- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-126-737/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41327-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jūratė Petraškienė
- Nuteistasis
- G. S., Ž. M., E. K., Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė, Raimundas Vasiliauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Gintautui Tamulioniui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. S. ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio (toliau – prokuroras) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo:
G. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir paskirtos šios bausmės: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 33 (trisdešimt trys) paros arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus bei draudimus.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistoji intensyvios priežiūros metu įpareigota nešioti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 4, 5, punktu, 7–10 punktais, apeliantė viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigota: dirbti, būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nebendrauti su E. K.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; prižiūrėti, rūpintis auklėti savo mažamečius vaikus.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 27 d. 17.52 val. iki 2021 m. liepos 30 d. 15.20 val., t. y. viena para, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.
Ž. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir paskirtos šios bausmės: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Ž. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus bei draudimus.
Ž. M. intensyvios priežiūros metu įpareigotas nešioti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 4, 5, 7, 8, 10 punktais, Ž. M. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotas: dirbti, būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; prižiūrėti, rūpintis auklėti savo mažamečius vaikus.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 27 d. 17.35 val. iki 2020 m. spalio 28 d. 15.25 val., t. y. viena para, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.
E. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus bei draudimus.
E. K. intensyvios priežiūros metu įpareigotas nešioti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, E. K. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotas: dirbti, būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. S. ir Ž. M. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdami tikslą parduoti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, taip pat pardavė narkotines medžiagas, o būtent: G. S., 2020 m. spalio 25 d. laikotarpiu nuo 13:54 val. iki 16:09 val. (duomenys neskelbtini) iš V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, už 210 eurų neteisėtai įgijus ne mažiau kaip 9,686 g narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 17,7 % iki 21,0 %, ir jas automobiliu „BMW 318D“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabenus laikyti į savo ir Ž. M. gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Ž. M. 2020 m. spalio 27 d. 15:35 val. dalį (1,585 g) šios narkotinės medžiagos už 20 eurų neteisėtai pardavė bendrai veikusiems V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir P. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurių atžvilgiu jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Likusią dalį (8,101 g) minėtos narkotinės medžiagos tą pačią dieną 17:40 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Ž. M. asmens kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Be to, G. S. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos be tikslo ją platinti, o būtent: 2021 m. liepos 29 d. 17:50 val. iš E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. kovo 19 d., prekybos centro „IKI“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje savo reikmėms už 80 eurų neteisėtai įgijo 0,149 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią 17:55 val. toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pareikalavus pateikė policijos pareigūnams; taip pat ji automobilyje „BMW 5ER REIHE“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savo reikmėms neteisėtai laikė 0,036 g narkotinės medžiagos kokaino iki 2021 m. liepos 29 d. apie 21:00 val., kai apžiūros metu šią medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai; taip pat ji savo gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), savo reikmėms neteisėtai laikė mažiau kaip 0,001 g narkotinės medžiagos kokaino iki 2021 m. liepos 30 d. apie 10:00 val., kai kratos metu šią medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu G. S. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis savo reikmėms neteisėtai disponavo iš viso 0,186 g narkotinės medžiagos – kokaino.
3. Be to, Ž. M. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: savo gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė: 1) pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „Röhm RG 59 Le Petit“ (Vokietija), skirtą šaudyti 9 mm imitaciniais ir dujiniais šoviniais, priskiriamą prie C kategorijos šaunamųjų ginklų; 2) penkis pramoninės gamybos 9 mm kalibro imitacinius (garsinius) šovinius, skirtus įvairių modelių 9 mm kalibro dujiniams revolveriams; 3) du pramoninės gamybos centrinio įskėlimo 12 kalibro medžioklinius šovinius, skirtus įvairių modelių 12 kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams; 4) vieną pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) karinį šovinį, skirtą įvairių modelių 5,45 mm kalibro šaunamiesiems ginklams, iki 2020 m. spalio 27 d., 16:55 val., kai šį revolverį ir 8 šovinius kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
4. Be to, E. K. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai gabeno narkotines medžiagas ir jas pardavė, o būtent: 2021 m. liepos 29 d., ne vėliau kaip 17:50 val. automobiliu „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į prekybos centro „IKI“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę neteisėtai atgabeno 0,149 g narkotinės medžiagos kokaino ir šią medžiagą tą pačią dieną 17:50 val. už 80 eurų neteisėtai pardavė G. S..
