks įrenginėjamame name. Vėliau atsakovas pradėjo išsisukinėti, nurodydamas, kad tik visiškai įsirengus namą bus galima susitikinėti jo name. Pasitikėdama atsakovo jausmais, ieškovė tikėjosi pradėti gyventi kartu, kurti bendrą šeimą, susilaukti vaikų.
1.2. Pažymėjo, kad manydama, kad ir atsakovo jausmai yra nuoširdūs, iš asmeninių santaupų ieškovė pradėjo sistemingai prisidėti prie jo namo įrengimo, tvoros statybos ir buities: 1) suprojektavo virtuvę, surado baldininkus, atliko projekto derinimo veiksmus; 2) surado įmonę, kuri gali įrengti vandens filtrus, ir įrengė juos name; 3) ieškovė susisiekė su tvoros meistrais, jie sumontavo tvoros pamatus, subetonavo tvoros stulpus, įrengė automatinius vartus, pastatė tvorą, padarė tvoros apdailą (sudėjo užpildą ir medines lenteles); 4) ieškovė nupirko kaitlentę.
1.3. Nurodė, kad su atsakovu kartu tarėsi dėl vandens filtrų įrengimo, įrenginio savybių, derino einamuosius įrengimo klausimus. Ieškovė ieškojo įmonės, galinčios pristatyti ir sumontuoti maksimaliai kokybiškus filtrus, kadangi atsakovas teigė, jog jo oda yra jautri, o į namą tiekiamame vandenyje yra daug geležies, todėl parinko abiem priimtinus filtrus. Ieškovė suderino filtrų užsakymą, pristatymą, montavimą. Galiausiai ieškovė sumokėjo už filtrus ir jų įrengimo darbus. Atsakovas vandens filtrų įrengimui pritarė, domėjosi jų techninėmis charakteristikomis, asmeniškai susitarė dėl vandens filtrų montuotojų atvykimo. Atsakovas sudarė sąlygas atlikti vandens testus. Apie planuojamus bei vykstančius darbus informuodavo ieškovę. Sąskaitą už atliktus darbus pateikė ieškovei ir ieškovės brolio T. Š. įmonei (duomenys neskelbtini). T. Š. apmokėjo išrašytą sąskaitą už atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name įrengtus vandens filtrus, taip pat ir vandens kokybės patikrinimą. Šis mokėjimo būdas per brolio įmonę buvo pasirinktas dėl didesnės nuolaidos perkamoms medžiagoms.
1.4. Nurodė, kad tolesnio bendravimo ir bendro gyvenimo planavimo metu paaiškėjo, jog atsakovas pageidauja namą apjuosti tvora ir įsirengti automatinius vartus. Ieškovė nuoširdžiai tikėdama jų bendra ateitimi, siekdama greičiau pradėti bendrą gyvenimą, surado tvoros meistrus, jie sumontavo tvoros pamatus, subetonavo tvoros stulpus, įrengė automatinius tvoros vartus be užpildo (tik rėmus). Atsakovas duodamas suprasti, kad planuoja bendrą ateitį, tokiai įvykių eigai nesipriešino, pirmame tvoros įrengimo etape dalyvavo asmeniškai, reiškė pageidavimus, informavo apie kainas, statybos darbų eigą, priėmė darbus, derino aktualias įrengimo detales. Vėliau bendrai sutarė įgyvendinti antrą tvoros statybos etapą, jo metu buvo įrengtas tvoros užpildas, medinės lentelės, skardų montavimas, tvoros apdaila, dažymas. Šio proceso metu ieškovė surado kitą įmonę, kuri už prieinamą kainą užbaigė likusius tvoros apdailos darbus. Šiame etape dalyvavo ieškovė, ji pati kuravo ir galiausiai per kelis kartus sumokėjo pinigus už tvoros apdailos darbus rangovui.
