Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn J. J. ir jo atstovui advokatui Kornelijui Pivoriūnui,

viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM platformą), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3334-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24262335458).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. vasario 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ROIK 24262335458, priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-3334-2025 (toliau – Nutarimas), kuriuo pareiškėjas J. J. (toliau - pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis, 2024 m. gruodžio 18 d., apie 11:18 val. rajoninio kelio Musninkai-Liukonėliai 4,7 km., vairuodamas automobilį, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Savo veiksmais pažeidė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.7 punkto reikalavimus. Už padarytą nusižengimą jam skirta 180 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą trijų mėnesių terminui.

5. J. J. atstovas advokatas Kornelijus Pivoriūnas palaikė skunde nurodytus argumentus bei nurodytus prašymus. Teismo posėdyje pagarsino Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį (Nr. AN2-129-581/2017). Nurodė, kad administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET (nenustačius padarinių kilimo – pavojingos situacijos sukėlimo) nuo 2017 m. spalio 3 d. numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje, o atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju nebuvo sukelta pavojinga situacija. Institucija nuobaudą skyrė tik už veiksmą, kad pažeidėjas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Institucija taikė ne tą normą, šiuo atveju turėjo būti taikoma ANK 417 straipsnio 3 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl veikos kvalifikavimo

6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. ANK 615 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. ANK 589 straipsnio 49 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų surašo policijos pareigūnai. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3334-2025 J. J. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

9. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

10. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

11. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas J. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. gruodžio 18 d., apie 11:18 val. rajoninio kelio Musninkai-Liukonėliai 4,7 km., vairuodamas automobilį, kirto KET 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė KET 140.7 punkto reikalavimus.

13. Pagal teismų praktiką ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-1121/2025).

14. Pagal KET 140.7 papunktį, lenkti draudžiama: kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.

15. Vadovaujantis minėto priedo 1.1. punktu, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

16. Pareiškėjas neneigė to, kad jis kirto KET 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, tačiau jis nesutinka su administracinio nusižengimo kvalifikacija. Pareiškėjo teigimu, atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Šiuo atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, o nuobauda buvo skirta tik už tai, kad pareiškėjas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, todėl, pareiškėjo teigimu, yra pagrindas taikyti atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

17. Taigi ginčo dėl KET 3 priedo 1.1 punkte nurodytos horizontaliojo žymėjimo siauros ištisinės linijos kirtimo, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą ir lenkiant ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, nėra. Ginčas kilo dėl administracinio nusižengimo kvalifikacijos.

18. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, teismas neįžvelgia pagrindo sutikti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

19. Iš byloje esančio vaizdo pavadinimu (duomenys neskelbtini) galinė kamera 4V4077-HOJ692-241218-111700-111900-20010300(1) įrašo matyti, kad nuo įrašo 48 sek. iki 1 min. 00 sek. Pareiškėjo vairuojamas automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, atlieka dviejų automobilių lenkimą. Lenkimo manevras pradedamas kertant horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, t. y. lenkimas atliekamas vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti (KET 140.7 p.).

20. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-67-387/2022, 15 punktas).

21. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią pareiškėjas prašo kvalifikuoti jo padarytą nusižengimą, numatyta, kad asmuo traukiamas atsakomybėn už šias alternatyvias veikas: 1) reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą; 2) įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus; 3) apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; 4) draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

22. Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje J. J. padaryto administracinio nusižengimo esmę sudaro ne įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, ne pavojingos eismui situacijos sukėlimas ar kurio nors kito KET reikalavimų pažeidimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymas, bet, kaip jau minėta aukščiau, lenkimas vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir tokiu atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-511/2021; Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-531/2024).

23. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, tai reiškia, jog atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną, todėl aptariama dispozicija nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundo argumentas, kad J. J. veiksmai nesukėlė jokių pasekmių ir nepatogumų kitiems eismo dalyviams, t. y. jie nebuvo priversti staigiai keisti savo judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nešalina ir paties administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir konstatavus, kad pareiškėjas J. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo pareiškėjo veiksmų perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio skyrimo

25. ANK 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

26. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

27. Už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 d. nustatyta bauda nuo 170 iki 230 Eur ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėn.

28. Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, Nr. 2AT-39-648/2023, Nr. 2AT-2-387/2024).

29. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, Nr. 2AT-39-648/2023, Nr. 2AT-22-648/2024).

30. Nekelia abejonių aplinkybės, kad, netekus teisės vairuoti transporto priemones, pareiškėjui bus sunkiau atlikti darbines funkcijas ir organizuoti jau susiformavusią įprastą gyvenimo rutiną, tačiau pareiškėjo teismo posėdžio metu įvardyti nepatogumai savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju egzistavimo. Minėtų pasekmių dėl padaryto nusižengimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

31. Vertinant pareiškėją charakterizuojančius duomenis, teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo, nors už tokio nusižengimo padarymą atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, tačiau anksčiau ne kartą yra baustas administracine tvarka. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuo 2019 metų J. J. už įvairius KET pažeidimus buvo baustas 9 kartus. Nors paskirtos baudos yra sumokėtos, vis tik tokios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas yra pakankamai atsakingas vairuotojas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nei administracinio nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, nei pareiškėją charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei yra numatyta aptariamo straipsnio sankcijoje.

32. Iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, kad nustatyta viena J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pareiškėjui paskirta bauda, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas taip pat nustatytas minimalus, t. y. trys mėnesiai. Taigi, Institucijai nustačius minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, dar labiau švelninti pareiškėjo teisinę padėtį nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą Nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-22819-2024 (ROIK:24247479900). Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas, o J. J. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Skundo netenkinus, pareiškėjo pateiktas prašymas priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo J. J. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-22819-2024 (ROIK:24247479900) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.