- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2-393-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00196-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Padremas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Autkeva“, L. O.
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Autkeva“ atstovui A. K., trečiojo asmens L. O. komercinės firmos atstovui Ž. O.,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu („Zoom“ programa) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padremas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tilžės turgus“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, L. O. komercinė firma, uždaroji akcinė bendrovė „Autkeva“, dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, juo prašo pripažinti 2018 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, dalį, kuria pardavėjui parduotas pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)5, negaliojančia ab initio, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 147 969 EUR; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių esmė:
1.1. Ieškovė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad 2018 m. vasario 18 d. ieškovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove, pagal ją įsigijo nekilnojamųjų daiktų, tarp jų ir sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė ir sumokėjo atsakovei 1 100 000 EUR, iš jų už sandėlį sumokėjo 147 969 EUR. Nurodo, kad sandėlis buvo nuomojamas prieš pirkimą, ir po sandėlio įsigijimo jis buvo toliau nuomojamas tretiesiems asmenims. Teigia, kad nuomininkė uždaroji akcinė bendrovė „Autekva“ 2020 m. balandžio 22 d. nutraukė nuomos sutartį ir išsikeldama išmontavo pastato – sandėlio konstrukcijas ir jas išsivežė. Nurodo, kad atsakydama į ieškovės reikalavimą paaiškinti, kodėl nuomininkė išsiveža pastato konstrukcijas, ji pateikė konstrukcijų įsigijimo dokumentus. Teigia, kad po nuomos nutraukimo sandėlio vietoje yra lygi aikštelė.
1.2. Ieškovė dėl sandorio dalies negaliojimo pagrindų nurodo, kad sandorio sudarymo metu atsakovė pateikė siūlymą ieškovei įsigyti sandėlį. Sandėlio buvimo faktas buvo pagrįstas kadastro duomenimis. Atsakovė pareiškė, kad sandėlis priklauso jai, tretieji asmenys į parduodamą sandėlį neturi jokių teisių ir pretenzijų, garantavo, kad nėra aplinkybių, dėl kurių pirkėja negalėtų pastato naudoti. Teigia, kad, nuomininkei išsikėlus, dabar jokio pastato nėra. Nurodo, kad atsakovės nesąžiningais veiksmais buvo sukurta regimybė, jog sandėlis yra, nors joks sandėlis sutarties sudarymo metu neegzistavo, todėl atsakovė sandorį sudarė pasitelkdama apgaulę, nutylėdama reikšmingas aplinkybes. Nurodo, kad apgaulė paaiškėjo tik po to, kai faktiniai metalinių statinių konstrukcijų savininkai šias konstrukcijas išvežė ir vietoje, kurioje turėjo būti sandėlis, neliko jokių statinio konstrukcijų. Teigia, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį, todėl ieškovė prašo pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovė ieškovei pardavė sandėlį, pripažinti negaliojančia.
1.3. Ieškovė dėl restitucijos taikymo nurodo, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo 1 100 000 EUR, iš jų už sandėlį pagal atsakovės sąskaitą – 147 969 EUR. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.145 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl to, kad sandoris pripažintas negaliojančiu ab initio, asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovei 147 969 EUR. Esant ginčui dėl restitucijos dydžio, būtina įvertinti tai, jog pati atsakovė įgydama sandėlį už jį sumokėjo 149 443 EUR, tai yra iš esmės panašią kainą, kurią sumokėjo ieškovė atsakovei, todėl ieškovės sumokėta suma už sandėlį negali būti mažinama ar perkeliama kitų pagal sutartį ieškovės įgytų daiktų kainai sumokėti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimo motyvų esmė:
2.1. Atsakovė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad ieškovė teikia neteisingus duomenis apie faktines bylos aplinkybes. Teigia, kad ginčo statinio vertė PVM sąskaitoje faktūroje yra 47 969 EUR, o sutartyje – 3370 EUR. Nurodo, kad ieškovė teikia duomenis, kur užfiksuoti trečiojo asmens L. O. komercinės firmos konteineriai, ir be pagrindo šiuos konteinerius priskiria sutarties objektui.
2.2. Atsakovė dėl sandorio dalies negaliojimo pagrindų nurodo, kad ieškovė sandorio metu žinojo, kad ginčo statinys yra laikinoji konstrukcija, kuri priklausė trečiajam asmeniui L. O. komercinei firmai. Nurodo, kad šios konstrukcijos nebuvo parduotos, nes atsakovė jų faktiškai neturėjo ir nevaldė, tai žinojo ir ieškovė, nes ieškovės atstovai statinį apžiūrėjo. Pažymi, jog atsakovė objektą vadina laikina konstrukcija, tačiau iš fotofiksacijų matyti, jog tretieji asmenys išsivežė ne laikinąsias konstrukcijas, o konteinerius.
