Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-109-316/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-05
Bylos Nr.: 1A-109-316/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26285-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ilona Jakubėnienė, Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis: J. P., V. Š.
Civilinis ieškovas: R. P.
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis, Modestas Švažas, Rita Roščenkovienė

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-316/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26285-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2.; 1.2.14.1.1.; 2.1.15.1.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,gynėjam advokatam Ritai Roščenkovienei, Modestui Švažui,nuteistiesiems J. P., V. Š.,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. P. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš J. P. ir V. Š. solidariai priteista 6300 Eur (šeši tūkstančiai trys šimtai eurų) turtinės žalos, R. P. naudai. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Priteisti lygiomis dalimis iš J. P. ir V. Š. po 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti, išlaidas sumokant jas apmokėjusiam atstovui pagal įgaliojimą T. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. P. nuteistas už tai, kad jis 2022 metų kovo mėnesio pabaigoje, ne anksčiau kaip kovo mėnesio 19 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš mirusiojo V. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė mirusiajam V. P. priklausiusį turtą: 100 eurų vertės elektrinę kaitlentę, 80 eurų vertės orkaitę, 60 eurų vertės mikrobangų krosnelę, 250 eurų vertės šaldytuvą, 300 eurų vertės televizorių, 250 eurų vertės laukines prieškambario duris, 200 eurų vertės priešgaisrines duris, 240 eurų vertės plautuvę ir maišytuvą, 259 eurų vertės vandens siurblį, 1050 eurų vertės granulinį šildymo katilą, tuo padarydamas paveldėtojui R. P. 2789 eurų turtinę žalą.

2. V. Š. nuteistas už tai, kad jis 2022 metų kovo mėnesio pabaigoje, ne anksčiau kaip kovo mėnesio 19 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš mirusiojo V. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė mirusiajam V. P. priklausiusį turtą: 740 eurų vertės virtuvinį komplektą, 546 eurų vertės vandens šildymo boilerį, tuo padarydamas paveldėtojui R. P. 1286 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistieji J. P. ir V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

3.1. Apeliantai skunde nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog jų padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį. Pažymi, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą ir neturi turto savininko sutikimo užvaldyti turtą. Apeliantų teigimu, turto grobimo faktas byloje nėra nustatytas.

3.2. Skunde nurodo, kad iš jų (nuteistųjų J. P. ir V. Š.) parodymų matyti, jog daiktus iš mirusiojo V. P. namo, adresu (duomenys neskelbtini), jie nešė mirusiojo motinos O. Š. leidimu ir nurodymu. Tai patvirtino liudytoja teisme apklausta O. Š. bei liudytojas G. Č., kuris teismo posėdžio metu parodė –„atvykus į mirusiojo namą jie paėmė lovą 5 asmenų šeimai iš (duomenys neskelbtini). V. (Š.) palydėjo, įėjo į namą laisvai, durys buvo atrakintos. V. pasakė, kad mirė draugas, mama dovanoja daiktus. Jie rinkosi baldus. Paimtą lovą išgabeno savo transportu. Namas buvo tvarkingas, švarus. Ar gali įeiti į namą, nekilo tokių klausimų“.

3.3. Apeliantų teigimu, jie abu 2022 m. kovo mėnesį, praėjus vos kelioms dienoms po brolio ir geriausio draugo V. P. mirties, buvo įsitikinę, jog turtas atiteks mirusiojo mamai O. Š., nes nukentėjusiojo R. P. motina A. G., nedalyvaudama mirusiojo laidotuvėse, neleisdama vieninteliam sūnui R. atsisveikinti su mirusiu tėvu, niekaip neprisidėdama prie laidotuvių išlaidų, neinformuodama iki 2022 m. vasaros mirusiojo šeimos apie ketinimą paveldėti nepilnamečio sūnaus R. vardu mirusiojo V. P. turtą, sudarė įtikinamą įspūdį, kad mirusiojo palikimas jai nerūpi.

3.4. Toliau skunde apeliantai pasisako dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalies normos, aptaria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012 argumentus. Pažymi, jog Apeliantų nuomone, ginčui šioje byloje taikytina civilinė, o ne baudžiamoji teisė.

