- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-405-493/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16162-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- D. Š., ir A
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š., kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 198 straipsnio 1 dalį, nuspręsta išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
D. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. B., šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. Š. buvo kaltinta pagal BK 198 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji neteisėtai paskleidusi neviešus elektroninius duomenis, o būtent: ji, pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų įstatymo (2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XI-550 redakcija Žin., 2009, Nr. 153-6888(2009-12-28)) 25 straipsnį, būdama įpareigota naudotis mokėjimo priemone pagal mokėjimo priemonės išdavimą ir naudojimą reglamentuojančias sąlygas bei imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti mokėjimo priemonės personalizuoti saugumo požymiai, nesilaikydama 2023 m. kovo 04 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos elektroninių paslaugų teikimo sąlygų 9.2.1. punkto reikalavimų, draudžiančių „atskleisti tretiesiems asmenims slaptažodžius ir kitas suasmenintas Vartotojo ar Kliento paskyros arba Kliento „Verse“ kortelės saugos priemones ir leisti kitiems asmenims naudotis paslaugomis Vartotojo ar Kliento vardu“, nelaikė šių duomenų paslaptyje ir, laikotarpyje nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2023 m. liepos 25 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai perduodama, paskleidė neviešus elektroninius duomenis.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo:
– pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendį, panaikinant jo dalį, kuria D. Š. išteisinta pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį;
– pripažinti D. Š. kalta pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 60 MGL (3000,00 eurų) dydžio baudos bausmę;
– nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, palikti nepakeistą.
Prokuroras skunde nurodė, kad:
2.1. nuosprendis yra skundžiamas tik dalyje dėl nepagrįsto D. Š. išteisinimo. Teismas šioje dalyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai), todėl ši nuosprendžio dalis turėtų būti panaikinta ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Toliau skunde cituojami skundžiamos nuosprendžio dalies motyvai, cituojama BK 198 straipsnio 1 dalis;
2.2. teismas, priimdamas D. Š. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį toje dalyje vadovavosi nenuosekliais kaltinamosios parodymais ir nemotyvuotai atmetė kitus byloje surinktus įrodymus, nes: 1) ikiteisminio tyrimo metu D. Š. pilnai pripažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, jog žinojo, kad perduodama savo internetinės banko sąskaitos prisijungimo duomenis (ID – tai banko suteiktas vartotojo identifikavimo kodas, kurį sudaro skaitmenų rinkinys, naudojamas vietoje vardo, pavardės, asmens kodo ir PIN prisijungimo kodus) bei pakeičiant savo į A. Š. nelegaliai kalėjime turėto judriojo ryšio telefono numerį, taip sudarydama galimybę prisijungti prie jos banko sąskaitos bei šią valdyti, t. y. iš šios banko sąskaitos daryti pavedimus kitiems asmenims, ji paskleidė neviešus duomenis ir tik teisme nurodė, jog nesuprato (vertintina kaip gynybinė pozicija), jog šie duomenys yra nevieši. Kad D. Š. žinojo, jog banko suteikti duomenys yra nevieši, patvirtina ir jos 2023 m. kovo 4 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta banko sąskaitos sutartis, kuria ji įsipareigojo (elektroninių paslaugų teikimo sąlygų 9.2.1. punktas) neatskleisti tretiems asmenims slaptažodžių ir kitų suasmenintų Vartotojo ar Kliento paskyros arba Kliento „Verse“ kortelės saugos priemonių ir leisti kitiems asmenims naudotis paslaugomis Vartotojo ar Kliento vardu. Taigi D. Š. žinojo, jog šių duomenų negali atskleisti kitiems asmenims, tame tarpe ir sutuoktiniui A. Š., nes nėra šioje sutartyje nurodyta, kaip klaidingai teigia pirmos instancijos teismas, kad šiuos duomenis D. Š. galėjo atskleisti kitiems asmenims bei sutuoktiniui, nes ji buvo banko sąskaitos naudotoja. Taigi teismas padarė klaidingą išvadą nurodydamas, jog D. Š. nebuvo žinoma, jog ji negali atskleisti jai banko suteiktų banko sąskaitos prisijungimo duomenų kitiems asmenims, t. y., kad jos veikoje nėra būtino požymio – tyčios; 2) D. Š., atskleisdama ir paskleisdama elektroninius duomenis, tai darė neteisėtai, nes neturėjo banko leidimo šiuos duomenis kam nors perduoti ar paskleisti, nes bankas, nustatydamas