Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­ BK) 253 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir jam paskirta 2 metų 3 mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 27 d. 17.35 val. iki 2020 m. spalio 28 d. 15.25 val., t. y. viena para, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. vasario 22 d. ir yra vykdomas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. M. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

6. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

7. Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis Ž. M. kreipėsi į apylinkės teismą su prašymu peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį ir sušvelninti jam skirtą bausmę.

8. Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu) Ž. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus baudžiamajam kodeksui, atsakomybė už minėtame straipsnyje numatytą nusikaltimą, nešvelnėja, šis straipsnis nebuvo pakeistas, numatytos skiriamos bausmės išliko nepakitusios, todėl nėra įstatyminio pagrindo spręsti klausimo dėl šios nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ar už šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės švelninimo.

10. Ž. M. tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad šioje nutartyje minėti BK straipsnių pakeitimai liečia BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. BK 253 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) buvo numatyta atsakomybė, tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Už šią veiką buvo numatyta sankcija – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Šiuo metu galiojanti BK 253 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numato atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Už šią veiką numatyta sankcija – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Analizuojamo BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d. yra švelnesnė taikytinos baudžiamosios atsakomybės prasme, kadangi straipsnio sankcija papildyta švelnesnėmis bausmėmis, t. y. bauda ir laisvės apribojimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. M. nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

11. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas atsižvelgdamas į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, esančią byloje, jam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumą ir pobūdį, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios buvo aptartos 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendyje, perkvalifikavus nuteistojo veiką, paskirtos bausmės dydį paliko nepakeistą.

12. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę.

13. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad Ž. M. padaryta nusikalstama veika (BK 253 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. Ž. M. nuteistas ne tik pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau ir pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (sunkus nusikaltimas), kas rodo, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Be to, nors iš 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio matyti, jog buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas parinkdamas Ž. M. bausmės rūšį atsižvelgė į jo charakterizuojančius duomenis, t. y., jog nors teistumas ir išnykęs, tačiau praeityje buvo teistas, baustas administracine tvarka. Be to, teismas įvertino ir tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, Ž. M. padarė bendrininkų grupėje. Svarbu atsižvelgti į tai, kad nuosprendis buvo patikrintas ir apeliacine tvarka. Aukštesnysis teismas konstatavo, jog Ž. M. paskirtos bausmės rūšis parinkta tinkamai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymą atsirado alternatyvios bausmės ­ bauda arba laisvės apribojimas, tačiau nepakitus sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės riboms, t. y. išlikus iki penkerių metų, spręstina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistajam, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti švelnesnę bausmę nei ji paskirta nuosprendžiu. Juolab, kad Ž. M. nuosprendžiu paskirta bausmė artima minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei ­ 6 mėnesiams.

14. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant dėl naujai įsigaliojusių BK pakeitimų taikymo įvertintos teisingai, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje tinkamai perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.). Teismo tinkamai konstatuota, kad švelninti nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra pagrindo, juolab, kad ir savo skunde apeliantas nenurodė jokių motyvų. Konstatavus šią išvadą, nuteistojo Ž. M. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Ž. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.