Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugpjūčio mėnesio nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. K., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 53 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus bei draudimus.

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, skirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 8 d., bausmės pabaiga 2024 m. liepos 8 d.

Anksčiau neteistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. rugpjūčio mėnesį priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija teigiamai vertina nuteistojo palaikomus ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimą lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturėjimą, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka neilgą laiką, motyvacijos stoką dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, vis dar įžvelgiama problema dėl narkotinių medžiagų vartojimo, stokoja gebėjimo atpažinti problemas, stebimos impulsyvumo problemos bei stebimi problemų sprendimo įgūdžiai bei pasekmių suvokimo stoka. Tai leidžia manyti, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Atliktos bausmės maža dalis taip pat dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Teismas iš dalies sutinka su nuteistuoju, kad Komisija nutarime kai kuriais argumentais pati sau prieštarauja, tačiau šie prieštaravimai negali būti laikomi esminiais, kadangi susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. rugpjūčio mėnesio nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam E. K., Komisijos protokolu, Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. rugpjūčio mėnesio nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam E. K. yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Tačiau įstatymu numatytos, atliktos bausmės dalis, yra vertinama tik kaip formalaus pagrindo egzistavimas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o norint nustatyti ar lygtinio paleidimo taikymui yra visos būtinos sąlygos reikalinga įvertinti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo E. K. pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip žema, tačiau vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro ir ateityje gali daryti įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Nors nuteistasis bausmę nuo 2023 m. liepos 4 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, administracijos charakterizuojamas teigiamai, įstaigoje dirba, turi patvirtintas darbo ir gyvenamąją vietas lygtinio paleidimo atveju, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo Individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, iš dalies lanko elgesio pataisos programą ir tokiais būdais valdo riziką pakartotinai nusikalsti, tačiau nepaisant šių aplinkybių teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas, leidžiantis spęsti, jog asmuo jau yra pasitaisęs, bausmės specialiosios prevencijos tikslai jau yra pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas spręsdamas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo turi vertinti visumą duomenų susijusių su nuteistojo elgesio korekcija, viso laisvės atėmimo laikotarpio metu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto elgesio šiam būnant laisvėje, todėl kiekviena nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė turi būti vertinama itin atidžiai. Įvertinus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias savybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Nors veikų, dėl kurių nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, aplinkybės jau buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau į jas negali būti neatsižvelgta vertinant nuteistojo asmenybės pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistasis E. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Nors anksčiau teistas nebuvo, tačiau ne kartą yra susidūręs su teisėsauga, kur neįrodžius kaltės ar susitaikius su nukentėjusiuoju ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, taip pat šiuo metu vyksta teisminis nagrinėjimas, dėl didelės vertės turto pasisavinimo, šiuo nusikaltimu kaltinamas E. K.. Nors šie faktai teisinės reikšmės lygtinio paleidimo taikymui neturi, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi parodo jo negebėjimą atsiriboti nuo neigiamos kriminalinės aplinkos. Taip pat vertintina ir aplinkybė, kad nuteistojo nusikalstama veika susijusi su narkotinių medžiagų platinimu, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį teisme buvo nustatytas nuteistojo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo faktas. Nuteistasis ir pats nurodė, kad šias medžiagas pirkdavo savo reikmėms, vartodavo per balius, tačiau neigia narkotinių medžiagų vartojimo problemą, nemato poreikio jos spręsti, kas parodo, kad asmuo vis dar negeba identifikuosi savo probleminių sričių, bei pasirinkti tinkamus savo problemų sprendimo būdus.

Socialinio tyrimo išvada taip pat atskleidžia motyvacijos maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme trūkumą, kadangi nuteistasis, nors vykdo jam Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje stebimas pareigūno įrašas, kuriame nurodoma, kad neina į dailės terapijos programą (duomenys neskelbtini), užsiėmimus nori nutraukti, teigdamas kad jam jie nereikalingi, nes greitai išeis į laisvę. Pažymėtina, kad dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat psichologo konsultacijos padėtų mažinti kriminogeninių veiksnių, susijusių su narkotinių ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, tiek su nuteistojo mąstymo bei elgesio koregavimu, pasireiškimą. Šios aplinkybės, jas vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio kontekste, teismui dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis E. K. jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.

Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju sunkumų susijusių su gyvenamąją ir darbo vieta nepatirs, tačiau tai nėra laikytina išskirtinai teigiama aplinkybe, kadangi bylos duomenys atskleidžia, jog darydamas nusikalstamą veiką, sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis taip pat neturėjo, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Jis veikė nusikalstamai siekiant finansinės naudos, kas parodo, kad net turėdamas reguliarias pajamas jis nevengė papildomai užsidirbti neteisėtais būdais. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad aplinkybės susijusios su turima gyvenamąja ir darbo vietomis neturi įtakos dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. K. neatliktos bausmės dalis – 11 mėnesių (skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Išaiškintina nuteistajam ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Komisijos nutarimo turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas Komisijos nutarimas netvirtinti dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti vienbalsiu Komisijos sprendimu nėra jokio pagrindo. Skunde pagrįstai nurodoma, kad ilgą laikotarpį gerai besielgiantis asmuo gali būti laikomas pakankamai nubaustu, tačiau lygtinis paleidimas taikomas tik aplinkybių visumos pagrindu nustačius, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad E. K. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Jo nurodytos teigiamai jo asmenybę charakterizuojančios savybės nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis nors ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas, todėl nuteistojo E. K. skundas, dėl Komisijos 2023 m. rugpjūčio mėnesio nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugpjūčio mėnesio dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam E. K., atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.