Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-35-1065/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-01-15Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-06-05Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-15
Bylos Nr.
1-35-1065/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26285-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
V. Š., J. P.
Nukentėjusysis
R. P.
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis, Rita Roščenkovienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-35-1065/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26285-2022-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.1.; 2.1.14; 2.1.15.3.1; 2.1.16.2.12; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 15 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorėms Aurelijai Rakštienei, Rasai Valančienei,kaltinamajam V. Š.,kaltinamajam J. P., jo gynėjai advokatei Ritai Roščenkovienei,nukentėjusiojo R. P. atstovei A. G., jos atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis O. P. individualioje įmonėje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje,

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. P. (duomenys neskelbtini) metų kovo mėnesio pabaigoje, ne anksčiau kaip kovo mėnesio 19 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš mirusiojo V. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė mirusiajam V. P. priklausiusį turtą: 100 eurų vertės elektrinę kaitlentę, 80 eurų vertės orkaitę, 60 eurų vertės mikrobangų krosnelę, 250 eurų vertės šaldytuvą, 300 eurų vertės televizorių, 250 eurų vertės laukines prieškambario duris, 200 eurų vertės priešgaisrines duris, 240 eurų vertės plautuvę ir maišytuvą, 259 eurų vertės vandens siurblį, 1050 eurų vertės granulinį šildymo katilą, tuo padarydamas paveldėtojui R. P. 2789 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis V. Š. (duomenys neskelbtini) metų kovo mėnesio pabaigoje, ne anksčiau kaip kovo mėnesio 19 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš mirusiojo V. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė mirusiajam V. P. priklausiusį turtą: 740 eurų vertės virtuvinį komplektą, 546 eurų vertės vandens šildymo boilerį, tuo padarydamas paveldėtojui R. P. 1286 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino. Su kaltinimo pakeitimu nesutiko. Iš namo išnešė daiktus, dalį norėjo parduoti, paminklui pinigų būtų buvę. Manė, kad daiktai priklausė mamai. Daiktus paimti iš namo mamos leidimo nereikėjo, žinojo, kad neprieštaraus. Visus daiktus suvežė į savo garažą ir sumetė. Pradėjo važinėti policija. Tyrėja liepė grąžinti daiktus. Daiktus grąžino. Daiktai išvardinti teisingai. Liepė V. Š. daiktus atiduoti (duomenys neskelbtini). Galvojo, kad turtą paveldės mama. Kad yra R., žinojo. Per laidotuves nebuvo nei sūnaus, nei A.. Manė, kad buvo galima paimti daiktus. Nepripažįsta kaltės, nežino ar tai blogai, ar tai gerai. Nori pasakyti, kad nekaltas. Veiksmus atliko, daiktus išnešė. Paimtus daiktus norėjo parduoti, nes paminklui reikėjo pinigų. Mama turėjo kreiptis dėl palikimo, kai ėmė daiktus nežino, ar buvo kreipusi. Daiktai priklausė mamai ir jam, jis nesvetimas. R. (duomenys neskelbtini) m. nebuvo tuose namuose, pavardės nepasikeitė, bet tik kraujo ryšys siejo su V. P.. Neturtinė žala sūnui nepadaryta. Namai po daiktų paėmimo liko tvarkingi. Jeigu A. G. įleistų, pasiruošęs viską atstatyti.

Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino. Su kaltinimo pakeitimu kategoriškai nesutiko. Parodė, kad istorija prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) m., jis buvo V. P. draugas, artimai bendravo. (duomenys neskelbtini) m. prasidėjo V. ir A. skyrybos, skyrybos įvyko dėl T. G., jis juos išskyrė. Jie visi buvo draugai, bendraudavo šeimomis, taip buvo iki skyrybų. Tada prasidėjo skyrybos ir turto dalybos. V. buvo visiškai „nustekentas“, buvo palūžęs ir gyveno pas juos (duomenys neskelbtini). Namas buvo jo šeimos. Skyrybos neįvyko, nes bankas neleido išsiskirti. V. neturėjo pinigų A. sumokėti kompensacijos. Jis su žmona paėmė paskolą, kad V. sumokėtų A. kompensaciją. (duomenys neskelbtini) kovo pabaigoje, (duomenys neskelbtini), esantis namas, priklausė V. P., jis ten gyveno. Oficialiai tą namą (duomenys neskelbtini) m. įsigijo V. P. iš jo. Jis tą namą įrengė. Po V. laidotuvių, jie buvo tikri, kad A. nepretenduos į turtą, į namą. Galvojo, kad atiteks mamai. Sūnus buvo nepilnametis, jie su V. buvo draugai, jis su sūnumi nebendravo, manė, kad turtą paveldės mama. Iškraustė namą, nes liepė V. mama O. Š., nežinojo, kad A. pretenduos. Jeigu būtų pasakiusi, kad pretenduos, tai nieko nebūtų kraustę. Įstatymų nežinojo, rėmėsi morale. Lova buvo atiduota (duomenys neskelbtini) žmonėms, tą patį galvojo ir su virtuviniu, jį ardant sulūžo, todėl sudegino. V. mama prašė surinkti batus ir rūbus, kad nesimėtytų. Dalį atidavė (duomenys neskelbtini) dirbantiems (duomenys neskelbtini) bendrovėje, o visą kitą į atliekų aikštelę. Šildymo įrangą parsivežė į namus. Šildymo boilerį jie su policija pasiėmė. V. mama O. Š. sakė kreipsis dėl palikimo. Kai daiktus vežė dar nebuvo pasikreipusi į notarą. Sakė kreipsis, dėl paveldėjimo, todėl ir vežė daiktus. Daiktų pardavimui neruošė, namą ruošėsi parduoti. Boilerį galvojo pasikabinti šiltnamyje. Virtuvinis buvo avarinės būklės, įsigytas iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, prieš du ar tris metus, jį persivežė į namus, sprendimą išvežti virtuvinį priėmė jis. Buvo gaisras V. namuose, kada pirko virtuvinį ar prieš gaisrą, ar po neprisimena, nešant virtuvinis sulūžo, kas paėmė spinteles kurios kabėjo ant sienos nežino. Žino, ką išsivežė J. tai: šildymo katilą, hidroforą, orkaitę, viryklę-kaitlentę, mikrobangų krosnelę, šaldytuvą ir spinteles. Vonios kambaryje buvo veidrodžiai, bet jie ten ir liko. Siurbliukus paėmė. Kodėl šildymo sistema ardoma buvo, gal todėl, kad žiemą niekas nekūrens, užšals. Paėmė boilerį, nes galvojo, kad panaudos kažkur. Kūrendavo krosnį, kai V. nebuvo. Su sūnumi V. nebendravo, A. mama gyvena kaimynystėje, sūnus pas ją atvažiuodavo, V. klausinėjo ar paaugo, kaip atrodo. Su sūnumi nebendravo, sakė nelįs, netraumuos, kai užaugs pats bendraus. V. mama sakė, kam ko reikia atiduoti. Jie galvojo, kad viską paveldės mama. Po V. mirties, po dviejų savaičių iškraustė namą. Suvokė, kad po V. mirties turtas priklausė broliams arba mamai. Iš visų artimų žmonių sutikimo, kad gali iškraustyti, neturėjo. Mama, tėtis ir broliai, artimi žmonės mirusiajam. Kada buvo išimtos namo durys, nepamena, jis jų neėmė, žino aplinkybes, dėl ko išėmė, namas be durų mažiau vertingesnis. Šildymo sistemą jis ardė. Po gaisro V. draudimą tvarkėsi, bet kiek išmokėjo, nežino. Apytiksliai kiek gavo, ar pakako naujiems baldams ar ne, nežino. V. P. laidotuvėse ir šermenyse nematė nei A. G., nei sūnaus. A. žinojo, kad V. P. mirė. Grąžinti beveik visi daiktai, kurie buvo paimti. Siūlė A. G. viską grąžinti į tą situaciją, kaip buvo iki V. P. mirties. Nupirko naujus virtuvinius baldus, bet ji neima. Jie siūlė viską sutvarkyti. Atstatyti šildymo sistemą kainuotų apie 1000 eurų, siurbliukai, boileris, vamzdžiai jiems yra grąžinti. Jie pageidauja, kad būtų modernesnė krosnis, nenori kūrenti, nori pasipinigauti. Pasiūlymas buvo, bet jie nori pinigų. Neturtinė žala jo veiksmais nebuvo padaryta. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusiojo R. P. atstovė A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mirė jos vaiko tėvas. Jai tai pranešė jos mama, vėlai vakare tą pačią dieną. Po kelių mėnesių pranešė pažįstama, kad išvogti buvusio vyro namai. R. P. jos sūnus, jam (duomenys neskelbtini) metų, tvarkėsi palikimą. Jo vyras nuvyko į buvusio vyro namą, jai pasakė, kad viskas iš namų išnešta. Po to važiavo tvarkyti namo. Įėjus į namą, svetainėje buvo šiukšlių krūva, tualetas „pridirbtas“. Palikimo termino nepraleido. Abejonių nebuvo priimti ar nepriimti palikimą. Tėvas vaiku niekada nesirūpino, todėl tvarkėsi palikimą. Po mėnesio kreipėsi į notarą. Tėvas su sūnumi ryšio nepalaikė. Artimi giminaičiai irgi nepalaikė jokio ryšio, bet apie jį žinojo, kad yra vaikas, nes gimė santuokoje. Iš namų išėjo kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Kad vaikas paveldės turtą, niekam nesakė. Įgaliojo savo vyrą tvarkyti paveldėjimą, nes ji dirba ir ne visada gali išeiti iš darbo. Kas buvo pavogta, kur kreipėsi vyras, nežino. Nežino ir apie civilinį ieškinį. Akivaizdžiai matėsi, kad nėra durų, jos buvo pavogtos. Šildymo sistema buvo pavogta. Iki buvusio vyro mirties, ji jo namuose nebuvo. Apie gaisrą yra girdėjusi. Viską tvarko jos vyras, jis žino daugiau aplinkybių. Po skyrybų, pusę metų buvęs vyras turėjo lankyti vaiką gyvenamojoje vietoje, tačiau to nedarė. Vėliau jos ir neprašė su vaiku leisti pasimatyti, neskambindavo dėl vaiko. Vaiko klausė, ar jis nori eiti į tėvo laidotuves, pasakė, kad nenori. Ji kaip mama nusprendė, kad vaikas paveldės namą. Ji į namą nuvažiavo vasarą, į namo vidų pateko, nes vyras turėjo raktus. Iš kur jis juos gavo, nežino. Name nebuvo nei karto iki paveldėjimo sutvarkymo. Prie laidojimo išlaidų neprisidėjo, nes niekas neinformavo. Nežinojo, kad daiktus išneša, todėl policijai nepranešė, kuomet pranešė, kad viskas išnešta, vyras nuvažiavo ir tada kvietė policiją.

Liudytojas T. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog byla dėl jo žmonos vaikui priklausančio turto iš namo vagystės. R. P. pagal palikimą priklauso namas, jis pirmas paveldėtojas. Jam paskambino žmona ir pasakė, kad jai pažįstama pasakė, kad kažkas vaikšto po namus. Nmas buvo užrakintas, apribotas įėjimas. Iki kol nesutvarkė palikimo, į namą nėjo. Buvo daug skolų, namas buvo užstatytas lombardui, reikėjo sumokėti pinigus, nes buvo paimtos paskolos. Kaip priėmęs palikimą, turėjo sumokėti. Tiksliai kada kreipėsi į notarą nepamena, bet per nustatytą laiką. Jis iš žmonos sužinojo, kad atrakinti vartai ir kažkas vaikšto. Nuvykęs pamatė, kad name viskas „atlapota“, išdraskyta, apžiūrėjęs iškvietė policiją. Buvo nukarpyti laidai, šiukšlės, vamzdžiai nupjauti. Dėl paveldėjimo klausė advokatės, ji jam pasakė terminus. Apie skolas sužinojo iš notaro, buvo uždėti apribojimai. Sumokėjo skolas ir mokesčius. Buvo žemė, miškas ir namas. Iš vandens tiekėjo gavo raštus, kad išdaužyti skaitikliai, nulaužti vamzdžiai, laukia sąskaitos už sugadintus skaitiklius. Vaikas nenori važiuoti į tą namą. R. M. pasakė, kad veža daiktus iš namo, mirusiojo mama nieko neklausė. Iš policijos pasiėmė suniokotus daiktus, tragiškos būklės. Šaldytuvą gavo ne tą patį, baldų neatgavo. Po gaisro viskas buvo sutvarkyta, yra nuotraukos, gavus kompensaciją. Boilerį atgavo, jo naudoti negali, nes pripiltas atidirbto tepalo. Apie padarytą žalą pateikė duomenis, nes kreipėsi į įmones ir gavo paskaičiavimus. Policija pati susirinko kainas. Dėl žalos orientavosi pagal draudimą, kas buvo atstatyta naujai. Krosnies kainą žiūrėjo „(duomenys neskelbtini)“ portale. Nesutinka, kad atstatytų į pradinę padėtį. Daiktų prieš vagystę nematė. Rėmėsi pažįstamo žmogaus pasakymu, nes jis žinojo kas buvo. Minkšta dalis ta pati, šaldytuvas kitas. Kokia žala padaryta, viskas pateikta prie civilinio ieškinio. Civilinį ieškinį gali reikėti patikslinti, bus žinoma, kaip padengs skolas. Grąžinti daiktai: boileris, minkštas kampas, šaldytuvas, kaitlentė, pečius, orkaitė ir mikrobanginė. Dėl orkaitės, kaitlentės ir mikrobanginės nusiskundimų neturi. Taikiai tartis nenori, jiems buvo pasakyta, ką padaryti, bet nieko nepadarė.

Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra vandens kontrolierė, ji su kolege liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) atliko patikrinimus. Ėjo pas abonementus ir tikrino rodmenis, ar sukasi vandens skaitikliai, ar žmogus moka. Ėjo į (duomenys neskelbtini) namą. Pasibeldė į duris, niekas neatidarė. Pamatė, kad jos neužrakintos. Atidarę duris pakvietė, niekas neatsiliepė. Išėjo į kiemą, važiavo moteris dviračiu ir pasakė, kad čia niekas negyvena. Jos pasakė, kad durys nerakintos, moteris kažkam paskambino ir pranešė. Tame name skaitiklių netikrino, tris dienas važiavo į (duomenys neskelbtini), bet į tą namą daugiau nėjo. Skaitikliai neperrašyti, mokesčių niekas nemoka.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino jog byla dėl kaimyno V. P.. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo atvyusi policija, klausinėjo. Po V. P. mirties, jo namuose buvo „šurmuliukas“. Buvo daug žmonių kieme, ką jie veikė nežino. Buvo šermenyse, matė mamą, brolį. Praėjus neilgam laikui po laidotuvių, suvažiavo giminaičiai, jam nerūpėjo ką jie veikia ir nežiūrėjo. Iš jų kiemo nesimato. Ar jie vaikščiojo po namą, ar garažą, nesidomėjo. Jeigu būtų nepažįstami, būtų pasakęs. Mirusysis sūnų turėjo, pats sakė. Geras kaimynas buvo, bendravo. Kam priklausys namas po mirties nekalbėjo. V. gyveno gerai, apie skolas nieko nežinojo. Apie gaisrą žino, išdegė virtuvė. Virtuvę suremontavo, kvietė jį pažiūrėti. Byloje esanti nuotrauka iš namo. Židinys ir šaldytuvas iš namo. Šaldytuvas ar tas pats buvo prieš gaisrą, nežino. Daiktai buvo kraunami į nedidelę mašiną, autobuso nematė.

Liudytojas E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Po V. mirties stovėjo (duomenys neskelbtini) mašina su tentu netoli jo namų vartų, jis negalėjo įvažiuoti į kiemą, todėl atkreipė dėmesį, kada tai buvo neprisimena. V. P. tokią mašiną turėjo, po to ilgai nematė, kai mirė vėl pamatė. Vartai buvo uždaryti, žmonių nebuvo. Po mirties nieko keisto nematė, dabar dažniau atvažiuoja, pjauna žolę. Susitikdavo su V., pasisveikindavo apie žvejybą kalbėdavo. Po V. mirties vartai iš pradžių nebuvo užrakinti, vėliau uždėjo spyną. Kai policija atvyko, vartai buvo užrakinti, uždėtas „(duomenys neskelbtini)“. Jis gyvena šalia, bet nesidomi kas pas kaimynus vyksta.

Liudytojas G. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sužinojo, jog mirė žmogus, klausinėjo gal kam reikia lovų, atvyko į namą, atrodo V. Š. pasakė. Jie paėmė lovą 5 asmenų šeimai iš (duomenys neskelbtini), nes buvo atvykę 20 žmonių iš (duomenys neskelbtini), todėl reikėjo baldų. V. palydėjo, įėjo į namą laisvai, durys buvo atrakintos. Įėję apžiūrėjo lovą. V. pasakė, kad mirė draugas, mama dovanoja daiktus. Jie rinkosi baldus. Paimtą lovą, išgabeno savo transportu. Lovą reikėjo suremontuoti. Namas buvo tvarkingas, švarus. Ėjo per virtuvę, ten stovėjo nedidelis virtuvinis komplektas. Durys ar buvo išimtos, nematė, atrodo jos buvo atidarytos, nepanašu buvo, kad durys buvo išimtos. Laukinės tikrai buvo. Įeinant į prieškambarį, į duris nekreipė dėmesio. V. pažįsta, žino, kaip (duomenys neskelbtini) miestelio gyventoją. Su mirusiojo mama nekalbėjo ir jos nematė. Ar gali įeiti į namą, nekilo klausimų.

Liudytojas Š. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo atvykusi policija daryti kratos. Tada sužinojo, kad iš V. P. sodybos buvo išvežti daiktai. Po to nuvažiavo pas motiną, pasikalbėjo su broliu J.. Nesigilino, paklausė kas buvo ir viskas. Jam neįdomu kas ten buvo, klausė tik kodėl darė kratą. Mama pasakė, kad išsivežė sofą, jai padėjo brolis J.. Dėl daiktų nesigilino, nes neįdomu. Dalį daiktų rado pas brolį, kokius negali pasakyti. Buvo paėmęs krosnį, kodėl ėmė neklausė, jam neįdomu. Pas V. namuose dažnai būdavo. Namai vidutiniškai įrengti, po gaisro remontas buvo padarytas. Išklijuota tapetais, nupirktas virtuvinis komplektas. Į namą įeinant yra lauko duris, koridoriukas, vėl durys ir tada į bendrą kambarį. Didelis kambarys su virtuve. Buvo atskiras įėjimas į katilinę, lyg tai su durimis. Atrodo buvo medinės durys. V. turėjo sūnų. Su V. artimai bendravo, viską žinojo ir apie jo bėdas, ir apie gerus dalykus. Sausio – vasario mėnesį, kad paėmė paskolas, nežino. Namas, kiek žino, priklausė jam. Kam ir kiek skolingas, nežinojo. Po laidotuvių kas į palikimą pretendavo, nežino. Po laidotuvių, sekančią dieną važiavo pas V. į namus uždegti žvakutės, užtruko gal valandą. Važiavo jis, mama ir J.. Mama sakė, kad žadėjo atiduoti sofą, ji apsiverkė ant jos atsisėdusi. Sakė V. žadėjo atiduoti, kai nusipirks naują. Policija ieškojo minkšto kampo. Sūnaus R. gyvai nėra matęs. V. neleido susitikti su sūnumi. Jis visada norėjo bendrauti. Žino, kad po mirties, per 3 mėnesius turi pareikšti teisę į palikimą. Žino, kad sūnus su motina pareiškė. Jie nesidomėjo, galvojo, kad savaime turtas pereina artimiesiems. Pareiškimo nepareiškė, nes ne jo turtas, galvojo kaip bus, taip bus. Kai mirė jų tėtis dėl turto nekilo problemų. Buvo palikimas ir niekas nesiginčijo. Jis paveldėjo ir brolis J.. Jam skambino notarė, kad ateitų susitvarkyti dokumentų.

Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog byla dėl turto kuris buvo išgabentas, dabar ieško. Jis įrenginėjo katilinę, jo prašė pakeisti katilą. Įrenginėjo „nuo plikų sienų“. Kas vyko po V. mirties nesigilino ir nesidomėjo. Ruošė raštą advokatei dėl šildymo katilo. Žinojo, kad kažkas vyksta, bet į smulkmenas nesigilino. Keitė radiatorius, šildymo sistemą, vonią, tualetą, tvarkė vandentiekį. Iš brolio žino, kad viskas buvo išgriauta. Naujai padaryti galima. Katilinė buvo įrengta padėvėtais įrengimais. Smulkias detales jis pirko. V. pirko dėvėtą šildymo katilą. Boileris liko senas. Viską darė dėvėta įranga. Bazinis variantas statant naują katilą, realiai 2300-3000 eurų, maksimumas 4000-5000 eurų. Jeigu ekologiškas katilas, tai kompensuojama pusę kainos, realiai 2500-3000 eurų grąžina valstybė. Skaičiuojant, kad liko katilas, šildymo boileris ir hidroforas, kainuotų daugiausiai 1500 eurų. Pasiūlymas buvo „(duomenys neskelbtini)“, bet pasiūlymas iš „lempos“. Nuo sienos vamzdžiai nusukti, kad juos prisukti atgal, reikia žiūrėti vietoje, gali kainuoti nuo 300-1000 eurų. Jis įrenginėjo, jam sumokėjo 1200 eurų. Dabar reikia daryti sąmatą, negali pasakyti tiksliai kiek kainuotų. Pečius įrengtas buvo kai nusipirko namą, mano 10 metų jau bus. Nepamena ar naujais, ar dėvėtais keitė radiatorius, bet keitė. Įranga išmontuojama ir vėl permontuojama, priklauso kaip laikyta. Pusę metų nieko baisaus, po pusės metų prasideda korozija. Išmontuotą pečių ar iš naujo montuoti galima, negali pasakyti, nes nematęs. Dirba pagal individualią veiklą. Pateikė paaiškinimą su PVM. Fizinis asmuo padėvėtą katilą gali įsigyti už 1500 eurų. Apytiksliai boileris naujas nuo 30 iki 200 eurų, 350 eurų aukštos klasės boileris. Po įvykio name nebuvo. Pasiūlymą teikė nebuvęs vietoje. Jis gauna prekėms nuolaidas, pateikė kainas su 40 procentų nuolaida, todėl toks pasiūlymas.

Liudytoja O. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus kažką pasiėmė iš brolio namų po jo mirties. Ką tiksliai pasiėmė, nežino. Sūnus žadėjo atiduoti jai kampą. Sekančią dieną nuvažiavo į jo namus uždegti žvakučių, toks paprotys. Nesidomėjo dėl palikimo. Kai mirė nesidomėjo, po kiek laiko sužinojo, kad V. sūnui priklausys turtas. Ji niekur nesikreipė, nes pasakė, kad priklausys viskas sūnui. Paliko, nes jeigu priklauso, tai tegul ir priklauso. Žino, kad yra anūkas, bet nebendravo. Buvo skaudu po skyrybų, neleido matytis. Ji matydavo, kaip anūkas auga tik iš „(duomenys neskelbtini)“. Sofą išsivežė. Nuvažiavo su Š., uždegė žvakutes. Kitą dieną su J. nuvažiavo ir parsivežė. Vėliau atvažiavo tyrėja ieškoti daiktų. Su J. ir Š. nešnekėjo apie daiktus. Pas sūnų retai lankydavosi. Jis pas ją dažnai atvažiuodavo. Po gaisro nebuvo nuvažiavusi. Duris rado pas ją, tris duris be staktų, jas pirko (duomenys neskelbtini). Atvažiavo sūnus ir pasakė, kad rado tinkamas duris su akcija. Buvo nebrangios, jis neturėjo pinigų, ji nupirko. Gaisras buvo prieš du metus. Po gaisro pirko tris vidines duris be staktų. Ji mokėjo grynais, įmonės pinigais. Mažavertis turtas, greitai nusirašo, todėl pirko. Jas parsivežė į namus, bet jai netiko. Sakė jai jų nereikia. V. žadėjo atiduoti pinigus. Ar namai drausti neklausė, nežino. Apie išmokas iš draudimo kompanijos nežino. Nuotraukų nematė. Apie paskolas nieko nežino, kas nuėmė iš kortelės pinigus nežino. Banko kortelės neėmė, kad pinigai nuimti, nežino. Kai degino žvakutes, buvo jo draugas V. Š.. Klausė, ar gali paimti daiktus. Sakė, kad gali imti, nes kam jie reikalingi.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mano, jog byla dėl V. P. turto. Jo namuose kažkada yra buvęs. Namai (duomenys neskelbtini), gatvės nežino. V. P. pažinojo. Kas buvo po V. mirties nieko nežino. Apie šaldytuvą sakė per apklausas. Turėjo galvos traumą prieš 6 metus ir po „covido“ pasidarė prastai su atmintimi. J. P. pažįsta per V. P.. Iš J. P. pirko šaldytuvą. Nepamena iš kur jie išnešė šaldytuvą, buvo neblaivus. Teisėjai pagarsinus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad parodymai teisingi, galima jais vadovautis.

Liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog byla dėl draugo V. P.. Buvo geri pažįstami, bendradarbiai. Yra buvęs jo namuose. Jam pranešė, kad jis mirė, jis tuo metu atlikinėjo bausmę. V. jam siuntė nuotraukas po gaisro, ir po to kai pasidarė remontą. Apie išvežtą turtą žino iš pažįstamų. Buvo nuvažiavęs aplankyti mamos, tada ir pasakė. Sakė atvažiavo broliai, susirinko daiktus ir išsivežė. Sakė, kad broliai, jis pats nematė, nežino. Siuntė namo nuotraukas po padaryto remonto. Buvo nauja sofa, kiti baldai liko seni, išdegė tik kampas kur stovėjo krosnis. Virtuvinis buvo juodos spalvos. Atrodo kažką pirko naujo. Nuotraukas persiuntė policijai. Ką naujo nusipirko nesakė. Parodė, kaip pasidarė virtuvėje remontą, sakė nori ir kituose kambariuose pasidaryti. Po gaisro sakė, kad plytelės pakeistos, pakeistas virtuvinis, tapetai nauji. Žadėjo pirkti sofą. Namuose visur buvo durys, laukinės ir vidinės. Katilinėje buvo granulinis pečius. Radiatoriai, kad pakeisti, nežinojo. Buvo skardiniai radiatoriai. Ar prieš mirtį V. P. skolinosi pinigų, nežino. Apie draudimo išmokas nežino. Jis po V. P. mirties jo namuose nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys

Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metus apklaustas J. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad V. P. yra jo brolis, jis mirė (duomenys neskelbtini). V. iki mirties gyveno vienas. V. Š. buvo V. artimas draugas. V. juo pasitikėjo, jis net V. savo namų raktus buvo patikėjęs. Po V. P. mirties, tai yra buvo (duomenys neskelbtini) jis buvo nuvykęs į V. namus. Važiavo kartu su mama O. Š. ir broliu Š. P.. Važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių nepamena, žalios spalvos, kiek buvo valandų kai nuvyko nepamena, bet lauke buvo šviesu. Į V. namus pateko atsirakinę raktais, kuriuos pasiėmė iš V. Š.. Kai nuvyko į V. namus, namai buvo tvarkingi, su baldais, taip jam atrodo, kažkaip neatkreipė dėmesio. Jeigu neklysta, buvo virtuvinis komplektas, dėl šaldytuvo ir mikrobangų krosnelės jis nieko nežino, tikrai buvo odinis komplektas. Kokie daiktai buvo miegamojo kambaryje jis nežino, į V. miegamojo kambarį jis nuėjęs nebuvo. Tą dieną visi nuvažiavo dėl to, kad mama liepė, norėjo žvakelę uždegti. Apie V. turto paveldėtoją tuo metu negalvojo, nesigilino. Tą kartą V. namuose buvo iki pusės valandos. Jokių daiktų tą kartą neėmė ir nieko netvarkė. Jo mama O. Š. pradėjo sakyti, kad V. jai sakė pasiimti svetainės kambaryje buvusį odinį komplektą, V. žadėjo naują pirktis. Mamai to komplekto iš tiesų nereikėjo, tačiau ji nusprendė jį pasiimti, kaip prisiminimą apie V.. Ji būtent šio pokalbio metu paprašė jo, kad ryt atvažiuotų ir parsivežtų šį komplektą. Jis sutiko, bet Š. negalėjo važiuoti kartu, jis turėjo kažkur išvažiuoti. Sekančią dieną, tuo pačiu automobiliu, kartu su mama atvažiavo į V. namus. Buvo apie pietų metas, tiksliai valandų nepasakys. Iš jo namų pasiėmė odinę sofą, fotelį, tuos kuriuos kratos metu pas mamą rado policijos pareigūnai, taip pat iš durų staktų iškėlė tris duris, tas kurias policijos pareigūnai rado pas mamą. Duris pasiėmė dėl to, kad jos mamai priklausė, durys buvo pirktos jos įmonės vardu. Daugiau tuokart jie nieko nepaėmė, paliko staliuką, virtuvinį komplektą į kurį buvo sumontuota ir kaitlentė ir orkaitė. Dėl šaldytuvo nieko pasakyti negali, nevežė ir jokių miegamojo baldų. Jiems kraunantis į mikroautobusą duris ir sofą su foteliu atėjo V. Š.. Su juo kalbėjo mama, ką konkrečiai sakė nepamena, bet, kaip suprato, jam visus daiktus perleido, nes jis su V. buvo geriausi draugai. Kai policijos pareigūnai į jo namus atvažiavo daryti kratos, jis sužinojo, kad V. P. namuose nėra jokių daiktų. Kiek jam žinoma apie daiktus, kurie yra išvardinti pranešime apie įtarimą turėtų pasakyti V. Š., nes jis rūpinosi namo tvarka. Mikrobangų krosnelė, kurią jo namuose rado policijos pareigūnai yra V., tačiau jis jam pats ją buvo atidavęs gal kokie du trys mėnesiai iki mirties, kada tiksliai nepasakys. Jis sakė, kad jam jos nereikia, sakė, kad jam elektros daug ima. Jis nenaudojo mikrobangų krosnelės, tiesiog jam nereikėjo, ji tiesiog verandoje buvo padėta ir tiek. Papildomai apklaustas J. P. parodė, kad daiktus iš V. P. išvežė jis, jo mama ir V. Š.. Jis tiksliai dabar nepamena kokiomis dienomis, bet žino tikrai, kad buvo po V. P. laidotuvių. Jis mamos įmonės autobusu kartu su mama O. Š. nuvažiavo į brolio namus. Buvo kartu ir V. Š.. Kartu su V. į autobusiuką pakrovė odinį komplektą ir stalą, kad būtų krovę kitus daiktus tuokart, dabar nepamena. Odinį komplektą kartu su mama parvežė ir jis iškrovė mamos namuose, o stalą parsivežė namo. Antru kartu, kitą dieną, vienas nuvažiavo paimti likusių daiktų iš V. namų. Paėmė pečių, kaitlentę, orkaitę, mikrobangų krosnelę, šaldytuvą. Virtuvinis komplektas ardant sulūžo, V. jį parsinešė namo ir sukūreno, parsivežė jis dar boilerį, spintelės niekas iš namo neišsivežė. Taip pat jis parsivežė televizorių. Daiktus jis laikė namuose, tačiau kai kurių policijos pareigūnai nesurado. Šaldytuvą buvo nuvežęs pas A., pavardės nežino. Jis gyvena brolio bute. Tą šaldytuvą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip pat policijos pareigūnai jo namuose rado ir paėmė mikrobangų krosnelę, kurią jis paėmė iš V. P. namų. Daiktus, kuriuos jis paėmė iš V. namų, jis nuvežė pas V. Š., iš jo policijos pareigūnai juos paėmė. Daiktus iš V. P. namų paėmė dėl to, kad R. P. ar jo atstovai neprisidėjo prie brolio laidotuvių. V. P. namuose, buvo trys durys, kurias su V. Š. iškėlė iš durų vyrių, durų staktų neardė, niekaip jų nepažeidė. Šias duris iškėlė iš miegamojo kambario, lygtai iš vonios kambario ir dar vieno kambario. Dar V. namuose buvo angos į katilinę ir koridorių, tačiau tikrai ten jokių durų nebuvo, nieko jie neėmė ir nieko šiose angose nesugadino. Duris su rankenomis paėmė dėl to, kad jos priklausė jo mamos įmonei, tai nebuvo V. turtas. Koks tarp O. Š. ir V. buvo susitarimas dėl tų durų jis nežino, bet mama jam yra užsiminusi, kad duris V. pirko. Taip pat nori pasakyti, kad iš virtuvinio komplekto kartu su V. išmontavo ne tik orkaitę ir kaitlentę, tačiau ir plautuvę ir maišytuvą, kuriuos išmetė į konteinerį, jų tikrai nebeturi. V. P. virtuvinį komplektą, maišytuvą ir plautuvę pirko po gaisro, kada tiksliai nežino, gal (duomenys neskelbtini) metų vasarą. Virtuvinį komplektą V. pirko iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, o iš kur pirko maišytuvą ir plautuvę, jis nežino. Vandens šildymo boileris buvo katilinėje, kabėjo ant sienos, kokioje padėtyje nepamena, kabėjo vietoje virš pečiaus. Boilerio jis neatjunginėjo, kaip dabar žino, jį V. Š. pasiėmė. Vandens šildymo boileris buvo senas, apie 6 metų senumo, boileris buvo aptrauktas šiltinimo medžiaga. Boileris buvo be skardinio viršaus, kodėl boilerio viršutinė dalis buvo nuimta, jis paaiškinti negali, tiesiog jis toks buvo, V. tokį jį namuose pastatė. Visus daiktus iš V. P. namų jis mikroautobusu išvežė per du kartus, vieną ir kitą dieną, tik tiksliai kada, nepasakys. Jis specialiai važiavo į V. namus tų daiktų parsivežti. Negali tiksliai pasakyti, kokius daiktus konkrečiai krovė vieną dieną, o kokius kitą dieną, nepamena. Kai savo mamai O. Š. vežė odinę sofą ir fotelį į jos namus, jam atrodo, kad jo mikroautobuse kitų daiktų nebuvo, juos buvo išsikrovęs savo namuose, o duris buvo iškrovęs mamos bute, kurioje ji negyvena. Orkaitė ir kaitlentė V. buvo pirkta maždaug prieš septynis metus laiko, jie tikrai nebuvo nauji, jis juos išėmė iš apdegusio komplekto ir į naują komplektą įmontavo, tai yra tie patys daiktai kuriuos jis nuvežė į V. Š. namus ir jie buvo perduoti policijos pareigūnams. Mikrobangų krosnelė buvo dėvėta, ją paėmė iš virtuvės, lygtai prie šaldytuvo kažkur padėta buvo, tiksliai dabar jau nepamena. Tai ta pati mikrobangų krosnelė kurią policijos pareigūnai kratos metu iš jo paėmė. Taip pat į mikroautobusą pakrovė šaldytuvą, šviesios spalvos, kokios tiksliai nepamena, kokiu pavadinimu tiksliai nežino, bet jeigu neklysta „(duomenys neskelbtini)“. Šaldytuvą nuvežė A., kurio pavardės nežino, jis gyvena Š. P. priklausančiame bute. Ar jam šaldytuvą pardavė, ar dykai davė, dabar jau nepamena. Katilinėje kartu su V. Š. atjungė granulinį pečių. Jį atjungė nuo plastikinių vamzdžių, kurių dalį nukirpo ar nupjovė, dabar tiksliai nepamena, o dalį atsuko greitąsias jungtis. Granulinį pečių V. buvo įsigijęs nenaują, žalios spalvos jis buvo, tas pats kurį nuvežė pas V. Š. ir jis policijos pareigūnams perdavė. V. šį pečių statė maždaug prieš 4 metus ir jis jau tuo metu nebebuvo naujas. Iš miegamojo kambario paėmė televizorių, kuris buvo apie 1 m įstrižainės. Jį taip pat išsivežė, bet vežant sugadino ir išmetė į konteinerį, nebeturi jo. Televizorius buvo kokių (duomenys neskelbtini) metų senumo, jį atsikraustydamas į šiuos namus V. iš kitų namų tiesiog pervežė. Katilinėje buvo ir vandens siurblys (hidroforas), kuris buvo pajungtas prie vamzdžių, jį atsuko nuo greitųjų jungčių, jokių pažeidimų atsukant siurblį nepadarė. Vandens siurblį išsivežė namo, jis neveikė, jį tikrino, kadangi neveikė, išmetė. Ar pas V. jis buvo veikiantis, ar ne, jis pasakyti negali, nežino ar V. namuose buvo kita vandens tiekimo sistema. Vandens siurblys buvo gamyklinis, kokio modelio nežino, baltos spalvos, kokios jis būklės buvo jis pasakyti negali, bet buvo neveikiantis. V. namuose jo netikrino, todėl apie jo veikimą V. namuose nieko pasakyti negali. V. P. katilinėje atjungdami pečių pažeidė tik kai kuriuos vamzdžius, vieną ar du, ar juos pjovė, ar kirpo nepamena, kurių atstatymui reikėtų minimalių išlaidų, mano jų sutvarkymas - pajungimas kainuotų apie 20 eurų. Tai yra, reikėtų įgyti naujus vamzdžių sujungimus, o kadangi pečius su valdikliu yra grąžintas, tai be problemų galėtų būti pajungtas, kad šildymo sistema veiktų. Kiti vamzdžiai nuo pečiaus buvo atjungti nuo greitųjų jungčių. Prie pečiaus buvo cirkuliacinis siurblys, kurį jis išsivežė namo ir iki šiol jį turi, nes pamiršo jį grąžinti. Jis iš V. namų pečiaus atjungimo metu buvo paimtas, buvo tvarkingai atsuktas be jokių pažeidimų. Pečiaus valdymo laidai kartu su pečiaus valdymo pultu buvo perduoti policijos pareigūnams, nes juos jis nuvežė V. Š., jie buvo prijungti prie pečiaus ir jie nubuvo atjungiant pečių pažeisti, jie tiesiog buvo atjungti nuo elektros. Jokios įvado dėžutės niekas negadino, įvado dėžutė buvo palikta tokia, kokia ir buvo katilinėje, vamzdžiai, kuriuos paliko katilinėje yra tinkami pajungti konkrečiai jų gražintam granuliniam pečiui, trūktų tik sujungimo detalių. Visi katilinėje likę vamzdžiai buvo tokios būklės, kokius juos paliko atjungdami pečių, nieko nekeitė. Automatinis nuorintuvas buvo, jis likęs prie pečiaus, dėl automatinio užpildymo vožtuvo nieko pasakyti negali, nežino, kaip jis atrodo, išsiplėtimo indas šildymo sistemai nežino, ar buvo, ne visom šildymo sistemom jis būna, gal V. apie tai galėtų nurodyti geriau. Jokių magnetinio šildymo sistemos filtrų nebuvo, šlapiojo rotoriaus siurblys, jis nežino, kas jis toks per daiktas yra, kondensato rinktuvo nebuvo. Vandens tiekimo sistema V. P. namuose buvo iš šulinio tikrai, o, ar buvo centrinio vandentiekio sistema, jis nežino, tačiau jokių sugadinimų šiose sistemose nepadarė, pajungus vandens siurblį (hidroforą), vandens sistema name būtų atkurta. Kištukinių lizdų, šviesos jungiklių, potinkinių montažinių dėžučių nepažeidė, viskas buvo paliktai taip, kaip buvo tuo metu, kai V. gyveno, nieko neišplėšė, viską atjungė gražiai. Jokių namų nepridergė, jokios netvarkos nepaliko, kaip tik priešingai V. viską išvalė ir sutvarkė. Jis kaltu prisipažįsta iš dalies (4 t., b. l. 136-138, 151-154, 155-158, 159-163, 169-171).

Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metus apklaustas V. Š. kaltę pripažino ir parodė, kad V. P. jis pažinojo labai daug metų, su juo buvo labai geri bičiuliai, palaikė draugiškus santykius, jis net žinodavo, kur V. namų raktus deda, jis ne kartą jam sakė, kad, jeigu ko reikia, gali nueiti į jo namus ir pasiimti. V. mirė labai staiga, jam buvo didelis šokas. V. laidotuvėmis rūpinosi jo artimieji, motina ir broliai. Kad V. turėjo sūnų, jis žinojo, tačiau jie gyveno su juo atskirai, nes su vaiko motina A. P. (dabartinė pavardė G.) jis buvo išsiskyręs. Jis su V. ir A. labai artimai bendravo, bendravo šeimomis, todėl žinojo ir jų sūnų R.. V. mirus, jis įtarė, kad visas jo turtas pereis jo vieninteliam sūnui R., tačiau jis sau galvojo, kad, jeigu nei R., nei A. su V. nebendravo, nedalyvavo laidotuvėse, nesirūpino V. laidotuvėmis, todėl mano, kad jie tikrai nepretenduos į V. turtą ir jo turtą paveldės motina ir broliai. Po V. P. laidotuvių, (duomenys neskelbtini) metais, kovo mėnesį, tiksliai dienos nepamena, pas jį į namus atvažiavo O. Š., J. ir Š. P.. Jie atvažiavo dviem mikroautobusiukais. Tuo metu pas jį buvo V. namų raktai, juos anksčiau buvo parsinešęs namo, po V. mirties, nežino, ar jo kas prašė ar jis pats nusprendė, bet visas duris V. namuose užrakinėjo, užkabino jo kiemo vartus savo grandine ir spyna. Jis kartu su O., J. ir Š. nuvažiavo į V. namus. Į V. namus nuvažiavo uždegti žvakelės, pabūti jo namuose. Dar V. šarvojimo metu su jo artimaisiais kalbėjo apie V. turtą. Jis buvo girdėjęs, ne konkrečiai dėl šio atvejo, bet girdėjęs, kad, kol nėra paveldėtojo iš namų paimtas turtas nėra dar jo nuosavybė, todėl apie tai buvo užsiminęs P.. Š. buvo prieš jo poziciją, kad iš V. namų kažką išvežti, jis jau tuo kartu sakė, kad dėl to gali būti bėdos. J. sutiko su jo pozicija ir dar po V. laidotuvių būnant namuose užsiminus apie šį pokalbį J. sutiko iš namų išvežti daiktus. O. sakė, kažką, kad V. jai buvo pažadėjęs atiduoti svetainės kambaryje buvusį odinį komplektą, ji jo norėjo, kaip prisiminimo apie V.. Pabuvę pas V. namuose, O. ir Š. išvažiavo, nieko neišsivežė. Jis ir J. pasiliko ir pradėjo nešti daiktus į jo autobusiuką. Ką tą dieną į jį sukrovė, jis nepamena. Sekančią dieną vėl J. atvažiavo kartu su O.. Pamena, kad atvažiavo žalios spalvos autobusiuku, vėl krovė daiktus iš V. namų. Iš ūkinių pastatų jis nieko nekrovė į autobusiukus. Ūkiniuose pastatuose pas V. yra buvęs, tačiau ypatingų daiktų jis neturėjo, buvo įvairių pjūklo dalių, įrankių. Per tas dvi dienas į J. automobilį sukrovė daiktus iš namo vidaus, krovė šaldytuvą, elektrinę kaitlentę, orkaitę, odinį komplektą (sofa ir fotelis), staliuką, televizorių, duris, granulinį šildymo katilą. Vėliau, jis O. prašymu, iš V. namų išvežė į (duomenys neskelbtini) šiukšlyną V. rūbus, o šildymo boilerį, pasiėmė pats, niekam apie tai nesakė, leidimo niekieno neprašė. Taip pat pats sugalvojo iš V. namų atiduoti lovą, atidavė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, į namus parsivežė virtuvinį komplektą, kurio stalviršis buvo sulūžęs, virtuvinį komplektą sukūreno, jis nebuvo tinkamas, sulūžo jį bandant išmontuoti. Vonios spintelė su kriaukle V. namuose buvo, tačiau ji vonios kambaryje ir liko. Kai sužinojo, kad A. kreipėsi dėl paveldėjimo, jis daugiau į V. namus nėjo. Matė, kad skelbime buvo įdėta, kad parduodamas V. namas, vartant skelbimus matė, kad ta spintelė vonios kambaryje tebestovėjo. Po policijos pareigūnų atliktų kratų J. į jo namus atvežė saugojimui elektrinę kaitlentę, orkaitę, staliuką, granulinį šildymo katilą, sakė, kad dar trūksta televizoriaus. J. daiktus atvežė vienas. Atvežęs daiktus sakė, kad pas jį atvažiuos policija ir daiktus paims, sakė, kad nenori jog daiktai būtų jo namuose ir kad pas jį važinėtų, omenyje turėjo G.. Jis policijos pareigūnams atidavė visus daiktus, kuriuos pas jį atvežė J. P., taip pat atidavė boilerį, o kiek jam iš J. žinoma, šaldytuvą, duris, odinį komplektą rado pas juos policijos pareigūnai. Jis yra buvęs V. namuose, tačiau nepamena ar jo namuose buvo mikrobangų krosnelė, kažkaip ji jam neįstrigo. Daugiau iš V. namų jis nieko neėmė. Tarp šių daiktų trūksta virtuvinio komplekto, kurį sukūreno, televizoriaus, kur jis yra, nežino, lovos, kurią jis atidavė (duomenys neskelbtini) žemės bendrovei ir daiktų kurios kratos metu rado policijos pareigūnai. Jis davė teisingus parodymus. Kad jis įvykdė vagystę nesijaučia, nes iš V. namų išvežė daiktus dar nesant paveldėtojui, nesuprato, kad daro vagystę, tačiau kad daiktus išvežė iš V. namų jis pripažįsta. Apklaustas papildomai parodė, kad kaltu įvykdęs vagystę nesijaučia, tačiau, kad paėmė daiktus iš V. P. namų pripažįsta. Tuo metu, kai jis iš V. namų paėmė daiktus, paveldėtojo dar nebuvo, tuo metu R. P. V. P. turtas nepriklausė. Kiek žino, jis dar net nebuvo kreipęsis dėl paveldėjimo teisės, todėl jis nelaiko, kad pavogė pranešime apie įtarimą išvardintą turtą iš R. P.. Kad iš V. P. namų jis išsinešė virtuvinį komplektą bei vandens šildymo boilerį, jis pripažįsta. Virtuvinių baldų jis grąžinti negali, jie išmontuojant sulūžo, o maišytuvo ir plautuvės jis neėmė, ją išmontavo kartu su J. P., tuokart, kai iš virtuvinio komplekto montavo kaitlentę ir orkaitę. Maišytuvas ir plautuvė kaip ir virtuvinis komplektas buvo apynaujai, gal iki dviejų metų senumo. Kiek jam žinoma V. P. virtuvinį komplektą pirko iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), pats V. jam yra užsiminęs, kad už jį mokėjo apie 300 eurų. Už kiek pirko plautuvę ir maišytuvą, jis nežino. Vandens šildymo boileris buvo katilinėje, kabėjo ant sienos palubyje, horizontalioje padėtyje, kabėjo vietoje virš pečiaus. Boilerį nuo šildymo sistemos atjungė atsukęs greitas jungtis, atsuko replėmis, kurias atsinešė iš namų. Atjungiant boilerį jis jokios šildymo sistemos nepažeidė, boilerį galimą prijungti tik prisukant greitas jungtis, jis atjungdamas boilerį jokio sugadinimo vamzdžiams nepadarė. Vandens šildymo boileris buvo senas, tai tas pats boileris, kurį jis atidavė policijos pareigūnams. Boilerį pasiėmė tik dėl to, kad buvo sumąstęs pasidaryti talpą šiltnamyje, skirtą laistymui. Daugiau iš V. P. namų jis vienas, be V. artimųjų žinios jokių daiktų nepaėmė. Virtuvinį komplektą ir boilerį jis vienas paėmė tik dėl to, kad norėjo pabaigti išvalyti V. P. namus. Virtuvinį komplektą ir boilerį paėmė tuo pačiu kartu, kai iš V. P. namų išvežė V. rūbus. Plautuvė ir maišytuvas turėtų būti pas J. P., nes jis juos išsivežė, kur juos padėjo, jis nežino. Iš V. P. namų J. P. pakrauti į mikroautobusiuką padėjo visus likusius daiktus, kuriuos J. išvežė per du kartus, vieną ir kitą dieną, tik tiksliai kada nepasakys. Jis negali tiksliai pasakyti kokius daiktus konkrečiai krovė vieną dieną, o kokius kitą dieną, nepamena. Apie duris gali pasakyti tai, kad V. P. namuose jos buvo trys, kitos namuose buvusios angos buvo be durų, buvo tiktai durų staktos, nebuvo durų į katilinę ir laukinių prieškambario durų. Buvo durys į vonią, miegamąjį ir dar vieną kambarį. Visas šias tris duris su J. iškėlė iš durų vyrių ir pakrovė į jo mikroautobusiuką. Staktų nesugadino, jokių sugadinimų nepadarė. J. sakė, kad durys yra pirktos jo mamos O.. Iš virtuvinio komplekto išmontavo orkaitę, kaitlentę, plautuvę ir maišytuvą. Negali pasakyti, kokios būklės buvo orkaitė ir kaitlentė, tačiau tai yra tie patys daiktai kuriuos J. atvežė į jo namus ir jis perdavė policijos pareigūnams. Taip pat iš V. namų su J. į autobusiuką pakrovė odinį komplektą, sofą ir fotelį, jie buvo labai seni, nusidėvėję, išsėdėti, nutrinti, ar buvo plyšimų nepasakys. Kada V. juos įsigijo ir iš kur, jis nežino. Dėl mikrobangų krosnelės jis nieko pasakyti negali, nes nepamena, ar ji buvo, ar ne. Taip pat į mikroautobusą pakrovė šaldytuvą, šviesios spalvos, kokios tiksliai nepamena, koks pavadinimas nežino. Katilinėje kartu su J. atjungė granulinį pečių. Jį atjungė nuo plastikinių vamzdžių, kurių dalį nukirpo, o dalį - atsuko greitąsias jungtis. Granulinį pečių V. buvo įsigijęs nenaują, žalios spalvos jis buvo, tas pats kurį J. pas jį atvežė ir jis policijos pareigūnams perdavė. Iš miegamojo kambario paėmė televizorių, kuris buvo apie 1 m įstrižainės. Jį taip pat J. išsivežė, kur padėjo, nežino. Katilinėje buvo ir vandens siurblys, ar jis buvo pajungtas, ar ne, jis nepamena, bet vandens siurblį išsivežė J., kaip atrodė vandens siurblys nepamena, tiksliai nepamena, nei kokios spalvos jis buvo, nei kokio modelio, nei kokio nusidėvėjimo buvo, pasakyti negali. V. P. katilinėje atjungdami pečių pažeidė tik kai kuriuos vamzdžius, kurių atstatymui reikėtų minimalių išlaidų, tai yra įgyti naujus vamzdžių sujungimus, o kadangi pečius su valdikliu yra grąžintas, tai be problemų galėtų būti pajungtas, kad šildymo sistema veiktų. Jokie elektros instaliacijos laidai atjungiant pečių nebuvo pažeisti. Prie pečiaus buvo cirkuliacinis siurblys, kurio jam J. neatvežė, jis iš V. namų pečiaus atjungimo metu buvo paimtas, kur jis dabar yra, nežino. Pečiaus valdymo laidai kartu su pečiaus valdymo pultu buvo perduoti policijos pareigūnams, jie buvo prijungti prie pečiaus ir jie nubuvo atjungiant pečių pažeisti, jie tiesiog buvo atjungti nuo elektros. Jokios įvado dėžutės niekas negadino, įvado dėžutė buvo palikta tokia, kokia ir buvo katilinėje, vamzdžiai kuriuos paliko katilinėje yra tinkami pajungti konkrečiai jų gražintam granuliniam pečiui, trūktų tik sujungimo detalių. Kištukinių lizdų, šviesos jungiklių, potinkinių montažinių dėžučių nepažeidė, viskas buvo paliktai taip, kaip buvo tuo metu, kai V. gyveno, nieko neišplėšė, viską atjungė gražiai (4 t., b. l. 58-61, 71-75, 78-79, 85-87).

Liudytojos A. G. parodymai, kad V. P. yra buvęs jos sutuoktinis, kartu nebegyveno apie (duomenys neskelbtini) metų. Santuokos metu jie susilaukė sūnaus R. P., kuris yra nepilnametis, jam (duomenys neskelbtini) metų. V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Jo laidotuvėse nei ji, nei jos sūnus nedalyvavo, prie laidotuvių išlaidų neprisidėjo, nes niekas apie išlaidas ir apie laidotuves jų neinformavo. Kad V. mirė, sužinojo iš savo mamos. Ji su vyru T. G., kaip R. P. atstovai kreipėsi dėl V. P. turto paveldėjimo į notarę (duomenys neskelbtini) mieste. Dėl paveldėjimo į notarę kreipėsi maždaug praėjus mėnesiui, gal pusantro po V. P. mirties. Apie tai, kad kreipėsi dėl paveldėjimo, ji V. P. mamai ir broliams nepranešė. Dar paveldėjimo liudijimo neturėjo, bet jau tvarkė dėl V. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), teisės į paveldėjimą, kai miestelio gyventoja D. M. ją telefonu informavo, kad iš V. namų V. broliai, motina ir V. Š. viską neša. Tikslios datos, kada jai buvo pranešta ši informacija, ji nepamena. Pati ji nevyko pažiūrėti, kas yra pavogta iš V. namo, važiavo jos vyras T. G.. Ji V. P. namuose nėra buvusi jau (duomenys neskelbtini) metų, todėl, kokie jo namuose daiktai buvo, ji pasakyti negali, nežino, kaip V. P. gyveno. Ji dėl šio įvykio įgaliojimu visus reikalus yra pavedusi tvarkyti savo vyrui T. G., todėl jis buvo įpareigotas nustatyti daiktus, nustatyti jų vertę. Ji daiktų, kuriuos policijos pareigūnai surado ir grąžino nematė, negali apie juos nieko pasakyti. T. G. jai apie grąžintus daiktus nepasakojo ir jokių nuotraukų nerodė. Ar policijos pareigūnų surasti daiktai galėjo būti įgyti tuo metu, kai ji gyveno su V. P., ji pasakyti negali. Gyvenant kartu su V. P. odinio komplekto įgijusi nebuvo, nebuvo įgijusi granulinio šildymo katilo, neprisimena, ar buvo įgijusi „(duomenys neskelbtini)“ kaitlentę ir orkaitę, neprisimena, kas buvo prieš (duomenys neskelbtini) metų. Kokia daiktų vertė ir kokia padaryta žala, nustatinėjo jos vyras T. G.. Po namo paveldėjimo ji buvo nuvykusi į V. P. namus. Matė, kad namų viduje yra dušo kabina, spinta, spintelė su kriaukle ir klozetas, daugiau buvo šiukšlės. Katilinėje nėra jokių įrengimų, pečiaus, boilerio, daugiau ji nežiūrėjo, nežino, kokių daiktų ten dar trūksta ir kokie sugadinimai padaryti, visa tai reikia klausti T. G.. Kituose kambariuose ji nematė, kad kas būtų sugadinta. Dar pastebėjo, kad namo viduje nėra vidinių kambario durų, penkių ar keturių, tiksliai pasakyti negali. Kambaryje įmontuotos liko tik durų staktos (1 t., b. l. 167-170).

