Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio, Ernesto Rimšelio,

gynėjams advokatams Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski), Vincui Pacevičiui, Vaclovui Kochanskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L., nuteistojo V. B. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio, nuteistosios Z. B. gynėjo advokato Vinco Pacevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 (dvidešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būtu ir D. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu10 (dešimčiai) metų;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. birželio 14 d.

V. B. pagal BK 159 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Z. B. pripažinta kalta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. birželio 14 d.

Z. B. pagal BK 159 straipsnio 1 dalį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

L. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, bausmės vykdymas L. B. atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui ir paskirtas 12 (dvylikai) mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (pastaba - turi būti Užimtumo tarnyboje), uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamą vietą.

L. B. atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

D. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis: ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. kovo 30 d., (duomenys neskelbtini) V. ir Z. B. namuose esančiame ūkiniame pastate, būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų bei turėdamas galimybę jas vartoti nemokamai, dalyvavo organizuotoje grupėje, susidedančioje iš V. B., Z. B., L. B. ir V. B. (asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), laikydamasis konspiracijos ir veikdamas pagal iš anksto sumanytą ir visiems organizuotos grupės nariams nurodytą planą neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jas sistemingai platino narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, narkotinių medžiagų eidamas į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), nuo 07.30 val. iki 18 val., laikydamasis konspiracijos, t. y. iki jo eidamas ne (duomenys neskelbtini) gatve, o už namo toliau nuo gatvės esančiu kiemu ir apie savo atėjimą informuodamas ūkiniame pastate specialiai tam įrengtu bevieliu nuotoliniu skambučiu, vienu kartu eidamas pirkti ne mažiau kaip 3 lankstinukų narkotinės medžiagos, po ko Z. B. iš gyvenamojo namo, laikant prie savęs, į ūkinį pastatą nunešant ir ten parduodant narkotines medžiagas, kurias D. L. ir V. B. privalėjo susivynioti į maistinę plėvelę, specialiai tam tikslui padėtą ūkiniame pastate, ir dėl saugumo gabenti burnoje, o tuo pat metu V. B. arba L. B. veikiant pagal iš anksto numatytą veikimo planą, išgirdus skambučio garsą, išeinant į lauką prie namo stebėti gatvę iki tol, kol Z. B. grįždavo į namą, o organizuotos grupės nariai (tarpininkai) saugiai nueis, tokiu būdu V. B. stebint aplinką 145 kartus, o L. B. aplinką stebint 74 kartus, Z. B. D. L. ir V. B. per ne mažiau kaip 348 kartus pardavus ne mažiau kaip 697 vienetus narkotinės medžiagos lankstinukų, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 0,024395 g narkotinės medžiagos karfentanilio, o tame tarpe: 2021 m. vasario 15 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, V. B. stebint aplinką, D. L., būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir turėdamas tikslą jas platinti, neteisėtai už 30 Eur iš Z. B. įgijo ne mažiau kaip tris vienetus lankstinukų su narkotine medžiaga - karfentaniliu, iš kurių du lankstinukus su narkotine medžiaga karfentaniliu 2021 m. vasario 15 d. 17.03 val., (duomenys neskelbtini), įdėjo į piniginę ir perdavė „Bolt“ pavėžėjo paslaugas atliekančiam N. Š. (nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką), kad pastarasis automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) piniginę su narkotinėmis medžiagomis pristatytų į (duomenys neskelbtini), V. L. (asmeniui, kurio atžvilgiu yra įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas), po ko 2021 m. vasario 15 d., apie 18.10 val. automobilio kratos metu piniginė su dviem vienetais lankstinukų su ne mažiau kaip 0,161 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,00007 g narkotinės medžiagos karfentanilio, buvo paimta automobilio kratos metu. Tokiu būdu D. L. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. kovo 30 d., veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su V. B., disponavo labai dideliu kiekiu 697 vienetais narkotinių medžiagų lankstinukų, kas sudaro 0,024395 g narkotinės medžiagos karfentanilio.

D. L. nuteistas ir už tai, kad 2021 m. vasario 15 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, V. B. stebint aplinką, būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų, neteisėtai už 30 eurų iš Z. B. įgijo ne mažiau kaip tris vienetus lankstinukų su narkotine medžiaga - karfentaniliu, po ko tą pačią dieną D. L. vieną lankstinuką su narkotine medžiaga karfentaniliu nenustatytoje vietoje ir laiku suvartojo.

V. B. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, turėdamas tikslą gauti neteisėtas pajamas, dalyvavo organizuotoje grupėje, susidedančioje iš Z. B., L. B., D. L., V. B. (asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), laikėsi konspiracijos ir veikdamas pagal iš anksto sumanytą planą, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jas platino narkotines medžiagas vartojantiems asmenims per tarpininkus, jų pasitikėjimą turinčius, narkotines medžiagas vartojančius D. L. ir V. B., kuriems buvo nurodyta narkotinių medžiagų ateiti nuo 07.30 val. iki 18 val. į B. nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, iki jo eiti laikantis konspiracijos, t. y. eiti ne (duomenys neskelbtini) gatve, o už namo, toliau nuo gatvės esančiu kiemu ir apie savo atėjimą informuoti ūkiniame pastate specialiai tam įrengtu bevieliu nuotoliniu skambučiu, vienu kartu ateiti ne mažiau kaip 3 lankstinukų narkotinės medžiagos, po ko Z. B. iš gyvenamojo namo, laikant prie savęs, į ūkinį pastatą nunešant ir ten parduodant narkotines medžiagas D. L. ir V. B., kurie jas privalėjo susivynioti į maistinę plėvelę specialiai tam tikslui padėtą ūkiniame pastate, ir dėl saugumo gabenti burnoje, o tuo pat metu V. B. arba L. B., veikdami pagal iš anksto numatytą veikimo planą, išgirdę skambučio garsą, išeidami į lauką prie namo stebėti gatvę iki tol, kol Z. B. grįždavo į namą, o organizuotos grupės nariai (tarpininkai) D. L. ir V. B. saugiai nueis, taip V. B., stebėdamas aplinką prie namo (duomenys neskelbtini), užtikrino saugų narkotinių medžiagų platinimą jas vartojantiems asmenims, išvengiant rizikos būti sulaikytiems policijos pareigūnų. Tokiu būdu, V. B. nurodytu laikotarpiu disponavo labai dideliu kiekiu –739 vienetais lankstinukų, kas sudaro 0,024821 g karfentanilio, 0,0566 g metadono, 0,0898 g kokaino narkotinių medžiagų, o būtent V. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą ne mažiau kaip 145 kartus, o L. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą ne mažiau 74 kartus, Z. B. pardavė ne mažiau kaip 711 vienetų lankstinukų su narkotikų milteliais, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos, ne mažiau kaip 0,024521 g karfentanilio, 0,0186 g metadono, 0,0238 g kokaino (kurių viename lankstinuke yra ne mažiau kaip 0,000035 g narkotinės medžiagos karfentanilio), tame tarpe: 2021 m. vasario 15 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. D. L. už 30 Eur neteisėtai pardavė tris lankstinukus su ne mažiau kaip 0,161 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,00007 g narkotinės medžiagos – karfentanilio; 2021 m. kovo 22 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. V. B. už 20 Eur neteisėtai pardavė ne mažiau kaip du lankstinukus su 0,010 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masės nėra galimybės nustatyti dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio; 2021 m. balandžio 24 d., 16.27 val., (duomenys neskelbtini),V. B. (vykdančiam Alytaus apylinkės teismo nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), Z. B. neteisėtai už 90 Eur pardavė 9 vienetus lankstinukų su 0,457 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų: 0,000086 g karfentanilio, 0,014 g kokaino, 0,012 g metadono; 2021 m. balandžio 28 d. 09.05 val., (duomenys neskelbtini), Z. B. V. B. (vykdančiam Alytaus apylinkės teismo nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), neteisėtai už 50 Eur pardavė 5 vienetus lankstinukų su 0,329 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų – 0,00004 g karfentanilio, 0,0098 g kokaino, 0,0066 g metadono, be to tą pačią dieną, 10.25 val. Z. B. neteisėtai prie savęs laikė dar 28 lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis, iš kurių 5 lankstinukus pasikėsino parduoti V. B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi 2021 m. balandžio 28 d. 10.26 val. buvo sulaikyta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o 28 lankstinukai su 2,107 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų - 0,038 g metadono, 0,066 g kokaino, 0,0003 g karfentanilio, buvo paimti Z. B. asmens kratos metu. Tokiu būdu V. B. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. veikė organizuotoje grupėje ir turėdamas tikslą platinti, disponavo labai dideliu kiekiu 0,024821 g karfentanilio, 0,0566 g metadono, 0,0898 g kokaino narkotinių medžiagų.

V. B. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, disponavo psichotropine medžiaga, o būtent: 2021 m. balandžio 28 d. savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame ant jame esančios spintelės neteisėtai laikė 2 (dvi) tabletes vaistinio preparato „Clonazepam“, kurio sudėtyje yra nedidelis kiekis 0,004 g psichotropinės medžiagos klonazepamo, kurias tą pačią dieną 11.50 val. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Z. B. nuteista už tai, kad ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, dalyvavo organizuotoje grupėje, susidedančioje iš V. B., L. B., D. L. ir V. B. (asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), laikydamasi konspiracijos ir veikdama pagal iš anksto sumanytą ir visiems organizuotos grupės nariams nurodytą planą neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jas platino narkotines medžiagas vartojantiems asmenims per tarpininkus, pasitikėjimą turinčius, narkotines medžiagas vartojančius D. L. ir V. B., kuriems buvo nurodyta narkotinių medžiagų ateiti nuo 7.30 val. iki 18 val. į B. nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, iki jo eiti laikantis konspiracijos, eiti ne (duomenys neskelbtini) gatve, o už namo, toliau nuo gatvės esančiu kiemu ir apie savo atėjimą informuoti ūkiniame pastate specialiai tam įrengtu bevieliu nuotoliniu skambučiu, vienu kartu ateiti pirkti ne mažiau kaip 3 lankstinukų narkotinės medžiagos, po ko Z. B. iš gyvenamojo namo, laikydama prie savęs, į ūkinį pastatą nunešdama ir ten parduodama narkotines medžiagas D. L. ir V. B., kurias šie privalėjo susivynioti į maistinę plėvelę, specialiai tam tikslui padėtą ūkiniame pastate, ir dėl saugumo gabenti burnoje, tuo pat metu V. B. arba L. B., veikdami pagal iš anksto numatytą veikimo planą, išgirdę skambučio garsą, išeidami į lauką prie namo stebėti gatvę iki tol, kol Z. B. grįždavo į namą, o organizuotos grupės nariai (tarpininkai) saugiai nueis, taip V. B. ir L. B. užtikrino saugų narkotinių medžiagų platinimą jas vartojantiems asmenims, išvengiant rizikos būti sulaikytiems policijos pareigūnų. Esant šioms aplinkybėms, Z. B. nurodytu laikotarpiu disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų: 739 vienetais narkotinių medžiagų lankstinukais, kas sudaro 0,024821 g karfentanilio, 0,0566 g metadono, 0,0898 g kokaino narkotinių medžiagų, V. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą ne mažiau kaip 145 kartus, L. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą 74 kartus, Z. B. pardavė ne mažiau kaip 711 vienetų lankstinukų su narkotikų milteliais, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos, t. y. ne mažiau kaip 0,024521 g karfentanilio, 0,0186 g metadono, 0,0238 g kokaino (kurių viename lankstinuke yra ne mažiau kaip 0,000035 g narkotinės medžiagos karfentanilio), o tame tarpe: 2021 m. vasario 15 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. D. L. už 30 Eur neteisėtai pardavė tris narkotikų lankstinukus su ne mažiau kaip 0,161 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,00007 g narkotinės medžiagos – karfentanilio; 2021 m. kovo 22 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. V. B. už 20 Eur neteisėtai pardavė ne mažiau kaip du narkotikų lankstinukus su 0,010 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masės nėra galimybės nustatyti dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio; 2021 m. balandžio 24 d., 16.27 val., (duomenys neskelbtini), Z. B. V. B. (vykdančiam Alytaus apylinkės teismo nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), neteisėtai už 90 Eur pardavė 9 vienetus narkotikų lankstinukų su 0,457 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų: 0,000086 g karfentanilio, 0,014 g kokaino, 0,012 g metadono; 2021 m. balandžio 28 d., 09.05 val., (duomenys neskelbtini), Z. B. V. B. (vykdančiam Alytaus apylinkės teismo nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), neteisėtai už 50 Eur pardavė 5 vienetus narkotikų lankstinukų su 0,329 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų: 0,00004 g karfentanilio, 0,0098 g kokaino, 0,0066 g metadono, be to tą pačią dieną, 10.25 val. Z. B. neteisėtai prie savęs laikė dar 28 narkotikų lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis, iš kurių 5 narkotikų lankstinukus pasikėsino parduoti V. B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi 2021 m. balandžio 28 d., 10.26 val. buvo sulaikyta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o 28 lankstinukai su 2,107 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų: 0,038 g metadono, 0,066 g kokaino, 0,0003 g karfentanilio, buvo paimti Z. B. asmens kratos metu. Tokiu būdu Z. B. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d., veikdama organizuotoje grupėje ir turėdama tikslą platinti, disponavo labai dideliu kiekiu 0,024821 g karfentanilio, 0,0566 g metadono, 0,0898 g kokaino narkotinių medžiagų.

L. B. nuteista už tai, kad ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, turėdama tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir gauti neteisėtas pajamas, dalyvavo organizuotoje grupėje susidedančioje iš V. B., Z. B., D. L. ir V. B. (asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), laikydamasi konspiracijos ir veikdama pagal iš anksto sumanytą ir visiems organizuotos grupės nariams nurodytą planą, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jas platino narkotines medžiagas vartojantiems asmenims per tarpininkus, jų pasitikėjimą turinčius, narkotines medžiagas vartojančius D. L. ir V. B., kuriems buvo nurodyta narkotinių medžiagų ateiti nuo 07.30 val. iki 18 val. į B. nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, iki jo eiti laikantis konspiracijos - eiti ne (duomenys neskelbtini) gatve, o už namo, toliau nuo gatvės esančiu kiemu ir apie savo atėjimą informuoti ūkiniame pastate specialiai tam įrengtu bevieliu nuotoliniu skambučiu, vienu kartu ateiti ne mažiau kaip 3 lankstinukų narkotinės medžiagos, po ko Z. B. iš gyvenamojo namo, laikant prie savęs, į ūkinį pastatą nunešant ir ten parduodant narkotines medžiagas D. L. ir V. B., kurie jas privalėjo susivynioti į maistinę plėvelę, specialiai tam tikslui padėtą ūkiniame pastate, ir dėl saugumo gabenti burnoje, o tuo pat metu L. B. arba V. B., veikdami pagal iš anksto numatytą veikimo planą, išgirdę skambučio garsą, išeidami į lauką prie namo stebėti gatvę iki tol, kol Z. B. grįždavo į namą, o organizuotos grupės nariai (tarpininkai) D. L. ir V. B. saugiai nueis, taip L. B. stebėdama aplinką prie namo (duomenys neskelbtini), užtikrino saugų narkotinių medžiagų platinimą jas vartojantiems asmenims, išvengiant rizikos būti sulaikytiems policijos pareigūnų. Tokiu būdu L. B. nurodytu laikotarpiu disponavo labai dideliu kiekiu, ne mažiau kaip 697 vienetais narkotikų lankstinukų, kas sudaro 0,024395 g narkotinės medžiagos karfentanilio, o būtent: L. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą ne mažiau kaip 74 kartus, o V. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą ne mažiau kaip 145 kartus, Z. B. pardavė labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 0,024395 g narkotinės medžiagos karfentanilio (kurių viename lankstinuke yra ne mažiau kaip 0,000035 g narkotinės medžiagos karfentanilio), tame tarpe: 2021 m. vasario 15 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. D. L. už 30 Eur neteisėtai pardavė tris narkotinių medžiagų lankstinukus su ne mažiau kaip 0,161 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,00007 g narkotinės medžiagos – karfentanilio. 2021 m. kovo 22 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. V. B. už 20 Eur neteisėtai pardavė ne mažiau kaip du narkotinių medžiagų lankstinukus su 0,010 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masės nėra galimybės nustatyti dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio. Tokiu būdu L. B. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. kovo 30 d., veikdama organizuotoje grupėje, sistemingai stebėdama aplinką ir turėdama tikslą platinti, disponavo labai dideliu kiekiu, ne mažiau kaip 0,024395 g narkotinės medžiagos – karfentanilio.

V. B. ir Z. B. buvo kaltinami tuo, kad įtraukė vaiką į organizuotos grupės vykdomą nusikalstamą veiką – neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimą, o būtent: ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, turėdami tikslą neteisėtai platinti narkotines medžiagas bei gauti neteisėtas pajamas ir žinodami, kad jų anūkė L. B. yra nepilnametė, įtraukė ją į organizuotą grupę, susidedančią iš V. B., Z. B., D. L. ir V. B., kurioje visi organizuotos grupės nariai, laikydamiesi konspiracijos, veikė pagal iš anksto sumanytą ir visiems organizuotos grupės nariams nurodytą planą, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jas platino narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, tokiu būdu nurodydami L. B. išeiti į gatvę ir stebėti aplinką (duomenys neskelbtini), narkotinių medžiagų pardavimo metu, kad, esant reikalui, galėtų tinkamai reaguoti ir išvengti rizikos būti sulaikytiems policijos pareigūnų, dėl ko L. B. ne mažiau kaip 74 kartus stebėjo aplinką (duomenys neskelbtini), prieigose narkotines medžiagas parduodant D. L. ir V. B..