1.5. Pažymėjo, kad ieškovė norėdama anksčiau pradėti bendrą gyvenimą papildomai per savo įmonę (duomenys neskelbtini) nupirko atsakovui kaitlentę. Gavus kaitlentę ir kartu su atsakovu ją apžiūrėjus buvo nustatyta, kad ji brokuota, todėl papildomai kreipėsi į pardavėją dėl kaitlentės pakeitimo. Nuvyko į Klaipėdą atsiimti naujos kaitlentės. Vėliau kaitlentė buvo sumontuota statomo namo virtuvėje. Už kaitlentę tiesiogiai elektroniniu pavedimu sumokėjo ieškovė.
1.6. Iš viso į atsakovo turtą (namą) iš ieškovės asmeninių lėšų ir ieškovės vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) buvo investuota ir tretiesiems asmenims sumokėta 10 026,90 Eur suma, kuri susideda iš vandens filtrų įrengimo – 1 666,90 Eur; tvoros pamatų, tvoros stulpų betonavimo ir automatinių vartų įrengimo – 4 150 Eur; tvoros apdailos lentelėmis ir užpildo įrengimo – 4 013 Eur; kaitlentės įsigijimo – 197 Eur. Ieškovė, norėdama gauti didesnes nuolaidas: 1) vandens filtro įrengimo užsakymą ieškovė pateikė per brolio T. Š. įmonę (duomenys neskelbtini), jis sumokėjo už filtrus ir jų įrengimą, o ieškovė tą pačią dieną jam kompensavo išlaidas; 2) tvoros pamato, stulpų ir automatinių vartų įrengimo užsakymas taip pat buvo pateiktas per brolio įmonę (duomenys neskelbtini). Brolis sumokėjo už šias paslaugas, o ieškovės vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) ir ieškovė broliui už tai kompensavo; 3) už visus tvoros apdailos ir užpildymo įrengimo darbus grynaisiais pinigais rangovui tiesiogiai sumokėjo pati ieškovė; 4) kaitlentės užsakymas buvo pateiktas per ieškovės vadovaujamą įmonę (duomenys neskelbtini), už kaitlentę taip pat sumokėjo ieškovė iš asmeninių lėšų.
1.7. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 3 d. ieškovė netikėtai buvo informuota apie santykių nutraukimą. Buvo labai nustebusi ir šokiruota, nes negalėjo suprasti tokio staigaus atsakovo poelgio ir bendrų gyvenimo planų pasikeitimo priežasčių. Ieškovė mano, kad tai buvo tik manipuliacija ieškovės jausmais, siekiant gauti asmeninės naudos. 2022 m. sausio 14 d. ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl investuotų lėšų grąžinimo. Atsakydamas į pretenziją atsakovas kompensuoti išlaidų nesutiko.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
2.1. Nurodė, kad atsakovas siekė išspręsti šį kilusį ginčą abipusių nuolaidų būdu, tačiau ieškovių primestos taikos sutarties sąlygos atsakovui buvo nepriimtinos. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovas niekada nesiekė savo socialinių, emocinių, juo labiau ekonominių ir šeiminių interesų sieti su ieškove. Tokia atsakovo pozicija ieškovei G. Š. buvo ne kartą išsakyta ir akcentuota tiek vykusio gyvo bendravimo, tiek ir susirašinėjimo elektroninių ryšių priemonėmis metu. Ieškovė tokiai pozicijai pritarė.
2.2. Pažymėjo, kad ieškovę ir atsakovą siejo santykiai, kurie buvo susiję išimtinai tik su abipusių fiziologinių poreikių tenkinimu, kai ieškovė komandiruotės tikslais atvykdavo į Klaipėdą. Jokių (ne)tiesioginių užuominų ar aiškių tikslų apie ieškovės išgalvotą bendrą šeimos kūrimą ir apskritai gyvenimą kartu su atsakovu nebuvo. Ieškovė atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name yra apsilankiusi vos vieną kartą. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas niekada kartu atsakovui priklausančiame name negyveno, jokio bendro ūkio nevedė, jokių bendrų sprendimų nepriėminėjo. Visi ieškovės ir atsakovo susitikimai, ieškovei atvykus į Klaipėdą, vykdavo uostamiesčio ir (arba) kurortų apgyvendinimo įstaigose (viešbučiuose). Atsakovas niekada ieškovės neprašė remti jo materialiai ar juo labiau pirkti ginčo daiktų.
