Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams V. K., A. B., V. G., L. K., V. K., A. L., P. S., A. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmeniškai, kartu gyvenantiems asmenims ir viešo paskelbimo būdu atsakovams įteikus procesinius dokumentus, ir atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, Šiaulių apylinkės teismas 2019-02-07 byloje priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai (el. b. 116-118 l., I t.).

Teismas 2019-05-03 nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo, priėmė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tenkino pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (el. b. 154-159 l., I t.). Šiaulių apygardos teismas 2019-07-19 nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl proceso atnaujinimo.

A. B. atstovė advokato padėjėja Vilma Šulskytė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, A. B. perleido savo dalininko teises trečiajam asmeniui D. V., Juridinių asmenų registro išraše registruotas dalininkų pasikeitimas, ieškovė nesidomėjo, kas yra įmonės dalininkai, domėjosi tik steigimo sutartimi, todėl neatsakinga reikšti piniginius reikalavimus Šiaulių apylinkės teisme, kai visi atsakovai gyvena Vilniaus mieste. Žalos atsiradimo data laiko 2009 metus, kai atsakovas nei teisių, nei pareigų neturėjo. Dėl sandorio formos atstovė pažymi, kad 2019-05-03 Šiaulių apylinkės teismas nutartyje nurodė, kodėl perleidimui neturi būti taikoma notarinė forma. Sandorio forma atitiko keliamus reikalavimus, A. B. galėjo perleisti savo teises ir jas perleido D. V.. Vienoje byloje atskaitos tašką ieškovė nurodo 2009 metus, kitais atvejais – 2015 metus. Ieškovė nepateikė įrodymų, ar įmonė minėtu laiku turėjo turto, ar jo būtų pakakę bankroto administravimo išlaidoms padengti. Prašo taikyti vykdyti sprendimo vykdymo atgręžimą, nes atsakovas A. B. neturėtų patirti neigiamų padarinių dėl ieškovės neatsakingumo. Prašo ieškinį atmesti ir taikyti sprendimo atgręžimą.

Atsakovams L. K., A. L., P. S., V. K., V. G., trečiajam asmeniui D. V. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, negavus prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, byla nutarta nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-04-12 nutartimi iškėlė bankroto bylą VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“, o jos bankroto administratore skyrė ieškovę. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-21 nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus ir taikė įmonei supaprastintą bankroto procesą. 2016-09-29 nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia, paskelbė ją likviduojama bei patvirtino 1900,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 1140,000 Eur administratoriaus atlyginimas, 760,00 Eur kitos administravimo išlaidos, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo. Vilniaus apygardos nutartimi 2017-07-10 nutrauktas supaprastinto bankroto proceso vykdymas, gavus bankroto administratorės S. G. prašymą, ir nutarta bankroto procedūras vykdyti bendra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, nes supaprastinto bankroto terminas baigiasi, o neišnagrinėtas bankroto administratorės apeliacinis skundas kitoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2018-09-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-385-781/2018 pripažino bankrutavusios VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto bei išsprendė kitus klausimus (el. b. 49-50 l., I t.). Ieškovė S. G. pateikė sąskaitą – faktūrą Nr. LTIR dėl paslaugų apmokėjimo/lėšų administravimo išlaidoms apmokėti, iš kurio matyti, kad administravimo išlaidos paskirstytos taip: administravimo paslauga – 1463.77 Eur, juridinės paslaugos –civilinėje byloje Nr. e2-35490-854/2016 – 800 Eur, civilinėje byloje Nr. e2-3689-936/2018 -500 Eur, kuro, ryšio, pašto paslaugos – 236,23 Eur (e.b. 32 l., II t.).

Byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo/atsakovų ir žalos atlyginimo, bei įstaigos nemokumo momento, t.y nuo kada turėjo atsakovai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė, vadovaudamasi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, prašo priteisti administravimo išlaidas, teigdama, kad 2017-09-08 Kreditorių susirinkime nustatyta administravimo išlaidoms skirta suma turi būti visa apimtimi priteista, o atsakovų teigimu administravimo išlaidos, kurios yra negautos ieškovės pajamos (nuostoliai), privalo būti pagrįstos, nustatant žalos dydį, priežastinį ryšį ir pan.