II. Apeliacinių skundų argumentai
5. Apeliaciniame skunde G. S. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės. Nuteistoji prašo neskirti jai intensyvios priežiūros, kad galėtų legaliai dirbti ir užsidirbti pinigų vaikų išlaikymui bei sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad G. S. ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su teisėsauga ir išaiškinti kitą sunkų nusikaltimą.
5.2. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad G. S. jau iki teismo proceso padarė išvadas, tai yra nevartoja narkotinių medžiagų, ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė atlikta, charakterizuojama tik teigiamai, netekėjusi, jauno amžiaus, auginanti dvi savo mažametes dukras ir podukrą, taip pat mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, yra baigusi mokslus profesionalioje vairuotojų mokykloje ir įgijusi C, CE vairuotojo kategorijas, nuo 2022 m. lapkričio 15 d. dirba vairuotojos – ekspeditorės pareigose.
5.3. Skundo autorės teigimu jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tarpusavyje nesuderintos ir yra aiškiai per griežtos.
6. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Gintautas Tamulionis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir:
6.1. G. S. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. S. paskirti laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.
6.2. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, paskirti G. S. intensyvią priežiūrą ir įpareigoti ją bausmės atlikimo laikotarpiu: dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nebendrauti su E. K.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; prižiūrėti ir auklėti savo mažamečius vaikus.
6.3. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais G. S. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. liepos 29 d. 17.52 val. iki 2021 m. liepos 30 d. 15.20 val. išbūtą laiką, t. y. vieną parą, prilyginant ją 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.
6.4. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalimis, iš G. S. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus 10 (dešimt) eurų.
6.5. Ž. M. atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimą.
6.6. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, iš Ž. M. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus 10 (dešimt) eurų, išieškant šią pinigų sumą iš ikiteisminio tyrimo metu jo asmens kratos metu paimtų 320 (trijų šimtų dvidešimt) eurų sumos.
6.7. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje saugomus iš Ž. M. kratos metu paimtus 320 (tris šimtus dvidešimt) eurų – grąžinti Ž. M., atskaičius iš jų šiuo nuosprendžiu iš jo konfiskuotinus 10 (dešimt) eurų.
6.8. E. K. atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimą.
6.9. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis, iš E. K. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus 80 (aštuoniasdešimt) eurų, išieškant šią pinigų sumą iš nuteistojo.
Šalies argumentai
6.10. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
7. Apeliacinį skundą prokuroras grindžia šiais argumentais:
7.1. Kauno apylinkės teismas visų trijų nuteistųjų atžvilgiu netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, nes, pagal šio straipsnio 1 dalies, bausmės vykdymo atidėjimą teismas turi teisę taikyti tik tokiam asmeniui, kuris nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, kai šiuo atveju visi nuteistieji šioje byloje yra nuteisti dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl visais atvejais nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
7.2. Nuteistajai G. S. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir nustatant minimalų sankcijoje numatytą jos dydį, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, t. y. nuosprendyje G. S. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga, nes aiškiai per griežta. Esant aptartoms išimtinėms aplinkybėms, G. S. atžvilgiu, skiriant jai bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos bei skirtina švelnesnės rūšies, nei įstatyme numatyta, bausmė – maksimalios trukmės laisvės apribojimas. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą teisingiausia bausmė taip pat laisvės apribojimas.
