Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. patikslintą ieškinį atsakovei E. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B. , G. M., Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

18. Prie 2022 m. gruodžio 20 d. ieškovės pateikto apeliacinio skundo pridėta: Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-22815-1144/2021; 2022 m. kovo 18 d. A. D. prašymas; 2022 m. kovo 14 d. A. D. pareiškimas; Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. A. D. adresuotas raštas; 2021 m. spalio 13 d. A. B. atsiliepimas; žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas; 2022 m. gruodžio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pažyma apie asmeniui išmokėtas lėšas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nesuformulavo prašymo dėl paminėtų įrodymų pridėjimo prie bylos. Kita vertus, nurodytina, kad minėti įrodymai jau yra pateikti į bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų motyvų, šie įrodymai prie bylos nėra pridedami.

Dėl apeliacinio skundo

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas patikslintas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos vedimo formos ir atstovo nebuvimo

22. Civilinio proceso kodekso 175(1) straipsnio 2 dalis numato, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiu būdu teismui gavus ieškinį yra užvedama elektroninė byla. Šioje byloje ieškovės A. D. vardu ieškinį su priedais teismui pateikė ir jį elektroniniu parašu pasirašė advokatas A. J. , kuris pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Kauno skyriaus sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1593-6348 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo įgaliotas atstovauti ieškovę byloje. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisės aktai nenumato galimybės ieškovui, užvedusiam civilinę bylą elektronine forma, vėliau prašyti teismo pakeisti nagrinėjamos bylos formą į popierinę.

23. Teisėjų kolegija vertina, jog į bylą pateikti ieškovės 2021 m. lapkričio 8 d. prašymas Dėl leidimo susipažinti su bylos dokumentais (dokumentas numeris DOK-141486), 2022 m. vasario 3 d. Prašymas išduoti bylos medžiagos kopijas (dokumentas numeris DOK-15992) bei 2022 m. kovo 14 d. teisėjo rezoliucija patenkintas ieškovės 2022 m. kovo 10 d. prašymas teismo procesinius dokumentus papildomai siųsti jos gyvenamosios vietos adresu (dokumentas numeris DOK-32352) patvirtina, kad ieškovė A. D. aktyviai naudojosi savo procesine teise susipažinti su bylos medžiaga. Išklausiusi 2022 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė, nors ir įvardino kliūtimi bylos vedimą elektronine forma, tačiau tuo pačiu patvirtino esanti sukaupusi medžiagą iš bylos (2022 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 32 min. 00 s.). 2022 m. spalio 26 d. teismo posėdyje rašytinių įrodymų tyrimo stadijoje (CPK 200 straipsnis) ieškovė teismui nurodė, kad byloje esančių rašytinių įrodymų garsinti neprašo, kadangi yra su jais susipažinusi (2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 41 min.). Įvertinusi aptartų bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog ieškovės A. D. procesinė teisė susipažinti su bylos medžiaga (CPK 42 straipsnio 1 dalis) buvo suvaržyta.

25. CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta teismo teisė, siekiant tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese. Tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese (CPK 161 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad matydamas, jog šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-219/2019, 25 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika). Taigi teismas gali, bet neprivalo siūlyti, todėl nurodyta proceso taisyklė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai asmuo iš viso nėra atstovaujamas ir teismas, įvertinęs procesinių dokumentų turinį ar procesinį šalies elgesį, mato, jog šalis negali veiksmingai naudotis savo teisėmis ir (ar) vykdyti pareigas. Ši teismo teisė negali būti aiškinama kaip teismo procesinė pareiga užtikrinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo vestų bylą per atstovą, juo labiau kad turėtų galimybę jį pasirinkti.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasirūpinti tinkamu atstovavimu yra šalies procesinė pareiga, įtvirtinta CPK 42 straipsnio 5 dalyje. Iš bylos duomenų teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė 2022 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad posėdyje atstovaus save pati, nurodė turinti labai daug patirties bylose, išreiškė abejones dėl to, ar VGTPT paskirtas advokatas atstovaudamas jai byloje galėtų padėti. Kartu nurodė, kad prieš tai jai buvę paskirti du VGTPT advokatai nepadėjo vesti bylos. Ieškovė A. D. sutiko teikti paaiškinimus nedalyvaujant advokatui (2022 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 19 min. 00 s.; 32 min. 00 s.; 48 min. 00 s.; 1 val. 50 min.). Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismui nebuvo jokio pagrindo vertinti, jog ieškovė, kaip proceso šalis, negali veiksmingai naudotis savo teisėmis ir (ar) vykdyti pareigas. Kita vertus, išklausiusi 2022 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nustatė, kad teismas išaiškino šalims jų pareigą pasirūpinti tinkamu atstovavimu, jeigu šalis mano, kad advokatas yra reikalingas (2022 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 00 s.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

27. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo argumentus dėl nagrinėjamoje byloje 2021 m. spalio 27 d. teismo priimtos nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Kėdainių 1-ojo notarų biuro notarę A. R. išduoti ieškovei vykdomąjį pavedimą dėl palikimo apyrašo sudarymo A. B. paveldėjimo byloje Nr. 109/2021.

28. Pagal CPK 151 straipsnio 1 dalį visas CPK XI skyriaus 5 skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus. Šios nuostatos, suteikiančios teisę dalyvaujantiems byloje asmenims skųsti visas CPK XI skyriaus penktojo skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reiškia dalyvaujančio byloje asmens teisę skųsti nutartis dėl visų rūšių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (arba) netaikymo, kai jos yra tiesiogiai susijusios su paties skundą paduodančio asmens teisėmis.

29. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ieškovės atstovui advokatui A. J. išsiuntė 2021 m. spalio 28 d., pasinaudodamas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu. Pagal CPK 175(1) straipsnio 10 dalį šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Tokiu būdu skundžiama nutartis ieškovei laikytina įteikta 2021 m. spalio 29 d. ir įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 6 d.

30. Ieškovė A. D. 2021 m. spalio 27 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neskundė (nutartis jai įteikta tinkamai). Apeliantės argumentų, kad apie aptariamą teismo nutartį ji sužinojo pavėluotai, kadangi advokatas apie nutartį jos neinformavo, nepateikus tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstais. Kartu pažymėtina, jog apeliantė nenurodo ir nepagrindžia, kad aptariama 2021 m. spalio 27 d. nutartis galėjo turėti įtakos priimant galutinį procesinį sprendimą byloje ir (ar), kad priimant aptariamą nutartį galėjo būti pažeista ieškovės materialinė teisė.

31. Vadovaudamasis nutarties 27-30 punktuose nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovės A. D. argumentų, susijusių su Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-22815-1144/2021, pagrįstumu. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl jos pagrįstumas nebegali būti kvestionuojamas (CPK 18 straipsnis).

32. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų V. D. , V. B. parodymai buvo melagingi. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

33. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).

34. Teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, kuriame yra užfiksuoti liudytojų V. D. , V. B. parodymai, o taip pat kitų byloje esančių įrodymų visumos pagrindu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, sprendime tinkamai įvertino liudytojų V. D. , V. B. parodymų įrodomąją reikšmę bei jų pagrindu tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

35. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendime neaptarta dalis jos paaiškinimų, jie nebuvo teismo vertinami. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi bei kiti teisiniai argumentai.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog ginčijamame teismo sprendime nėra aptarti visi ieškovės byloje teikti paaiškinimai, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas jų nevertino visų byloje esančių įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad visi esminiai šioje byloje spręsto ginčo faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui, yra aptarti ginčijamame sprendime. Tai, kad teismo motyvai ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytos išvados netenkina ieškovės, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti priimamą procesinį sprendimą.

37. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 5.28 straipsniu. Toks ieškovės argumentas teisėjų kolegijos pripažįstamas neteisingu. Nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas raštu sudarytas ir notaro patvirtintas testamentas, kuris pagal įstatymą yra laikomas oficialiuoju testamentu (CK 5.28 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ginčo testamento, kaip oficialiojo testamento, sudarymo fakto ginčyti negalima (CK 5.28 straipsnio 5 dalis).

38. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netyrė ir neteisingai vertino įrodymus, liudijančius apie sudėtingą sesers psichinę sveikatą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės A. D. argumentams. Ginčijamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino į bylą pateiktus medicininius dokumentus, patvirtinančius A. B. sveikatos būklę nuo 1998 metų, vertino A. B. nustatytą diagnozę (pasikartojantis vidutinio sunkumo depresijos epizodas), duomenis, patvirtinančius, jog A. B. pas gydytojus lankėsi reguliariai, vartojo jai paskirtus medikamentus. Įvertinęs byloje esančius medicininius duomenis, o taip pat su A. B. betarpiškai bendravusių liudytojų parodymus apie jos elgesį, bendravimą, bei nenustatęs esminių prieštaravimų tarp aptartų įrodymų ir į bylą pateiktos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktos išvados, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad testatorės A. B. psichinės sveikatos būklė 2014 m. kovo 6 d. sudarant byloje ginčijamą testamentą, leido jai suvokti sudaromo testamento reikšmę ir valdyti savo veiksmus.

39. Apeliantės teigimu, teismas nesiėmė reikalingų veiksmų, kad liudytojai D. A. būtų įteiktas šaukimas, kaip nustatyta CPK 117 straipsnyje. Su tokiais ieškovės A. D. argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog teismas, konstatavęs, kad liudytojai D. A. pašto siunta siųsto teismo šaukimo įteikti nepavyko, išaiškino šią liudytoją prašiusiai apklausti ieškovei teisę, pateikus teismui prašymą, teismo šaukimą šiai liudytojai įteikti kitais CPK 117 straipsnyje numatytais būdais (pačiai ieškovei ar per antstolį) (2022 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 8 min. 00 s.). Išklausiusi 2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nustatė, kad teismas pagarsino, jog liudytojai D. A. gyvenamosios vietos adresu siųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas (2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 9 min 00 s.). 2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu teismui pasiūlius ieškovei pasinaudoti kitais CPK 117 straipsnyje numatytais būdais įteikti liudytojai D. A. teismo šaukimą, ieškovė A. D. nurodė nesinaudosianti kitais įteikimo būdais, taip pat nurodė nebeprašanti kviesti minėtos liudytojos (2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 38 min.). Apibendrinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo CPK normų, reglamentuojančių teismo šaukimo įteikimo liudytojui taisykles.

40. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas iš Kauno neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos III teritorinio skyriaus neišreikalavo žinių apie A. B. 1996 metais suteikto neįgalumo priežastis, jo esmę ir laiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina priešingas apeliantės nurodomoms aplinkybes. 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų raštu Nr. e2-3040-1144/2022, kuris Kauno neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos III teritoriniam skyriui išsiųstas 2022 m. sausio 28 d., teismas per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos pareikalavo pateikti teismui duomenis apie A. B. suteikto neįgalumo priežastis, jo esmę ir laiką, bei pateikti visų susijusių turimų dokumentų kopijas (asmens bylos). 2022 m. vasario 7 d. Kauno neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pateikė teismui reikalautą informaciją bei dokumentus (dokumentas numeris DOK-16923).

41. Apeliantės teigimu, teismo sprendime aprašomos notarės A. R. rekomendacijos A. B. dėl paveldėjimo teisės atėmimo, nors apie tai teismo posėdžio metu notarė nepasisakė. Išklausiusi 2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nustatė, kad byloje trečiasis asmuo notarė A. R., teikdama paaiškinimus nurodė, jog testatorei A. B. ji buvo rekomendavusi neįrašyti į sudaromą testamentą, kad atima paveldėjimo teisę iš giminaičių. Notarė A. R. nurodė A. B. paaiškinusi, kad turtą paliekant ne giminaičiui, iš giminaičių teisė paveldėti atimama automatiškai (2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 32 min 00 s.).

42. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, skirdamas A. B. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, atmetė dalį ieškovės klausimų ekspertams, apribodamas eksperto teises pateikti išsamią išvadą. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus laiko nepagrįstais.