Dėl tinkamų atsakovų

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad atsakovas A. B. (laikotarpiu nuo 2009-01-27 iki 2013-02-25) ir V. K. (laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2016-05-04) buvo BVšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ įstaigos vadovai. Byloje kilo ginčas, ar A. B. buvo įstaigos dalininkas. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 9 straipsnio 1 dalį viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus (VĮĮ 9 str. 2 d.). Iš ieškovės pateiktų VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ 2013-02-25 visuotinio dalininkų susirinkimo protokolų matyti, kad nuo 2013 m. įstaiga turėjo 7 dalininkus: A. B., V. G., V. K., L. K., V. K., A. L., M. V. ( e. b. 31-32 l., I t.). Sutiktina su A. B. atstove advokato padėjėja Vilma Šulskyte, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą nepasitikslino, kas buvo įmonės dalininkai bankroto bylos iškėlimo momentu.

Atsakovas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. L. ir P. S., nepagrįstai įtraukti atsakovais, nors jų seniausiai šioje įmonėje nėra, o jo paties 2014 metais buvo paprašyta užleisti vietą valdyboje kitam žmogui.

Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008 metais dalininkai dar kartą keitėsi, neliko D. V., nes jis negalėjo turėti ryšių su viešosiomis įstaigomis, nes ėmė dirbti Kultūros ministerijoje.

Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo D. V. kaip valdybos nario įgaliojimai baigėsi 2008-12-11 (įregistruota 2009-01-27), A. B. – 2006-11-29, A. L. -2006-11-29, P. S. į Juridinių asmenų registro išrašą net neįtrauktas (e.b.12-18 l., I t.). 2008-12-11 viešosios įstaigos visuotinis susirinkimo protokolas patvirtina, kad V. K. ir D. V. buvo atšaukti iš valdybos narių, o vietoje jų valdybos nariais paskirti A. B. ir A. K. (e.b. 59 l., II t). Pažymėtina, kad duomenys apie viešosios įstaigos dalininkus Juridinių asmenų registre (JAR) neregistruojami, jie teikiami į Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS), Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos viešosios įstaigos privalo teikti informaciją apie dalininkus į Registrų centro tvarkomą sistemą, įsigaliojo 2017-11-01, todėl ieškovė nuo 2016-05-04 tapusi bankroto administratore turėjo susipažinti su viešosios įstaigos VĮ Registrų centrui pateiktais dokumentais (pateiktais kartu su ieškiniu) ( e.b. 35 l., I t.).

Iš byloje esančios, su ieškiniu pateiktos 1997-04-10 VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ steigimo sutarties (el. b. medž. 19-20 l.) matyti, kad atsakovas A. B. yra VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ steigėjas, įmokėjęs 100,00 Lt piniginį įnašą. Pagal VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ įstatų 4.1. punktą įstaigos steigėjai tampa įstaigos dalininkais nuo savo įnašo dienos (el. b. medž. 22-30 l.). Iš išplėstinio išrašo su istorija iš LR juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovas A. B. laikotarpiu nuo 1997-04-14 iki 2006-11-29 buvo VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ valdybos nariu (el. b. medž. 12-18 l.), o valdybos nariai pagal VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ įstatų 5.6. punktą yra renkami iš dalininkų visuotiniame dalininkų susirinkime. Taigi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nuo 1997-04-10 buvo VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ dalininku bei laikotarpiu nuo 1997-04-14 iki 2006-11-29 buvo VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ valdybos nariu.

Ieškovės argumentai dėl sandorio formos nesilaikymo atmestini, nes pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2004-02-14 iki 2007-02-08) 7 straipsnio 6 dalį viešosios įstaigos dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ įstatų 4.3.3. punkte nustatyta, kad įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perduoti savo turto dalį kitiems asmenims esant visuotinio dalininkų susirinkimo sutikimui. Iš visuotinio VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ dalininkų 2006-09-20 susirinkimo protokolo Nr. 060920 matyti, kad svarstytas atsakovo prašymas išbraukti jį iš dalininkų sąrašų ir perduoti jam priklausančią dalį D. V.. Nurodyta patvirtina, kad įstaigos dalininkas pasirinko kitu būdu perduoti jam priklausančią dalį kitam asmeniui. Be to, visuotinis VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ dalininkų vienbalsiai nutarė išbraukti A. B. iš dalininkų sąrašo, į dalininkų sąrašą įtraukti D. V.. Taigi visuotinis dalininkų susirinkimas pritarė tokiam atsakovo dalies perdavimui kitam asmeniui. Šios aplinkybės patvirtina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus visuotinio VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ dalininkų 2006-09-20 susirinkimo protokole Nr. 060920 užfiksuotas atsakovo dalių perleidimo sandoris D. V. atitiko formos reikalavimus bei visiškai atskleidė sandorio šalių valią.