Šalies argumentai
7.3. G. S. ir Ž. M., veikdami bendrai, iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gavo 20 (dvidešimt) eurų (preziumuojama, kad jie iš šios sumos turėjo vienodą naudą, kadangi byloje nėra duomenų, kad jie šiuos pinigus būtų pasidalinę kitaip), o E. K. iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gavo 80 (aštuoniasdešimt) eurų, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, visi šie pinigai iš kaltininkų konfiskuotini.
7.4. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje ištaisytinas padarytas rašymo apsirikimas, t. y. G. S. sulaikymo datą nurodant 2021 m. liepos 29 d., o ne 2021 m. liepos 27 d.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o G. S. skundą atmesti. G. S. ir jos bei Ž. M. gynėjas advokatas Raimundas Vasiliauskas prašė G. S. skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti. Nuteistojo E. K. gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė prašė prokuroro skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistosios G. S. apeliacinis skundas atmetamas.
10. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).
11. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atidėti nuteistiesiems G. S., Ž. M. ir E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, su G. S. paskirtos bausmės rūšim bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymu. Nuteistoji G. S. prašo sutrumpinti bausmės vykdyto atidėjimo terminą bei neskirti jai intensyvios priežiūros, kurią paskyrė pirmos instancijos teismas, atidėjęs nuteistajai laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl nuteistajai G. S. paskirtos bausmės
12. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą.
13. Įstatymų leidėjas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia teismas parenka bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Tik tuo atveju, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.
14. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Už šios nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų.
15. Skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas G. S. pripažinęs kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, jai paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėjo 2 (dvejiems) metams.
16. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas bausmės vykdymą G. S. pirmosios instancijos teismas nuteistosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažintino tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje. Teismas įvertino nuteistosios asmenybę, atsižvelgė į tai, kad ji anksčiau buvo teista už 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bausmę atlikusi. Administracine tvarka bausta daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, psichiatrinėje įskaitoje, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta. Turi šeimą, augina tris vaikus, iš kurių du yra bendri su Ž. M. ir viena nepilnametė mergaitė iš ankstesnių Ž. M. santykių, seniūnijoje charakterizuojama teigiamai, narkotinių medžiagų nevartoja. Teismas vertino, kad 2020 m. spalio 25 d. įgytų savo reikmėms narkotinių medžiagų kiekis, kurias ji gabeno ir dalį jų Ž. M. pardavė, nebuvo didelis, apytiksliai 10-12 dozių. Parduoti tik 2 pakeliai, t. y. kiek daugiau nei 1,5 g. Visos šios medžiagos buvo išimtos iš apyvartos taip užkertant kelią tolimesnėms neigiamoms pasekmėms. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistosios ankstesnį teistumą sprendė, kad švelnesnės nei įstatymas numato bausmės rūšies skyrimas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui, todėl parinko nuteistajai minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad nuteistosios įvykdytų veikų pavojingumas bei jos asmenybė, sudaro pagrindą vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metų laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
17. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas įtvirtintas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiausia turi būti nustatytos formalios sąlygos, kurioms esant galima spręsti, ar yra pagrindas svarstyti klausimą dėl šio instituto taikymo.
