Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. D., atsakovei E. S., jos atstovui advokatui Vytautui Bučiui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. B., G. M., Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarei Aušrai Rabačiauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei E. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B., G. M., Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Aušra Rabačiauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė A. D. (toliau ir – ieškovė) pateiktu teismui patikslintu 2021 m. lapkričio 4 d. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu A. B. 2014 m. kovo 6 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Aušros Rabačiauskienės; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti paaiškindama, kad iš testamento turinio neaiški testatorės valia, neaišku kodėl testatorė A. B. visą savo turtą palieka svetimam asmeniui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, kodėl neišvardintas konkretus turtas. Neaišku, kas turi palaidoti asmenį ir prižiūrėti kapą. Taip pat nežinia kodėl atimta paveldėjimo teisė iš artimiausių giminaičių, su kuriais A. bendravo iki 2010 m., kai buvo sudarytas pirmasis testamentas. Ginčijamame testamente vartojamos sąvokos dukterėčia ir sūnėnas galėjo būti nežinomos A., kadangi ji turėjo 7 klasių išsilavinimą. Nuo 2011 m. A. po trijų nesėkmingų operacijų sunkiai vaikščiojo, turėjo lydintį asmenį V. D., kurią dažnai matydavo kartu. Sesuo A. 51 metus vartojo psichotropinius vaistus be pertraukos, jos psichologinė būsena blogėjo, yra kalbėjusi apie savižudybę, po mamos mirties 2012 m. Ieškovė, mano, kad A. darė spaudimą testamentų gavėjos, kurios sesei 2011 m., gal 2012 m. pradžioje suteikė patalpas ligoninės rūsyje gyventi ir prekiauti. Ieškovės nuomone, bendravimas su A. nutrūko, nes ji nebuvo pakanti kritikai, ji supyko ant ieškovės dėl testamentų gavėjų parodytų neva tai, ieškovės rašytų skundų institucijoms dėl A. veiklos. Iki 2010 m. testamento sudarymo ieškovė gerai sutarė su seserimi. Giminių susitikimuose A. yra kalbėjusi, kad testamentu nori palikti turtą A. B. dukrai D., kuriai mokėjo už mokslą muzikos mokykloje. Mano, kad A. buvo perduotas iš anksto paruoštas testamentas, kurį ji neskaičiusi pasirašė.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. sutiko su ieškiniu ir paaiškino, kad apie 34 metus dirba ligoninėje, prižiūrėjo ryšius. Jam žinoma, kad A. B. ilgą laiką gyveno ligoninės rūsyje be vadovybės žinios, prekiavo. Šias patalpas suteikė D. A.. Jos pavedimu įvairūs asmenys taip pat rūpinosi A. B.. Su A. B. bendravo iki 2010 m., vėliau bendravimas mažėjo, galbūt dėl to, kad ji norėjo, jog daugiau ja rūpintųsi. Apie sudarytą testamentą sužinojo iš aplinkinių kalbų, su seserimi A. apie tai nekalbėjo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. M. sutiko su ieškiniu ir paaiškino, kad su A. B. bendravo dažnai, paskutinį kartą gal likus 2 mėn. iki mirties. Žinoma, kad A. B. gyveno ligoninės rūsyje ir prekiavo ligoninėje. Mano, kad ligoninės darbuotojos ją paveikė. A. yra kalbėjusi, kad parašė testamentą tai vienam, tai kitam asmeniui, tačiau jis manė, kad tai nerimtos kalbos, nes jai dažnai šokinėdavo mintys. A. vartodavo daug vaistų, tačiau kokius nežino, nesidomėjo. A. buvo užsispyrusi, labai emocinga. Nemano, kad A. savo noru galėjo atimti paveldėjimo teisę iš artimų giminaičių. Galėjo būti iš anksto jai paruoštas testamento tekstas. Žino, kad A. padėdavo kaimynė, tačiau jos nepažįsta.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Aušra Rabačiauskienė nesutiko su ieškiniu ir paaiškino, kad testatorius turi laisvą valią palikti turtą