2.3. Atsakovė dėl restitucijos taikymo nurodo, kad ieškovė teikia teismui neteisingus duomenis, atsakovė sudarydama sandorį veikė sąžiningai ir neapgavo ieškovės. Teigia, jog atsakovė yra kaltinama nepagrįstai, o ieškovė yra profesionali verslininkė, jai buvo žinomos ir suprantamos turto įsigijimo aplinkybės. Todėl nesutinka su sutarties dalies panaikinimu ir restitucijos taikymu.
3. Ieškovė pateikė dubliką, nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais. Dubliko motyvų esmė:
Šalies argumentai
3.1. Ieškovė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad 2018 m. vasario mėnesio PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta sandėlio kaina yra 147 969 EUR. Kitokių atsakovės išrašytų sąskaitų faktūrų ieškovė neturi ir nėra jų apmokėjusi. Pažymi, jog pati atsakovė sandėlį buvo įsigijusi už 149 443 EUR, taigi atsakovė pardavė sandėlį faktiškai už tą pačią kainą, kurią ji pati mokėjo. Nurodo, kad atsakovė sandėlio vertės (3370 EUR) nepagrindžia, remiasi rinkos verte, nustatyta masinio vertinimo būdu.
Atsiliepimas
3.2. Ieškovė dėl sandorio dalies negaliojimo pagrindų nurodo, kad atsakovės atsiliepime yra pateiktas aktualus paaiškinimas, kuriuo pripažįstama, kad sandėlio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo. Teigia, kad atsakovė pati sandėlį nugriovė ir sutvarkė teritoriją, o ant privažiuojamojo kelio buvo pastatyti L. O. atsivežti konteineriai. Aplinkybe, jog sandėlio nebuvo sandorio sudarymo metu, ieškovė būtent ir grindžia savo ieškinį. Atsakovės atsiliepime pateikti teiginiai, jog pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos atitiko šalių valią ir susitarimus, yra teisiškai nepagrįsti, nes negalima susitarti dėl to, ko nėra ir negali būti įvykdyta.
4. Atsakovė pateikė tripliką, juo prašo ieškinį atmesti. Tripliko motyvų esmė:
4.1. Atsakovė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad atsakovės atstovai lankėsi objekte, jį apžiūrėjo ir jiems buvo žinoma, kad konteineriai priklauso L. O.. Nurodo, kad atsakovės pateiktoje sąskaitoje nėra duomenų apie 147 969 EUR sumą už ginčo pastatą. Teigia, kad ieškovė pateikė dokumentą, kuris galbūt yra patvirtintas ne atsakovės darbuotojo parašu. Pažymi, jog atsakovės finansininkė patvirtino, kad ieškovės teismui pateiktoje sąskaitoje esantis parašas nepanašus į finansininkės parašą.
4.2. Atsakovė dėl sandorio dalies negaliojimo pagrindų nurodo, kad ieškovė, sudariusi sutartį, pastatus priėmė ir atsakovei jokių pretenzijų nereiškė iki ieškinio pateikimo momento. Teigia, kad ieškovė suklaidino teismą, teigdama, jog sandėlį pirko už 147 969 EUR. Nurodo, kad ieškovės argumentai dėl turto vertės šiuo atveju neturi reikšmės, nes šalys sudarydamos sandorį numatė bendrą objekto vertę – 1 100 000 EUR ir sutartyje susitarė, jog nenurodys kiekvieno daikto kainos atskirai. Tai reiškia, kad susitarimo dėl kainos ar objekto pardavimo ir perdavimo ieškovei atsakovė nepažeidė, ieškovė pati konstatavo, kad objekto statinių įvardijimas yra formali aplinkybė.
5. Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose ieškovės atstovas palaikė savo reikalavimą, atsakovės atstovas ieškovės reikalavimo nepripažino, šalių atstovai iš esmės paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, L. O. komercinės firmos atstovas paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Autkeva“ atstovas paaiškino, kad nuomonės dėl ieškinio neturi.
Ieškinys netenkinamas.
6. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl jų 2018 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyto nekilnojamojo turto. Ieškovė įrodinėjo, jog ginčo sutartimi siekė įsigyti iš atsakovės, be kito nekilnojamojo turto, ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sandėlį, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė, pasinaudodama apgaule, kuri pasireiškė nutylėjimu, jog šis sandėlis yra nugriautas, o yra likę tik įrašai Nekilnojamojo turto registre, ir aktyviais veiksmais, siūlydama toje vietoje buvusį statinį pirkti lyg būtų šio statinio savininkė, parodydama sandėlį jo buvimo vietoje, pateikdama sandėlio dokumentus, atlikdama sandėlio vertinimą, faktiškai pardavė ne jai, o trečiajam asmeniui L. O. komercinei firmai priklausantį daiktą – metalinių konstrukcijų konteinerius. Tokia sutartimi šalys susitarė dėl neegzistuojančio daikto, todėl tokia sutartis savaime yra niekinė, negaliojanti, tokia sutartis negali būti įvykdyta.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nepripažindama ieškinio įrodinėjo, jog atsakovė ieškovės nurodomų metalinių konstrukcijų konteinerių nepardavė ir negalėjo parduoti, nes šios konstrukcijos priklausė trečiajam asmeniui L. O. komercinei firmai, o ieškovė apie tai žinojo, atsakovė pardavė likusią sandėlio, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – pamatus, nesant antžeminės dalies, ir ieškovė apie tai žinojo.
8. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Taigi, sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymo leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) ir sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520-421/2016).
9. Ieškovės vertinimu, šalių 2018 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl įsigyto nekilnojamojo turto yra pagrindas pripažinti iš dalies negaliojančia dėl sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), CK 1.180 straipsnyje numatytu pagrindu, kadangi atsakovė pardavė sandėlį, kuris pirkimo–pardavimo metu realiai neegzistavo, tai prieštarauja imperatyvioms CK 6.305 straipsnio nuostatoms, ir CK 1.91 straipsnyje (dėl apgaulės) numatytu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms. Teismo vertinimu, nėra įstatymu numatyto pagrindo šalių 2018 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl įsigyto nekilnojamojo turto pripažinti iš dalies negaliojančia dėl sandėlio, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms.
11. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog pirkimo–pardavimo sutarties esminės sutarties sąlygos, be kurių pirkimo–pardavimo sutartis negalėtų būti pripažinta sudaryta, yra pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esantis daiktas ir daikto kaina.
12. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012).
13. Kaip matyti (6 punktas), ieškovė įrodinėja, kad pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu faktiškai sandorio dalyko – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo, nes šis sandėlis iki sandorio sudarymo buvo nugriautas, buvo likę tik įrašai Nekilnojamojo turto registre, o atsakovė vietoje jo faktiškai pardavė ne jai, o trečiajam asmeniui L. O. komercinei firmai priklausantį daiktą – metalinių konstrukcijų konteinerius. Teismo vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, jų pagrindu nustatytos toliau aptariamos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, nei priešingai, jog šių ieškovės įrodinėjamų aplinkybių nebuvo, tai yra šios aplinkybės neįrodytos (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis, 185 straipsnis).
14. Nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2018 m. vasario 18 d. ieškovė, atstovaujama direktorės V. A., kaip pirkėja sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pirkimo –pardavimo sutartis) su atsakove, atstovaujama direktoriaus S. S., kaip pardavėja, kurioje nurodyta, kad ieškovė įsigyja nekilnojamuosius daiktus, tarp jų ir pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
15. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad bendra Daiktų kaina yra 1 100 000 EUR. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 punktu šalys susitarė nenurodyti kiekvieno Daikto kainos atskirai. Ieškovė pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė ir sumokėjo atsakovei pagal pirkimo– pardavimo sutartį 1 100 000 Eur. Iš viso pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė ieškovei pardavė 6 daiktus.
16. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esantis daiktas turi būti individualizuotas. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas individualizuojamas pagal CK 6.396 straipsnio reikalavimus sutartyje nurodant duomenis apie nekilnojamąjį daiktą, jo lokalizaciją žemės sklype ar kitame daikte. Jeigu tokių duomenų sutartyje nėra, tokia sutartis pagal CK 6.396 straipsnio 2 dalį negalioja.
17. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad Pardavėjas parduoda, o Pirkėjas nuosavybės teise perka nekilnojamuosius daiktus, toliau vadinamus Daiktais, tarp kurių: 2.1.2 punkte nurodytas pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), toliau – Daiktas2.
18. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punkte nurodyti Daiktą2 charakterizuojantys duomenys: nekilnojamasis daiktas – pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – sandėliavimo, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas – 100, nusidėvėjimo procentas – 68, bendras plotas – 40,26 kv. m, tūris – 120,00 kub. m, vidutinė rinkos vertė – 3370,00 Eur, vertės nustatymo data – 2018 m. sausio 24 d., kadastro duomenų fiksavimo data – 2002 m. vasario 13 d., nuosavybės teisė – UAB „Tilžės turgus“, įregistravimo pagrindas pirkimo–pardavimo sutartis, 2012 m. lapkričio 23 d., Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota hipoteka.
19. Iš ieškovės pateiktų 2018 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas – sandėlis, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir jį charakterizuojantys duomenys, tai yra daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: sandėliavimo, pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai: (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai: (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas: 100, šildymas: nėra, vandentiekis: nėra, nuotekų šalinimas: nėra, dujos: nėra, sienos: monolitinis betonas, stogo danga: ruberoidas, aukštų skaičius: 1, bendras plotas: 40,26 kv. m, pagrindinis plotas: 40,26 kv. m, tūris: 120 kub. m, užstatytas plotas: 46,00 kv. m, atkūrimo sąnaudos (statybos vertė): 24 300 Eur, fizinio nusidėvėjimo procentas: 65, atkuriamoji vertė: 8500 Eur, vidutinė rinkos vertė: 3910 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo būdas: atkuriamoji vertė, vidutinės rinkos vertės nustatymo data: 2015 m. vasario 24 d., kadastro duomenų nustatymo data: 2002 m. vasario 13 d. Tokie duomenys apie sandėlį, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), iš esmės nurodyti ir kadastro byloje.