3.5. Apeliantai nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nevertino jų elgesio po to, kai 2022 m. rugpjūčio 9 d. į jų namus atvyko policijos pareigūnai daryti kratų ir tik tada jiems tapo žinoma, kad paveldėti mirusiojo turtą pageidauja nepilnamečio sūnaus R. įstatyminė atstovė A. G.. Pažymi, jog jie apie tai sužinoję, savo noru grąžino visus paimtus daiktus, nupirko naują tokios pat rūšies virtuvinį komplektą ir prašė įgalioto asmens T. G., kad leistų mirusiojo name atstatyti baldus ir išardytą šildymo sistemą į pirminę būseną. Apeliantų teigimu, geranoriškas visų daiktų sugrąžinimas, pastangos išspręsti ginčą taikiai, rodo, jog jie neturėjo tikslo pagrobti daiktus ir gauti iš to materialinės naudos.

3.6. Taip pat apeliantai nurodo, kad neaišku, kodėl teismas iš jų priteisė 6300 Eur turtinės žalos, jeigu visi paimti iš mirusiojo V. P. namo, (duomenys neskelbtini), daiktai yra grąžinti, išskyrus televizorių, o jie patys pageidauja išardytą šildymo sistemą suremontuoti ir grąžinti į pirminę būseną. Pažymi ir tai, kad pasak liudytojo A. Š., bazinis variantas statant naują katilą kainuoja realiai 2300-3000 Eur. Šis liudytojas teisme nurodė, jog „skaičiuojant, kad liko katilas, šildymo boileris ir hidroforas, šildymo sistemos atstatymas kainuotų daugiausia 1500 eurų“.

4. Teismo posėdyje nuteistieji J. P., V. Š. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusiojo atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašė nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų J. P. ir V. Š. apeliacinis skundas atmestinas

5. Nuteistieji J. P. ir V. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jų padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, teigdami, kad vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą ir neturi turto savininko sutikimo užvaldyti turtą. Taip pat apeliantai mano, jog byloje nebuvo nustatytas turto grobimo faktas. Taip pat apeliantai nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistųjų apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas J. P. ir V. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog J. P. ir V. Š. iš mirusiojo V. P. namo pagrobė mirusiajam V. P. priklausiusį turtą, tuo padarydami paveldėtojui R. P. turtinę žalą ir jų padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

7. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės kaip turto pagrobimo apibrėžimo įstatymas nepateikia, o teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Antai vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2022). Taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-61-489/2018). Taigi, vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vis dėlto, nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019).

8. Apeliaciniame skunde nuteistieji neginčija teismo nustatytų ir pačių nuteistųjų pripažintų aplinkybių, kad jie išnešė iš mirusiajam V. P. priklausančio namo kaltinime nurodytus daiktus. Kaip nurodė teisme apklaustas J. P., iš namo išnešė daiktus, paimtus daiktus norėjo parduoti, nes reikėjo pinigų paminklui. Manė, kad daiktai priklausė mamai. Daiktus paimti iš namo mamos leidimo nereikėjo, žinojo, kad neprieštaraus. Visus daiktus suvežė į savo garažą ir sumetė. Taip pat nuteistasis patvirtino, jog jis žinojo, kad jo brolis V. P. turėjo sūnų R.. Nurodė, kad per laidotuves nebuvo nei sūnaus, nei A.. Manė, kad buvo galima paimti daiktus. Nuteistasis V. Š. apklausiamas teisme taip pat neneigė, kad išvežė daiktus iš V. P. priklausančio namo. Po V. laidotuvių, jie buvo tikri, kad A. nepretenduos į turtą, į namą. Galvojo, kad atiteks mamai. Taip pat nuteistasis V. Š. nurodė, kad V. turėjo sūnų, su juo nebendravo, todėl manė, kad turtą paveldės V. mama. V. P. laidotuvėse ir šermenyse nematė nei A. G., nei V. sūnaus. Po V. mirties, po dviejų savaičių, iškraustė namą. Suvokė, kad po V. mirties turtas priklausė broliams arba mamai.