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nors byloje ir nustatyta, jog L. B. eidavo į gatvę ir stebėdavo aplinką narkotinių medžiagų pardavimo metu ne mažiau kaip 74 kartus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad V. B. ir Z. B. būtų skatinę L. B. elgtis nusikalstamai, todėl konstatavo, kad V. B. ir Z. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 159 straipsnio 1 dalyje, ir dėl šio kaltinimo Z. B. ir V. B. išteisino. Ši Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai

Nuteistasis D. L. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) apeliaciniame skunde prašo:

– Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti, jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį;

– pašalinant iš kaltinimo organizuotą grupę, konstatuojant, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos kartu su Z. B., V. B., L. B. ir V. B., bei skirti kuo mažesnę bausmę.

– Jeigu teismas manys, kad jo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 260 straipsnio 3 arba 2 dalis, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kuo mažesnę bausmę.

1.1. Nuteistojo manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismo sprendimas yra tinkamai neargumentuotas ir deklaratyvus. Nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai atliko baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimą, kas iš esmės lėmė nepagrįstas ir neteisingas teismo galutines išvadas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

1.2. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai ištyrė byloje esančius įrodymus, abstrakčiai juos surašė apkaltinamajame nuosprendyje, nenurodydamas konkrečių datų ir laiko, kada tariamai jis vienas ar kartu su V. B. buvo atėję nurodytu adresu pirkti narkotinių medžiagų, kokias konkrečiai narkotines medžiagas ir kokiu tikslu įgijo, neįsigilino į visas aplinkybes, aplaidžiai vertino įrodymus, nesivadovavo aktualia teismų praktika, todėl netinkamai kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką.

1.3. Nuteistasis neneigia, kad iš Z. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), kelis kartus įgijo narkotines medžiagas savoms reikmėms (naudojimui), o 2021 m. vasario 15 d. pažįstamo V. L., gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymu įgijo tris vienetus lankstinukų su narkotine medžiaga – karfentaniliu, du iš kurių pastarajam perdavė per „Bolt“ vairuotoją, o vieną lankstinuką sunaudojo pats, tačiau kaltinime nurodytu kiekiu narkotinės medžiagos jis disponuoti negalėjo ir tam pagrįsti byloje nėra surinkta jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų.

1.4. Inkriminuojant BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turėjo būti įrodytas nusikaltimo dalykas. Anot apelianto, pirmiausiai buvo būtina nustatyti, ar medžiaga, kuria jis tariamai disponavo, išties yra narkotinė medžiaga bei kokia, ir koks konkrečiai grynosios medžiagos kiekis joje yra, kas būtina veikos kvalifikavimui, o tam būtinos specialios žinios. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu iš jo jokia narkotinė medžiaga nebuvo išimta ir apžiūrėta, byloje nėra pateikta jokių specialių žinių dėl tariamai skundžiamame nuosprendyje nurodytų jo disponuotų narkotinių medžiagų kiekio ir rūšies. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išimtas tik nedidelis narkotikų – karfentanilio kiekis, kurį jis įgijo ir perdavė „Bolt“ pavėžėjui nuvežti V. L. į (duomenys neskelbtini). Ta narkotinė medžiaga buvo ištirta, nustatyta narkotinės medžiagos rūšis ir kiekis, todėl, nuteistojo manymu, tik tokius duomenis teismas galėjo laikyti objektyviais. Nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad kitas tariamai labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, nurodytas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei iš jo, nei iš kitų nuteistųjų per nuosprendyje nurodytą disponavimo laikotarpį nebuvo išimtas, todėl objektyviai negalima teigti, jog minėta medžiaga iš viso buvo narkotinė, jeigu taip, tai kokia medžiagos rūšis, kiekis.

1.5. Iš 2021 m. gegužės 5 d. specialisto išvados matyti, kad 2021 m. kovo 22 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), V. B. iš Z. B. už 20 Eur neteisėtai įgijus ne mažiau kaip du narkotikų lankstinukus su 0,010 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, jo masės nėra galimybės nustatyti dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio, o dviejuose lankstinukuose rasta medžiaga – difenilhidraminas neįtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Apelianto vertinimu, kyla klausimas, ar pagal liudytojų parodymus, vaizdo įrašus ir kitą žvalgybos surinktą medžiagą galima nustatyti, kiek tokių paminėtų lankstinukų galėtų būti jam kaltinime nurodytų 697 lankstinukų kiekyje. Dėl nurodytų priežasčių, nuteistojo manymu, ši jam inkriminuotų veikų dalis dėl nepatvirtintų specialistų išvadomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš kaltinimo turėjo būti pašalinta, kaip ir epizodai, kurie neįrodyti, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, paliekant tik kaltinimo dalį, kurioje jis 2021 m. vasario 15 d. pažįstamo V. L., gyvenančio, (duomenys neskelbtini), prašymu įgijo 3 vienetus lankstinukų su narkotine medžiaga – karfentaniliu ir du iš jų, kuriuose buvo 0,161 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,00007 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, pastarajam perdavė per „Bolt“ vairuotoją, o vieną lankstinuką sunaudojo pats.

1.6. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, ir tai, kad jis disponuoja dideliu arba labai dideliu šių medžiagų kiekiu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus pagal rastų ir ištirtų narkotinių medžiagų kiekį ir, neatsižvelgdamas į subjektyviąją jo padarytos nusikalstamos veikos pusę, jos neperkvalifikavo į BK 260 straipsnio 1 dalį.

1.7. Nuteistasis nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, rėmėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustų asmenų parodymais bei pokalbių ir SMS suvestinėmis, slapto sekimo protokolais ir pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, tuo padarydamas išvadą, kad šių įrodymų visetas patvirtina faktą, kad jis disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

1.8. Apeliantas pažymi, kad išvada dėl asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų, kaltinamųjų) parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį (parodymų nuoseklumą, detalumą, logiškumą), jų davimo aplinkybes (duoti gera valia, be pašalinės įtakos), sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Tai labai aktualu šioje byloje ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Todėl, nuteistojo manymu, tyrimo metu duotus liudytojų parodymus galima buvo vertinti tik toje apimtyje, kiek juos teisme patvirtino patys apklaustieji, kiek jie atitinka kitų liudytojų parodymus, atsižvelgiant būtent į tas papildomas liudytojų teisme nurodytas aplinkybes, kurios buvo nutylėtos jų apklausų protokoluose. Liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nutylėtas ir nefiksuotas aplinkybes, susijusias su parodymų davimu gera valia, pateikė teisminio nagrinėjimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismas į pakitusius dalies liudytojų parodymus nereagavo, jų neaptarė, nenurodė, kodėl jais nesivadovauja ir atmeta, o už pagrindą imdamas tik ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

1.9. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad jis pats apklausų metu pripažino, jog atitinkamoje aplinkoje yra pravardžiuojamas „T.“, keletas ikiteisminio tyrimo metu, o ir teisme, apklaustų liudininkų yra nurodę, jog jiems narkotinių medžiagų iš čigonų yra nupirkęs būtent „T.“ vadinamas asmuo. Tačiau, anot apelianto, apklausiant liudytojus teisme (apeliaciniame skunde cituojami liudytojų V. P., V. L., E. P., V. B., V. T., R. L. parodymai), paaiškėjo, kad jis, D. L., nėra vienintelis asmuo, vadinamas „T.“, kuris tariamai narkotikus vartojantiems asmenims pas čigonus nupirkdavo narkotinių medžiagų.

1.10. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos, rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų V. K., T. P., R. J. parodymais. Tačiau, apelianto teigimu, minėtų pareigūnų parodymus apie tai, kad pagal filmuotą medžiagą jie nustatė, jog pas Z. B. narkotinių medžiagų ateidavo būtent jis, taip pat nustatė, kiek būtent kartų jis buvo atėjęs, paneigė liudytoja Z. B., gyvenanti tame pačiame name su B.. Nuteistasis pažymi, kad, susipažinus su filmuota bylos medžiaga, akivaizdžiai matyti, jog nė viename vaizdo įraše nematyti, kad narkotikų ateitų pirkti tik V. B. ar jis, D. L.. Toks pareigūnų nenustatytų aplinkybių vertinimas, neparemtas ekspertiniu vertinimu, turėtų būti pripažintinas nepatikimu ir neobjektyviu įrodymu. Tai, nuteistojo manymu, galėtų būti įrodymu tik tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme būtų paskirta vaizdo atpažinimo ekspertizė ir šios ekspertizės pagalba būtų nustatyta, jog V. B. ir jis visais filmuotais atvejais atvyko pirkti narkotikų, ir būtų užfiksuota, kad jis tuos narkotikus, o ne cigaretes, kaip teigia Z. B., įsigijo. Tačiau galimoje (labiausiai reikalingoje) narkotikų pardavimo vietoje – ūkiniame pastate specialios priemonės nebuvo taikomos, galimi sandoriai (narkotikų ar cigarečių) nefiksuojami. Apelianto teigimu, lieka neaišku, iš kur ikiteisminį tyrimą atlikę ir apklausti policijos pareigūnai nurodė būtent tokį skaičių – 697 lankstinukus jo turėtos narkotinės medžiagos. Atsižvelgiant į suformuotą kasacinę praktiką bei į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nesant galimybės nustatyti inkriminuojamos grynos narkotinės medžiagos tikslaus kiekio bei visas abejones ir neaiškumus, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinant kaltinamojo naudai, šioje nagrinėjamoje byloje, vertinant bylos įrodymų visetą, darytina pagrįsta išvada, kad jis – D. L. negali atsakyti už labai didelio kiekio narkotinės medžiagos neteisėtą disponavimą (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir todėl jo padaryta veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį.

1.11. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo kategoriškai nesutinkantis dalyvavęs kažkokios tai organizuotos grupės veikloje, nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje abstrakčiai ir nurodė, jog visi grupės nariai vienas kitą pažinojo, trys iš jų buvo tos pačios šeimos nariai, organizuotos grupės veikla buvo intensyvi, grupės narių bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti, kiekvienas grupės narys atliko skirtingus veiksmus ir užduotis, nukreiptus vieningam tikslui pasiekti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, anot apelianto, jis tvirtino ir tvirtina dabar, jog tik kelis kartus buvo nuėjęs nusipirkti narkotikų iš Z. B., nei iš jos, nei iš kitų skundžiamame nuosprendyje įvardintos vadinamosios organizuotos grupės tariamų narių jokių privalomų nurodymų, užduočių nėra gavęs, platinti narkotikus jo niekas neprašė. Nuteistasis pažymi, jog ir kiti pirmosios instancijos teismo įvardintos organizuotos grupės tariami nariai tvirtina tą patį, net V. B. ir L. B. nežinojo, kad žmona ir motina pardavinėja narkotikus, o galvojo ją prekiaujant cigaretėmis. Apelianto manymu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl bendrininkų ir organizuotos grupės atskyrimo, o teismo argumentai, kad buvo veikta organizuotoje grupėje, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais patikimais įrodymais.

1.12. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, jog jo padaryta veika atitinka BK 260 straipsnio 3 dalį, jis prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nepagrįstai ilgą laiką, o tai, apelianto manymu, yra susiję su noru pasunkinti jo ir kitų nuteistųjų padėtį, bet ne užkirsti kelią daromam nusikaltimui, nes per visą kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo laikotarpį nebuvo surinkta duomenų apie išaiškintas naujas nusikalstamas veikas, nenustatyti asmenys, kurie Z. B. atgabena (pristato) narkotines medžiagas, ar asmenys, iš kurių ji tas medžiagas įgyja kitokiu būdu. To net nebuvo siekiama padaryti, kaip ir nebuvo siekiama nustatyti, ar Z. B. prekiavo ne vien tik narkotinėmis medžiagomis, bet ir kontrabandinėmis cigaretėmis, prekyba kuriomis savaime pareigūnams sudarė galimybes padidinti tariamai narkotines medžiagas įgijusių asmenų skaičių ir narkotinių medžiagų kiekį. Galimai dėl to stebėjimo protokoluose neįvardijama tariamai narkotines medžiagas pirkti ėjusių asmenų vardai ir pavardės, nors apklausti policijos pareigūnai teigia, kad tuos asmenis pažino. Anot apelianto, jo išvardintos aplinkybės: nusikaltimas padarytas ne organizuotoje grupėje, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra neįgalus ir serga nepagydomomis ligomis, yra mažaraštis (pradinis išsilavinimas) sudaro pagrindą jam paskirti švelnesnę bausmę, negu numato įstatymas (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Pavelas Borkovskis (toliau – ir apeliantas, nuteistojo gynėjas) apeliaciniame skunde prašo:

– Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti, V. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, išteisinti;

– arba perkvalifikuoti V. B. veiksmus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę, mažesnę negu įstatymu numatytas už jos padarymą laisvės atėmimo vidurkis, arba pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį skirti jam švelnesnę negu dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.

1.13. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį V. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, nesivadovavo įrodymų pakankamumo kriterijumi, nevertino dalies įrodymų gavimo neteisėtumo, objektyviai nevertino visų byloje esančių duomenų, nepašalino byloje esančių abejonių dėl V. B. kaltės, savo sprendimą grindė prielaidomis, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu ir tokiu būdu pažeidė V. B. teisę į teisingą teismą.

1.14. V. B. pripažino, kad namuose turėjo dvi vaistų (klonazepamo) tabletes ir savo kaltės dėl šio fakto neneigia. Tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis organizuotoje grupėje su žmona Z., nepilnamete anūke L. bei narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis V. B. bei D. L. V. B. nepripažino bei nurodė, kad nieko apie narkotines medžiagas ir apie žmonos veiksmus, draudžiamų medžiagų disponavimą ir platinimą nežinojo, jam buvo žinoma tik tai, kad žmona pardavinėja kontrabandines cigaretes.

1.15. Pirmosios instancijos teismas tokius V. B. parodymus vertino kaip siekį išvengti atsakomybės, spręsdamas, kad jo parodymai nėra pagrįsti jokia bylos medžiaga. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. V. B. kieme buvo ne mažiau kaip 145 kartus. Nors V. B. teisme aiškino, kad neatpažįsta savęs teismo proceso metu parodytuose keliuose vaizdo įrašuose, teismas nusprendė, kad jį atpažino teisme liudytoja apklausta ir vaizdo įrašus aprašinėjusi policijos tyrėja R. J., todėl teismui abejonių nekilo. Tačiau, anot apelianto, nebuvo įvertinta, kad tyrėja yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, jog įrašai buvo daryti nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d., ir ne kiekvieną kartą, kuomet Z. B. ėjo į ūkinį pastatą paskui atėjusį vyriškį, V. B. išeidavo į kiemą ar tiesiog būdavo kieme. Be to, yra fiksuotas V. B. buvimas kieme vykdant ūkio darbus, valant sniegą, kalbant su kaimynais ir pan., todėl yra nepagrįstos tyrėjos vaizdo įrašų aprašymo protokole daromos išvados, kad V. B. stebi aplinką. Gynėjas pažymi, kad įrašuose yra fiksuojama, jog V. B. kieme vykdo darbus anksčiau, negu į ūkinį pastatą ateina vyriškis (pvz., 2021 m. sausio 22 d. yra fiksuojama, kad V. B. yra kieme, prie ūkinio pastato anksčiau, negu ateina vyriškis; kitą įrašo dieną, pvz., 2021 m. sausio 23 d. fiksuojama, kad jis prie ūkinių pastatų dirba ir yra anksčiau, negu ateina vyriškis ir t. t.). Yra užfiksuotos vaizdo įrašuose ir tokios situacijos, kai V. B. kieme, kuomet vyriškis eina link ūkinio pastato, nėra ir tokių atvejų užfiksuota daug.

1.16. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atleidimas V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nesudaro pagrindo abejoti šio asmens parodymais, kadangi, anot gynėjo, liudytojo parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nuteistoji Z. B. parodė, jog apie jos vykdomą narkotinių medžiagų pardavimą vyras V. B. nežinojo, pastarasis žinojo tik apie tai, kad ji prekiavo kontrabandinėmis cigaretėmis. Būtent ji įrengė nuotolinį skambutį ūkiniame pastate ir nurodė V. B. eiti į ūkinį pastatą (tvartą), ji bendravo su V. B. ir D. L.. D. L. nurodė, kad buvo atėjęs keletą kartų ir pirko narkotikus iš Z. B., jos vyrą pažinojo tik kaip ,,S.“, jokių reikalų su juo iš viso neturėjo. Anot gynėjo, nieko apie V. B. veiksmus, kurie įrodytų jo dalyvavimą disponuojant narkotinėmis medžiagomis, apie jų platinimą, prisidėjimą prie tokių veiksmų neparodė ir kiti asmenys: liudytojai R. L., V. L., V. T., R. B., S. K., E. D., V. S., E. P., V. P., Z. B., L. K..

