Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios Z. B. gynėjo advokato Vinco Pacevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties, kuria kaltinamajai Z. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 28 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Z. B. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad ji, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, dalyvavo V. B. suburtoje organizuotoje grupėje susidedančioje iš V. B., L. B., D. L. ir V. Br., laikydamasi konspiracijos ir veikdama pagal iš anksto sumanytą ir visiems organizuotos grupės nariams nurodytą planą neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jas platino narkotines medžiagas vartojantiems asmenims per tarpininkus – pasitikėjimą turinčius, narkotines medžiagas vartojančius – D. L. ir V. Br., kuriems buvo nurodyta narkotinių medžiagų ateiti nuo 7.30 val. ryto iki 18 val. į B. nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, iki jo eiti laikantis konspiracijos – ne (duomenys neskelbtini) gatve, o už namo, toliau nuo gatvės esančiu kiemu ir apie savo atėjimą informuoti ūkiniame pastate specialiai tam įrengtu bevieliu nuotoliniu skambučiu, vienu kartu ateiti pirkti ne mažiau kaip 3 lankstinukų narkotinės medžiagos, po ko ji, iš gyvenamojo namo laikydama prie savęs į ūkinį pastatą nunešdama ir ten parduodama narkotines medžiagas D. L. ir V. Br., kurias šie privalėjo susivynioti į maistinę plėvelę specialiai tam tikslui padėtą ūkiniame pastate ir dėl saugumo gabenti burnoje, tuo pat metu V. B. arba L. B., veikdami pagal iš anksto numatytą veikimo planą, išgirdę skambučio garsą, išeidami į lauką prie namo stebėti gatvę iki tol, kol ji – Z. B., grįždavo į namą, o organizuotos grupės nariai (tarpininkai) saugiai nueis, taip V. B. ir L. B. užtikrino saugų narkotinių medžiagų platinimą jas vartojantiems asmenims, išvengiant rizikos būti sulaikytiems policijos pareigūnų. Esant šioms aplinkybėms, Z. B. nurodytu laikotarpiu disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 739 vienetais narkotinių medžiagų lankstinukais – kas sudaro 0,024821 g karfentanilio, 0,0566 g metadono, 0,0898 g kokaino narkotinių medžiagų, V. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą ne mažiau kaip 145 kartus, L. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą 74 kartus, Z. B. pardavė ne mažiau kaip 711 vienetų lankstinukų su narkotikų milteliais, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 0,024521 g karfentanilio, 0,0186 g metadono, 0,0238 g kokaino (kurių viename lankstinuke yra ne mažiau kaip 0,000035 g narkotinės medžiagos karfentanilio), o tame tarpe:

2021 m. vasario 15 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. D. L. už 30 eurų neteisėtai pardavė tris narkotikų lankstinukus su ne mažiau kaip 0,161 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,00007 g narkotinės medžiagos – karfentanilio.

2021 m. kovo 22 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. V. Br. už 20 eurų neteisėtai pardavė ne mažiau kaip du narkotikų lankstinukus su 0,010 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masės nėra galimybės nustatyti dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio.

2021 m. balandžio 24 d., 16.27 val., (duomenys neskelbtini), Z. B. V. Br. (vykdančiam Alytaus apylinkės teismo nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), neteisėtai už 90 eurų pardavė 9 vienetus narkotikų lankstinukų su 0,457 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų: 0,000086 g karfentanilio, 0,014 g kokaino, 0,012 g metadono.

2021 m. balandžio 28 d., 9.05 val., (duomenys neskelbtini), Z. B. V. Br. (vykdančiam Alytaus apylinkės teismo nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), neteisėtai už 50 eurų pardavė 5 vienetus narkotikų lankstinukų su 0,329 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų – 0,00004 g karfentanilio, 0,0098 g kokaino, 0,0066 g metadono, be to tą pačią dieną, 10.25 val. ji (Z. B.) neteisėtai prie savęs laikė dar 28 narkotikų lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis, iš kurių narkotikų 5 lankstinukus pasikėsino parduoti V. Br., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, kadangi 2021 m. balandžio 28 d., 10.26 val. buvo sulaikyta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o 28 lankstinukai su 2,107 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų – 0,038 g metadono, 0,066 g kokaino, 0,0003 g. karfentanilio, buvo paimti jos (Z. B.) asmens kratos metu.