savo nuožiūra. 2014 m. kovo 6 d. sudarytu testamentu A. B. visą savo turtą paliko E. S., atimdama paveldėjimo teisę iš įstatyminių įpėdinių brolio A. B., sesers A. D., dukterėčios D. B., sūnėnų G. M. ir N. M. pabrėžė nutrūkusius santykius su įpėdiniais. Notarė rekomendavo, kad galima tai nerašyti, kadangi visą turtą paliekant ne įstatyminiam įpėdiniui, paveldėjimo teisė automatiškai atimama iš šių įpėdinių, tačiau testatorė norėjo įsakmiai tai įrašyti į testamentą. Notarė dirba šį darbą 38 metus. Jos praktikoje retas atvejis, kai atimama paveldėjimo teisė. Prieš tvirtinant testamentą buvo patikrintas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras, kuriame duomenys kaupiami nuo 2011 m. sausio 1 d., įrašų apie A. B. nebuvo. A. B. veiksnumas pokalbio su notare metu abejonių notarei nekėlė, ji savo mintis dėstė aiškiai, nuosekliai, sklandžiai. A. B. pati nurodė testamentinės įpėdinės vardą, pavardę, asmens kodą, kuri turbūt buvo užsirašiusi. Po A. B. mirties dėl palikimo priėmimo pirmiausia kreipėsi įstatyminiai įpėdiniai sesuo A. D., brolis A. B., sūnėnai G. M. ir N. M.. Vėliau kreipėsi testamentinė įpėdinė, pateikusi testamento originalą.

Liudytoja L. B. parodė, kad dirba ligoninėje terapijos skyriuje, anksčiau dirbo liftininke. Su vyro A. B. seserimi A. B. santykiai buvo geri santykiai, kartu su vyru daug padėdavo jai. A. prekiaudavo ligoninėje pėdkelnėmis, apatiniu trikotažu. Santykiai pradėjo blogėti tada, kai įsikišo ligoninės vyr. sesuo D. A., kuri nuteikinėdavo B.. D. A. buvo apgyvendinusi A. ligoninės rūsyje, suteikusi patalpą prekybai, dažnai būdavo prie A., apie ką jos kalbėdavo negirdėdavo. Vėliau A. nustojo bendrauti su A., o po A. mirties sužinojo, kad turtas paliktas E. S., kuri nesirūpino A. D. A. rūpinosi kaimynė V. D.. A. nuo jaunystės vartojo psichotropinius vaistus, yra gydžiusi ligoninėje, buvo pažeidžiama.

Liudytojas N. M. parodė, kad ieškovė yra jo mama, atsakovę pažįsta iš matymo. Iki tam tikro laiko visi giminaičiai gerai sutarė su A. B.. Ji buvo labai jautri asmenybė, pažeidžiama ir tuo pačiu labai ambicinga, todėl ji atsisakydavo pagalbos. Santykiai pasikeitė po A. mamos mirties. Ji pradėjo vengti bendrauti, bendravo trumpai, artimųjų pagalbos atsisakydavo, nors turėjo sveikatos problemų. Ji gyveno ir dirbo ligoninėje, mano, kad buvo priklausoma nuo tam tikrų asmenų, kiek žino, tai vyr. gyd. ligoninės ar poliklinikos, jeigu būtų elgusi kitaip būtų praradusi pragyvenimo šaltinį. Apie testamentą nežinojo, su A. nekalbėjo. Pati A. jam nesiskundė dėl daromo spaudimo, nes buvo ambicinga.

