Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1087-877/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Meda“ administratorės Ž. J. ieškinį atsakovui J. A. R. dėl administravimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusios UAB „Kauno Meda“ bankroto administratorė Ž. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. A. R. UAB „Kauno Meda“ bankroto administravimo išlaidas 2 316,96 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad šiai įmonei tapus nemokia, atsakovas nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje įrodinėjo, kad atsakovas, kaip buvęs bankrutavusios UAB „Kauno Meda“ vadovas, privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kadangi UAB „Kauno Meda“ tapus nemokiai ir nepajėgiant atsiskaityti su kreditoriais, toliau vykdė veiklą, atsakovas, būdamas įmonės vadovu nuo 1996 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. liepos 22 d., nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas J. A. R. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad jis įmonės vadovu buvo tik nuo 1996 m. lapkričio 21 d. iki 1997 m. rugpjūčio 25 d., tuo laikotarpiu bankroto bylą kelti buvo gerokai per anksti, jam pačiam buvo neišmokėtas 4 749,77 Eur (16 400 Lt) darbo užmokestis, todėl žalą atlyginti turėtų akcininkai ir kiti valdymo organai, nes Kauno apygardos teismas pašalino jį iš bankroto bylos. Atsakovą iš įmonės vadovo pareigų atleido visuotinis akcininkų susirinkimas, priežastys, dėl ko jis kaip įmonės vadovas nebuvo išregistruotas VĮ Registrų centras, jam nėra žinomos. Taip pat nurodė, kad jam tapus įmonės prezidentu, įmonės turto nepriėmė, nes jo nerado, (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. buhalterijos perimti neleido, (duomenys neskelbtini) darbininkų atlyginimai, kurie buvo pervesti į UAB „Kauno Meda“ dingdavo, darbuotojai masiškai pradėjo eiti pas jį, reikalaudami išmokėti atlyginimus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl administravimo išlaidų, atsiradusių vykstant bankroto procesui, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, administravęs įmonę, nurodęs, kad teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo, prašo administratoriaus lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas priteisti iš įmonės vadovo, įrodinėdamas, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Kauno Meda“ iškėlė bankroto bylą (c/b Nr. B2-2158-259/2014), UAB „Kauno Meda“ administratore paskyrė Ž. J. (t. 1, b. l. 4-6). Dėl bankroto byloje nustatytos aplinkybės, jog bankrutavusi įmonė nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjo, ginčas nekyla. UAB „Kauno Meda“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas, 2014 m. spalio 31 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinti UAB „Kauno Meda“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, patvirtinta supaprastinto bankroto proceso metu administravimo išlaidų sąmata – 2 316,96 Eur (8 000,00 Lt) sumai, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, paliekant administratorei teisę paskirstyti sąmatą pagal poreikį (t. 1, b. l. 9-10). Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimu UAB „Kauno Meda“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto dėl įmonės pabaigos.Administratorė pateikusi PVM sąskaitą faktūrą serija ZOE Nr. 185A 2 006,75 Eur administravimo išlaidų sumai (t. 1, b. l. 18) bei 2014 m. lapkričio 26 d. avanso apyskaitą 562,34 Eur sumai (t. 1, b. l. 19), kurių pagrindu, bankroto procedūros administravimo metu, už VĮ Registrų centras paslaugas sumokėta 146,00 Eur, likusi 388,00 Eur suma 2014 m. rugsėjo 27 d. – 2014 m. lapkričio 5 d. sumokėta degalinėse už kurą bei 2015 m. vasario 14 d. avanso apyskaitą Nr. 2, pagal kurią 147,35 Eur nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. vasario 10 d. sumokėta degalinėse už kurą (t. 1 t., b. l. 20, 165), pareiškė reikalavimą buvusiam įmonės vadovui, reikalaudama apmokėti patirtas 2 317,00 Eur bankroto administravimo išlaidas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos, skirtos apmokėti administratoriaus patiriamas išlaidas, vykdant bankroto procedūras.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Nagrinėjamu atveju, bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą dėl to, jog apmokėjo savo išlaidomis administravimo išlaidas. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto byloje administratoriaus apmokėtos administravimo išlaidos, gali būti vertinama kaip įmonės vadovo ar kitų asmenų administratoriui padaryta žala. Administratorius turėjo galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turėjo galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka. Kadangi įmonė turto neturėjo, įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų, todėl administravimo išlaidas turi atlyginti įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (ĮBĮ 10 straipsnio 11 punktas).