Tokiu būdu Z. B., laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d., veikdama organizuotoje grupėje ir turėdama tikslą platinti, disponavo labai dideliu kiekiu 0,024821 g karfentanilio, 0,0566 g metadono, 0,0898 g kokaino narkotinių medžiagų.

2. Be to, Z. B. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 159 straipsnio 1 dalyje, padarymu, dėl to, kad ji, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. kovo 30 d., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, turėdama tikslą neteisėtai platinti narkotines medžiagas bei gauti neteisėtas pajamas ir žinodama, kad jos anūkė L. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra nepilnametė, įtraukė ją į organizuotą grupę susidedančią iš V. B., Z. B., D. L. ir V. Br., kurioje visi organizuotos grupės nariai laikydamiesi konspiracijos veikė pagal iš anksto sumanytą ir visiems organizuotos grupės nariams nurodytą planą, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jas platino narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, tokiu būdu nurodydama L. B. išeiti į gatvę ir stebėti aplinką (duomenys neskelbtini), narkotinių medžiagų pardavimo metu, kad esant reikalui galėtų tinkamai reaguoti ir išvengti rizikos būti sulaikytiems policijos pareigūnų, dėl ko, L. B., ne mažiau kaip 74 kartus stebėjo aplinką (duomenys neskelbtini), prieigose narkotines medžiagas parduodant D. L. ir V. Br.. Tokiu būdu, Z. B. vykdė narkotinių medžiagų platinimą labai dideliu kiekiu ir įtraukė vaiką – L. B. į nusikalstamą veiką.

3. Z. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikyta 2021 m. balandžio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi Z. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams iki 2021 m. liepos 28 d. Vėlesnėmis apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas Z. B. buvo tęsiamas.

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartimi Z. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 28 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, konstatavus, kad būdama laisvėje kaltinamoji Z. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, bei padarius išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemonėmis.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamosios Z. B. gynėjas advokatas V. Pacevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

5.1. Skunde tvirtinama, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai nustatė kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindus. Gynėjo nuomone, skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi pratęsus kaltinamajai Z. B. suėmimo, kuris taikomas daugiau nei metus laiko, terminą, nebuvo vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje suformuotais reikalavimais, taip pat buvo pažeistas proporcingumo principas.

5.2. Skundo autorius teigia, kad tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymima, jog skiriant (pratęsiant) suėmimą turi realiai egzistuoti bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o jų buvimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Siekiant pateisinti asmens laisvės suvaržymą, turi būti nustatoma, ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra reikšmingi ir pakankami. Todėl skunde teigiama, kad teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį (pratęsti suėmimo terminą) tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (nurodomi EŽTT sprendimai bylose Balčiūnas prieš Lietuvą, Morkūnas prieš Lietuvą). Taip pat pažymima, kad besitęsiančio asmens suėmimo klausimą svarstantis teismas turi kruopščiai patikrinti, ar tolesnis asmens laisvės suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžiama Europos Žmogaus Teisių Konvencija (toliau – Konvencija). Taigi suėmimo termino pratęsimo pagrindai negali būti grindžiami formaliais teiginiais, o ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo paties savaime nebeužtenka tam, kad suėmimo terminas būtų tęsiamas (nurodomi EŽTT sprendimai bylose Ilijkov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją, Letellier prieš Prancūziją ir kt.).

