Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32619-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.14.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1

2020 m. sausio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko), Vidmanto Mylės ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį jį įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; M. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą nuspręsta palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – šią kardomąją priemonę panaikinti; iš dalies patenkintas R. I. civilinis ieškinys ir iš M. B. priteista 1038,52 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo R. I. naudai; kitą R. I. civilinio ieškinio dalį nuspręsta atmesti. M. B. išaiškinta, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 29 d. apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini), tyčia plyta suduodamas ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį smūgių, sugadino svetimą 410 eurų vertės turtą: R. I. priklausančio namo 400 eurų vertės šarvuotas lauko duris, numesdamas nuo laiptų turėklų, suskaldė plastikinį gėlės vazoną ir išrovė gėlę, kurių bendra vertė 10 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę - viešuosius darbus; jei teismas manytų, kad tinkamiausia bausmės rūšis yra laisvės apribojimas, prašo skirti jam laisvės apribojimą trumpesniam laikotarpiui, netaikant įpareigojimo visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu taip pat prašo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti ir nepriteisti iš jo neturtinės žalos atlyginimo, o sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. nurodo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos įvykdymo ir davė nuoširdžius parodymus, teismas tai vertino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo nuomone, teismui išsakyta jo nuomonė dėl padarytos turtinės žalos - durų vertės - dydžio, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui netaikyti byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo. Apeliantas pažymi, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas ir pats suabejojo durų verte, todėl jo (M. B.) išsakytos abejonės dėl durų vertės nebuvo nepagrįstos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantas mano, kad jam nepagrįstai nebebuvo pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė nebuvo mažinama vienu trečdaliu.

2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, jauno amžiaus, padaręs nusikalstamą veiką labai gailisi. Taip pat teismas neatsižvelgė į bausmės paskirtį - teisingumo principo įgyvendinimą, todėl jam buvo paskirta neteisinga ir per griežta bausmė.

2.3. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteistu civiliniu ieškiniu. Apelianto nuomone, civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti tenkinama, o priteista suma turtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo kriterijus, turėtų būti mažintina. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis patirtai turtinei žalai pagrįsti pateikė ne realiai patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, o tik planuojamas, galimas išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl iš jo (M. B.) nepagrįstai buvo priteista per didelė suma turtinei žalai atlyginti.

3. Atsiliepimų į nuteistojo M. B. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. B. ir jo gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Gitana Mačiulienė prašė nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, taip pat nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu, prašo iš jo nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir sumažinti iš jo priteistą turtinės žalos dydį. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam M. B. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam M. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

11. Už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas pripažino M. B. kaltu padarius vieną nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubaudė laisvės apribojimu 1 metams. Skirdamas bausmę nuteistajam M. B. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad M. B. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) nuosavybei, veikė tyčia, į tai, kad nusikaltimas padarytas kilus žodiniam konfliktui tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, spontaniškai, į kaltininko asmenybę – į tai, kad M. B. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, teistas užsienio valstybėje, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, pakankamai jauno amžiaus, nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)).

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo M. B. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, artimą laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. B. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės apribojimas vieneriems metams) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę (viešuosius darbus) M. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad nuteistajam M. B. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės (viešieji darbai) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

13. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. B. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, jauno amžiaus, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis M. B. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

14. Nuteistasis M. B. nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtu įpareigojimu visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis šio straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus bei šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintus įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konkretų įpareigojimą teismas paskiria atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į tai, ar nuteistasis galės jį įvykdyti, ir kad būtent šis įpareigojimas gali turėti reikiamą poveikį nuteistajam. Spręsti, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu M. B. kartu su paskirta bausme paskirtas įpareigojimas per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) buvo parinktas netinkamai ir kad šiuo įpareigojimu, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo laisvės ir teisės buvo suvaržytos nepagrįstai ar per griežtai, teisinio pagrindo nėra. Įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., yra tikslinga poveikio priemonė, kuri nelaikytina pertekline ar neproporcinga. Sutiktina, kad nuteistajam taikomi įpareigojimai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjau atveju M. B. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė nakties metu, todėl neabejotina, kad tokio įpareigojimo paskyrimas darys teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, užkirs kelią galimam neteisėtam nuteistojo elgesiui ir tai leis pasiekti bausmės tikslus. Taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir naikinti M. B. paskirtą įpareigojimą visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nėra pagrindo.

15. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šių BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę. Taigi, norint taikyti 64¹ straipsnio nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu, baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu. Tuo tarpu iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos matyti, kad ji nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir buvo užbaigta ne baudžiamuoju įsakymu, o apkaltinamuoju nuosprendžiu.

16. Nuteistojo M. B. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui išsakyta jo nuomonė dėl padarytos turtinės žalos - durų vertės - dydžio, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui netaikyti byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-693/2015, 2K-140-511/2018).