1.17. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino V. B. parodymų nenuoseklumo, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų parodymų prieštaringumo. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodymai surašyti nuo trečiojo asmens, protokole užfiksuoti žodžiai ir išvados, kurių autorystė abejotina. 2021 m. balandžio 9 d. įtariamojo V. B. apklausos protokole nurodyta, kad jis <...,,nori, kad (duomenys neskelbtini) nebūtų jais (narkotikais) prekiaujama“ >. 2021 m. gruodžio 14 d. papildomos įtariamojo apklausos protokole teigiama, kad jis mano, jog „V. ir Z. buvo sugalvoję kažkokį tai planą“. Skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad apklausos atliktos itin tendencingai. Nors jokių konkrečių duomenų apie V. B. galimą prisidėjimą prie narkotikų platinimo V. B. tyrimui nenurodė, apklausų protokoluose apie narkotikų pirkimą nurodomi apibendrinti teiginiai, nekonkretizuojant apie kokį konkrečiai asmenį yra kalbama: „čigonai pasakė“, „čigonai ėmėsi atsargumo priemonių“, narkotikus buvo galima įsigyti „tik pas tuos čigonus“, „čigonai nurodė laiką, kada galima pas juos ateiti“ ir pan. Tuo tarpu su „S.“ (V. B.), kaip vėliau parodė šis liudytojas, jis niekada apie narkotikus net nekalbėjo, visada bendravo tik su Z.. V. (V. B.) yra jo pažįstamas, šis nuolat būdavo kieme, nes turėjo ūkį. Su juo dėl narkotikų bendrauti neteko. Tokiu būdu, kaip matyti iš proceso eigos, teisminio nagrinėjimo metu V. B. jokių duomenų apie V. B. galimą bendrininkavimą vykdant nusikaltimą nenurodė. Narkotikus vartojantis nuteistasis D. L. V. B. pažinojo tik iš matymo, jokių reikalų dėl narkotikų su juo neturėjo, pats nesupranta, kad jis buvo organizuotos grupės narys bei kodėl yra už tai teisiamas.

1.18. Apelianto manymu, dėl skundžiamame nuosprendyje nurodytų V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) V. B. sakė jam ateiti po pietų, negalima spręsti, kad V. B. kvietė įsigyti narkotikų, kadangi pats V. B. paaiškino, jog jis pats taip suprato V. B. pasakymą. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme paskelbus ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, liudytoju byloje tapęs V. B. iš dalies pakeitė ankstesnius savo parodymus bei nurodė, kad „S.“ (V. B.) vaikščiojo po kiemą kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro, todėl gal jam tada taip tik atrodė, kad „S.“ išeidavo ant „striomo“, t. y. saugojo aplinką.

1.19. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo peržiūrėta visa vaizdo įrašuose užfiksuota kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), sekimo medžiaga nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d., o tik keletas įrašų, iš kurių negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad visuose įrašuose užfiksuotas buvo būtent V. B.. Taip pat nebuvo vertinama, kokius veiksmus kieme konkrečią dieną atlikinėjo V. B. – kokiu laiku ir kiek laiko jis buvo kieme, ar jis rūkė, ar valė sniegą, ar dirbo ūkio darbus ir pan. Kas buvo tas užfiksuotas vyriškis, kuris ateidavo į ūkinį pastatą, iš įrašų, anot gynėjo, nesimato.

1.20. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, V. B. padarė veikdamas su organizuota grupe ir joje veikė kaip padėjėjas, nes apygardos teismo vertinimu „visi grupės nariai vienas kitą pažinojo, trys iš jų buvo tos pačios šeimos nariai, veikla buvo intensyvi, grupės narių veiksmai buvo suplanuoti ir suderinti vieningam tikslui pasiekti: Z. B. atveždavo, laikė ir pardavinėjo narkotikus V. B. ir D. L., tuo tarpu V. B. ir jo anūkė L. B., būdami lauke šalia gyvenamojo namo, stebėdavo aplinką. Anot gynėjo, išskyrus sekimo metu užfiksuotas aplinkybes, kad V. B. ir jo anūkė, nuteistoji šioje byloje L., stovėjo ar vaikščiojo po namo kiemą, jokių kitų objektyvių įrodymų apie V. B. bendrininkavimą, tuo labiau veikimą organizuotoje grupėje, byloje nesurinkta. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie V. B. veiksmų suderinamumą ir bendrumą su kitais asmenimis ar kad jam buvo žinoma apie kitų asmenų veikimą, disponuojant narkotinėmis medžiagomis. Gynėjo vertinimu, vien tik imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo gavusio įtariamojo V. B. samprotavimų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad į kiemą pasaugoti išeidavo „S.“ arba mergina, nepakanka išvadai, jog V. B. bendrininkavo – stebėjo aplinką. Apeliantas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu parodymus V. B. pakeitė ir parodė merginą matęs kelis kartus kieme, ji sėdėjo ant laiptukų, rūkė ir žaidė telefonu, V. gi nuolat būdavo kieme, nes tūrėjo ūkį. Taip pat pastoviai ir tyrimo metu, ir pirmosios instancijos teisme V. B. nurodė, kad V. B. yra jo pažįstamas, bet su juo dėl narkotikų bendrauti neteko.

1.21. Teisminė praktika leidžia kvalifikuoti veiksmus pagal BK 260 straipsnį, jeigu nerandami patys narkotikai, tačiau jeigu yra kitų patikimų įrodymų ir duomenų apie narkotinių medžiagų rūšį, jų kiekį bei kitas platinimo aplinkybes. Šiuo atveju pasirinktas disponuojamų narkotinių medžiagų bendro kiekio skaičiavimas kelia pagrįstas abejones, nes ilgesnį laikotarpį platinamų narkotikų rūšis, jų sudėtis galėjo keistis. 2021 m. kovo 22 d. Z. B. pardavė du lankstinukus, narkotikų kiekis itin mažas ir masė nenustatyta. Todėl byloje taikomas matematinis dauginimas iš vienu metu sulaikyto kiekio ir užfiksuoto pirkėjų (V. B., D. L.) lankymosi pas Z. B. kartų, kuris, gynėjo manymu, yra nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad inkriminuojamas kiekis karfentanilio nežymiai viršija Rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo nurodytą labai didelio kiekio ribą, metadono kiekis yra 8 kartus mažesnis nei nedidelis, kokaino 2 kartus mažesnis nei nedidelis. Kokiu kiekiu narkotinių medžiagų tiksliai disponavo Z. B., nenustatyta, todėl visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų (nuteistųjų) naudai. Tokiu būdu, gynėjo teigimu, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų apie tai, kad V. B. dalyvavo narkotinių medžiagų neteisėtame disponavime, kad priklausė ir dalyvavo organizuotoje grupėje, todėl nebuvo pagrindo pripažinti jį kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

1.22. Pagrindiniai V. B. kaltės įrodymai dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų organizuotos grupės sudėtyje yra vaizdo ir garso įrašai, kurie buvo padaryti nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. sausio 20 d. pagal BK 260 straipsnio l dalį remiantis kriminalinės žvalgybos gauta informacija. 2021 m. sausio 20 d. vyr. tyrėjas T. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Kriminalinės policijos ONTS buvo gauti kriminalinės žvalgybos duomenys ir nustatyta, kad V. B. ir D. L. perka narkotikus iš Z. B., kad V. B. kieme stebi aplinką.

1.23. Pagal baudžiamojo proceso normas, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, turi būti imtasi visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Šios nuostatos nagrinėjamu atveju buvo pažeistos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 2021 m. sausio 22 d. iki balandžio 28 d. buvo vykdomas slaptas sekimas, daromi nuteistojo namo kiemo ir gatvės vaizdo įrašai, detaliai fiksuojami įvykiai, kaip į ūkio pastatą ateidavo pirkėjas ir vėliau keliaudavo į namą (duomenys neskelbtini) gatvėje su narkotikais, kur narkotikai buvo suvartojami priklausančių nuo jų asmenų. Iš V. B., D. L. ir kitų vartojančių narkotikus asmenų (S. K., E. P., V. T., V. L., G. L., E. D., S. P., R. L. ir kt.) įrašytų pokalbių aiškiai matyti, kad jie vartoja atnešamus narkotikus, kalba apie jų kokybę, kiekius, apie kainas ir panašiai. Tokiu būdu, nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d., t. y. virš trijų mėnesių, kasdien pareigūnai stebėjo ir reguliariai fiksavo protokoluose neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis faktus, jų platinimą ir netgi vartojimą. Taigi, anot apelianto, jau ikiteisminio tyrimo pradžioje policijai buvo žinomi visi asmenys, kurie galėjo dalyvauti neteisėtame narkotinių medžiagų disponavime, nuo pat 2021 m. sausio 22 d. nusikalstami veiksmai buvo fiksuojami ir protokoluojami. Policijos nereagavimas nebuvo siejamas su tikslu atskleisti kitus bendrininkus, jų veikimo mechanizmą, rasti narkotines medžiagas ir pan. Pareigūnams tyčia nereaguojant, nusikaltimai buvo tiražuojami, kadangi kriminalinės žvalgybos ir vėliau jau baudžiamojo proceso veiksmai buvo vykdomi ne tiek, kiek reikia nusikalstamai veikai atskleisti, bendrininkams nustatyti (visi jie buvo policijai jau žinomi), o tam, kad pasunkinti asmenų atsakomybę. Pagal kasacinio teismo praktiką tokie veiksmai yra neteisėti ir laikomi nusikalstamų veikų skatinimu (provokacija). Negalima tęsti veiksmų tol, kol kaltininkas ar kaltininkai padarys daugiau nusikaltimų ar išplatins didelį kiekį, ar net labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisėsaugos institucijų veiksmai, prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo dažnai perauga į neteisėtus, kas, gynėjo vertinimu, ir turi būti konstatuojama šioje byloje. Dėl tokio tyčinio pareigūnų neveikimo V. B. ir kitiems asmenims buvo inkriminuoti nusikalstami veiksmai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. nusikaltimas, kurio nebūtų, jei pareigūnai laiku būtų užkirtę kelią kasdien vykdomiems naujiems veiksmams, t. y. būtų sulaikę įtariamuosius ir pradėję aktyviai tirti jau padarytą nusikaltimą. Todėl darytina išvada, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelio (toliau – ir NVIM) naudojimas, dalyvaujant V. B., buvo kartojamas tik tam, kad užfiksuoti V. B. veiksmus, tačiau to padaryti nepavyko. V. B. NVIM naudojimo metu pirmą dieną kieme iš viso nebuvo, kitą dieną jis buvo užfiksuotas tiesiog kalbantis su kitu piliečiu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jeigu teismas spręs, kad V. B. bendrininkavo, stebėjo aplinką, kai Z. B. 2021 m. sausio 22 d. pardavė narkotines medžiagas V. B., ir taip padėjo nusikaltimo vykdymui, gynėjo manymu, V. B. veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies turi būti perkvalifikuojama į BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

1.24. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. B. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai neproporcinga ir neteisinga. Pirmosios instancijos teismas ypatingą dėmesį skyrė V. B. ankstesniam teistumui, nors teistumas yra išnykęs, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, sunkinančiai jo atsakomybę aplinkybei – veikimui organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau kitos teisingos bausmės paskyrimui svarbios aplinkybės liko neįvertintos.

1.25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodo, kad V. B. vaidmuo buvo antraeilis, tačiau liko neįvertinta ta aplinkybė, jog jo ir kitų asmenų veiksmai buvo kontroliuojami policijos pareigūnų, kurie nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. nesiėmė jokių veiksmų užkardyti tokį veikimą. Sprendžiant bausmės paskyrimo V. B. klausimą, nebuvo įvertinta, kad inkriminuojamas per virš trijų mėnesių neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis kiekis karfentanilio tik nežymiai (0,006821 g) viršija Rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo nurodytą labai didelio kiekio ribą, o metadono kiekis yra 8 kartus mažesnis nei nedidelis, kokaino – 2 kartus mažesnis nei nedidelis kiekis. Kokiu kiekiu narkotinių medžiagų tiksliai disponavo Z. B., byloje taip pat nenustatyta. Pabrėžtina, kad byloje atliktas tik apytikslis matematinis skaičiavimas apie galimai išplatintą per nustatytą laikotarpį kiekis narkotinių medžiagų. Kadangi platinamas buvo ne tik karfentanilis, bet ir metadonas bei kokainas, todėl visiškai neaišku, ar tikrai kiekvienu atveju buvo parduota V. B. ar D. L. narkotinė medžiaga, kurioje buvo ir karfentanilis. Šiuo atveju, abejonės turi būti vertinamos nuteistųjų naudai. Apelianto manymu, negalima vien preziumuoti, kad buvo išplatintas būtent labai didelis kiekis karfentanilio. Nurodyta aplinkybė, o taip pat antraeilis V. B. vaidmuo šioje veikoje leidžia vertinti kaip mažesnį, negu tipinis, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Be to, gynėjas pažymi, jog kurį laiką V. B. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, yra neįgalus, Nacionaliniame vėžio institute jam buvo atlikta onkologinė operacija, pašalintas navikas. Dėl sveikatos būklės dirbti V. B. negalėjo, gaudavo netekto darbingumo pensiją (pašalpą), laikė gyvulius. V. B. virš dvejų metų – nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. birželio 19 d. buvo įkalintas kalėjimo sąlygomis Kauno kalėjime, suėmimo metu sveikatai pablogėjus buvo gydytas laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Apelianto manymu, turėjo būti įvertinta ir teisminė praktika analogiškose bylose. Ilgalaikis laisvės atėmimas neigiamai paveiks V. B. sveikatą, apsunkins galimybę grįžti bei integruotis į normalų gyvenimą, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir skiriant V. B. švelnesnę, negu dešimties metų, laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistosios Z. B. gynėjas advokatas Vincas Pacevičius (toliau – ir apeliantas, nuteistosios gynėjas) apeliaciniame skunde prašo:

– pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį dėl Z. B. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir Z. B. veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį;

– pašalinant iš kaltinimo organizuotą grupę, konstatuojant, kad Z. B. nepadarė veikos kartu su V. B. ir L. B., V. B. ir D. L., ir paskirti kuo mažesnę bausmę;

– jeigu teismas manys, kad Z. B. veika atitinka BK 260 straipsnio 3 dalį arba 2 dalį, taikyti jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti kuo mažesnę bausmę.

1.26. Gynėjo vertinimu, skundžiamas Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismo sprendimas yra tinkamai neargumentuotas ir deklaratyvus. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo teismo išvados neatitinka bylos aplinkybėms, o tai iš esmės lėmė teismo išvadas dėl Z. B. veikos kvalifikavimo ir bausmės.

1.27. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Z. B. atžvilgiu, turėjo tinkamai įvertinti, ar kaltinimas jos atžvilgiu pasitvirtino visa apimtimi, turėjo atidžiai ir pagrįstai įvertinti narkotinių medžiagų kiekį, kuriuo disponavo Z. B., taip pat kokia narkotinės medžiagos rūšimi disponavo, tinkamai įvertinti, ar nuteistoji veikė organizuota ar bendrininkų grupe, ar veikė viena. Tik išsamiai įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismas galėjo priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą baudžiamojoje byloje.

1.28. Dėl narkotikų kiekio vertinimo pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, turėjo atkreipti dėmesį, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios išvardintos, ir veikos kvalifikacijai reikalingi kiekiai įvardinti vadovaujantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V -239 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ (sąrašas Nr. II ,,Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“). Kadangi BK 260 straipsnio dispozicijoje nusikalstamos veikos dalykas aiškiai numatytas, todėl inkriminuojant šias nusikalstamas veikas, turėjo būti įrodytas nusikaltimo dalykas. Visų pirma, kad inkriminuoti kaltininkui nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, būtina buvo nustatyti, ar medžiaga, kuria disponavo kaltininkė, išties yra narkotinė medžiaga bei kokia, ir koks konkrečiai grynosios medžiagos kiekis, kas būtina veikos kvalifikavimui, o tam būtinos specialios žinios. Gynėjas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išimtas tik nedidelis narkotikų kiekis, kuris įstatymo nustatyta tvarka buvo ištirtas, nustatyta narkotiko rūšis ir kiekis. Tik tokius duomenis teismas galėjo laikyti objektyviais. Pati narkotinė medžiaga ne visais inkriminuojamais atvejais paimta ir apžiūrėta, ir byloje nėra pateikta dėl jos jokių specialių žinių. Nėra jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad Z. B. disponavo visu kiekiu kaltinime nurodytų narkotinių medžiagų. Kadangi pati medžiaga neišimta, tai nebuvo galima kategoriškai teigti, jog minėta medžiaga iš viso buvo narkotinė, jeigu taip, tai kokia rūšis, kiekis.