20. 2016 m. uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ vertinimo ataskaita nustatyta, kad vertinimo metu, tai yra 2016 m. birželio 21 d., buvo sandėlis, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atitinkantis pirkimo–pardavimo sutartyje ir Nekilnojamojo turto registre nurodytus sandėlį individualizuojančius požymius (18, 19 punktai).
21. Šalių atstovų, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimais, liudytojo D. M. (D. M.) parodymais nustatyta, jog sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis 2016 metais iki pamatų buvo nugriauta, trečiasis asmuo L. O. komercinė firma ant likusių pamatų 2016–2017 metais pastatė jai nuosavybės teise priklausančius 7 metalinių konstrukcijų konteinerius, kurių bendras plotas buvo 105 kv. m, vieno – 15 kv. m, juose buvo įsirengusi savo įmonės administracines patalpas. Iš 2016 m. birželio 1 d. PVM sąskaitos faktūros, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), kopijos, 2017 m. birželio 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad trečiasis asmuo L. O. komercinė firma iš viso buvo įsigijusi 7 modulinius karkasinius namelius. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog tai yra šalių nurodomi metalinių konstrukcijų konteineriai.
22. Pirkimo–pardavimo sutarties 6.7 punktu atsakovė kaip pardavėja pareiškė, o ieškovė kaip pirkėja pareiškė, kad jai yra žinoma, kad Daiktai yra išnuomoti VĮ Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis nuomos sutartimis, taip pat neregistruotomis nuomos sutartimis. Pirkėjui yra žinoma, kad viešame registre įregistruotos nuomos sutartys, pasikeitus Daiktų savininkui, lieka galioti; viešame registre neregistruotų nuomos sutarčių klausimą Šalys susitaria spręsti atskiru susitarimu. Pardavėjas pareiškė, kad visi Daiktų nuomininkai yra tinkamai informuoti apie nuosavybės teisės į Daiktus perleidimą.
23. 2016 m. gegužės 1 d. atsakovė kaip nuomotoja ir L. O. komercijos firma kaip nuomininkė sudarė tuo metu atsakovei priklausiusių negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. išnuomojo trečiajam asmeniui L. O. komercinei firmai 216,80 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), skirtas sandėliavimui, gamybai ir prekybai. Šia nuomos sutartimi nebuvo išnuomotos ginčo sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpos ar metalinių konstrukcijų konteineriai.
24. 2018 m. vasario 15 d. ieškovė, atstovaujama direktoriaus S. S., kaip nuomotoja ir trečiasis asmuo L. O. komercinė firma kaip nuomininkė, atstovaujama direktoriaus Ž. O., buvo sudariusios jau ieškovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų ir asfaltuotos teritorijos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. išnuomojo trečiajam asmeniui L. O. komercinei firmai negyvenamąsias patalpas: 1.1.1. 682,08 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kur: 503,01 kv. m patalpos (kadastro byloje pažymėtos indeksais: 1-38; 1-49; 1-66; 1-67) skirtos gamybinei, automobilių remonto ir priežiūros veiklai ir 179,07 kv. m patalpos (kadastro byloje pažymėtos indeksais: l- 52; 1-53; 1-54; 5-1; 5-2; 5-3; 5-5; 5-6; 5-7; 5-8) skirtos administracinei veiklai, 1.1.2. 3163,60 kv. m ploto aptvertą asfaltuotą teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą transporto priemonėms laikyti. Šia nuomos sutartimi taip pat nebuvo išnuomotos ginčo sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpos ar metalinių konstrukcijų konteineriai.
25. 2020 m. sausio 31 d. ieškovė, atstovaujama direktoriaus S. S., kaip nuomotoja ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „AUTKEVA“ kaip nuomininkė, atstovaujama direktoriaus A. K., buvo sudariusios ieškovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų ir asfaltuotos teritorijos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė 2020 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. išnuomojo atsakovei 1535,59 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro byloje pažymėtos indeksas: 1-37; 1-45; 1-61; 1-62; 1-63; 1-64; 1-65), skirtas gamybinei, prekybinei, sandėliavimo, automobilių remonto ir priežiūros veiklai, 1.1.2. 1836,00 kv. m ploto asfaltuotą teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą transporto priemonėms laikyti. Šia nuomos sutartimi taip pat nebuvo išnuomotos ginčo sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpos ar metalinių konstrukcijų konteineriai.
26. Iš 2018 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos nustatyta, kad faktinių sandėlio pastato (duomenys neskelbtini) nuomos pajamų nėra, jos neišnuomotos (23 puslapis).
27. Iš šalių atstovų, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimų, liudytojo D. M. (D. M.) parodymų, 2020 m. balandžio 22 d. ieškovės ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Autkeva“ susitarimo dėl 2020 m. sausio 31 d. nuomos sutarties nutraukimo nustatyta, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. nuomos sutartis (25 punktas) buvo nutraukta, nuomininkas trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Autkeva“ išsikėlė 2020 m. balandžio 16 d.