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iki 2016 m. sausio 1 d. ĮBĮ nebuvo įtvirtinta nuostata, susijusi su įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją atsakomybe, kai, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, jie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip asmeniui, apmokėjusiam administravimo išlaidas buvo padaroma žala. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamą pasitikėjimu ir lojalumu, net ir nesant ĮBĮ nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011). Taigi, šiuo atveju kasacinės instancijos teismo pateikti išaiškinimai taikytini ir sprendžiant administravimo išlaidų atlyginimo klausimus.1992 m. Įmonių bankroto įstatymo Nr. I-2880 (1994 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. I-466 redakcija, galiojusi nuo 1994 m. birželio 8 d.) 3 straipsnio 2 punktas nustatė, kad įmonės bankroto bylą teismas iškelia pagal įmonės savininko (savininkų) arba valdymo organo, kurio kompetencijai priklauso sprendimo dėl reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas, pareiškimą, jeigu įmonė yra nemoki arba realiai (įrodomai) laukiama jos nemokumo. Jeigu įmonės turto nepakanka finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, jos savininkas (savininkai) arba šiame punkte nurodytas įmonės valdymo organas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo, savininko ir (ar) kitų asmenų pagal kompetenciją atžvilgiu civilinę atsakomybę, jiems pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo (ar) kitų asmenų pagal kompetenciją neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (1964 m. CK 483 straipsnis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti įmonės vadovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų pats įstatyme civilinės atsakomybės taikymo subjektu įvardintas asmuo.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui kilo nuo 1996 m. lapkričio 7 d., t. y. praktiškai nuo atsakovo paskyrimo bendrovės vadovu momento. Teismas vertino, jog būtent nuo to momento, įmonės vadovas suprato, kad bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 1996 m. rugsėjo 30 d. buvo 33 843,84 Eur (116 856,00 Lt), nes vykdant išieškojimą turto nebuvo rasta, 1999 m. birželio 14 d. Kauno apskrities VMI viršininkės sprendimu Nr. 14.2-05/65 bendrovės 33 843,84 Eur (116 856,00 Lt) mokestinė nepriemoka buvo pripažinta beviltiška, bendrovė nuo 1997 m. gamybinės veiklos nevykdė. Byloje nustatyta, kad 1996 m. bendrovės skolos sudarė 131 287,94 Eur (453 311,00 Lt), apskaityto turto vertė 26 869,21 Eur (92 774,00 Lt), skolos viršijo įmonės turtą 104 418,73 Eur (360 537,00 Lt) suma, 1997 m. rugsėjo mėn. bendrovės skolos (165 554,33 Eur (571 626,00 Lt)) už apskaityto turto vertę (14 023,40 Eur (48 420,00 Lt)) buvo didesnės 151 530,93 Eur (523 206,00 Lt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 nurodė, jog įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ įtvirtintus kriterijus. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl šiuo atveju, nustatytos byloje aplinkybės apie įmonės finansinę būklę leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas 1997 metais, žinodamas, kad UAB „Kauno Meda“ yra nemoki, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.Įmonės vadovas yra vienasmenis valdymo organas. Pagal atsakovo darbo UAB „Kauno Meda“ laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatas, įmonės administracijos vadovas, dėl kurio netinkamo pareigų vykdymo atsiranda žalos įmonei, privalo atlyginti padarytą žalą (1964 m. CK 227 straipsnis; 2000 m. CK 2.87 straipsnio 7 dalis; 1994 m. Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 11 dalis). Minėta, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (1964 m. CK 483 straipsnis). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu akcentuoja, kad UAB „Kauno Meda“ vadovu buvo tik nuo 1996 m. lapkričio 21 d. iki 1997 m. rugpjūčio 25 d., tapęs įmonės prezidentu jokio turto neperėmė. Įmonės administravimo išlaidos apmokamos iš įmonės visų rūšių lėšų, gautų padavus įmonės turtą. Įmonei pasiekus nemokumo būsena, įmonės vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu neišsaugojus turto, kolegijos vertinimu, tokiu atveju sumažėja administratoriaus galimybė atgauti patirtas administravimo išlaidas, t. y. patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Todėl svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, nustatytina neišsaugoto (sumažėjusio) turto vertė, kurį realizavus galėjo būti gaunamos administravimo išlaidos, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).Pirmosios instancijos teismas analizavo įmonės finansinę būklę bei nustatė, kaip jau minėta, kad jau ieškovo paskyrimo įmonės vadovu metu įmonė buvo nemoki, skolos viršijo apskaityto finansinio turto vertę, įmonė nekilnojamo turto, transporto priemonių neturėjo, valstybės išieškoma įmonės skola buvo pripažinta beviltiška (1999 m. birželio 14 d. Kauno apskrities VMI viršininkės V. Ž. sprendimas Nr. 14.2-05/65 dėl bendrovės 33 843,84 Eur (116 856,00 Lt) mokestinės nepriemokos). Teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visas patirtas administravimo išlaidas. Įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat ir bankroto bylose, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, kad jau apelianto paskyrimo įmonės vadovu metu įmonė turto neturėjo, spręstina, kad nėra pagrindo išvadai, kad apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo prarastas ar neišsaugotas įmonės turėtas turtas ir taip sumažėjo galimybė gauti administravimo išlaidas ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka. Tiek įmonės bankroto bylos iškėlimo metu 2014 m. liepos 14 d., tiek apelianto paskyrimo įmonės vadovu metu įmonė realaus turto, kurį realizavus būtų apmokamos administravimo išlaidos, neturėjo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad administratoriaus galimybė gauti administravimo išlaidas realizavus įmonės turtą, jei atsakovas būtų laiku, paaiškėjus ūkinės veiklos vykdymo finansiniams rezultatams už 1996 metus, kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo sumažinta. Taigi, būtent apelianto neveikimas (nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kauno Meda “ 1996 m. ir vėliau jam būnant UAB „Kauno Meda“ vadovu) nesudaro pagrindo konstatuoti esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovo įstatyminės pareigos nevykdymo ir atsiradusios žalos.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Kauno Meda“ finansinius duomenis apie įmonės turtą ir juos palyginęs su 2014 m. apskaityto įmonės turto mase, sprendžia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog bankrutavusios įmonės turtas, nuo apelianto paskyrimo įmonės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo momento, sumažėjo ar buvo prarastas. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl neteisėto atsakovo neveikimo, t. y. pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymo, ir bankroto byloje patirtų bei neapmokėtų administravimo išlaidų nėra priežastinio ryšio. Bankroto byloje patirtos bei neapmokėtos administravimo išlaidos nereiškia, kad galimybė jas apmokėti realizavus įmonės turtą sumažėjo ar buvo apribota dėl įmonės vadovo neteisėto neveikimo (nesikreipimu dėl bankroto bylos iškėlimo).Minėta, kad neteisėtas neveikimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su tokio dydžio žala, kokia atsirado dėl šio neveikimo. Spręstina, kad bankroto byloje patirtos ir neapmokėtos administravimo išlaidos, t. y. administratoriaus patirta žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su apelianto neteisėtu neveikimu delsiant inicijuoti bankroto bylą.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. žalos atsiradimo fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių (žalos, nuostolių), dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą. Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė ir netinkamą išvadą dėl atsakovo civilinės atsakomybės, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetus, yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, vadovaudamasis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, 2016 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 2.1.-(NTP-2)-16-T-1041-3918 nusprendė nagrinėjamoje byloje atsakovui J. A. R. suteikti antrinę teisinę pagalbą, nustatant 100 procentų valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų ieškovui dydį. Byloje pateikta patikslinta 2016 m. spalio 10 d. pažyma Nr. NTP-7-10764 patvirtina, kad valstybė už atsakovo atstovavimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 233,57 Eur, o pateikta 2017 m. vasario 27 d. pažyma Nr. NTP-7-2348 patvirtina, kad valstybė už atsakovo atstovavimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėjo 151,64 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), šios išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu pagrindu nepriteistinos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.