1.29. Apeliaciniame skunde akcentuojama kaltinime ir teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad 2021 m. kovo 22 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, ji, Z. B., V. B. už 20 Eur neteisėtai pardavė ne mažiau kaip du narkotikų lankstinukus su 0,010 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masės nėra galimybės nustatyti dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio, šiuose dviejuose lankstinukuose rasta medžiaga difenilhidraminas neįtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Šios aplinkybės yra patvirtintos 2021 m. gegužės 5 d. specialisto išvadoje. Todėl, apelianto teigimu, kyla klausimas, ar pagal liudytojų parodymus, vaizdo įrašus ir kitą žvalgybos surinktą medžiagą galima nustatyti, kiek tokių paminėtų lankstinukų galėtų būti 711-oje kaltinime nurodytų lankstinukų kiekyje. Akivaizdu, kad, nepaėmus narkotikų, to padaryti negalima. Apeliantas pažymi, kad dėl Z. B. inkriminuotos narkotinės medžiagos rūšies, pavadinimo bei kiekio byloje nėra surinkta pakankamai patikimų, objektyviai nustatytų duomenų: šios medžiagos nerastos ir iš Z. B. nepaimtos, dėl jų neatlikti jokie specialūs tyrimai. Jokiais kitais įrodymais (liudytojų, kitų nuteistųjų parodymais, kratos protokolais, telefonų ir SIM kortelių apžiūros protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolais, ar kita bylos medžiaga) nėra galimybės nustatyti inkriminuojamų psichotropinių ir narkotinių medžiagų dalies, kuri nebuvo rasta ir paimta, ir dėl to specialių žinių pagrindu nebuvo nustatyta medžiagų rūšis, pavadinimas, kiekis, savybės, koncentracija ir kt. Todėl ši Z. B. inkriminuotų veikų dalis dėl nepatvirtintų specialistų išvadomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš kaltinimo turėjo būti pašalinta, kaip ir epizodai, kurie neįrodyti, kad Z. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Gynėjo vertinimu, į Z. B. pareikštą kaltinimą turėjo būti įtrauktos tik išimtos ir ištirtos narkotinės medžiagos. Pagal objektyvius duomenis Z. B. per 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. balandžio 24 d., 2021 m. balandžio 28 d. epizodus iš viso disponavo tokiu kiekiu narkotinių medžiagų: kokaino – 0,0898 g, karfentanilio – 0,000496, metadono – 0,0566 g.

1.30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, neanalizavo, ar nuteistoji suvokė, kokį kiekį narkotinių medžiagų parduoda, nevertino to, kad Z. B. jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad čigonų tabore pirko narkotinę medžiagą – kokainą, tą patvirtino ir teisme, todėl buvo įsitikinusi, kad platina tik narkotinę medžiagą – kokainą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagal rastų ir ištirtų narkotinių medžiagų kiekį ir atsižvelgus į subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę, Z. B. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

1.31. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi liudytojų parodymais, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog liudytojų parodymai patvirtina faktą, jog buvo parduodamas labai didelis narkotikų kiekis. Teismas, vertindamas liudytojo V. B., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, turėjo atsižvelgti į tai, ar jo parodymai nėra atviri manipuliacijoms, gauti mainais už tam tikras privilegijas. Šis liudytojas nurodė, kad per dieną iš Z. B. įsigydavo 5–8 lankstinukus su narkotikais. Tačiau būdavo ir du, arba 10 ir 12. Kartais, atėjęs pas Z. B., narkotikų negaudavo, nes neturėjo. Būdavo, kad ir ne kiekvieną dieną ateidavo. Narkotikus pirkdavo nuo 2020 m. rudens pabaigos arba žiemos pradžios. Apelianto teigimu, šio liudytojo parodymai nepatvirtinti kitais įrodymais. Pareigūnai, skaičiuodami lankstinukus, rėmėsi liudytojo V. P. parodymais, tačiau šio liudytojo parodymai yra išvestiniai, nes jis nėra įgijęs narkotikų iš Z. B., todėl negali būti laikomas tiesioginiu įrodymu. Liudytojas V. T. dėl narkotikų kiekio ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo kelias dienas ar savaites pertrauka, nes negaudavo narkotikų. Narkotikus vartojo apie 30 metų. Panašius parodymus davė ir teisme. Šio liudytojo parodymai patvirtina faktą, kad jis pirko narkotikus iš V. B. su tam tikromis pertraukomis, nes Z. B. narkotikų neturėjo. Liudytojas V. L. teigė, kad narkotines medžiagas karfentanilį pirkdavo Kaune. Liudytojas patvirtino, kad perkami narkotikai buvo ne tik iš Z. B., bet ir kitose vietose. Tai, anot gynėjo, paneigia, kad narkotinę medžiagą karfentanilį galima buvo įgyti tik iš Z. B.. Šių liudytojų parodymus reikėjo vertinti itin atidžiai, kadangi jie patys yra narkotikų vartotojai, todėl, juos apklausinėjant policijos pareigūnams ir esant pažeidžiamiems, galėjo būti gauti neobjektyvūs įrodymai. Kad šie liudytojai yra pažeidžiami ir jų, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turėjo būti atsargus, patvirtina ta aplinkybė, jog visi liudytojai atleisti nuo atsakomybės, nors akivaizdu, kad jie pažeidė įstatymą. Todėl neatsitiktinai liudytojai tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.

1.32. Apeliaciniame skunde cituojami liudytojų policijos pareigūnų V. K., T. P., R. J. parodymai ir nurodoma, kad apklausti liudytojai policijos pareigūnai yra aiškiai suinteresuoti bylos baigtimi, kalba kaip turėdami specialias žinias daryti ekspertinius vertinimus ir yra šališki. Byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymus paneigia liudytoja Z. B.. Apelianto manymu, liudytojų, tuo pačiu ir policijos pareigūnų, parodymus teismas dėl paimtų narkotikų kiekių turėjo vertinti ir sugretinti su kita bylos medžiaga, ypatingai su filmuota medžiaga. Nė viename vaizdo įraše nesimato, kad ateitų pirkti narkotikų V. B. ar D. L.. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme būtų paskirta vaizdo atpažinimo ekspertizė ir šios ekspertizės pagalba būtų nustatyta, kad V. B. ir D. L. visais filmuotais atvejai atvyko pirkti narkotikų, tai būtų pakankama prielaida manyti, jog jie nusipirko narkotikus iš Z. B.. Pakankamas įrodymas, patvirtinantis įgytus kiekius, galėtų būti filmuota medžiaga, kuri būtų atlikta sandorio metu tarp Z. B., V. B. bei D. L., kad iš filmuotos medžiagos būtų aiškiai matyti, jog sandoris įvyko ir parduotos narkotinės medžiagos lankstinukų kiekis būtų matomas. Tuo tarpu liudytojas V. B. apklausų metu teigė, kad ne visais atvejais atėjęs pas Z. B. gaudavo nusipirkti narkotinių medžiagų. Todėl, anot apelianto, atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nesant galimybės nustatyti inkriminuojamos grynos narkotinės medžiagos tikslaus kiekio bei visas abejones ir neaiškumus, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinant kaltininko naudai, darytina išvada, jog Z. B. negali atsakyti už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos (BK 260 straipsnio 3 dalis), Z. B. veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį.

1.33. Gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad šioje byloje pareigūnų stebėjimas, kaip vykdoma nusikalstama veika, truko ilgą laiką, pareigūnai leido ir skatino nuteistiesiems ir toliau daryti nusikalstamas veikas, tokiu būdu turėjo tikslą, kad būtų parduota kuo daugiau narkotinių medžiagų. Neabejotina, kad šiuo atveju iš pareigūnų veiksmų galima spręsti, jog jie turėjo esminę įtaką nuteistųjų, tarp jų ir Z. B., veiksmams. Pareigūnai sąmoningai skatino daryti nusikalstamą veiką, jie buvo suinteresuoti, kad nuteistoji kuo daugiau parduotų narkotinių medžiagų, ir tokiu būdu pažeidė įstatyme nustatytas teisines normas.

1.34. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. B. su kitais nuteistaisiais veikė organizuotoje grupėje. Teismas nuosprendyje tik abstrakčiai nurodė, kad visi grupės nariai vienas kitą pažinojo, trys iš jų buvo tos pačios šeimos nariai, organizuotos grupės veikla buvo intensyvi, grupės narių bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti, kiekvienas grupės narys atliko skirtingus veiksmus ir užduotis, nukreiptus vieningam tikslui pasiekti. Nors teismas ir pripažino, kad nėra jokių duomenų, kad V. B. būtų subūręs organizuotą grupę ir vadovavęs šiai grupei, tačiau iki pat nuosprendžio priėmimo buvo laikomasi tokios pozicijos, kuri buvo nurodyta kaltinime. Minėtas deklaratyvus kaltinimo teiginys, anot gynėjo, neatitinka tikrovės ir nebuvo paremtas jokiais įrodymais. Šis ydingas kaltinimo nesukonkretinimas teisminio nagrinėjimo metu ištaisytas nebuvo, tokiu būdu buvo apribota BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje numatyta kaltinamojo asmens teisė ir galimybė tiek žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tiek ir gintis nuo pareikšto tokio kaltinimo dalies.

1.35. Apeliantas, skunde pacitavęs nuteistųjų V. B., L. B., D. L. parodymus, nurodo, kad šioje byloje jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nuteistieji, tarp jų ir Z. B., būtų tapatinęsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje, nėra. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl bendrininkų ir organizuotos grupės atskyrimo ir apsiribojo deklaratyvia išvada, kad nuteistųjų veikimą organizuota grupe pagrindžia teismo aprašyti nuteistųjų veiksmai, kurie rodo kiekvieną turėjus skirtingą vaidmenį ir užduotis. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad buvo veikta organizuotoje grupėje, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais patikimais įrodymais.

1.36. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad, jeigu teismas sutiktų su apeliacinio skundo argumentais ir perkvalifikuotų Z. B. veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį, nuteistajai turėtų būti skirta bausmė, kuri atitinka laisvės atėmimo bausmės minimumą už padarytą veiką. Gynėjas pažymi, kad Z. B. padarius nusikalstamą veiką prisipažino bei gailisi ir tai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Z. B. yra sunkiai serganti moteris. Ikiteisminio tyrimo metu ir Kauno apygardos teisme bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašas, iš kurio matyti, kad šis dokumentas sudarytas 2021 m. balandžio 21 d., Z. B. paskirta planinė operacija bei diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuri buvo nustatyta 2019 m. kovo 5 d. 2021 m. balandžio 28 d. Z. B. buvo sulaikyta ir jai buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Ne kartą proceso metu buvo nurodoma, kad Z. B. buvo ir yra reikalinga atlikti operaciją, tačiau tinkamas gydymas nebuvo suteiktas, dėl ko šiuo metu Z. B. praktiškai apako dešine akimi. Todėl teismas, skirdamas bausmę Z. B., turėjo ir turi atsižvelgti į šias aplinkybes ir įvertinti, kad Z. B. yra nubausta, iš dalies prarado regėjimą ir tolesnis jos buvimas įkalinimo įstaigoje dar labiau pablogins šio senyvo amžiaus moters gyvenimą.

1.37. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo kriminalinės žvalgybos duomenų rinkimą, t. y. neįvertino aplinkybės, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nepagrįstai ilgą laiką, toks ilgas kriminalinių duomenų rinkimas susijęs su noru pasunkinti nuteistosios padėtį, siekiant, kad ji kuo daugiau išplatintų narkotikų, kad jos veika atitiktų BK 260 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju teismas turėjo ir turėtų įvertinti, ar nebuvo dirbtinai skatinamas nusikaltimų skaičius, nes žvalgybos priemonėmis buvo fiksuojami tie patys asmenys. Žvalgybos duomenys kartojosi tais pačiais epizodais. Ši aplinkybė, anot gynėjo, sietina su bausmės paskyrimu bei veikos kvalifikacija. Ši ir kitos aplinkybės: nusikaltimas padarytas ne organizuotoje grupėje, nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuteistosios bloga sveikatos būklė, jos situacijos nesuvokimas, nes Z. B. yra beraštė, dėl to lengviau socialiai pažeidžiama, patvirtina, kad Z. B. atžvilgiu galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš naujausios Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizės baudžiamosiose bylose dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos plačiau ir netgi esant kur kas nepalankesnėms aplinkybėms, apibūdinančioms veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybės pavojingumą, nei kad Z. B. atveju, bei skiriamos laisvės atėmimo bausmės švelnesnės, nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų V. B. ir Z. B. gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo D. L., nuteistųjų V. B. ir Z. B. gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. L., nuteistojo V. B. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio, nuteistosios Z. B. gynėjo advokato Vinco Pacevičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas Z. B., V. B., D. L. padarytas veikas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai, remiantis prielaidomis grįstais skaičiavimais, o ne objektyviais bylos duomenimis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su nusikaltimo dalyko požymiu – narkotinių medžiagų kiekiu, dėl ko buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, keičiamas – nuteistųjų Z. B., V. B., D. L. padarytas nusikalstamas veikas iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojant į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, o tuo pačiu peržiūrimos ir nuteistiesiems paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistosios L. B. atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad L. B. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dalyvaudama organizuotoje grupėje, susidedančioje iš Z. B., V. B., D. L., V. B. (asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), nuteistosios L. B. padarytą nusikalstamą veiką taip pat perkvalifikuoja pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, tai yra iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai švelnina paskirtą bausmę.

Dėl įrodymų vertinimo

Susipažinus su šioje baudžiamojoje byloje paduotais apeliaciniais skundais, matyti, jog visuose trijuose apeliaciniuose skunduose kritikuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai įvertino įrodymus ir tai nulėmė neteisingo nuosprendžio nuteistųjų Z. B., V. B., D. L. atžvilgiu priėmimą.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Nuosprendyje teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, išdėstant jų vertinimo motyvus. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. Nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, Nr. 2K-513/2013, Nr. 2K-333/2003). Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi glaustai, tiksliai, nuosekliai ir sudaryti logišką visumą, išvados turi būti argumentuotos, įtikinamos ir nekelti abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2013, Nr. 2K-338-511/2017). Baudžiamojoje byloje esantys prieštaravimai turi būti patikrinti ir teismo įvertinti, dėl tų pačių aplinkybių nuosprendyje negali būti prieštaringų išvadų. Išvados turi būti padarytos įrodymų analizės pagrindu. Tačiau, kita vertus, teismo nuosprendyje nereikalaujama išdėstyti visų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų. Teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-7-304-976/2016).

Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Kaip minėta, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais įrodymais. Tačiau, kita vertus, vertindamas įrodymus, susijusius su visiems šioje baudžiamojoje byloje nuteistiems asmenims inkriminuoto nusikaltimo dalyko požymiu – narkotinių medžiagų kiekiu, padarė klaidų, nulėmusių netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą visų keturių nuteistųjų atžvilgiu, o tuo pačiu ir skundžiamo nuosprendžio dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje

Šioje baudžiamojoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad Z. B. ir D. L. byloje nustatytu laikotarpiu neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – Z. B. viso bylos proceso metu neneigė prie jos namų esančiame ūkiniame pastate pardavinėjusi narkotines medžiagas, nurodė, kad jas parduodavo asmeniui, pravarde ,,V.“, keletą kartų pardavė narkotines medžiagas ir D., nuteistasis D. L. pripažįsta, jog keletą kartų pirko iš Z. B. narkotines medžiagas savo asmeniniam vartojimui, taip pat kartą nupirko iš Z. B. tris paketėlius narkotinių medžiagų, iš kurių vieną suvartojo pats, o du per ,,Bolt“ vairuotoją perdavė pažįstamam V. L.. Esminis ginčo dalykas yra nustatyti, kokiu kiekiu narkotinių medžiagų neteisėtai disponavo Z. B. ir D. L., kadangi, kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, šios faktinės aplinkybės nustatymas yra svarbus ir nulemiantis tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų teisingą kvalifikavimą. Tiek Z. B. tvirtina, jog tokio kiekio narkotinių medžiagų, koks inkriminuotas šioje baudžiamojoje byloje, ji nepardavė V. B. ir D. L., tiek ir D. L. neigia iš Z. B. įsigijęs ir vėliau kitiems, narkotikus vartojantiems asmenims, išplatinęs kaltinime nurodytą kiekį lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis. Kaip matyti iš nuteistojo V. B. pozicijos viso bylos proceso metu, jis iš viso neigia žinojęs apie jo žmonos Z. B. vykdomą prekybą narkotinėmis medžiagomis, tvirtina jokiu būdu neprisidėjęs prie šio nusikaltimo, juo labiau nėra niekaip susijęs su jam inkriminuotu Z. B. išplatintu narkotinių medžiagų kiekiu.

Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal šio straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Nuteistieji Z. B. ir D. L. iš esmės neginčija, jog neteisėtai disponavo būtent narkotinėmis medžiagomis – Z. B. tiksliai nežinojo, kokios buvo narkotinės medžiagos jos parduodamuose ,,čekiuose“, manė, jog prekiauja kokainu, o D. L. nurodė, jog pirko pas Z. B. karfentanilį, tačiau apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas, kokiu narkotinės medžiagos kiekiu buvo disponuojama. Kadangi, kaip jau buvo minėta, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra esminė aplinkybė, pagal kurią diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, todėl dalyko kiekybinė išraiška turi būti nurodoma ir pagrindžiama taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką padarė kaltininkas.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pagrindiniai ir esminiai įrodymų šaltiniai, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi nustatydamas narkotinių medžiagų, kuriomis disponavo šioje byloje nuteisti asmenys, kiekį, padarytų veikų pavojingumo laipsnį bei kvalifikuodamas nusikalstamas veikas būtent pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, yra asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, V. B. parodymai, 2021 m. sausio 27 d. slapto sekimo protokolas (t. 6, b. l. 116–179) ir 2021 m. spalio 9 d. tarnybinis pranešimas dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų analizės (t. 6, b. l. 180–191), 2021 m. vasario 23 d. slapto sekimo protokolas (t. 7, b. l. 9–80) ir 2021 m. spalio 9 d. tarnybinis pranešimas dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų analizės (t. 7, b. l. 81–93), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolai, minėtus slapto pobūdžio tyrimo veiksmus atlikusių Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau – ir Alytaus AVPK ONTS) pareigūnų T. P., V. K., R. J. parodymai.