Ieškovė nesirėmė Juridinių asmenų registre įregistruotais duomenimis (kartu su ieškiniu pateiktais viešosios įstaigos visuotinių susirinkimų protokolais).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į Juridinių asmenų registro ieškovei pateiktus dokumentus, į atsakovų parodymus teismo posėdžio metu sutiktina, kad dalininkai įstaigoje ne kartą keitėsi, o A. B. (ir P. S.) nepagrįstai buvo įtraukti į bylą atsakovais, nes jau 2009 metais nebebuvo įmonės dalininkai, todėl ieškinys šių atsakovų atžvilgiu atmestinas, o atsakovo A. B. atžvilgiu tikslinga spręsti dėl 2019-02-07 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-478-1028/2019 atgręžimo (CPK 373 str.), 3312,67 Eur priteisimo iš ieškovės S. G. atsakovui A. B..

Nustačius, kad dalis atsakovų įtrauktą į bylą nepagrįstai, spręstinas klausimas dėl viešosios įstaigos vadovų ir dalininkų civilinės atsakomybės už žalą administravimo išlaidoms dengti.

Vilniaus apygardos teismas 2016 04 12 nutartimi iškėlė bankroto bylą VšĮ‘ Lietuvos tautų informacijos rūmai“.

2018- 03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. e2-3689-936/2018 buvo nustatyta, kad įmonės nemokumas atsirado nuo 2015- 01- 01, o ne nuo 2009 06 01, kaip teigia ieškovė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimu Nr, e2-35490-854/2016 atmestas BVšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“, atstovaujamos bankroto administratorės S. G. ieškinys atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo, nustačius, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip ir aplinkybės, kad dėl to bankrutavusiai įstaigai padaryta žala. Vilniaus apygardos teismo 2017-11-22 nutartimi Nr. eB2-2691/781/2017 pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintas, skirta bauda VŠĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ vadovui V. K. už teismo įpareigojimų nevykdymą (įmonės turto bankroto administratorei perdavimo pagal balansą ir visus dokumentus). Vilniaus apygardos teismo 2017-07-28 nutartimi Nr. e2A-116-232/2017 sprendimas paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-21 sprendimu Nr. e2-3689-936/2018 tenkintas BVšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“, atstovaujamos bankroto administratorės S. G., ieškinys atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo, nustačius, kad jei atsakovas 2015-01-01 būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, šių įsiskolinimų nebūtų atsiradę, nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė ir žalos dydis.

Šioje byloje bankroto administratorė ieškinyje reiškia reikalavimą iš atsakovų (įmonės vadovų ir dalininkų) priteisti 2 763,77 Eur dydžio žalą (administravimo išlaidas), kurią grindžia aplinkybėmis, nustatytomis aukščiau nurodytuose procesiniuose teismų sprendimuose, bei juose teismų padarytomis išvadomis, ieškinyje akcentuojant pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, lėmusį įmonės įsipareigojimų didėjimą, dokumentų bankroto administratorei neperdavimą.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1636-259/2016, matyti, kad Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos pagalba atsitiktine tvarka buvo atrinktas bankroto administratorius - S. G.. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad pradinė bankroto byla buvo pradėta nagrinėti supaprastinto bankroto proceso tvarka, nes ĮBĮ 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (toliau – rizika). Bankroto byla vyko supaprastinto bankroto proceso tvarka. Taigi ieškovė S. G. tokiu būdu ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkto prasme prisiėmė riziką dėl administravimo išlaidų. Tik vėliau, gavus bankroto administratorės prašymą, bankroto procedūros vykdytos bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalą kildina iš Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį [...] prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti [...] jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. 2017-09-08/ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 patvirtinta administravimo išlaidų sąmata – 3000,00 Eur (e. b. 52 l., I t.).

Viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais ((Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir VĮĮ) 7 straipsnio 2 dalis). Viešosios įstaigos dalininkai turi kitas įstatymuose ir įstatuose nustatytas neturtines teises (VĮĮ 7 straipsnio 5 dalies 5 punktas. Žala pripažįstami ne visi kreditorių finansiniai reikalavimai, o tik įstaigos skolų padidėjimas dėl vadovo netinkamos veiklos ir tik tada, kai remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, konstatuojama, kad visos skolos atsirado dėl vadovo neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje aiškinama, kad bankroto byloje administratoriaus apmokėtos administravimo išlaidos, gali būti vertinamos kaip įmonės vadovo ar kitų asmenų administratoriui padaryta žala (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-558-555/2017). Šiuo atveju – administratoriui padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, bankroto administratorė yra kreditorė, kuri patyrė žalą dėl to, jog apmoka savo išlaidomis administravimo išlaidas.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, kt.).