28. Be kitų aplinkybių, 2020 m. balandžio 22 d. susitarimu dėl 2020 m. sausio 31 d. nuomos sutarties nutraukimo ieškovė ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Autkeva“ susitarė, jog nuomininko atlikti nuomotų negyvenamųjų patalpų bei asfaltuotos aikštelės teritorijos pagerinimai (tvoros įrengimas, automatinių vartų įrengimas, trinkelių paklojimas ir kt.) lieka nuomotojui kaip kompensacija už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą.
29. Byloje ieškovė neginčijo aplinkybės, jog nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre jos vardu 2018 m. vasario 18 d. sandorio pagrindu yra įregistruotas pastatas – sandėlis, kurio unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre jos vardu nuosavybės teise nėra įregistruoti metalinių konstrukcijų konteineriai, priklausę trečiajam asmeniui L. O. komercinei firmai.
30. Iš Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (21 puslapis) nustatyta, kad pastato – sandėlio, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pamatų konstrukcinių elementų ir įrangos lyginamasis svoris sudaro 14 proc. iš 100 proc. Likusius 86 proc. sudaro pastato konstrukciniai elementai atmetus pamatus (14 proc.).
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog pirkimo–pardavimo sutartimi individualizuotas sandėlis, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), prieš jį parduodant buvo įregistruotas nuosavybės teise atsakovės vardu, po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo įregistruotas nuosavybės teise ieškovės vardu, jog šio sandėlio ar metalinių konstrukcijų konteinerių nuomos sutartimis nei atsakovė, nei ieškovė nebuvo išnuomojusi tretiesiems asmenims, jog, priešingai, nei įrodinėjo ieškovė sandorio sudarymo metu, faktiškai buvo sandėlio, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), dalis, kuri sudarė 14 procentų, paneigia ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, jog atsakovė nepardavė ieškovei sandėlio, kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes jo nebuvo, o faktiškai pardavė ne atsakovei, o trečiajam asmeniui L. O. komercinei firmai priklausantį daiktą – metalinių konstrukcijų konteinerius, jog tokia sutartimi šalys susitarė dėl neegzistuojančio daikto, todėl tokia sutartis savaime yra niekinė, negaliojanti, tokia sutartis negali būti įvykdyta. Byloje įrodyta, kad pastatas – sandėlis, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), sutartyje buvo apibrėžtas, individualizuotas ir iš dalies fiziškai sandorio sudarymo metu buvo išlikęs, tai yra buvo išlikę14 procentų.
32. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sutartis dėl neatitikties įmanomumo reikalavimui yra niekinė, jeigu visiškai, objektyviai negalima įvykdyti to, dėl ko šalys susitarė. Įvykdyti pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo daikto ar kito turto pardavimo būtų neįmanoma dėl to, kad jis iki sutarties sudarymo būtų sunykęs, žuvęs ar dėl kitokių priežasčių fiziškai visiškai neegzistuotų (fizinis neįmanomumas), arba jeigu būtų teisiniai ribojimai jį pirkti ar parduoti (teisinis neįmanomumas). Visiškas daikto neįmanomumas gali būti nustatytas, jeigu daiktas yra sunykęs arba tiek fiziškai pažeistas, kad negalima pasinaudoti jo naudingosiomis fizinėmis savybėmis pagal daikto prigimtį ir nėra galimybių įgyvendinti su tuo daiktu susijusių teisių (daiktą remontuoti, rekonstruoti, parduoti jo dalis ar likučius, naudotis jo užimtu žemės sklypu ir kt.). Įrodinėjant šią aplinkybę turi būti nustatyta, kad dėl fizinių ir teisinių reikalavimų neatitikties daiktas ir su juo susijusios teisės iš viso negali būti civilinės apyvartos objektas. Jeigu tokios aplinkybės neįrodytos, pavyzdžiui, daiktas yra sugadintas, pažeistas ar žuvęs iš dalies, bet jo likusi dalis ir su ja susijusios teisės gali dalyvauti civilinėje apyvartoje, tai sutartis dėl jo pirkimo–pardavimo negali būti laikoma niekine tuo pagrindu, kad neegzistuoja jos dalykas. Netikslus ar nepakankamai detalus sutarties dalyko aprašymas nesudaro pagrindo sandorį vertinti kaip niekinį (kaip nesant sandorio dalyko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).
33. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė sandorio sudarymo metu naudojo apgaulę, kuri pasireiškė nutylėjimu, jog sandėlis yra nugriautas, o yra likę tik įrašai Nekilnojamojo turto registre, ir aktyviais veiksmais siūlė sandėlio vietoje buvusį statinį (metalinių konstrukcijų konteinerius) pirkti lyg būtų šio statinio savininkė, parodydama sandėlį jo buvimo vietoje, pateikdama sandėlio dokumentus, atlikdama sandėlio vertinimą. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pripažinti, jog sudarydama ginčijamą sutartį ieškovė buvo nesąžiningais atsakovės veiksmais apgauta (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis, 185 straipsnis).
34. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje, inter alia, nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojamos apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygos, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
35. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013).