5.3. Anot kaltinamosios gynėjo, skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi pratęsiant Z. B. suėmimo terminą, teismas nepateikė įtikinamų ir pakankamų motyvų, kodėl kaltinamajai ir toliau turi būti taikoma ši kardomoji priemonė. Pažymima, kad teismas, sprendžiantis dėl ilgalaikio suėmimo taikymo, negali apsiriboti savo ankstesniais procesiniais sprendimais, o turi vertinti realią būtinybę ir realų suėmimo pagrindų egzistavimą konkretaus sprendimo priėmimo metu. Kaip teigiama skunde, nurodytų reikalavimų nebuvo laikomasi, nebuvo nustatytas reikšmingesnių pagrindų egzistavimas.

5.4. Gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje, grindžiant suėmimo termino pratęsimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, išimtinis dėmesys skiriamas kaltinamajai inkriminuojamų nusikaltimų sunkumui bei gresiančios bausmės griežtumui. Skundo autoriaus nuomone, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardytas aplinkybes ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą galima spręsti ar egzistuoja pagrindas manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl teismas, nagrinėdamas šį klausimą, tinkamai nesivadovavo EŽTT praktika, kurioje aptariami suėmimo skyrimo termino ilgumas, gręsiančios bausmės griežtumas, ryšiai užsienyje, ankstesnis asmens elgesys, susijęs su pasislėpimu.

5.5. Taip pat skunde pabrėžiama, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepaisė BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo, deklaratyviai teigdamas, jog aplinkybės, rodančios, kad kaltinamoji Z. B. yra susaistyta itin tampriais socialiniais ryšiais, nepaneigia fakto, kad kaltinamoji galėtų pasislėpti nuo teismo. Todėl teismas ignoravo faktus, kad Z. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą, o jos sveikatos būklė yra prasta. Taigi, anot skundo autoriaus, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji saistoma itin tvirtais ilgalaikiais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, dėl šios priežasties nėra prielaidų daryti išvadą, jog kaltinamoji Z. B. bėgs arba slėpsis nuo teismo. Be kita ko, kaltinamajai yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl ko buvimas su savo šeima jai yra ypatingai reikalingas, be to, jai būtina taikyti chirurginį gydymą, o suėmimo vietoje gydymas neskiriamas. Kaip teigiama dėl sveikatos būklės kaltinamoji net fiziškai negalėtų užsiimti nusikalstama veika, todėl teismo argumentai dėl šio pagrindo yra formalūs ir pagrįsti tik spėjimais.

5.6. Taip pat pažymima, jog nurodytos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo yra nesusijusios su BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu suėmimo taikymo pagrindu, kadangi nei skiriant bausmes, nei taikant procesines prievartos priemones išnykę teistumai negali būti vertinami.

5.7. Kartu skundo autorius nurodo, kad teismas nesvarstė galimybės taikyti kaltinamajai kitas kardomąsias priemones, lakoniškai nurodydamas, jog netaikant kaltinamajai kardomosios priemonės – suėmimo, o paskyrus jai vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas, todėl formaliai pratęsė ir taip neproporcingai ilgą laiką taikomo suėmimo terminą. Skundžiamoje nutartyje nepateikta jokių faktinių aplinkybių ir išsamesnių motyvų, kurie patvirtintų, jog kaltinamajai šiuo metu negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamosios gynėjo skundą bei įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Z. B. suėmimo pratęsimas trims mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas Z. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad Z. B. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti jos pačios ir liudytojų V. S., R. B., V. T., S. K. bei kitų asmenų apklausų protokoluose, taip pat procesinių veiksmų (kratos, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, slapto sekimo ir kt.) atlikimo protokoluose, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo bei daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad šiuo atveju nevertinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas klausimas, kadangi toks (asmens kaltės) klausimas išsprendžiamas priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad bendrasis duomenų pakankamumo kriterijus, numatytas BPK 121 straipsnio 2 dalyje, žemesniojo teismo įvertintas pagrįstai ir teisingai.