Vertinant V. B. parodymų objektyvumą ir savarankiškumą, reikšminga yra jo procesinė padėtis. Padariusio nusikalstamą veiką asmens, kurio baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos arba jis visiškai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai prieš kitus bendrininkus teismų praktikoje vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu, nei tipiniai kaltinamųjų ar juo labiau liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, reiškia, kad BPK įtvirtinamas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. BPK nenustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, formuojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 39¹ straipsnį, parodymus.

EŽTT praktikoje pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03). Tačiau tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (Shiman prieš Rumuniją, Cornelis prieš Nyderlandus). Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs). Tačiau tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (ten pat; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00).

Analogiškos pozicijos dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų vertinimo laikomasi ir kasacinėje praktikoje, kurią formuojant vadovaujamasi, be kita ko, EŽTT sprendimais. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus; kad vertinant liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymus taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo vertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Kasacinėse nutartyse taip pat išaiškinta, kad egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-239-303/2016). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje esantiems duomenims patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje teismo ištirtus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

V. B. šioje baudžiamojoje byloje buvo keletą kartų ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, 2021 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau – ir ONKTS) prokurorės nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamojo V. B. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalį, prisipažinus dalyvavus organizuotai grupei darant nusikalstamas veikas ir aktyviai padėjus atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, V. B. kaip liudytojas buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su V. B. parodymais viso bylos proceso metu matyti, jog V. B. iš esmės nuosekliai nurodė, kokiomis aplinkybėmis įsigydavo iš Z. B. narkotines medžiagas, kokius kiekius ir už kokias sumas narkotinių medžiagų paprastai pirkdavo. V. B. parodė, kad pirkti narkotikų pas Z. B. eidavo kiekvieną dieną, po kelis kartus – maždaug nuo 1 iki 4 kartų, pirkdavo mažiausiai 2–3 ,,čekius“, o daugiausiai – 12–14 ,,čekių“, nes Z. B. buvo pasakiusi, kad dėl vieno paketėlio narkotikų neitų pas ją, taip pat buvo nustačiusi laiką, kada galima ateiti pirkti narkotikų (kiekvieną dieną nuo 7.30 val. iki 18 val.). Pirmosios instancijos teisme V. B. nurodė, kad asmuo, pravarde ,,T.“, yra D. L., su D. L. yra kalbėjęs apie čigonus, bet pas Z. B. įsigyti narkotikų kartu su D. L. nebuvo nė karto, nes Z. B. buvo liepusi ateiti po vieną. V. B. teigimu, jis pats nematė ,,T.“, perkančio narkotines medžiagas, bet kiti narkotikus vartoję asmenys kalbėdavo, kad ir ,,T.“ vaikšto pas Z. B. bei ten perka narkotikus. Apie V. B. vaidmenį ir dalyvavimą narkotinių medžiagų platinime ikiteisminio tyrimo metu V. B. nurodė, jog 2020 m. sužinojo, kad pas čigonus galima įsigyti narkotikų, todėl nuėjo pas juos į namus. Kieme sutiko V., kurį vadino ,,S.“, ir jo žmoną, jam paklausus, ar šie turi narkotikų, jam atsakė, jog turi. Po kurio laiko, kai jis pradėjo pirkti narkotikus iš Z. B., būtent V. B. jam nurodė eiti narkotikų į tvartą, o ne į namus, 2021 m. balandžio 5 d. jam atėjus pirkti narkotinių medžiagų ir kieme susitikus V., pastarojo paklausus ,,ar turi“, šis jam atsakė, kad ,,nėra“, liepė ateiti balandžio 10 d., balandžio 23 d. susitikus V. B. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), šis perdavė informaciją, jog Z. B. sakė, kad jis gali ateiti ir klausė, kodėl neateina, pasiūlė ateiti po pietų. V. B. teigimu, jis pastebėjo, kad beveik visada atėjus pirkti narkotikų, prie gatvės išeidavo pasaugoti V. B. arba mergina. Pirmosios instancijos teisme perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas V. B. paaiškino, kad ,,S.“ vaikščiodavo po kiemą kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro, gal jam tada taip atrodė, kad „S.“ išeidavo ant „striomo“, t. y. saugojo aplinką. Gal 2021 m. balandžio 5 d. „S.“ sakė, kad nėra ir liepė ateiti 2021 m. balandžio 10 d. Anot V. B., buvo toks pokalbis su „S.“, kada šis perdavė informaciją, jog Z. B. sakė, kad jis gali ateiti ir klausė, kodėl jis neateina (t. 12, b. l. 134–136, 137–138, 148–150, 177–179, t. 19, b. l. 66–69).

Liudytojo V. B., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymų, duotų viso bylos proceso metu, analizė neduoda pagrindo daryti išvadą, jog šis asmuo parodymus davė siekdamas sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimų daryme bei turėdamas akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitiems asmenims. Priešingai, liudytojas V. B., duodamas parodymus apie kitų bendrininkų šioje byloje daromus nusikaltimus ir kitas svarbias aplinkybes, nuosekliai paaiškino apie jo paties vaidmenį daromuose nusikaltimuose, nurodė konkrečius jo paties atliktus nusikalstamus veiksmus. Esminių prieštaravimų liudytojo V. B. parodymuose nėra, abejoti šio liudytojo parodymų pagrįstumu ir leistinumu nėra pagrindo, be to, liudytojo V. B. parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus.

Iš byloje esančių 2021 m. sausio 27 d. slapto sekimo protokolo ir 2021 m. spalio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų analizės matyti, kad nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. vasario 22 d. buvo vykdomas slaptas sekimas, kurio metu buvo stebimas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), jo aplinka ((duomenys neskelbtini) gatvė, gyvenamojo namo rytinis galas (įėjimas), kiemas. Minėtame protokole ir tarnybiniame pranešime nurodyta tiksli informacija apie minėtu adresu Z. B. vykdytą narkotinių medžiagų prekybą: kiek tiksliai kartų kiekvieną dieną asmenys pirko narkotines medžiagas, kiek tiksliai kartų aplinką stebėjo V. B. ir kiek – jo anūkė (t. 6, b. l. 116–191). Analogiška informacija, tik užfiksuota atliekant slaptą sekimą tuo pačiu adresu laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. balandžio 25 d., nurodyta 2021 m. vasario 23 d. slapto sekimo protokole ir 2021 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų analizės (t. 7, b. l. 9–93). Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojos buvo apklaustos minėtus slapto sekimo protokolus surašiusios Alytaus AVPK tyrėjos V. K. ir R. J.. Liudytoja V. K. paaiškino, kad ji pati vykdė stebėjimą, stebėjimas buvo vykdomas per vaizdo kameras, ji pati fiziškai stebėjo kiekvieną darbo dieną. Skaičiavimus, koks narkotikų kiekis buvo parduotas, atliko ji. Buvo skaičiuota pagal mažiausią kiekį, kuris buvo rastas ir paimtas, pagal liudytojų parodymus, kiek kartų atėjo, pagal sekimo protokolą, iš pačių įtariamųjų parodymų. Visi skaičiavimai buvo atlikti imant minimalius kiekius. Liudytoja nurodė, kad tame ūkiniame pastate, kuriame buvo pardavinėjamos narkotinės medžiagos, specialios priemonės vykdomos nebuvo. Liudytojos teigimu, sekimo protokole neįrašė konkrečių asmenų pavardžių, kurie ateina pirkti, nes ne visais atvejais buvo aiškiai matomas ateinantis žmogus (t. 19, b. l. 62–65). Liudytoja R. J. nurodė, kad, stebint asmenis, galimai einančius pirkti narkotines medžiagas, juos atpažindavo pagal jų apsirengimą, eiseną ir kitus požymius. Pagal bendrus apibendrintus duomenis vaikščiojo pirkti narkotikus du asmenys – D. L. ir V. B.. Vaikščiojo visada vienodu maršrutu, t. y. ateina (duomenys neskelbtini) gatve, užeina už namo galo, kito, nei gyvena B., eina pro kiemą ir įeina į ūkinį pastatą, po susitikimo su Z. B. grįždavo vėl tokiu pačiu maršrutu. Tokiu maršrutu daugiau niekas, išskyrus tuos du asmenis, nevaikščiojo. Išoriškai tie du žmonės vienas nuo kito skyrėsi ūgiu, eisena. Į klausimą, kodėl sekimo protokole įrašytos V. B. ir Z. B. pavardės, o narkotinių medžiagų pirkėjų pavardės nenurodytos, liudytoja paaiškino, kad asmenį, perkantį narkotines medžiagas, ji nustatydavo pagal bendrus bruožus, nes veido to asmens nebuvo matyti. Liudytojos teigimu, V. B. ji labai gerai pažįsta, nes jis prieidavo prie gatvės, buvo galima įžiūrėti net jo veido bruožus (t. 20, b. l. 142–144). Liudytojas T. P. nurodė, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, nes jų skyriuje buvo disponuojama kriminalinės žvalgybos duomenimis apie tai, jog (duomenys neskelbtini), V. B., jo žmona užsiima narkotinių medžiagų platinimu, prekiauja karfentaniliu. Iš ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų gali konstatuoti, kad veikė grupė asmenų, V. B. išeidavo į kiemą ir stebėdavo kiemo aplinką, ar kas neateina, neatvažiuoja, baigus sandorį, jis dar kurį laiką pasižiūrėdavo ir grįždavo namo. Liudytojo teigimu, matėsi, kad D. L. yra vienas iš asmenų, kuris turėjo B. pasitikėjimą, jam parduodavo narkotines medžiagas, kurias jis vėliau išplatindavo kitiems asmenims. Iš slaptų sekimo veiksmų matėsi, kad D. L. tariasi su kitais narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis, eina į B. gyvenamąją vietą ne pagrindiniu keliu, o atokesniu keliuku, po kiek laiko nueina į tvartelį, ten susitinka su Z. B. ir po kelių minučių grįžta iš kur atėjęs tuo pačiu keliuku. Yra daug filmuotos medžiagos, kurioje matosi, kai ateina asmenys. Iš jos jis tikrai atpažino du asmenis – V. B. ir D. L., seniai tuos asmenis žino kaip narkotinėmis medžiagomis disponuojančius asmenis, yra ne kartą su jais bendravęs. Žino, kad D. L. yra vadinamas „T.“, kitų asmenų, pravardžiuojamų „T.“, nežino (t. 20, b. l. 84–89).

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde kritikuoja liudytojų policijos pareigūnių V. K., R. J., T. P. parodymus, nurodo, kad nė viename vaizdo įraše nematyti, kad narkotinių medžiagų įsigyti ateina būtent jis, todėl, nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėtų liudytojų parodymais ir padarė neteisingą išvadą, jog jis pas Z. B. ėjo būtent tiek kartų, kiek nurodė pareigūnai ir įsigijo būtent pareigūnų subjektyviai suskaičiuotą ir nurodytą narkotinių medžiagų kiekį. Su šiais nuteistojo D. L. apeliacinio skundo argumentais galima sutikti tik iš dalies. Be liudytojų policijos pareigūnų V. K., R. J., T. P. parodymų, apie tai, kad pas Z. B. pirkti narkotinių medžiagų dažnai eidavo ir D. L., kuris iš Z. B. įgytas narkotines medžiagas išplatindavo kitiems narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats D. L., taip pat byloje apklausti liudytojai V. T., E. D., V. P., E. P., S. K., R. L.. Nuteistasis D. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, nurodė, kad maždaug nuo 2020 m. pas ,,S.“ žmoną narkotines medžiagas įsigydavo tik jis ir ,,V.“, kitiems narkomanams Z. B. narkotikų neparduodavo. Narkotikų pirkti jis eidavo įvairiai, kartais vieną kartą per dieną, kartais – tris ar keturis kartus (t. 15, b. l. 124–127). Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad narkotikų įsigydavo per ,,V.“ ir ,,T.“, kurio vardo ir pavardės nežino. ,,V.“ ir ,,T.“ narkotikų pas čigonus eidavo pirkti kelis ar keliolika kartų per dieną (t. 1, b. l. 157–160). Ir nors nuteistasis D. L. ir liudytojas E. P. pirmosios instancijos teisme savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės nepatvirtino, liudytojas V. P. taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo įvardintas asmuo, pravarde ,,T.“, yra tas, kuris numirė perdozavęs narkotinių medžiagų, tačiau, remiantis suformuota teismų praktika, teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, jeigu šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Liudytojai V. T., E. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog narkotinių medžiagų jiems iš čigonų nupirkdavo ir į ,,Apačia“ vadinamą vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, atnešdavo V. B. ir D. L., be to E. D. pirmosios instancijos teisme atpažino D. L., kaip asmenį, pravarde ,,T.“, apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Byloje esančiose pokalbių ir SMS pranešimų suvestinėse užfiksuota daug D. L. pokalbių su įvairiais asmenimis, iš kurių turinio galima suprasti, jog kalbama apie narkotines medžiagas, apie tai, kad D. L. narkotinių medžiagų parūpina kitiems asmenims. Pokalbių bei SMS pranešimų suvestinėje yra fiksuoti pokalbiai, vykę tarp D. L. ir S. K.. Pokalbio metu S. K. kviečia D. L. ateiti į ,,apačią“, nurodo, kad turi 17 eurų, draugas jam turi atnešti 3 eurus, nes jam trūksta, prašo D. L. palaukti, prašo D. L. ,,sulakstyti iki ten“, šis nurodo, kad ką tik ten buvo, paėmė tris (t. 2, b. l. 94–101). Pokalbio, vykusio tarp D. L. ir G. K. metu G. K. nurodo, kad turi 20 eurų, D. L. teigia, kad mažoka, tariasi, kur gali susitikti, G. K. klausia, ar turi naujų ,,mašinų“ (švirkštų), D. L. atsako, kad užlėks į ,,kryžių“ ir pasiims, žada paimti už 20 eurų, abiem po vieną, į naują švirkštą pritrauks vandens (t. 2, b. l. 102–108). Pokalbio, vykusio tarp D. L. ir E. P., metu E. P. klausia D. L., iš kur šis išėjo, D. L. nurodo, kad išėjo iš čigonės, tariasi tuoj susitikti. D. L. su E. P. aptaria asmenis, kurie jiems skolingi, P. P. nurodo D. L., kad čigonės šiandien nebus, aptaria, kokiu laiku čigonė ,,duoda“, D. L. nurodo, kad su ,,dvacoku“ pas ją nėra ko eiti. Kito pokalbio metu E. P. nurodo, kad norėtų padegti čigonės ,,chatą“, D. L. informuoja E. P., kad be aštuonių valandų ,,ji“ neateis, nuolat tariasi, kur abu susitiks, D. L. kalba, kad jis norėjo imti ,,tris“, bet čigonė nedavė, nes turėjo tik 25 Eur, liepė neiti tik su 20 eurų (t. 2, b. l. 109–112, t. 3, b. l. 102–127). Pokalbio, vykusio tarp D. L. ir V. T., metu abu susitaria susitikti ,,apačioje“, D. L. pasakoja, kad buvo nuėjęs su ,,dvacoku“, tai išvarė, tada nuėjo su 27, tai liepė neiti, jei trūks nors euro, mano, kad dėl to kaltas ,,V.“, nes anksčiau duodavo nuėjus ir su ,,petaku“. Kito pokalbio metu D. L. klausia V. T., kiek pastarasis turi pinigų, šis nurodo, kad ,,čirvonsą“, D. L. nurodo, kad jis taip pat turi ,,čirvonsą“, tariasi, kur susitiks (t. 2, b. l. 113–114, t. 3, b. l. 49–51). Pokalbio, vykusio tarp D. L. ir V. P., metu V. P. klausia D. L., ar šis negalvoja į ,,apačią“ važiuoti, nes turi 10 eurų. V. P. perduoda telefoną kalbėtis S. P., kuriam D. L. liepia paimti kokį popieriuką ir žada jam į jį įberti. V. P. D. L. vadina ,,T.“. D. L. sako, kad ,,V.“ yra uždarytas. Kito pokalbio metu D. L. klausia V. P., kiek turi pinigų, šis nurodo, kad ,,dvacokas“ ir jie yra dviese, D. L. sako, kad jam vienas, o jiems bus du, tariasi kur susitiks. Kito pokalbio metu V. P. klausia D. L., ar šis paimtų jam dar du, nes ant trijų jie turi pinigų, D. L. sutinka (t. 2, b. l. 138–141, t. 3, b. l. 43–48, 158–163). Pokalbių, vykusių tarp D. L. ir nenustatytų asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, metu nenustatytas asmuo nurodo, kad permes pinigus D. L., o šis prižada ,,sutvarkyti“. SMS žinute D. L. informuojamas, kad jam yra atsiųsta 20 Eur, juos gali atsiimti Perlo terminale. D. L. žada paimti 15. Abu asmenys pokalbio metu sutaria, kad 9 ,,čekiai“ bus nenustatytam asmeniui, o 3 ,,čekiai“ lieka D. L., tariasi, kur D. L. turi viską įmesti. Kito pokalbio metu nenustatytas asmuo prašo D. L. nueiti ir jai pasakyti, kad palauktų nors iki 9.10 val., nes jis nespėja. SMS žinute nenustatytas asmuo nurodo, kad šiandieną dar reikės, bet ,,reikės per tvorą daryti“, D. L. sutinka ir klausia kada, po to tariasi kokiu būdu bus permetama, permetus, D. L. džiaugiasi, kad nenustatytas asmuo viską rado. Kito pokalbio metu nenustatytas asmuo nurodo, kad D. L. perves pinigų, pastarasis žinute nurodo savo vardą ir pavardę. SMS žinute nenustatytas asmuo D. L. klausia ,,nuo kelių valandų ten ta parduoda“, D. L. atsako ,,8-9“. Kitų pokalbių metu nenustatytas asmuo nurodo, kad ,,permes“ D. L. pinigų, vėl tariasi, kaip bus permetama per tvorą. Pokalbių metu nenustatytas asmuo tariasi su D. L., kaip permes D. L. banko kortelę ir 15 eurų, telefonu pasakys PIN kodą, šis nuims 50 Eur (t. 2, b. l. 146–160, t. 3, b. l. 52–82, t. 4, b. l. 1–38). Pokalbių, vykusių tarp D. L. ir L. B., metu D. L. klausia, kiek pas L. B. yra, pastaroji nurodo, kad 30, D. L. sako, kad gerai, nes mažai neduoda, tariasi, kur susitiks (t. 3, b. l. 6–9). Pokalbių, vykusių tarp D. L. ir G. K., metu G. K. teiraujasi D. L., ar kur nors yra kokio ,,brudo“, D. L. klausia, ar pastarasis turi pinigų, šiam atsakius, kad turi 20 Eur, D. L. liepia nueiti pas ,,V.“ į namuką, sako, kad dar vienas žmogus turi pas jį ateiti, ims ,,tris“, nes jei jis nueis tik su 20, jam neduos. Kitame pokalbyje G. K. nurodo, kad turi 20, D. L. aiškina, kad jam už 20 neduos, reikia turėti 30. G. K. D. L. vadina ,,T.“, prašo paimti ,,naujų mašinų“. G. K. D. L. sako, kad ,,T.“ turi pinigų, ,,dames“ 20, jis turi 30, tariasi, kur susitiks (t. 3, b. l. 10–18). Pokalbių, vykusių tarp D. L. ir S. K., metu S. K. klausia D. L., ar eis į ,,apačią“, klausia, ar trūksta 10 rublių, nes jis turi ,,červonsą“, tariasi, kur susitiks. Kito pokalbio metu S. K. sako, kad turi 15, D. L. nurodo, kad turi ,,červonsą“, sako, kad reikia skambinti ,,T.“, kad greičiau ateitų, tariasi, kur susitiks (t. 3, b. l. 19–24). Pokalbių, vykusių tarp V. B. ir D. L., metu abu asmenys aptaria, kiek turi pinigų, tariasi susitikti, aptaria, kad jiems nereikia nusileisti. Kito pokalbio metu D. L. klausia, ar ,,ten“ niekas nepasikeitė, V. B. atsako, kad viskas tvarkoje, pabaigoje šios savaitės dar bus, gal kitą šiek tiek bus, paskui nebebus visai, D. L. klausia, kaip produktas, V. B. atsako, kad kaip visada (t. 4, b. l. 181–183, t. 6, b. l. 60–63).