Liudytoja V. D. parodė, kad ieškovę A. D. pažįsta nuo ieškovės ir A. B. mamos B. laidotuvių, o atsakovės nėra mačiusi, galbūt tik sutikusi poliklinikoje. A. B. buvo jos kaimynė, gyveno trims ar keturiais aukštais aukščiau. Pradžioje pas ją nueidavo dėl kokių nors smulkmenų, o geriau susipažino prieš 12-13 metų ir buvo artimas A. asmuo. Dažnai lankydavo ją, išvirdavo ir nunešdavo valgyti, parnešdavo ko reikėdavo, turėjo A. buto raktus. Kartą A. pasikvietę ją ir pasakė, kad nori jai užrašyti visą savo turtą, tačiau V. atsisakė, nes yra vyresnė, savo vaikų neturi, yra viskuo apsirūpinusi pati. A. turėjo problemų su stuburu, bet jos protiniai gebėjimai buvo geri. A. pasakojo, kad artimų žmonių neturi, tačiau kai numirė A. mama B., ji sužinojo, kad A. turi seserį ir brolį, tačiau su jais visiškai nebendravo. Šermenų metu jie atskirai pietavo, o A. buvo nuošalyje ir verkė. Taip pat buvo atvejis, kai kartą nuvežus A. į kapines, ji susitikusi seserį pradėjo drebėti, eidama nukrito. Liudytoja matydavo, kad pas A. ateidavo D. A., ji rūpinosi A.. Ieškovei užsipuolus, D. atsisakė palikimo. Tada A. V. pasakė, kad testamentą parašė poliklinikos vyr. seseriai, tačiau nei vardo, nei pavardės nepasakė. Parašė dėl to, kad netektų saviems, nė vienam „žvėriui“. A. kalbėjo, kad su seserimi ir broliu susipyko, po to, kai jie norėjo A. pripažinti neveiksnia daug metų atgal. A. mirus, V., kartu su atsakove, jos sūnumi ir marčia nuėjo į A. butą, jame rado testamentą, 3000 Eur skirtų laidotuvėms.

Liudytoja V. B. parodė, kad dirba poliklinikoje ūkio dalyje pagalbine darbininke. Atsakovę pažįsta iš matymo, kadangi dirba toje pačioje darbovietėje, tačiau jos nėra draugės ar susiję pavaldumo santykiais. A. B. pažįsta apie 20 metų, kadangi ji prekiaudavo ligoninėje kojinėmis. Liudytoja laisvu laiku jai padėdavo, atnešdavo valgyti, kai paprašydavo, persiūdavo rūbus. A. buvo protinga, tvirto charakterio, bendraudavo ne su bet kuo, atsirinkdavo žmones. Sakydavo, kad nebendrauja su giminėmis, nutraukė su jais visus ryšius, nes giminės norėjo ją pripažinti neveiksnia. Liudytoja dalyvavo A. mamos laidotuvėse, matė, kad ji atvyko ir sėdėjo atskirai. Yra girdėjusi A. sakant, kad turtą paliks bet kam. Liudytoja buvo girdėjusi, kad turtą testamentu paliko D., tačiau apie testamentą E. nežinojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. B. vardu įregistruota nuosavybės teisė į Butą/Patalpą - Butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo –pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-1020 (1 t., b. l. 7). A. B. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Aušros Rabačiauskienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), visą savo turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko D. A. (1 t., b. l. 7). A. B. (duomenys neskelbtini) pasirašė prašymą dėl (duomenys neskelbtini) testamento, registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo (1 t., b. l. 9). A. B. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Aušros Rabačiauskienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), visą savo turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko atsakovei E. S. bei testamentu atėmė paveldėjimo teisę iš brolio A. B., sesers A. D., dukterėčios D. B., sūnėnų G. M. ir N. M. (1 t., b. l. 10). A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18). Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Aušra Rabačiauskienė (duomenys neskelbtini) išdavė liudijimą, kuriame liudijo, kad A. D., A. B. ir G. M. yra priėmę palikimą po sesers/tetos A. B. mirties, paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad A. B. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė A. D., A. B. ir G. M., o (duomenys neskelbtini) priėmė E. S. (1 t., b. l. 41–43). Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. S-2546 nurodoma, kad A. B. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriuje lankėsi nuo 1998 metų dėl užsitęsusio depresijos epizodo, vyraujant prislėgtai nuotaikai, nerimui, nuovargiui, apetito stokai, svorio kirtimui, nemigai, nusivylimui, 2003 m. liepos 25 d. įtraukta į priežiūros grupę. Sutrikimas buvo traktuojamas kaip pasikartojantis vidutinio sunkumo depresijos epizodas (1 t., b. l. 30–31). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis A. B. nuo 1996 m. lapkričio 16 d. buvo paskirta socialinio draudimo invalidumo netekto darbingumo pensija, kuri mokėta iki 2019 m. vasario 28 d. Skyriaus 2019 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. VPE_SPIE2959 nuo 2018 m. sausio 1 d. A. B. paskirta socialinio draudimo senatvės pensija, kuri buvo mokama iki 2021 m. gegužės 31 d. (1 t., b. l. 33).