Šalies argumentai
3. Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) direktorius trečiasis asmuo byloje T. Š. pateikė atsiliepimus į ieškinį, jais prašė ieškinį tenkinti.
3.1. Nurodė, kad ieškovė G. Š. yra trečiojo asmens T. Š. sesuo. Ieškovė su atsakovu pradėjo bendrauti 2020 metais. Planavo su atsakovu kartu gyventi, kurti šeimą. Investavo pinigines lėšas į atsakovo namo įrengimą, tvoros statybas ir buitį: įrengė vandens filtrus, pastatė tvorą ir vartus. Sąskaita už vandens filtrų ir dalies tvoros įrengimą buvo pateikta (duomenys neskelbtini) ir apmokėta.
3.2. Pažymėjo, kad ieškovė norėdama su atsakovu gauti didesnes nuolaidas vandens filtro įrengimo užsakymą pateikė per (duomenys neskelbtini), o T. Š. sumokėjo už filtrus ir jų įrengimą. Taip pat tą pačią dieną buvo kompensuotos turėtos išlaidos. Tvoros pamato, stulpų, automatinių vartų įrengimo užsakymas taip pat buvo pateiktas per (duomenys neskelbtini). Buvo sumokėta už šias paslaugas, o įmonė (duomenys neskelbtini) ir G. Š. kompensavo turėtas išlaidas.
3.3. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) ir T. Š. niekada nedovanojo atsakovo D. Š. asmeninėn nuosavybėn tvoros su vartais ir vandens filtrų. Ūkio daiktų pirkimas bei įrengimas buvo ieškovės bendrai derinamas su atsakovu. Savo asmenines ir įmonės lėšas ieškovė G. Š. panaudojo bendroms buities sąlygoms kurti siekdama greičiau pradėti bendrą gyvenimą būste ir norėdama sukurti bendrą šeimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai argumentai ir motyvai:
1.1. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovas nebuvo susižadėję, šalys negyveno kartu, neturėjo bendrų vaikų, nepažinojo vienas kito artimųjų giminaičių, ieškovė ir atsakovas pažįstami buvo tik apie vienerius metus, šalys daugiausia bendravo virtualioje aplinkoje, susitikinėdavo Klaipėdos viešbučiuose 2–3 kartus per mėnesį, bendravo intymiai, susitikimai viešbučiuose trukdavo 1–2 valandas, kartu viešose vietose (kavinėse ir kt.) nesilankydavo. Ieškovė atsakovo statomame name buvo tik vieną kartą. Nevedė bendro ūkio. Ieškovės pateikti rašytiniai susirašinėjimai patvirtina, jog šalys nesiekė kurti bendro ūkio, ieškovė nepripažino savęs kaip kuriamo turto bendraturtės. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo turėti santykiai neatitinka jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties požymių.
1.2. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė dovanojimo teisiniai santykiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad tarp šalių susiklostė dovanojimo santykiai. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina dovanojimo teisinių santykių atsiradimo, o įrodo, jog tarp šalių buvo susiformavę jungtinės (veiklos) partnerystės teisiniai santykiai, kuriems pasibaigus atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovių sąskaita. Ieškovės niekada žodžiu ar raštu nėra nurodžiusios atsakovui, kad dovanoja jam kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Atsakovas neteikė priešieškinio byloje ir neprašė teismo pripažinti, jog tarp ieškovių ir atsakovo susiklostė dovanojimo teisiniai santykiai. Neįrodinėjo dovanojimo sandorio atsiradimo būtinųjų elementų. Šalys niekada nebuvo suderinusios tarpusavio valios dėl dovanojimo santykių atsiradimo, nebuvo laikomasi dovanojimo formai keliamų rašytinių ir notarinių reikalavimų.