9. Taigi nuteistieji J. P. ir V. Š. tiek duodami parodymus, tiek ir apeliaciniame skunde, tvirtino, jog turto pagrobimo fakto nebuvo, nes jie nesuvokė, jog grobia kito asmens turtą ir neturi turto savininko sutikimo užvaldyti turtą. Tačiau su šiomis nuteistųjų nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pažymima, kad teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016, 2K-151-628/2018, 2K-153-511/2020 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vagystės subjektyviųjų požymių nuteistųjų J. P. ir V. Š. veiksmuose buvimo, iš esmės rėmėsi pačių nuteistųjų bei liudytojų O. Š., G. Č., Š. P., A. K. parodymais, kurie patvirtino, kad nuteistieji po V. P. laidotuvių iš jo namų krovėsi daiktus ir juos išvežė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kad V. Š., nebūdamas V. P. giminaitis, nei J. P., būdamas mirusiojo ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą, veikos padarymo metu neturėjo teisės paveldėti mirusiojo turtą. Be to, nors nuteistieji ir tvirtina, kad jie buvo įsitikinę, jog A. G. su sūnumi nepretenduos į palikimą ir mirusiojo V. P. turtą paveldės jo motina O. Š., nes kreipsis dėl pavedėjimo į notarą, tačiau tiek iš pačių nuteistųjų parodymų, liudytojų O. Š., Š. P. parodymų matyti, kad jiems buvo gerai žinoma, kad pagal įstatymą pirmos eilės įpėdinis yra V. P. sūnus. Šiuo nagrinėjamu atveju, vertinat tai, kad nuteistiesiems žinant, jog mirusiojo V. P. turto paveldėjimo klausimas nėra išspręstas, nėra suėjęs palikimo priėmimo terminas, t. y. dar nesant nustatytam paveldimo turto įpėdiniui, nesant sudarytam paveldimo turto apyrašui ir žinant, jog mirusiojo turtą gali paveldėti pirmos eilės įpėdinis – mirusiojo sūnus, iš karto po laidotuvių imasi aktyvių veiksmų iš mirusiojo gyvenamojo namo išvežti kaltinime nurodytus daiktus. Šiuo nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad nuteistieji J. P. ir V. Š. žinojo, kad grobia kito asmens turtą ir neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vertinant aptartą nuteistųjų elgesį, nustatytą situaciją (nesuėjus palikimo priėmimo terminui), daroma išvada, jog subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymiai yra nustatyti.

10. Taip pat nuteistųjų J. P. ir V. Š. veiksmuose nustatyti ir objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Skundžiamame nuosprendyje gana detaliai aptarti šie nusikalstamos veikos požymiai, pasisakyta, kad J. P. apklausiamas teismo posėdyje patvirtino, jog daiktus paimtus iš mirusiojo brolio namų norėjo parduoti, nes reikėjo pinigų paminklui ir dėl to, kad R. P. ar jo atstovai neprisidėjo prie brolio laidotuvių. Taip pat iš nuteistųjų J. P. ir V. Š. parodymų matyti, kad kai kuriuos daiktus, pagrobtus iš V. P. namų jie realizavo, dovanojo kitiems asmenims, naudojo savo reikmėm, sunaikino. Būtent šios aptartos aplinkybės ir patvirtina, kad savo veiksmais jie ne tik siekė turtinio intereso, bet ir pagrobtu turtu disponavo savo nuožiūrą taip atimant tokią galimybę iš turto savininko.

