Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Visagine, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „A. Š.“, neteista,

kaltinama Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. būdamas neblaivi vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent:

2024-08-25, apie 22.15 val. vairavo automobilį „Volkswagen UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 106E, Vilniuje, policijos pareigūnams patikrinus jos neblaivumą alkotesteriu, buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais veiksmais N. S. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Matavimo alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0229 kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad šis sertifikatas galioja iki 224-12-19 (b. l. 16–19).

VšĮ „Emprekis“ duomenys, patvirtinantys, kad lengvojo automobilio „Volkswagen e-UP“ ,kuras -elektra, variklio galia – 61 KW, 2020 metų gamybos , vertė Lietuvoje yra 14 020 Eur (su PVM) (b. l. 21).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina N. S. pareikštą kaltinimą. Apklausta teisme N. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad nagrinėjamu atveju vairavo automobilį būdama neblaivi, prieš vairavimą, kaip teigia pati kaltinamoji, išgėrė 5–6 bokalus alaus, taurę šampano. Tai, jog N. S. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, 2024-12-02 kitų objektų apžiūros protokolas, 2024-08-15 neblaivumo nustatymo aktas, matavimo alkotesteriu kvitai.

Taigi, vadovaujantis aptartomis Taisyklių 4 p. nuostatomis, teisiškai reikšmingas yra tik vienas neblaivumo patikrinimas, kuriuo nustatoma mažiausia transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju N. S. neblaivumas, kaip ir numatyta Taisyklių 4 p., buvo tikrintas 2 kartus, mažiausia jos iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu – 2,34 prom. Be to, iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0229 patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale nuo 0,01 iki 1 prom. yra lygi 1,7 proc. (b. l. 16). Ši matavimo paklaida vertintina N. S. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 2,30 prom. (2,34 prom. – 1,7 proc. ? 2,30 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia N. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. S. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį „Volkswagen UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 2,30 prom. etilo alkoholio koncentracija ir tokiais veiksmais įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Visi N. S. įvykdyto nusikaltimo požymiai yra numatyti BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl jai pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytą kaip perteklinę aplinkybę, susijusią su KET 14 p. pažeidimu.

Dėl N. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme buvo gautas kaltinamosios N. S. prašymas perduoti ją pagal laidavimą partnerės (sugyventinės) I. K. atsakomybėn, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat gautas I. K. prašymas perduoti pagal laidavimą N. S. jos atsakomybėn.

BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio str. 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.

N. S. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad N. S. teisiama pirmą kartą. Taigi yra ir BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.

N. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltusi, todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 4 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per paskutinius 5 metus N. S. vieną kartą buvo traukta administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kuris nelaikytinas šiurkščiu; už jį paskirta 8 Eur bauda sumokėta (b. l. 58).

Teismo posėdžio metu kaltinamoji kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų. UAB „A. š.“ pateiktoje charakteristikoje ji apibūdinamas tik teigiamai, kaip pareiginga atsakinga, kruopšti, jautri ir geranoriška kolegų atžvilgiu.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, deda tinkamas pastangas elgesio prevenciniais tikslais, jos įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad N. S. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekianti būti I. K. teisme paaiškino, kad N. S. yra jos partnerė (sugyventinė) ir jų santykiai yra geri, pagarbūs, nuoširdūs; kaltinamoji tą patį vakarą papasakojo jai apie nutikusi įvykį, ji buvo šokiruota tokio neatsakingo elgesio Pažymėjo, kad su N. S. yra pažįstama apie (duomenys neskelbtini) metus, kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, tariasi bendrais klausimais, įsiklauso ir palaiko viena kitą; nors šeimyniniame gyvenime yra lygiavertės partnerės, tačiau mano, jog kaltinamajai ji yra autoritetas. Be to, pati turi teisę vairuoti kelių transporto priemones nuo (duomenys neskelbtini) metų, todėl padėjo šias teises įgyti ir N. S., mokino ją vairavimo įgūdžių.

Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad I. K. neteista, administracine tvarka yra bausta už nešiurkščius administracinius nusižengimus (greičio viršijimas, sustojimas ir stovėjimas draudžiamoje vietoje, naudojimosi viešuoju transportu nustatytų taisyklių pažeidimas), visos paskirtos nedidelės baudos yra sumokėtos. Darbovietės UAB „W. L. g.“ pateiktoje charakteristikoje apibūdinama tik teigiamai, kaip patikima, besitobulinanti, nuoširdi sąžininga, atsakinga, iniciatyvi darbuotoja, gebanti prisiimti atsakomybę.

Iš N. S. ir I. K. teiktų paaiškinimų matyti, kad tarp jų yra stiprus tarpusavio ryšys, santykiai nuoširdūs, pagarbūs, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad I. K. yra ne tik kaltininkei labai artima, bet ir verta teismo pasitikėjimo, neabejotinai galinti daryti jai teigiamą ir reikalingą įtaką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti N. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant I. K. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas be užstato.