Ieškovė ginčydama jos sesers A. B. (duomenys neskelbtini) testamentą, rėmėsi tokiomis aplinkybėmis, kad nėra aiški testatorės valia, palikti turtą svetimiems asmenims, priežasčių, atimti paveldėjimo teisę iš artimų asmenų, nebuvo, sesuo turėjo įvairų psichikos sveikatos sutrikimų, kas kelia abejonių dėl jos veiksnumo sudarant testamentą, sesuo buvo priklausoma ir įtakojama nuo medikių D. A. ir E. S., kurios A. B. sudarė sąlygas prekiauti Kėdainių poliklinikos ir ligoninės patalpose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Tokios asmens valios išraiškos forma yra testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio sandorio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje (CK 5.28 straipsnio 1 dalis). Testamente nurodoma testamento sudarymo vieta ir laikas. Surašytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojams. Testamentą pasirašo pats testatorius. Jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas testamento egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Negalima ginčyti oficialiojo testamento sudarymo fakto (CK 5.28 straipsnio 5 dalis).

Notarų rūmų prezidiumo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 15.1 patvirtintoje konsultacijoje (priedas Nr.1) nurodo, kad pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai palikėjas pageidauja testamentu palikti įpėdiniui (įpėdiniams) visą jam priklausantį turtą, testamente taip ir turėtų būti nurodoma. A. B. (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtino Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Aušra Rabačiauskienė, todėl šis testamentas pagal įstatymą laikomas oficialiuoju. Testamente nurodomas testatorės pavedimas palikti visą savo turtą konkrečiam asmeniui, neišvardinant detaliai turto turinio atitinka įstatymo, t. y. CK 5.19 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei Notarų rūmų prezidiumo patvirtintas konsultacijas, todėl ieškovės argumentai dėl neaiškios testatorės valios bei testamente neišvardinto konkretaus paliekamo turto, atmestini kaip nepagrįsti.

Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtinti testamento negaliojimo pagrindai, kuriuose nurodyta, kad negalioja testamentas, kai jis sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens; sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens; kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad testatorė A. B. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis), todėl civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo bei asmens veiksnumo prezumpcijoms, nesant teismo sprendimo pripažinti asmeniu neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pagal bendrą taisyklę sandoris laikytinas galiojančiu (CK 5.15 straipsnio 2 dalis, CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).

CK 5.16 straipsnio 2 dalis numato, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

CK 1.89 straipsnio pagrindu ginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).

Asmeniui, reiškiančiam ieškinį CK 1.89 straipsnio pagrindu dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Įstatyme nekeliami reikalavimai priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-33-609/2012).

Teismui siekiant įvertinti mirusios testatorės valią retrospektyviuoju būdu buvo išreikalauti A. B. medicininiai dokumentai (asmens sveikatos istorija) ir 2022 m. kovo 21 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė.

Teismo psichiatrijos ekspertizę atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 1-osios kategorijos teismo psichiatrė ekspertė, turinti 22 metų ekspertinio darbo stažą, S. Š..

Teismo psichiatrijos ekspertizės (duomenys neskelbtini) akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje, teismo psichiatras ekspertas išsamiai aprašė, įvertino A. B. medicininius dokumentus ir į teismo užduotus klausimus pateikė tokius atsakymus: 1. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu A. B. konstatuotas psichikos sutrikimas – F33.1 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. 2. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu A. B. dėl turėto psichikos sutrikimo galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. 3. A. B. iki (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo išrašyti medikamentai: (duomenys neskelbtini). 4. A. B. paskirtų vaistų vartojimas negalėjo įtakoti asmens psichinę būseną (duomenys neskelbtini). testamento sudarymo metu. 5. A. B. psichiatro išrašyti vaistai buvo skirti depresijos gydymui.

Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, visgi, eksperto išvada teismui neprivaloma. Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis); ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Byloje esančiais duomenimis VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriuje A. B. lankėsi nuo 1998 metų dėl užsitęsusio depresijos epizodo, vyraujant prislėgtai nuotaikai, nerimui, nuovargiui, apetito stokai, svorio kirtimui, nemigai, nusivylimui, 2003 m. liepos 25 d. įtraukta į priežiūros grupę. Sutrikimas buvo traktuojamas kaip pasikartojantis vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Taigi prieštaravimų tarp A. B. nustatytos ligos diagnozės ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte A. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo – F33.1 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nėra.

Trečiasis asmuo notarė A. Rabačiauskienė turi ilgametę – 38 metų notarės darbo patirtį. Notarė savo paaiškinimuose duotuose teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš atlikdama notarinį veiksmą (testamento patvirtinimą), ji įsitikino testatorės A. B. veiksnumu, patikrindama Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Pokalbio su A. B. metu notarei jokio pagrindo abejoti asmens neveiksnumu neatsirado, kadangi A. B. savo mintis dėstė aiškiai, nuosekliai, sklandžiai, pasakė asmens, kuriam palieka savo turtą vardą, pavardę, asmens kodą. Iš notarės paaiškinimų matyti, kad notarei netgi rekomendavus, jog visą turtą paliekant ne įstatyminiam įpėdiniui, paveldėjimo teisė automatiškai atimama iš šių įpėdinių, A. B. įsakmiai norėjo įrašyti asmenis iš kurių atimama paveldėjimo teisė. Notarės paaiškinimus patvirtina ir liudytojos V. D. parodymai (2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 12 min. 40 sek), iš kurių matyti, kad A. buvo supykusi ant giminaičių ir visiškai nenorėjo jiems palikti savo turto, todėl testamente padarytas įrašas dėl paveldėjimo teisės atėmimo iš įstatyminių įpėdinių patvirtina aiškią tokią testatorės valią.

Be to, liudytoja V. D. ilgai pažinojusi ir paskutinius 12-13 metų dažnai bendravusi su savo kaimyne A. B. parodė, kad A. turėjo problemų su stuburu, tačiau jos protiniai gebėjimai buvo geri (2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 7 min. 30 sek.). Taip pat liudytoja V. B. pažinojusi A. B. apie 20 metų parodė, kad A. buvo protinga, tvirto charakterio, atsirinkdavo žmones su kuriais bendraudavo (2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 30 min. 00 sek.). Pastebėtina ir tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova, išnagrinėjusi A. D. prašymą dėl viešojo intereso gynimo, (duomenys neskelbtini) atsisakė kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones. Iš prokurorės surinktų ir byloje pateiktų duomenų, matyti, kad A. B. nuo 2003 m. liepos 25 d. buvo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros kabineto priežiūros grupėje, nustatyta diagnozė – pasikartojantis vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Lankėsi reguliariai, medikamentus vartojo tvarkingai, pagal paskyrimus. Priklausomybės ligų priežiūros grupėje nebuvo. Kauno apskrities vyriausiojo komisariato Kėdainių policijos komisariate, Kėdainių miesto seniūnijoje ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje nebuvo gauta jokių skundų iš gyventojų ar tarnybų dėl neadekvataus A. B. elgesio.

Remdamasis nustatytomis ir išdėstytomis aplinkybėmis, teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su byloje pateikta kategoriška ekspertizės išvada, todėl vadovaudamasis ekspertizės išvada ir nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad testatorė A. B. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu buvo tokios psichinės sveikatos būklės, kuri testamento sudarymo metu leido jai suvokti sudaromo vienašalio sandorio (testamento) reikšmę ir valdyti savo veiksmus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad A. B. (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu pagrindą – CK 1.81 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Remiantis CK 1.81 straipsniu, ieškovė turėjo įrodyti, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.

Ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų A. B. sudaryto sandorio (testamento) prieštaravimą viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šiuo atveju, netgi, priešingai savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-303/2010). Atsižvelgus į tai, nėra jokio pagrindo nustatyti, kad A. B. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas prieštarauja viešajai tvarka ar gerai moralei.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Kaip jau minėta pirmiau, pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindo buvimą.