Liudytojo T. G. parodymai, kad (duomenys neskelbtini) mirus jo žmonos vaiko R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. tėvui V. P. pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą R. P. paveldėjo visą turtą. Po mirties praėjus maždaug 1 mėnesiui tiksliau laiko nepamena, žmona A. G., kaip vaiko atstovė, pradėjo tvarkyti paveldėjimą pas notarą ir antstolį. Žmona A. G. jį įgaliojo tvarkyti visus su paveldėjimu susijusius reikalus. (duomenys neskelbtini) m. liepos 5 d. 14 val. 45 min. paskambino žmonos pažįstama, pasakė, kad jos draugė matė vaikščiojant po V. P. namo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), dvi moteris, kurios nurodė, kad yra iš vandentiekio, tikrina skaitliukus ir rado atrakintą namą. Tuomet paskambino pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos ekipažą ir pats nuvyko nurodytu adresu. Iki tol jis su savo šeimyna prie to namo nuvažiavę nebuvo, tik pažiūrėdavo pravažiuodamas pro šalį. Namo raktų jie neturėjo, pas ką jie buvo nežinojo, bet įtarė, kad pas brolį Š. P.. Raktų pats neieškojo, kol nebuvo pradėti tvarkyti paveldėjimo dokumentai. Nuvykęs, pamatė, kad namas atrakintas, o name nebebuvo praktiškai jokių daiktų. Ėjo kartu su atvykusiais policijos pareigūnais. Žino, kad pusę metų iki mirties V. P. po gaisto remontavosi kambarį ir įsigijo virtuvinį komplektą, kokios spalvos ir kaip atrodė nežino, jį įvertina 400 eurų. Taip pat buvo elektrinė kaitlentė kuri nauja kainuoja apie 350 eurų, tai šią įvertina 300 eurų ir orkaitė, kuri nauja kainuoja 650 eurų, ją įvertina 550 eurų. Taip pat buvo šaldytuvas, pilkos spalvos jį vertina 600 eurų, odinis komplektas, kurį įvertina 400 eurų, buvo dar staliukas, senovinio tipo, su akmens masės plytelėmis, vertina 150 eurų. Taip pat buvo ir juodos spalvos televizorius kurį įvertina 300 eurų. Iš namo vidaus išimtos 4 durys, kurias vertina vienas 100 eurų, iš viso 400 eurų, taip pat nebėra granulinio šildymo katilo, kurį įvertina 2500 eurų, vandens šildymo boilerio kurį vertina 250 eurų. Taip pat vonios kambaryje nėra spintelės su kriaukle, juos vertina 70 eurų Apie visus šiuos daiktus jam papasakojo bendras pažįstamas, kuris yra buvęs name prieš ir po gaisro, tačiau jis daugiau jokios naudingos informacijos neturi todėl nenori, kad įvardintų. Name ir ūkiniuose pastatuose tikrai buvo dar ir daugiau turto, bet koks buvo nežino, todėl dabar jo neįvardina ir neįvertina. Praktiškai visi daiktai ir turtas buvo išvežtas ne tik iš namo, bet ir iš ūkinio pastato. Jo atstovaujamam R. P. padaryta 5920 eurų turtinė žala ir čia tik tai, ką išvardino. Kiek žino, daiktus iš namų vežė V. P. brolis Š. P. ir galimai jo mama O. Š., nors neturėjo jokios teisės išvežti jokių daiktų iš namų, kol nebuvo nustatyti paveldėtojai. Jeigu dar sužinos apie kitus daiktus, tai pateiks papildomai. Kur išvežė daiktus jis nežino, bet mano, kad pas Š. P. arba pas mamą O. Š.. Apklaustas papildomai nurodė, kad iš V. P. namų buvo pavogta spintelė su kriaukle, iš tiesų ji tebėra V. P. namuose, jis tiesiog jos nepastebėjo. Šiuo metu jam yra grąžintas pečius, boileris, staliukas, orkaitė, kaitlentė, kiek jam žinoma yra surastas šaldytuvas, odinis komplektas, mikrobangų krosnelė. Jis šiuo metu dėl civilinio ieškinio apsisprendęs nėra, jį pateiks iki (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 15 d. Odinis komplektas (sofa ir fotelis), šaldytuvas ir mikrobangų krosnelė yra jam grąžinti. Lovos jis nepageidauja pasiimti, prašo ją palikti (duomenys neskelbtini), ten, kur ji yra, jis dėl jos pretenzijų neturi. Iš V. P. namų buvo pavogtas granulinis katilas, kurį šiuo metu vertina 1050 eurų. Jo vertę pirminėje apklausoje buvo nurodęs kitokią, didesnę, tačiau įvertindamas katilą jo nebuvo matęs, nežinojo, kaip jis atrodo, iki tol, kol jis jam buvo grąžintas, jo nebuvo matęs. Kai policijos pareigūnai grąžino jam katilą, pamatė kad jis yra „(duomenys neskelbtini)“, katilas prastos būklės, kokių metų gamybos ir kokio galingumo jis yra, jis nežiūrėjo, tačiau internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ pažiūrėjęs tokios pačios firmos katilus, įvertinęs nusidėvėjimą, katilą įvertina 1050 eurų verte. Kadangi katilo nebuvo matęs, o jis nėra katilų specialistas, tai pirminėje apklausoje nurodė didesnę katilo vertę, bet ją šiuo metu patikslino. Kur stovėjo katilas V. P. namuose iki vagystės, jis nežino, nežino, ar katilas buvo pajungtas, ar ne. Šiai dienai jam grąžinto katilo pajungti negalėtų, nes trūksta atskirų detalių, tokių kaip cirkuliacinio siurblio, išsiplėtimo indo, pečiaus instaliacijos sistemos, kurią, jo manymu, sudaro pečiaus valdymo laidai, kurie buvo nukirpti ar nuplėšyti nuo pečiaus valdymo pulto, taip pat sugadinta įvado dėžutė, vamzdžiai, kurie yra likę katilinėje taip pat nėra tinkami, taip jam aiškino santechnikai, negalėtų pasakyti, dėl ko jie netinkami, nes jis nesigilino. Ar šie vamzdžiai tokios būklės buvo iki vagystės, ar ne, jis atsakyti negali. Kokie sugadinimai buvo padaryti vagystės metu, jis pasakyti negali. Jo nurodyta žala yra vertinama kaip išlaidos padariniams likviduoti. Virtuvės komplektas jo pirminės apklausos metu buvo įvertintas mažesne kaina, tačiau jį šiuo metu gali įvertinti 740 eurų. Iki įvykio jis, kur stovėjo virtuvinis komplektas ir koks jis buvo nematė, tačiau gavo V. P. name darytą nuotrauką, todėl iš jos žino, kurioje vietoje, tai yra virtuvėje, stovėjo virtuvinis komplektas ir koks jis buvo. Šio virtuvinio komplekto nuotrauką jis pateikia prie apklausos. Daiktų vertinimas buvo atliktas pagal turimą nuotrauką. Jis šiuos daiktus įvertina tokiomis pačiomis kainomis, kaip nurodyta pateiktame pasiūlyme. Elektrinę kaitlentę pirminėje apklausoje jis įvertino daugiau nei civiliniame ieškinyje, peržiūrėjęs internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ skelbimus jis nustatė kaitlentės vertę 100 eurų, be to kaitlentė yra jam grąžinta, tačiau, ar ji ta pati, kaip matė virtuvinių baldų nuotraukoje, jis nežino. Kaitlentės iki vagystės jis nematė, pamatė po vagystės nuotraukoje, nes nuotrauką iš pažįstamų gavo po vagystės. Iš to suprato, kad kaitlentė buvo virtuvėje, įmontuota į baldus. Elektrinę orkaitę pirminėje apklausoje jis įvertino daugiau nei civiliniame ieškinyje, peržiūrėjęs internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ skelbimus jis nustatė orkaitės vertę 80 eurų, be to orkaitė yra jam grąžinta, tačiau, ar ji ta pati, kaip matė virtuvinių baldų nuotraukoje, jis nežino. Orkaitės iki vagystės jis nematė, pamatė po vagystės nuotraukoje. Dėl mikrobangų krosnelės jis gali pasakyti, kad ją įvertina 60 eurų, nors iš pradžių sakė, kad ji jam bevertė, bet pasižiūrėjęs internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ skelbimus jis nustatė mikrobangų krosnelės vertę 60 eurų. Mikrobangų krosnelės iki vagystės jis nematė, pamatė po vagystės nuotraukoje, todėl žino, kad ji buvo virtuvės kambaryje. Mikrobangų krosnelė jam yra grąžinta. Šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“ jis vertino pirminėje apklausoje daugiau, tačiau šiuo metu pasižiūrėjęs internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ skelbimus jis nustatė šaldytuvo vertę- 250 eurų. Šaldytuvo iki vagystės jis nematė, pamatė po vagystės nuotraukoje, todėl žino, kad jis buvo virtuvės kambaryje. Šaldytuvas jam yra grąžintas. Odinę sofą ir fotelį jis vertino pirminėje apklausoje daugiau, tačiau šiuo metu pasižiūrėjęs internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ skelbimus jis nustatė šių daiktų vertę - 350 eurų. Sofos ir fotelio iki vagystės jis nematė, pamatė po vagystės nuotraukoje, bet jos šiuo metu pateikti negali, jas buvo pateikęs pirminės apklausos metu pareigūnui, kokiu būdu pateikė nepamena, šiuo metu pateikti negali, nes jos yra kitame telefone, ar dar bus išlikę, ar ne, nežino. Nuotraukas gavo iš to pačio asmens, kaip ir virtuvės vaizdo. Jas atkūręs persiųs el. paštu prijungimui prie bylos. Dėl šios priežasties žino, kad tas baldų komplektas buvo vienoje erdvėje su virtuve. Staliukas, fotelis ir sofa jam yra grąžinti, tačiau jie yra prastos būklės. Ar tokios būklės jie buvo iki vagystės jis pasakyti negali. Kokios firmos buvo televizorius, jis nežino, kokių jis metų gaminimo, kokio jis stovio buvo jis nežino, kad jis buvo V. P. namuose jis žino iš nuotraukos, kurią, kaip ir visas kitas, jam pateikė pažįstamas. Matė nuotraukoje, kad tas televizorius kabėjo ant sienos virtuvės ir svetainės kambaryje, nes tai patalpa bendra. Nuotraukos pateikti šiuo metu negali, ji yra kitame telefone, jeigu ras pateiks. Kokio dydžio televizorius buvo, jis nežino, gyvai jis jo nematė. Televizorių jis vertina pasižiūrėjęs internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ skelbimus, taip jis nustatė jo vertę 300 eurų. Vonios spintelė su kriaukle civiliniame ieškinyje buvo įrašyta įsivėlus klaidai, ji iš namo nebuvo pavogta, todėl dėl jos žala nėra padaryta. Dėl to, kad namuose yra penkios staktos su vyriais, tai sprendžia, kad namuose yra pavogtos 5 durys. Nėra durų katilinėje priešgaisrinių durų, prieškambaryje, vonioje, ir dar dviejuose kambariuose. Kas juose ten buvo jis nežino. Kaip atrodė durys, jis nežino, negali pasakyti jų spalvos, išmatavimo. Buvo pateiktas jam „(duomenys neskelbtini)“ komercinis pasiūlymas dėl durų, įskaitant jų montavimo darbus. Durys yra keičiamos kartu su staktomis, todėl tokia durų vertė paskaičiuota. Komerciniame pasiūlyme yra nurodyta kambario durų, vonios kambario durų, laukinių- prieškambario durų, priešgaisrinių durų, kurias vertina tokia verte, kokia yra nurodyta komerciniame pasiūlyme. Taip pat prisideda žala dėl jų atstatymo, tai įeina apdailos juostos, staktos vidinėms durims nėra įskaičiuotos priešgaisrinėms ir prieškambario durims, jos parduodamos atskirai, o kitos durys parduodamos kartu su staktomis. Vidinės ir laukinės durų rankenos, bei vidinės, laukinės spynos, visa tai yra susiję su durimis, todėl ir jų vertė nurodyta komerciniame pasiūlyme. Jis pats nei apie santechnikos darbus, nei apie baldus, nei apie buitinę techniką nieko nenusimano. Dėl dalies jam grąžintų daiktų transportavimo iš V. Š. namų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nepamena, į buvusius V. P. namus (duomenys neskelbtini), bei dėl dalies jam grąžintų daiktų transportavimo iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato į savo namus (duomenys neskelbtini), jis patyrė 300 eurų transportavimo išlaidas. Taip pat civiliniame ieškinyje pateikta neturtinė 1400 eurų žala. Ji yra tokia, nes R. buvo nuvykęs į tuos namus, kada buvo nuvažiavęs jis nepamena, bet tai buvo po paveldėjimo. Namai buvo netvarkyti, viskas buvo likę taip kaip po vagystės. R. padėjo tvarkyti namus. Jį šokiravo rastas vaizdas. Kambaryje, tualete buvo išmatos, kambaryje taip pat buvo išmatos, granulės išpiltos, sulietos vandeniu, buvo baisi smarvė. R. yra nepilnametis, jis negali tartis su įmonėmis dėl atstatymo darbų, jam dėl to kyla nepatogumai, jis nervuojasi, depresuoja, nepatogiai jaučiais, kad reikia jų prašyti pagalbos, jis neturi patirties, kad viską atstatytų į pirminę padėtį. Jis negali pats reikšti pretenzijų, atstovauti civilinį ieškinį, todėl patiria nepatogumus. Įtariamieji siūlė taikytis, tačiau pasiūlė civilinį ieškinį atlyginti neadekvačia suma (1 t., b. l. 171-181, 186-191).

Liudytojo A. K. parodymai, kad name (duomenys neskelbtini), seniau gyveno V. P.. Tačiau jis (duomenys neskelbtini) metų pavasarį, tiksliau laiko nepamena, mirė. Po mirties prabėgus nedaugiau savaitei, tiksliau laiko nepamena, į namą atvažiavo V. P. giminaičiai, vienas tikrai buvo brolis, vardo jo nežino, bet jis darbuodavosi kartu su V. ir dažnai atvažiuodavo tvarkyti miško technikos. Žino, kad jis buvo su dideliu pilvu ir gan žemo ūgio. Dar buvo viena moteris, pagyvenusi, todėl suprato, kad tai gali būti V. P. mama, nes per laidotuves jam žmonės ją nurodė kaip mamą. Moteris buvo gan aukšta ir liekna. Dar buvo vienas vyras, bet jo nepažino ir nebuvo matęs. Jeigu gerai pamena, tai buvo atvykę mikroautobusu su priekaba. Jie ten krovėsi pagrinde iš garažo. Kokius daiktus dėjo. jis nematė, nes jų sodybas skiria gan tanki gyvatvorė, tačiau jie užtruko ne mažiau 3 valandų. Daugiau jis jų nebematė. Tačiau dabar prisimena, kad tada buvo pirmadienis, o prieš tai penktadienį jis su žmona išvažiavo į svečius ir grįžo tik sekmadienio vakare. Ar tomis dienomis kas nors vyko sodyboje nematė. Gali pasakyti, kad, kokie baldai ir daiktai buvo name, jis nežino, garaže būdavo įvairūs įrankiai, žoliapjovė-traktoriukas, o tiksliau negali pasakyti. Gali pasakyti, kad tą dieną jie užrakino ir vartus su grandine. Tačiau prieš pat (duomenys neskelbtini), t. y. galėjo būti apie birželio 21-23, kažkoks vyras atrakino vartus, dar vaikščiojo po kiemą kažko, ir išvyko nebeužrakinęs vartų. Automobilio jis tikrai nematė ir tai buvo tikrai ne tas brolis, kurį matė išvežant daiktus, bet kas toks buvo nematė (3 t., b. l. 61-64).