1.2. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl ieškovės (duomenys neskelbtini) be motyvų (sutrumpintų motyvų), todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, o tai yra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškinio pagal bendraieškės (duomenys neskelbtini) reikalavimus neišnagrinėjo, dėl jų nepasisakė, motyvų nenurodė.
1.3. Teisinio ieškinio pagrindo netinkamas identifikavimas, tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių netinkamas vertinimas lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė jungtinės veiklos (partnerystės) ar nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo normų. Gindamas nesąžiningos šalies interesus ir ex officio pripažindamas tarp šalių atsiradusius dovanojimo santykius, taikė ne tas teisės normas, kurias privalėjo taikyti.
1.4. Teisinis netinkamas kvalifikavimas ir atsakovo priešieškinio nepateikimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad priimtas skundžiamas sprendimas buvo siurprizinis. Teismas turėjo ne tik surinkti bylai papildomus įrodymus (dovanojimo santykiams pagrįsti), kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bet ir sudaryti šalims sąlygas pasisakyti dėl naujai byloje nustatytų aplinkybių ar dėl šių sandorių atsiradimo pagrindų. Paneigta ir apribota ieškovių teisė gintis nuo joms nepareikštų reikalavimų (CPK 42 straipsnis).
1.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jungtinės veiklos (partnerystės) normų turinį, neįvertino nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo normų turinio santykio su ginčo situacija. Ieškovės G. Š. ir atsakovo santykiai buvo artimi šeiminiams, bendrai tvarkė ūkį. (duomenys neskelbtini) ir savo gaunamomis lėšomis prisidėjo prie atsakovo nuosavybės sukūrimo turėdama bendros šeimos kūrimo tikslą. Metus laiko trunkančių fiziškai, emociškai ir ekonomiškai artimų santykių pakanka konstatuoti bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo ir jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindus.
1.6. Nesant pagrindo konstatuoti jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindų, pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti ir nepagrįsto praturtėjimo instituto normų taikymą, šio taikymo pagrindai šioje byloje susiformavo ir sudarė teisines prielaidas priteisti ieškovių prašomas sumas. Ieškovės neturėjo prievolės sumokėti už atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, todėl atsakovas ginčo sumą įgijo be teisinio pagrindo. Turtas, perduotas dėl suklydimo, turi būti grąžintas jo perleidėjui, priteisiant piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nagrinėjamu atveju ieškovės į bylą pateikti ir teismo ištirti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina buvus aiškią ieškovės valią (motyvą) atsakovui ginčo turtą padovanoti neatlygintinai, siekiant kilnaus tikslo – padėti, mainais už tai nieko nereikalaujant. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina byloje esantis tarp atsakovo ir ieškovės socialine programėle vykęs susirašinėjimas, kuriame ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškia: „Aš ne kaip visos bobos nereikalausiu nieko, nes tai darau iš geros širdies.“ Būtent šie ieškovės išsakyti žodžiai leido atsakovui suprasti, jog ginčo turtas atsakovui yra perduodamas neatlygintinai. Priešingu atveju atsakovas šių dovanų būtų nepriėmęs, kadangi su ieškove niekada neplanavo jokių ateities santykių, juo labiau šeimos kūrimo. Savanoriškas turto perdavimas kvalifikuotinas kaip dovanojimas ir turtas iš jį gavusio atsakovo negali būti išreikalautas.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju sprendimas yra be motyvų. Absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas negali būti konstatuotas. Teismas tyrė ir vertino abiejų ginčo šalių poziciją, rėmėsi materialiosios ir proceso teisės nuostatomis, jų pagrindu nusprendė dėl ginčo esmės, atsakė į esminius ieškinio argumentus ir savo išvadas motyvavo.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovių teiginiai, kad byloje buvo priimtas siurprizinis sprendimas, stokoja pagrįstumo. Aplinkybė, jog teismas turėjo ex officio surinkti bylai papildomus įrodymus, pati savaime neteikia pagrindo daryti išvadą, jog dėl to buvo pažeistos ieškovių teisės.