43. CPK 213 straipsnio prasme pripažįstama kiekvienos bylos šalies (tiksliau – netgi kiekvieno dalyvaujančio byloje asmens) teisė pateikti teismui klausimus, kuriais ji pageidauja gauti eksperto išvadą, tačiau bet kuriuo atveju teismas galutinai sprendžia, kokiais klausimais turi būti atliktas ekspertinis tyrimas ir pateikta eksperto išvada, nes teismas gali skirti ekspertizę, jeigu jam iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų. Teismas, vykdydamas šią funkciją, turi užtikrinti, jog klausimai ekspertui būtų suformuluoti taip, kad būtų pasiektas ekspertizės skyrimo tikslas, t. y. gautos specialiosios žinios, kurios yra reikalingos bylos faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti. Šiuo aspektu ypač svarbu identifikuoti ir išsiryškinti tuos klausimus, kuriems išsiaiškinti iš tikrųjų yra reikalingos specialiosios žinios, atskirti juos nuo teisinių klausimų, kuriuos teismas sprendžia priimdamas sprendimą (CPK 265 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).

44. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą skirti byloje pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę A. B. , priėmė 2022 m. kovo 21 d. nutartį, kuria, be kita ko, buvo suformuluoti klausimai ekspertams. Šioje nutartyje yra išdėstyti aiškūs teismo motyvai dėl dalies ieškovės pasiūlytų klausimų ekspertams atmetimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydamas ir suformuluodamas klausimus ekspertui teismas disponuoja savo diskrecija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teismo ekspertizę paskyrė ir klausimus ekspertams suformulavo tinkamai vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 213 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

45. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netenkino ieškovės prašymo kviesti į posėdį ekspertę S. Š. . Teismas atėmė galimybę iš ieškovės, taip pat iš kitų proceso dalyvių, gauti ekspertės paaiškinimus dėl ginčytinos ir abejotinos išvados, teikti ekspertei klausimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

46. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad ieškovė formuluodama prašymą iškviesti ekspertę į teismo posėdį, neįvardino konkrečių klausimų (išskyrus ligos kodo F33.1 iššifravimo klausimą), į kuriuos atsakymą turėtų pateikti ekspertizės aktą pasirašiusi teismo psichiatrė ekspertė S. Š.. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės pateiktą prašymą iškviesti į teismo posėdį teismo ekspertizę atlikusį teismo ekspertą, žodine nutartimi šio prašymo netenkino. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad į bylą pateiktas ekspertizės aktas yra konkretus ir aiškus, todėl nėra tikslinga kviesti ekspertą šiai išvadai paaiškinti. Kartu teismas išaiškino, jog tuo atveju, jei vėlesnėse proceso stadijose iškiltų neaiškumų, netikslumų, galėtų būti reiškiamas prašymas iškviesti teismo ekspertą į teismo posėdį (2022 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 18 min. 40 s.; garso įrašas nuo 25 min. 00 s.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė prašymo į teismo posėdį iškviesti teismo ekspertą vėlesnėse proceso stadijose nereiškė, konkrečių ekspertizės aktą patikslinančių klausimų šiam ekspertui nesuformulavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovės procesinės teisės nebuvo nepagrįstai suvaržytos.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį

48. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad ieškovė baigiamųjų kalbų metu pateikė teismui prašymą priimti atskirąją nutartį kreipiantis į prokuratūrą tikslu ištirti aplinkybes, susijusias su A. B. iki jos mirties mokėtomis išmokomis; A. B. banko sąskaitose buvusių lėšų judėjimu; valstybės lėšų švaistymu A. B. gyvenant Kėdainių ligoninės rūsyje; E. S. galimu netinkamu naudojimusi turimais administraciniais įgaliojimais (2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 7 min.).

49. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Vadovaujantis CPK 299 straipsniu, teisė spręsti apie atskirosios nutarties priėmimo byloje būtinybę suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, byloje dalyvaujančių asmenų prašymas dėl tokios nutarties priėmimo teismui nėra privalomas, nutartis priimti atskirąją nutartį ar atsisakyti ją priimti apeliacine tvarka neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis).

50. Iš ginčijamo teismo sprendimo turinio matyti, jog, nagrinėdamas ieškovės baigiamosiose kalbose pateiktą prašymą priimti atskirąsias nutartis, pirmosios instancijos teismas motyvavo, jog nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti dėl egzistuojančių teisės aktų pažeidimo. Kartu teismas išaiškino ieškovei, jog ji, turėdama duomenų apie asmenų padarytus teisės pažeidimus, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pati kreiptis į atitinkamas institucijas ar pareigūnus. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė pagrindų priimti šioje byloje atskirąją nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su atskirosios nutarties (ne)priėmimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

51. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išsiaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymų dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl tokių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.