9. Vertinant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą Z. B. taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo kontekste, svarbu atkreipti dėmesį į to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Šioje teisės normoje nurodyta, kad sprendžiant, ar gali būti pagrįstai manoma, jog įtariamas asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, atsižvelgiama į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tokia formuluotė leidžia daryti išvadą, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis ir teismas, spręsdamas dėl suėmimo pagrindo, įtvirtinto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimo, gali atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, liudijančias už ar prieš tai, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

10. Nagrinėjamu atveju Z. B. kaltinama tuo, kad ji, veikdama organizuota grupe, tyčia padarė, be kita ko, vieną labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Už šio nusikaltimo padarymą įstatyme numatyta vienintelė ir ilgalaikė terminuota laisvės atėmimo bausmė. Pastaroji aplinkybė, t. y. bausmės griežtumas, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nors ir tiesiogiai nenurodyta BPK 122 straipsnio 2 dalyje, įvertinus ją ryšium su kitais kaltinamąją charakterizuojančiais duomenimis, priskiriama vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Priešingai nei teigiama skunde, žemesnės instancijos teismas vertinamą aplinkybę aptarė ne atsietai, skirdamas jai išskirtinį dėmesį, tačiau visumoje su kitomis kaltinamąją charakterizuojančiomis aplinkybėmis (nurodytomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

11. Atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamosios socialinę aplinką, kuri akcentuojama aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde. Nėra abejonių, kad asmens artimų, šeiminių ryšių palaikymas yra vienas iš apsauginių veiksnių tolimesniam nusikalstamam elgesiui užkardyti, taip pat lemia asmens ryšių su valstybe tamprumą. Vis dėlto, šiuo konkrečiu atveju kaltinamosios socialiniai ryšiai nėra pakankami manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis. Pažymėtina, kad Z. B. kaltinama nusikalstamas veikas padariusi veikdama organizuotoje grupėje su savo sutuoktiniu, kuriam taip pat pareikšti kaltinimai (ir kuriam, beje, taip pat taikoma kardomoji priemonė – suėmimas). Be to, kaip nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, kaltinamoji yra pripažinusi turinti ryšių užsienio valstybėse (Estijoje, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Norvegijoje). Nors ši aplinkybė besąlygiškai nepatvirtina fakto, kad būdama laisvėje kaltinamoji šiais ryšiais neabejotinai pasinaudos, visgi visumoje su kitomis aplinkybėmis leidžia manyti, kad ji turi didesnes galimybės paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones išvykti iš Lietuvos Respublikos.

12. Skunde akcentuojama, kad kaltinamoji Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad (tai matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų), narkotinėmis medžiagomis galimai buvo disponuojama būtent Z. B. nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame tuo pačiu adresu kaip ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta (beje, tokiu pačiu adresu nusikalstama veika buvo padaryta ir anksčiau (2018 m. nuosprendis)). Užimtumo tarnyboje kaltinamoji nėra registruota, ji niekur nedirba, todėl darbo santykiai jos taip pat nesaisto su Lietuvos Respublika. Be kita ko, byloje nėra ir nebuvo pateikta duomenų dėl galimai netinkamai suteikiamų įstatymų garantuojamų suimtųjų teisės į sveikatos ir medicinos priežiūrą paslaugų ar, kad dėl kardomosios priemonės taikymo kaltinamajai nebūtų galima atlikti chirurginės operacijos. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, būtinybė atlikti operaciją dėl kaltinamajai diagnozuotos akių ligos (kataraktos) nepagrindžia jos ryšių su Lietuvos Respublika. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnis užtikrina, jog suimtiesiems būtų teikiamas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Z. B. tokios paslaugos pagal poreikį yra teikiamos.