Nagrinėjamu atveju, pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis matyti, jog ne atsakovai, kaip įmonės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, t. y. įstaigos vadovai šiuo atveju savo įstatyminės pareigos neįvykdė. Įmonės vadovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas iš esmės sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų, dėl to reikia spręsti, kam tenka pareiga sumokėti administratoriui administravimo išlaidas. Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nes tuo metu dalyvavę dalininkai privalo sumokėti už administratoriaus darbą ir nurodė, kad atėjus krizei, įmonės pajamos sumažėjo tris kartus, tačiau tuo metu reikėjo mokėti atlyginimus, trūko lėšų mokėti mokesčių inspekcijai. Pažymėtina, kad teismų procesiniuose sprendimuose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-35490-854/2016, Vilniaus apygardos teismo Nr. e2A-116-232/2017) nenustatyta, kad viešoji įstaiga (A. B. vadovavimo laikotarpiu) mokesčių nesumokėjo dėl sunkios finansinės padėties, o ne dėl vadovo – atsakovo A. B. tyčios pažeisti konkretaus kreditoriaus interesus ar aplaidumo vykdant savo pareigas.

Esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl įmonės vadovų žalos, nėra pagrindo spręsti dėl dalininkų civilinės atsakomybės. Atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų teismai nenustatė (e.b. 20-24, 33-36 l., I t.), todėl ieškovės reikalavimai atsakovui A. B. atmestini. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-21 sprendimu Nr. e2-3689-936/2018 nustatyta, kad atsakovas V. K. 2015-01-01 turėjo pareigą kreiptis dėl VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė (e.b. 28 l., I t.). Aplinkybė, jog pareiga laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą gali būti pagrindas ir dalyvio civilinei atsakomybei kilti, nagrinėjamu atveju nesuponuoja pagrindo spręsti dėl viešosios įstaigos dalininkų, kaip dalyvio civilinės atsakomybės taikymo, nes būtent įmonės vadovui, kaip geriausiai žinančiam įmonės finansinę padėtį, pirmiausia kyla pareiga imtis atitinkamų veiksmų, esant faktiniam nemokumui, todėl ieškovės reikalavimai atsakovams A. B., V. G., L. K., V. K., A. L., P. S. atmestini.

Teismas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-35490-854/2016, Vilniaus apygardos teismo Nr. e2A-116-232/2017) sprendimais, kuriuose konstatuoti įmonės vadovo – atsakovo V. K. neteisėti veiksmai, o atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų, aplaidaus ar nesąžiningo veikimo nenustatyta - remiasi kaip prejudiciniais faktais, konstatuodamas, kad jie patvirtina netinkamą atsakovo V. K. pareigų vykdymą pagal CK 2.87 straipsnį.

Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis). Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad įmonės vadovas V. K. yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti.

Dėl žalos dydžio

Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo/dalyvio veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo – pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį (būtent šiuo teisiniu pagrindu ieškinyje yra grindžiamas reikalavimas dėl administravimo išlaidų) kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostatos numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis.

Administravimo išlaidų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir jo pagrindimo pareigą šiuo atveju turi ieškovė, kuri byloje priteistinų administravimo išlaidų dydį grindžia įsiteisėjusiomis teismo nutartimis bei kreditorių susirinkimo protokolais VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ bankroto byloje, kuriais buvo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto administratoriui skiriamas atlyginimas, taip pat 2018-07-26 PVM sąskaita faktūra Nr. LTIR. Kitų įrodymų, jog buvo atliekami piniginiai mokėjimai, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmones auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintas išlaidos. Tokiu būdu, administravimo išlaidos ir administratoriaus teisė gauti atlyginimą, kuris yra administravimo išlaidų sudėtinė dalis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), atsiranda nuo bankroto bylos iškėlimo.

Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai išlaidų, turėtų ir apmokėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą, tačiau administratorius šia teise negali piktnaudžiauti ir taip nepagrįstai praturtėti. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį. Bankrutuojančios įmonės administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti bankrutuojančios įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams ir kt.), įrodinėjimo našta visais su bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui. Minėta, kad administravimo lėšų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir administravimo išlaidų pagrindimo pareiga tenka įmonės administratoriui (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-288-267/2017; 2017 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-522-368/2017; 2017 m. gruodžio 7 d., priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-933-267/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-394-436/2017). Taigi pagal teismų praktiką, administratorius privalo įrodyti patirtų administravimo išlaidų pagrindą ir dydį.