36. Remiantis nurodytoje teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuota apgaulės samprata darytina išvada, kad CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nukentėjusiajai šaliai įrodžius, kad kita sandorio šalis arba trečiasis asmuo tyčia suklaidino nukentėjusią šalį dėl aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sandoriui sudaryti. Toks tyčinis klaidinimas turi būti vykdomas turint tikslą paskatinti asmenį sudaryti sandorį. Apgaulė turi būti tiek reikšminga, jog dėl to sandoris nebūtų sudarytas.
37. Vadovaudamasis nurodytomis CK ir teismų praktikos nuostatomis, teismas vertina, ar atsakovė, kaip ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdama suklaidinti ieškovę), dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokią ginčijamo sandorio dalį, kokią iš tikrųjų siekė sudaryti.
38. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti įrodytomis aplinkybes, jog atsakovė aktyviais veiksmais tyčia klaidindama ieškovę kaip savininkė siūlė pirkti trečiajam asmeniui L. O. komercinei firmai priklausančius metalinių konstrukcijų konteinerius, ėmėsi aktyvių veiksmų įtikinti ieškovę, jog metalinių konstrukcijų konteineriai yra pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyjamas pastatas – sandėlis, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), jog sandoriui sudaryti reikalinguose dokumentuose buvo nurodyta, jog bus parduodami metalinių konstrukcijų konteineriai, kurie priklauso kitiems asmenims.
39. Ieškovė nurodo, kad atsakovės įvykdyta apgaulė pasireiškė ir nutylėjimu svarbių aplinkybių, kurias žinodama ieškovė nebūtų sudariusi ginčijamo sandorio tokiomis aplinkybėmis. Ieškovė konkrečiai įvardija, jog atsakovė sąmoningai neatskleidė fakto, jog sandėlis yra nugriautas, o yra likę tik įrašai Nekilnojamojo turto registre. Remdamasis toliau išdėstytais argumentais, teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė buvo apgauta dėl atsakovės tyčinės sąmoningos veikos, siekiant nuslėpti esmines ginčijamo sandorio aplinkybes.
40. Ieškovė tvirtina, jog atsakovė ją apgavo dėl esminės sutarties sąlygos – sutarties dalyko, jog sandėlis yra nugriautas, o yra likę tik įrašai Nekilnojamojo turto registre. Byloje įrodyta, kad pastatas – sandėlis, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), iš dalies fiziškai yra išlikęs, tai yra išlikę 14 procentų, todėl neįrodyta, jog sandėlis yra visiškai nugriautas, o yra likę tik įrašai Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė įrodinėjo, jog atsakovė pardavė faktiškai likusią sandėlio, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – pamatus, nesant antžeminės dalies, ir ieškovė apie tai žinojo.
41. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog derybos dėl nekilnojamojo turto pardavimo vyko tarp ieškovės atstovo S. S. ir atsakovės atstovo R. P.. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovės atstovas S. S., sudaręs sutartį ieškovės vardu, turėjo galimybę apžiūrėti visą įsigyjamą nekilnojamąjį turtą.
42. Byloje nėra įrodymų, išskyrus ieškovės atstovo S. S. paaiškinimus, jog jis nežinojo, kad faktiškai sandėlio, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), yra likusi tik dalis – pamatai, o trečiasis asmuo L. O. komercinė firma ant likusių pamatų 2016–2017 metais buvo pasistačiusi jai nuosavybės teise priklausančius 7 metalinių konstrukcijų konteinerius, kurių bendras plotas buvo 105 kv. m, vieno – 15 kv. m, kuriuose buvo įsirengusi savo įmonės administracines patalpas.
43. Liudytojas R. P. ((duomenys neskelbtini)) parodė, kad ieškovės atstovą S. S. pažįsta daug metų, jo įmonė iš UAB „Tilžės turgus“ nuomojosi patalpas, ginčo sandėlyje laikė (duomenys neskelbtini) ir šis objektas buvo gerai jam žinomas. Prieš sudarant sandorį jis su ieškovės atstovu S. S. apžiūrėjo visus pastatus, visą teritoriją, jis buvo supažindintas su visais nuomininkais, aptarė, kad jei nuomos sąlygos nesikeičia, visi nuomininkai liks. Buvo susitikę visi trys, tai yra jis, S. S. ir Ž. O.. Ž. O. sakė, kad yra įrengęs tvoras, yra pastatyti konteineriai, kurie priklauso jam, S. S. yra verslininkas apie 20 metų, matė gražiai įrengtą aikštelę (2020 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas, 14.22.53–14.46.21).
44. Trečiojo asmens L. O. komercinės firmos atstovas Ž. O. paaiškino, kad ieškovės atstovas S. S. žinojo ir suprato, kad metaliniai jūriniai konteineriai nuosavybės teise priklauso L. O. komercinei firmai, nes buvo susitikę trise jis, atsakovės atstovas R. P. ir ieškovės atstovas S. S., jis sakė, kad jūriniai konteineriai yra jo, tai yra priklauso L. O. komercinei firmai. Be to, kai buvo sudaryta nuomos sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens „Autkeva“, S. S. skambino Ž. O., norėdamas sužinoti, ar nenorėtų jų parduoti, sakė, kad jis sutiktų nupirkti, kad nereikėtų išsikelti (2020 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas, 13.51.35–14.15.20).