įpareigojimą banko sąskaitos turėtojui dėl prisijungimo duomenų nepaskleidimo, tuo saugo finansų sistemos stabilumą, piniginių lėšų saugumą bei vykdo kitas funkcijas susijusias ir pinigų plovimu; 3) įstatymo leidėjas, konstruodamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 198 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, dispozicijoje nėra nurodęs, jog pagal šį straipsnį atsako tik tas, kas neteisėtai paskleidė ne savo elektroninius duomenis, todėl reikšmės veikos kvalifikacijai ar šiuos duomenis neteisėtai paskleidė teisėtas duomenų turėtojas, neturi juridinės reikšmės, todėl teismo išvada, kad D. Š. paskleidė teisėtai turėtus duomenis, todėl nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, yra nepagrįsta; 4) taip pat teismas, išteisindamas D. Š., konstatavo, jog pastaroji jai banko duotų elektroninių duomenų nepaskleidė tretiesiems asmenims, t. y. nelaikydamas D. Š. sutuoktinio A. Š. trečiuoju asmeniu, nors įstatymo leidėjas BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra nurodęs, jog baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, kai nevieši duomenys yra paskleidžiami pašaliniams asmenims; 5) priešingai, nei nurodė pirmos instancijos teismas, banko sąskaita nėra bendra sutuoktinių nuosavybė, nes be banko sąskaitos naudotojo sutikimo kiti asmenys negali šia naudotis, tame tarpe ir sutuoktinis; 6) teismas klaidingai, kaip įrodytą aplinkybę, nurodė, jog A. Š. D. Š. banko prisijungimo duomenis naudojo vykdydamas teisėtą prekybą bei gautas lėšas naudojo šeimos poreikiams tenkinti, kurie yra paneigti bylos duomenimis, kuriais nustatyta priešingai, jog A. Š. nevykdė jokios prekybos, tuo labiau teisėtos, nes atlikinėjo terminuotą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime bei neaiškios kilmes pinigai į D. Š. banko sąskaitą buvo pervedami kitų asmenų, tame tarpe ir iš A. B. banko sąskaitos, kurie buvo gauti nusikalstamu būdu, iš kurių dalis buvo pervesta kitiems nuteistiesiems; 7) teismas nevertino ir aplinkybės, jog A. Š. ne vieną kartą yra teistas už sukčiavimą, kas buvo žinoma D. Š., bei pati D. Š. yra bausta už administracinius nusižengimus, susijusius su sukčiavimu;
2.3. prokuroro vertinimu, tokių byloje nustatytų aplinkybių visuma yra nustatyta, kad išteisintoji D. Š. neteisėtai paskleidė elektroninius duomenis.
3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintosios gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su D. Š. išteisinimu pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, prašant šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį bei D. Š. pagal BK 198 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
5. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. Š. pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, BPK nuostatų nepažeidė.
6. Pagal BK 198 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis. Šios BK 198 straipsnio 1 dalyje nurodytos pavojingos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį BK straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo. BK 198 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia.
7. Nagrinėjamu atveju D. Š. pagal BK 198 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama dėl neteisėto neviešų elektroninių duomenų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai išduotų naudojimosi internetine banko sąskaita prisijungimo duomenų, paskleidimo. Pažymėtina, kad elektroninių duomenų paskleidimas reiškia elektroninių duomenų teikimą viešumai, jų garsinimą ir darymą žinomais arba bet kokį perdavimą kitiems asmenims. Kaltinime nurodyta, kad D. Š., pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų įstatymo (2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XI-550 redakcija Žin., 2009, Nr. 153-6888(2009-12-28)) 25 straipsnį, būdama įpareigota naudotis mokėjimo priemone pagal mokėjimo priemonės išdavimą ir naudojimą reglamentuojančias sąlygas bei imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti mokėjimo priemonės personalizuoti saugumo požymiai, nesilaikydama 2023 m. kovo 04 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos elektroninių paslaugų teikimo sąlygų 9.2.1. punkto reikalavimų, draudžiančių „atskleisti tretiesiems asmenims slaptažodžius ir kitas suasmenintas Vartotojo ar Kliento paskyros arba Kliento „Verse“ kortelės saugos priemones ir leisti kitiems asmenims naudotis paslaugomis Vartotojo ar Kliento vardu“, nelaikė šių duomenų paslaptyje ir, laikotarpyje nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2023 m. liepos 25 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai perduodama, paskleidė neviešus elektroninius duomenis.
8. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su D. Š. išteisinimu pagal pareikštą kaltinimą, kvalifikuojant jos veiką pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, kritikuoja apylinkės teismo padarytas išvadas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas bylos dalyje išteisinamąjį nuosprendį D. Š. atžvilgiu, šio nepagrindė ir nemotyvavo, kaltinamosios kaltę pagrindžiančius įrodymus ne tik nevertino, bet ir netyrė, o kitus įrodymus vertino išimtinai kaltinamosios naudai.
9. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pateiktą bylos medžiagą, išklausęs bylos dalyvius, nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kad nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje D. Š. atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai, kadangi jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 198 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su D. Š. išteisinimu, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, o tik papildo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pažymėtina, kad BK 198 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios – stebėjimo, fiksavimo, perėmimo, įgijimo, laikymo, pasisavinimo, paskleidimo ar kitokio panaudojimo – veikos turi būti padaromos su šio straipsnio dispozicijoje nurodytu nusikalstamos veikos dalyku – neviešais elektroniniais duomenimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, jog elektroniniai (kompiuteriniai) duomenys – tai bet kokia faktų, informacijos ar sąvokų pateiktis tokiu pavidalu, kad juos būtų galima apdoroti kompiuterine sistema, taip pat programa, pagal kurią kompiuterinė sistema gali atlikti tam tikrą funkciją (Direktyvos 2013/40/ES 2 straipsnio b punktas) (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199-648/2019, 2K-27-976/2023, 2K-205-628/2023; kt.) Teisės jurisprudencijoje analizuojant BK 198 straipsnio dalyką taip pat išskiriamos šios pagrindinės elektroninių duomenų savybės: a) elektroniniai duomenys nėra suvokiami tiesiogiai, reikalinga speciali techninė ar programinė įranga – jie turi atsispindėti ekrane ar būti atspausdinti; b) elektroniniai duomenys gali būti paprastai pertvarkyti iš vienos objektyvios formos į kitą, kopijuojami (dauginami) į skirtingus įrenginius ir persiunčiami įvairiais atstumais; c) iškeliant (ar kopijuojant) elektroninius duomenis, kitaip nei materialus daiktas, jie išsisaugo pirminiame šaltinyje, priėjimą prie jų gali turėti vienu metu keletas asmenų; d) elektroniniai duomenys, kitaip nei, pavyzdžiui, popieriuje užfiksuoti duomenys, gali turėti savybę keistis net be žmogaus įsikišimo. Svarbu ir tai, kad elektroninių duomenų forma – tik skaitmeninė. Ji gali būti specialiomis programomis konvertuojama į tekstą, vaizdą, garsą.
11. Šiame kontekste vertinant kaltinimo pagrįstumą dėl neteisėto neviešų elektroninių duomenų paskleidimo, aukštesnis teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas elektroninių duomenų neteisėto paskleidimo faktas, kaip ir nepagrįstas kaltinime nurodomas nusikaltimo objektas – internetinės banko sąskaitos prisijungimo duomenys, kuris nėra BK 198 straipsnio 1 dalies nusikaltimo objektas.
12. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. Š., 2023 m. kovo 4 d. sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos sutartį ir sutikusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių paslaugų teikimo sąlygomis, iš minėtos kredito įmonės gavo internetinės banko sąskaitos prisijungimo duomenis, tai yra vartotojo identifikavimo kodą bei PIN prisijungimo kodą, o asmeniniai „V. A.” saugos duomenys buvo atsiųsti į D. Š. išmanųjį telefoną. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad vadovaujantis elektroninių paslaugų teikimo sąlygų (vertimas iš anglų kalbos) 9.2.1. papunkčiu, be kitų draudimų, be kita D. Š. buvo draudžiama „atskleisti tretiesiems asmenims slaptažodžius ir kitas suasmenintas Vartotojo ar Kliento paskyros arba Kliento „Verse“ kortelės saugos priemones ir leisti kitiems asmenims naudotis paslaugomis Vartotojo ar Kliento vardu, jei taikoma“ (2 t., b. l. 21, 22–25, 26). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad D. Š. minėtais, jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotais naudojimosi internetine banko sąskaita prisijungimo duomenimis pasidalino su įkalinimo įstaigoje laisvės atėmomo bausmę atliekančiu savo sutuoktiniu A. Š. bei davė jam leidimą šiais duomenimis naudotis. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu D. Š. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad savo vardu atidaryta banko sąskaita naudojosi kaip taupykle, iš šios sąskaitos pardavinėdavo daiktus „Vinted“ platformoje, o tuo metu laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atliekantis sutuoktinis ten pardavinėjo kavą, cigaretes, todėl su juo pasidalino prisijungimo prie jos banko sąskaitos duomenimis tam, kad būtų lengviau naudotis bendra sąskaita. D. Š. taip pat paaiškino, kad išskyrus sutuoktinį, daugiau niekam prisijungimo duomenų nėra atskleidusi. Pirmosios instancijos teismas, šiuos D. Š. parodymus įvertinęs bendrame baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų kontekste, šių D. Š. veiksmų nelaikė neteisėtais ir vertino, kad D. Š. banko sąskaitoje esančios lėšos buvo naudojamos vedant bendrą abiejų sutuoktinių ūkį, išlaikant vaikus ir kita. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai aukštesnis teismas iš esmės pritaria. Tačiau, sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aukštesnis teismas pritaria prokurorui, kad banko sąskaita nėra bendra sutuoktinių nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.92 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Vadovaujantis minėta kodekso nuostata, vienas iš sutuoktinių gali savo vardu atidarytoje sąskaitoje turimas lėšas perduoti bendrojon nuosavybėn, tačiau jo vardu atidaryta bankinė sąskaita netampa bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš esmės sutiktina ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad vartotojui ar klientui banko išduoti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenys yra konfidencialūs. Nagrinėjamu atveju D. Š., kaip minėta, yra įsipareigojusi jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotų internetinės banko sąskaitos prisijungimo duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas D. Š. sutuoktinio nelaikė trečiuoju asmeni, taip pat konstatavo, kad byloje nėra nustatyta, jog D. Š. elektroninių prisijungimų prie banko sąskaitos duomenys yra žinomi tretiesiems asmenims ar jų naudojami. Tuo tarpu prokuroras skunde D. Š. sutuoktinį laiko pašaliniu, trečiuoju asmeniu, kuriam pastaroji, prokuroro vertinimu, jai banko duotų elektroninių duomenų paskleisti taip pat negalėjo. Tai yra iškilęs ginčas, ar D. Š. sutuoktinis nagrinėjamu atveju yra laikytinas trečiuoju asmeniu. Į tai aukštesnis teismas pastebi, kad į baudžiamąją bylą yra pateikta tik elektroninių paslaugų teikimo sąlygų (vertimas iš anglų kalbos) kopijos dalis (išrašas) – pateiktas nuo 8-o punkto prasidedantis šio dokumento kopijos fragmentas (2 t., b. l. 22). Tad minėtų elektroninių paslaugų teikimo sąlygų sąvokos ir jų išaiškinimai į baudžiamąją bylą nėra pateikti, o tuo pačiu nepateiktas ir šiuo atveju aktualaus „trečiojo asmens“ sąvokos išaiškinimas. Vadinasi, yra neaišku, kas pagal sutarties šalių susitarimą yra laikomas trečiuoju asmeniu Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija mano, kad trečiojo asmens sąvoka nagrinėjamu atveju turėtų būti traktuojama bendrąja reikšme, kad tretysis asmuo yra bet kuris fizinis ar juridinis asmuo (taip pat valstybė, valstybinės institucijos, savivaldybė), su kuriuo nėra siejami jokie civiliniai sutartiniai santykiai. Pagal CK 3.7 straipsnį, santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius, o vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai. O vadovaujantis BK 141 straipsnio 2 dalyje esančiu sąvoku išaiškinimu, skundžiamu nuosprendžiu išteisintos D. Š. sutuoktinis A. Š. yra laikytinas jos šeimos nariu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant sutarties šalių susitarimo dėl sąvokos „trečiasis asmuo” išaiškinimo, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, yra akivaizdu, kad šiuo atveju sutuoktinis iš esmės neatitinka bendrąja prasme vartojamos „trečiojo asmens“ sąvokos. Be to, aukštesnis teismas taip pat pastebi, kad D. Š. pareikštame kaltinime nurodytame elektroninių paslaugų teikimo sąlygų 9.2.1. punkte, draudžiančiame „atskleisti tretiesiems asmenims slaptažodžius ir kitas suasmenintas Vartotojo ar Kliento paskyros arba Kliento „Verse“ kortelės saugos priemones ir leisti kitiems asmenims naudotis paslaugomis Vartotojo ar Kliento vardu, <….>“, be kita ko, yra nurodoma „<… jei taikoma.>. Duomenų, kad minėtas ir šiuo atveju aktualus elektroninių paslaugų teikimo sąlygų draudimas tikrai taikomas D. Š. atžvilgiu, nenustatyta.