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 7 metų (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

N. S. nustatytas girtumo laipsnis išskirtinai ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taigi, padarytas itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant kiek mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 2 metų, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2024-08-19 paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo – taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 Nr.2K-85-495/2022, 2K-7-61-511/2023 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Volkswagen UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajai, o UAB „R. S.“ (b. l. 30). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 5 d., gali taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę iš kaltininko išieškoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pažyma liudija, kad kaltinamosios vairuoto automobilio vidutinė rinkos vertė 2024 m. rugpjūčio mėnesį – 14 020 Eur.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju N. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertės išieškojimas, o jeigu taikytina, tai kokio masto, yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka jai keliamus tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to teisminėje praktikoje iš esmės nuosekliai laikomasi nuostatų, jog asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti aptartą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-222/2019, Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.). Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslai – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Tokiu sprendimu užtikrinama tiek bendroji, tiek individualioji naujų analogiškų nusikalstamų veikų prevencija. Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2009-04-10 nutarimai ir kt.). Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijai, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-560-312/2017, 1A-539-957/2022, 1A-244-806/2023, Nr. 1A-176-935/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-108-851/2018, Nr. 1A-225-312/2023).

Vertinant, kokio dydžio turto vertė išieškotina iš N. S. pirmiausiai pažymėtina, kad kaltinamoji teismo posėdžio metu nuoširdžiai pripažino savo kaltę, atsakomybės nevengė, suvokdama savo nusikalstamų veikų pavojingumą taikytinų baudžiamojo poveikio priemonių švelninti neprašė. Kaltinamoji patvirtino, kad savo automobilio niekada neturėjo, nuomotu automobiliu iki nagrinėjamo įvykio buvo pasinaudojusi tik vieną kartą, t. y. tą pačią dieną vykdamas į susitikimą su draugais. Taip pat patvirtino, kad nežinojo kokia jos išnuomoto automobilio vertė, tik vėliau sužinojo, kad jo kaina gali siekti 20 000 – 30 000 Eur.

Teismo vertinimu, ta situacija, kai asmuo įvykdo BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą vairuodamas jam nepriklausančią transporto priemonę, nežinodamas net tikslios šio automobilio vertės, skiriasi nuo tos, kai ši nusikalstama veika padaroma vairuojant nuosavą ar šeimos automobilį, kurio įsigijimo vertė yra žinoma, automobilis įsigytas įvertinus savo finansines galimybes, taip pat tokio nusikaltimo darymo metu prisiimama visa rizika griežtų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atveju. Nagrinėjamu atveju N. S. vairuojamas automobilis „Volkswagen UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nelaikytinas prabangiu, yra ekonominės klasės, tačiau, kaip minėta, jo vertė yra didelė.

Nustatyta, kad N. S. gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, apie (duomenys neskelbtini) Eur atskaičius mokesčius (Liteko duomenų bazė). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji atlygino eismo įvykio metu automobilio savininkei (4 957 Eur) bei pastato valdytojui (1 536,68 Eur) padarytą žalą, taigi nevengė ir civilinės atsakomybės už savo veiskmus. Kaip minėta pers paskutinius 5 metus N. S. vieną kartą buvo traukta administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kuris nelaikytinas šiurkščiu, teisiama pirmą kartą, todėl jos įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybe, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju iš N. S. išieškojimas visos jos vairuoto automobilio vertės – apie 14 000 Eur, nebūtų proporcinga ir adekvati poveikio priemonė, nes sukeltų didesnes neigiamas turtines pasekmes, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas bei vadovaujanti teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamosios N. S. išieškotina ne visa, o tik automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės dalį atitinkanti pinigų suma, t. y. 4 000 Eur, nustatant 2 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo savanorišką šios sumos sumokėjimo terminą. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiktų balansą tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Kaltinamajai N. S. 2024-08-19 nutarimu (b. l. 50–51) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos, iš jos paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) parduotinas saugojimui VĮ „Regitra“

Kompaktinis diskas su įrašais, esantis voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje, kaip ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1d . 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

N. S., a. k. (duomenys neskelbtini), įvykdžiusią Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos I. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti N. S. Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1, 7 p., 68 str., 72 str. 2, 5 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir:

1) 2 metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-08-19;

2) išieškoti iš N. S. dalį automobilio „Volkswagen UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 000 Eur.

N. S. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui VĮ „Regitra“.

Kompaktinį diską, esantį voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

1) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

4) automobilio „Volkswagen UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 000 Eur, ji turi įmokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610. Sumokėjus įmoką ji turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos įmokos, jos priverstinis išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui;

Išaiškinti laiduotojai I. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.