2021 m. rugsėjo 29 d. slapto sekimo protokole ir suvestinėje nurodyta, kad nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekamas slaptas sekimas, kurio metu nustatyta, kad šiame kambaryje nuolat būna (gyvena) V. P. (,,V.“) ir S. P.. Šiame kambaryje sistemingai, kiekvieną dieną po kelis kartus lankosi įvairūs, galimai narkotines medžiagas vartojantys, asmenys, kalbama apie ,,mašinas“ (švirkštus), jų plovimą, ampules, narkotikus, jų dozes, pirkimą, poveikį, pokalbių metu minimi ,,čigonai“. D. L. kalba, kad ,,čigonei“ sakė, jog viename ,,čekyje“ būna daug medžiagos, kitame ,,čekyje“ jos beveik nėra, tą patį gali pasakyti ir ,,V.“. V. B. kalba, kad ,,čigonė“ kažkur kitur kraustysis, iš kitur pardavinės, sprendžia, kas pardavinės, gal duos ,,L.“, A. dukrai, pardavinėti. V. B. pasakoja, kad ,,čigonė“ nori, kad jis tik vienas eitų pas ją, nes ,,T.“ ateina pavartojęs, eina ne tuo taku per kiemą, o eina tiesiai per gatvę, kur kameros. E. P. nurodo, kad per dvi dienas ,,čigonė“ dvi ,,štukas“ eurų ,, pasidaro“, ateina ketvirtą valandą pasiimti narkotinių medžiagų, o jų jau nebėra. V. B. kalba, kad reiktų paimti ,,kinderį“ iš ,,čigonės“, nes jame gal 50 ,,kaušų“ telpa, jau tris kartus norėjo su ,,S.“ jai trenkti į galvą ir paimti. V. B. nurodo, kad ,,senis“ kvietė jį ateiti nubalinti medžius, už tai žadėjo jam duoti ,,kaušų“. Iš pokalbių matyti, kad nuo 2021 m. kovo 31 d. galimai narkotinės medžiagos pas ,,čigonę“ baigėsi, toliau asmenys vartoja galimai narkotines/psichotropines medžiagas, parsivežtas iš Kauno, rečiau renkasi (t. 8, b. l. 1–56).

Visuose trijuose apeliaciniuose skunduose ginčijama slapto pobūdžio veiksmų taikymo nuteistųjų atžvilgiu teisėtumas tuo aspektu, jog slapto pobūdžio veiksmai šioje baudžiamojoje byloje truko per ilgai, tokie ilgą laiką pareigūnų atliekami slapto pobūdžio veiksmai, apeliantų manymu, buvo susiję su noru pasunkinti nuteistųjų padėtį, bet ne užkirsti kelią daromam nusikaltimui. Susipažinusi su byloje esančiais faktiniais duomenimis, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistųjų D. L., V. B., Z. B. atžvilgiu taikytų neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių teisėtumu bei proporcingumu.

Slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, motyvuotu teismo sprendimu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, paisant proporcingumo reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad duomenys apie rengiamas, daromas ar padarytas veikas gali būti renkami atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus (atitinkamai pagal KŽĮ nuostatas – iki pradedant ikiteisminį tyrimą arba taikant BPK XII skyriuje nurodytas procesines prievartos priemones, kai ikiteisminis tyrimas jau pradėtas); tokiu būdu gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje. Tačiau dėl itin varžančio asmens teises tokių priemonių pobūdžio tiek pačių priemonių taikymui, tiek jų metu gautų duomenų pripažinimui įrodymais keliami griežtesni reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-57-696/2017, Nr. 2K-285-976/2018, Nr. 2K-154-1073/2020). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismo sankcijos reikalaujantys kriminalinės žvalgybos veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-249-788/2015, Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-8-788/2017 ir kt.).

Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad ši BPK nuostata aiškiai apibrėžia valstybės subjektų pareigas: proceso veiksmai privalo būti atliekami paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tačiau baudžiamojo persekiojimo veiksmai negalimi, norint tokius požymius dirbtinai „sukonstruoti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-303-699/2015, Nr. 2K-1-719/2020). Šioje baudžiamojoje byloje slapti tyrimo veiksmai nuteistųjų V. B., Z. B., D. L. atžvilgiu tęsėsi pakankamai ilgą laiką. BPK 154 straipsnio pagrindu nuo 2021 m. sausio 22 d. su pratęsimais iki 2021 m. gegužės 22 d. buvo atliekama V. B., Z. B., D. L. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas (t. 2, b. l. 34–35, 45–46, 59–60, 75–76, 89–90, t. 3, b. l. 89–90), BPK 160 straipsnio tvarka nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. vasario 22 d. ir nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. balandžio 25 d. buvo vykdomas slaptas sekimas, kurio metu buvo stebimas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), jo aplinka ((duomenys neskelbtini) gatvė, gyvenamojo namo rytinis galas (įėjimas), kiemas (t. 6, b. l. 116–191, t. 7, b. l. 9–93), nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. buvo atliekamas slaptas sekimas gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 1–56), BPK 159 straipsnio pagrindu nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. liepos 12 d. V. B. leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus – su Z. B., V. B. tartis dėl narkotinių medžiagų pirkimo, imti ir pirkti iš jų įvairius narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius, šių veiksmų metu daryti garso ir vaizdo įrašus (t. 8, b. l. 68–69). Kaip matyti iš byloje esančių prašymų dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, kad sutuoktiniai V. B. ir Z. B. savo gyvenamojoje vietoje platina narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. heroiną ir karfentanilį. Šie asmenys narkotines medžiagas parduoda tik jiems gerai žinomiems ir pasitikėjimą turintiems asmenims, t. y. D. L. ir V. B. (t. 1, b. l. 100–102). Šie nustatyti faktiniai duomenys patvirtina aplinkybę apie pareigūnų disponuotą informaciją, susijusią su organizuojamu narkotinių medžiagų platinimu, kurios pagrindu jie ir prisijungė prie daromo nusikaltimo. Iš bylos duomenų matyti, kad slapti tyrimo veiksmai buvo pratęsinėjami siekiant išsiaiškinti bendrininkų veikų apimtį, mechanizmą, į šias veikas įtrauktų asmenų skaičių, taip pat ne tik narkotines medžiagas platinančių asmenų ratą, bet ir šių draudžiamų medžiagų įsigijimo, laikymo vietas ir pan. Taigi šiuo atveju buvo susidurta su sisteminiu, ne vienkartiniu narkotinių medžiagų platinimu, kuriam atskleisti prireikė didesnių laiko sąnaudų. Tačiau, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes – tai, kad pradėjus atlikinėti slaptą sekimą ir stebint B. gyvenamąją vietą, o taip pat klausantis telefoninių pokalbių, gana greitai buvo nustatyta, jog Z. B. narkotines medžiagas parduodavo tik dviem asmenims – D. L. ir V. B., tik šie du asmenys beveik kasdien po kelis kartus ateidavo pas B. pirkti narkotinių medžiagų – galima daryti išvadą, jog tokie žmogaus privatumą varžantys slapti tyrimo veiksmai nagrinėjamu atveju galėjo būti nutraukti anksčiau ir trukti trumpiau. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BPK nereglamentuojama, kiek laiko valstybė gali taikyti slapto pobūdžio veiksmus su asmeniu, galinčiu daryti nusikalstamas veikas, t. y. nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimo pratęsimų skaičiaus, tačiau slapto pobūdžio veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad slapto pobūdžio veiksmai teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, užsitęsę neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai D. L., V. B., Z. B. atžvilgiu, nors ir galėjo būti nutraukti anksčiau, įvertinus juos byloje surinktų faktinių duomenų ir nustatytų aplinkybių visumos kontekste, nelaikytini neproporcingais, pertekliniais ir skatinančiais (provokuojančiais) daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl šie surinkti duomenys atitinka teisėtumo ir leistinumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Išanalizavus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, galima daryti iš esmės abejonių nekeliančią išvadą, kad D. L. gana dažnai, po kelis kartus per dieną įsigydavo iš Z. B. lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis ir šias medžiagas intensyviai platino kitiems asmenims. Taip pat aptartuose slapto sekimo protokoluose, pokalbių bei SMS pranešimų suvestinėse užfiksuotus faktinius duomenis sugretinus su liudytojų policijos pareigūnų V. K., R. J., T. P. parodymais, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, V. B. parodymais, galima daryti išvadą, jog V. B. nebuvo atsitiktinis nusikalstamų įvykių dalyvis, bet buvo aktyvus nusikalstamų veikų – neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis bendrininkas, ne atsitiktinai išeidavęs į kiemą būtent tada, kai jo žmona Z. B. išnešdavo ir ūkiniame pastate parduodavo narkotines medžiagas V. B. arba D. L., bet aktyviai, sąmoningai, pasikeisdamas su anūke L. B., stebėdavęs aplinką, kol V. B. arba D. L., įsigiję narkotinių medžiagų, pasišalindavo iš kiemo. Nuteistasis V. B. viso bylos proceso metu, taip pat ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad nieko apie narkotines medžiagas ir apie žmonos veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų disponavimu ir platinimu nežinojo, jam buvo žinoma tik tai, kad žmona pardavinėja kontrabandines cigaretes. Su šiais V. B. argumentais nėra pagrindo sutikti, juos paneigia byloje surinktų faktinių duomenų visetas. Šiame nuosprendyje jau aptartais įrodymais – nuteistųjų Z. B., D. L., liudytojų V. B., V. K., R. J.. T. P., V. T., E. D., V. P., E. P., S. K., R. L. parodymais nustatyta, kad Z. B. prekiavo būtent narkotinėmis medžiagomis. Išskyrus pačią Z. B., kuri nurodė, jog jos vyras V. B. manė, kad ji ūkiniame pastate pardavinėja kontrabandines cigaretes, nė vienas kitas asmuo iš esmės nenurodė, kad jiems būtų žinoma, jog Z. B. ūkiniame pastate prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis. Be to, jau aptartais liudytojo V. B. parodymais, kurie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad V. B. (,,S.“) žinojo apie žmonos vykdomą narkotinių medžiagų prekybą. Kaip matyti iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, apžiūrėjus ūkinį pastatą, kuriame Z. B. prekiavo narkotinėmis medžiagomis, jokių cigarečių rasta nebuvo, buvo surastas ir paimtas maistinės plėvelės ritinėlis, į kurią, kaip nustatyta bylos duomenimis, D. L. ir V. B. įvyniodavo iš Z. B. įsigytas narkotines medžiagas, taip pat nuotolinis durų skambutis, kuriuo paskambindavo D. L. ir V. B., atėję pirkti narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 107–114). Byloje esančiame kratos protokole nurodyta, kad 2021 m. balandžio 28 d. buvo atlikta krata adresu (duomenys neskelbtini), ir V. B. asmens krata. V. B. marškinių kairės pusės užsegamoje kišenėje rasti 205 eurai. Tarp jų rastos kupiūros, pažymėtos atitinkamais numeriais: 20 eurų – UE1424084759, 20 eurų – XA1546821207, 10 eurų – NA2914492204, kurios sudaro 50 Eur sumą, kurios 2021 m. balandžio 28 d. pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutartį pakvitavimu buvo pateiktos V. B. narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimui. Buto virtuvėje, ant prie įėjimo esančio gartraukio, rastas skambėjimo prietaisas, virtuvėje esančioje spintelėje rasti 6 plastikiniai tušti ,,Kinder“ žaisliuko dėklai (t. 8, b. l. 119–134, t. 9, b. l. 32–38, 40–52, 54–58). Be to, kaip jau buvo minėta, byloje esančiuose slapto sekimo protokoluose užfiksuota, jog D. L. ar V. B. atėjus pas Z. B. įsigyti narkotinių medžiagų, visada į lauką išeidavo bei ten būdavo, stebėdavo aplinką ir V. B., kurio netgi veido bruožus galima matyti vaizdo įrašuose. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad V. B. žinojo ir suprato, kad Z. B. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, o ir pats, stebėdamas aplinką D. L. ir V. B. atėjus įsigyti narkotinių medžiagų, prisidėjo prie daromo nusikaltimo. Todėl V. B. aiškinimai apie Z. B. prekybą kontrabandinėmis cigaretėmis vertintini kaip deklaratyvūs, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti nuteistojo gynybiniai argumentai.

Priešingai nei visuose trijuose apeliaciniuose skunduose tvirtina apeliantai, pagal kiekvieno iš nuteistųjų indėlį į bendrai daromas nusikalstamas veikas, vaidmenį, konspiraciją, kurios laikėsi visi nuteistieji, organizuotos grupės požymis šioje byloje nustatytas ir visiems nuteistiesiems inkriminuotas pagrįstai. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-895/2017). Nustatant organizuotos grupės požymius, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria ir suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo ir slėpimo mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-1-719/2020). Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-408-139/2016, Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-119-689/2020). Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2009, Nr. 2K-140/2014). Teismas, įvertinęs atskiro organizuotos grupės dalyvio atliktų veiksmų pobūdį, gali detalizuoti jo vaidmenį konstatuodamas, kad jis atliko nusikalstamos veikos organizatoriaus, padėjėjo ar kurstytojo veiksmus. Tai, kad asmuo dalyvavo ne visose iš grupei inkriminuotų veikų, bendravo tik su veikos organizatoriumi ir nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-51-788/2021). Konstatuojant organizuotos grupės bendrininkavimo formą, nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-200-1073/2019, Nr. 2K-1-719/2020).