45. Ieškovės atstovas S. S. paaiškino, kad tarėsi su R. P., derybos vyko iki mėnesio, jis iš UAB „Tilžės turgus“ nuomojosi apie 2000 metus keletą metų apie 200 kv. m patalpų, buvo pažįstami su R. P.. Ž. O. pažinojo iki sandorio, matė, kad Ž. O. nuomoja patalpas. Buvo susitarę su R. P., Ž. O., kad nuomos sąlygos nesikeis (2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 14.39.48–15.08.08).
46. Nustatant sandorio šalies tikrąją valią, sandorio šalies elgesys vertintinas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį atitinkamomis aplinkybėmis. Esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius.
47. Pirkimo–pardavimo sutarties 6.9 punkte nurodyta, kad Pirkėjas (ieškovė) pareiškė, kad iki šios Sutarties pasirašymo turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo Daiktus jų buvimo vietoje, susipažino su Daiktų nuosavybės dokumentais, Daiktus charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Pirkėjas patvirtina, kad jis turėjo galimybę atlikti ir atliko Daiktų techninį ir teisinį patikrinimą, įvertino Daiktų teisinį ir techninį statusą, faktinę būklę, ir patvirtina, kad Daiktai visiškai atitinka jo, kaip Pirkėjo, keliamus reikalavimus bei mokamą Daiktų pirkimo–pardavimo kainą; Pirkėjas patvirtino, kad dėl Daiktų kokybės, teisinio ar techninio statuso, dėl Daiktų faktinės būklės jokių pretenzijų Pardavėjui Pirkėjas neturi ir įsipareigoja nereikšti ateityje. Pirkėjas pareiškė, kad gavo iš Pardavėjo Daiktų kadastro duomenų bylą ir Daikto3 energinio naudingumo sertifikatą.
48. Ieškovės atstovas S. S. paaiškino, kad apžiūrėjo daiktus pagal sutarties aprašymą, patikrino, kad daiktai yra, atidžiai nežiūrėjo – yra pastatas ir tiek, ten buvo įrengtas biuras (2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 14.39.48–15.08.08).
49. Aplinkybės, jog ieškovės atstovas, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtino savo parašu, kad susipažino su daiktų nuosavybės dokumentais, daiktus charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, jog turėjo galimybę atlikti ir atliko daiktų techninį ir teisinį patikrinimą, įvertino daiktų teisinį ir techninį statusą, faktinę būklę, sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog ieškovė turėjo teisę ir galimybę įsitikinti, ar faktiškai esamas parduodamas turtas atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis.
50. Ieškovė nurodė, jog ji siekė įsigyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastatą – sandėlį, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato – sandėlio, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), charakterizuojantys duomenys ir pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti pastatą – sandėlį, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), charakterizuojantys duomenys nurodyti 18 ir 19 punktuose.
51. 2018 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, individualizuojant pastatą – sandėlį, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad tai vieno aukšto sandėlis (duomenys neskelbtini), pastato statybos metai – (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 40,26 kv. m, pamatai – betono, sienos – metalinių konstrukcijų, perdangos – metalinių konstrukcijų, stogas – metalinių konstrukcijų, stogo danga – ruberoidas, apdaila: sienos – minimali, grindys – laminatas, lubos – minimali, patalpų būklė – gera, įrangos būklė – gera, sandėliavimo paskirtis, pastatas perstatytas, panaudojant naujas konstrukcijas ir medžiagas. Ieškovės atstovas S. S. paaiškino, jog jis buvo gavęs ir susipažino su Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas, 14.39.48).
52. Teismo vertinimu, ieškovė, susipažinusi su pastato – sandėlio nuosavybės dokumentais, charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyti skirtingi pastatą – sandėlį charakterizuojantys duomenys, pirkimo–pardavimo sutartimi ir Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriuose nurodoma, kad nuomos pajamų už šį pastatą – sandėlį nėra gaunama, taip pat apžiūrėjusi daiktą faktiškai vietoje, matydama, jog ten yra biuras, dirba žmonės, jog faktiškai statinys daugiau nei du kartus didesnis, nei nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje (105 kv. m ir 40,26 kv. m), elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę suprasti ir įsitikinti, kokios būklės faktiškai yra parduodamas pastatas – sandėlis, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir pareikšti atsakovei kaip pardavėjai pretenzijas dėl bet kokios daikto neatitikties pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms, tačiau to nepadarė. Darytina išvada, kad savo elgesiu ir veiksmais ginčijamo sandorio pagrindu daiktą įsigijęs asmuo patvirtino, jog įgytas daiktas atitinka šalių suderintas sandorio sąlygas ir reikalavimus.