13. Vertinant gynėjo skundo argumentus dėl to, kad ankstesnis teistumas nėra susijęs su BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu suėmimo taikymo pagrindu, kadangi taikant procesines prievartos priemones išnykę teistumai negali būti vertinami, pažymėtina, kad praeityje kaltinamosios atžvilgiu buvo priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai (2005 m., 2015 m. ir 2018 m.), kurie visi susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Teistumas dėl dviejų paskutinių veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (2015 m. ir 2018 m. nuosprendžiai), nėra išnykęs. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta aplinkybė „ankstesnis teistumas“ yra vertinama ne kaip oficialias teisines pasekmes sukelianti, bet kaip asmenį charakterizuojanti, atskleidžianti jo gyvenimo būdą, elgesį, polinkį daryti nusikalstamas veikas, aplinkybė, kuri turi būti vertinama kitų aplinkybių visumoje. Todėl teistumai, kaip faktas, rodantis kaltinamosios teisei priešingų veiksmų pakartotinumą, įstatymo normų nepaisymą, ryšium su kitomis aplinkybėmis suponuoja pagrindą manyti, kad ji nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o kartu ir leidžia daryti išvadą, jog švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės nebus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – kaltinamosios dalyvavimo baudžiamajame procese.

14. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog žemesnės instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, galimai bėgs (slėpsis) nuo teismo.

15. Skundžiama nutartimi kardomoji priemonė buvo pratęsta ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nusikaltimai, kurių padarymu kaltinama Z. B., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų veikų sąrašą. Vertinant kaltinamajai inkriminuotą galimai išplatintą bei laikytą narkotinių medžiagų kiekį, darytina išvada, kad kaltinamosios veiksmų pavojingumas didėja ir atsiranda siekis gauti turtinės naudos iš nusikalstamų veikų darymo. Pritartina žemesnės instancijos teismo išvadai, kad iki suėmimo kaltinamoji neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat yra neregistruota Užimtumo tarnyboje, todėl galima pagrįstai manyti, kad paskyrus mažiau laisvę ribojančias kardomąsias priemones, ji gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Tokiam manymui pagrįsti nėra būtina turėti duomenų apie konkrečiai kaltinamosios ketinamas daryti nusikalstamas veikas. Juolab, kad kaip jau minėta šioje nutartyje, ankstesni Z. B. teisei priešingo elgesio epizodai patvirtina, kad ji nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų, švelnesnės poveikio priemonės (16 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (2015 m. teismo nuosprendis), 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus (2018 m. nuosprendis), jokio poveikio tokio elgesio korekcijai galimai neturėjo, todėl rizika pakartotinai nusikalsti išlieka. Dėl šios priežasties skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir teisingai nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas.

16. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių švelnesnių kardomųjų priemonių efektyvumu (veiksmingumu). Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aptarė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę ir padarė pagrįstą išvadą, kad, įvertinus, be kita ko, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat jai inkriminuotų nusikaltimų sunkumą bei pavojingumą, mažiau kaltinamosios laisvę ribojančiomis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnio tikslai negali būti pasiekti. Pakartotinai įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą darytina išvada, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo (bei jo termino pratęsimo) pagrindai neišnyko ir nepasikeitė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog žemesnės instancijos teismas galimybę taikyti kaltinamajai švelnesnes kardomąsias priemones įvertino netinkamai.

17. Atsižvelgus į Kauno apygardos teisme nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, įskaitant ir karfentanilį, kuris, Europos narkotikų ir narkomanijos centro duomenimis, yra tūkstančius kartų pavojingesnis nei morfinas ir fentanilis, nes yra didelė perdozavimo rizika, dėl kurios netgi patyrę opioidų vartotojai gali mirti), padarymo mechanizmą, taip pat tai, kad baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje yra traukiami keturi asmenys, be kita ko į tai, kad Z. B. kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kurį ji galimai padarė organizuotoje grupėje, į ankstesnį kaltinamosios elgesį, darytina išvada, kad ilgiau kaip metus ir tris mėnesius besitęsiantis suėmimo terminas vis dar gali būti pateisinamas siekiu užtikrinti viešąjį interesą. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai kaltinamajai nustatė trijų mėnesių kardomosios priemonės pratęsimo terminą, kuris nėra akivaizdžiai per ilgas ir neproporcingas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams užtikrinti bei BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatytam maksimaliai galimam taikyti suėmimo terminui bei Konvencijos 5 straipsnio nuostatoms.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios Z. B. gynėjo advokato Vinco Pacevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartimi Z. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 28 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.