2.4. Nurodo, kad ieškovių teiginiai dėl atsakovo nesąžiningumo yra deklaratyvūs, neparemti jokiais konkrečiais byloje esančiais įrodymais. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas ieškovių atžvilgiu buvo nesąžiningas ir tai turėjo įtakos ieškovių veiksmams perleisti ginčo turtą atsakovui. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas ieškovei G. Š. niekada nebuvo pažadėjęs su ja sudaryti santuokos ir ieškovei apie tai buvo žinoma.
2.5. Nėra pagrindo teigti, kad byloje ginčytinas turtas gali būti pripažintas sukurtu jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu. Tiek ieškovė G. Š., tiek atsakovas pripažino, jog jie buvo draugai. Atsakovas ir į teismo posėdį iškviesta liudytoja patvirtino, jog ieškovės G. Š. ir atsakovo santykiai nebuvo pasiekę sugyventinių santykių lygio. To nepatvirtino ir pati ieškovė. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas niekada kartu atsakovui priklausančiame name negyveno, jokio bendro ūkio nevedė, jokių bendrų sprendimų nepriiminėjo. Visi ieškovės G. Š. ir atsakovo susitikimai, ieškovei atvykus į Klaipėdą, vykdavo uostamiesčio ir (arba) kurortų apgyvendinimo įstaigose.
Atsiliepimas
7. Daugiau atsiliepimų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo
10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tarp bylos šalių faktiškai susiklostė dovanojimo teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo kvalifikuoti tarp ieškovės ir atsakovo buvusius artimus draugystės santykius kaip jungtinės veiklos (partnerystės) ar juo labiau kaip artimus šeiminiams. Teismas nenustatė, jog šalys bendrai siekė įgyti bendrosios nuosavybės teise turtą bendro gyvenimo tikslais (bendram gyvenimui, ūkiui, vaikų auginimui). Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad teismo nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, jog jie buvo draugai, jautė vienas kitam simpatiją, tačiau jų santykiai nebuvo pasiekę sugyventinių santykio lygio, jie nevedė bendro ūkio. Todėl teismas nusprendė, kad pripažinti, kad ieškovės G. Š. ir atsakovo turėti santykiai atitinka jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties požymius, nėra pagrindo.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys neginčijo faktinių aplinkybių, jog ieškovė G. Š. ir atsakovas nebuvo susižadėję, šalys negyveno kartu, neturėjo bendrų vaikų, nepažinojo vienas kito artimųjų giminaičių, pažįstami buvo tik apie vienerius metus, daugiausia bendravo virtualioje aplinkoje, susitikinėdavo viešbučiuose du ar tris kartus per mėnesį, bendravo intymiai, susitikimai trukdavo 1–2 valandas, kartu viešose vietose (kavinėse ir kitur) nesilankydavo. Atsakovas nebuvo pažadėjęs ieškovei sudaryti santuokos. Ieškovė atsakovo statomame name buvo tik vieną kartą. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sistemingai prisidėjo prie atsakovo namo tvoros statybos ir buities gerinimo. Iš viso į atsakovo namą iš savo asmeninių ir vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) lėšų ieškovė investavo 10 026,90 Eur.
12. Byloje nėra ginčo dėl ieškovių investicijų į atsakovo turtą dydžio ir pobūdžio. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė remtis jungtinės veikos (partnerystės) nuostatomis, teismui manant, kad įmokėtos lėšos negali būti grąžinamos šių normų pagrindu, papildomai prašė vadovautis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normomis, priteisiant ieškovių naudai lėšas, kurios buvo investuotos į atsakovo turtą. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nėra pagrindo tarp jo ir ieškovės G. Š. buvusius draugystės santykius kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos (partnerystės) ar juo labiau kaip artimus šeiminius. Atsakovo turto gavimas iš ieškovės turi būti vertinamas kaip dovanojimas neatlygintinai, siekiant kilnaus tikslo padėti mainais už tai nieko nereikalaujant. Turtas perduotas neatlygintinai, priešingu atveju atsakovas šių dovanų būtų nepriėmęs, kadangi su ieškove neplanavo jokių ateities santykių ir juo labiau šeimos kūrimo.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip dovanojimo.
