Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, M. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šią baudžiamąją priemonę pradedant vykdyti M. S. atlikus bausmę;

- turto konfiskavimas, konfiskuojant kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris perduotas saugoti į (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinį – registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke byloje.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, esanti voke byloje, palikta saugoti byloje.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent: 2022 m. balandžio 27 d., apie 13.27 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kadangi alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ jam buvo nustatytas 2,89 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. S. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam M. S. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai. Šią nusikalstamą veiką M. S. padarė būdamas teistas 13 kartų (teistas Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi subendrintos bausmės pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. baudžiamąjį įsakymą ir to paties teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendį, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi paskirtą bausmę, taip pat ši bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu paskirta 2 metams 6 mėnesiams; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 10 mėnesių; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi subendrintos bausmės pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d., 2017 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ir 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiais, ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; 2020 m. birželio 30 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus 7 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmės, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi, laisvės atėmimu 1 metams, 2021 m. rugpjūčio 5 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės) (1 t., b. l. 104–119), nepraėjus nei pusei metų po paskutiniu nuosprendžiu skirtos bausmės (2021 m. lapkričio 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro), teistumui neišnykus, daugiausia teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau taip pat teistas ir už analogišką nusikalstamą veiką, kuri buvo numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudų už viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą (1 t., b. l. 133-134), teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs (1 t., b. l. 46), 2022 m. liepos 8 d. išklausęs privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą žmogaus sveikatai programą (1 t., b. l. 162), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo dirbo (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 139), po nusikalstamos veikos padarymo 2022 m. rugsėjo-spalio mėnesiais dirbo pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus (1 t., b. l. 206-207), šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 208), išsiskyręs. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. S. bausmės rūšį ir jos dydį už padarytą nusikalstamą veiką, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino M. S. asmenybę, jo ankstesnius teistumus, administracines nuobaudas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – nustatytą neblaivumo laipsnį (beveik du kartus viršija įstatyme numatytą 1,51 promilių ribą – 2,89 promilės), važiavimo tikslą (vežė namo draugą) ir kitas aplinkybes (vairavo neįgijęs teisės vairuoti transporto priemonės, neapdraudęs vairuojamos transporto priemonės, transporto priemonė akivaizdžiai netinkama dalyvauti eisme – išdužęs galinis automobilio stiklas), kurios neleidžia M. S. apibūdinti kaip linkusio pasimokyti iš savo netinkamo elgesio bei besistengiančio pasitaisyti asmens. Priešingai, nuteistasis savo elgesiu kėlė pavojų eismo saugumui, ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių (taip pat ir vežamų keleivių) gyvybei, sveikatai bei turtui. Atsižvelgiant į dėl girtumo sumažėjusį budrumą, reakciją į aplinką, jis bet kuriuo metu galėjo sukelti avarinę situaciją ar eismo įvykį, jeigu nebūtų buvęs sustabdytas policijos pareigūnų. Todėl skunde nurodytos aplinkybės, jog jis nesipriešino policijos pareigūnams jį sulaikius, susirado darbą (šiuo metu yra jo ieškantis), išsinuomojo namelį, susirado draugę su vaikais, kuriuos padeda išlaikyti, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą žmogaus sveikatai programą, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką rūšies ir dydžio. Teiginiai, kad apeliantas deda pastangas daugiau nebenusikalsti, laikytini deklaratyviais, kadangi naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei pusei metų po bausmės atlikimo, nors niekada nebuvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau už vairavimą esant neblaiviam teisiamas jau antrą kartą, yra jauno amžiaus, tačiau iš viso teistas net 13 kartų. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad M. S. anksčiau buvo taikytos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tačiau šios bausmės nuteistajam nebuvo veiksmingos ir jis toliau darė nusikalstamas veikas, įskaitant ir analogišką. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmes, neturi pagrindo M. S. paskirtą bausmę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laikyti neteisinga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam M. S. paskyrė maksimalią laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, M. S. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

13. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

16. BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. M. S. yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam skirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų – 8 mėnesiai. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai negali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

18. Kaip jau buvo minėta, M. S. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 13 kartų, iš jų taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus. Todėl pagrįstai manytina, kad inkriminuojama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė ar nulemta nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Nors M. S. deklaratyviai teigia besigailintis dėl savo neteisėto poelgio, tačiau akivaizdu, kad kritiškai susidariusios situacijos iš esmės nevertina ir jokių veiksmų, siekiant keisti savo netinkamą elgesį bei mąstyseną, nesiima. Be to, nuteistajam ne kartą buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantys institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (taip pat ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos), tačiau jo elgesys teigiama linkme nesikeitė, todėl dar kartą taikyti tą patį nuteistajam akivaizdžiai neveiksmingą institutą nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl šeimos ir darbo nėra išskirtinės bei nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistąjį ir jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad M. S. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (neizoliavus jo nuo visuomenės).

19. Taip pat svarbu paminėti, kad net paskirta ir atlikta trumpesnė laisvės atėmimo bausmė už analogiško nusikaltimo padarymą M. S. (6 mėnesiai, subendrinus su ankstesnėmis bausmėmis, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams) nesulaikė nuo pakartotinio vairavimo esant neblaiviam. Nei baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimas, specialios teisės atėmimas), nei švelnesnės kriminalinės bausmės nuteistojo elgesio nekeičia. Todėl konstatuotina, kad tik maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikotarpiui izoliavus M. S. nuo visuomenės bus užkardyta recidyvo tikimybė ateityje, taip pat užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. spalio 19 d. pažymą Nr. (APD-2022-11097 (1 t., b. l. 211), kuria prašoma iš M. S. valstybei priteisti 106,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Vilmanto Poškaus nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

23. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį apskundė nuteistasis M. S.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. S. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nuteistajam M. S. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas Vilmantas Poškus (1 t., b. l. 196).

24. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis M. S. yra darbingo amžiaus, o išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. S. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš M. S. 106,67 Eur (vieną šimtą šešis eurus, 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.