Liudytojos A. J. parodymai, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vandentiekio, vandens apskaitos kontrolierė. (duomenys neskelbtini) m. liepos 5 d. nuo ryto (duomenys neskelbtini) miestelyje, kartu su kolege tikrino pas gyventojus vandens skaitiklius. Po pietų, galėjo būti apie 15:00 val. su kolege, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nepamena, tačiau pagal jų abonentų sąrašą tuo adresu turėjo gyventi V. P.. Pamena, kad į kiemą įėjo pro uždarytus kiemo vartelius, kurie buvo neužrakinti. Ar buvo kokia spyna, nepastebėjo. Pamena, kad kieme auganti žolė buvo užaugusi, atrodė neprižiūrėta. Nuėjus prie namo durų, jos, kiek pamena buvo tamsios spalvos, gal būt medinės. Ji pabeldė kelis kartus į duris ir akivaizdžiai matėsi, kad durų spynos užraktas neišsikišęs, durys neužrakintos. Supratus, kad durys neužrakintos ir pamanius, kad gali kas nors būti namuose, pradarė duris ir keletą kartų garsiai sakė „laba diena“. Pasiklausė, kad niekas joms neatsako, tyla, suprato, kad namuose nieko nėra, todėl į vidų nėjo. Kaip atrodė koridorius nepamena, nes kiek pamena viduje buvo tamsu, ar buvo kokių daiktų nepastebėjo. Uždarė duris, ir išėjo. Išeinant nepastebėjo, kad ūkinių pastatų durys būtų praviros, kadangi tuomet būtų nuėjusios pažiūrėti, gal gyventojas yra ūkiniame pastate. Supratusios, kad nieko nėra išėjo pro tuos pačius, metalinius vartus ir juos uždarė. Išeinant pro vartelius pro šalį važiavo nepažįstama moteris, kuri pasakė, kad čia nieko neras, niekas čia negyvena. Tada ji pasakė, kad jos yra iš vandentiekio ir pasakė, kad neužrakintos namo durys. Ta moteris, pasakė, kad kažkam paskambins, galbūt giminaičiams ir praneš, kad durys neužrakintos. Tada jos su kolege nuėjo į sekančius namus, matė, kad ta moteris liko stovėti ant gatvės prie namo, gal būt kažkam skambino. Gali pasakyti, kad namo durys neatrodė sugadintos ar išlaužtos, jokių laužimo pėdsakų nepastebėjo (3 t., b. l. 69 -73).

Liudytojo A. K. parodymai, kad jis V. P. pažinojo apie 12 metų. Per visą šį laiką pas jį namuose yra buvęs gal kokius tris kartus. Šiais (duomenys neskelbtini) metais, sausio arba vasario mėnesį, tiksliai dienos nepamena, jam į telefoną paskambino V. P. ir pasiūlė iš jo nusipirkti šaldytuvą, už 50 eurų, kaina tokia nedidelė nes apatinės šaldiklio durelės išlūžusios. Jis sutiko pirkti. V. P. pasakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kaime ir liepė jam išeiti ant gatvės. Kiek valandų buvo nepamena, buvo šiek tiek pradėję temti. Kiek pamena V. atvažiavo su šviesios spalvos mikroautobusu, su integruota priekaba. Kam priklauso autobusiukas, nežino. Jie dviese nuvažiavo pas jį į namus, kartu į jo autobusiuko priekabą pakrovė šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“ pilkos spalvos. Pinigus jis jam sumokėjo 50 eurų kupiūra. Kiek pamena šaldytuvą išnešė iš katilinės arba garažo, po gyvenamąjį namą nevaikščiojo. V. P. daugiau nieko nepasakojo, ar jis nusipirko kitą šaldytuvą ar panašiai. Tą patį vakarą, jie minėtą šaldytuvą parvežė į jo namus adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos nuomojuosi nuo (duomenys neskelbtini) m. birželio mėnesio. Apklaustas papildomai parodė, kad gerokai po V. P. mirties, kada tiksliai nepasakys, J. P. jam pasiūlė šaldytuvą, pilkos spalvos, pavadinimo nepamena. Jis pinigų už jį neprašė, tik paklausė, ar jam jo reikia. Iš kur jis gavo tą šaldytuvą, jis nežino, manė, kad jo, galvojo, kad jis nusipirko kitą, o šis jam buvo nebereikalingas. Jis šaldytuvą turėjo nusipirkęs iš V. P., bet jis buvo senas, dar namuose turėjo du neveikiančius šaldytuvus. J. P. atvežtas šaldytuvas buvo geresnės būklės, be to jis už jį neprašė pinigų, dėl to šaldytuvą iš jo nusprendė paimti. Šaldytuvą į jo butą esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuomojosi iš Š. P., atvežė vienas J., jis atvažiavo lygtai baltos spalvos mikroautobusu. Kitų pakrautų daiktų autobuse nebuvo. Kad šaldytuvas gali būti V. P. neįtarė. J. atvežtas šaldytuvas yra tas pats, kurį iš jo kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Po pas jį atliktų kratų su J. dėl šio šaldytuvo nekalbėjo, kad šaldytuvas yra V. P. suprato tik tuo metu, kai po kratų policijos pareigūnai iš jo paėmė šaldytuvą ir išsivežė. Pirminės apklausos metu jis policijos pareigūnams nurodė, kad iš jo paimtą šaldytuvą pirko iš V., tačiau suklydo, ne tą šaldytuvą pirko iš V., kitas jo namuose buvo šaldytuvas, bet jis šiuo metu yra sugedęs, bet tebėra jo namuose. Jis dėl šaldytuvų susipainiojo dėl to, kad, tiek, kai iš V. pirko šaldytuvą, tiek, kai J. atvežė jam šaldytuvą, buvo neblaivus, be to turi galvos traumą, dėl jos kai kurių dalykų nepamena. Šiuo metu davė teisingus parodymus ir yra įsitikinęs, kad šaldytuvas, kurį policijos pareigūnai iš jo kratos metu paėmė yra atvežtas J.. Kitų daiktų kurie priklausė V. P. pas jį nėra ir nebuvo (3 t., b. l. 78-82, 83-86).

Liudytojo E. Š. parodymai, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jo namas yra priešais kitoje gatvės pusėje esančiu namu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kaimynas P.. Kaimynas numirė (duomenys neskelbtini) m. pavasarį, kovo mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena. Kad jis numirė jis sužinojo gal tik po savaitės iš kitų kaimynų, nes tuo metu buvo nusistebėjęs kad jo nėra kieme. Su V. P. sutardavo gerai, bet nebuvo labai artimi, pasisveikindavo, paklausdavo kaip sekasi ir tiek, kažkokių bendrų susitikimų neturėjo. Žinojo, kad jis gyvena vienas, dirba prie miško. Jo giminaičių nėra matęs. Jo namuose nėra buvęs. Po V. mirties praėjus kokiam mėnesiui, tai galėjo būti, (duomenys neskelbtini) m. balandžio mėnesio pradžia, tiksliai dienos nepamena, daugiau į vakaro pusę, tačiau dar buvo šviesu, kiek valandų buvo nežino, matė prie V. P. kiemo vartų sustojusį krovininį autobusiuką, su integruota priekaba kuris aptrauktas brezentu. Autobusiukas šviesiai žalios spalvos, markės nežino, o brezentas panašus į rudos spalvos, spalva nublukusi, tačiau dėl brezento spalvos gali ir suklysti. Ar kiemo vartai buvo atidaryti neatkreipė dėmesio. Automobilyje nieko nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad ir V. kieme nieko nėra, niekas nevaikšto. Tada jis iš savo kiemo nebežiūrėjo, ėjo į kambarį, kur tvarkėsi ir net nepastebėjo, kada minėtas autobusiukas išvyko. Kiek laiko krovininis autobusiukas buvo sustojęs, jis nežino. Gali pasakyti, kad tas šviesiai žalias autobusiukas priklausė V. P., tuo yra įsitikinęs šimtą procentų, kadangi anksčiau jis tokiu autobusiuku važinėdavo į darbą, tačiau paskutinį kartą V. su šiuo autobusiuku matė važiuojanti metai laiko iki jo mirties. Gal būt, jis tą krovininį autobusiuką laikė ne namuose, o kur nors kitur. Nei iki V. P. mirties nei po mirties, nėra matęs, kad kokie asmenys, jo kieme nešiotų kokius nors daiktus. Nepamena, koks buvo mėnuo, žino, kad nakties metu apie 1 val. pas jį kieme labai lojo šuo. Ryte atsikėlęs važiavo pro V. P. namus ir pastebėjo, kad jo didieji kiemo vartai šiek tiek praviri, ir nėra užrakinti, nors prieš tai dieną, jie buvo užrakinti su grandine ir didėle pakabinama spyna, tačiau kokia tai diena buvo nežino, ar iki policijai atvykus pagal pranešimą dėl vagystės ar po. Kas galėjo apvogti V. P. namus nežino, bet tikriausiai iš giminaičių, nes svetimas tikrai negalėjo (3 t., b. l. 91-95).

Liudytojo D. D. parodymais, kad V. P. buvo jo draugas, su juo bendraudavo labai dažnai, pas jį labai dažnai lankydavosi namuose, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) metų žiemos, kada tiksliai nepamena, kai išvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės, pas V. P. namuose nebebuvo. Jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, su V. P. bendraudavo telefonu. Jis jam pats buvo sakęs, kad jo namuose kilo gaisras. Be to jam į „(duomenys neskelbtini)“ programą siuntė nuotraukas, kuriuose buvo matyti tiek apdegusios virtuvės, tiek po to, kai ją susiremontavo, vaizdas. Kiek jis suprato iš V. jis tik virtuvės kambarį remontavo ir jos baldus įsigijo naujus. Buvo jam iš baldų atsiųsta foto naujo virtuvinio komplekto. Visas nuotraukas, kurias jam siuntė V., jis persiuntė policijos pareigūnui. Kad V. būtų remontavęs kitus kambarius, jam nėra žinoma. Po remonto jis nėra buvęs V. P. namuose, todėl nieko konkrečiai jis nurodyti negali. Kiek jis matė iš nuotraukų, virtuvės kambaryje iš baldų buvo pakeistas virtuvinis komplektas, bet, jeigu jis neklysta kaitlentė ir orkaitė buvo ta pati, V. nieko nesakė, kad būtų pakeitęs kaitlentę ir orkaitę, taip pat nesakė, kad būtų pakeitęs mikrobangų krosnelę ir šaldytuvą, tačiau gal ir pakeitė, jam gal nieko tik nepasakė. V. tik planavo pakeisti komplektą, odinį, rudos spalvos, bet, ar pakeitė, ar ne jis nežino, kur jis jį būtų padėjęs, taip pat nesakė. Prie to komplekto buvo staliukas, medinis, senas. Miegamojo kambaryje buvo lova ir spinta. Vonios kambaryje buvo dušo kabina, tualetas, pakabinta spintelė. spintelės su kriaukle tuo metu nebuvo. Jis visa tai nurodo, ką matė iki pas V. P. kilusio gaisro, ir tai buvo apie (duomenys neskelbtini) metus. Po (duomenys neskelbtini) metų žiemos jis V. P. namuose nėra buvęs ir nežino, ką jis naujo buvo įsigijęs. V. P. namuose buvo įrengtas granulinis pečius, jį V. pasistatė maždaug prieš penkis metus ir jis nebuvo naujas. Jis buvo įrengtas katilinėje, kuri yra įrengta priešingoje pusėje nei virtuvė. Po V. P. mirties jis kalbėjosi su savo mama V. L., kuri jam sakė, jog tą pačią dieną, kai mirė V., su dviem autobusiukais kažkas atvažiavo į V. kiemą. Bet, ar ką išsivežė iš V. namų, sakė, kad nematė ir nežino, kas ten atvažiavo. Jis žino, kad V. broliai turi baltos ir žalios spalvos mikroautobusus, bet jis nežino, ar tai jie buvo jais atvykę į V. kiemą. Jis taip pat yra buvęs V. ūkiniuose pastatuose, žino, kad jis turėjo pjūklus kokius tris, žoliapjovę, buvo visokiausių padargų ir įrankių, bet V. yra sakęs, kad tai buvo pirkta jo motinos įmonės vardu. Kad V. turėjo sūnų jis žinojo, bet kad V. su juo bendravo nieko jam nebuvo žinoma (3 t., b. l. 98-101).

Liudytojo G. Č. parodymai, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje. (duomenys neskelbtini) metų, jeigu neklysta kovo mėnesio antroje pusėje, tačiau tikslios dienos nepamena, bendrovė priėmė gyventi (duomenys neskelbtini) piliečius. Kadangi buvo numatytas jų apgyvendinimas, tai bendrovė buvo paskelbusi informaciją su prašymu gyventojams padovanoti baldų. Į bendrovės prašymą atsišaukė (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojas V. Š.. Jis pats buvo nuvykęs į namą kartu su G. I., tas namas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino, namas medinis, ryškiai žalios spalvos. Kai nuvyko į minėtą sodybą, joje buvo lengvasis automobilis, jeigu neklysta „(duomenys neskelbtini)“ markės, sidabrinės spalvos, bet tikslesnių duomenų, valstybinių numerių jis neįsiminė. Prie automobilio buvo prikabinta lengvojo automobilio priekaba, kuri buvo pilnai prikrauta įvairių rūbų, patalų ir šiukšlių. Juos kieme pasitiko V. Š.. V. jiems nurodė, kad mirė jo draugas, draugo motina paprašė išvalyti namus, jis ruošiasi vykti į stambiagabaričių atliekų aikštelę, priduoti daiktus iš šio namo. Jis ir G. įėjo į namo vidų. Jiems tuo metu reikėjo būtent lovų, todėl ėjo į miegamojo kambarį, į jį juos vedė V.. Kad kas būtų buvę išdraskyta, tikrai taip nebuvo, tuo metu namas atrodė sutvarkytas. Miegamojo kambaryje buvo lova su čiužiniu, ją apžiūrėjo, ji buvo rudos spalvos plokštės, dar buvo detalių ir šviesios spalvos plokštės, jiems ji tiko. Kitame kambaryje apžiūrėjo spintą, ji buvo šviesios spalvos plokštės, aukštumo iki lubų, ilgio per visą sieną, ji jiems netiko. Į kitus baldus jis neatkreipė dėmesio. Jis negali įvardinti kokių dar baldų buvo šiame name, jis tiesiog neatkreipė dėmesio, nes nieko daugiau jiems nereikėjo. Jis mano, jeigu name būtų nebuvę virtuvinio komplekto, durų, buitinės technikos, tai būtų atkreipęs dėmesį, tačiau tikrai to nepastebėjo, bet konkrečiai, kas dar buvo šiame name, jis įvardinti negali. Lovą iš šio namo sekančią dieną išvežė bendrovės darbuotojai. Ši lova yra jų bendrovei priklausančiame bute, kurioje gyvena (duomenys neskelbtini) piliečiai, esant reikalui galės lovą grąžinti. Dėl ūkinių pastatų nieko pasakyti negali, nes iki jų nuėję nebuvo (3 t., b. l. 104-107).