14. Dovanojimo sutarties samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi, dovanojimas kaip sandoris yra dvišalis, jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis), t. y. dovanotojas išreiškia savo valią turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) padovanoti (neatlygintinai perduoti), o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701/2017).
15. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti.
16. Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo neatlygintinai apdovanotajam, šiam išreiškiant savo valią dovaną priimti, momento (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) ir nuo šio momento apdovanotasis pagal bendrą taisyklę įgyja nuosavybės teisę į dovaną (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Apdovanotojo valios priimti dovaną išreiškimu gali būti laikomas jo pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas dovanos priėmimas. Ji gali būti išreiškiama tiek ofertos sudaryti sutartį svarstymo stadijoje, tiek ir vėliau, gali būti išreiškiama veikimu priimant dovaną. CK 6.469 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos.
17. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
18. Nagrinėjamu atveju rašytinė dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovo teigimu, šalis siejo žodinė dovanojimo sutartis. Šios bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos bylai teisingai išspręsti, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė dovanojimo santykiai, priešingai, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovė niekada nesiekė atsakovui padovanoti turto. Ieškovė, tretieji asmenys ir liudytoja nepatvirtino siekio padovanoti atsakovui kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina, kad ieškovė dovanojo atsakovui vandens filtrus, kaitlentę ar tvorą su automatiniais vartais. Nesant sudarytos ir notariškai patvirtintos dovanojimo sutarties, nesant byloje jokio įrodymo, kuris neginčijamai leistų teigti, kad ieškovė išreiškė savo valią dovanoti išvardytus daiktus, šioje byloje nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, kad tarp šalių susiklostė dovanojimo santykiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas byloje nurodytų aplinkybių dėl dovanojimo nepagrindė jokiais įrodymais, o aplinkybes dėl dovanojimo grindė tik savo subjektyviu manymu, kurį grindė deklaratyviais argumentais.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat nėra teisinio pagrindo tarp šalių susiklosčiusius santykius vertinti ir kaip jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu susiklosčiusius. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys bendro ūkio netvarkė, bendrosios nuosavybės nei savo darbu, nei lėšomis nesukūrė. Mano, kad apie teisiškai reikšmingų aplinkybių, šioje byloje leidžiančių konstatuoti, jog buvo jungtinė veikla (partnerystės), buvimą teismas turėjo spręsti iš visumos aplinkybių – šalių tarpusavio santykių, artimos draugystės trukmės, pobūdžio, šalių prisidėjimo prie turto sukūrimo.
20. Pažymėtina, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnis). Jungtinės veikos (partnerystės) sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų, todėl toks šalių susitarimas neabejotinai atitiktų jungtinės veiklos teisinių santykių apibrėžimą.
21. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.
22. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Nuostata dėl sutarties negaliojimo sutarties formos reikalavimų nesilaikymo atveju yra imperatyvi.
23. Ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju rašytinė jungtinės veiklos sutartis pasirašyta nebuvo, nėra. Kadangi pagal CPK 6.969 straipsnio 4 dalį nuostata dėl sutarties negaliojimo sutarties formos reikalavimų nesilaikymo atveju yra imperatyvi, akivaizdu, kad bet kokie galimi žodiniai ieškovo ir atsakovo susitarimai dėl jungtinės veiklos, jeigu ir būtų nustatyta, jog jie egzistavo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-415/2015; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).
25. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstas ieškovių nurodytas aplinkybes dėl jungtinės veiklos (partnerystės) konstatavimo šioje byloje. Ieškovė ir atsakovas artimai ir intymiai bendravo tik apie metus laiko, byloje pateikti susirašinėjimai, buvimas kartu pasitaikančiomis progomis ir įvairiais laikotarpiais nepatvirtina buvus tokio artimo ryšio, jog būtų galima konstatuoti buvus jungtinės veiklos (partnerystės) santykius. Tokie santykiai negali būti laikomi artimais šeiminiams, negalima konstatuoti, kad šalys bendrai tvarkė ūkį, nepaisant to, kad ieškovė G. Š. ir turėjo tokį lūkestį. Pažymėtina, kad ieškovė gyveno Vilniuje, o atsakovas Klaipėdoje, juos skyrė gana didelis atstumas, ieškovės pagrindinė interesų vieta buvo Vilniuje, o į Klaipėdą ji atvykdavo tik retkarčiais pasimatyti su atsakovu. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės jungtinės veiklos sutarties, atsakovas iš viso nepripažįsta, kad toks susitarimas buvo ir jis buvo pradėtas vykdyti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.
26. Ieškinyje ieškovė buvo pareiškusi alternatyvų reikalavimą dėl ieškinio tenkinimo remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu. Reikšdamos ieškinį šiuo pagrindu, ieškovės nurodė, kad atsakovas naudojasi įsigytais daiktais neturėdamas tam teisinio pagrindo, todėl ieškovėms turėtų būti kompensuota patirtų išlaidų vertė.
27. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
28. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktą).
29. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra pažymėjęs kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).
30. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką.
31. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Taigi, bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad į atsakovo turtą ieškovės investavo 10 026,90 Eur, o kaip ir minėta, ginčo dėl to nėra. Tvoros pamatų, tvoros stulpų betonavimas, automatinių vartų įrengimas kainavo 4 150 Eur. Tvoros apdailos lentelėmis ir užpildo įrengimas kainavo 4 013 Eur. Vandens filtrų įrengimas kainavo 1 666,90 Eur. Nupirkta kaitlentė už 197 Eur. Atsakovas neginčijo, kad buvo įsigyta kaitlentė, įrengti vandens filtrai, pastatyta tvora su automatiniais vartais. Sumokėtų sumų dydžio taip pat neginčijo, pateikti duomenys apie mokėjimus pagrindžia, kad nėra nė vieno mokėjimo, kurį būtų atlikęs atsakovas. Ieškovė (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 25 d. iš UAB ,,Topo Grupė“ įsigijo kaitlentę už 197,00 Eur, kuri buvo įmontuota atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Tvoros apdailos darbus pagal 2021 m. rugsėjo 17 d. UAB „TermoWood LT“ sąskaitą faktūrą Nr. 016-2021 apmokėjo ieškovė G. Š.. 2021 m. liepos 5 d. pardavėjai UAB ,,LT Aqua“ pirkėja (duomenys neskelbtini) avansiniu mokėjimu sumokėjo 1 570 Eur už vandens filtrus. 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KIP070 patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) suteikė paslaugas ieškovei G. Š. už 5 855 Eur. 2021 m. liepos 5 d. ieškovė G. Š. mokėjimo pavedimu pervedė T. Š. 1 570 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „skolos grąžinimas“. 2021 m. liepos 14 d. ieškovė G. Š. mokėjimo pavedimu pervedė T. Š. 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „skolos grąžinimas“. 2021 m. liepos 21 d. ieškovė G. Š. mokėjimo pavedimu pervedė T. Š. 1 280 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „skolos grąžinimas“. 2021 m. liepos 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2021-14 apmokėjo T. Š., jam tą pačią dieną iš asmeninių ieškovės lėšų kompensuota 1 245 Eur. Įmonė (duomenys neskelbtini) dviem (2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. liepos 22 d.) mokėjimais pagal šią sąskaitą T. Š. kompensavo 2 905 Eur patirtų išlaidų už suteiktas (tvoros įrengimo) paslaugas. Sumokėtų lėšų suma pagal šią sąskaitą yra 4 013 Eur. Atsakovas neginčijo, kad visi šie daiktai yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame name. Atsakovas sutiko, kad jo namuose būtų įrengti vandens filtrai, įrengta tvora ir automatiniai vartai, nupirkta kaitlentė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas dėl įgytų daiktų, kuriais buvo ieškovių sąskaita pagerintas atsakovo turtas, jų kainos ir buvimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame name plačiau nepasisako.