13. Nežiūrint į virš paminėtus aukštesnio teismo pastebėjimus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju visgi yra aktualu tai, kad su BK 198 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviaisiais požymiais siejamas dalykas yra būtent nevieši elektroniniai duomenys. Nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyti duomenys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. Š. išduoti naudojimosi internetine banko sąskaita prisijungimo duomenys jų turėtojai (D. Š.) yra suteikti teisėtai, todėl tolimesnė D. Š. veika, kuomet ji šiuos prisijungimo duomenis perdavė savo sutuoktiniui, o prokuroro vertinimu, taip buvo siekiama vykdyti suplanuotą nusikalstamą veiką (apeliaciniame skunde nurodoma, kad į D. Š. banko sąskaitą buvo pervedami kitų asmenų neaiškios kilmės pinigai, tame tarpe ir iš skundžiamu nuosprendžiu nuteisto A. B. banko sąskaitos, kurie buvo gauti nusikalstamu būdu), galėtų atitikti nusikaltimo finansams požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-375/2012), tačiau tokių D. Š. veiksmų kvalifikuoti pagal BK 198 straipsnio 1 dalį pagrindo vis tik nėra. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad D. Š. sutuoktinis A. Š. internetinės banko sąskaitos prisijungimo duomenis panaudojo turėdamas valdytojos (D. Š.) leidimą.
14. Sutiktina, kad bankų išduoti prisijungimų duomenys leidžia banko sistemai identifikuoti duomenis pateikiantį asmenį kaip teisėtą mokėjimo instrumentų valdytoją, tačiau tokių duomenų atskleidimas savaime nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 198 straipsnyje, sudėties. Akivaizdu, kad ne visi elektroniniai duomenys yra laikomi neviešais ir ne visų elektroninių duomenų paskleidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Elektroninius duomenis galima klasifikuoti įvairiais aspektais, pavyzdžiui, pagal priėjimo pobūdį galima išskirti tokias duomenų rūšis: 1) laisvai prieinami – arba bendro naudojimo elektroniniai duomenys (neribotos prieigos); 2) saugomi įstatymo – tai nevieši elektroniniai duomenys (informacija), kurių naudojimas yra ribojamas įstatymo. Tai gali būti elektroniniai duomenys (informacija), priskiriami paslaptims (valstybinė, tarnybinė, komercinė, bankinė, ikiteisminio tyrimo, medicininė, asmeninė, šeimos ir kt.), perduodama susirašinėjimo, telefoninio pokalbio, pašto, telegrafo ar kitais būdais, esanti autorinių ir gretutinių teisių objektu, turinti asmens duomenų statusą – žinios, leidžiančios identifikuoti asmenį, ir kt. Nagrinėjamu atveju prisijungimo prie banko sistemų duomenų saugumas ir konfidencialumas nėra saugomas įstatymo, tačiau pats duomenų valdytojas yra įpareigojamas sutartimi šių duomenų neatskleisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat vertinama, kad pagal savo prasmę sugeneruoti slaptažodžiai, atpažinimo kodai ir pan. atitinka naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų požymį (BK 215 straipsnis). Neteisėtas tokių duomenų panaudojimas atliekant mokėjimo pavedimą visiškai atitinka BK 215 straipsnyje numatytos veikos požymius ir vertintinas kaip neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant svetimos mokėtojo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Taigi, elektroninės mokėjimo priemonės duomenys negali būti laikomi BK 198 straipsnio dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija. 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje, Nr. 2K-375/2012). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą D. Š. pagal BK 198 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes jos veikoje nėra minėtos nusikalstamos veikos sudėties, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
15. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju D. Š. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 198 straipsnio 1 dalyje, požymio – dalyko, kas reiškia, kad nėra nusikalstamos veikos įvykio, todėl D. Š. yra pagrįstai išteisinta pagal BK 198 straipsnio 1 dalį.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, prokuroro apeliacinis skundas yra atmetamas. Pažymėtina, kad priėmęs tokį procesinį sprendimą, aukštesnis teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nebepasisako.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
17. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. APD-2024-08963 dėl išteisintajai D. Š. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 204,17 Eur (du šimtai keturi eurai 17 ct.).
18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).
19. Minėtų BPK nuostatų ir teismų praktikos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinis procesas D. Š. atžvilgiu vyko valstybinio kaltintojo, t. y. valstybės, iniciatyva, paduodant apeliacinį skundą D. Š. padėtį bloginančiais pagrindais. Pati išteisintoji pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. gynyba apeliacinės instancijos procese buvo būtina, o prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Taigi, minėtas VGTPT prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus apeliacinį skundą atmeti.
Iš išteisintosios D. Š. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už gynėjo jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.