(duomenys neskelbtini) m. liepos 5 d. tarnybinis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) m. gegužės 5 d. T. G. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), paveldėtame name, įsibrauta į vidų. Gali būti, kad tai padarė giminaičiai. Atvykę policijos pareigūnai įsilaužimo žymių į namą nenustatė, namo durys buvo nerakintos. T. G. nurodė, kad po namo savininko V. P. mirties atvažiavęs nebuvo, taip pat teigė, kad namo raktus galėjo turėti mirusiojo brolis Š. P.. Namo viduje buvo stebima, kad nėra daugumos daiktų, tačiau pranešėjas negalėjo nurodyti kokie daiktai yra pavogti, nes nežinojo, kas buvo namo viduje (1 t., b. l. 11-12).

(duomenys neskelbtini) m. liepos 14 d. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad T. G. praneša jog (duomenys neskelbtini) mirus nepilnamečio R. P. tėvui V. P., R. P. paveldėjo savo tėvo turtą. (duomenys neskelbtini) m. liepos 5 d. nuvykęs į mirusiojo V. P. namą, esantį (duomenys neskelbtini), rado atrakintas namo duris, o name nebuvo praktiškai jokių daiktų - virtuvinio komplekto, jį įvertino 400 eurų, elektrinės kaitlentės, kurią įvertino 300 eurų, orkaitės, kurią įvertino 550 eurų, šaldytuvo 600 eurų vertės, odinio komplekto, kurį įvertino 400 eurų, staliuko, įvertino 150 eurų, televizoriaus kurį įvertino 300 eurų, 4 durų, kurias įvertino 400 eurų, granulinio šildymo katilo, kurį įvertino 2500 eurų, vandens šildymo boilerio kurį įvertino 250 eurų, spintelės su kriaukle, kurią įvertino 70 eurų Šių daiktų apibūdinti negalėjo, nėra jų matęs, tačiau apie juos jam papasakojo bendras pažįstamas, kuris yra buvęs name, tačiau jis daugiau jokios naudingos informacijos neturi todėl nenori, kad būtų įvardintas. Jo atstovaujamam R. P. padaryta 5920 eurų turtinė žala. Prašo kaltus asmenis nubausti pagal galiojančius įstatymus (1 t., b. l. 17-26)

(duomenys neskelbtini) m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrint namų vidų baldų nestebima (1 t., b. l. 27-29). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, foto lentelė (1 t., b. l. 30-38).

(duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 21 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyta papildoma patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 42-47).

(duomenys neskelbtini) m. sausio 5 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyta papildoma patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrimos name esančios patalpos, patalpų būklė, patalpose esantys apšvietimai, jungikliai, rozetės, vamzdžių būklė, radiatorių būklė (1 t., b. l. 48-51). Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 52-71).

(duomenys neskelbtini) m. liepos 14 d. Tarnybinis pranešimas „Dėl gautų foto nuotraukų“, matyti, kad D. D. policijos pareigūnui į „(duomenys neskelbtini)“ programą atsiuntė 12 foto nuotraukų, kuriose anot jo užfiksuotas V. P. namų vaizdas (1 t., b. l. 72-85).

(duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 26 d. pranešimas iš (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ iš kurio matyti, kad V. P. laiko tarpe nuo (duomenys neskelbtini) m iki (duomenys neskelbtini) m. buvo apdraudęs būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimui jis pateikė nuotraukas, kurios yra vėliausiai (duomenys neskelbtini) metų (1 t., b. l. 88-94).

(duomenys neskelbtini) m. liepos 14 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas iš kurio matyti, kad T. G. pateikė įgaliojimo atstovauti nepilnamečio R. P. interesus, kopiją, vykdomojo pavedimo kopiją, paveldimo turto kopiją, liudijimo kopiją (1 t., b. l. 95-98).

(duomenys neskelbtini) m. gegužės 27 d. paveldimo turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad nepilnamečio R. P. įstatyminės atstovės A. P. prašymu sudaromas (duomenys neskelbtini) mirusiojo V. P. turto apyrašas, kuriame užfiksuotas V. P. turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 103-104).

(duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas iš kurio matyti, kad pastatą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kitą turtą paveldi R. P. (1 t., b. l. 112-127).

(duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notarų biuro notarės pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad palikimą pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) m. balandžio 28 d. priėmė nepilnametis V. P. sūnus R. P.. Iš teismo nebuvo gauta pranešimų, kad būtų ginčijama paveldėjimo teisė (1 t., b. l. 128).

(duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 9 d. kratos protokolas, kuriame nurodoma, kad atlikus kratą (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos trejos durys (2 t., b. l. 12-19).

(duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 9 d. kratos protokolas, kuriame nurodoma, kad atlikus kratą (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta sofa, fotelis, popierinė DNB banko kortelė su sąskaitos numeriu (2 t., b. l. 30-36).

(duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 9 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikus kratą (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta mikrobangų krosnelė (2 t., b. l. 49-55).

(duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 9 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikus kratą (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas šaldytuvas „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 66-73).

(duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 19 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta kratos metu rastų daiktų apžiūra (2 t., b. l. 88-90). Apžiūros metu fotografuota (2 t., b. l. 91-101).

(duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 23 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta papildoma durų apžiūra (2 t., b. l. 102-104).

(duomenys neskelbtini) m. spalio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad O. U. pareikalavus pateikė atliekų priėmimo deklaracijos kopiją (2 t., b. l. 113-117).

(duomenys neskelbtini) m. balandžio 7 d. VŠĮ (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centro atliekų priėmimo deklaracija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad V. Š. į atliekų tvarkymo aikštelę pristatė statybines ir griovimo atliekas, drabužius, naudoti nebetinkamas padangas (2 t., b. l. 118).

(duomenys neskelbtini) m. lapkričio 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas iš kurio matyti, kad V. Š. pareikalavus pateikė, kaitlentę „(duomenys neskelbtini)“, orkaitę „(duomenys neskelbtini)“, staliuką, granulinį katilą „(duomenys neskelbtini)“ su granulių baku, valdymo pultu ir pajungimo vamzdį su valdymo ketereigiu, boilerį (2 t., b. l. 119-123).

(duomenys neskelbtini) m. lapkričio 10 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta V. Š. pateiktų daiktų apžiūra (2 t., b. l. 124-127). Apžiūros metu fotografuota (2 t., b. l. 128-156).

(duomenys neskelbtini) m. vasario 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad J. P. pareikalavus pateikė siurblį (2 t., b. l. 1-4).

(duomenys neskelbtini) m. vasario 3 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta J. P. pateikto siurblio apžiūra (3 t., b. l. 5-7). Apžiūros metu fotografuota (3 t., b. l. 8-10).

(duomenys neskelbtini) m. vasario 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad V. Š. pareikalavus pateikė išsiplėtimo indą (3 t., b. l. 11-13).

(duomenys neskelbtini) m. vasario 23 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta V. Š. pateikto išsiplėtimo indo apžiūra (3 t., b. l. 17-19).

(duomenys neskelbtini) m. gruodžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu laišku pateikta informacija, iš kurios matyti, kad kaitlentė „(duomenys neskelbtini)“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminta (duomenys neskelbtini) m. 25-ą savaitę, o orkaitė „(duomenys neskelbtini)“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. 37-ą savaitę (3 t., b. l. 25-26)

(duomenys neskelbtini) m. sausio 25 d. surinkta informacija iš internetinės svetainės „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios matyti dėvėtos sofos su foteliu vertė (3 t., b. l. 27-31).

(duomenys neskelbtini) m. sausio 25 d. „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu laišku pateikta informacija, iš kurios matyti, kad pagal pateiktas sofos ir fotelio nuotraukas, šio komplekto vertė galėtų būti iki 50 eurų (3 t., b. l. 38).

(duomenys neskelbtini) m. sausio 13 d. Tarnybinis pranešimas „Dėl telefonų numerių išklotinių analizės“ iš kurio matyti, kad pagal nustatytą J. P. telefono numerį patikrinus informaciją apie jo prisijungimus prie bokštų kurie yra netoli (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis prie artimiausio bokšto esančio (duomenys neskelbtini), jungėsi laiko tarpe nuo (duomenys neskelbtini) m. kovo 13 d. iki (duomenys neskelbtini) m. kovo 20 d. (3 t., b. l. 52-55).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018; 2022 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219-495/2022).

Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu pripažino paėmę ir iš mirusiojo V. P. namų išvežę kaltinime nurodytus daiktus, tačiau pateikdami savo veiksmų vertinimą nurodė, jog nevertina šių savo veiksmų kaip neteisėtų, nemano padarę vagystę. Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio paaiškino, kad V. P. buvo jo draugas ir po jo laidotuvių, buvo tikras, kad buvusi V. P. žmona nepretenduos į turtą ir namą; manę, kad viskas atiteks viskas mirusiojo mamai. Pažymėjo, kad jeigu A. G. būtų pasakiusi, kad pretenduos į mirusiojo V. P. į turtą, jie nieko nebūtų kraustę. Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu nors ir parodė, kad visus nurodytus veiksmus atliko, daiktus ėmė ir išnešė, tačiau taip pat savo veiksmų nevertino, kaip nusikalstamų.

Abejonių ir ginčo dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamieji oficialiai neturėjo nuosavybės teisės į iš V. P. namų paimtą turtą, t. y. ši teisė nebuvo įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka ar pan., nėra. Kaltinamieji nurodė manę, kad mirusiojo sūnaus R. P. vardu į palikimą nebus pretenduojama, todėl sprendė, jog turtas priklauso V. P. motinai O. Š., nors abu patvirtino, jog jiems nebuvo žinomos aplinkybės apie O. Š. kreipimąsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Taigi, matyti, jog apie turto savininką kaltinamieji sprendė savo subjektyviais įsitikinimais ir niekuo neparemtu manymu, jog mirusiojo sūnaus vardu dėl palikimo nebus kreipiamasi. Pastebėtina, kad nors kaltinamasis J. P. nurodė, kad, jo manymu, po brolio mirties V. P. daiktai priklausė jam ir motinai O. Š., neaišku, dėl kokios priežasties remiantis analogiška mąstymo strategija likusio turto savininku nebuvo laikomas ir kaltinamojo bei mirusiojo brolio Š. P.. Tas pats pastebėtina ir vertinant kaltinamojo V. Š. nurodytas aplinkybes, jog suvokė, kad po V. P. mirties turtas priklausė broliams arba mamai, tačiau visų šių žmonių sutikimo išvežti daiktus neturėjo. Įsitikinimą aplinkybe, jog abu kaltinamieji atlikdami byloje aptariamus veiksmus nebuvo įsitikinę dėl mirusiojo turto perėjimo nuosavybės teise konkrečiam savininkui, t. y. O. Š. (arba pačiam J. P.), sustiprina ir tai, kad, kaip nurodė kaltinamasis V. Š., dar V. P. šarvojimo metu su jo artimaisiais buvo kalbama apie V. P. turtą: V. Š. nurodžius, jog jo žiniomis, kol iš namų turtas nėra paimtas paveldėtojo, jis nėra dar šio nuosavybė. Š. P. buvo prieš tokią poziciją, nesutiko, kad iš V. P. namų kažkas būtų išvežama, sakė, kad dėl to gali būti bėdos. Akivaizdu, kad aptariamoje situacijoje mirusio asmens turto savininkas nusikalstamų veikų padarymo metu buvo mažų mažiausiai neaiškus, tačiau kaltinamiesiems pagal amžių, turimą gyvenimišką patirtį ir susiklosčiusias aplinkybes buvo aišku, kad ne jie yra turto savininkai, be to, abu patvirtino žinoję, kad V. P. turi sūnų R. P., taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė supratę, kad galimai turtas atiteks vieninteliam V. P. vaikui. Pažymėtina, kad nei V. Š., nebūdamas V. P. giminaitis, nei J. P., būdamas mirusiojo ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą, veikos padarymo metu neturėjo teisės paveldėti.

Nors pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai, vagystės tikslas ir motyvas yra užvaldyti svetimą turtą ir gauti turtinės naudos. Įvertinus kaltinamųjų, liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, spręstina, jog be kitų motyvų ir tikslų, kurie toliau tekste išsamiau aptariami teismui pasisakant apie BK 294 straipsniu numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, kaltinamųjų veikoje nustatyti ir teismų praktikoje įvardyti anksčiau minėti vagystės nusikalstamai veikai būdingi motyvai. Iš esmės sutiktina su nukentėjusiojo atstovo nurodytais argumentais, jog kaltinamųjų vienas iš tikslų buvo sumažinti galimai R. P. paveldėtiną turtą: apie tai spręstina iš skubos imtis veiksmų su mirusiojo turtu netrukus po jo mirties ir laidotuvių, racionaliai nepaaiškinamų sprendimų išardyti, išmontuoti virtuvės prietaisus, šildymo, vandens tiekimo įrangą ir pan. Tačiau, kaip nurodė kaltinamasis J. P. teismo posėdyje, paimtus daiktus norėjo parduoti, nes paminklui reikėjo pinigų, be to, daiktus iš V. P. namų paėmė dėl to, kad R. P. ar jo atstovai neprisidėjo prie brolio laidotuvių. Taigi, veika buvo siekiama ir turtinio intereso, kaltinamojo supratimu, taip bandant kompensuoti (iš dalies kompensuoti) su brolio laidotuvėmis susijusias išlaidas. Tai, kad paimti daiktai kaltinamųjų nebuvo realizuoti, pvz. parduoti, nesudaro pagrindo vertinti, jog turtas nebuvo kaltinamųjų užvaldytas ir taip kaltinamųjų įgyta galimybė su turtu elgtis savo nuožiūra. Tas pats pasakytina ir apie byloje nustatytą aplinkybę, jog pvz. šaldytuvas, buvo perduotas kitam asmeniui neatlygintinai; kas tik patvirtina J. P. įgytą galimybę su užvaldytu turtu elgtis savo nuožiūra taip atimant tokią galimybę iš turto savininko. Pastebėtina, kad ir V. Š. nurodė, jog boilerį paėmė turėdamas tikslą kur nors panaudoti, galvojo pasikabinti šiltnamyje, buvo sumąstęs pasidaryti talpą šiltnamyje, skirtą laistymui. Atkreiptinas dėmesys, kad virtuvinį komplektą ir boilerį V. Š. nurodė paėmęs pats, niekam apie tai nesakęs ir leidimo niekieno neprašęs. Nors kaltinamojo paaiškinimais, virtuvinį komplektą parsivežęs namo sudegino dėl to, kad jo stalviršis buvo sulūžęs, ši aplinkybė, jog paimto daikto nebuvo galima panaudoti pagal tiesioginę ar kitą pageidaujamą paskirti, nepaneigia daikto pagrobimo fakto. Pažymėtina, kad odinis komplektas, kuris nuvežtas į O. Š. namus, lova, perduota (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, nėra įtraukti formuluojant kaltinimus kaltinamiesiems. Kiti daiktai ikiteisminio tyrimo metu rasti pas kaltinamuosius (liudytoją A. K.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad abu kaltinamieji veikas padarė ir dėl turtinių interesų pasisavinant daiktus sau (tuo pačiu užtikrinant, kad jų neteks būsimas paveldėtojas).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad kaltinamųjų padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. J. P. suformuluotame kaltinime neteisingai nurodyta bendra pagrobto turto vertė. Atsižvelgiant į tai, kad atskirai nurodytų daiktų vertė neteisingai nurodyta ją susumuojant, toks ištaisymas, teismo vertinimu, nekeičia kaltinamojo padėties ir nesudarė kliūčių gynybai, klaida vertintina kaip rašymo apsirikimas ir ištaisytina nurodant, kad J. P. pagrobto turto vertė yra 2789 eurai.