11. Esant šių duomenų visumai, įvertinus juos aukščiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji J. P. ir V. Š. pagrobė svetimą turtą, kuris grobimo metu nuosavybės teise nepriklausė nei jiems, nei O. Š., kuri leido iš V. P. namų pasiimti kai kuriuos daiktus, nei tas turtas kitaip teisėtai buvo jų valdomas. Nuteistieji J. P. ir V. Š. neabejotinai suvokė, jog grobia jiems svetimus daiktus, t. y. suvokė vagiantys svetimą turtą ir to norėjo, t. y. tokiais savo veiksmais akivaizdžiai siekė sumažinti galimai R. P. paveldėtiną turtą. Tokiu būdu, pagrindo abejoti nuteistųjų veiksmų teisiniu vertinimu nėra. Pirmosios instancijos teismas įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, apeliantų neteisėtų veiksmų atitikimas BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiams yra visiškai įrodytas ir abejonių nekelia, todėl daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą nutraukti, kaip to apeliaciniais skundais prašo nuteistieji, nėra jokio pagrindo.

12. Tai, kad nuteistieji savo noru grąžino visus paimtus daiktus, nupirko naują tokios pat rūšies virtuvinį komplektą ir prašė įgalioto asmens T. G., kad leistų mirusiojo name atstatyti baldus ir išardytą šildymo sistemą į pirminę būseną, nešalina nuteistųjų J. P. ir V. Š. baudžiamosios atsakomybės ir nelaikoma savanorišku atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistiesiems skirtų bausmių

13. Apeliaciniuose skunduose bausmių dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniais skundais prašoma nuteistųjų atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, pasisakytina ir dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

14. Pirmosios instancijos teismas nenustatė J. P. ir V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę J. P. ir V. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad jie padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltininkų asmenybes – J. P. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, V. Š. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistųjų J. P. ir V. Š. atžvilgiu bus pasiekti jiems už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurios terminas nustatytas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems J. P. ir V. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės bei bausmės laikotarpiui paskirti įpareigojimai, nėra per griežti ar aiškiai neteisingi. .

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems J. P. ir V. Š. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių nėra pagrindo.

Dėl turtinės žalos dydžio

17. Nuteistieji J. P. ir V. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria solidariai priteista 6300 Eur turtinė žala R. P. naudai. Apeliantai teigia, kad visi iš V. P. namo paimti daiktai yra grąžinti, išskyrus televizorių, pažymi, jog šildymo sistemos atstatymas, vertinant, kad liko katilas, šildymo boileris ir hidroforas, kainuotų daugiausia 1500 Eur.

18. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

19. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. nusikalstamais veiksmais buvo pagrobtas mirusiajam V. P. priklausantis turtas – 100 eurų vertės elektrinę kaitlentė, 80 eurų vertės orkaitė, 60 eurų vertės mikrobangų krosnelė, 250 eurų vertės šaldytuvas, 300 eurų vertės televizorius, 250 eurų vertės laukinės prieškambario durys, 200 eurų vertės priešgaisrines durys, 240 eurų vertės plautuvė ir maišytuvas, 259 eurų vertės vandens siurblys, 1050 eurų vertės granulinis šildymo katilas, taip padarant paveldėtojui R. P. 2789 eurų turtinę žalą, V. Š. nusikalstamais veiksmais buvo pagrobtas mirusiajam V. P. priklausantis turtas – 740 eurų vertės virtuvinis komplektas, 546 eurų vertės vandens šildymo boileris, taip padarant paveldėtojui R. P. 1286 eurų turtinę žalą. Kaip jau buvo minėta, nuteistieji J. P. ir V. Š. neneigia iš mirusiojo V. P. namų išvežę jiems kaltinime nurodytus daiktus.

20. Nukentėjusiojo R. P. atstovo advokato pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiam grąžinta sofa, fotelis, šaldytuvas „Bosh“, mikrobangų krosnelė, dėl šių daiktų transportavimo (nuo policijos komisariato iki nukentėjusio gyvenamosios vietos) nukentėjusysis patyrė išlaidas, kurios sudaro 300 Eur. Taip pat nurodyta, kad išardant R. P. nuosavybės teise priklausančio namo šildymo sistemą buvo nutraukti elektros laidai, atstatymo darbai siekia 586,89 Eur, virtuvės baldų atstatymo darbai 200 Eur, durų atstatymo darbai (įskaitant atstatymui reikalingas dalis ir medžiagas) – 960 Eur, šildymo sistemos atstatymo darbai, įskaitant reikalingas dalis ir medžiagas, – 1854 Eur. Dėl nusikalstamų veiksmų, R. P. patyrė 8005,89 Eur turtinę žalą.

21. Civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos pagrįsti liudytojas buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, iš kurios matyti, jog už perkraustymo paslaugą sumokėti 300 Eur (1 t., b. l. 149), pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), komerciniai pasiūlymai (1 t., b l. 150–154), MB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas dėl elektros laidų ir atstatymo darbų (1 t., b. l. 156). Apklaustas teisme liudytojas T. G. nurodė, kad apie padarytą žalą pateikė duomenis, dėl daiktų ir reikalingų atstatymo darbų vertės jis kreipėsi į įmones ir gavo paskaičiavimus. Krosnies kainą žiūrėjo portale „skelbiu“. Taip pat liudytojas nurodė, kad nustatydamas padarytą žalą jis orientavosi pagal draudimą, kas buvo atstatyta naujai. Taip pat nurodė, kad išmontuojant namo šildymo sistemą buvo nutraukti elektros laidai, nupjauti vamzdžiai,, išmontuoti virtuvės prietaisai, durys, todėl reikalingi atstatymo darbai.

22. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam R. P. padarytą žalą nustatė remdamasis liudytojo T. G. paaiškinimais ir jo pateiktais, anksčiau paminėtais, dokumentais. Teismas įvertino pateiktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas, kodėl jais remiasi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors turtinė žala grindžiama būsimomis naujų detalių, prietaisų įsigijimo ir montavimo išlaidomis, kaip tai nurodė skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, tačiau minėtų detalių, prietaisų, jų montavimo, atstatymo darbų kainų dydis nekelia abejonių, nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajam R. P. 6300 Eur turtinės žalos atlyginimą solidariai iš nuteistųjų J. P. ir V. Š. yra pagrįstas ir teisėtas. Tai, kad turtinei žalai pagrįsti buvo pateiktos ne realiai patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai, o tik planuojamas, galimas išlaidas patvirtinančius dokumentus, priešingai nei mano nuteistieji, nepaneigia jų civilinės atsakomybės pagrįstumo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, todėl šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį keisti ar ją naikinti nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

23. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo R. P. atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašė iš nuteistųjų J. P. ir V. Š. priteisti nukentėjusiojo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2024 m. kovo 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 23/2024, t. y. už susipažinimą su nuteistųjų apeliaciniu skundu, kliento konsultaciją ir dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (5 t., b. l. 196, 197).

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tos pačios taisyklės taikomos ir apeliacinės instancijos teismo procese. Praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų išieškojimo klausimą.

25. Sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, be kita ko turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistųjų J. P. ir V. Š. apeliacinį skundą, kuris atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo apimtį, jame keliamus klausimus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio trukmę, kuriam dalyvavo nukentėjusiojo atstovas advokatas bei į tai, jog nuteistųjų apeliacinis skundas atmestinas, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma 290,40 Eur, nesant byloje duomenų, patvirtinančių nuteistųjų sunkią turtinę padėtį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui. Todėl nukentėjusiojo atstovo advokato prašymas tenkintinas ir apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš nuteistųjų J. P. ir V..

26. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2024 m. kovo 20 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Š. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 175,00 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (5 t., b. l. 151–153).

27. Pažymima, kad apeliacinis procesas pradėtas pagal nuteistųjų J. P. ir V. Š. apeliacinį skundą, kuris apeliacinės instancijos teismo atmestas kaip nepagrįstas. Įvertinus tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistojo apeliaciniu skundu, dalyvavo teismo posėdyje, t. y. įvertinusi suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam V. Š. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis V. Š. yra darbingo amžiaus, dirba, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo V. Š..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų J. P. ir V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš J. P. ir V. Š. po 145,20 Eur nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti, išlaidas sumokant jas apmokėjusiam atstovui pagal įgaliojimą T. G..

Išieškoti iš nuteistojo V. Š. 175,00 Eur (šimtas septyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ilona JakubėnienėBoleslovas KalainisNijolė Matuzevičienė