18. Skundžiamu nuosprendžiu G. S. pripažinta kalta padarius sunkią (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą tik asmeniui, nuteistam už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. Šioje dalyje nenumatyta galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą asmeniui, padariusiam sunkius nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Galimybė iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, numatyta BK 75 straipsnio 3 dalyje. Joje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju nuteistosios padarytas nusikaltimas (BK 260 straipsnio 1 dalis) priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir numatytas BK XXXVII skyriuje, todėl nėra formalaus pagrindo net iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
20. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi veikos padarymo ir šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymo už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje nesant BK 75 straipsnyje numatytų formalių bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, nėra tikslinga analizuoti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės aptariamo instituto taikymui, t. y. ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
21. Įvertinus pačios nuteistosios G. S. skunde ir jos gynėjo apeliacinės instancijos teisme pasakytoje baigiamojoje kalboje išdėstytus argumentus, matyti, kad jie iš esmės sutinka su paskirta bausme bei jos vykdymo atidėjimu ir prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą, tačiau reikalauja neskirti intensyvios priežiūros bei sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
22. Šiuo atveju pritartina pirmos instancijos teismo nuosprendžio bei prokuroro skunde išdėstytiems argumentams, kad yra pagrindas G. S. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes net ir minimalios, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos, bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistosios asmenybę, atsižvelgia į tai, kad jos šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kurių vienas turi rimtų sveikatos problemų; nuteistoji dirba; seniūnijoje charakterizuojama teigiamai; kaip nurodo pati, narkotinių medžiagų nebevartoja; praeityje teista, bet bausmę atlikus; kritiškai vertina savo elgesį. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumą: viena nuteistosios padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 259 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu kita – priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis). Nuteistosios faktiškai įgytų, gabentų bei bendrininkaujant su Ž. M., parduotų narkotinių medžiagų kiekis, buvo nedidelis, be to, kanapes ji įgijo ne tik platinimui, bet ir savo reikmėms, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistoji nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su pareigūnais ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajai G. S. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir nustatant minimalų sankcijoje numatytą jos dydį, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, t. y. nuosprendyje G. S. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga, nes aiškiai per griežta. Esant aptartoms išimtinėms aplinkybėms, G. S. skiriant bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos bei skirtina švelnesnės rūšies, nei įstatyme numatyta, bausmė – maksimalios trukmės laisvės apribojimas.
23. Teisėjų kolegija pritaria prokuroro skunde nurodytiems argumentams, kad skundžiamu nuosprendžiu G. S. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą nepagrįstai parinkta ir griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, skiriant jos dydį didesnį nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis – 33 (trisdešimt tris) paras. Nuosprendyje pirmos instancijos teismas konstatavo, kad šioje nuteistosios veikoje yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir nors aptarė teigimai nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau paskyrė griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nenurodydamas šį sprendimą pagrindžiančių argumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias nuteistosios asmenybę bei padarytos veikos pavojingumą, nuteistajai G. S. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, parenkant minimalų jos dydį – 3 (tris) mėnesius.
24. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistosios G. S. asmenybę, jai vietoj intensyvios priežiūros, skiriami įpareigojimai, kurie užtikrins bausmės paskirties įgyvendinimą: viso laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, būti registruotai Užimtumo tarnyboje arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; nebendrauti su E. K.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; prižiūrėti, rūpintis auklėti savo mažamečius vaikus. Pareigą nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, pranešti Probacijos tarnybai apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šio, prokuroro prašomo, įpareigojimo paskyrimas nuteistajai būtų perteklinis.
25. Teismo posėdžio metu G. S. bei jos gynėjas prašė neskirti nuteistajai įpareigojimų, kurie trukdytų jos darbinei veiklai ar drumstų mažamečių vaikų ramybę nakties metu, kontroliuojant kaip nuteistoji laikosi šių įpareigojimų. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus argumentus, pažymi, kad laisvės apribojimo bausmės draudimais ir įpareigojimais yra siekiama ne suvaržyti nuteistosios teisę dirbti, ar trukdyti jo artimųjų teisę į poilsį, o apriboti jos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmė yra valstybės taikoma prievartos priemonė nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Nuteistoji padarė sunkų nusikaltimą, todėl skiriami įpareigojimai ir draudimai turi atitikti padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir užtikrinti bausmės paskirties įgyvendinimą, tam tikru mastu suvaržant nusikalstamą veiką padariusio asmens teises ir laisves. Teisėjų kolegija, įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad nuteistoji dirba, paskirdama įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., nurodė išlygą – jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, taigi atmestini kaip nepagrįsti gynėjo argumentai, kad šio įpareigojimo paskyrimas apribos nuteistosios galimybę dirbti. Taip pat atmestini kaip prielaidomis grįsti nuteistosios ir jos gynėjo argumentai dėl vaikų ramybės trukdymo kontroliuojant įpareigojimų vykdymą nakties metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, bet kuriuo atveju, paskirtos kriminalinės bausmės vykdymo kontrolės mechanizmas privalo būti užtikrinamas, o tai darydamos institucijos privalo laikytis principo, kad taikomos priemonės neribotų nuteistojo ar jo šeimos narių teisių ir laisvių labiau, nei tai yra pagrįsta ir būtina.
26. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegijai konstatavus, kad BK 75 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos, o nuteistajai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).
27. Patenkinus prokuroro skundą ir netaikant BK 75 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nuteistosios skundas, dėl per ilgo bausmės vykdymo atidėjimo termino ir netinkamai paskirtų įpareigojimų atmestinas kaip nepagrįstas. Vertindama skiriamos laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų ir draudimų turinį, teisėjų kolegija šiame nuosprendyje pasisakė ir dėl nuteistosios bei jos gynėjo argumentų dėl apeliantės ginčijamų įpareigojimų.
28. Skundžiamu nuosprendžiu vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais G. S. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 27 d. 17.52 val. iki 2021 m. liepos 30 d. 15.20 val., nors bylos duomenys patvirtina, kad ji buvo laikinai sulaikyta nuo 2021 m. liepos 29 d. 17.52 val. iki 2021 m. liepos 30 d. 15.20 val. (4 t., b. l. 10-15), todėl šioje dalyje nuosprendis tikslintinas.
Dėl nuteistajam Ž. M. paskirtos bausmės
29. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nuteistojo Ž. M. atžvilgiu pritaikytų BK 75 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimą, nurodydamas, kad pirmos instancijos teismas nuteistajam Ž. M. už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo gynėjas Raimundas Vasiliauskas su skundu nesutiko, nurodė, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas su nuteistojo Ž. M. asmenybe susijusias aplinkybes ir pagrįstai neskyrė jam realios laisvės atėmimo bausmės.
30. Ž. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrintą ir BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažintą vienu trečdaliu 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Ž. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus bei draudimus.
31. Teisėjų kolegija, remdamasis jau šiame nuosprendyje analizuotomis BK 75 straipsnio 2 bei 3 dalies nuostatomis, nenumatančiomis, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidedamas asmeniui, nuteistam už sunkaus, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimo padarymą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas Ž. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, panaikinant nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą.
32. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę Ž. M., pirmos instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis) susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 253 straipsnio 1 dalis), susijusį su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl abiejų veikų pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgė, kad Ž. M. nors anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, turi galiojančią administracinę nuobaudą už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, turi šeimą, kartu su nuteistąja G. S. augina tris nepilnamečius vaikus, dirba, seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai. Vertindamas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pirmos instancijos teismas atsižvelgė, kad 2020 m. spalio 25 d. įgytų narkotinių medžiagų kiekis, iš kurių dalį Ž. M. pardavė, nebuvo didelis, apytiksliai 10-12 dozių. Parduotas labai nedidelis kiekis – tik 2 pakeliai, t. y. kiek daugiau nei 1,5 g, visos šios medžiagos buvo išimtos iš apyvartos taip užkertant kelią tolimesnėms neigiamoms pasekmėms. Teisėjų kolegija, vertindama Ž. M. padarytos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą, atsižvelgia į tai, kad nuteistasis pripažintas kaltu už neteisėtą šaunamojo ginklo – dujinio revolverio, bei 8 (aštuonių) šaudmenų įgijimą ir laikymą. Nors teisiamojo posėdžio metu pirmos instancijos teisme Ž. M. parodė, kad šaunamąjį ginklą draugas jam atidavė prieš 10 metų, kaip neveikiantį, tokiu būdu sumenkindamas padarytos veikos pavojingumą, tačiau pirmos instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad ginklas kratos metu buvo rastas akivaizdžiai prieinamojoje vietoje – miegamajame ant komodos, o jo būgne buvo įstatyti 5 vnt. šovinių. Šios aplinkybės parodo, kad ginklas buvo paruoštas naudoti. Specialisto išvada patvirtina, kad tiek šaunamasis ginklas, tiek rasti šaudmenys buvo tinkami šaudyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atviras šaunamojo ginklo laikymas gyvenamojoje vietoje, kurioje gyvena ir mažamečiai vaikai, rodo didesnį veikos bei ją padariusio asmens pavojingumą visuomenei. Teisėjų kolegijos nuomone, nors Ž. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė, kad gailisi, tačiau jo parodymai duoti pirmos instancijos teisme apie inkriminuotų veikų aplinkybes rodo, kad savo indėlį į nusikalstamų veikų padarymą Ž. M. linkęs minimizuoti, todėl darytina išvada, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina ir įvykdytas veikas analizuoja tik paviršutiniškai, nesuvokdamas sukeltų padarinių visuomenei.
33. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. M. pirmos instancijos teismas už abiejų veikų padarymą pagrįstai parinko sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos veikos pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apibendrinant aukščiau nurodytus duomenis apie kaltinamojo asmenybę, matyti, kad nors Ž. M. dirba, turi šeimą, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų, nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, kas sudaro pagrindą spręsti, kad nusikalstama veika, už kurią Ž. M. nuteistas, buvo ne atsitiktinė, bet dėsninga nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, priskiriamas sunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Veika susijusi su narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu. Teigiamai kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės, jo kritiškas požiūris į padarytą veiką bei tai, kad didžioji narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalis į apyvartą nepateko, laikytinos reikšmingomis aplinkybėmis individualizuojant skiriamą bausmę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose ir sudarančios pagrindą skirti minimalią sankcijoje numatytą bausmę, kurią ir paskyrė pirmos instancijos teismas.
34. Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas Ž. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Skundžiamame nuosprendyje teismas bausmių bendrinimo klaidų nepadarė, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, kad Ž. M. paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta ar prieštarautų teisingumo principui.
35. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegijai konstatavus, kad BK 75 straipsnio nuostatos skiriant bausmę Ž. M. negalėjo būti taikomos, šią skundžiamo nuosprendžio dalį keičia dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), netaikant jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir nustatant, kad bausmę nuteistasis privalo atlikti pataisos įstaigoje.
Dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės
36. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nuteistojo E. K. atžvilgiu pritaikytų BK 75 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimą, nurodydamas, kad pirmos instancijos teismas nuteistajam už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo gynėja Diana Ingrida Vinklerytė su skundu nesutiko, nurodė, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas su nuteistojo asmenybe susijusias aplinkybes ir pagrįstai neskyrė jam realios laisvės atėmimo bausmės.
37. E. K. pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus bei draudimus.
38. Teisėjų kolegija, remdamasis jau šiame nuosprendyje analizuotomis BK 75 straipsnio 2 bei 3 dalies nuostatomis, nenumatančiomis, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidedamas asmeniui, nuteistam už sunkaus, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimo padarymą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.
39. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę E. K., pirmos instancijos teismas vertino, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis) susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat įvertino E. K. asmenybę, atsižvelgė, kad jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, duomenų, kad būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, nėra, nuteistasis gyvena kartu su senyvo amžiaus močiute, padeda jai tiek finansiškai, tiek ir kasdieninėje buityje, prisideda prie nepilnamečio vaiko iš ankstesnės santuokos išlaikymo, dirba. Teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad gabentų ir parduotų narkotinių medžiagų kiekis buvo nedidelis, šios medžiagos buvo išimtos iš apyvartos taip užkertant kelią tolimesnėms neigiamoms pasekmėms, sprendė, kad nuteistojo padaryta veika atsitiktinio pobūdžio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti pirmos instancijos teismo atliktam nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimui, ir sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės laikytinos reikšmingomis individualizuojant skiriamą bausmę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose ir sudarančios pagrindą E. K. skirti minimalią sankcijoje numatytą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.
40. Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas E. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, kad E. K. paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta ar prieštarautų teisingumo principui.
41. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegijai konstatavus, kad BK 75 straipsnio nuostatos skiriant bausmę E. K. negalėjo būti taikomos, šią skundžiamo nuosprendžio dalį keičia dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), netaikant jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir nustatant, kad bausmę nuteistasis privalo atlikti pataisos įstaigoje.
Dėl turto konfiskavimo
42. Apeliaciniu skundu prokuroras taip pat nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos, reglamentuojančios turto konfiskavimą. Skundo autorius pažymi, kad G. S. ir Ž. M., veikdami bendrai, iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gavo 20 (dvidešimt) eurų, todėl preziumuojama, kad jie iš šios sumos turėjo vienodą naudą, kadangi byloje nėra duomenų, kad jie šiuos pinigus būtų pasidalinę kitaip. Tuo tarpu E. K. iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gavo 80 (aštuoniasdešimt) eurų, tačiau turto konfiskavimo pirmos instancijos teismas jam netaikė, nors vadovaujantis BK 72 straipsniu, šie pinigai iš nuteistojo turi būti konfiskuoti.
43. Vertindama apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-143-976/2019). Uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos.
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. S. ir Ž. M., veikdami bendrai, pardavę narkotines medžiagas, tai yra iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, gavo 20 (dvidešimt) eurų, todėl teisėjų kolegija pritaria prokuroro argumentams, kad nenustačius, jog nuteistieji šias nusikalstamu būdu gautas lėšas pasidalino kitaip, ši suma iš kiekvieno nuteistojo konfiskuotina lygiomis dalimis. Tuo tarpu E. K. pirmos instancijos teismas nepagrįstai turto konfiskavimo netaikė, nors išnagrinėtos bylos duomenys patvirtina, kad iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tai yra pardavęs narkotines medžiagas G. S., jis gavo 80 (aštuoniasdešimt) eurų. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad nurodytos pinigų sumos turi būti konfiskuojamos, kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
45. Nurodytų aplinkybių kontekste, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nurodant, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, iš G. S. konfiskuotini iš nusikalstamos veikos gauti 10 (dešimt) eurų, ir iš Ž. M. konfiskuotini iš nusikalstamos veikos gauti 10 (dešimt) eurų, išieškant šią pinigų sumą iš ikiteisminio tyrimo metu jo asmens kratos metu paimtų 320 (trijų šimtų dvidešimt) eurų sumos bei iš E. K. konfiskuotini iš nusikalstamos veikos gauti 80 (aštuoniasdešimt) eurų.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
46. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš E. K. valstybės naudai prašoma išieškoti 216,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 3 dalimi, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir E. K. gynėja paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo E. K. valios, atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį, kad jis šiuo metu padeda išlaikyti senelę bei nepilnametį vaiką, sprendžia, kad šių lėšų išieškojimas pablogintų nuteistojo turtinę padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nusprendžia:
tenkinti Kauno apygardos Prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio apeliacinį skundą.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendį.
G. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmę skirti be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąją viso laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; nebendrauti su E. K.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; prižiūrėti, rūpintis auklėti savo mažamečius vaikus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, G. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąją viso laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; nebendrauti su E. K.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; prižiūrėti, rūpintis auklėti savo mažamečius vaikus.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais G. S. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. liepos 30 d. išbūtą laiką, t. y. vieną parą, prilyginant ją 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš G. S. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus 10 (dešimt) eurų.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Ž. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš Ž. M. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus 10 (dešimt) eurų, išieškant šią pinigų sumą iš ikiteisminio tyrimo metu jo asmens kratos metu paimtų 320 (trijų šimtų dvidešimt) eurų sumos.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš E. K. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus 80 (aštuoniasdešimt) eurų, išieškant šią pinigų sumą iš nuteistojo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistosios G. S. apeliacinį skundą atmesti.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.