Bylos duomenimis nustatyta, jog visi grupės nariai vienas kitą pažinojo, trys iš jų buvo tos pačios šeimos nariai, organizuotos grupės veikla buvo intensyvi, grupės narių bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti, kiekvienas grupės narys atliko skirtingus veiksmus ir užduotis, nukreiptus vieningam tikslui pasiekti – platinti narkotines medžiagas. Z. B. atveždavo narkotines medžiagas, laikė jas, atėjus D. L. arba V. B., paskambinus ūkiniame pastate įrengtu skambučiu, jas atnešdavo D. L. arba V. B., kurie jas įsigydavo už iš anksto nustatytą kainą, ir už piniginį atlygį ar narkotinių medžiagų dozę jas pristatydavo kitiems asmenims. Tuo metu V. B. ir L. B. stebėdavo aplinką, būdami lauke šalia gyvenamojo namo, visi nuteistieji suvokė, jog vykdo bendrą susitarimą, taip pat pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaip jau buvo minėta, nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. Remiantis šiomis nuostatomis, nepaisant to, kad V. B. vaidmuo nusikaltimų daryme buvo tik kaip aplinkos stebėtojo, padėjėjo Z. B. neteisėtai platinti narkotines medžiagas, nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, kaip to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde.

Nuteistosios Z. B. gynėjo apeliaciniame skunde kritikuojamas V. B. pareikšto kaltinimo turinys, nurodoma, jog nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino, kad nėra jokių duomenų, jog V. B. būtų subūręs organizuotą grupę ir vadovavęs šiai grupei, tačiau iki pat nuosprendžio priėmimo buvo laikomasi tokios pozicijos, kuri buvo nurodyta kaltinime. Šis ydingas kaltinimo nesukonkretinimas teisminio nagrinėjimo metu ištaisytas nebuvo, tokiu būdu, anot nuteistosios Z. B. gynėjo, buvo apribota BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje numatyta kaltinamojo asmens teisė ir galimybė tiek žinoti kuo jis yra kaltinamas, tiek ir gintis nuo pareikšto tokio kaltinimo dalies. Toks nuteistosios Z. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentas yra neteisėtas, nepagrįstas ir netgi ydingas, kadangi advokatas V. Pacevičius šioje baudžiamojoje byloje yra nuteistosios Z. B. gynėjas, todėl tik savo ginamosios atžvilgiu priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį turi teisę skųsti apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25/2008, 2K-45-489/2017). Apeliaciniame skunde nedraudžiama nurodyti apeliantui svarbius ir, jo nuomone, reikšmingus argumentus, susijusius su skundžiamu žemesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu, tačiau nagrinėjamu atveju apie nuteistojo V. B. teisių galimą pažeidimą pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde, kuris yra paduotas ir nagrinėjamas šioje baudžiamojoje byloje, turėjo nurodyti nuteistojo V. B. gynėjas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija plačiau dėl minėto nuteistosios Z. B. gynėjo apeliacinio skundo argumento nepasisako.

Kaip jau buvo minėta, nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat šių medžiagų kiekis, turintis esminės įtakos baudžiamajai atsakomybei diferencijuoti. Teismų praktikoje pažymėta, kad, nustatant BK 259–260 ir 263 straipsniuose nurodytą nusikalstamos veikos dalyko kiekį, vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, kiekiu, o šiose medžiagose esančiu grynu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-895/2018, Nr. 2K-85-976/2018, Nr. 2K-65-648/2021). Paprastai, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos randamos ir paimamos, atliekami ekspertiniai tyrimai, kurių metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynasis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis.

Šioje baudžiamojoje byloje, priešingai teismų praktikoje suformuotiems neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų tikslaus kiekio apskaičiavimo reikalavimams, narkotinių medžiagų kiekis, kuriuo neteisėtai disponavo nuteistieji Z. B., V. B., D. L., buvo nustatytas ne ištyrus pačias draudžiamas medžiagas, bet remiantis liudytojos policijos pareigūnės V. K. parodymais apie tai, kokiu būdu ji nustatė, kad buvo parduota 697 vnt. narkotinių medžiagų lankstinukų. Kaip nurodė liudytoja, būtent tokį kiekį lankstinukų ji suskaičiavo, remdamasi filmuota medžiaga atliekant slaptą sekimą, taip pat liudytojų parodymais, telefoninių pokalbių analize. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks šioje byloje kaltais pripažintų asmenų neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų kiekio nustatymo būdas negali būti pripažintas tinkamu, teisingu ir abejonių nekeliančiu. Kaip jau minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259–260 straipsnius diferencijuoti būtina nustatyti tikslų grynos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, kuris paprastai nustatomas atlikus specialių žinių reikalaujančius tyrimus ir pateikus specialistų išvadas ar ekspertizės aktus.

Šioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad Z. B. asmens kratos metu jos rausvos spalvos chalato kairėje kišenėje rastas geltonos spalvos plastikinis dėkliukas, kurio viduje rasti supakuoti 28 vnt. folijos lankstinukai (t. 8, b. l. 169–173); 2021 m. balandžio 28 d. V. B. (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate iš Z. B. už 50 Eur nupirko 5 vnt. stačiakampio formos folijos lankstinukų su viduje esančiomis galimai narkotinėmis medžiagomis; 2021 m. balandžio 24 d. V. B. (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate iš Z. B. už 90 Eur nupirko 9 vnt. stačiakampio formos folijos lankstinukų su viduje esančiomis galimai narkotinėmis medžiagomis; 2021 m. kovo 22 d. V. B. (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate iš Z. B. už 20 Eur nupirko ne mažiau kaip du lankstinukus su viduje esančiomis galimai narkotinėmis medžiagomis. 2021 m. gegužės 5 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 9 vnt. folijos lankstinukuose esančiuose milteliuose, įsigytuose iš Z. B., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000086 g, narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,014 g, narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė yra 0,012 g (t. 11, b. l. 9–11). 2021 m. birželio 4 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 5 vnt. folijos lankstinukuose esančiuose milteliuose, paimtuose iš V. B., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,00004 g, narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,0098 g, narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė yra 0,0066 g, 28 vnt. folijos lankstinukuose esančiuose milteliuose, paimtuose iš Z. B., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,0003 g, narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,066 g, narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė yra 0,038 g (t. 11, b. l. 29–33). 2021 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš folijos paketėlio, 2021 m. kovo 22 d. rastų automobilyje ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masės nustatyti nėra galimybės dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio (t. 11, b. l. 88–89). Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad D. L., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai už 30 Eur iš Z. B. įgijo ne mažiau kaip tris vienetus lankstinukų su narkotine medžiaga – karfentaniliu, iš kurių du lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu 2021 m. vasario 15 d. įdėjo į piniginę ir perdavė „Bolt“ pavėžėjo paslaugas atliekančiam N. Š., kad pastarasis automobiliu „Toyota Prius“ piniginę su narkotinėmis medžiagomis pristatytų V. L. į (duomenys neskelbtini) miestą. 2021 m. kovo 19 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš dviejų folijos lankstinukų, supakuotų į piniginę, 2021 m. vasario 15 d. paimtų kratos metu iš automobilio ,,Toyota Prius“, sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masė yra 0,00007 g (0,044 %) (t. 12, b. l. 39–41). Daugiau jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nei pas vieną iš nuteistųjų šioje baudžiamojoje byloje nebuvo rasta. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje negalima daryti tvirtų ir abejonių nekeliančių išvadų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekių, kurie byloje nebuvo surasti, todėl nuteistieji Z. B. ir D. L. baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti ir atsakyti už neteisėtą disponavimą turint tikslą platinti narkotines medžiagas, kurios buvo surastos, specialistų ištirtos ir kurių rūšis bei kiekiai tiksliai nustatyti.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas narkotinių medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistieji organizuotos grupės nariai Z. B., D. L., V. B. bei L. B., rūšį ir kiekį, rėmėsi subjektyviais ir abejotinais policijos pareigūnų paskaičiavimais. Kaip matyti iš liudytojų policijos pareigūnių V. K., R. J., atlikusių slaptą B. gyvenamosios vietos stebėjimą ir surašiusių slapto sekimo protokolus, parodymų, nors vaizdo įrašuose nebuvo aiškiai matyti pas Z. B. ateinančių asmenų veidų, tačiau jos pagal liudytojų parodymus, telefoninių pokalbių išklotines padarė išvadą, jog įsigyti narkotinių medžiagų pas Z. B. ateidavo D. L. ir V. B., šiuos asmenis atpažindavo pagal bendrus bruožus, eiseną. Tai, kad narkotinių medžiagų pas Z. B. galėjo įsigyti tik V. B. ir D. L., kitiems asmenims narkotikų nuteistoji neparduodavo, parodė ir pati nuteistoji Z. B., taip pat kiti narkotikus iš D. L. ir V. B. įsigydavę asmenys, ši aplinkybė nustatyta ir byloje esančiose telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų suvestinėse užfiksuotais faktiniais duomenimis. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, iš esmės nėra pagrindo abejoti pareigūnių V. K. ir R. J. parodymais, jog atlikdamos slapto sekimo veiksmus jos užfiksavo, kad D. L. aptariamu laikotarpiu pas Z. B. įsigyti narkotinių medžiagų buvo nuėjęs 348 kartus, o V. B. stebėjo aplinką 145 kartus. Tačiau negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad Z. B. ir V. B. išplatino aptariamu laikotarpiu būtent 739 vnt. lankstinukų su juose buvusiu būtent labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o D. L. įsigijo ne mažiau kaip 697 vnt. lankstinukų su juose buvusiu būtent labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Vien aplinkybė, kad dažniausiai iš Z. B. D. L. ir V. B. pirkdavo lankstinukus su narkotine medžiaga karfentaniliu ar pirkdavo ne mažiau kaip 3 lankstinukus, negali būti pagrindas išvadai, jog būtent ši medžiaga buvo visuose lankstinukuose, kuriais neteisėtai disponavo nuteistieji, juo labiau negalima neginčytinai konstatuoti, kad būtent policijos pareigūnių apskaičiuotą kiekį lankstinukų su juose buvusiu, taip pat tik policijos pareigūnių subjektyviais paskaičiavimais nustatytu, kiekiu karfentanilio, metadono ir kokaino neteisėtai disponavo Z. B., V. B. ir D. L..

Kaip aukščiau nurodyta, byloje iš esmės nėra ginčo dėl to kad nuteistoji Z. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – 0,000496 g karfentanilio, 0,0898 g kokaino, 0,0566 g metadono (9 vnt. ištirtų lankstinukų, kuriuose rasta 0,000086 g karfentanilio, 0,014 g kokaino, 0,012 g metadono; 5 vnt. ištirtų folijos lankstinukų, kuriuose rasta 0,00004 g karfentanilio, 0,0098 g kokaino, 0,0066 g metadono; 28 vnt. ištirtų folijos lankstinukų, kuriuose rasta 0,0003 g karfentanilio, 0,066 g kokaino, 0,038 g metadono; 1 lankstinukas, kuriame rasta narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masės nustatyti nėra galimybės; D. L. iš Z. B. įgytuose dviejuose lankstinukuose, 2021 m. vasario 15 d. paimtuose kratos metu iš automobilio ,,Toyota Prius“, rasta 0,00007 g karfentanilio). Analogišku narkotinių medžiagų kiekiu nagrinėjamu laikotarpiu, būdamas organizuotos grupės nariu, stebėdamas aplinką ir tokiu būdu prisidėdamas prie organizuotos grupės daromų nusikalstamų veikų, neteisėtai disponavo ir nuteistasis V. B.. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog D. L. neteisėtai disponavo 0,00007 g karfentanilio, rasto D. L. iš Z. B. įgytuose dviejuose lankstinukuose, 2021 m. vasario 15 d. paimtuose kratos metu iš automobilio ,,Toyota Prius“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nurodyti ir specialistų išvadomis nustatyti narkotinių medžiagų kiekiai, kuriais neteisėtai disponavo nuteistieji Z. B., V. B., D. L. nesiekia nei didelio, nei labai didelio kiekio (pagal rekomendacijas karfentanilio nedidelį kiekį sudaro 0,00006 g, didelį kiekį – 0,0006 g, labai didelį kiekį – 0,018 g, metadono nedidelį kiekį sudaro 0,2 g, didelį kiekį –1 g, labai didelį kiekį – 6 g, kokaino nedidelį kiekį sudaro 0,2 g, didelį kiekį – 20 g, labai didelį kiekį –100 g).

Byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų, patvirtinančių tikruosius kiekius narkotinių medžiagų, kuriais neteisėtai disponavo nuteistieji Z. B., V. B., D. L., nesant byloje objektyvių, neginčytinų specialisto išvada, ekspertizės aktu ar kitais neabejotinais įrodymais patvirtintų faktinių duomenų dėl narkotinių medžiagų kiekių, o taip pat remiantis nuostata, jog visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos nuteistojo naudai, nuteistieji Z. B., V. B., D. L. negali atsakyti už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, todėl Z. B., V. B., D. L. nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija įrodytomis pripažįsta šias nusikalstamų veikų aplinkybes:

45.1. Z. B. ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, dalyvavo organizuotoje grupėje, susidedančioje iš V. B., L. B., D. L. ir V. B. (asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), laikydamasi konspiracijos ir veikdama pagal iš anksto sumanytą ir visiems organizuotos grupės nariams nurodytą planą neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis ir jas platino narkotines medžiagas vartojantiems asmenims per tarpininkus, pasitikėjimą turinčius, narkotines medžiagas vartojančius D. L. ir V. B., kuriems buvo nurodyta narkotinių medžiagų ateiti nuo 7.30 val. iki 18 val. į B. nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, iki jo eiti laikantis konspiracijos, apie savo atėjimą informuoti ūkiniame pastate specialiai tam įrengtu bevieliu nuotoliniu skambučiu, vienu kartu ateiti pirkti ne mažiau kaip 3 lankstinukų narkotinės medžiagos, po ko Z. B. iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą nunešdama ir ten parduodama narkotines medžiagas D. L. ir V. B., kurias šie privalėjo susivynioti į maistinę plėvelę specialiai tam tikslui padėtą ūkiniame pastate, ir dėl saugumo gabenti burnoje, tuo pat metu V. B. arba L. B., veikdami pagal iš anksto numatytą veikimo planą, išgirdę skambučio garsą, išeidami į lauką prie namo stebėti gatvę iki tol, kol Z. B. grįždavo į namą, o organizuotos grupės nariai (tarpininkai) saugiai nueis, taip V. B. ir L. B. užtikrino saugų narkotinių medžiagų platinimą jas vartojantiems asmenims, išvengiant rizikos būti sulaikytiems policijos pareigūnų. Esant šioms aplinkybėms Z. B. nurodytu laikotarpiu disponavo narkotinėmis medžiagomis, V. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą ne mažiau kaip 145 kartus, L. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą 74 kartus, Z. B. pardavė nenustatytą kiekį lankstinukų su nenustatytos kilmės medžiaga, o tame tarpe: 2021 m. vasario 15 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. D. L. už 30 Eur neteisėtai pardavė tris narkotikų lankstinukus su ne mažiau kaip 0,161 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,00007 g narkotinės medžiagos – karfentanilio; 2021 m. kovo 22 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. V. B. už 20 Eur neteisėtai pardavė ne mažiau kaip du narkotikų lankstinukus su 0,010 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masės nėra galimybės nustatyti dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio; 2021 m. balandžio 24 d., 16.27 val., (duomenys neskelbtini), Z. B. V. B. (vykdančiam Alytaus apylinkės teismo nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), neteisėtai už 90 Eur pardavė 9 vienetus narkotikų lankstinukų su 0,457 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų: 0,000086 g karfentanilio, 0,014 g kokaino, 0,012 g metadono; 2021 m. balandžio 28 d. 09.05 val., (duomenys neskelbtini), Z. B. V. B. (vykdančiam Alytaus apylinkės teismo nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), neteisėtai už 50 Eur pardavė 5 vienetus narkotikų lankstinukų su 0,329 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų: 0,00004 g karfentanilio, 0,0098 g kokaino, 0,0066 g metadono, be to tą pačią dieną, 10.25 val. Z. B. neteisėtai prie savęs laikė dar 28 narkotikų lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis, iš kurių narkotikų 5 lankstinukus pasikėsino parduoti V. B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi 2021 m. balandžio 28 d. 10.26 val. buvo sulaikyta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o 28 lankstinukai su 2,107 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų - 0,038 g metadono, 0,066 g kokaino, 0,0003 g. karfentanilio, buvo paimti Z. B. asmens kratos metu. Tokiu būdu Z. B. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d., veikdama organizuota grupe ir turėdama tikslą platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis – 0,000496 g karfentanilio, 0,0898 g kokaino, 0,0566 g metadono.