Nagrinėjamu atveju 2017-09-08 kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintas 3000,00 Eur administratoriaus atlyginimas. Nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis nežymiai viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse nustatytą minimalų administratoriaus atlyginimo dydį (maža įmonė neturi įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, 2018 m. MMA sudarė - 400,00 Eur, kas bendrai sudaro 6 x 400,00 Eur – 2400,00 Eur). Kaip jau minėta, administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas (pvz., su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, pašto, ryšių, patalpų nuomos išlaidos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau ne kartą minėta, ieškovė prašo priteisti iš 2763,77 Eur administratoriaus atlyginimo. VšĮ „Lietuvos tautų informacijos rūmai“ bankroto byla Vilniaus apygardos teisme iškelta 2016-04-21. Byloje nustatyti tik du kreditoriai VĮ Turto bankas su 4155,35 Eur finansiniu reikalavimu bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su 5288,04 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Bendrovės turto administratorius nerado. Kaip jau buvo akcentuota aukščiau, bankroto procedūra netruko ilgai – Vilniaus apygardos teismas jau 2018-09-25 priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį sprendžiamo klausimo reglamentavimą bei aukštesnių instancijų teismų formuojamą praktiką tokiose bylose, taip pat šioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl 1463,77 Eur administratoriaus atlyginimo bei dėl `juridinių paslaugų – 1300,00 Eur sumos už atliktas paslaugas, iš viso 2763,77 Eur – tenkintinas, priteisiant šią sumą iš atsakovo V. K..

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo V. K. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2763,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo V. K. atžvilgiu tenkintas visiškai, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. ieškovei iš atsakovo – priteistinos 62,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktai, 93 straipsnis).

Valstybė patyrė 70,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 70,43 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo V. K..

Dėl vykdymo atgręžimo

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje yra kilęs teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas po to, kai iš atsakovo A. B. buvo išieškoti 3312,67 Eur (2763,77 Eur žalos atlyginimo, 7,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, 59,44 Eur palūkanų, 481,71 Eur vykdymo išlaidų antstoliui) (e. b. 17-18 l., II t.), nustačius, kad jis nuo 2006-09-20 nebebuvo viešosios įstaigos dalininkas.

CPK 373 str. nurodyta, kad, panaikinus ar pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios, vykdydamos sprendimą. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Sprendimo įvykdymo atgręžimo paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014). Ne visais atvejais sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas, nes LR CK 6.241 str. numato turto sąrašą, kuris negali būti išreikalautas kaip be pagrindo įgytas. Nagrinėjamoje byloje LR CK 6.241 str. 1 d. nurodyto turto neįvardinta, taip pat tai nėra išlaikymas periodinėmis išmokomis (LR CPK 762 str. 2 d.), 3312,67 Eur suma išieškota kaip atlyginimas bankroto administratorei pagal 2019-02-07 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą už akių(CPK 371 str. 3 d.), sprendimo įvykdymo atgręžimas yra galimas, todėl įsiteisėjus sprendimui minėta suma priteistina iš ieškovės atsakovui A. B..

Sutinkamai su CPK 760 str. 2 dalimi, atsakovas turi teisę reikalauti, kad išieškotojas atlygintų nuostolius, padarytus vykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu. LR CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. LR CPK 93 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo A. B. atstovai prašo teismo priteisti advokato išlaidas už pareiškimo ruošimą teismui ir dalyvavimą teismo posėdyje – 621,46 Eur (e.b. 3-13, II t.), 63,00 Eur žyminį mokestį (e. b. 144 l., I t.) už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, advokato padėjėjams. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal šias rekomendacijas maksimalios išlaidos advokato ir advokato padėjėjos teisinei pagalbai nėra viršytos (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

LR CPK 93 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. A. B. į bylą buvo įtrauktas ieškovės S. G., nepasitikslinus viešosios įstaigos „Lietuvos Tautų informacijos rūmai“ dalininkų pirminio sąrašo aktualumo, todėl atsakovo A. B. prašymas dėl vykdymo atgręžimo tenkintinas, ir priteistinos prašymo dėl proceso atnaujinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės procese patirtos A. B. 684,46 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263 str., 265 str., 270 str., 370-373 str., 760-761 str., teismas

nusprendžia:

priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2763,77 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt trijų Eur 77 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2763,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 62,00 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovo A. B. pareiškimą dėl vykdymo atgręžimo tenkinti.

Atgręžti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-02-07 sprendimo už akių dalies civilinėje byloje Nr. e2-478-1028/2019 įvykdymą ir iš ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 3312,67 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvylikos eurų, 67 centų) išieškotas lėšas.

Priteisti iš ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 684,46 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų, 46 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje A. B. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.