53. Įvertinus nurodytas aplinkybes (52 punktas) galima daryti išvadą, kad nei Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyti skirtingi pastatą – sandėlį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), charakterizuojantys duomenys, nei pirkimo–pardavimo sutartyje ir Nekilnojamojo turto registro išraše esantys duomenys neatitiko pirkimo–pardavimo sutartyje išdėstytų sąlygų. Atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ją pasirašydama, nesiėmė priemonių, kad ji būtų patikslinta, bet ją pasirašė. Tačiau, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad dėl to galima ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ieškovės nurodytu sandorių negaliojimo pagrindu dėl apgaulės, nes nėra įrodyta, kad netikslūs charakterizuojantys duomenys atsirado dėl atsakovės tyčinių nesąžiningų veiksmų, padarytų siekiant suklaidinti ieškovę kaip pirkimo–pardavimo sandorio šalį.
54. Teismo vertinimu, įsigyjant nekilnojamąjį turtą už 1 100 000 EUR, tik daiktų kiekio patikrinimas, nevertinant daiktų faktinės padėties atitikties su Daiktų nuosavybės dokumentais, Daiktus charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, vertinant atidaus ir rūpestingo verslininko standarto prasme, nebūtų pakankamas. Iš Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte esančių nuotraukų (Pav., 10, Pav. 15, Pav. 16, ), 2018 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esančių nuotraukų (sandėlio 4F1b fasado fragmentai), 2016 m. uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ vertinimo ataskaitoje esančių nuotraukų matyti, jog viso sandėlio, kurio unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vaizdas ir trečiajam asmeniui L. O. komercinei firmai priklausančių metalinių konstrukcijų konteinerių vaizdas aiškiai skiriasi iš esmės, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, priešingai nei nurodo ieškovės atstovas, buvo galima suprasti, jog trečiajam asmeniui L. O. komercinei firmai priklausantys metalinių konstrukcijų konteineriai negali būti laikomi pirkimo pardavimo sutartyje nurodomu pastatu – sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
55. Teismo vertinimu, priešingai, nei įrodinėja ieškovė, ieškovės pateikta 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta pastato – sandėlio, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kaina 147 969,00 EUR, neįrodo, jog tai buvo šalių nurodyto sandėlio sutarta kaina, kadangi pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004).
56. Atsakovė nepripažįsta, jog šalių sutarta pastato – sandėlio, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kaina buvo 147 969,00 EUR, nurodyta 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), o teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta sandėlio vidutinė rinkos vertė – 3370 EUR, fizinis nusidėvėjimas 68 procentai, Nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė rinkos vertė 3910 EUR, fizinis nusidėvėjimas 65 procentai, susitarimas dėl 147 969,00 EUR kainos neatitiktų protingumo, sąžiningumo principų.
57. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, parduodamo ir perkamo nekilnojamojo daikto kaina nustatoma sutartimi, nes CK 6.397 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina.
58. Vykdant šią įstatymo nuostatą (56 punktas), šalių pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte numatyta, kad bendra Daiktų kaina yra 1 100 000 EUR. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.4 punkte numatyta, kad Šalys, prisiimdamos visišką atsakomybę, pareiškia, kad Daiktų pardavimo Kaina, nurodyta šios Sutarties 3.1 punkte, yra Šalių individualiai aptarta ir suderinta iki šios Sutarties sudarymo, jos dydis visiškai atitinka kiekvienos iš Šalių poreikius, tikslus ir interesus, kiekviena iš Šalių iki šios Sutarties sudarymo turėjo galimybę konsultuotis dėl šios Kainos dydžio su atitinkamais vertintojais ir kitais ekspertais; parduodami Daiktai nėra PVM objektas, į Daiktų Kainą yra įskaityti visi Pardavėjo mokėtini mokesčiai, susiję su Daiktų pardavimu, kurie yra ir (ar) gali būti taikomi šios Sutarties sudarymo ir (ar) bet kurios Kainos dalies mokėjimo momentu.
59. Esant nurodytų nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad byloje nebuvo įrodyti atsakovės nesąžiningi tyčiniai veiksmai, siekiant iškreipti ieškovės valią sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl, teismo vertinimu, pripažinti šalių pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės, taikyti restituciją nėra įstatymu numatyto pagrindo (CK 1.91 straipsnis).
60. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
62. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2123 EUR žyminis mokestis už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 1800 EUR advokato pagalbos išlaidų. Iš viso – 3923 EUR bylinėjimosi išlaidų.
63. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 3630 EUR advokato pagalbos išlaidų, 1100 EUR ekspertizės sumokėjimo išlaidų, 1100 EUR konsultacijos išvados pateikimo išlaidų. Iš viso – 5830 EUR. Teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių. Tačiau teismas vertina, kad advokato pagalbos mastas, susijęs su atstovavimu, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, yra mažesnis, todėl atsakovės prašomas priteisti iš ieškovės advokato pagalbos išlaidų atlyginimas mažintinas, priteisiant 2000 EUR turėtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 4200 EUR bylinėjimosi išlaidų.
64. Tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padremas“ ieškinį.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tilžės turgus“ 4200 EUR bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padremas“.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.