33. Ieškovės savo poziciją dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo jų sąskaita motyvavo tuo, kad jos sumokėjo už atsakovo turto pagerinimą savo asmeninėmis lėšomis, nors to daryti neprivalėjo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat reikšminga laiko aplinkybę, kad atsakovas iš esmės pripažino, jog turtas buvo pagerintas ieškovių lėšomis. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės neprivalėjo asmeninėmis lėšomis prisidėti prie atsakovo turto pagerinimo, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo ieškovių lėšomis įsigytų daiktų gauti. Šalių nesiejo paskolos, dovanojimo, jungtinės veiklos ar išlaikymo iki gyvos galvos ar kitokie Civiliame kodekse numatyti civiliniai teisiniai santykiai, kadangi ieškovės mokėjimą už atsakovo turto pagerinimą atliko ne sutarties ar kitu teisiniu pagrindu, bet G. Š. visiškai pasitikint atsakovu, ji buvo įsitikinusi, kad tai daro ketindama pradėti kartu gyventi, turėdama tikslą sukurti bendrą šeimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisinio pagrindo įgyti ieškovių pinigines lėšas buvimą turėjo įrodyti atsakovas, tačiau šios pareigos neįvykdė, o atsiliepime į apeliacinį skundą teigdamas, jog ieškovė siekė apdovanoti atsakovą, savo argumentams pagrįsti jokių įrodymų taip pat nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas neprivalo atlyginti ieškovės turėtų išlaidų, kurios susijusios su atsakovo turto pagerinimu.
34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovių ir atsakovo veiksmus, vertindamas jų elgesį pagal protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą, šalių santykius, faktinių aplinkybių visetą, nusprendžia, kad visų nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog ieškovės įgijo nurodytą turtą ir taip pagerino atsakovo turtą savo lėšomis be teisinio pagrindo ir tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovių veiksmų – atsakovo turto pagerinimo, dėl to ieškovės patyrė 10 026,90 Eur išlaidų, kurios susijusios su atsakovo turto pagerinimu. Taip pat konstatuotinas priežastinis ryšys tarp ieškovių turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, nėra teisinio pagrindo atsakovo praturtėjimui, t. y. turto pagerinimas nepateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį, ieškovės nebuvo prisiėmusios nuostolių atsiradimo rizikos ir, galiausiai, ieškovės negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nustatytos visos įstatymo reikalaujamos ir kasacinio teismo praktikos išplėtotos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas). Šiuo atveju ieškovės pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti piniginės kompensacijos priteisimo už atsakovo turto pagerinimą. Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl dovanojimo santykių šioje byloje susiklostymo yra teisiškai nepagrįstos. Tai sudaro pagrindą ieškovių apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
36. Ieškovės prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų palūkanas už priteistą sumą. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi minėtas reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovėms įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ši ieškinio dalis – iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalimi).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, t. y. žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius atsakovui, perleidimo draudimo. Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144-145 straipsniai, 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis).
39. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
40. Teikdamos teismui ieškinį, ieškovės už byloje reiškiamus reikalavimus sumokėjo 226 Eur žyminio mokesčio. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės G. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 890 Eur teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios susijusius su konsultacijomis, procesinių dokumentų analize ir procesinių dokumentų parengimu, atstovavimu teismo posėdyje, kurių apmokėjimą patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai advokato padėjėjui. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo visa apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Teikdamos apeliacinį skundą ieškovės sumokėjo 226 Eur žyminį mokestį. Daugiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikta.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovių G. Š. ir (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės G. Š. naudai 7 121,90 Eur (septyni tūkstančiai šimtas dvidešimt vienas euras devyniasdešimt centų) piniginę kompensaciją iš atsakovo D. Š. už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 7 121,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai 2 905 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai penki eurai) piniginę kompensaciją iš atsakovo D. Š. už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 2 905 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo D. Š. ieškovės G. Š. naudai patirtas 2 342 Eur (du tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidas.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.