17. Nagrinėjamu atveju sutrumpintas įrodymų tyrimas negalėjo būti atliktas, nes tai būtų prieštaravę įstatymo reikalavimams: nors M. B. kaltu prisipažino, tačiau pats nesutiko su sutrumpinto įrodymų tyrimo galimybe ir pageidavo tirti kitus bylos įrodymus (išreiškė prašymą atlikti sugadintų durų ekspertizę ir kt.) (1 t., b. l. 131, 132). Taigi byla turėjo būti išnagrinėta ir buvo išnagrinėta ne taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bet bendra tvarka ir pirmosios instancijos teismas jokio baudžiamojo proceso pažeidimo nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms, BK 64¹ straipsnio nuostatos nuteistajam M. B. netaikytos ir paskirta bausmė nesumažinta vienu trečdaliu pagrįstai.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

18. Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiojo R. I. civilinio ieškinio išsprendimo – nuteistasis teigia, kad teismo nustatytas ir iš jo nukentėjusiajam priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis yra mažintinas, o civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo išvis neturėtų būti tenkinama.

19. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, ir kai jis yra pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, šio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-307-689/2019).

20. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018, 2K-307-689/2019).

21. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. nusikalstamais veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiajam R. I. priklausantis turtas - namo šarvuotos lauko durys, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Bylos proceso metu nukentėjusysis R. I. nurodė skirtingą patirtos turtinės žalos dėl neteisėtų nuteistojo M. B. veiksmų sugadinus jam priklausančio namo laukines duris dydį. 2019 m. liepos 29 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusysis nurodė, kad jam padaryta 2 000 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 1-4), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. I. nurodė, kad dėl sugadintų namo laukinių durų jam padaryta 753 Eur žala (1 t., b. l. 21-24), vėliau ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš M. B. 1038,52 Eur turtinės žalos dėl sugadintų namo durų atlyginimo (1 t., b. l. 29). Civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos pagrįsti buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinis pasiūlymas, kuriame nurodyti naujų lauko durų įsigijimo ir montavimo kaštai (1 t., b. l. 30). Pagal šį komercinį pasiūlymą bendra naujų durų ir jų montavimo bei transportavimo darbų kaina yra 1038,52 Eur.

22. Nukentėjusysis R. I. pirmosios instancijos teisme parodė, kad namo laukinės durys plastikinės, 3 ar 4 kamerų, kurios nuo smūgio plyta buvo prakirstos, deformavosi rėmas, durys gerai nebeužsidaro (1 t., b. l. 134), pas jį atvykę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, apžiūrėję sugadintas namo duris pasakė, kad šių durų neberemontuos, nes nebėra durų sandarumo (1 t., b. l. 142). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šiuos nukentėjusiojo parodymus, dėl namo lauko durų sugadinimo nukentėjusiajam padarytą žalą nustatė remdamasis nukentėjusiojo pateiktais naujų lauko durų įsigijimo ir montavimo kaštus patvirtinančiais dokumentais. Teismas įvertino pateiktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas, kodėl jais remiasi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors turtinė žala grindžiama būsimomis naujų durų įsigijimo ir montavimo išlaidomis, tačiau jų dydis nekelia abejonių, nėra aiškiai per didelis, atitinka protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti R. I. 1038,52 Eur turtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas. Tai, kad nukentėjusysis patirtai turtinei žalai pagrįsti pateikė ne realiai patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, o tik planuojamas, galimas išlaidas patvirtinančius dokumentus, priešingai nei mano nuteistasis M. B., nepaneigia jo civilinės atsakomybės pagrįstumo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, todėl šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį keisti ar ją naikinti nėra jokio pagrindo.

23. Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusysis R. I. ikiteisminio tyrimo metu pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš M. B. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 29). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad dėl neteisėtų M. B. veiksmų jis patyrė stresą išgąstį, buvo pakeltas naktį, jam buvo grasinama, todėl dabar su baime eina miegoti, po šios nusikalstamos veikos buvo priverstas įrengti aplink namą stebėjimo kameras, dėl ko turėjo nemažai papildomų išlaidų (1 t., b. l. 135). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. I. palaikė savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

24. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau taip pat ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo R. I. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam iš nuteistojo M. B. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nusprendė, kad nukentėjusiajam R. I. nusikalstamais M. B. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad dėl durų apgadinimo ir negalėjimo jomis tinkamai naudoti po nusikalstamos veikos padarymo R. I. patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, nerimą, įvykio metu buvo labai išsigandęs, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, po šios nusikalstamos veikos buvo priverstas įrengti stebėjimo kameras aplink namą, dėl ko turėjo nemažai papildomų išlaidų, taip pat įvertino nusikalstama veika pažeistos vertybės reikšmę bendroje baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių sistemoje, kaltinamojo amžių ir finansinę padėtį, kitas bylai reikšmingas aplinkybes (durų pagaminimo metus, jų rinkos vertę), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ir pagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą išsprendė tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, faktines bylos aplinkybes ir teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius tokio pobūdžio bylose. R. I. nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas, adekvatus ir proporcingas nagrinėjamos bylos kontekste, todėl nėra pagrindo keisti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.

27. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. B. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nukentėjusiajam R. I. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteistas pagrįstai, pakankamai išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes, priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis, tad tenkinti nuteistojo M. B. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl M. B. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.