Ieškovė, tretieji asmenys A. B. ir G. M. tvirtino, kad A. B. buvo priklausoma nuo medicinos sesers D. A., kuri suteikė A. B. patalpas prekiauti ligoninėje ir gyventi jos rūsyje. Liudytojas. N. M. išreiškė savo manymą, kad ligoninės darbuotojos A. B. paveikė, tačiau jokių kitų išsamių aplinkybių nenurodė. Liudytoja L. B. parodė, kad D. A. buvo apgyvendinusi A. ligoninės rūsyje, suteikusi patalpą prekybai, dažnai būdavo prie A., tačiau apie ką jos kalbėdavo negirdėdavo. Tokios aplinkybės dėl D. A. bendravimu su A. B. ar jos apgyvendinimo ir prekybos patalpų suteikimo, šioje byloje neturi reikšmės, kadangi A. B. (duomenys neskelbtini) testamentą panaikino (duomenys neskelbtini) prašymu, patvirtintu notarės A. Rabačiauskienės. Byloje yra ginčijimas galiojantis(duomenys neskelbtini) testamentas, kuriuo turtas paliktas E. S., o ne D. A.. Ieškovės, trečiųjų asmenų A. B. ir G. M. paaiškinimus, liudytojų N. M. ir L. B. parodymus dėl galimo A. A. ekonominio spaudimo A. B., paneigia, liudytojos V. D. parodymai, kad D. A. sužinojusi apie A. B. testamentu jai paliktą turtą, palikimo atsisakė pati, kas atitinka byloje nustatytas aplinkybes, kad A. B. (duomenys neskelbtini) testamentu, palikusi visą turtą D. A., (duomenys neskelbtini) jį panaikino ir (duomenys neskelbtini) sudarė naują testamentą, kuriuo visą turtą paliko E. S.. Tuo atveju, jeigu D. A. apgaule ar panaudodama ekonominį spaudimą būtų siekusi įgyti A. B. turtą pagal testamentą, nebūtų savo noru atsisakiusi palikimo kaip parodė liudytoja V. D..

Ieškovės, trečiųjų asmenų A. B. ir G. M. paaiškinimai, liudytojų N. M. ir L. B. parodymai, kad A. B. buvo priklausoma nuo medicinos darbuotojų yra abstraktūs, prieštarauja liudytojos V. D. parodymams, kad A. B. buvo supykusi ant giminaičių ir visiškai nenorėjo jiems palikti savo turto bei liudytojos V. B. parodymams, kad A. B. yra sakiusi, jog turtą paliks bet kam. Teismui nėra jokio pagrindo abejoti liudytojų V. D., V. B. parodymų patikimumu, kadangi liudytojos nėra susijusios jokiais giminystės ar draugystės ryšiais nei su ieškove, nei su atsakove, ir neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, priešingai nei liudytojai N. M., L. B., kuriuos su ieškove sieja giminystės ir svainystės ryšys ir jie gali turėti interesą duoti parodymus, kurie būtų palankūs ieškovei. Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė E. S. panaudojo apgaulę, smurtą, ekonominį spaudimą ar realiai grasino A. B. ir dėl to testatorė sudarė testamentą, kuriuo paliko visą turtą atsakovei, nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, daryti išvadą, kad testatorė A. B. ne savo noru ir valia testamente įpėdine nurodė atsakovę E. S. (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl A. B. (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu yra nepagrįstas, todėl ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos atsakovei 510 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme (3 t., b. l. 168–169) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteisiamos 91,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Ieškovė baigiamosiose kalbose prašė teismo priimti atskirąsias nutartis kreiptis į prokuratūrą. Jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus (CPK 299 straipsnis). Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnis). Šioje byloje ieškovė ginčijo A. B. testamentą, reikšdama reikalavimą – testamentą pripažinti negaliojančiu. Teismui bylos nagrinėjimo metu nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad kokie nors asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas ir dėl to būtina informuoti atitinkamas institucijas ar pareigūnus, atskirosios nutartys nepriimamos. Pažymėtina, kad pačiai ieškovei turint kitų duomenų, pagrindžiančių asmenų padarytus įstatymo pažeidimus, ji turi teisę pati kreiptis į atitinkamas institucijas ar pareigūnus įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 510,00 Eur (penkių šimtų dešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 91,30 Eur (devyniasdešimt vieno euro 30 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.