45.2. V. B. ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, turėdamas tikslą gauti neteisėtas pajamas, dalyvavo organizuotoje grupėje, susidedančioje iš Z. B., L. B., D. L., V. B. (asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), laikėsi konspiracijos ir veikdamas pagal iš anksto sumanytą planą, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis ir jas platino narkotines medžiagas vartojantiems asmenims per tarpininkus, jų pasitikėjimą turinčius, narkotines medžiagas vartojančius D. L. ir V. B., kuriems buvo nurodyta narkotinių medžiagų ateiti nuo 07.30 val. iki 18 val., į B. nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, iki jo eiti laikantis konspiracijos, apie savo atėjimą informuoti ūkiniame pastate specialiai tam įrengtu bevieliu nuotoliniu skambučiu, vienu kartu ateiti ne mažiau, kaip 3 lankstinukų narkotinės medžiagos, po ko Z. B. iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą nunešant ir ten parduodant narkotines medžiagas D. L. ir V. B., kurie jas privalėjo susivynioti į maistinę plėvelę, specialiai tam tikslui padėtą ūkiniame pastate, ir dėl saugumo gabenti burnoje, o tuo pat metu V. B. arba L. B. veikdami pagal iš anksto numatytą veikimo planą, išgirdę skambučio garsą, išeidami į lauką prie namo stebėti gatvę iki tol, kol Z. B. grįždavo į namą, o organizuotos grupės nariai (tarpininkai) D. L. ir V. B. saugiai nueis, taip V. B. stebėdamas aplinką prie namo (duomenys neskelbtini), užtikrino saugų narkotinių medžiagų platinimą jas vartojantiems asmenims, išvengiant rizikos būti sulaikytiems policijos pareigūnų. Tokiu būdu, V. B. nurodytu laikotarpiu disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent, V. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą ne mažiau kaip 145 kartus, o L. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą ne mažiau 74 kartus, Z. B. pardavė nenustatytą kiekį lankstinukų su nenustatytos kilmės medžiaga, tame tarpe: 2021 m. vasario 15 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. D. L. už 30 Eur neteisėtai pardavė tris lankstinukus su ne mažiau kaip 0,161 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,00007 g narkotinės medžiagos – karfentanilio; 2021 m. kovo 22 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. V. B. už 20 Eur neteisėtai pardavė ne mažiau kaip du lankstinukus su 0,010 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masės nėra galimybės nustatyti dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio; 2021 m. balandžio 24 d., 16.27 val., (duomenys neskelbtini), V. B. (vykdančiam Alytaus apylinkės teismo nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus) Z. B. neteisėtai už 90 Eur pardavė 9 vienetus lankstinukų su 0,457 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų: 0,000086 g karfentanilio, 0,014 g kokaino, 0,012 g metadono; 2021 m. balandžio 28 d. 09.05 val., (duomenys neskelbtini), Z. B. V. B. (vykdančiam Alytaus apylinkės teismo nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus) neteisėtai už 50 Eur pardavė 5 vienetus lankstinukų su 0,329 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų – 0,00004 g karfentanilio, 0,0098 g kokaino, 0,0066 g metadono, be to tą pačią dieną, 10.25 val. Z. B. neteisėtai prie savęs laikė dar 28 lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis, iš kurių 5 lankstinukus pasikėsino parduoti V. B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi 2021 m. balandžio 28 d. 10.26 val. buvo sulaikyta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o 28 lankstinukai su 2,107 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų - 0,038 g metadono, 0,066 g kokaino, 0,0003 g karfentanilio, buvo paimti Z. B. asmens kratos metu. Tokiu būdu V. B. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. veikė organizuotoje grupėje ir turėdamas tikslą platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis – 0,000496 g karfentanilio, 0,0898 g kokaino, 0,0566 g metadono.

45.3. D. L. ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. kovo 30 d., (duomenys neskelbtini), V. ir Z. B. namuose esančiame ūkiniame pastate, būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų bei turėdamas galimybę jas vartoti nemokamai, dalyvavo organizuotoje grupėje, susidedančioje iš V. B., Z. B., L. B. ir V. B. (asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), laikydamasis konspiracijos ir veikdamas pagal iš anksto sumanytą ir visiems organizuotos grupės nariams nurodytą planą neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis ir jas sistemingai platino narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, narkotinių medžiagų eidamas į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), nuo 07.30 val. iki 18 val., laikydamasis konspiracijos, apie savo atėjimą informuodamas ūkiniame pastate specialiai tam įrengtu bevieliu nuotoliniu skambučiu, vienu kartu eidamas pirkti ne mažiau kaip 3 lankstinukų narkotinės medžiagos, po ko Z. B. iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą nunešant ir ten parduodant narkotines medžiagas, kurias D. L. ir V. B. privalėjo susivynioti į maistinę plėvelę specialiai tam tikslui padėtą ūkiniame pastate, ir dėl saugumo gabenti burnoje, o tuo pat metu V. B. arba L. B. veikiant pagal iš anksto numatytą veikimo planą, išgirdus skambučio garsą, išeinant į lauką prie namo stebėti gatvę iki tol, kol Z. B. grįždavo į namą, o organizuotos grupės nariai (tarpininkai) saugiai nueis, tokiu būdu V. B. stebint aplinką 145 kartus, o L. B. aplinką stebint 74 kartus, Z. B. D. L. ir V. B. per ne mažiau kaip 348 kartus pardavus nenustatytą kiekį lankstinukų su nenustatytos kilmės medžiaga, o tame tarpe: 2021 m. vasario 15 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, V. B. stebint aplinką, D. L., būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir turėdamas tikslą jas platinti, neteisėtai už 30 Eur iš Z. B. įgijo ne mažiau kaip tris vienetus lankstinukų su narkotine medžiaga - karfentaniliu, iš kurių du lankstinukus su narkotine medžiaga - karfentaniliu 2021 m. vasario 15 d. 17.03 val., (duomenys neskelbtini), įdėjo į piniginę ir perdavė „Bolt“ pavėžėjo paslaugas atliekančiam N. Š. (nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką), kad pastarasis automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę su narkotinėmis medžiagomis pristatytų į (duomenys neskelbtini), V. L. (asmeniui, kurio atžvilgiu yra įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas), po ko 2021 m. vasario 15 d., apie 18.10 val. automobilio kratos metu piniginė su dviem vienetais lankstinukų su ne mažiau kaip 0,161 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,00007 g narkotinės medžiagos - karfentanilio buvo paimta automobilio kratos metu. Tokiu būdu D. L. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. kovo 30 d., veikdamas organizuota grupe, kartu su V. B., disponavo narkotine medžiaga – 0,00007 g karfentanilio.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis L. B. atžvilgiu nėra apskųstas, tačiau pirmiau nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl neteisingai vertintų įrodymų ir neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su disponuotų narkotinių medžiagų kiekiu, yra betarpiškai susijusios ir su nuosprendžio neskundusios L. B. teisine padėtimi, todėl, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu švelninama Z. B., V. B., D. L. teisinė padėtis ir keičiama nusikalstamų veikų kvalifikacija, byloje būtina peržengti apeliacinio skundo ribas ir atitinkamai peržiūrėti nuosprendį L. B. atžvilgiu, jos nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija įrodytomis pripažįsta šias L. B. nusikalstamos veikos aplinkybes:

1.38. L. B. ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, turėdama tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir gauti neteisėtas pajamas, dalyvavo organizuotoje grupėje, susidedančioje iš V. B., Z. B., D. L. ir V. B. (asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), laikydamasi konspiracijos ir veikdama pagal iš anksto sumanytą ir visiems organizuotos grupės nariams nurodytą planą, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis ir jas platino narkotines medžiagas vartojantiems asmenims per tarpininkus, jų pasitikėjimą turinčius, narkotines medžiagas vartojančius D. L. ir V. B., kuriems buvo nurodyta narkotinių medžiagų ateiti nuo 07.30 val. iki 18 val. į B. nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, iki jo eiti laikantis konspiracijos, apie savo atėjimą informuoti ūkiniame pastate specialiai tam įrengtu bevieliu nuotoliniu skambučiu, vienu kartu ateiti ne mažiau, kaip 3 lankstinukų narkotinės medžiagos, po ko Z. B. iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą nunešant ir ten parduodant narkotines medžiagas D. L. ir V. B., kurie jas privalėjo susivynioti į maistinę plėvelę, specialiai tam tikslui padėtą ūkiniame pastate, ir dėl saugumo gabenti burnoje, o tuo pat metu L. B. arba V. B., veikdami pagal iš anksto numatytą veikimo planą, išgirdę skambučio garsą, išeidami į lauką prie namo stebėti gatvę iki tol, kol Z. B. grįždavo į namą, o organizuotos grupės nariai (tarpininkai) D. L. ir V. B. saugiai nueis, taip L. B. stebėdama aplinką prie namo (duomenys neskelbtini), užtikrino saugų narkotinių medžiagų platinimą jas vartojantiems asmenims, išvengiant rizikos būti sulaikytiems policijos pareigūnų. Tokiu būdu L. B. nurodytu laikotarpiu disponavo nenustatytu kiekiu narkotikų lankstinukų, o būtent, L. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą ne mažiau kaip 74 kartus, o V. B. stebint aplinką ir taip užtikrinant saugumą ne mažiau 145 kartus, Z. B. pardavė nenustatytą kiekį lankstinukų su nenustatytos kilmės medžiaga, tame tarpe: 2021 m. vasario 15 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. D. L. už 30 Eur neteisėtai pardavė tris narkotinių medžiagų lankstinukus su ne mažiau kaip 0,161 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,00007 g narkotinės medžiagos – karfentanilio; 2021 m. kovo 22 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), V. B. stebint aplinką, Z. B. V. B. už 20 Eur neteisėtai pardavė ne mažiau kaip du narkotinių medžiagų lankstinukus su 0,010 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masės nėra galimybės nustatyti dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio. Tokiu būdu L. B. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. kovo 30 d., veikdama organizuota grupe, sistemingai stebėdama aplinką ir turėdama tikslą platinti, disponavo narkotine medžiaga – 0,00007 g karfentanilio.

Dėl bausmių

Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu perkvalifikavus nuteistųjų D. L., V. B., Z. B., L. B. nusikalstamas veikas į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas klausimas ir dėl nuteistiesiems skirtinų bausmių.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Z. B. praeityje buvo teista du kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, bausta administracine tvarka, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, pagal medicininius duomenis Z. B. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašyta. Byloje nenustatyta Z. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Z. B. padarius nusikalstamą veiką prisipažino bei gailisi ir tai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Su šiuo Z. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2014, Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2018). Teismų praktikoje nurodyta, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Kaip matyti iš nuteistosios Z. B. pozicijos viso bylos proceso metu, nors nuteistoji iš esmės neneigė prekiavusi narkotinėmis medžiagomis, tačiau bandė sumenkinti nusikalstamos veikos mastą, tvirtindama, kad ne taip dažnai, kaip nustatyta bylos duomenimis, ji parduodavo narkotines medžiagas, nurodė, kad narkotines medžiagas parduodavo tik V. B., nors aptartais bylos duomenimis nustatyta, jog gana intensyviai, daugybę kartų narkotikus pardavė ir D. L., nuteistoji tvirtino viena prekiavusi narkotinėmis medžiagomis, be kitų asmenų prisidėjimo, apie tai jos sutuoktiniui V. B. ir anūkei nežinant. Tokia nuteistosios Z. B. pozicija ir tikrųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių neatskleidimas nelaikytini nuteistosios prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, byloje nenustatyta, kad Z. B. nuoširdžiai gailėtųsi dėl padaryto nusikaltimo, neigiamai vertintų savo poelgius, bent kiek išgyventų dėl padarytų veikų. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Narinėjamu atveju ši sąlyga nėra nustatyta, nes Z. B., nebūdama nuosekli ir neatskleisdama visų su padaryta nusikalstama veika susijusių faktinių aplinkybių, tik apsunkino teisėsaugos institucijų darbą ir sutrukdė operatyviai ištirti visas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą byloje. Išdėstytų aplinkybių visumą įvertinus kontekste su Z. B. vienu aktyviausių iš visų organizuotos grupės narių vaidmeniu neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, su vykdytos prekybos nenustatytos kilmės medžiagomis mastu bei laikotarpiu, taip pat tai, kad iš ankstesnių teistumų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nuteistoji jokių teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės prevencinio tikslo nepasiekė, darytina išvada, kad Z. B. už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė.

V. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorija, kita – baudžiamasis nusižengimas. Praeityje V. B. teistas du kartus, iš jų vieną kartą už nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, nesilankė ir nesigydė. Byloje nenustatyta V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgiant į V. B. antraeilį vaidmenį neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, į nuteistojo blogą sveikatos būklę ir diagnozuotas ligas, V. B. už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė.

D. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorija, kita – baudžiamasis nusižengimas. D. L. praeityje teistas dvylika kartų, iš jų penkis kartus - už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, baustas administracine tvarka, nedirba, į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą įrašytas, nuo 2002 m. diagnozuojami (duomenys neskelbtini), 2011 m. nustatyta (duomenys neskelbtini), 1997 m. nustatytas (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jis padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išdėstytų aplinkybių visumą įvertinus kartu su D. L. gana aktyviu vaidmeniu neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, teisėjų kolegijos vertinimu, D. L. už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Sprendžiamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad visi trys nuteistieji praeityje jau buvo teisti už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą ir vėl gana ilgą laiką sistemingai intensyviai disponavo narkotinėmis medžiagomis, platino jas kitiems asmenims, D. L. praeityje buvo teistas dvylika kartų, kas parodo didesnį nuteistųjų Z. B., V. B., D. L. asmenybių pavojingumą, nenorą keistis ir laikytis visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų. Šių veikų pavojingumas visuomenei itin didelis, todėl teisėjų kolegija, įvertindama šių nuteistųjų asmenybes ir siekdama apsaugoti visuomenę nuo pasikartojančio nusikalstamo ir itin pavojingo elgesio, įžvelgia pagrindą Z. B. ir D. L. skirti griežtesnes nei bausmės vidurkis bausmes, o V. B. – bausmės vidurkį atitinkančią bausmę.

Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti nuteistiesiems švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamajame įstatyme, kaip to prašoma visuose trijuose apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo. Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo D. L., taip pat nuteistųjų Z. B. ir V. B. gynėjų apeliacinių skundų, o taip pat ir pirmosios instancijos teismo, kuris skundžiamame nuosprendyje svarstė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybę šioje baudžiamojoje byloje, motyvais, daro išvadą, kad nei D. L., nei Z. B., nei V. B. skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamajame įstatyme, nėra teisinio pagrindo. Kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausią dėmesį skiriant aplinkybėms, apibūdinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šioje baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su D. L. ar Z. B., ar V. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistųjų asmenybėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o švelnesnės bausmės, nei BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, paskyrimas reikštų teisingumą. Išskyrus nuteistiesiems D. L., Z. B., V. B. diagnozuotas ligas ir blogą nuteistųjų sveikatos būklę, jokių kitų naujų aplinkybių iš esmės nėra nurodoma nė viename iš trijų apeliacinių skundų. Nuteistasis D. L. tvirtina, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau šiame nuosprendyje jau aptartais įrodymais nustatyta, kad D. L. tik iš dalies pripažino savo kaltę, viso bylos proceso metu stengėsi susiaurinti padarytos nusikalstamos veikos apimtį ir tokiu būdu sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Todėl toks dalinis kaltės pripažinimas nelaikytinas baudžiamąją atsakomybę švelninančiu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, įvertino Z. B. ir D. L. turimas sveikatos problemas ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog turimos sveikatos problemos nė vienam iš nuteistųjų nesukliudė jau ne pirmą kartą padaryti nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, ir gana ilgą laiko tarpą, sistemingai neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Kitaip vertinti apeliaciniuose skunduose akcentuojamas aplinkybes, susijusias su nuteistųjų sveikatos būkle, nei šias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Paskyrus D. L. ir V. B. naują bausmę, keičiama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių nuteistiesiems subendrinimo. Perkvalifikavus D. L. ir V. B. padarytas nusikalstamas veikas į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, šis nusikaltimas vis tiek labai skiriasi pagal pavojingumą nuo baudžiamųjų nusižengimų, už kurių padarymą D. L. ir V. B. nuteisti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, todėl D. L. ir V. B. šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už padarytus baudžiamuosius nusižengimus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bendrinamos apėmimo būdu.

Perkvalifikavus L. B. padarytą nusikalstamą veiką, nuteistajai taip pat iš naujo skiriama bausmė. Iš bylos duomenų matyti, kad sunkų nusikaltimą L. B. padarė būdama nepilnametė, todėl, skiriant jai bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80–81, 90–91 straipsniai). L. B. neteista, administracine tvarka nebausta, mokosi (duomenys neskelbtini), į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašyta. Byloje nenustatyta L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ji padarė veikdama organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus šių nustatytų aplinkybių visetą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog L. B. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo tik antraeilis bei, vadovaujantis baudžiamajame įstatyme numatytais bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais, jai skirtina pusė minimalios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimas vieneriems metams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog realiai vykdant laisvės atėmimo bausmę, būdama jauno amžiaus, L. B. netektų galimybės mokytis ar dirbti. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad L. B. anksčiau nebuvo teista, nėra duomenų apie jos atžvilgiu naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus, L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant tas pačias, kokias buvo paskyręs skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, auklėjimo poveikio priemones.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Z. B. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

V. B. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirti V. B. subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

D. L. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirti D. L. subendrintą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. B. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, nekeičiant Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d nuosprendžiu nustatytų įpareigojimų.

Kitą Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.