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tiek teorijoje, tiek teismų praktikoje tariama teisė siejama su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl tariamos teisės įgyvendinimo fakto, neleistina tariamos teisės įgyvendinimo pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą, bet būtina nustatyti, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009, 2K-562/2011). Iš anksčiau išdėstytų aplinkybių ir teismo padarytų išvadų spręstina, jog nėra galimybės vertinti kaltinamuosius sąžiningai klydus, jog vykdo savo ar kito asmens (paties J. P. ar O. Š.) teisę. Pažymėtina, kad pati O. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (kaip įtariamoji) nurodė, supratusi, kad galimai V. sūnus paveldės visą jo turtą; be to, nurodė, jog V. Š. sakė tik apie mirusio sūnaus namų sutvarkymą, rūbų išmetimą, tačiau patvirtino nesakiusi, kad galima išmesti, atiduoti kitus sūnaus daiktus (3 t., b. l. 159-160). Duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog būtent O. Š. prašymu ar leidimu iš namo buvo išvežami visi kaltinime nurodyti daiktai, nėra, mirusiojo mama patvirtino prašiusi tik sutvarkyti namą, išvežti rūbus ir pan.

Aiškinant šias nuostatas teismų praktikoje yra nurodyta, kad būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalį požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams gali būti tiek turtinė, tiek ir neturtinė. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-311-360/2022).

Prašymu pakeisti kaltinimą nukentėjusiojo atstovas didelės žalos požymį iš esmės grindė nukentėjusiojo asmens R. P. amžiumi: nusikaltimo padarymo metu R. P. buvo mažametis asmuo. Dėl šio aplinkybės jis neturi galimybės veikti savo vardu, kreiptis į atitinkamas institucijas tiek dėl paveldėjimo, tiek dėl nusikaltimo jo atžvilgiu padarymo, tiek dėl galimybės užkardyti nusikaltimą ar atstatyti į pirminę padėtį po nusikaltimo sukeltus padarinius.

Vertinant nurodytą R. P. padarytą didelę neturtinę žalą, sutiktina, kad kaltinamųjų veiksmai tiek nukentėjusiajam, tiek jo atstovams, galėjo sukelti ir sukėlė tam tikrų nepatogumų ir neigiamų emocijų. Tačiau teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad tokie veiksmai esmingai įtakojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vaikų vystymuisi ir atitinkamai sukėlė jam didelę neturtinę žalą. Darant tokią išvadą atsižvelgta į tai, kad R. P. gyvena šeimoje, jam yra užtikrintas būstas, paveldimas būstas nėra vieta, į kurią jis su šeima ketino persikelti gyventi, iš liudytojų parodymų matyti, kad jo su mirusiu tėvu V. P. nesiejo artimi emociniai ryšiai. Esant minėtoms aplinkybėms nėra galimybės konstatuoti didelę neturtinę žalą; kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų apie pagrobtų daiktų vertę, nurodytos sumos taip pat nepatenka į didelės vertės turto apibrėžimą. Be to, ir pačios veikos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo interesams buvo padaryta didelė žala.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir nesutiko su jo veiksmų teisiniu vertinimu, pripažino atlikęs jam inkriminuotus veiksmus. Tačiau norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. P. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, dirbantis (teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba įmonėje), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios terminas nustatytinas mažesnis šios bausmės rūšies vidurkiui, ir paskiriant tarpusavyje suderintus bei bausmės tikslus padėsiančius pasiekti įpareigojimus, t. y. dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir nesutiko su jo veiksmų teisiniu vertinimu, pripažino atlikęs jam inkriminuotus veiksmus. Tačiau norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Š. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, dirbantis (teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba įmonėje ir yra (duomenys neskelbtini)), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios terminas nustatytinas mažesnis šios bausmės rūšies vidurkiui, ir paskiriant tarpusavyje suderintus bei bausmės tikslus padėsiančius pasiekti įpareigojimus, t. y. dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą A. G. atstovas advokatas pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 146-148), kuriuo prašo solidariai iš kaltinamųjų J. P. ir V. Š. priteisti 8005,89 Eur turtinės žalos ir 1400 Eur neturtinei žalai atlyginti. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutarimu, R. P. pripažintas civiliniu ieškovu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Iš civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis R. P. pamatęs, kad iš tėvo paveldėtas namas yra faktiškai išplėštas (be durų, šildymo įrangos, baldų, kt. daiktų) ir dar pasityčiojant pridergtas, buvo labai sukrėstas, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta. kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis R. P., kartu su mirusiu savo tėvu V. P. negyveno. Kaltinamųjų J. P., V. Š., liudytojų Š. P., O. Š., nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą A. G. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis R. P. su savo mirusiu tėvu V. P. visiškai nebendravo, sūnus iki tėvo mirties niekada nėra buvęs jo namuose, jų nesiejo emocinis ryšys, jis nenorėjo ir nevyko į tėvo laidotuves. Esant nustatytoms aplinkybėms negalima teigti, kad nukentėjusysis galėjo būti itin dėl to sukrėstas ir patirti dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, be to byloje nėra pateiktų įrodymų, kad dėl patirtų išgyvenimų reikėjo kreiptis į specialistus ar kitais būdais įveikti patirtus išgyvenimus. A. G. ir T. G. veikimas R. P. vardu tvarkant visus su paveldėjimu ir padaryta veika spręstinus klausimus, negali būti vertinamas kaip R. P. nepatogumai ir išgyvenimai dėl to, kad jam reikia dėl šiais klausimais prašyti mamos ir jos sutuoktinio pagalbos, kadangi vaiko tėvams (motinai) įstatymas numato teisę ir pareigą veikti nepilnamečio vaiko vardu, o T. G. veikia pagal nepilnamečio mamos suteiktą įgaliojimą. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, neturtinė žala nepriteistina.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės pagal įstatymą atstovas nurodė, kad turtinę žalą sudaro iš nukentėjusiajam priklausančio nekilnojamojo turto pavogtas priklausantis turtas, išvardytas civiliniame ieškinyje. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiam grąžinta sofa, fotelis, šaldytuvas „(duomenys neskelbtini)“, mikrobangų krosnelė grąžinti, tačiau nukentėjęs patyrė daiktų transportavimo (nuo policijos komisariato iki nukentėjusio gyvenamosios vietos) išlaidas, kurios sudaro 300 Eur. Išardant R. P. nuosavybės teise priklausančio namo šildymo sistemą buvo nutraukti elektros laidai, atstatymo darbai siekia 586,89 Eur. Virtuvės baldų atstatymo darbai 200 Eur, durų atstatymo darbai (įskaitant atstatymui reikalingas dalis ir medžiagas) - 960 Eur, šildymo sistemos atstatymo darbai, įskaitant reikalingas dalis ir medžiagas, - 1854 Eur. Dėl nusikalstamų veiksmų, R. P. patyrė 8005,89 Eur turtinę žalą.

Iš (duomenys neskelbtini) m. lapkričio 10 d. nutarimo grąžinti daiktus (2 t., b. l. 157-164), matyti, kad kaitlentė „(duomenys neskelbtini)“ (civilinio ieškovo įvertinta 100 Eur), orkaitė „(duomenys neskelbtini)“ (civilinio ieškovo įvertinta 80 Eur), granulinis katilas „(duomenys neskelbtini)“ (civilinio ieškovo įvertintas 1050 Eur), boileris (civilinio ieškovo įvertintas 546 Eur), grąžinta T. G. (2 t., b. l. 157-164). Siurblys (civilinio ieškovo įvertintas 259 Eur) 2023 m. vasario 23 d. nutarimu perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriui (2 t., b. l. 20-21), kvitas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui R. P.. Trejos durys (civilinio ieškovo įvertintos po 90 Eur, viso 270 Eur), 2023 m. sausio 24 d. nutarimu perduotos saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriui (1 t., b. l. 105-106), kvitas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 107), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos jų savininkei O. Š..

Prašomą priteisti turtinę žalą teismas vertina, kaip iš esmės pagrįstą. Pažymėtina, kad nors turtinė žala grindžiama būsimomis naujų detalių, prietaisų įsigijimo ir montavimo išlaidomis, tačiau jų dydis nekelia abejonių, nėra aiškiai per didelis, atitinka protingumo kriterijus. Tai, kad nukentėjusysis patirtai turtinei žalai pagrįsti pateikė ne realiai patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, o tik planuojamas, galimas išlaidas patvirtinančius dokumentus, nepaneigia civilinių atsakovų civilinės atsakomybės pagrįstumo (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-316/2020). Atsižvelgdamas, į bendrą grąžintų ir gražintinų jų savininkams daiktų vertę (2035 Eur (100 Eur+80 Eur+1050 Eur+546 Eur+259 Eur = 2305 Eur; O. Š. grąžintinas turtas (270 Eur)), ribotą grąžintų naudotų daiktų pritaikomumą atstatant padarytą žalą, iš kaltinamųjų solidariai priteistina sumažinta turtinės žalos atlyginimo suma – 6300 Eur.

Proceso išlaidos

Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą atstovas pateikė prašymą ir kvitus priteisti iš kaltinamųjų atstovavimo išlaidas – 1150 Eur sumai. Pagal BPK 103-106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų.

Šiuo atveju iš byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų (5 t., 83, 84, 85) matyti, kad advokatas R. D. konsultavo, atstovavo ir dalyvavo bylos nagrinėjime teisme, rengė procesinius dokumentus nukentėjusiajam (prašymus, civilinį ieškinį), nukentėjusiojo atstovas advokatui už teisines paslaugas viso sumokėjo 1150 Eur. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (4 tomai), suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese (bylos nagrinėjimui teisme surengti aštuoni posėdžiai), bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad kaltinamieji yra darbingo amžiaus, dirbantys, sprendžia, kad nukentėjusiojo atstovo turėtos atstovavimo teisme 1150 Eur dydžio išlaidos yra protingos bei pagrįstos, todėl priteistinos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų J. P. ir V. Š., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės pagal įstatymą A. G. atstovui, veikiančiam pagal įgaliojimą T. G..

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 139-142) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsitesiėjimo, įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Trejas duris, paimtas per kratą (duomenys neskelbtini)., 2023 m. sausio 24 d. nutarimu perduotos saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriui (1 t., b. l. 105-106), kvitas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 107), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkei O. Š. neribotam disponavimui;

2. Sofą, fotelį, šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“, mikrobangų krosnelę, (duomenys neskelbtini) m. lapkričio 30 d. nutarimu grąžintus T. G. (2 t., b. l. 108-110), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. P. neribotam disponavimui;

3. Kaitlentę „(duomenys neskelbtini)“, orkaitę „(duomenys neskelbtini)“, staliuką, granulinį katilą „(duomenys neskelbtini)“ su granulių baku, padavimo sraigtu ir valdymo pultu ir pajungimo vamzdžiu su valdymo ketureigiu, boilerį, (duomenys neskelbtini) m. lapkričio 10 d. nutarimu grąžintus T. G. (2 t., b. l. 157-164), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. P. neribotam disponavimui;

4. Siurblį, išsiplėtimo indą, 2023 m. vasario 23 d. nutarimu perduotus saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriui (2 t., b. l. 20-21), kvitas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkui R. P. neribotam disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

- dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

- dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 6300 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus eurų) turtinės žalos, R. P. naudai. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti, išlaidas sumokant jas apmokėjusiam atstovui pagal įgaliojimą T. G..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Trejas duris, paimtas per kratą (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 24 d. nutarimu perduotos saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriui (1 t., b. l. 105-106), kvitas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 107), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkei O. Š. neribotam disponavimui;

2. Sofą, fotelį, šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“, mikrobangų krosnelę, (duomenys neskelbtini) m. lapkričio 30 d. nutarimu grąžintus T. G. (2 t., b. l. 108-110), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. P. neribotam disponavimui;

3. Kaitlentę „(duomenys neskelbtini)“, orkaitę „(duomenys neskelbtini)“, staliuką, granulinį katilą „(duomenys neskelbtini)“ su granulių baku, padavimo sraigtu ir valdymo pultu ir pajungimo vamzdžiu su valdymo ketureigiu, boilerį, (duomenys neskelbtini) m. lapkričio 10 d. nutarimu grąžintus T. G. (2 t., b. l. 157-164), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. P. neribotam disponavimui;

4. Siurblį, išsiplėtimo indą, 2023 m. vasario 23 d. nutarimu perduotus saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriui (2 t., b. l. 20-21), kvitas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkui R. P. neribotam disponavimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Jurevičienė